Lietuvių muzika

Turinys

Įžanga…………………………2

Įžymiausi muzikos atlikėjai ir kolektyvai…………………………3

• Pop muzika…………………………3

• Rock muzika…………………………4

• Tradicinė liaudies muzika…………………………5

• Kiti žanrai…………………………6

Muzikinės įstaigos Lietuvoje…………………………6

• Universitetai…………………………6

• Įrašų studijos…………………………7

Muzikinė gyvenimo aplinka…………………………7

• Gatvėje…………………………7

• Visuomeninėse įstaigose ir susisiekimo priemonėse………………….7

• Radijas…………………………7

Išvados…………………………8

Įžanga

Muzika lydi kiekvieno žmogaus gyvenimą, nesvarbu, ar jis muzika domisi, ją mėgsta, ar yra jai abejingas. Iš tiesų nelabai gali rinktis – šiandien muzika skamba beveik visur, o ir to išvengti, net ir labai stengiantis, neįmanoma. Tačiau žmonės palankūs vienoms muzikos rūšims, kitų stengiasi privengti. Tai nulemia tradicijos, įpročiai, mados, švietimas ir reklama. Šiuo požiūriu muzikos paklausa ir populiarumas yra tokie pat nnetvarūs dalykai kaip drabužių stiliai, filmai, pramogos ir laisvalaikio užsiėmimai. Kiekvienos kartos žmonės ir polinkiai šiek tiek skiriasi, todėl nenuostabu, kad kuriami ir pasirenkami vis kitokie meno stiliai, žanrai, rūšys ir formos. Kartu su skirtinga gyvenimo patirtimi keičiasi kultūros kraštovaizdis, ir šis vyksmas niekada nesibaigia.

Gyvenimo stilius dažniausiai kinta iš lėto, todėl ir permainos nebūtinai būna skausmingos ar nemalonios. Nauji kultūros reiškiniai atsiskleidžia palengva, ir vis daugiau žmonių naujame mene įžvelgia juos supančio pasaulio atspindį, o kartu ir tam tikrus savo aasmeninės būties pėdsakus. Tai juos skatina prie šio meno sugrįžti, kol pamažu jis tampa neatskiriama dvasinio gyvenimo savastimi.

Klausimas, kas yra šiuolaikinė muzika, gana daugialypis. Paprasčiausias atsakymas –visa šiandien skambanti muzika yra šiuolaikinė, nes ji skleidžiasi čia ir dabar. Tačiau ggali kilti abejonė: nejau tikrai yra taip? Ar Mocarto simfonijos, Bacho kantatos, aukštaičių sutartinės , žodžiu, kažkada seniau atsiradusi muzika yra taip pat šiuolaikinė? Ar tokiu atveju neatrodo, kad, apskritai bet kokia muzika vadintina šiuolaikine?

Jei senesniais laikais sukurtą muziką vadintume šiuolaikine, sukeltume nereikalingų nepatogumų. Mes tarsi tyčia atmestumėme ypač svarbią aplinkybę, kada ta muzika iš tikrųjų sukurta. Tai trukdytų suvokti istorinį ir kultūrinį kontekstą, kuris ne tik paaiškintų daugelį svarbių dalykų, bet ir leistų muziką geriau girdėti ir pajausti.

Taigi, dabartine Lietuvių muzika galėtume vadinti muziką, sukurtą nuo Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, 1918 m. vasario 16 dieną, iki šių laikų. Tačiau dabartiniame žmonių gyvenime lietuviškoji muzika apima keliskart trumpesnį laikotarpį- dalinai nuo nepriklausomybės atgavimo 1990 m., iki šių dienų. TTaigi, panagrinėsime koks muzikinis gyvenimas susiformavo per šį palyginti trumpą laiką, t.y. panagrinėsime dabartinę muzikinę padėtį Lietuvoje.

