Triukšmo specifinis poveikis organizmui

Referatas

TRIUKŠMO SPECIFINIS POVEIKIS ORGANIZMUI

KAUNAS 2005

TURINYS:

1. Triukšmo charakteristika.

2. Triukšmo šaltiniai.

3. Triukšmo kilmė.

4. Triukšmas ir sveikata.

5. Triukšmo sukelti padariniai sveikatai

6. Triukšmo poveikis.

7. Kas silpnina klausą

8. Triukšmo sukeliami klausos pokyčiai.

9. Triukšmo poveikis AB “Mažeikių nafta” darbuotojų sveikatai.

10. Nespecifinis triukšmo poveikis organizmui.

11. Prevencinės priemonės nuo triukšmo poveikio.

12. Literatūros sąrašas.

Triukšmo charakteristika

Triukšmu vadinamas nepageidaujamas žmogui garsas, sklindantis iš įvairių (natūraliųjų ir dirbtinių) garso šaltinių. Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo garsus. Fiziologiniu požiūriu tai bet koks garsas, kuris trukdo normaliam žmogaus darbui as poilsiui. Akustinis triukšmas – įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangų visuma, kkuri gali sukelti nepalankias bei kenksmingas pasekmes sveikatai.

Garsas – tai tamprūs svyravimai, sukeliantys oro aplinkoje slėgio pokyčius. Slėgio pokytis vadinamas garso slėgiu. Fizikiniu požiūriu garsą nusako:

– bangų sklidimo greitis,

– garso intensyvumas,

– garso slėgis,

– bangų sklidimo dažnis ir kt.

Žmogus girdi garsus, kurių dažnis yra nuo 16 iki 20 000 Hz.Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, didesnio – ultragarsu. Girdimumas prilauso ne tik nuo dažnio, bet ir nuo garso slėgio. Mažiausias garso slėgis, kurį žmogus suvokia kaip garsą esant 1000 Hz dažniui, vadinamas pradine girdimumo liga. Atsižvelgiant įį tai, taip pat, kad žmodaus ausis reaguoja ne į absoliutinį, bet į santykinį garso slėgio pasikeitimą, garsas išreiškiamas santykiniu dydžiu – garso slėgio lygiu. Jo matavimo vienetas –decibelas (dB).

Žmogaus ausies jautrumą geriausiai įvertina dažninė charakteristika, vadinama A charakteristika. Pagal jją nustatytas garso slėgio lygis vadinamas garso (triukšmo) lygiu. Jo matavimo vienetas – dBA. Raidė A parodo, kad garsas matuotas A dažninę charakteristiką. A korekcija – tai dažnių amplitudė, prilyginta ausies jautrumui.

Garso slėgio lygį ir garso lygį galima išmatuoti prietaisu – triukšmomačiu. Triukšmo pasiskirstymas pagal garso slėgio lygį ir dažį vadinamas triukšmo spektru.

Akustinės taršos higieniniam vertinimui, nustatant didžiausius leidžiamus akustinio triukšmo lygius gyvenamojoje ir darbo aplinkoje, taikoma Lietuvo higienos norma HN 33-1:2003 “Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai”. Objektų skleidžiamas triukšmas neturi viršyti lygių, nustatytų šioje higienos normoje. Darbo vietoje garso lygis negali viršyti 85 dBA. Gyvenamuosiuose kambariuose, poilsio namuose, viešbučiuose dieną garso lygis negali viršyti 40 dBA, naktį – 30 dBA ir pan. JJeigu darbuotojo poveikis triukšmu viršija 85 dBA, būtina imtis priemonių šio poveikio riziką sumažinti iki minimumo.

Leidžiamas triukšmo lygis (LTL ) – tai toks triukšmo lygis, kuris veikdamas trumpą arba ilgą laiką negali sukelti ligų arba sveikatos sutrikimų

Triukšmo šaltiniai

Pagrindiniai triukšmo šaltiniai yra transporto priemonės, statybos mašinos bei mechanizmai, technologiniai įrenginiai (kompresoriai, staklės, štampai, elektros varikliai ir kt.), šventiniai renginiai. Buityje taip pat naudojama daug triukšmo šaltinių: televizoriai, muzikiniai centrai, muzikos instrumentai, vaikų žaislai, dulkių siurbliai ir kt.

Triukšmo kilmė

Pagal kilmę triukšmai būna:

Mechaniniai –– virpantys veikiančių mechanizmų mazgai.

Elektriniai – elektros mechaniniai įrenginių dalių virpesiai, atsirandantys dėl elektromagnetinių laukų pokyčio.

