Vabzdžių pernešamos ligos

Problema didėja

Lotynų Amerikoje vakaras. Laikas miegoti. Mama meiliai apklosto sūnelį ir palinki labos nakties. Tamsoje iš lubų plyšo virš lovos išlenda žvilganti, juoda, trumpesnė nei trijų centimetrų bučiuojančioji blakė. Miegodamas vaikas nepajunta, kaip ji užkrenta ant veido ir beveik be sakusmo straubliuku praduria švelnią odelę. Besiurbdama kraują blakė išsituština; jos išmatose knibždėte knibžda parazitų. Nepabusdamas berniukas pasikaso veidą ir blakės išmatos pakliūva į žaizdelę.

To pakanka — berniukas pasikrečia Šagaso liga. Per savaitę ar dvi pakyla aukšta temperatūra, kūnas ppaburksta. Jei vaikas nenumiršta, apsigyvenę jo organizme parazitai kenkia širdžiai, nervų sistemai bei vidaus organų audiniams. Kokius 10 – 20 metų jis gali nieko ypatinga nejausti. Bet paskui atsiranda virškinimo trakto pakitimų, prasideda smegenų infekcija, o galiausiai dėl širdies nepakankamumo berniuką ištinka mirtis.

Šis pavyzdys realistiškai pailiustruoja, kaip užsikrečiama Šagaso liga. Lotynų Amerikoje toks mirtinas bučinys gresia milijonams žmonių.

Daugiakojai žmogaus palydovai

Daugumą įprastų žmogaus ligų, kurioms būdingas karščiavimas, sukelia vabzdžių platinami mikroorganizmai“. Paprastai žmonės vabzdžiais vadina ne vien tikruosius vabzdžius — šešiakojus ggyvius, pavyzdžiui, muses, blusas, uodus, utėles ar kitokius vabalus, — bet ir turinčius aštuonias kojas, kaip antai įvairios erkės.

Kaip vabzdžiai mus apkrečia

Vabzdžiai užkratą perneša dvejopai. Pirmasis būdas — per nešvarumus. Enciklopedijoje rašoma, jog kaip žmonės nešvariais batais prineša į namus ppurvo, taip kambarinės musės ant kojų gali nešioti milijonus mikroorganizmų, o šie, kai jų esama pakankamai daug, — sukelti ligą“. Pavyzdžiui, musės gali prisirinkti užkrato nuo išmatų ir pernešti ten, kur nutupia: ant mūsų maisto arba gėrimo. Taip žmonės suserga įvairiomis sekinančiomis, mirtinomis ligomis: vidurių šiltine, dizenterija ar net cholera. Be to, musės padeda platinti trachomą; dėl jos daugybė žmonių netenka regėjimo. Apankama surandėjus ragenai — skaidriajai akies daliai priešais rainelę. Pasaulyje nuo šios rykštės kenčia apie 500 000 000 gyventojų.

Manoma, jog tokiu pat būdu ligas perneša ir nešvarumus mėgstantys tarakonai. Be to, su tarakonų sukeliama alergija specialistai sieja pastaruoju metu, ypač tarp vaikų, labai padažnėjusią astmą.

Ligų sukėlėjai vabzdžių organizme

Kai virusai, bakterijos arba parazitai randa prieglobstį vabzdžių organizme, šie gali pplatinti ligas antruoju būdu — geldami arba kaip nors kitaip. Tačiau taip žmonės ligomis užsikrečia tik nuo nedaugelio vabzdžių. Pavyzdžiui, nors yra tūkstančiai uodų rūšių, maliariją, —pasaulyje antrą (po tuberkuliozės) pagal pavojungumą gyvybei užkrečiamą ligą, — platina tik Anopheles genties uodai.

Tačiau kiti uodai perneša daugybę kitokių ligų.

Aišku, uodai ne vieninteliai vabzdžiai, kurių organizme yra ligos sukėlėjų.

Utėlės bei erkės, be kitų ligų, nešioja įvairių formų šiltinę. Vidutinio klimato kraštuose erkės platina sekinančią Laimo ligą; Jungtinėse Valstijose bei Europoje tai vienas dažniausių vvabzdžių platinamų susirgimų. Švedų atliktas tyrimas parodė, jog migruojantys paukščiai erkes gali nuskraidinti tūkstančius kilometrų, tad, galimas daiktas, dėl to ligos plinta naujuose regionuose. Erkės, — rašoma enciklopedijoje, — skaičiumi ligų, kurias perduoda žmonėms, pralenkia visus kitus nariuotakojus (išskyrus uodus).“ Erkė gali nešioti net trijų skirtingų ligų sukėlėjus ir visomis apkrėsti vieninteliu įkandimu!

Kodėl ligos grįžta?

Maždaug prieš 40 metų manyta, jog įprastos vabzdžių sukeliamos ligos, kaip antai maliarija, geltonasis drugys bei dengė karštligė, daug kur pasaulyje beveik išnyko. Bet tuomet įvyko kažkas netikėta — jos vėl atsirado.