Muzikos žanrai ir jų padėtis Lietuvoje

Popmuzika

Sudaro didžiąją dalį Lietuvos „muzikinio pasaulio“ ir yra populiariausia muzikos rūšis jaunimo ir vidutinio amžiaus žmonių tarpe dabartinėje Lietuvoje. Tokią išvadą galima daryti, nes Lietuvoje yra ir randasi daugybė popmuziką atliekančių grupių, o tai rodo tokios muzikos didelę paklausą. Tačiau popmuzika Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra keikiama, nes ji dažnai prilyginama visuomenėje vyraujančiam bandos jausmui. Tokia nuomonę ggalima pagrįsti Kolumbijos universiteto atliktu tyrimu: Kolumbijos universiteto mokslininkai sukūrė internetinę svetainę, kurioje buvo 48 dainos, surikiuotos pagal populiarumą, tiksliau pagal tai, kiek kartų jas atsiuntė tyrimo dalyviai. Tiesa, tie skaičiai buvo iš piršto laužti, sąmoningai siekiant padaryti įtaką pasirinkimui. Neva kai kurios dainos populiaresnės (tai yra geresnės) už kitas. Dalyviai labiausiai patikusiai dainai galėjo skirti 5 balus, o prastai – 0.

Rezultatai nustebino net profesorius. Kaip sako Matthew Salganikas, sociologas iš Kolumbijos universiteto, žmogus, pamatęs, kad daina yra nepopuliari, nesąmoningai nuteikia save prieš. O kai daina populiari – atvirkščiai. Tuo būtų galima paaiškinti popmuzikos fenomeną: neturinti išliekamosios vertės, kartais net bukinanti, muzika yra labiau klausoma nei subtili klasika.

Viską nulemia socialinis faktorius, nes žmonės renkasi tuos daiktus ar tą muziką, kuri padeda lengviau socializuotis, išlikti neatskiriama visuomenės dalimi. Nuo seno žinoma, kad kitaip mąstantys, kitaip besirenkantys individai būdavo nevalingai atskiriami nuo visuomenės, pasmerkiami vienišiaus atskalūno gyvenimui. Tiesa, yra išimčių, kai kitaip pasirinkęs neatskiriamas arba visuomenėje priimtas gyvenimo būdo, muzikos stilius yra tikrai geras. Tačiau dažniausiai būna ne taip.

O kokia situacija Lietuvoje ? Taigi, ką tik nudundėjusi nacionalinė Eurovizijos atranka parodė, kad lietuviškoje fermoje lyderiai nesikeičia. Baubiančius raguočius į Europą narsiai veda „LT United“ šešetukas: garsiai klykdami banalią frazę ir skęsdami konfeti llietuje. Ir išrinkti jie buvo ne dėl geriausios dainos, kurią objektyviai būtų galima pavadinti vidutiniška. Besidarkantys kostiumuoti klerkai per priedainius ir epilepsiškas plikis dainos finale – negi tai geriausia, ką turime lietuviškoje „fermoje“?

Lietuviška muzika pamažu tampa ne atskira, unikalia ir vienintele muzika pasaulyje, bet vakarietiškos kultūros klonu. Šis reiškinys išsišakojęs ne tik populiarioje, bet ir roko muzikoje. Greitai kaip kebabai greito maisto užkandinėje kepamos lietuviškos scenos „žvaigždės“ tėra paprasti kaimo vaikiai, kurių vienintelis ir tikriausiai didžiausias savarankiškas pasiekimas – koncertas prie skautų laužo. Tokie žmonės ne tik nepajėgūs kurti išskirtinį, išliekamą vertę turintį produktą, bet dažnai net negali kokybiškai atlikti užsienio atlikėjų dainų („Kelio į žvaigždes“ dalyviai tai parodė). Todėl mes pasmerkti skęsti pusėtinų pop pusvabrikačių sąvartyne. Net ir žaibiškai išpopuliarėję „Gravel“ tėra naujo britrock viruso iš Anglijos aukos. Juk jų muzikoje lietuviškumo tiek pat, kiek „Biplan“ narių pavardėse. Tai „Arctic Monkeys“ ir „Maximo Park“ buvo grįžtančio seno ir naujo roko pranašai. Kol Lietuvoje jų įrašai dulka parduotuvių lentynose, vaikinai iš Vilniaus priemiesčio kelią audrą popscenoje. Viskas prasidėjo nuo replikos per Eurovizijos atranką: „Viskas, ką pasakėte, atsisuks prieš jus pačius“. Todėl mes nieko ir nesakome. Linguodami galva į „Round and round“ tylime ir stebime, kaip jie (s)kris.

