Venerinės ligos

Šiuo metu žinoma per 20 mikroorganizmų, kurie gali būti perduodami lytinių santykių metu, tarp jų sifilis bei žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV). Visoms lytiškai plintančioms ligoms būdinga, kad jomis, kartais keliomis iškart, užsikrečiama lytinių santykių metu. Lytiškai plintančios ligos turi slaptąjį laikotarpį, t.y. užsikrėtus simptomai pasireiškia po tam tikro laiko. Slaptasis laikotarpis gali būti nuo kelių dienų iki keleto mėnesių. Ligos eiga gali būti besimptomė. Ligonis, platinantis užkratą, nejaučia jokių ligos požymių, o lytiniai jo partneriai serga. Todėl būtina nustatyti, patikrinti iir profilaktiškai gydyti visus ligonio partnerius. Kiekviena lytiškai plintanti liga turi būdingus požymius, todėl tiksliai diagnozuojama tik apklausus ligonį ir atlikus laboratorinius tyrimus. Dažniausiai atliekami kraujo serumo, įvairių organizmo išskyrų, sekreto, bėrimo elementų laboratoriniai tyrimai. Kiekviena lytiškai plintanti liga gydoma skirtingai, skirtingais vaistais, gydymo trukmė nevienoda. Neteisingai gydant, o tai būna, kai ligonis bando gydytis pats, išsivysto įvairios komplikacijos. Žmogus nepasveiksta, o kitų sunkių ligų simptomai dėl netinkamo gydymo užmaskuojami. Pavyzdžiui, diagnozavus chlamidiozę ar kitą lytiškai plintančią ligą būtina atlikti kkraujo tyrimą dėl sifilio ir ŽIV infekcijos. Neištyrus ligonio dėl šių infekcijų, gydytojas neturėtų skirti gydymo antibiotikais nuo chlamidiozės, gonorėjos ar kokio kito uždegimo.

Įtarus ar gydantis lytiškai plintančią ligą, reikia vengti lytinių santykių, kartu turi būti gydomi ir ligonio llytiniai partneriai.

Šiuo metu paplitusios lytiškai plintančios ligos

Sifilis išryškėja praėjus 2-3 savaitėms po užsikrėtimo. Yra aktyviosios sifilio formos, kurios pasireiškia bėrimais lyties organų srityje. Vėliau bėrimai atsiranda apie išeinamąją angą, burnos gleivinėje, kitose kūno vietose, delnuose, paduose, padidėja limfmazgiai, gali nuslinkti plaukai. Išbertų vietų neniežti, neskauda, po kurio laiko jie išnyksta. Sifilis gali prasidėti slapta, be požymių, pvz., kai ligonis gydomas nuo vienos iš lytiškai plintančių ligos, neatlikus tyrimų dėl sifilio. Slapta sifilio forma diagnozuojama atlikus kraujo tyrimą. Toks ligonis, nežinodamas, kad serga sifiliu, užkrečia ir savo lytinius partnerius. Negydomas arba blogai gydomas sifilis pakenkia vidaus organams, regėjimui, klausai, nervų sistemai. Serganti ir negydoma nėščia moteris sifiliu gali užkrėsti vaisių. Gimęs kūdikis lieka invalidas visą gyvenimą. Sifilis – pagydoma lliga. Svarbu kuo anksčiau jį diagnozuoti ir pradėti gydyti.

Gonorėja pasireiškia 3-5- ąją dieną po užsikrėtimo. Moterys gali nepastebėti pirmųjų gonorėjos požymių, todėl praeina ilgesnis laiko tarpas iki ligos. Gonokokai gali pažeisti ne tik lyties organus, bet ir gerklę, akis, išeinamosios angos gleivinę. Tipiškiausias simptomas – atsiradusios pūlingos išskyros vyrams – iš šlapimkanalio, moterims – iš makšties, skausmingas šlapinimasis. Dažnai moterims sutrinka mėnesinių ciklas. Esant vangioms ligos formoms, simptomų gali nebūti arba jie yra neryškūs. Kai ligonis pats bando gydytis, ppakinta ligos požymiai. Negydant ar neteisingai gydant gonorėją kyla komplikacijos – lėtinis šlapimo kanalo, sėklidžių ir jų priedų, prostatos, gimdos priedų uždegimas, sąnarių pakenkimas, nevaisingumas. Be komplikacijų gonorėja išgydoma lengvai ir greitai. Būtina nustatyti, ištirti ir gydyti lytinius partnerius.

Chlamidioze užsikrečiama lytiniu būdu. Nėščios moterys gali užkrėsti kūdikius gimdymo metu. Buityje – per patalynę, rankšluosčius neužsikrečiama. Apie 30 proc. užsikrėtusiųjų ligos simptomų nėra. Praėjus kelioms savaitėms po užsikrėtimo vyrams atsiranda negausios skaidrios išskyros iš šlapimkanalio, nemalonus jutimas šlapinantis. Jei liga negydoma, moterims gali komplikuotis į mažojo dubens organų uždegimą, nevaisingumą, priešlaikinį gimdymą. Vyrams negydoma chlamidiozė gali komplikuotis sėklidžių ir jų priedų uždegimu, prostatos uždegimu, nevaisingumu. Vyrams ir moterims gali atsirasti akies gleivinės, sąnarių uždegimas, Reiterio sindromas, kai pakenkiami sąnariai, akys ir šlapimo takai, kuris dažniausiai išsivysto vyrams. Nustačius pacientui chlamidiozę, jo lytinis partneris turi būti patikrinamas ir profilaktiškai gydomas.

Trichomonozė pasireiškia praėjus kelioms savaitėms po užsikrėtimo. Ši infekcija vyrams dažniausiai jokių nemalonių pojūčių nesukelia, nors jie yra infekcijos nešiotojai ir gali ligą platinti, patys to nežinodami. Ligos simptomai vyrams gali pasireikšti nemaloniais pojūčiais šlapinantis, paraudimu apie išorinę šlapimkanalio angą, negausiomis išskyromis, o moterims – gausiomis išskyromis, išorinių lytinių organų perštėjimu. Liga pagydoma, bet būtina gydyti lytinius partnerius.

