M.K. Čiurlionis

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911). Grafikas ir kompozitorius. Muzikos mokėsi pas tėvą vargonininką. 1885 m. baigė liaudies mokyklą. 1889-1892 m. mokėsi Plunges dvaro orkestro mokykloje.

1892-1893 m. joje grojo fleita kunigaikščio Mykolo Oginskio orkestre.

1894-1899 m. studijavo Varšuvos muzikos institute.

1901-1902 m. mokėsi Leipcigo konservatorijoje.

1902-1903 m. lankė Varšuvos piešimo mokyklą.

1904-1906 m. lankė Varšuvos dailes mokyklą, kuriai vadovavo Kazimieras Stabrauskas.

Kuri laiką Vertėsi privačiomis muzikos pamokomis.

1905-1906 vadovavo Varšuvos lietuvių savišalpos draugijos chorui.

1907-1908 m. Vilniuje kartu su kitais bendraminčiais suorganizavo Lietuvių dailės draugiją, dalyvavo jos veikloje, parodose, vvadovavo „Vilniaus kanklių“ draugijos chorui, koncertavo kaip pianistas ir dirigentas, rašė dailės ir muzikos klausimais.

M. K. Čiurlionio kūriniai susiję su XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Europos, lietuvių liaudies menu. Jie turi simbolizmo, romantizmo, moderno bruožų. M. K. Čiurlionio kūrybą sudaro originalūs, didelės fantazijos, gilios minties dailės ir muzikos kūriniai.

M. K. Čiurlionis dailininkas

Daugiausiai M. K.Čiurlionis sukūrė tapybos ir grafikos kūrinių.

Ankstyviesiems tapybos kūriniams (1903-1907) būdinga kosmologinė, religinė, istoriosofinė ir psichologinė simbolinė tematika, muzikinės aliuzijos, išraiškinga kompozicijos ritmika, švelnūs arba kontrastingi sspalvų deriniai.

1907-1909 m. tempera arba mišria technika M. K. Čiurlionis nutapė savitų sąlygiškų, simbolinių, pasakų tematikos paveikslų. Reikšmingiausią šio laikotarpio M. K. Čiurlionio dailės kūrinių dali sudaro sonatos. Joms būdinga muzikos struktūrų analogijos, ypatinga turinio koncentracija, novatoriškos meninės priemonės ir ggili daugiapusė prasmė. Šiuose paveiksluose M. K. Čiurlionis atskleidė individualiai pajaustą kosmoso, gamtos ir žmogaus vienovę, pranoko tuo metu bręstančius XX a. dailės siekius. M. K. Čiurlionio grafikos kūriniams būdinga jo tapybos kūrinių tematika, ryški moderno ir lietuvių liaudies dailės ornamentikos jungtis (inicialai, vinjetės).

Kai kurie žymesni M. K. Čiurlionio dailės kūriniai: ciklai „Laidotuvių simfonija“, Tvanas“, „Para“, „Pasaulio sutvėrimas“, „Žiema“, „Vasara“, „Zodiakas“, „Miestas“; sonatos „Saulės“, „Žvaigždžių“, „Jūros“, „Vasaros“; paveikslai „Ramybė“, „Rūstybė“, „Tiesa“, „Lietuviškos kapinės“.

M. K. Čiurlionis – kompozitorius

M. K. Čiurlionio muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams. Simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“ turi velyvojo romantizmo bruožu. Chorinė muzika pagrista klasikos tradicijomis. M. K. Čiurlionis vienas pirmųjų Lietuvoje sukūrė meistriškai polifoniškai išplėtotu chorinio žanro kūriniu.

Gausiausia ir ooriginaliausia iš M. K. Čiurlionio muzikinių kūrinių yra fortepijoninė kūryba. Ji turi vėlyvojo romantizmo, kai kurių naujosios ekspresionistinės, konstruktyvistinės ir neoklasicistinės XX a. muzikos bruožų.

M. K. Čiurlionio muzikinis palikimas sudaro lietuviškos profesionaliosios muzikos pagrindą. Tai simfoninės poemos, kūriniai fortepijonui, chorams, vargonams ir styginių kvartetui. Čiurlionio – muziko kūrybinė veikla tęsėsi keliais metais ilgiau nei Čiurlionio dailininko, tačiau truko vos penkiolika metu. Per šį laikotarpį sukūrė virš 350 kompozicijų.

Kompozitorius Čiurlionis kūrė XIX – XX a. sandūroje. To laikotarpio lenkų mmuzika sudaro biografiškai artimiausią jo ankstyvojo kūrybos laikotarpio foną. Studijų Varšuvos muzikos institute ir Leipcige kūryba – romantizmo tradicijų atspindys. Tai liudija ir melodika, ir harmonija, sintezės idėjos, romantinei muzikai būdingas polinkis į nacionalinius pradus.