Tai paprastas noras kuo ggreičiau tapti žvaigžde ir lengvai užsidirbti daug pinigų skatina greitą muzikos gamybą. Ir nesvarbu, kad dėl to kenčia kokybė. Dirbtinai sukurta silikoninė grupe „Yva“, lipšniais balsiukais mergaites žavinti „B’avarija“ – tik keletas iš daugelio popperliukų. Jiems tapti populiariais padėjo visagalė žiniasklaida. Straipsniai apie skyrybas, interviu atostogų metu. Atlikėjai pristatomi kaip vieninteliai, kuriantys „puikią“ muziką, tuo pačiu platinant ją visais įmanomais kanalais. O nuo čia, anot tyrimo rezultatų, savo juodą darbą pradeda bandos jausmas, didžiausią galią turintis tarp paauglių, nes būtent jiems socializacija yra svarbiausia. Jei, tarkim, „Yvos“ albumas tampa auksiniu, koks tada yra pirkėjų amžiaus vidurkis? 12 metų? O gal 14, nes tada prasideda hormonų audros? Lažinuosi, jei „B’avarijos“ nebūtų televizijoje ir spaudoje, jų karjera pasuktų prie vestuvių muzikantų amato. Keista, bet atrodo, jog vienintelis dalykas, kurio reikia, norint būti populiariam, yra nepralenkiamas vadybininkas. Ir tai nėra Lietuvos ar pasaulio problema. Tai yra mūsų ir mūsų instinktų, negalėjimo (ar nenorėjimo) rinktis problema.

Rock muzika

Muzikos rūšis, kuri Lietuvoje neturi daug gerbėjų. Dauguma jį pamėgusiųjų yra vidutinio amžiaus arba priskiriami senajai kartai. Taigi, galima konstatuoti, kad rokas dabar Lietuvoje nedaro didelės įtakos. Šiaip Lietuvoje rock muziką grojančių grupių taipogi nėra daug. Roko muzikos atsiradimas Lietuvoje siejamas su ‘stiliagų’ kultūros išpopuliarėjimu. Roko muzikos motyvų

galima aptikti septinto-aštunto dešimtmečio estradinėje muzikoje; estrados muzikantai siekė populiarumo tarp to meto jaunimo. Lietuvoje šaltojo karo metu roko muzika buvo valdžios netoleruojama, apibrėžta kaip nekokybiška vakarietiška muzika. Roko įrašai buvo sunkiai gaunami, tačiau labai klausomi. Roko muzika buvo neabejotina stiliagų, hipių ir pankų kultūros dalis. Žymesni Lietuvos roko muzikos kolektyvai:

• Hiperbolė. Hiperbolė – Lietuvos roko grupė, susikūrusi aštuntajame dešimtmetyje. Sudėtis: Michailas Garberis – vokalas, gitara; Viktoras Prapras – vokalas, klavišiniai; Igoris Berinas – vokalas, gitara; Ričardas Bartusevičius – bosinė gitara; AArvydas Šnaras – mušamieji. Diskografija. Hiperbolė kasetėse ir kompaktiniuose diskuose išleido albumus: Visų laikų topai I; Visų laikų topai II; Tarp dviejų vandenų; Vizija; Baltas albumas; Aš dar dainuosiu.

