M.K. Čiurlionis

Biografija

1875 IX 10 Muzikas ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis gimė Varėnoje, vargonininko Konstantino Čiurlionio ir Adelės Marijos Magdalenos Radmanaitės-Čiurlionienės šeimoje. Konstantinas buvo vyriausias iš devynių Čiurlionių šeimos vaikų.

Čiurlionio tėvai

1876 – 1877 Šeima gyvena Ratnyčioje.

1878 Čiurlioniai persikelia gyventi į Druskininkus.

1885 Čiurlionis baigia Druskininkų liaudies mokyklą. Tėvo pamokytas laisvai skambina pianinu ir vargonais. Artimas šeimos bičiulis daktaras Jozefas Markiewiczius rekomenduoja jį kunigaikščiui Mykolui Oginskiui, įsteigusiam orkestro mokyklą Plungėje.

1889 – 1893 M. K. Čiurlionis gyvena Plungėje, M. Oginskio dvare įsteigtoje orkestro mokykloje mmokosi groti įvairiais instrumentais, gieda chore. Pradeda komponuoti, laisvalaikiu piešia. Nuo 1892 m. – kaip orkestro fleitininkas – gauna ne tik išlaikymą, bet ir algą. Kartu su orkestru koncertuoja Palangoje, Rygoje, Rietave.

Plungės muzikos mokyklos bendrabutis

Materialiai remiamas M.Oginskio, studijuoja Varšuvos muzikos institute. Įstojęs į fortepijono klasę, pradeda mokytis žemesnėje prof. T. Brzezickio klasėje, 1895 m. perkeliamas į viduriniąją Antonio Sygietinskio klasę. Kompozicijos mokosi pas Zygmuntą Noskowskį. Geriausias draugas institute – kolega Eugeniusz Morawskis. Konstantinas dažnai lankėsi draugo namuose, susipažino ir pamilo EEugenijaus seserį Mariją. Draugystei nebuvo lemta baigtis vedybomis. Marijos tėvas, pastebėjęs jų jausmus, paskubėjo dukterį per prievartą ištekinti. Be specialybės, Čiurlionis studijuoja teoriją ir istoriją, harmoniją, lanko choro klasę. Mokosi gamtos mokslų, astronomijos, filosofijos, numizmatikos, mineralogijos. Mėgiami autoriai – A.Mickevičius, JJ.Slowackis, B.Prusas, F.Dostojevskis, F.Nietzsche, L.Tolstojus ir kt. Sukuria kanonų, fugų, preliudų, variacijų ciklų fortepijonui, styginių kvartetui. Institute įgyja kompozicijos specialybės diplomą. Baigiamasis darbas – kantata mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui “De Profundis”.

M. K.Čiurlionis 1898, Varšuva

1900 Sukuria Polonezą pučiamųjų orkestrui. Leidynyje „Meloman“ (Nr.VIII) pasirodo pirmoji Čiurlionio kūrinio – Noktiurno fis-moll publikacija.

1900 spalis – 1901 balandis Sukuria simfoninę poemą “Miške” ir dedikuoja ją savo draugui E. Morawskiui. Su šiuo kūriniu dalyvauja grafo M. Zamoyskio paskelbtame konkurse ir pelno specialų žiuri pagyrimą

1901 – 1902 Studijuoja Leipcigo konservatorijoje, prof. K. Reineckės kompozicijos ir S. Jadassohno kontrapunkto klasėse. Laisvu klausytoju įsirašo į universiteto estetikos, istorijos ir psichologijos paskaitas. Gevandhauze ir Leipcigo teatre klausosi mėgiamų G.F.Hendelio, P.Čaikovskio, R.Wagnerio, F.Liszto kūrinių. Savarankiškai studijuoja HH.Berliozo, R.Strausso instrumentuotes C.F. Peterso leidyklos bibliotekoje. Sukuria simfoninę uvertiūrą “Kęstutis”, keturių dalių “Styginių kvartetą”, kanonų, fugų, tarp jų “Sanctus” ir ”Kyrie” mišriam chorui. Atostogų metu piešia.

1902 VII 14 Čiurlionis gauna Leipcigo konservatorijos mokytojo pažymėjimą.

1902 ruduo – 1904 pradžia Gyvena Varšuvoje, mokosi J. Kauziko piešimo mokykloje. Verčiasi privačiomis pamokomis, išlaikydamas tai tris, tai du brolius, kurie čia tęsia studijas. 1903 m. rudenį nutapo septynių paveikslų ciklą “Laidotuvių simfonija”. Pradeda kurti simfoninę poemą “Jūra”. Siunčia broliui Povilui savo pieštus aatvirlaiškius, kurių motyvai vėliau įkūnijami paveiksluose. Atsisako E. 1904 pavasaris Mlynarskio pasiūlymo dėstyti Varšuvos muzikos institute, nes tai varžytų jo dailės studijas.

Čiurlionis pradeda mokytis Varšuvos dailės mokykloje. Jai vadovauja lietuvių kilmės dailininkas Kazimieras Stabrauskas. Piešimą dėsto K.Tichy ir Krzyžanovski, skulptūrą K. Dunikowski, tapybą F.Ruszczyc’as. Sukuria viršelius knygoms “Troba už kaimo”, “Rudenį”, “Mintis”, “Bokštai”. Nutapo paveikslus “Varpas”, “Sala”,“Šventykla”.Vadovauja mokyklos chorui. Su vitražų projektais, 6 pav. Ciklu “Audra” ir knygų viršelių projektais ( iš viso 19 darbų) dalyvauja mokyklos uždaroje parodoje. Tų pačių metų vasarą Čiurlionis dalyvauja mokyklos organizuotame plenere Arkadijoje, netoli Lovičiaus miestelio (Lenkija).