Herpeso viruso infekciją ((herpesas) sukelia 2 tipų virusai. Pirmojo tipo virusas pažeidžia lūpas, burnos gleivinę, veido odą. Peršalus dažnai paūmėja šio viruso infekcija. Antrojo tipo virusas dažniau pažeidžia genitalijas: varpą, apyvarpę, makštį, gimdos kaklelį, šlapimo takus. Šio tipo virusas perduodamas dažniausiai lytinių santykių metu. Patekęs į sveiką gleivinę virusas po 2 valandų pradeda daugintis, po 10 – 15 valandų žmogus jau gali užkrėsti kitą, nors pats dar nejaučia jokių ligos simptomų. Herpeso virusu užsikrečiama visam gyvenimui. Nesukeldamas jokių požymių, jis tūno nervų ląstelėse. Lytinio Herpeso viruso sukelti simptomai atsiranda nusilpus žmogaus imuninei sistemai. Praėjus 3-6 dienoms po užsikrėtimo atsiranda bėrimas ant išorinių lyties organų, gali padidėti kirkšnių limfmazgiai. Tyrimų pagalba būtina pirmiausia ištirti dėl sifilio ir ŽIV infekcijos (žmogaus imunodeficito viruso). Liga kartojasi. Tai priklauso nuo imuninės sistemos stiprumo. Kai kraujo serume nustatomi Herpeso viruso antikūnai, skiriamas specifinis gydymas, kuris padeda greičiau pašalinti varginančius ligos požymius, pailgėja intervalai tarp ligos pasikartojimo.

Pastebėję lyties organų išbėrimus turite kreiptis tik pas dermatovenerologą.

Lytinių organų karpas sukelia virusas. Yra žinomos kelios dešimtys šio viruso tipų. Naujausių tyrimų rezultatai parodė, kad kai kurie papilomos viruso tipai gali sukelti tiesiosios žarnos ir gimdos kaklelio vėžį. Virusai, sukeliantys gimdos kaklelio vėžį, nustatomi naujais nukleininių rūgščių tyrimo metodais, gimdos kaklelio eepitelio pakitimai pastebimi atlikus citologinius tyrimus. Po užsikrėtimo lytinių organų aštriagalvėmis karpomis dažniausiai po 2-3 mėn., o kartais 8 mėn., ant lyties organų gleivinės ir odos atsiranda plokščių darinių arba smailiagalvių išaugų. Negydant karpų daugėja, jos išauga didelės, nuo menkiausių traumų kraujuoja, jose kaupiasi bakterijos, pradeda niežėti, atsiranda deginimo jausmas, nemalonus kvapas. Pastebėjus reikėtų kreiptis pas gydytoją dermatovenerologą. Dermatovenerologas nustatys, ar tai yra virusinė aštriagalvė, ar sifilinė plokščioji kondiloma. Sergančio žmogaus partneris (ė) visada turi pasitikrinti. Gydymas nesunaikina viruso, todėl pacientas privalo tikrintis kartą per 3 metus.

Hepatitą B sukelia virusas, kuris pažeidžia kepenis. Užsikrečiama naudojant nesterilius švirkštus, medicinos instrumentus. Dažnai užsikrečiama lytinių santykių metu, kai pažeidžiama gleivinė. Virusas randamas seilėse, sėkloje, makšties išskyrose. Būna viruso nešiotojai, kurie neserga, bet gali lytinių santykių metu užkrėsti kitus asmenis. Diagnozė patvirtinama atliekant specifinius tyrimus. Nuo hepatito B viruso yra vakcina, kuri pakankamai efektyvi. Todėl lytiškai aktyviems asmenims – narkomanams, gaunantiems daug injekcijų, ir jų lytiniams partneriams rekomenduojama skiepytis nuo hepatito.

1. Kas yra ŽIV/AIDS

ŽIV tai – žmogaus imunodeficito virusas, kuris yra mažesnis už bakteriją, gyvena tik žmogaus organizmo ląstelėse ir yra artimas beždžionės imunodeficito virusui (BIV).

ŽIV – retrovirusų šeimos atstovas, kuriems būdinga atvirkštinė transkripcija. Visam organiniam pasauliui įprastų sintezių

seką galima pavaizduoti taip:

DNR® RNR® baltymas

Retrovirusų (lot. retro – atgal) sintezės seka kitokia:

RNR® DNR® RNR® baltymas

ŽIV genetinė medžiaga yra RNR. Patekus virusui į šeimininko ląstelę, viruso fermentas – atvirkštinė transkriptazė, pagal viruso RNR, kaip pagal matricą, sintezuoja atitinkančią jai DNR molekulę. Po to viruso pagaminta DNR patenka į ląstelės branduolį ir įsiterpia (integruojasi) į chromosominę DNR (ši forma vadinama provirusine DNR). Pagal šią DNR sintezuojama RNR ir toliau vyksta viruso replikacija. Viruso genomo sintezei (iš DNR į RNR) būdingos klaidos, ttodėl net tame pačiame organizme gali būti kelios ŽIV mutacijos. Viruso sugebėjimas mutuoti net pačiam organizme, bei viruso dalelių sintezės klaidos yra viena iš priežasčių, kodėl mokslininkai negali sukurti veiksmingos vakcinos prieš AIDS.

Liga, kurią sukelia ŽIV, pavadinta AIDS (angl. Acquired Immune Deficiency Syndrome).

Žmogus, užsikrėtęs ŽIV, iš karto nesuserga AIDS. Pirmieji AIDS ligos požymiai pasireiðkia po 5 ar net 10 metų, kai virusas pažeidžia imuninę sistemą. ŽIV yra sunkiai aptinkamas organizme, todėl užsikrėtimo nustatymui naudojami specifiniai antikūnų tyrimai, kurie randami po uužsikrėtimo momento praėjus nuo 4 savaičių iki kelių mėnesių. Tokie žmonės vadinami infekuotais.

Šiuo metu žinomi du žmogaus imunodeficito viruso tipai, 1983 m. atrastas pirmasis ŽIV-1, o 1986 m. –antrasis ŽIV-2. Europoje tarp ŽIV užsikrėtusiųjų asmenų dažniausiai vyrauja ŽIV-1 tipas, Afrikoje –– ŽIV-2. Jie skiriasi tuo, kad ŽIV-1 tipo sukelti klinikiniai požymiai yra sunkesni, nei ŽIV-2 tipo. Užsikrėtimas ŽIV-1 tipo virusu neapsaugo nuo užsikrėtimo kitu viruso tipu, todėl yra asmenų užsikrėtusių abiem viruso tipais, ypač Afrikoje, kur ŽIV paplitimas didžiausias.

Pirmieji AIDS atvejai užregistruoti 1981 m., tačiau tiriant archyvinius kraujo serumus Afrikos gyventojų 1950-60 m. ir 70 m. nustatyta, kad užsikrėtimas ŽIV-1 virusu jau buvo tuo metu.

Pirmieji AIDS sukeliantį virusą 1983-84 m. išskyrė prancūzas L. Montanje (Luc Motagne), kuris AIDS sukeliantį virusą pavadino LAV (angl. Lymphadenopathy associated virus) ir amerikietis R.Galo (Robert Gallo), kuris jį pavadino HTLV-III (angl. Human T-cell leukemia/lymphoma virus type III). 1985 m. sukurti laboratoriniai testai antikūniams prieš ŽIV nustatyti. 1986 m. Tarptautinis virusų taksonomijos komitetas AIDS sukėlėją pavadino žžmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), o Pasaulinė Sveikatos organizacija (PSO) pasiūlė pagrindines AIDS prevencijos gaires.