• Foje – Lietuvos muzikos grupė. Įkurta 1983 m. rudenį Vilniaus 18-osios vidurinės moksleivių dešimtokų, pirmasis koncertas įvyko 1983 m. lapkritį, paskutinis koncertas – 1997 m. gegužės 17 d. Vilniuje, Vingio parko estradoje. Vienintelis pastovus narys, taip pat daugumos dainų autorius buvo vokalistas Andrius Mamontovas. Grupės sudėtis nuolat keitėsi iki 1992 m., kai ggrupė atsikūrė ankstyvąja sudėtimi, bet su nauju boso gitaristu. Iki 1984 m. pradžios grupė vadinosi „Sunki muzika“. Nariai:Andrius Mamontovas (1983-1997) – vokalas, gitaros, mušamieji, klavišiniai; Arnoldas Lukošius (1983-1989, 1992-1997) – klavišiniai, vokalas; Algimantas Kriščiūnas (1983-1985, 1992-1997) – būgnai; Darius Burokas ((1986-1988, 1990-1997) – boso gitara, klavišiniai; Darius Tarasevičius (1983-1985) – boso gitara, vokalas;Romas Rainys (1985-1988) – boso gitara, solo gitara; Eugenijus Pugačiukas (1985-1991) – būgnai; Saulius Valikonis (1986-1988, 1989-1991) – saksofonas; Gediminas Simniškis (1988-1989) – boso gitara; Jaunius Beinortas (1988-1989) – solo gitara; Robertas Meržvinskas (1988-1989) – saksofonas; Robertas Griškevičius (1989-1990) – klavišiniai. Diskografija: Geltoni krantai 1989; Žodžiai į tylą 1990; Gali skambėti keistai 1991; Kitoks pasaulis 1992 – ankstyvų dainų rinkinys, kai kurios jų įrašytos naujai; Vandenyje 1993; Aš čia esu 1994 – koncerto įrašas; Aš čia esu (picture disc) 1994 – koncerto įrašas; M-1 1994 – remixai; Tikras garsas 1994 – koncerto įrašas; Kai perplauksi upę 1995; Live on the Air 1995 – gyvai studijoje įrašytas albumas; 1982 11996; The Flowing River EP 1996 – „angliškasis“ albumas; Mokykla 1997 – ankstyvi 1984-1985 m. įrašai; Vilnius Kaunas Klaipėda 1999 – paskutiniųjų koncertų įrašas; Paveikslas 2002 – geriausių dainų rinkinys, viena neskelbta daina.

• Antis – Lietuvos roko grupė Algirdo Kaušpėdo suburta architektų vakarėliui (pirmas koncertas – 1984 m. gruodžio 31 d.), „Antis“ greitai tapo svarbiu reiškiniu Lietuvos roko ir Atgimimo istorijoje. Po festivalio Lituanica ’86 ir muzikinio video filmo Kažkas atsitiko [1] Antis išpopuliarėjo Lietuvoje, vėliau ir SSSR. Pasiskelbę perestroikos grupe, aaktyviai talkino Sąjūdžiui, dalyvavo Roko maršuose per Lietuvą, daug koncertavo Vakarų Europoje ir JAV, kur dalyvavo Niujorko „New Music Seminar“. „Antis“ sujungė naujosios bangos energiją ir kritiškumą su artroko ir džiazroko muzikinėmis idėjomis. Grupės dainos pašiepė sovietinį režimą, biurokratiją, miesčioniškumą. Šias idėjas pabrėžė teatralizuoti koncertai ir Algirdo Kaušpėdo monstriškas įvaizdis.

Pirmoji grupės sudėtis buvo beveik vien architektai, vėliau daugumą narių laipsniškai pakeitė profesionalūs muzikantai. Grupė išsiskirstė po 1990 m. lapkričio mėn. turo po JAV A. Kaušpėdo iniciatyva – jam nepatiko, kad grupės akcentas tampa nebe tekstai ir šou, o muzika. Vizualinį įvaizdį suformavo kino Kažkas atsitiko kūrėjai, dailininkas Gailius Kličius.

Grupė atgimė tris kartus:

o 1996 m. liepos-rugpjūčio mėn. festivaliui „Roko maršas per Lietuvą ’96“ (koncertai Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje). Kadangi grupės sudėtis buvo neoriginali, oficialiai grupė vadinosi Anties orkestras. Koncertas Vilniuje buvo nufilmuotas LNK ir „LNK Records“ išleistas videokasetė „Paskutinis legendinės grupės koncertas“ )

o 2003 m. spalio-gruodžio mėn. trims koncertams (Forum Palace, LNK studijoje bei Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose). 2003-12-12 koncerto vaizdo įrašas išlestas DVD Antis gyva.

o 2005 m. gegužio mėn. vienam trumpam koncertui, kuriame pristatė DVD Antis gyva.

• Bix, lietuvių roko grupė, veikia nuo 1987 m. Šiauliuose ir Vilniuje.

Organizuota Šiaulių dailės ir muzikos studentų, grupė grojo energingą post punk roką su

ska, Lotynų Amerikos mmuzikos ir funky elementais. Sauliaus ‘Samo’ Urbonavičiaus

tekstuose išjuokiamas provincialumas, socialinis ir nacionalinis ribotumas, apdainuojama

„miesto romantika“.