1904 ruduo – žiema Sukuria variacijų ciklus fortepijonui “Sefaa Esec” ir “Besacas”. Aplanko artimuosius Druskininkuose.

Mokykloje surengiama Čiurlionio darbų paroda. Joje 10 paveikslų ciklas “Fantazijos”. Kitus 1904-1905 m. nutapytus darbus (iš viso 64) išvardija 1905 balandžio mėnesio laiške Povilui. Tarp jų 5 pav. ciklas “Tvanas”, triptikas “Rex”, “Miško ošimas”, “Žinia” ir kiti.

M.K.Čiurlionis savo darbų parodoje

1905 birželis Dalyvauja pirmojoje metinėje Varšuvos dailės mokyklos parodoje, eksponuodamas ciklą “Audra” ir kt.

1905 vasara Atostogas praleidžia su Volmanų šeima Anapoje, prie Juodosios jūros. Keliauja po Kaukazą, tapo, fotografuoja.

1905 ruduo Su broliu Stasiu gyvena Varšuvoje. Toliau tęsia studijas Dailės mokykloje, pragyvena iš privačių pamokų. Sukuria tris preliudus fortepijonui ir dedikuoja Halinai Volmanaitei. Pradeda vadovauti VVaršuvos lietuvių savišalpos draugijos chorui.

1905 pabaiga Gyvena dailininkų kūrybos namuose Ribiniškėse (Latvijoje), kuriuos buvo įsteigusi meno mecenatė E.Kerbedienė. Kartu su kolegomis eina ginti “juodašimčių” terorizuojamų žydų. Kalėdas praleidžia Druskininkuose.

1906 pradžia Gyvendamas Druskininkuose harmonizuoja lietuvių liaudies dainas. Laiške Povilui rašo, kad yra nusprendęs “visus savo buvusius ir būsimus darbus skirti Lietuvai”. Sumano kurti lietuvišką operą.

1906 gegužė Dalyvauja Varšuvos dailės mokyklos studentų darbų parodoje St. Peterburge su kūriniais, tarp kurių yra ciklai: “Pasaulio sutvėrimas”, “Para”, “Audra”, diptikas “Rex” (neišlikęs) ir kt. Meno kritikai spaudoje atkreipia dėmesį į jo išskirtinę tapybą.

1906 birželis “Vilniaus žiniose” (Nr. 123) pasirodo pirmas straipsnis apie Čiurlionį.

1906 vasara – ruduo Dalyvauja mokyklos organizuotame plenere Istebnoje (Austrijos valdoma Priekarpatė). Vasaroja Krynicoje su Volmanų šeima. Rašo literatūrinius “Laiškus Devdurakėliui”. B.Volmanienės remiamas važiuoja į Prahą, Drezdeną, Niurnbergą, Miuncheną, Vieną, kur aplanko daug muziejų. Žavisi Van Dycko, Rembrandto, Bocklino darbais. Kuria eskizus “Zodiako” ciklui. Gauna kvietimą dalyvauti Pirmojoje lietuvių dailės parodoje.

1906 pabaiga – 1907 pradžia Dailės mokyklos nebelanko. Siunčia savo darbus į Pirmąją lietuvių dailininkų parodą Vilniuje ir pats važiuoja padėti jos rengti. Čiurlionis eksponuoja ciklus “Pasaulio sutvėrimas”, “Audra”, triptiką “Rex, aštuonis fluorofortus, iš viso 33 darbus.

1907 Baigia instrumentuoti simfoninę poemą “Jūrą”. Pradeda naują simfoninę poemą “Pasaulio sutvėrimas”. Nuo naujųjų metų iiki vasaros nutapo 50 paveikslų. Rudenį atvažiuoja į Vilnių. Dalyvauja steigiamajame Lietuvių dailės draugijos susirinkime ir išrenkamas į jos valdybą. Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio “Blindos “ generalinėje repeticijoje susipažįsta su Sofija Kymantaite, įsimyli ir vėliau ją veda. Vinco Kudirkos minėjime Čiurlionis skambina savo kūrinius. Tapybinis metų derlius – pirmosios sonatos “Saulės” ir “Pavasario”, triptikai “Raigardas”, “Mano kelias”, “Karalaičio kelionė”, “Vasara”, 8 paveikslų ciklas “Žiema”, “Zodiako” ciklas”, paveikslas “Miškas” ir kiti.

1908 iki vasaros Čiurlionis gyvena Vilniuje. Vadovauja “Vilniaus kanklių” chorui. Koncertuoja su choru ir kaip pianistas. Padedamas S. Kymantaitės, P. Rimšos ir dar kelių entuziastų rengia Antrąją lietuvių dailės parodą Vilniuje ir Kaune. Sukuria katalogo viršelį, afišą. Eksponuoja daugiau kaip 60 naujausių savo darbų. Apie parodą rašo į “Vilniaus žinias”. Įsijungia į “Viltyje” spausdinamas diskusijas dėl “Tautos rūmų” kūrimo. Agituoja rinkti jiems lėšas, pats žadėdamas atiduoti visus savo kūrinius. Gegužės 30 d. Vilniuje diriguojant autoriui pirmą kartą atliekama Čiurlionio kantata “De Profundis”.