1987 m.pirmi labotariniai tyrimai ŽIV infekcijai nustatyti pradėti ir Lietuvoje. 1988 m. įsteigtas Lietuvos AIDS centras.

ŽIV atsparumas

ŽIV atsparus ultravioletiniams ir rentgeno spinduliams bei šalčiui.

ŽIV greit žūva virinamas (1000 C temperatūroje žūsta iš karto, 560 C temperatūroje per 20 min.), jautrus spiritui, chlorui, rūgštims ir šarmams, balinimo, dezinfekuojančioms medžiagoms.

2.Viruso plitimo būdai

Didžiausia viruso koncentracija randama kraujyje, makšties išskyrose, spermoje, motinos piene. Mažesnė – seilėse, šlapime, tačiau jo kiekis ččia labai nedidelis ir nekelia užsikrėtimo pavojaus.

Per lytinius santykius

· Lytiniai santykiai. Tikimybė užsikrėsti – nuo 1 iki 10 proc. Ypač pavojinga, jei žmogus yra užsikrėtęs lytiškai plintančiomis infekcijomis (chlamidijomis, lytiniu herpesu, sifiliu, gonorėja ir kt.) arba gleivinė pažeidžiama mechaniškai (analiniai lytiniai santykiai).

Venkite rizikingų lytinių santykių, nes tai geriausia apsaugos priemonė nuo ŽIV, kitų lytiškai plintančių infekcijų ir nepageidaujamo nėštumo. Neturint galimybės išvengti lytinių santykių, jų metu naudokite prezervatyvą su spermicidais.

Per kraują

· Kraujo perpylimai. Daugelyje pasaulio šalių nebuvo tikrinama, ar kraujas užkrėstas ŽIV. Tikimybė užkrėsti žmogų ŽIV perpilant kraują, siekė iki 100 proc. Pradėjus tirti donorų kraują, užkrėstųjų skaičius sumažėjo iki 0,01 proc. ŽIV infekcija pasižymi inkubaciniu (lango) periodu, kai antikūnai prieš virusą dar nesigamina arba jų nepasigamina pakankamai, tačiau jau galima jį perduoti perpilant kraują. Lietuvoje donorų kraujas dėl ŽIV antikūnų pradėtas tirti 1989 m.

· Nusprendus tapti donorais, pagalvokite, ar per 6 paskutinius mėnesius nebuvo galimybės užsikrėsti ŽIV.

· Narkotikų vartojimas. Tikimybė užsikrėsti – 90 proc. Pavojinga leistis narkotines medžiagas, naudojantis bendromis adatomis ir švirkštais, nes virusas labai lengvai patenka į kraują. Net naudojantis savo švirkštais ir adatomis, tačiau vartojant narkotiką iš bendro indo, išlieka galimybė užsikrėsti ŽIV ir virusiniu hepatitu C (tai viena pagrindinių virusinio hepatito C plitimo tarp nnarkomanų, priežasčių). Lietuvoje ŽIV tarp intraveninių narkomanų pradėjo plisti 1996 m.

· Nenaudokite svetimų ar bendrų švirkštų ir adatų, kadangi virusas labai lengvai gali patekti į kraują. Nenaudokite narkotikų iš bendro indo.

· Tatuiruotės ir kraujo ritualai. Paprastai adatos ar peiliai, skirti šiam tikslui, po naudojimo gali būti tinkamai nedezinfekuojami. Virusas gali patekti į kraują lygiai taip pat, kaip ir naudojant nesterilias adatas.

· Būkime atsargūs darydami tatuiruotes.

· Organų transplantacija. Žmogus rizikuoja, jei jam transplantuojamas organas priklauso ŽIV infekuotam donorui. Tyrimus sunkina inkubacinis periodas.Pasiteiraukite ar audinių kraujas prieš transplantaciją patikrintas dėl ŽIV.

Iš motinos – vaisiui

· Serganti motina – kūdikis. Tikimybė, jog infekuota motina užkrės kūdikį nėštumo metu ar gimdydama prieš 10 metų siekė – 15-60 proc. Šiuo metu besilaukiančioms ŽIV užsikrėtusioms moterims taikant tinkamą gydymą (priešvirusiniai vaistai), ir kitas priemones (Cezario pjūvis, nemaitinimas krūtimi) kūdikių užsikrėtimo galimybė sumažinta iki 0,1 proc. Lietuvoje diagnozuota ŽIV užsikrėtusių moterų, tačiau dar neužregistruota vaikų, kuriuos pagimdė infekuotos motinos.

PSO (Pasaulinė Sveikatos organizacija) rekomenduoja visoms būsimoms motinoms pasitikrinti dėl ŽIV – tam, kad, esant reikalui, nebūtų praleistas priešvirusiniam gydymui tinkamas laikas.

ŽIV neplinta:

· Oro lašeliniu būdu. Neužsikrėsite kosint, čiaudint, bučiuodamiesi, per prakaitą ar ašaras.

· Buitiniu būdu ir socialinių kontaktų metu Neužsikrėsite naudodamiesi tualetu, vonia, sauna, baseinu, indais, suolais, sporto įįrankiais, liesdami vienas kitą, žaisdami, gyvendami šalia infekuoto asmens, valgydami infekuoto asmens paruoštą maistą.

· Vabzdžių įkandimus. Neplatina uodai ir erkės.

3. ŽIV infekcijos eiga

ŽIV infekcijos eiga yra ilga (schema 1), ji baigiasi paskutine stadija – AIDS, todėl infekcijos eiga nuo užsikrėtimo momento skirstoma į keletą stadijų:

1. ŽIV inkubacinis periodas. Tai infekcinės ligos laikotarpis nuo infekcijos patekimo į organizmą iki ūmaus ŽIV infekcijos pasireiškimo. Dažniausiai trunka kelias savaites.

2. Ūmus ŽIV infekcijos pasireiškimas – į gripą panaši būsena – pakyla temperatūra, išberia odą ir gleivines, padidėja limfmazgiai ir kt. Trunka nuo kelių dienų – savaitę. Praeina be gydymo. Išsivysto ne visiems pacientams.

3. Besimptomis ligos periodas. Trunka nuo kelių iki keliolikos metų. Žmogus jaučiasi visiškai sveikas, bet gali užkrėsti kitus asmenis.

4. AIDS – tai tam tikrų indikatorinių ligų ir būsenų nustatymas ŽIV užsikrėtusiam asmeniui. Išskirtiniais atvejais tokių ligų (žr. Indikatorinės ligos) ir būsenų nustatymas, neradus kitų priežasčių, gali būti AIDS diagnozės priežastis. Tai paskutinė infekcijos stadija, kuri priklausomai nuo medicininės pagalbos lygio, gali trukti nuo kelių iki 10 metų ir ilgiau, baigiasi mirtimi.