Aerodinaminiai ir hidrodinaminiai – kyla dėl dideliu greičiu judančių dujų ar skysčių srautų, arba kūnams judant dujose arba skysčiuose.

Smūginiai – atsiranda vykstant technologinioam procesui.

Sprogimo impulsiniai – vidaus degimo variklių darbas

1985 m. NASA atliko bandymus, kurių metu buvo nustatinėjamas triukšmo griaunamasis poveikis. Didžiausias žmogaus dirbtinai sukurtas 210 dBA triukšmas sugriovė betoninę sieną. Toks triukšmas suardo žmogaus audinių molekulinę struktūrą ir gali būti naudojamas kaip labai stiprus ginklas.

Triukšmas ir sveikata

Neginčijamai įrodyta, kad triukšmas neigiamai veikia mūsų sveikatą bei gyvenimo kokybę. Triukšmingoje aplinkoje sunku bendrauti, girdėti garsinius signalus, įsiminti informaciją, susikaupti. Triukšmas slopina norą suteikti pagalbą, padidina agresyvaus elgesio tikimybę. Triukšmo poveikį organizmui stiprina ir kiti žalingi veiksniai – netinkami mikroklimato parametrai, kenksmingosios medžiagos, virpesiai ir pan. Triukšmo poveikį žmogui galima suskirstyti į dvi grupes:

– triukšmo įtaka klausai,

– triukšmo poveikis visam organizmui.

Triukšmas žmogaus organizmą veikia ne tik darbo aplinkoje. Klausą galima sugadinti ir namuose, laisvalaikiu, turint hobi, sportuojant. Didžiulė yra laisvalaikio praleidimo problema. Diskotekose, klubuose triukšmas gali siekti iki 115 dBA ir šiuo atveju klausos apsaugos priemonės nenaudojamos.

Triukšmo patologijos laipsnis visų pirma priklauso nuo jo intensyvumo ir poveikio trukmės. Skiriamos šios orientacinės triukšmo poveikio pakopos:

1. tyla – 0 dB;

2. normalus triukšmo ffonas – 0-40 dB;

3. psichologinis poveikis – 40-80 dB;

4. fiziologinis poveikis – 80-120 dB;

5. traumatizmas – 120-140 dB;

6. šokas (poveikis prietaisams ir konstrukcijoms) – 140-160 dB.

Triukšmo poveikis organizme kaupiasi ir visų pirma pakenkiama nervų, kraujotakos, virškinimo sistemos, labai susilpnėja imuninė sistema. Visa tai vyksta dar iki klausos sutrikimo atsiradimo ir dažnai klaidina gydytojus nustatant daugelio sunkiai gydomų ligų priežastis

Triukšmo sukelti padariniai sveikatai

Pasaulio sveikatos organizacija nurodo šiuos triukšmo sukeltus padarinius sveikatai:

Triukšmas pažeidžia mūsų klausą

Sveikatai pavojus iškyla, kai garsas yra labai didelis, dėl to žmogus gali iš karto apkursti: suaugusiems kurtumas išsivysto, jei garso lygis didesnis kaip 140 dB(A), vaikams, – 120 dB(A). Laikinas kurtumas gali išsivystyti esant 110 dB(A) triukšmo lygiui, trunkančiam 1 min. 29 sek. Jei garso lygis nuolat didesnis kaip 85 dB(A), po tam tikro laiko (5 ir daugiau metų), gali žymiai susilpnėti klausa.

Triukšmas sutrikdo miegą

Miegas gali būti sutrikdomas (pailgėja užmigimo laikas, nepakankama miego kokybė), kai triukšmo lygis patalpoje didesnis nei 30 dB(A). Jei miegas trikdomas nuolat, atsiranda nuovargis, dažnai skauda galvą. Jautriausi triukšmui pagyvenę, turintys fizinę bei psichinę negalią, dirbantys triukšmingoje aplinkoje, žmonės. Vaikų miegui triukšmas taip pat turi neigiamos įtakos, bet jiems mažiau trukdo užmigti, o dažniausiai pažadina i miego.

Triukšmas skatina streso hormonų išsiskyrimą

Dėl streso hormonų galimi tokie sveikatos sutrikimai: sumažėja iimunitetas, vystosi širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto ligos.

Triukšmas sukelia nepasitenkinimą

Nepasitenkinimas atsiranda tuomet, kai triukšmas trukdo atlikti įprastinę veiklą: atsipalaiduoti, kalbėtis, klausytis radijo, žiūrėti TV. Dienos metu patalpose triukšmas neturėtų būti didesnis kaip 40 dB(A), nes priešingu atveju bus trikdoma įprastinė veikla.