1908 birželis Druskininkuose tapo “Žalčio” ir “Vasaros” sonatas, diptiką “Preliudas. Fuga”.

1908 liepa Su sužadėtine praleidžia Palangoje. Nutapo penktąją – “Jūros” sonatą, diptiką “Preliudas ir Fuga”, triptiką “Fantazija”. Dviese planuoja kurti opera “Jūratė”

Sofija Kymantaitė, 1907

1908 rugpjūtis-rugsėjis Sužadėtiniai apsilanko pas Sofijos dėdę dekaną Vincą Jarulaitį Plungėje, jos tėvus

Kuliuose ir Karklėnuose, vėliau abu važiuoja į Druskininkus. Tapo šeštąją – “Žvaigždžių” sonatą. Rugpjūčio pabaigoje, vilniečio dailininko Levo Antokolskio patariamas, išvyksta į St. Peterburgą, tikėdamasis susirasti pastovesnį pragyvenimo šaltinį, dalyvauti parodose. Pirmoji kelionė nebuvo sėkminga.

1908 spalis – gruodis Spalio viduryje vyksta į St.Peterburgą antrą kartą, pasiėmęs dalį paveikslų ir žadėdamas ten pagyventi. Apsilanko Lietuvių draugijoje ir pas dailininką M. Dobužinskį, kuris supažindina Čiurlionį su rusų dailininkais. Šie iškart priima jį į Rusų dailininkų sąjungą, susikūrusią 1903 metais (1906 metais ji ppasidalija į dvi – St.Peterburgo ir Maskvos grupes). Čiurlioniui artimesnė St. Peterburgo grupė, kurios lyderis – dailininkas ir meno kritikas Aleksandras Benua. Pragyvenimui Čiurlionis vėl ieško privačių pamokų. Čia jam padeda St. Peterburge gyvenantys lietuviai: Alfonsas Moravskis, Juozas Tallat-Kelpša, Juozas Zikaras, Stasys Bytautas. Lietuvių draugijoje kartą per savaitę vyksta vakarai, susitikimai, kuriuose savo kūrinius skambina ir Čiurlionis. Jam kyla mintis prie Lietuvių dailės draugijos įsteigti muzikos sekciją, kuri rūpintųsi Lietuvos kompozitoriais ir muzikantais, organizuotų konkursus ir koncertus, įsteigtų muzikos kūrinių bbiblioteką. Idėja palaikoma draugijos valdyboje. Čiurlionis nepamiršta ir “Vilniaus kanklių” choro, kuriam siunčia harmonizuotas liaudies dainas. Varšuvoje išleidžiamas harmonizuotų liaudies dainų rinkinys “Vieversėlis”. Pagal Sofijos atsiųstą libretą rašo muziką operai “Jūratė”, tapo jos dekoracijų bei uždangos eskizus. Gruodžio pabaigoje vyksta ppas sužadėtinę.

1909 sausio 1/14 Šateikiuose, mažame miestelyje netoli Plungės, M. K. Čiurlionis susituokia su Sofija Kymantaite. Po jungtuvių abu išvyksta į St. Peterburgą.

1909 sausis – kovas Savo kūrinius eksponuoja St. Peterburge “Salono” parodoje, Vilniaus dailininkų draugijos pirmojoje pavasario parodoje, šeštoje Rusų dailininkų sąjungos parodoje rodo tris savo darbus, tarp jų St. Peterburge nutapytą “Rex”. Kelis darbus pasiunčia į Krokuvoje vykstančią Tryliktąją Meno bičiulių draugijos “Sztuka” parodą. Jo fortepijoniniai kūriniai atliekami St. Peterburge “Šiuolaikinės muzikos vakarų“ koncerte – 1909 01 28 (02 10). Vasario mėnesį jo kūriniai skamba “Salono” parodoje suorganizuotame koncerte, kartu su A. Skriabino, N. Metnerio, I. Stravinskio, S. Rachmaninovo muzika. Kovo pabaigoje abu Čiurlioniai grįžta į Lietuvą.

1909 balandis – birželis Gyvena Druskininkuose. Iš ten važiuoja į Vilnių iir dalyvauja rengiant Trečiąją lietuvių dailės parodą. Sukuria jos plakatą ir katalogo viršelį. Eksponuoja daugiau kaip 30 darbų, jų tarpe “Žalčio”, “Jūros” ir “Žvaigždžių” sonatas, “Karalių pasaką”, triptiką “Fantazija”. Jo darbai eksponuojami Varšuvos Dailės mokyklos penkmečio parodoje. Birželio mėnesį tapo “Rūtos” draugijos salei scenos uždangą, kaip pianistas koncertuoja draugijos koncertuose.

Gyvena Plungėje. Vasaros derlius – apie 20 paveikslų. Tai “Aukuras”, “Angelėliai (Rojus)”, “Lietuviškos kapinės”. Daugybė eskizų albumėliuose, vinjetės liaudies dainoms. Kartu su žmona rašo kritinių apybraižų knygą “Lietuvoje”, Čiurlionis parengia jai vviršelį ir kelioliką inicialų (pastarieji nepanaudoti).

Lietuvių mokslo draugijos visuotiniame susirinkime išrenkamas šios draugijos Dainų bei jų gaidų rinkimo komisijos nariu.