Semdamasis įkvėpimo iš tėvynės gamtos, folkloro, istorijos, lyg pašauktas tapti nacionaliniu romantiku, netrukus Čiurlionis pasuko individualiu ieškojimų keliu. Nuo 1904 m. jo kūryboje jaučiamas ryškus stilistinis lūžis, ieškoma naujų išraiškos ir komponavimo būdų. Serinės komponavimo technikos atradimas, ostinatinis preliudas, naujos dermės, bitonalumas atskleidžia Čiurlionio kontaktus su to meto Europos ir pasaulio muzikos poslinkiais.

Gausiausia kompozitoriaus palikimo dalis – kūriniai fortepijonui (polifonija, sonatos, variacijos). Čia Čiurlionis įkūnijo savičiausius, orginaliausius, tais laikais naujoviškus sumanymus, atradimus. Pirmą žanrinę Čiurlionio fortepijoninio palikimo dalį sudaro polifonija. Ja prasideda ir, galima sakyti, baigiasi – kompozitoriaus kelias. Jį apvainikuoja didžioji Fuga b – moll, kurią Čiurlionis pradėjo komponuoti 1908 m., prie jos grįždavo, tobulindavo ir galų gale baigė 1909 m. lapkritį.

Sukūrė apie 55 kanonus (kai kurių gal nebaigė),daug fugų (iš viso apie dvidešimt penkias).

Čiurlionio stambiųjų žanrų kūriniai fortepijonui – tai sonatos ir variacijos. Parašęs dvi sonatas (F-dur ir cis-moll) daugiau prie šio žanro negrįžo.

Bene ryškiausias stilistinio lūžio laikotarpio pavyzdys – variacijos “Sefaa Esec” tema. Šie paslaptingi žodžiai – tai 1904m. vvasarą kompozitoriaus sutiktos mergaitės Stefanijos Leškevič vardas. Vien faktas, kad Čiurlionis šimtmečio pradžioje sukomponavo variacijų, pagrįstų vardo ar pavardės raidėmis nėra ypatingas atradimas. Nepalyginti svarbesnis komponavimo būdas – kaip tos temos panaudotos. O tai jau veda į serijinę XX a. komponavimo techniką.

Pirmoji jo simfoninė (ir chorinė) partirūra buvo kantata “De profundis”, kurią istoriškai galima laikyti pirmuoju lietuvio kompozitoriaus kūriniu, kur ištisai ir reikšmingai skamba orkestras. Bene labiausiai žinomos ir klausytojų pamėgtos iš Čiurlionio simfoninės kūrybos palikimo yra simfoninės poemos “Miške” ir “Jūra”. Gimtojo krašto gamtos, jūros įprasminimas muzikos kūrinyje atskleidžia romantinę kompozitoriaus pasaulėjautą – gamta kaip didžiosios begalinės būties ir grožio simbolis. Poemų muzikinių vaizdų tapybiškumas atskleidžia Čiurlionio meninę mąstyseną, brandinančią visiškai savitą muzikos ir tapybos sintezę, vedandčią į trečią meno šaką žodžio kūrybą. Čiurlionio jūros vaizdas kupinas ir jo paveikslų motyvų, ir garsų:

“Galinga jūra. Didi, beribė, neišmatuota. Visas dangus apgaubia savo mėlyne tavo bangas, o tu, didybės pilna, alsuoji tyliai ir ramiai, nes žinai, kad nėra ribų tavo galiai, tavo didybei, tavo būtis begalinė. Didi, galinga, puiki jūra! Naktį į tave žiūri pusė pasaulio, tolimos saulės tavo gelmėse skandina savo mirkčiojantį, paslaptingą, miegūstą žvilgsnį, o tu, amžinoji milžinų karaliene, alsuoji ramiai, tyliai, nes žinai, jog tu viena eesi, ir niekas tau ne valdovas.” (Čiurlionis M.K. Žodžio kūryba. Parengė V. Landsbergis. – V., 1997, p. 83).

M.K. Čiurlionio chorinės muzikos gausiausias palikimas yra harmonizuotos liaudies dainos (apie šešiasdešimt). Visą gyvenimą ypatingą dėmesį skyręs liaudies dainai, savo kūryboje atskleidė neišsenkamus jos klodus būsimiems lietuvių tautinės muzikos kūrėjams. Liaudies daina Čiurlioniui – amžina kūrybos versmė, iš kurios kūrybinių galių sėmėsi jis pats ir tai daryti ragino kitus.