ŽIV infekcijos eiga

1. Užsikrėtimo momentas. 2. ŽIV inkubacinis periodas. 3. Ūmus ŽIV infekcijos pasireiškimas. 4. Besimptomis periodas. 5. AIDS. Schema 1

Europos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos gydytojai skirtingai supranta AIDS diagnozę. JAV AIDS diagnozuojama

net tada, jei pacientas neturi jokių sveikatos problemų, bet imunologinis kraujo tyrimas rodo, kad CD4 ląstelių yra mažiau nei 200 mikrolitre. Rusijoje AIDS diagnozuojama tik paskutinėse ligos stadijose. Europoje priimtas kitas AIDS diagnozės apibūdinimas, kurio laikosi ir Lietuva (žr. Indikatorinės ligos).

4. Ką daryti, jei įtariate užsikrėtus ŽIV

Virusas, patekęs į žmogaus organizmą, pradeda sparčiai augintis ir anksčiausiai, naudojant šiuolaikinius 3 –čios generacijos ŽIV tyrimo testus, gali būti aptinkamas po 4 sav. Tokie testai Lietuvoje naudojami nuo 1993 m. Įtarus, kad ggalite būti užsikrėtę ŽIV, siūlome kreiptis į gydymo įstaigą.

5. Laboratorinė diagnostika

· AIDS testas

Teigiamas atrankinio tyrimo rezultatas rodo, jog asmuo galbūt yra užsikrėtęs ŽIV ir gali užkrėsti kitus asmenis. Dažniausiai jis atliekamas ieškant kraujyje specifinių antikūnų prieš virusą imunofermentinės analizės metodu. Teigiamas pirminis AIDS testas dar nereiškia, jog pacientas užsikrėtęs ŽIV. Gavus teigiamą AIDS testo rezultatą, jis kartojamas, siekiant nustatyti ar neįvyko klaida. Pakartotinai gavus teigiamą rezultatą, priklausomai nuo pirmini rezultatų bei tiriamo žmogaus elgesio rizikos, daromi kiti tyrimai, padedantys ppatvirtinti diagnozę. Tyrimas atliekamas pacientui sutikus. AIDS testas su šiuolaikine laboratorine įranga atliekamas per 1-4 val., tačiau dėl įvairiose laboratorijose galiojančių vidaus tvarkos taisyklių, atsakymas pateikiamas per kelias dienas. Patvirtintas teigiamas AIDS testas dar nereiškia, kad asmuo serga AIDS. AIDS ddiagnozuojamas tik kruopščiai įvertinus užsikrėtusio asmens klinikinę būklę ir atlikus kitus svarbius laboratorinius tyrimus.

Neigiamas tyrimo rezultatas rodo, jog asmuo šiuo metu nėra užsikrėtęs ŽIV, tačiau dėl inkubacinio periodo, kai antikūnai prieš virusą dar nesigamina arba jų neprisigamino pakankamai, siūloma testą pakartoti po trijų mėnesių.

6. ŽIV infekcijos gydymas

Iki ŽIV infekcijos atsiradimo, pasaulyje nebuvo vaistų, galinčių gydyti virusinius susirgimus, todėl dauguma priešvirusinių vaistų buvo sukurti vėliau, nei vaistai dėl AIDS. ŽIV infekcijai gydyti naudojami vaistai yra efektyviausi, nei vaistai, skirti kitų virusinių infekcijų gydymui, tačiau to nepakanka. Kuriami nauji, efektyvesni vaistai, kurie pristabdo infekcijos eigą, nors organizmo pilnai nuo ŽIV neišvalo. Geriausi gydymo rezultatai pasiekiami, kai skiriama trijų vaistų (po vieną iš toliau paminėtų grupių) ir daugiau kombinacija, kuri prailgina infekuoto asmens ggyvenimą 10 ir daugiau metų.

Naudojami vaistai. Šiuo metu naudojamos trys antiretrovirusinių vaistų grupės, kurios skirtingai veikia ŽIV infekciją CD4 ląstelėse.

Pirmoji vaistų rūšis – nukleozidiniai atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai, kurie neleidžia virusui užbaigti formuoti virusinės DNR. Nebaigta formuoti virusinė DNR negali gaminti naujų viruso kopijų.

Antroji vaistų rūšis – nenukleozidiniai atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai, kurie neleidžia ŽIV RNR paversti į DNR ir todėl stabdomas viruso dauginimasis.

Trečioji vaistų rūšis – viruso fermentų proteazių inhibitoriai, kurie veikia paskutiniąją viruso dauginimosi ciklo stadiją ir trukdo suformuoti viruso kkopijas, todėl virusas negali palikti užkrėstos CD4 ląstelės.

Šių vaistų rūšys naudojamos ir Lietuvoje. Lietuvoje AIDS gydymas taikomas:

o AIDS sergantiems,

o Nėščioms ŽIV infekuotoms moterims,

o Asmenims, turėjusiems kontaktą su žinomai infekuotu asmeniu.

7. AIDS indikatorinės ligos

Indikatorinės ligos, pagal kurias diagnozuojama AIDS infekcija Europoje, yra 25.

1. Bronchų, trachėjos ar plaučių kandidozė.

2. Stemplės kandidozė.

3. Gimdos kaklelio išplitęs navikas.

4. Išplitusi ar ekstrapulmoninė kokcidiomikozė.

5. Ekstrapulmoninė kriptokokozė.

6. Lėtinė žarnyno kriptosporidiozė (trunkanti ilgiau kaip 1 mėn.).

7. Citomegalo viruso sukelta liga (ne kepenyse, blužnyje ar limfmazgiuose).

8. Citomegalo viruso sukeltas retinitas ( dėl jo išsivystęs aklumas).

9. Su ŽIV susijusi encefalopatija.

10. Herpes simplex viruso sukelti lėtiniai išopėjimai (trunkantys ilgiau kaip mėnesį), bronchitas, plaučių ar stemplės pažeidimai.

11. Išplitusi ar ekstrapulmoninė histoplazmozė.

12. Lėtinė žarnyno izosporiozė (trunkanti ilgiau kaip 1 mėn.).

13. Kaposi sarkoma.

14. Burkito ar panašaus tipo limfoma.

15. Imunoblastinė ar panašaus tipo limfoma.

16. Pirminė smegenų limfoma.

17. Išplitusi ar ekstrapulmoninė Mycobacterium avium complex ar M.kansasii.

18. Bet kuri Mycobacterium tuberculosis forma (pulmoninė ar ekstrapulmoninė).

19. Kitų tipų ar neidentifikuoto tipo išplitusi arba ekstrapulmoninė mikobakteriozė.

20. Pneumocystis carinii sukeltas plaučių uždegimas.

21. Pasikartojantis plaučių uždegimas.

22. Progresuojanti daugiažidininė leukoencefalopatija.

23. Pasikartojanti Salmonella septicemija.

24. Smegenų toksoplazmozė.

25. Su ŽIV susijęs išsekimo sindromas.

AIDS ligos eigai įtakos turi:

1. Ligonio amžius; vaikams, ypač naujagimiams, eiga būna greitesnė.

2. Įvairios infekcinės ligos, nėštumas ir kitos būsenos AIDS eigą ppagreitina.