Triukšmas turi įtakos kalbos suvokimui ir neigiamai veikia mokymo procesą

Kai triukšmo lygis aplinkoje yra apie 35 dB(A), pokalbis ramiu tonu suvokiamas visikai, o kai 45 dB(A) – pakankamai gerai. Kalbos suvokimas yra ypač svarbus situacijose, kai reikia išgirsti sudėtingus, naujus dalykus, pvz.; mokyklose klausantis užsienio kalbos, konferencijų salėse. Tokiais atvejais aplinkos triukšmo lygis turi būti 15 dB(A) mažesnis nei kalbančiojo balso lygis. Paprastai kalbama 50 dB(A) garsu. Todėl, kad vaikai visikai suvoktų kas jiems dėstoma, klasėse turėtų būti 35 dB(A) aplinkos triukšmo lygis. Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2002 metais matavo triukšmo lygius 15-os mokyklų klasėse, kurių langai orientuoti į gatvės pusę. Nustatytas triukšmo lygis šiose klasėse siekė 44-61dB(A). Amerikos akustikų draugijos tyrimų duomenimis, net 25% informacijos, perduodamos pamokų metu, yra neįsisavinama („ praleidžiama pro ausis“) dėl aplinkos triukšmo.

Triukšmas turi įtakos protinių užduočių atlikimui

Protinė veikla, kuriai reikalinga gera atmintis, dėmesio sutelkimas, labai jautriai ir tiesiogiai reaguoja į aplinkos triukšmą, dėl to nukenčia užduočių atlikimo kokybė ir ilgėja užduočių atlikimo trukmė. Monotoniškam

ar fiziniam darbui atlikti triukšmas netrukdo.

Triukšmas turi įtakos socialinei elgsenai

Didelis triukšmas (80 dB(A)ir daugiau) sukelia agresiją bei mažina draugišką elgseną.

Norint orientuotis, ar aplinkos triukšmas gali sukelti aukščiau išvardytus efektus, naudinga žinoti, kokį triukšmą paprastai sukelia mus supantys triukšmo šaltiniai:

30 dB(A)– šnabždesys, girdimas 1 metro atstumu, lapų šnaresys,

50 dB(A)– lietus,

50-60 dB(A) – įprastinė kalba,

60 dB(A)– elektrinė barzdos skutimo mašinėlė,

80 dB(A)– durų, telefono skambutis,

85 dB(A)– sunkvežimis,

90 dB(A) – riksmas,

95-110 dB(A)– motociklas,

110 dB(A)– šūvis į orą,

140 dB(A) – lėktuvo variklis.

Triukšmo poveikis

Triukšmo poveikį organizmui ggalima suskirstyti į specifinį ir nespecifinį.

Specifiniam poveikiui priklauso:

– akustinė trauma,

– klausos nuovargis,

– profesinis kurtumas.

Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo (130 dBA ir daugiau) trumpalaikis triukšmo poveikis. Žmogus stipriai apkursta, būna skausmas ausyse, galimas galvos svaigimas, jis praranda sąmonę.

Klausos nuovargis – tai laikinas klausos jautrumo pablogėjimas, kuris išsivysto ilgesnį laiką (kelias valandas ar visą darbo pamainą) veikiant intensyviam triukšmui. Pakankamai pailsėjus klausos analizatoriui, klausos nuovargis praeina ir klausos funkcija atsistato. Jei klausos nuovargis kartojasi kasdien, tai ilgainiui gali vystytis progresuojantis klausos susilpnėjimas, kuris dažniausiai bbaigiasi profesiniu kurtumu.

Profesinis kurtumas prikauso nuo: – triukšmo intensyvumo,

– triukšmo spektrinės sudėties,

– triukšmo ekspozicijos trukmės,

– individualaus organizmo jautrumo triukšmui,

– amžiaus.

Triukšmas, veikdamas ilgą laiką, gali pažeisti klausą. Tai priklauso nuo triukšmo lygio ir poveikio laiko. Klausos pažeidimas dėl triukšmo poveikio darbe sukelia daugiau negu trečdalį vvisų profesinių ligų. Pagrindinis šios ligos simptomas yra girdimumo ribos padidėjimas, kuris apibūdinams kaip kurtumas. Klausos praradimas gali būti laikinas ir pastovus. Tai priklauso nuo triukšmo charakteristikos, individualių žmogaus savybių ir pan.