Bix muzikos pagrindas – puiki ritmo sekcija (Gintautas ‘Profesorius’ Gascevičius ir Skirmantas Gibavičius buvo pripažinti geriausiais Lietuvos pop/rok instrumentalistais). Modernus stilius ir pasaulio dėmesys Atgimimui leido Bix aktyviai koncertuoti Vakarų Europoje ir JAV. 1991 m. autoavarijoje žuvo grupės vadybininkas Marijus Brasiūnas, keli muzikantai buvo sunkiai sužeisti.

Bix nariai patys apipavidalino albumus, nufilmavo kelis video klipus. Nuo 1996 m. Bix atsisakė pučiamųjų instrumentų, po 1997 m., sumažėjus roko populiarumui, grupė retai koncertuoja, jos nariai dalyvauja įvairiuose meno ir muzikiniuose projektuose.

Šiuo metu roko muzika po truputi populiarėja, juk jau nuo 2003- ųjų kas metai rengiamas tarptautinis roko festivalis „Roko naktys“, susilaukiantis didžiulio susidomėjimo tarp įvairaus amžiaus roko gerbėjų.

Tradicinė liaudies muzika

Populiaresnė tarp garbaus amžiaus žmonių, nors ne išimtis ir jaunimo tarpe pasitaikančių šio muzikos stiliaus gerbėjų. Gal dėl to, kad skirtingai nei kitos kultūros sritys, Lietuvių liaudies muzika tikrai turi ryškų tautinio identiteto atspalvį. Be to, jai skiriamas ypatingai didelis dėmesys, palyginus su kitais muzikos žanrais. Tai ir „Dainų dainelės“ konkursai, ir „Pasaulio lietuvių dainų šventė“ apie kuria atsiliepiama štai taip:

Dainų šventė – vienas iš pasaulio žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų

UNESCO tarptautinė žiuri 2003 metų lapkričio 77 dieną Paryžiuje paskelbė sprendimą įtraukti į UNESCO žodinio ir nematerialaus pasaulio paveldo šedevrų sąrašą trijų Baltijos valstybių dainų švenčių tradiciją. Lietuvoje Pasaulio lietuvių dainų šventė rengiama kas ketverius metus ir suburia įvairių sričių meno kolektyvus iš Lietuvos bei kitų pasaulio šalių. Dainų ir šokių šventės mūsuose gyvuoja 79 metus – 1924 metais buvo surengta pirmoji Dainų diena.. Palyginus su Latvija ir Estija, Lietuvoje dainų ir šokių šventės tradicija atsirado vėliau dėl carinės Rusijos valdžios represijų.

Lietuvių liaudies instrumentai: kanklės; birbynė; skudučiai; skrabalai; lumzdeliai.

Lietuvių liaudies dainų skirstymas: Vaikų dainavimas – rateliai žaidimai ir kt.; Darbo dainos – plovimo, kūlimo, bulviakasio; Vestuvių dainos – išleidimo, sugultuvių; Karinės – istorinės dainos; Lopšinės; Raudos.

Kiti žanrai

Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje yra daugybė muzikos rūšių ir žanrų. Tai klasikinė muzika, džiazas, bliuzas, „country“ muzikos stilius, alternatyvioji, avangardinė, industrinė muzika ir t.t. Verta dėmesio, neseniai susibūrę ekstravagantiškieji electro – jazz – punk muziką grojantys „Pieno lazeriai“ („Milky Lazers“), kurių debiutinis albumas „Voyage“ sulaukė pripažinimo Vokietijos muzikinėje padangėje. Be to, verta paminėti kasmetinius Vilniaus ir Kauno džiazo festivalius bei „Bliuzo naktis“. Pastarasis renginys- vienintelis bliuzo festivalis Lietuvoje, 2006 metais atšventęs jau dvyliktąjį gimtadienį. Jo istorija prasidėjo jaukioje iki šiol muzikantų mėgstamoje medinėje skiedromis dengtoje

pašiūrėje Lūksto ežero pakrantėje.

Festivalis vystėsi, tobulėjo, ir jau kasmet liepos pirmąjį savaitgalį tampa tradiciniu palapinių miesteliu, primenančiu legendinį roko muzikos festivalį Vudstoke (JAV).

Nuo 1996 metų „Bliuzo naktys“ įgavo tarptautinio fetivalio vardą, kuriame dalyvauja ne tik geriausi Lietuvos bliuzo, roko, rokenrolo atlikėjai, bet ir sviačiai iš užsienio.