3. Mityba, gydymas, režimas; gera mityba, anksti pradėtas gydymas ir taisyklingas režimas eigą sulėtina.

4. Užsikrėtimo būdas; perpylus ŽIV su krauju, eiga trumpesnė, užsikrėtus lytiniu keliu –ilgesnė.

5. ŽIV tipas; ŽIV-1 eiga trumpesnė, ŽIV-2 ilgesnė.

8. Vakcinos kūrimas

Visais laikais vakcinos žmogų apsaugodavo nuo įvairių infekcijų sukeltų ligų. ŽIV pandemiją pavyktų sustabdyti, jeigu būtų išrasta saugi ir veiksminga vakcina. Šiuo metu vakcinos nuo ŽIV kūrimui teikiamas prioritetas. Norėdamos pagreitinti tyrinėjimus, dauguma privačių ir viešųjų agentūrų investavo milžiniškas lėšas. Šiuo metu, tiriant 27 vakcinas, daugiau nei 3000 neinfekuotųjų savanorių dalyvauja ŽIV vakcinos tyrimuose, kuriuos remia Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinis sveikatos institutas. 2000 m. Durbane (Pietų Afrikos Respublika) vykusioje XIII tarptautinėje AIDS konferencijoje konstatuota, kad vakcina manomai bus sukurta tik 2007 m.

PERNAI LIETUVOJE ŽIV DIAGNOZUOTA 397 ASMENIMS

2003 01 092002 metais Lietuvoje diagnozuoti 397 nauji užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejai. Didžioji dauguma –389 naujų ŽIV užsikrėtimų nustatyta vyrams ir tik 8 moterims. Iš viso 2003 metų sausio 1 dienai buvo diagnozuoti 735 ŽIV infekuoti asmenys. Pernai metų pradžioje ŽIV užsikrėtusių buvo dvigubai mažiau –338, 2001 metų pradžioje -266. Lemiamą įtaka ŽIV nešiotojų skaičiaus padvigubėjimui pernai Lietuvoje turėjo AIDS centro išaiškintas ŽIV protrūkis Alytaus kolonijoje. Šiuo metu iš 735 ŽIV infekuotų asmenų 668 vvyrai ir beveik 10 kartų mažiau – t.y. 67 moterys. ŽIV infekuotų vyrų amžiaus vidurkis siekia 34 metus, o moterų 32 metus. . Daugiau

KAS GALI SUSTABDYTI ŽIV EPIDEMIJOS PLITIMĄ LIETUVOJE?

2003 01 07Toks buvo paskutinis 2002 metų Lietuvos AIDS centro pateiktas klausimas LAC internetinio puslapio skaitytojams. Galimi atsakymai buvo Vyriausybė, Prezidentas, Vaistai ir Mūsų padorumas. Dauguma atsakiusiųjų (49 internautai) teigia, kad ŽIV epidemijos plitimą gali pristabdyti mūsų padorumas. 3 respondentai mano, kad daug kas priklauso nuo Prezidento. 15 atsakiusiųjų linkę manyti, kad ir Vyriausybės vykdoma veikla gali prisidėti stabdant šios infekcijos plitimą. Na, o 17 žmonių įsitikinę, kad ŽI viruso plitimą galima sustabdyti vaistais.

Nesigydykite patys nuo lytiškai plintančių ligų. Yra daug niuansų, susijusių su šeimos problemomis, lytiniais partneriais. Tik gydytojas venerologas yra kompetentingas Jums padėti.

LYTIŠKAI PLINTANČIOS INFEKCIJOS

Kas tai per ligos ir kaip jos plinta?

Būdami su žmonėmis nuolat rizikuojame užsikrėsti kokiomis nors ligomis – gripu, grybeliu ar angina. Lytiškai santykiaujant irgi tyko toks pat pavojus. LPI – infekcijos, kuriomis dažniausiai užsikrečiama lytiškai santykiaujant. O tai reiškia – vaginaliniu, oraliniu arba analiniu būdu. LPI sukėlėjams reikia drėgnos, šiltos terpės, todėl užsikrečiama tuomet, kai tiesiogiai liečiasi gleivinės. Štai kodėl sukėlėjai pakenkia sritis apie burną, išeinąmąją angą ir lytinius organus

(makštį, vulvą, varpą ir sėklides).

Kaip neužskrėsti LPI

Vengiant santykiauti visais būdais, kai tiesiogiai liečiasi gleivinės (glamonėjant kūną ir lytinius organus, bučiuojantis, gulint susiglaudus, kartu maudantis), bet svarbiausia – vengti analinio, vaginalinio ir oralinio sekso. Arba jo metu naudotis prezervatyvu. Bučiuojantis galima užsikrėsti tik tokiu atveju, jeigu kandžiojamasi – tuomet bakterijos patenka tiesiai į sveiko žmogaus žaizdeles.

Dauguma LPI vienok yra pagydomos (jeigu gydomos). Jeigu negydomos, gali turėti rimtų ar net labai rimtų padarinių. Yra ir visai neišgydomų LPI – tai: ŽŽIV, žmogaus papilomos virusas, herpes virusas.

Kada įtarti užsikrėtus?

Užsikrėtus LPI, ne visada tuoj pat atsiranda ligos požymių. Kartais reikia laukti savaitę, mėnesį ar net daugiau. O kartais požymiai visai nepasirodo. Pasitaiko, kad ligos simptomai išnyksta savaime. Tačiau tai visai nereiškia, kad liga pati praėjo. Kaip sloga. Tokios ligos pačios nepraeina. Negydant jos gali tik paūmėti.

Galite būti užsikrėtę dviem ar net keliomis ligomis iš karto.

Požymiai, kuriuos pastebėjus, laikas pradėti nerimauti:

1. Išskyros iš šlapimo – lyties takų (moterims jų pagausėja) SSpalva gali būti nuo gelsvai žalsvos iki permatomos.

2. Perštėjimas, niežulys, deginimas.

3. Baltos apnašos ant varpos, makštyje ar burnoje.

4. Padidėję kirkšnies limfmazgiai.

5. Skausmingumas makštyje, pilvo apačioje, kapšelyje, šlapinantis.

6. Kraujo pasirodymas po lytinių santykių, ne mėnesinių metu.

7. Neskausminga opelė, sukietėjimas aar nudrėskimas.

Jei taip – neatidėliokite, pasitikrinite dabar.