Konstantinas ir Sofija Plungėje, 1909

1909 lapkritis – gruodis Pasiėmęs paveikslus, nutapytus per ankstesnį laikotarpį, Čiurlionis išvyksta į St.Peterburgą. Gauna pasiūlymą vadovauti St. Peterburgo Lietuvių draugijos chorui. Kartu su K. Būga, A. Voldemaru, Č. Sasnausku, J. Tallat-Kelpša rengia lietuvišką muzikinės terminologijos žodynėlį “Mūsų muzikos terminologija”.

Gruodžio pabaigoje įtemptas kūrybinis darbas ir nuolatiniai nepritekliai palaužia Čiurlionio sveikatą. Neuropatologas ir psichiatras V. Bechterevas konstatuoja didelį pervargimą.

1910 sausis Profesoriui patarus žmona su sergančiu vyru grįžta į Druskininkus. Čiurlionio darbai eksponuojami Septintojoje rusų dailininkų sąjungos parodoje Maskvoje. Tai “Nojaus arka”, “Angelėliai (Rojus)”, “Baladė (Juodoji saulė)”.

1910 vasario pabaiga – kovas Čiurlionis paguldomas į Pustelnike (netoli Varšuvos) esančią Raudonojo dvaro sanatoriją. Jo darbai eksponuojami Septintojoje rusų dailininkų sąjungos parodoje St. Peterburge. Devyni paveikslai – Ketvirtojoje lietuvių dailės parodoje Vilniuje.

1910 balandis – gegužė Dvidešimt aštuoni darbai eksponuojami Lietuvių dailės parodoje Rygoje, keletas – Rusų dailininkų sąjungos parodoje Kijeve.

1910 V 30/ VI 12 Gimsta duktė Danutė

1910 vasaraSeptyni darbai eksponuojami Rusų dailininkų parodoje Paryžiuje. Vilniuje išleidžiama S. Čiurlionienės knyga “Lietuvoje”. Sveikata gerėja. Leidžiama šiek tiek tapyti, groti.

1910 ruduo Pavėluotai gaunamas kvietimas dalyvauti “Naujojo dailininkų susivienijimo” parodoje Miunchene. ČČiurlionis išrenkamas naujai įsikūrusios Peterburgo “Meno pasaulio” (“Mir iskusstva”) draugijos nariu.

1910 Lapkričio 5 Atvirlaiškis žmonai, kuriame sveikina ir tikisi greitai pasimatyti

1911 sausis – kovas Čiurlionio paveikslai eksponuojami “Meno pasaulio” draugijos parodose St. Peterburge ir Maskvoje. Keturi darbai – Dailės parodoje Minske. Menininko sveikata gerėja. Penktojoje lietuvių dailės parodoje eksponuojami dvidešimt aštuoni darbai. Kovo pabaigoje pasivaikščiojimo metu Čiurlionis peršąla ir suserga plaučių uždegimu.

1911 III 28 / IV 10 M. K. Čiurlionis miršta Raudonojo dvaro sanatorijoje Pustelnike. Palaidojamas Vilniuje, Rasų kapinėse. Čiurlionio kapas Rasų kapinėse, Vilniuje. Autorius Juozas Zikaras.

Amžininkai Apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį

“Mūsų brolis Mikalojus Konstantinas Čiurlionis buvo vidutinio ūgio, stipraus sudėjimo. Plaukai tankūs, papurę, ne perdaug šviesūs, auksinio atspalvio, dailiai puošė jo galvą. Jo akys buvo pilkai žalsvos, išraiškingos, žvilgsnis tiesus, gilus ir reikšmingas. Antakiai gana tankūs ir šiek tiek pasidavę į priekį. Kakta aukšta. Pagal to meto paprotį brolis augino ūsus – jie buvo gelsvi ir gana reti. Judesiai energingi, eisena tvirta ir grakšti. Brolis turėjo gana plačias, visados šiltas, švelnias, bet nervingas rankas. Konstantinas turėjo lygų, švelnų ir gana stiprų balsą. Dainuodamas su broliais liaudies dainas, vesdavo pirmu balsu. Kalba jo buvo paprasta, bet raiški ir vaizdinga, su turtingais intonaciniais niuansais.Buvo gyvas, atviras, nuoširdus ir mėgo dalintis įįspūdžiais. Brolis turėjo taip pat nemaža sąmojo; beveik kiekvienoje situacijoje mokėdavo surasti kažką komiška, pasakodavo su humoru.” – prisimena sesuo Jadvyga Čiurlionytė.

“Tuometinis jo veidas ir dabar man visiškai gyvas: atsimenu jo nepaprastas mėlynas, tragiškas akis su įtemptu žvilgsniu, nepaklusnius plaukus, kuriuos jis nuolat taisydavo, nedidelius retus ūsus, gerą ir nedrąsią šypseną” –“Paslaugus, linkintis gero kitiems ir delikatus, jis buvo greitas patarti ir padėti” – rašo“Draugai be žodžių sutiko, kad Čiurlionis buvo jiems autoritetas. Jis turėjo kažkokią vidinę šviesią jėgą, kurią kiti intuityviai pajusdavo ir jai pasiduodavo. Visi mes jutome, kad mūsų tarpe yra “nepaprastas’ žmogus, kuris pasižymi ne tik dideliu intelektu,bet ir stipria moraline jėga” – prisimena Vlodzimiesz Morawski, jo geriausio draugo Eugeniusz“Kai Čiurlionis buvo mūsų tarpe, mes visi buvome geresni. Šalia jo negalėjo būti nei blogo žmogaus, nei pikto jausmo. Jis kažkokią šviesą skleidė mūsų tarpe. Kiekvienas stengėsi būti geresnis” – prisimena Halina Wolmann, kurią Č. mokė muzikos ir dažnai lankydavosi jos tėvų namuose.