Kas silpnina klausą

Paprastai klausos nusilpimas išryškėja po 10 – 20 metų trunkančio kasdieninio triukšmo poveikio. Tai dažniausiai esti dirbant triukšmingoje aplinkoje.

Ar greitai išsivystys klausos neuropatija priklauso nuo daugelio dalykų.

Svarbu, koks triukšmo pobūdis. Nuolatinis mašinų ar staklių ūžimas kenkia mažiau nei impulsinis štampavimo ar panašus triukšmas. Ausis nespėja prisitaikyti prie impulsinio triukšmo, veikiančio tik keletą sekundžių, ir klausa pažeidžiama labiau.

Klausos sutrikimai gričiau atsiranda, kai kartu su triukšmu veikia vibracija ar kiti kenksmingi profesiniai veiksniai. Pavyzdžiui, traktorininkų klausa dėl šios priežasties ypač stipriai pažeidžiama.

Klausos neuropatija yra ryškesnė, kai žmogų veikia didelis ttriukšmas ne vien darbo metu, bet ir po darbo gatvėje ar kitose viešose vietose, taip pat ir namuose.

Klausos nervo pažeidimo rizika didesnė, jei žmogus turi padidėjusį kraujospūdį ar didesnį cholesterolio kiekį kraujuje, jei perdozuoja kai kuriuos vaistus.

Klausa blogėja vyresniame amžiuje ir be trukšmo poveikio. Kiekvieno vyresnio kaip 50 metų žmogaus klausa aukštiems garso dažniams sumažėja po 2 decibelus kasmet.

Triukšmo sukeliami klausos pokyčiai

Ilgalaikis triukšmo poveikis sukelia klausos organo kraujagyslių spazmus, nervinių receptorių medžiagų apykaitos sutrikimus.

Garsą suvokiantys nerviniai receptoriai (nervinės galūnės) išsenka, oo vėliau dėl distrofinių – degeneracinių pokyčių žūva. Anksčiau nukenčia klausa aukšto (2000 – 6000 hercų) dažnio garsams. Šio sutrikimo žmogus nepastebi, nes kalbinis bendravimas vyksta gerokai žemesniame garsų dažnio diapazone.

Kalbinio dažnio garsų suvokimas nusilpsta vėliau, kai klausos receptorių pažeidimas jau toli pažengęs. Tada žmogus jau blogai girdi įprastinę pašnekovo kalbą, jį pradeda varginti ūžesys ausyse ir kiti negalavimai. Tik tada nukentėjusysis kreipiasi į ausų ligų gydytoją. Deja, tada padėti ligoniui sunku, nes klausos receptoriai nuo triukšmo jau gerokai suardyti. Kuo daugiau žūva receptorių, tuo blogesnė klausa. Jei žmogus toliau dirba dideliame triukšme, klausa visai blogėja.

Jei tenka dirbti su didelį triukšmą generuojančiais įrengimais, neverta laukti, kol klausa nusilps. Būtina kasmet profilaktiškai tikrinti klausą. Tik tada galima nustatyti ankstyvą, dar pagydomą klausos pažeidimą. Pažeidimą nustato ausų ligų specialistai ištyrę, kaip žmogus girdi šnabždesį ir kalbą. Šnabždesys turi būti girdimas 6 metrų atstumu. Klausos tyrimas specialiais aparatais padeda nustatyti net tokius sutrikimus, kokių ligonis dar nejaučia. Svarbiausias tyrimas yra vadinamosios audiogramos užrašymas.

Triukšmo poveikis AB “Mažeikių nafta” darbuotojų sveikatai

Viena iš didžiausių problemų AB “Mažeikių nafta” yra gamybinis triukšmas darbo aplinkoje. Kad apsaugoti darbuotojų sveikatą, atliekami triukšmo matavimai darbo aplinkoje, parenkamos asmeninės apsaugos priemonės, vykdomi privalomi profilaktiniai sveikatos tikrinimai.

Kaip matyti iš žemiau pateiktų lentelių, kklausos ligos užima pirmaujančią poziciją kitų sveikatos sutrikimų tarpe.

Vis daugiau patvirtinama profesinių susirgimų, susijusių su klausos pakenkimu. Tam yra ir socialinės – ekonominės priežastys. Mažeikių rajone yra aukštas nedarbo lygis, kuris tik pastaraisiais mėnesiais sumažėjo iki 14 %. Įmonėje labai maža darbuotojų kaita, jos beveik nėra, todėl darbuotojų vidutinis amžius didėja, nes žmonės natūraliai sensta, tuo pačiu silpnėja sveikata, o klausos praradimo rizika didėja, priklausomai nuo darbo stažo triukšmingoje aplinkoje.