KĄ DARYTI?

Jeigu galvojate, kad esate užsikrėtę LPI, pasitikrinkite. Net jei taip negalvojate, bet pastebėjote vieną ar keletą iš išvardintų požymių, geriau pasitikrinkite iškart. Net jeigu nepastebėjote nė vieno iš išvardintų požymių, bet žinote, kad jūsų draugas (ar draugė), su kuriuo (ia) mylėjotės yra užsikrėtės/usi, pasitikrinkite. Ir jeigu su draugu ar drauge, kuris yra užsikrėtęs, „nieko nebuvo“, – jūs tik bučiavotės, vistiek dėl viso pikto pasitikrinkite.

Nesvarbu, kur Jūs kreipiatės pagalbos – gydytojas privalo laikytis konfidencialumo.

Jūs aišku, jausitės kiek sutrikęs. Jums gali būti sunku kreiptis į gydytoją. Tai visai normalu. Visi, užsikrėtę LPI, taip jaučiasi.

Jus apžiūrinčiam gydytojui lytinė infekcija yra tokia pat įprasta, kaip sinusitas ar polipai.

JAU GERIAU SUSIPAŽINKITE SU KAI KURIOMIS LPI

SIFILIS &– kaip tapti aršiu saugaus sekso propaguotoju

Dažniausiai šia liga užsikrečiama lytiškai santykiaujant, tačiau galima ir kitu būdu – pavyzdžiui, jei bučiuojantis kandžiojamasi.

Užsikrėtus sifilio bakterijos patenka į limfinius takus ir kraują. Iš kraujo bakterijos patenka į kitus kūno organus.

Laiku nepastebėtas ir nepradėtas gydyti sifilis yra pavojinga liga – išsivystęs iki trečiosios stadijos, sukelia negrįžtamus vidaus organų pakitimus.

Simptomai išryškėja po lytinių santykių praėjus 1-12 savaičių. Galite nejausti jokių ligos požymių. Ligai būdinga:

· Neskausmingos, rausvai raudonos opelės burnoje arba aant lyties organų (I stadija);

Opelės laikosi 1-5 savaites (Joms išnykus, liga progresuoja toliau. Vėlesni požymiai atsiranda, po opelių atsiradimo praėjus 6 sav. – 0,5 m. ).

· Bėrimas bet kurioje kūno vietoje – lyties organuose, plaukuotoje galvos dalyje, burnoje, odoje, panašiai, kaip sergant raudonuke. Taip pat pasireiškia į peršalimą panašūs požymiai (II stadija).

(Bėrimo ir peršalimo požymiams išnykus, kartais jie daugiau visai nepasireiškia. Praėjus keleriems metams po užsikrėtimo, prasideda III stadija)

III stadija: liga apima vidaus organus (kraujotakos sistemą, smegenis, širdį, akis, stuburą), gali sukelti paralyžių, baigtis mirtimi.

Serganti sifiliu moteris gimdydama gali perduoti ligą naujagimiui.

Gydymas

Sifilis gydomas antibijotikų injekcijomis.

GONORĖJA – pop liga

Dar ji vadinama triperiu. Tai gan dažnai pasitaikanti liga. Ją sukelia bakterijos gonokokai, kurie daugiausiai veisiasi šlaplės, gimdos, kiaušintakių, taip pat išeinamosios angos bei burnos gleivinėse.

Liga plinta tiesiogiai liečiantis gleivinėms, pavyzdžiui, lytinio akto metu arba santykiaujant oraliniu būdu (analiniu taip pat). Bakterija sukelia gleivinės uždegimą.

Moterims

Moterims uždegimas prasideda šlaplėje ir gimdos kaklelyje, po to apima kiaušintakius ir, laiku negydomas, gali sukelti stiprų vidaus organų uždegimą. Blogiausias atvejis: kiaušidėms užakus, moteris negali pastoti.

Simptomai išryškėja po lytinių santykių praėjus 2 – 21 dienai. Kartais nepasireiškia jokie požymiai. Ligai būdinga:

· Tirštos geltonos arba baltos išskyros iš makšties.

· Deginimas aarba skausmas šlapinantis.

· Didesnis nei įprasta skausmas menstruacijų metu.

· Spazmai ir skausmas apatinėje pilvo dalyje.

Vyrams

Uždegimas dažniausiai prasideda šlaplėje ir, laiku negydomas, per sėklinį lataką gali išplisti iki sėklidės prielipo ir sėklidžių. Blogiausiu atveju vaikinas gali likti nevaisingas.

· Tirštos geltonos arba baltos išskyros iš varpos (erekcijos metu pasirodo pūliai, o ne skaidrus gleivių lašelis, kaip paprastai).

· Noras dažnai šlapintis, deginimas arba skausmas šlapinantis (tarsi šlapintumeisi mažomis stiklo šukėmis).

· Jautrios ir padidėjusios sėklidės.

Moteris, serganti gonorėja, gimdydama gali perduoti ligą naujagimiui. Ilgai negydant gonorėjos, liga gali pasireikšti kitose kūno vietose, pavyzdžiui, sukelti sąnarių uždegimą.

Gydymas

Tyrimai nesudėtingi – paimamas gleivių tepinėlis, jis tiriamas mikroskopu arba siunčiamas į laboratoriją, kur nustatoma, ar gleivėse nėra gonokokų. Nustačius diagnozę, pacientas gydomas. Po gydymo dar keletą kartų būtinai reikia pasitikrinti, ar liga tikrai praėjo.

TRICHOMONOZĖ – tiesiog bjauri liga

Simptomai išryškėja po lytinių santykių praėjus 2-21 dienai. Moterims pasireiškia daugiau simptomų, nei vyrams (ypač mėnesinių metu). Negydant liga gali pažeisti šlaspimo pūslę, vyrams – prostatą.

Moterims:

· Pakitusios spalvos ir kvapo išskyros iš makšties.

· Noras dažniau šlapintis, skausmas šlapinantis (tai gali būti ir šlapimo takų uždegimo požymis, bet jei nesi tikra, geriau pasitikrinti).

· Skausmas papilvėje, didesnis nei įprasta skausmas menstruacijų metu.

Vyrams

· Nemalonūs jutimai šlapinantis.

Gydymas

Gydymą skiria ggydytojas abiems partneriams. Tinkamai vartojant vaistus, liga greitai praeina.

CHLAMIDIOZĖ – perduok kitam, tik ne man

Šią ligą sukelia bakterijos, kurios, panašiai kaip gonokokai, sukelia lytinių organų gleivinių uždegimą. Ir šios ligos simptomai yra panašūs kaip gonorėjos, tik labiau nežymūs, o kartais ir visai neišryškėja. Todėl galima ja susirgti ir užkrėsti kitus, to nežinant. Tiek moterims, tiek vyrams negydoma ji gali baigtis nevaisingumu.