Labai įdomūs vieno amžininko įspūdžiai iš koncerto, kurio metu Čiurlionis skambino savo ir kitų autorių kūrinius: “”skambino” – koks netikęs išsireiškimas. Ne, p. Čiurlionis savo pirštais judina ne tas metalines stygas, bet dirksnius ant žmonių širdžių užtemptas. Nori, trokšti toliau klausyti, tik štai . rankos

skambintojaus ant kelių nudribo, stygos paskutinį skambesį ore išdavė – nutilo. Kas čion? Ar mes vėl ant žemės? Kur ta laiminga tonų šalis? – žmogau, tu sapnavai! Aš ant tavęs užleidau sapną, kad tu šiek tiek nuo žemiškų daiktų pakiltum, kad kasdieniniais niekniekiais neapsamanotum. Kilk viršun! Ieškok! Tik aukštyn.Taip man Čiurlionis, muzikas išrodo”.

Įdomus Wlodzimierz Morawski pasakojimas seseriai Jadvygai, kokį poveikį Čiurlionio kūryba padarė garsiai šokėjai A.Dunkan, kuri pamačiusi keletą reprodukcijų savo apsilankymo pas brolius W. ir E. Morawski Paryžiuje metu. JJaunasis Wlodzimierz Jadvygai pasakojo, kaip Dunkan netikėtai ant sienos pamačiusi Č.”Aukos” kopiją ėmė klausinėti apie šį darbą sukūrusį dailininką, o sužinojusi, kad jo jau nėra gyvųjų tarpe ilgai ir susijaudinusi žiūrėjo į paveikslą, o likusį vakarą šoko pagal Chopin sonatą B-moll, bandydama surasti jau palikusį šį pasaulį Čiurlionį.

M. k. Čiurlionio muzikinis palikimas

M. K. Čiurlionio muzikinis palikimas sudaro lietuviškos profesionaliosios muzikos pagrindą. Tai simfoninės poemos, kūriniai fortepijonui, chorams, vargonams ir styginių kvartetui. Čiurlionio – muziko kūrybinė veikla tęsėsi keliais metais ilgiau nnei Čiurlionio dailininko, tačiau truko vos penkiolika metu. Per šį laikotarpį sukūrė virš 350 kompozicijų.

Kompozitorius Čiurlionis kūrė XIX – XX a. sandūroje. To laikotarpio lenkų muzika sudaro biografiškai artimiausią jo ankstyvojo kūrybos laikotarpio foną. Studijų Varšuvos muzikos institute iir Leipcige kūryba – romantizmo tradicijų atspindys. Tai liudija ir melodika, ir harmonija, sintezės idėjos, romantinei muzikai būdingas polinkis į nacionalinius pradus.

Semdamasis įkvėpimo iš tėvynės gamtos, folkloro, istorijos, lyg pašauktas tapti nacionaliniu romantiku, netrukus Čiurlionis pasuko individualiu ieškojimų keliu. Nuo 1904 m. jo kūryboje jaučiamas ryškus stilistinis lūžis, ieškoma naujų išraiškos ir komponavimo būdų. Serinės komponavimo technikos atradimas, ostinatinis preliudas, naujos dermės, bitonalumas atskleidžia Čiurlionio kontaktus su to meto Europos ir pasaulio muzikos poslinkiais.

Gausiausia kompozitoriaus palikimo dalis – kūriniai fortepijonui (polifonija, sonatos, variacijos). Čia Čiurlionis įkūnijo savičiausius, orginaliausius, tais laikais naujoviškus sumanymus, atradimus. Pirmą žanrinę Čiurlionio fortepijoninio palikimo dalį sudaro polifonija. Ja prasideda ir, galima sakyti, baigiasi – kompozitoriaus kelias. Jį apvainikuoja didžioji Fuga b – moll, kurią Čiurlionis ppradėjo komponuoti 1908 m., prie jos grįždavo, tobulindavo ir galų gale baigė 1909 m. lapkritį.

Sukūrė apie 55 kanonus (kai kurių gal nebaigė),daug fugų (iš viso apie dvidešimt penkias).

Čiurlionio stambiųjų žanrų kūriniai fortepijonui – tai sonatos ir variacijos. Parašęs dvi sonatas (F-dur ir cis-moll) daugiau prie šio žanro negrįžo.

Bene ryškiausias stilistinio lūžio laikotarpio pavyzdys – variacijos “Sefaa Esec” tema. Šie paslaptingi žodžiai – tai 1904m. vasarą kompozitoriaus sutiktos mergaitės Stefanijos Leškevič vardas. Vien faktas, kad Čiurlionis šimtmečio pradžioje ssukomponavo variacijų, pagrįstų vardo ar pavardės raidėmis nėra ypatingas atradimas. Nepalyginti svarbesnis komponavimo būdas – kaip tos temos panaudotos. O tai jau veda į serijinę XX a. komponavimo techniką.

