KOMPOZITORIAUS VYTAUTO BARKAUSKO TRIUMFAS

V.Barkauskas su J.Bašmetu

Visuomenė dabar dažnai painioja asmeninius interesus su valstybės interesais. Kompozitorių sąjungos salėje prieš gerą dešimtmetį būdavo pristatoma pačios įvairiausios stilistikos muzika, Lietuvos periferijos žmonės supažindinami su įvairių žanrų kūryba, būdavo aptariama muzika vaikams, kūriniai liaudies instrumentų kolektyvams, chorams. Dabar dideliu būriu kompozitorių tarsi ir nebesidomima. Keli sąjungos palaikomi festivaliai supažindina su nauja muzika vilniečius, paūžia Klaipėdoje, Druskininkuose. Iš periferijos atvažiavę į Vilnių studijuoti jaunuoliai nėra matę jokio „gyvo kompozitoriaus“, nelabai prisimenami ir mirusieji. Kartais neapgalvotai llietuvių autorių kūriniai pristatomi ir „Gaidos“ festivaliuose. Kasmet atliekama naujų kūrinių, kurie dar tobulinami ir atvykusiems svečiams Lietuvos muzikinės kultūros prideramai reprezentuoti negali.

Atrodo, kad visos jėgos mestos propaguoti keliems pasirinktiems autoriams. Nieko prieš juos neturiu, simpatiški žmonės, kiekvienas turi savo braižą. Vienas kitas jų gretose tikrai talentingas. Tačiau Lietuvoje gyvena, kuria ir tie, kuriuos į pasaulio koncertų sales išveda užsienio atlikėjai.

Vienas tokių kompozitorių – Vytautas Barkauskas. Ne vieną jo kūrinį išleido žymi „Edition Peters“ leidykla.

Pastaraisiais metais buvo nnemažai reikšmingų V.Barkausko kūrinių gyvenimo scenoje momentų. 2000 m. prestižiniame šiuolaikinės muzikos festivalyje „Pasaulio muzikos dienos“ („World Music Days“) jo „Konzertstück“ Nr.2 atliko Liuksemburgo filharmonijos simfoninis orkestras (dirigavo Davidas Shallonas). Kūrinys skambėjo ir Remze vykusiame H.Berliozo festivalyje (Lietuvos nacionaliniam simfoniniam oorkestrui dirigavo R.Šervenikas). 2001 m. kompozitorius už kūrinį „Pabaigoje yra pradžia“ pelnė II premiją Rygos simfoninio orkestro skelbtame konkurse „Sinfonia Baltica“.

Galų gale išėjo V.Barkausko kūrybos kompaktinė plokštelė. Atrinkti J.Bašmeto ir G. Kremerio koncertų salėse atliekami kūriniai, įdomiai įkomponuoti aiškinamieji tekstai.

Šį pavasarį, kovo 17 d., Berlyno filharmonijoje vokiečių atlikėjų iniciatyva buvo atliktas V.Barkausko Koncertas altui, op. 63. Grojo kamerinis orkestras „Berliner Cappella“, diriguojamas Günterio Bergerio. Solistas – šio kolektyvo vadovas, altistas Hansas Joachimas Greineris. Koncerte dar skambėjo A.Pärto Berlyno mišios, F.Martino „Gloria“ ir J.S.Bacho Mišios A-dur.

Kompozitorius spindėjo laime, pasakodamas apie tą koncertą. Berlyno filharmonijos kamerinėje salėje aplinkui atlikėjus sėdėjo klausytojai, ir ilgai nesiliovė aplodismentai. „Fantastiška yra kompozitoriui patekti į tokioje salėje grojančių atlikėjų repertuarą! Niekada nesu sulaukęs tokių ssienas drebinančių ovacijų, šauksmų.“ Autorių sveikino nepažįstami žmonės, norėjo gauti autografą, įsigyti natų, įrašų.

J.Bašmetas V.Barkausko Koncertą altui ne tik atliko kompozitoriaus jubiliejiniame koncerte Vilniuje, bet ir įtraukė į Kanų regiono filharmonijos simfoninio orkestro (Regional de Cannes Paca) programą. Kūrinys buvo atliktas 2001-2002 m. koncertų sezono pabaigoje, balandžio 28 dieną. Antrą kartą Koncertą altui J.Bašmetas pagrojo balandžio 30 d. Tulono muzikos festivalyje. V.Barkauskas džiaugėsi puikiomis moderniškomis koncertų salėmis, labai rafinuota publika, kuri kelis kartus kvietė autorių į sceną. „Didžiulė sėkmė!“ &– patvirtino solistas J.Bašmetas.