Simptomai paprastai išryškėja po lytinių santykių praėjus 7 -21 dienai. Ligai būdinga:

Moterims:

· Išskyros iš makšties.

· Kraujavimas iš genitalijų tarp mėnesinių ar po lytinių santykių.

· Deginimas arba skausmas šlapinantis.

· Skausmas pilvo apačioje, kartais lydimas karščiavimo.

Vyrams:

· Vandeningos, baltos lašelių pavidalo išskyros iš varpos.

· Deginimas arba skausmas šlapinantis.

Gydymas

Chlamidiozė gydoma antibiotikais, nesant stipraus uždegimo, per savaitę pasveikstama.

GENITALIJŲ KARPOS (venerinės kondilomos) – kaip tapti panašiam į roplį

Kartais dar vadinamos lytinėmis karpomis. Kartais jas pačiam sunku pamatyti. Jas sukelia virusas. Yra įvairių šio viruso tipų: nuo visiškai nepavojingų, iki tų, kurie gali sukelti net vėžį. Užsikrėsti galima lytiškai santykiaujant be prezervatyvo. Simptomai išryškėja po lytinių santykių praėjus 1-6 mėnesiams:

· Ant lytinių organų (ir moterims, ir vyrams), o dažnai ir apie išeinąmąją angą atsiranda smulkios, nelygios karpos, dažnai daugybinės.

· Kondilomos neišnyksta, o kuo daugiau jų auga, tuo sunkiau jas pašalinti.

· Gali niežėti

arba deginti apie lytinius organus.

Gydymas

Gydoma, tepant virusą naikinančiais vaistais. Karpos gali būti pašalinamamos deginant arba prišaldant, tačiau virusas išlieka visą gyvenimą. Moteris, turinti kondilomas, gimdydama virusą gali perduoti naujagimiui.

HERPES INFEKCIJA (pūslelinė) – pasipuošk pūslėm visam gyvenimui

Dar vadinama dedervine. Pūslelinę gali sukelti dviejų tipų virusas. Pimojo tipo virusas dažniausiai pasireiškia bėrimais aplink burną. Antrojo tipo virusas pažeidžia lyties organus. Simptomai išryškėja po lytinių santykių praėjus 2-30 dienų.

Požymiai gali ir išvis nepasireikšti. Būdinga:

· Panašūs į peršalimą požymiai.

· Smulkios, skausmingos ppūslelės ant lytinių organų, lūpų, burnos gleivinėje. Niežėjimas arba deginimas, prieš pasirodant pūslelėms.

· Pūslelės laikosi 1-3 savaites. Kai kuriems pasirodo tik vieną kartą, kai kuriems – kartojasi su pertraukomis.

Užsikrečiama tik tuomet, kai yra pasirodžiusios pūslelės ar žaizdelės. Liga plinta lytiškai santykiaujant be prezervatyvo.

Gydymas

Blogiausia ir yra tai, kad ši liga nepagydoma. Gydoma ji tepalu (parduodamas pagal receptą), kuris apgydo ir švelnina skausmą, bet negali apsaugoti nuo naujo pūslelių pasirodymo. Tiesa, nuo jos nemirštama, kaip nuo Aids.

BAKTERINĖ VAGINONĖ &– pavojingas bakterijų siautulys

Bakterijos savaime nėra blogai. Jų knibžda pilnas mūsų organizmas. Kai jų per daug, tada jau nesveika – bakterinė vaginozė susergama makštyje pagausėjus natūraliai joje esančių bekterijų. Vaginozę dažniausiai sukelia gardnerelos, mikoplazmos, kitos bakterijos. Nėštumas, antibiotikai, kontracepcinės piliulės, mmėnesinės, diabetas – tai priežastys, kurios gali sukelti šią ligą. Jai būdinga:

· Pakitęs išskyrų kvapas („žuvies“) arba išvaizda – jos gali tapti balkšvos arba pilkšvai baltos);

· Daugiau nei paprastai išskyrų iš makšties;

· Niežėjimas, deginimas arba skausmas makštyje;

Nemalonūs požymiai negydant nepraeis. Liga gali sukelti uždegimines vidaus organų ligas, nevaisingumą. Vyrams infekcija gali patekti į prostatą ir šlaplę. Kai kurioms moterims ir vyrams nepasireiškia jokie požymiai.

HEPATITAS B – labai pavojinga liga

Hepatito B virusas sukelia kepenų uždegimą. Tai rimta liga, o jos simptomai priklauso nuo jos sunkumo laipsnio. Kartais ligos požymių iš viso nebūna. Simptomai paprastai išryškėja po užsikrėtimo praėjus 2-6 mėnesiams:

· Įpatingas nuovargis, energijos stoka;

· Pilvo, sąnarių skausmai, vėmimas;

· Aukšta temperatūra;

· Vėliau pagelsta akių skleros, oda. Išmatos pašviesėja, šlapimas tampa rusvas;

Ši lliga plinta per lytinius santykius, kai pažeista gleivinė, kraują, iš motinos – vaikui (nėštumo metu, gimdant arba žindant).

Dauguma sergančiųjų pasveiksta. Dažniausiai tampama viruso nešiotoju. Nedaugelis suserga kepenų uždegimu, kuris gali vystytis į kepenų vėžį.

NIEŽAI – nelabai pavojinga, bet labai nemaloni liga

Niežus sukelia erkutės, matomos tik mikroskopu. Jos, besigrauždamos po oda sukelia niežėjimą. Ši liga nėra labai pavojinga, tik labai nemaloni. Ir ne tik todėl, kad užsikrėtus ja viską niežti, bet ir todėl, kad užkrėsti visi šeimos nariai gali nustoti kkuriam laikui su Jumis kalbėtis. Užsikrečiama ja ne tik lytinio akto metu, bet ir liečiantis, per daiktus, miegant vienoje lovoje.

Simptomai išryškėja praėjus 3 savaitėms po užsikrėtimo:

· Niežėjimas atsiranda naktį, sušilus;

· Atsiranda bėrimas (pūslelės )ant plaštakų, riešų, rankų tarpupirščiuose, apie bambą, lytinius organus, šlaunų vidiniame paviršiuje.

Gydymas

Gydyti būtina ne tik lytinius, bet ir taip vadinamus buitinius partnerius, – visą šeimą. 60 laipsnių temperatūroje būtina išskalbti visus drabužius, patalynę, nes kitaip gydomaisiais tepalais išguitos erkutės, pavojui praėjus, gali grįžti namo – po jūsų oda.