Pirmoji jo simfoninė (ir chorinė) partirūra buvo kantata “De profundis”, kurią istoriškai galima laikyti pirmuoju lietuvio kompozitoriaus kūriniu, kur ištisai ir reikšmingai skamba orkestras. Bene labiausiai žinomos ir klausytojų pamėgtos iš Čiurlionio simfoninės kūrybos palikimo yra simfoninės poemos “Miške” ir “Jūra”. Gimtojo krašto gamtos, jūros įprasminimas muzikos kūrinyje atskleidžia romantinę kompozitoriaus pasaulėjautą – gamta kaip didžiosios begalinės būties ir grožio simbolis. Poemų muzikinių vaizdų tapybiškumas atskleidžia Čiurlionio meninę mąstyseną, brandinančią visiškai savitą muzikos ir tapybos sintezę, vedandčią į trečią meno šaką žodžio kūrybą. Čiurlionio jūros vaizdas kupinas ir jo paveikslų motyvų, ir garsų:

“Galinga jūra. Didi, beribė, neišmatuota. Visas dangus apgaubia savo mėlyne tavo bangas, o tu, didybės pilna, alsuoji tyliai ir ramiai, nes žinai, kad nėra ribų tavo galiai, tavo didybei, tavo būtis begalinė. Didi, galinga, puiki jūra! Naktį į tave žiūri pusė pasaulio, tolimos saulės tavo gelmėse skandina savo mirkčiojantį, paslaptingą, miegūstą žvilgsnį, o tu, amžinoji milžinų karaliene, alsuoji ramiai, tyliai, nes žinai, jog tu viena esi, ir niekas tau ne valdovas.” (Čiurlionis M.K. Žodžio kūryba. Parengė V. Landsbergis. –– V., 1997, p. 83).

M.K. Čiurlionio chorinės muzikos gausiausias palikimas yra harmonizuotos liaudies dainos (apie šešiasdešimt). Visą gyvenimą ypatingą dėmesį skyręs liaudies dainai, savo kūryboje atskleidė neišsenkamus jos klodus būsimiems lietuvių tautinės muzikos kūrėjams. Liaudies daina Čiurlioniui – amžina kūrybos versmė, iš kurios kūrybinių galių sėmėsi jis pats ir tai daryti ragino kitus.

Liaudies dainas chorams Čiurlionis harmonizavo neatsitiktinai. 1904 (?) – 1908 metų laikotarpiu jis vadovavo Varšuvos lietuvių savišalpos draugijos, o vėliau “Vilniaus Kanklių” draugijos chorams. Lietuviško repertuaro, o ypač harmonizuotų liaudies dainų stygius ir skatino Čiurlionį imtis intensyvaus kūrybinio darbo.

Čiurlionio harmonizuotoms liaudies dainoms būdingiausia yra tai, kad kompozitorius geba tobulai atskleisti dainų poetinį vaizdą, nuotaikas, jų melodinių linijų išraiškingumą, tuo pačiu įvilkdamas į originalų čiurlioniškai spalvingą rūbą.

Ryškiausias kamerinės muzikos pavyzdys – styginių kvartetas c-moll. Tai kūrinys iš studijų Leipcigo konservatorijoje laikotarpio. Pradėjęs jį komponuoti 1901, galutinai baigė 1902 m. Iki mūsų dienų išliko tik trys pirmosios dalys. Finalas ir partitūra dingo. Akademišku stiliumi, prof. Reinekės reikalavimams paklūstant komponuotas kvartetas netenkino paties autoriaus (“galėčiau parašyti šimtą kartų geresnį kvartetą” (Čiurlionis M.K. Apie muziką ir dailę. V., 1965, p. 69)), tačiau aiški forma, klasikinių ir romantinių komponavimo būdų lydinys, kaip rašo prof. Landsbergis, suteikia savito grožio ir eekspresijos. (Landsbergis V. Čiurlionio muzika. V., 1986, p. 172).

Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus yra vienintelė vieta pasaulyje, kur sukauptas beveik visas įžymiausio lietuvių dailininko, kompozitoriaus, literato ir visuomenės veikėjo kūrybinis palikimas: 220 tapybos darbų, grafikos kūrinių, virš 700 piešinių, muzikinių rankraščių, laiškų. Ir tik keletas pasaulio muziejų gali pasigirti turį Čiurlionio paveikslų. Po 2 Čiurlionio kūrinius turi Lietuvos dailės muziejus Vilniuje, Varšuvos nacionalinis muziejus ir Rusų muziejus Sankt Peterburge. Taip pat jo paveikslų ir grafikos darbų galima rasti S. Čiurlionienės-Kymantaitės memorialiniame kambaryje Kaune.

Simfoninės poemos

Simfoninės poemos „Miške“ [.], „Jūra“ [.] nėra tik platūs gamtos paveikslai, jose slypi sudėtingas dvasinių pergyvenimų pasaulis, gili žmogiškosios būties filosofija, joms būdingas mąslus monumentalumas.

L.Šepetys

Šios dvi simfoninės poemos – bene garsiausi Čiurlionio muzikos kūriniai. Deja, nei viena iš jų nebuvo atlikta kompozitoriui dar gyvam esant. Šioje svetainėje Jūs galite parsisiųsti 5-7 min. trukmės ištraukas iš kiekvienos simfoninės poemos.

„Miške“ (1900-1901 m.)

Prasideda tyliais, plačiais akordais, tokiais, kaip kad tylus ir platus yra lietuviškų pušų ošimas.

M.K.Čiurlionis

Simfoninę poemą „Miške“ Čiurlionis parašė būdamas Varšuvoje. Kūrinys buvo rašomas didiko M.Zamoiskio paskelbtam konkursui (pelnė pagiriamąjį atsiliepimą), o dedikuotas bičiuliui, lenkų kompozitoriui E.Moravskiui. Pirmą kartą ši simfoninė poema buvo atlikta 1912 m. Peterburge, minint Čiurlionio mirties metines.