Liaudies dainas chorams Čiurlionis harmonizavo neatsitiktinai. 1904 (?) – 1908 metų laikotarpiu jis vadovavo Varšuvos lietuvių savišalpos draugijos, o vėliau “Vilniaus Kanklių” draugijos chorams. Lietuviško repertuaro, o ypač harmonizuotų liaudies dainų stygius ir skatino Čiurlionį imtis intensyvaus kūrybinio darbo.

Čiurlionio harmonizuotoms liaudies dainoms būdingiausia yra tai, kad kompozitorius geba tobulai atskleisti dainų poetinį vaizdą, nuotaikas, jų melodinių linijų išraiškingumą, tuo pačiu įvilkdamas į originalų čiurlioniškai spalvingą rūbą.

Ryškiausias kamerinės muzikos pavyzdys – styginių kvartetas c-moll. Tai kūrinys iš studijų Leipcigo konservatorijoje laikotarpio. Pradėjęs jį komponuoti 1901, galutinai baigė 1902 m. Iki mūsų dienų išliko tik trys pirmosios dalys. Finalas ir partitūra dingo. Akademišku stiliumi, prof. Reinekės reikalavimams paklūstant komponuotas kvartetas netenkino paties autoriaus (“galėčiau parašyti šimtą kartų geresnį kvartetą” (Čiurlionis M.K. Apie muziką ir dailę. V., 1965, p. 69)), tačiau aiški forma, klasikinių

ir romantinių komponavimo būdų lydinys, kaip rašo prof. Landsbergis, suteikia savito grožio ir ekspresijos. (Landsbergis V. Čiurlionio muzika. V., 1986, p. 172).

Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus yra vienintelė vieta pasaulyje, kur sukauptas beveik visas įžymiausio lietuvių dailininko, kompozitoriaus, literato ir visuomenės veikėjo kūrybinis palikimas: 220 tapybos darbų, grafikos kūrinių, virš 700 piešinių, muzikinių rankraščių, laiškų. Ir tik keletas pasaulio muziejų gali pasigirti turį Čiurlionio paveikslų. Po 2 Čiurlionio kūrinius turi Lietuvos dailės muziejus Vilniuje, Varšuvos nacionalinis muziejus ir Rusų mmuziejus Sankt Peterburge. Taip pat jo paveikslų ir grafikos darbų galima rasti S. Čiurlionienės-Kymantaitės memorialiniame kambaryje Kaune.

Trumpa apžvalga

· Nors M.K.Čiurlionis pirmiausia vertinamas kaip dailininkas, jo muzikinė kūryba yra ne mažiau originali ir reikšminga lietuvių muzikos raidai. Pirmiausia jis susidomėjo būtent kompozicija, o tik po to pasinėrė tapybon. Per savo trumpą gyvenimą Čiurlionis sukūrė apie 300 kūrinių chorui, fortepijonui, vargonams, styginių kvartetui ir orkestrui. Be to, jis yra pirmasis lietuvių kompozitorius, kūręs simfoninę ir kamerinę muziką.

· Šiame svetainės skyrelyje pateikiami trumpi Čiurlionio mmuzikos kūrinių aprašymai, cituojami muzikologų komentarai, o kai kur ir paties kompozitoriaus žodžiai. Taigi informacijos čia nėra daug, tačiau jei žinote, ko ieškote (pvz., muzikos kūrinio pavadinimą), galite naudotis dalykine rodykle (abėcėliniu nuorudų sąrašu).

· Mėlynu storu šriftu pažymėtas kompozicijas (ar jjų ištraukas) galite parsisiųsti MP3 formatu. Greičiausias būdas tai padaryti – dešiniu pelės klavišu spustelėti kūrinio pavadinimą ir atsiradusiame kontekstiniame meniu spausti „Save Target As.“.

Simfoninės poemos

Simfoninės poemos „Miške“ [.], „Jūra“ [.] nėra tik platūs gamtos paveikslai, jose slypi sudėtingas dvasinių pergyvenimų pasaulis, gili žmogiškosios būties filosofija, joms būdingas mąslus monumentalumas.

L.Šepetys

Šios dvi simfoninės poemos – bene garsiausi Čiurlionio muzikos kūriniai. Deja, nei viena iš jų nebuvo atlikta kompozitoriui dar gyvam esant. Šioje svetainėje Jūs galite parsisiųsti 5-7 min. trukmės ištraukas iš kiekvienos simfoninės poemos.

„Miške“ (1900-1901 m.)

Prasideda tyliais, plačiais akordais, tokiais, kaip kad tylus ir platus yra lietuviškų pušų ošimas.

M.K.Čiurlionis

Simfoninę poemą „Miške“ Čiurlionis parašė būdamas Varšuvoje. Kūrinys buvo rašomas didiko M.Zamoiskio paskelbtam konkursui (pelnė pagiriamąjį atsiliepimą), o dedikuotas bičiuliui, lenkų kkompozitoriui E.Moravskiui. Pirmą kartą ši simfoninė poema buvo atlikta 1912 m. Peterburge, minint Čiurlionio mirties metines.