Su juo grojo gan jaunas, daug koncertuojantis orkestras, dalyvaujantis įvairiuose festivaliuose Graikijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Japonijoje, Ispanijoje, JAV. Orkestrui vadovauja Philippe Benderis, baigęs Paryžiaus konservatoriją, pelnęs premijų Ženevoje, Miunchene, tobulinęsis Džuljarde, Mitropouloso kursuose. Greta V.Barkausko Koncerto altui Tulono festivalyje skambėjo C.M.Weberio Andante ir Vengriškas rondo orkestrui bei R.Schumanno Antroji simfonija. M.Brucho Koncertą klarnetui ir orkestrui atliko Michelis Lethies, kuris pasigyrė grojantis V.Barkausko Trio. Rugsėjo mėnesį jį atliks Prancūzijoje, San Lazare (skambės visas pluoštas kompozitoriaus muzikos, naujas Koncertas smuikui).

Festivalio koncertų programose daug J.Ksenakio, A.Chačaturiano, D.Šostakovičiaus, Z.Kodįly’aus, B.Britteno, B.Bartoko, G.Enescu, L.Bernsteino, S.Barberio muzikos. Specialiame leidinyje rašoma: „V.Barkauskas priklauso Europos šiaurės kompozitorių kartai, kaip ir A.Schnittke, S.Gubaidulina, A.Pärtas, K.Pendereckis“. Apie Lietuvą daugiau nepasakojama, tačiau bandoma paaiškinti, kas yra sutartinė (tai – „labai specifinė muzika“). Užsimenama apie lietuviškąjį panteizmą. Leidinio rengėjai primena, kad diplomatu Paryžiuje yra dirbęs O.Balakauskas. Pažymima, kad V.Barkauskui įtakos yra turėjęs H.Varese, J.Ksenakis. Tačiau dabar jis – savito mąstymo menininkas, puikiai jaučiantis instrumento ekspresiją. Įdomiai komponuojami trys monologai – vadenza-Largo-koda. Sakyčiau, labai taikliai V.Barkausko kūrybos tendenciją laikraštyje „Berliner Festwochen“ yra apibūdinęs J.H.Wyszynskis-Trzywdaras: „Modernizmo technikos destruktyvumas skatina Barkauską kurti gyvenimą teigiančią, tikrą muziką, palylančią aukščiau visokios technikos“.

„Buvau pavadintas avangardiniu kompozitoriumi. Ką gi, avangardas – estetinė vertybė. Kūrybos kkelyje išbandžiau daug komponavimo technikų, – sako kompozitorius. – Kadaise bandžiau „mokytis“ iš vienintelių tarybiniais metais mums prieinamų „modernizmo universitetų“ – festivalių „Varšuvos ruduo“. Sėmiausi patirties iš XX a. meistrų. Tačiau šiandien atradau kitokius, giluminius, muzikos klodus. Naiviai atrodo kūrinyje vien tik deklaruojama technika. Avangardinis kūrinys tas, kuris yra išskirtas iš kitų ir su geriausių atlikėjų pagalba veržiasi į sceną.“ Kritiškai V.Barkauskas vertina „avangardistais“ save vadinančius autorius, kurie nekūrybiškai naudojasi vienokiais ar kitokiais komponavimo technikos standartais, elektronika, o pasakyti neturi ko.

Man rodos, per mažai V.Barkausko muzikos groja Lietuvos instrumentininkai. Tiesa, kūrinius fortepijonui atlieka daugelis pianistų, tarptautinių konkursų laureatų. Juos leidžia latvių leidyklos. V.Barkausko muzika patvirtina žinomo vokiečių muzikos kritiko Lutzo Lesle`s žodžius, išsakytus žurnale „Das Orchester“: „Jo muzika patraukia labai subtilių jausmų žavesiu. Tarp savo „sunkesnių“ kolegų jis – tam tikru atžvilgiu prancūzas.“

Septyniasdešimties sulaukęs kompozitorius džiaugiasi, kad vis dažniau savo kūrinius girdi žymiausiose Europos koncertų salėse. Ten suskamba ir Lietuvos vardas.