Raiškos priemonės nesudėtingos, romantiškos, tradicinės, vartojamos santūriai

ir skoningai. Simfoninė poema „Miške“ patraukia nuoširdumu, tyru muzikos dvasingumu. Miško aidai kupini emocinio ir psichologinio išgyvenimo, Tėvynės ilgesio. Antra vertus, jausmo lyrikoje glūdi ir gilesnė ramybė, begalinio gamtos gyvenimo paslapčių pajautimas.

V.Landsbergis

„Jūra“ (1903-1907 m.)

Norėčiau sudėti simfoniją iš bangų ošimo, iš šimtametės girios paslaptingos kalbos, iš žvaigždžių mirksėjimo, iš mūsų dainelių ir mano bekraščio ilgesio.

M.K.Čiurlionis

„Jūrą“ Čiurlionis kūrė ilgai (kūrinio trukmė: ~37 min.), bet su pertraukomis – dėl 1905-1906 m. kelionių po Kaukazą ir Europą, aktyvios kultūrinės veiklos. Be to, tuo mmetu jis daug laiko ir pastangų aukojo tapybai. Ši simfoninė poema, parašyta dideliam orkestrui su vargonais, yra dedikuota Čiurlionio bičiulei ir globėjai B.Wolman. Pirmą kartą atlikta tik 1936 m. Kaune, minint 25-ąsias kompozitoriaus mirties metines.

„Jūra“ sukurta savitai traktuojama sonatinio allegro forma. Kūrinys turtingas ryškių ir psichologiškai reikšmingų vaizdų bei grynai muzikinių idėjų. [.] Antra vertus, poema, kurioje sonatinės formos schema labiau paslėpta, vietomis primena laisvą fantaziją. Gamtos vaizdų asociacijos ir psichologinis turinys nevengia fantastinių bei refleksijos bruožų; kūrinio dramaturgija iir didinga visumos koncepcija įgyja filosofinę potekstę.

V.Landsbergis

Kūriniai fortepijonui (~1899-1909 m.)

Iš viso Čiurlionis sukūrė daugiau kaip 200 kūrinių fortepijonui: fugų, preliudų, variacijų (ciklai „Sefaa Esec“ – 1904 m., „Besacas“ – 1905 m.), „peizažų“ (ciklas „Jūra“ – 1908 m.) ir kt. Tai ggausiausia jo muzikinės kūrybos dalis.

Preliudai

Čiurlionis savo preliudams dažniausiai negalvojo pavadinimų, todėl žymėjo skaičiais. Muzikologams šie preliudai įdomūs tuo, kad būtent jie geriausiai parodo kompozitoriaus stiliaus raidą.

Jūs galite parsisiųsti šias fortepijonines kompozicijas:

Ankstyvieji Čiurlionio preliudai patrauklūs savo nuoširdžiu romantiškumu, tauriu jausmo santūrumu, išbaigta forma. 1904 m. stilistika staiga pasikeitė, ryškiau ėmė reikštis kompozitoriaus individualybė. Jis krypsta į polifoninį mąstymą, į ekspresyviai permainingą harmoniją ir struktūrizuotą ritmiką. [.] Kūrinių forma griežta, mintis sentenciškai sukaupta, konstruktyvi logika eina kartu su grakščia fantazija, dažnai sukuriančia laisvos improvizacijos įspūdį. [.] Minties ir stiliaus požiūriu paskutiniųjų metų preliudai yra brandžiausia ir originaliausia Čiurlionio muzikos palikimo dalis.

V.Landsbergis

Fugos

Didžiąją dalį fugų Čiurlionis rašė Leipcigo konservatorijoje. Nors jos sukurtos fortepijonui (išskyrus Fugą cis-moll, skirtą tėvui vargonininkui), fugų skambesys ir sstruktūra leidžia manyti, kad jos veikiausiai buvo sumanytos vargonams. Čiurlionio fugoms, ypač jei jos grojamos vargonais, būdingas ryškus tapybiškumas: „Žalčio fugai“ artimas paveikslų ciklas „Žalčio sonata“, Fuga b-moll bene labiausiai įkūnija „Pasalio sutvėrimo“ vizijas ir pan. Beje, pastaroji Fuga b-moll (1908-1909 m.) yra vienas paskutiniųjų ir reikšmingiausių kompozitoriaus muzikos kūrinių.

Šioje svetainėje galite pasiklausyti vienos iš ankstyvųjų Čiurlionio fugų – Fugos g-moll (failo dydis – 1,03MB).

Čiurlionio fugos simfoniškai monumentalios, aiškios, griežtos formos, joms būdingas faktūros veržlumas, vidinis maištingumas; prie klasikos ppratusiai ausiai šios fugos gali skambėti neįprastai, tačiau mums jos nutiesia tiltus į meno praeitį ir ateitį, susieja Čiurlionio paveikslų muzikines linijas ir erdves.

J.Landsbergytė

Styginių kvartetas c-moll (1901-1902 m.)

Jaučiu, kad galėčiau parašyti šimtą kartų geresnį kvartetą.

M.K.Čiurlionis

Styginių kvartetas c-moll sukurtas ir pirmą kartą atliktas Leipcigo konservatorijoje. Rašydamas jį Čiurlionis turėjo paklusti profesoriaus K.Reinekės akademiniams reikalavimams, todėl rezultatu liko nepatenkintas. Išliko tik trys (iš keturių) kvarteto dalys: Allegro moderato, Andante (pats kompozitorius ją vadino pastoraline) ir Menuetto. Finalas neišliko. Čia galite parsisiųsti kiekvienos styginių kvarteto dalies ištraukas, nes visas kvartetas yra gana ilgas.