Demokratiška aplinka ir „gyva“ muzika pritraukia tūkstančius klausytojų – nuo studento iki prezidento.

Kasmet festivalį nušviečia didžiausi Lietuvos dienraščiai ( Lietuvos rytas, Respublika, Lietuvos žinios, Kauno diena, Šiaulių kraštas , ir kiti), rodo ppagrindinės Lietuvos televizijos ( LTV, LNK, TV4 ).

Muzikinės įstaigos Lietuvoje

Universitetai

Šiuo metu Lietuvoje muzikos mokymo padėtis yra tokia:

Tačiau verta paminėti ir tai, kad ir visoje Lietuvoje yra įvairių grupelių, klubų, kur groti įvairiais muzikos instrumentais ir dainuoti susirenka daugybė jaunimo ir netik.

Įrašų studijos

Yra daugybė vadinamųjų „mini“ įrašų studijų, tačiau pagrindinai išskiriamos šios įrašų studijos: „Bonifa“, Ašmenos 8 2001 Vilnius. Tel. (5) 2624815.Fax. (5) 2121358;

Garso įrašų studija „Muzikos fabrikas”. Tel. 8-68549115 www.muzikosfabrikas.lt;

Lietuvos kompozitorių sąjunga. info@mic.lt ;

Lietuvos radijo įrašų studija. http://www.lrt.lt/product/static.php?strid=5140&;

„„Tembras“. A.Mickevičiaus 29, 2006 Vilnius;

Vilniaus įrašų studija. Barboros Radvilaitės 8, 2600 Vilnius.

Muzikinė gyvenimo aplinka

Gatvėje

Vyrauja daugumoje gitarų garsai, nes jas lengviausia transportuoti, jomis groti nereikia papildomų instrumentų. Tačiau palyginus su Vakarų Europos šalimis Lietuvos gatvėse pastebimai mažiau gatvės dainininkų ar šiaip mmuzikinius gebėjimus lavinančio jaunimo. Dėl to, turbūt kaltas palyginti šaltas šalies klimatas ir lietuvių konservatyvumas, visuomenės įsitikinimai.

Visuomeninėse įstaigose ir susisiekimo priemonėse

Visuomeninėse įstaigose dažniausiai nėra jokio muzikinio fono, nors pasitaiko ir išimčių. Štai, antai, mokyklose pertraukų metu kartais leidžiama muzika, tačiau tai priklauso nuo pačios mokyklos sprendimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nėra jokių direktyvų tai draudžiančių. Susisiekimo priemonėse muzikinis fonas dažnai priklauso nuo keleivių ir vairuotojo sutarimo, juk nėra niekur parašyta, kad vairuojant kokią nors susisiekimo priemonę, nebūtų galima klausytis muzikos.

Radijas

Lietuvoje veikia daugybė radijo stočių, kurių dalis yra transliuojama tik internetu. Dabar pagerėjus informacinėms technologijoms, kuriasi daugybė mėgėjiškų internetinių radijo stočių. Tačiau labiausiai išskiriamos šios ir radijo bangomis, ir internetu transliuojamos radijo stotys: Lietuvos I-radijas; LR 1; Klasika; @ radijas; MM1; M1 plius; Lietus; Radiocentras; European Hit Radio; zip fm; Žinių radijas; TAU; GerasFM; Relax FM; Russkoje Radio Baltija. Be to, verta paminėti Pūko radijo stotį, grojančią tiktais lietuvišką muzika, kurios tarpe dauguma- popmuzika.

Išvados

Lietuvoje didžiausią dalį muzikinės erdvės sudaro popmuziką, o ir pats muzikinis gyvenimas yra gana skurdus. Tai yra lygtais sovietinio palikimo vaisiai. Tačiau šiuo metu, europėjant ir kylant gyvenimo lygiui, pastebima tendencija, kad mažėja popmuzikos gerbėjų gretos, o vis daugiau žmonių pasirenka alternatyviosios muzikos šakas ir senąją, gerąja mmuziką- bliuzą, roką, džiazą.

Naudota literatūra: http://www.culture.lt/

http://lt.wikipedia.org/

http://www.ansamblis.vu.lt/

http://www.kurstudijuoti.lt/

http://www.musicperformers.lt/

http://www.delfi.lt/