AB ”MAŽEIKIŲ NAFTA”

PROFESINIŲ LIGŲ STRUKTŪRA PER 1997 – 2003 METUS

PERIODINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ SUVESTINĖ

Eilės Nr. Periodiniai sveikatos tikrinimai 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m.

1. Patikrinta darbuotojų 2844 3126 2835 2813

Nustatyta patologija

2. Širdies ir kraujagyslių susirgimai 520 668 638

3. Klausos sutrikimai 102 131 300

4. Kvėpavimo organų ligos 65 99 55

5. Oftalmologiniai pakitimai – – 502

PROFESINĖS LIGOS

Metai Atvejų skaičius Diagnozės

1997 1 Profesinis toksinis bronchitas ir toksinis laringitas

1998 1 Klausos neuropatijaLėtinis obstrukcinis bronchitas ir pneumofibrozė

1999 6 4 – Klausos neuropatija1 – Kontaktinis alerginis dermatitas1 – Profesinės kilmės liekamieji reiškiniai po buvusio ūminio apsinuodijimo naftos perdirbimo produktais

2000 0 0

2001 4 3 – Klausos neuropatija2 – Vibracinė liga2 – Profesinė stuburo osteochondrozė (visi 16 cecho darbuotojai)

2002 6 5 – Klausos neuropatija1 – Lėtinė egzeminė profesinė alergija naftos produktams

2003 6 6 – Klausos neuropatija3 – Vibracinė liga3 – Stuburo osteochondrozė

Nespecifinis triukšmo poveikis organizmui

Dėl triukšmo nespecifinio poveikio organizmui labiausiai veikiama centrinė nervų sistema, todėl atsiranda funkcinių centrinės bei vegetacinės nervų sistemos sutrikimų:

– galvos skausmai,

– svaigimas,

– blogėja dėmesys, atmintis ir darbingumas,

– sutrinka miegas,

– vystosi neurozės.

Triukšmas neigiamai veikia ir kitų analizatorių funkcijas: blogėja akių šviesinė adaptacija, rregos ir klausos sensomotorinės reakcijos, vibracinis jautrumas, judesių koordinacija ir raumenų jėga.

Triukšmas, kaip lėtinis stresas, sukelia patologinių pakitimų širdies bei kraujagyslių sistemoje. Įrodyta, kad ilgą laiką triukšmo sąlygomis dirbantys žmonės dažniau serga išemine širdies liga bei ateroskleroze.

Triukšmas slopina skrandžio sulčių sekreciją ir jų rūgštingumą, ilgainiui gali išsivystyti gastritas ir opaligė.

Taigi, triukšmas yra kenksmingas aplinkos faktorius, sukeliantis specifinių ir nespecifinių patologinių pakitimų beveik visose organizmo sistemose. Jis turi nemaža įtakos dirbančiųjų traumatizmui, bendram ir profesiniam sergamumui.

Prevencinės priemonės nuo triukšmo poveikio

1. Triukšmo mažinimas jo susidarymo šaltinyje.

2. Triukšmo mažinimas jo susidarymo kelyje:

a) atliekant įrengimų garsinę izoliaciją,

b) naudojant patalpose garsą sugeriančias medžiagas ir konstrukcijas,

c) vibroizoliuojant įrengimus,

d) tobulinant architektūrinius – planinius sprendimus.

Asmeninė profilaktika –antifonų naudojimas. Tačiau antifonai pilnai nepajėgia apsaugoti nuo triukšmo, nes garso bangos perduodamos ne tik oru, bet ir per kaulus, audinius, t.y. pasiekia ausį antriniu keliu.

Darbuotojų mokymas ir aktyvus bendravimas potencialiai naudingas padedant žmonėms išsaugoti sveikatą ir prailginti darbingą amžių.

Literatūros sąrašas:

1. P.Čyras, V.Grinius, K.A.Kaminskas, V.Nainys, R.Šukys, J.Tartilas; Profesinė sauga ir sveikata. Ergonomikos principai. Vilnius, Technika, 2003.

2. Z.Ramonas, D.Čikotienė; Žmonių sauga. Šiauliai, 2003.

3. I.Misevičius; Triukšmo poveikis sveikatai.

4. V.Kleinienė; Pranešimas žiniasklaidai. Kaunas, 2004.