Kvartetas c-moll išlaiko santūrią, gana tradicinę formą. Jo muzika grakšti, turi romantiško polėkio, dvelkia Lietuvos atsiminimų ilgesiu.

V.Landsbergis

Harmonizuotos lietuvių liaudies dainos

Ritmo monotonija – tai viena iš svarbiausių ir, drįstu pasakyti, gražiausia mūsų dainų ypatybė. Šita monotonija duoda didelį, prakilnų rimtumą ir klausydamas ilgiau pradedi justi jos gilų mistišką būdą. Daug yra panašių klasiškų veikalų, [.] bet melodijos, kurios užgimė žmogaus sieloje, stipriausiai veikia, turi galybę žavėti, kaip antai mūsų tikros seniausios dainos.

Esame pirmi lietuviai kompozitoriai, ir ateinančios kartos mūsų veikaluose ieškos pavyzdžių. Esame tarytum mazgas tarp liaudies dainų ir lietuvių muzikos ateityje.

M.K.Čiurlionis

Liaudies dainas Čiurlionis harmonizavo maždaug 1904-1908 m., vadovaudamas Varšuvos lietuvių savišalpos draugijos, o vėliau „Vilniaus kanklių“ draugijos chorams. 1908 mm. jis netgi išleido dainų rinkinį „Vieversėlis“. Tuo metu būta ir kitų kompozitorių, mėginusių aranžuoti liaudies dainas, tačiau Čiurlionio harmonizacijos išsiskyrė gilia senųjų dainų prigimties, jų santikio su gamta ir žmogaus gyvenimu pajauta.

Tuo galite įsitikinti patys, pasiklausę šių kompozitoriaus harmonizuotų dainų:

Čiurlionio metodas – įprasminti balsus ir individualizuoti dainą. Kiekviena jo daina kitokia ir kitaip komponuota. [.] Visas meistriškas priemonių arsenalas taupiai ir tikslingai paklūsta vaizdų kūrybai, o sykiu rūpinamasi nepažeisti tobulo liaudies dainų paprastumo, per šimtmečius sukaupusio nuostabias prasmės ir formos vertybes.

V.Landsbergis

Kiti kūriniai

Tarp kitų žymesnių Čiurlionio muzikos kūrinių pirmiausia reiktų paminėti kantatą chorui ir simfoniniam orkestrui „De profundis“ (1899 m.) – tai garsiausia iš visų jo chorinių kompozicijų. Ne mažiau pažymėtina simfoninė uvertiūra „Kęstutis“ (1902 m.), kurios išliko tik fortepijono partitūra. Kitų simfoninių kūrinių liko tik eskizai.

Čiurlionio chorinė kūryba neapsiribojo vien liaudies dainų harmonizacijomis. 1898-1902 m. jis yra parašęs originalių kompozicijų a capella psalmių tekstais, o 1908-1909 m. – žmonos Sofijos žodžiais.

Pasiekęs kūrybinio ir dvasinio pakilimo viršūnę (1907-1909 m.), Čiurlionis troško parašyti didžiausią savo kūrinį – operą „Jūratė“, kurioje, pasak muzikologės J.Landsbergytės, „turėjo realizuotis jo naujasis muzikos simbolizmas, susilieti muzikinių ir vizualinių erdvių pasauliai“. Deja, šis kūrinys taip ir liko nebaigtas.

M. K. Čiurlionio dailės kūryba

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės kkūryba – tai paveikslai, grafikos kūriniai, piešiniai bei eskizai. Beveik visas išlikęs palikimas saugomas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Pavieniais tapybos ar grafikos kūriniais gali pasigirti tik Nacionalinis dailės muziejus Vilniuje, Varšuvos nacionalinis muziejus, Rusų muziejus Peterburge, dailininko šeima.

M. K. Čiurlionis dailei skyrė šešerius intensyvios kūrybos metus. Dar studijuodamas Leipcigo konservatorijoje, 1901 m. laiškuose Čiurlionis mini pirmuosius bandymus tapyti. 1902 m. persikėlęs gyventi į Varšuvą, jis imasi dailės studijų – iš pradžių J. Kauziko piešimo studijoje, o nuo 1904 m. Varšuvos dailės mokykloje.

Čiurlionio tapyba – tai apmąstymai įvairiausiomis filosofinėmis, psichologinėmis, religinėmis, menų sintezės temomis. Jį domina Visatos radimasis, jos sandara, pasaulį valdančios dvasios klausimas, gamta ir jos ciklai, žmogaus gyvenimo prasmė, psichologinės būsenos ir būties evoliucija, galimybė įgyvendinti muzikinės kūrybos principus tapyboje. Paveiksluose galima rasti romantizmo, simbolizmo, abstrakcionizmo elementų. Visų Čiurlionio minčių raida labiausiai atsispindi piešiniuose ir eskizuose.

Čiurlionis buvo ir vienas pirmųjų lietuvių grafikų. Jo grafikos kūryba – fluorofortai ir tušo grafika. Čia galima rasti taikomosios grafikos, originalių kompozicijų ir kai kurių paveikslų atkartojimų.

Čiurlionio vaizdų pasaulis – tai nepakartojamos dailininko vizijos, traukiančios žiūrovą savo paslaptingumu, atskleidžiančios vis naujas suvokimo plotmes.