Kodėl? Viena priežastis — kai kurie vabzdžiai bei jų organizme esantys mikrobai įgavo atsparumą tiek insekticidams, tiek gydymui vartotiems medikamentams. Šį natūralų prisitaikymo procesą paskatino ne tik per daug naudojami insekticidai, bet ir netinkamas vaistų vartojimas. Daugelyje skurdžių šeimų, — rašoma knygoje Mosquito, — žmonės tik tol vartoja vaistus, kol kiek palengvėja, o likusius pasideda kitam kartui.“ Neišgijusiame organizme stipresnieji mikrobai gali išlikti ir daugintis, o nauja jų karta jau būna įgavusi atsparumą vaistams.

Klimato pokyčiai

Svarbus veiksnys, dėl ko vabzdžių sukeliamos ligos grįžta, — pokyčiai gamtoje bei visuomenėje. Pavyzdžiui, tam didelės įtakos turi globalinius klimato keitimasis. Kai kurie mokslininkai mano, jog dėl visuotinio atšilimo ligas pernešančių vabzdžių arealas išplis į tuos regionus, kur dabar šalčiau. Sprendžiant iiš kai kurių požymių, toks reiškinys jau vyksta.

Šiltesnis oras veikia ir kitaip: vienur upes paverčia balomis, kitur sukelia liūtis bei potvynius, paliekančius klanus stovinčio vandens. Abiem atvejais — tai puiki terpė veistis uodams. Be to, šiltesniu oru sutrumpėja jų perėjimo ciklas, pagreitėja dauginimasis, taip pat pailgėja sezonas, kai šių vabzdžių gausu. Kai šilta, uodai aktyvesni. Aukštesnė temperatūra paveikia net uodo žarnyną; jame mikrobai dauginasi sparčiau, taigi padidja tikimybė užsikrėsti nuo vos vieno įgėlimo. Tačiau yra ir kitų rūpesčių.

Liga nestabiliame pasaulyje

Beveik dėl kiekvienos atgimusios ligos klatas žmogus“. Šiuolaikinių kelionių populiarumas ir greitis, kuriuo keliaujama, padeda ligų sukėlėjams bei jų pernešėjams pasklisti visame pasaulyje. Dėl žalos, daromos tiek didelių, tiek smulkių gyvūnų arealui, sutrinka biologinė įvairovė. Teršalai, plūstantys į orą bei vandenį, — silpnina gyvūnų ir žmonių imunitetą.“ Iš esmės žmogus susilpnina Žemės imunitetą sistemą ir sukuria sąlygas, palankias mikrobams.“

Politinis nestabilumas veda prie karų, o šie niokoja ekosistemas ir griauna infrastruktūras, kurios lemia sveikatos priežiūrą bei maisto pskirstymą. Be to, Amerikos gamtos istorijos muziejaus leidinys nurodo: Pusalkaniai, nusilpę pabėgėliai dažniausiai apgyvendinami perpildytose stovyklose, kur dėl antisanitarinių sąlygų plinta visokie užkratai.“

Ekonominis nestabilumas verčia žmones migruoti tiek šalies viduje, tiek už jos ribų; pirmiausiai jie plūsta į perpildytus miestus.Tankiai gyvenamose vietose ligų sukėlėjai puikiai ttarpsta“. Kai staigiai išauga gyventojų skaičius, nespėjama pasirūpinti būtiniausiomis sveikatos priežiūros priemonėmis: pagrindiniu išsilavinimu, mityba bei skiepijimo programomis“. Be to, dėl gyventojų pertekliaus perkraunamos vandens tiekimo, nuotekų bei atliekų tvarkymo sistemos, todėl sunku laikytis sanitarinių sąlygų bei asmens higienos, — visa tai sukuria aplinką, palankią veistis vabzdžiams ir kitiems ligų pernešėjams.

Kaip apsisaugoti?

Ką daryti ir ko nedaryti

Švara namuose

Indus su maistu uždenkite. Paruoštą valgį irgi laikykite uždengtą, kol patieksite. Tuoj pat išvalykite vietą, kur maisto išsiliejo ir nukrito. Nepalikite nakčiai nešvarių indų ar atliekų, ketindami jomis pasirūpinti tik ryt. Uždenkite jas arba užkaskite, nes vabzdžiai bei graužikai naktimis ieško masito. Be to, namuose palaikyti švarą ir taip apsisaugoti nuo vabzdžių lengviau, jei aslą išbetonuosite“.

Vaisius arba kitką, kas traukia vabzdžius, sandėliuokite toliau nuo namų. Nelaikykite namuose gyvulių ir paukščių.

Asmens higiena

Dažnai plaukite rankas ir skalbkite drabužius, ypač jei turėjote kontaktų su žmonėmis ar rūpinotės gyvuliais. Nelieskite dvėselenos. Venkite rankomis liesti burną, nosį, akis. Drabužius reikia skalbti reguliariai.

Neleiskite uodams veistis

Uždenkite vandens bakus bei geldas, kad lauke nebūtų jokių atvirų indų, į kuriuos gali prilyti. Uodai veisiasi bet kokiame vandenyje, stovinčiame ilgiau nei keturias dienas.

Kuo mažiau būkite ten, kur yra vabzdžių

Renkitės kuo geriau kūną dengiančiais drabužiais, ypač ruošdamiesi eiti į mišką. Chemikalus vabzdžiams atbaidyti naudokite tiksliai

pagal nurodymus. Grįžę iš lauko apžiūrėkite save ir vaikus, ar neįsisiurbė erkių. Pasirūpinkite ir kambariniais gyvūnėliais, kad būtų sveiki ir neturėtų vabzdžių.