KIRKŠNINĖ (GAKTOS) UTĖLĖ – siurprizas gyvūnų mylėtojams

Liaudyje nuo seno jos vadinamos „mandavoškėmis“. Tai – smulkus žmogaus parazitas, gyvenantis visuose plaukuose, išskyrus galvos. Kartais būna sunku jas pastebėti. Užsikrečiama nebūtinai per lytinius santykius: kartais nebūtina mylėtis, kad jos rastų progą perropoti iš vieno kūno į kitą (būtina sąlyga – kūnai turi būti nuogi ir liestis). Nėra labai pavojinga, tik nelabai maloni. Simptomai išryškėja praėjus 2 savaitėms po užsikrėtimo:

· Atsiranda niežėjimas lyties organuose, pasikasius jis ne sumažėja, o sustiprėja;

· Niežulys dažniausiai atsiranda naktį atsigulus į lovą ir sušilus;

· Matomi nukasymai, įkandimo žymės, glindos (utėlių kiaušinėliai) ant plaukų.

Gydymas

Tai vienintelė LPI, kurią galite gydyti patys – vaistinėje nusipirkti vaistų prieš utėles, perskaityti vartojimo instrukciją ir ja vadovautis. Po savaitės gydymą būtina pakartoti.

AIDS: lliga – naujiena

Šis žodis – tai angliško pavadinimo (Acquired Immune Deficiency Syndrome) trumpinys. ŽIV – tai lietuviško pavadinimo Žmogaus Imunodeficito Virusas trumpinys. Tai, galima sakyti, liga – naujiena, kuri išplito per 10 metų visame pasaulyje. Turbūt niekam ne paslaptis, kad ji ne tik nepagydoma, bet ir skiepai nuo jos dar neišrasti.

Užsikrėtus šia baisia liga, virusas patenka į kraujotakos sistemą – kraujo ląsteles, saugančias organizmą nuo bakterijų ir virusų. Kai sunaikinamos imuninės ląstelės, organizmas tampa neatsparus bet kokiai infekcijai ar uždegimui. Pasigavus ŽIV, galima mirti nuo persišaldymo ar gripo (koks pažeminimas).

SAUGAUS SEKSO TAISYKLĖS – važiuok saugiai slidžiu meilės keliu

1. Neturėk kitų partnerių, tik savo vieną;

2. Naudokis prezervatyvu myledamasis oraliniu, analiniu ar vaginaliniu būdu;

3. Nesikandžiok ir nesileisk kandžiojamas;

4. Jeigu susirgai LPI, nesimylėk, kol pasveiksi;

5. Jeigu reikia gydytis, nepamiršk savo partnerio(ių);

6. Tikrinkis LPI ne rečiau, kaip kas pusę metų (simptomai dažnai nepasireiškia);

7. Pasidalink prezervatyvais su draugu – ir jie tau sugrįš keleriopai.

ŽIV ir AIDS

Sukėlėjas. AIDS (įgytas imunodeficito sindromas, angliškai Acquired Immune Deficiency Syndrome) yra sindromas, sukeltas žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV). Virusas gali pažeisti kūno imuninę apsaugos sistemą taip, kad pastaroji negalės kovoti su infekcijomis. Daugeliui sergančių AIDS išsivysto tam tikros vėžio formos. Jie taip gali susirgti sunkiomis plaučių, virškinimo sistemos, ccentrinės nervų sistemos ir odos infekcinėmis ligomis. Šios ligos gali būti mirtinos. Iki pastarojo laiko nėra vaistų nuo AIDS. Virusas, sukeliantis AIDS, išlieka kraujyje, spermoje, makšties ir gimdos kaklelio išskyrose. Nepastebėta, kad ŽIV būtų perduotas per seiles ar ašaras. Užsikrėsti galima lytinių santykių metu (per tiesiąją žarną, makštį ar burną), per kraują, naudojant užkrėstas adatas, švirkštus arba kitą kraują injekuojančią įrangą. Motinos gali perduoti ŽIV dar negimusiam kūdikiui.

Požymiai. Žmonės, užsikrėtę ŽIV, gali puikiausiai jaustis daugelį metų. Jie gali nežinoti, kad yra užsikrėtę, todėl gali užkrėsti kitus. Pusei užsikrėtusių ŽIV per dešimtmetį išsivystys AIDS. Susirgimo požymiai priklauso nuo to, kaip greitai virusas sugeba griauti žmogaus imuninę (apsauginę) sistemą. Liga vystosi palaipsniui. Pradžioje ji pasireiškia bendro negalavimo reiškiniais:

· karščiavimu be aiškios priežasties, prakaitavimu, bendru silpnumu, viduriavimu, limfmazgių padidėjimu, svorio sumažėjimu;

· kiti požymiai priklauso nuo to, kokie organai yra pažeidžiami.

Gydymas. Vaistų nuo AIDS dar nėra. Tačiau žmogus, turintis ŽIV arba AIDS, gali būti gydomas nuo tų ligų, kuriomis jis susirgo dėl išsivysčiusio imunodeficito (organizmo apsauginių funkcijų neturėjimo).

Mėginio paėmimas tyrimui. Užsikrėtusiems asmenims tiriamas kraujas.

Apsauga. Sumažinti užsikrėtimo ŽIV riziką lytinio kontakto metu galima tais pačiais būdais kaip ir kitų LPL atveju, t.y.:

· kuo mažesnis Jūsų lytinių partnerių skaičius, su kuriais turite nesaugų seksą, tuo mažesnė tikimybė

sutikti užsikrėtusį ŽIV;

· rizika užsikrėsti arba platinti virusą sumažės, jeigu Jūs naudositės prezervatyvais;

· pergalvokite savo lytinio gyvenimo įpročius. Vieni sekso būdai yra mažiau rizikingi negu kiti.

Analinis lytinis santykiavimas (kai varpa įvedama į tiesiąją žarną) yra ypač pavojingas dėl dažnų tiesiosios gleivinės pažeidimų šių santykių metu. Makšties lytiniai santykiai yra taip pat rizikingi. Virusas gali būti perduodamas tiek vyro, tiek ir moters lytiniams partneriams per spermą arba moters lyties organų skysčius.

Burnos (oralinis) seksas, t.y. kai vienas partneris stimuliuoja kito lyties oorganus su burna ar liežuviu, taip pat gali būti rizikingas, kadangi virusas gali persiduoti su sperma arba makšties skysčiu į kito asmens kūną, ypač jei pastarasis turi įpjovimų arba įdrėskimų gleivinėje.

Norėdami sumažinti užsikrėtimo ŽIV galimybę per kraują:

· venkite dalintis bet kokiu įrankiu, kuris praduria odą;

· jeigu Jūs leidžiatės vaistus, visada naudokitės savo švirkštais. Niekada ir su niekuo jais nesidalinkite, nesvarbu, kokie švarūs jie Jums beatrodytų.

ŽIV neperduodamas kasdienio socialinio kontakto metu.