Raiškos priemonės nesudėtingos, romantiškos, tradicinės, vartojamos santūriai ir skoningai. Simfoninė poema „Miške“ patraukia nuoširdumu, tyru muzikos dvasingumu. Miško aidai kupini emocinio ir psichologinio išgyvenimo, Tėvynės ilgesio. Antra vertus, jausmo lyrikoje glūdi ir gilesnė ramybė, begalinio gamtos gyvenimo paslapčių pajautimas.

V.Landsbergis

„Jūra“ (1903-1907 m.)

Norėčiau sudėti simfoniją iš bangų ošimo, iš šimtametės girios paslaptingos kalbos, iš žvaigždžių mirksėjimo, iš mūsų dainelių ir mano bekraščio ilgesio.

M.K.Čiurlionis

„Jūrą“ Čiurlionis kūrė ilgai ((kūrinio trukmė: ~37 min.), bet su pertraukomis – dėl 1905-1906 m. kelionių po Kaukazą ir Europą, aktyvios kultūrinės veiklos. Be to, tuo metu jis daug laiko ir pastangų aukojo tapybai. Ši simfoninė poema, parašyta dideliam orkestrui su vargonais, yra dedikuota Čiurlionio bičiulei ir globėjai B.Wolman. Pirmą kartą atlikta tik 1936 m. Kaune, minint 25-ąsias kompozitoriaus mirties metines.

„Jūra“ sukurta savitai traktuojama sonatinio allegro forma. Kūrinys turtingas ryškių ir psichologiškai reikšmingų vaizdų bei grynai muzikinių idėjų. [.] Antra vertus, poema, kurioje sonatinės formos schema labiau paslėpta, vietomis primena laisvą fantaziją. Gamtos vaizdų asociacijos ir psichologinis turinys nevengia fantastinių bei refleksijos bruožų; kūrinio dramaturgija ir didinga visumos koncepcija įgyja filosofinę potekstę.

V.Landsbergis

Kūriniai fortepijonui (~1899-1909 m.)

Iš viso Čiurlionis sukūrė daugiau kaip 200 kūrinių fortepijonui: fugų, preliudų, variacijų (ciklai „Sefaa Esec“ – 1904 m., „Besacas“ – 1905 m.), „peizažų“ (ciklas „Jūra“ – 1908 m.) ir kt. Tai gausiausia jo muzikinės kūrybos dalis.

Preliudai

Čiurlionis savo preliudams dažniausiai negalvojo pavadinimų, todėl žymėjo skaičiais. Muzikologams šie preliudai įdomūs tuo, kad būtent jie geriausiai parodo kompozitoriaus stiliaus raidą.

Jūs galite parsisiųsti šias fortepijonines kompozicijas:

Preliudas-187 (trukmė – 1:14, failo dydis – 589KB)

Preliudas-254 (trukmė – 0:48, failo dydis – 381KB)

Preliudas-269 (trukmė – 1:39, failo dydis – 785KB)

Preliudas-294 (trukmė – 0:47, failo ddydis – 369KB)

Preliudas-304 (trukmė – 1:00, failo dydis – 476KB)

Preliudas-338 (trukmė – 2:17, failo dydis – 1053KB)

Preliudas-344 (trukmė – 1:00, failo dydis – 476KB)

Ankstyvieji Čiurlionio preliudai patrauklūs savo nuoširdžiu romantiškumu, tauriu jausmo santūrumu, išbaigta forma. 1904 m. stilistika staiga pasikeitė, ryškiau ėmė reikštis kompozitoriaus individualybė. Jis krypsta į polifoninį mąstymą, į ekspresyviai permainingą harmoniją ir struktūrizuotą ritmiką. [.] Kūrinių forma griežta, mintis sentenciškai sukaupta, konstruktyvi logika eina kartu su grakščia fantazija, dažnai sukuriančia laisvos improvizacijos įspūdį. [.] Minties ir stiliaus požiūriu paskutiniųjų metų preliudai yra brandžiausia ir originaliausia Čiurlionio muzikos palikimo dalis.

V.Landsbergis

Fugos

Didžiąją dalį fugų Čiurlionis rašė Leipcigo konservatorijoje. Nors jos sukurtos fortepijonui (išskyrus Fugą cis-moll, skirtą tėvui vargonininkui), fugų skambesys ir struktūra leidžia manyti, kad jos veikiausiai buvo sumanytos vargonams. Čiurlionio fugoms, ypač jei jos grojamos vargonais, būdingas ryškus tapybiškumas: „Žalčio fugai“ artimas paveikslų ciklas „Žalčio sonata“, Fuga b-moll bene labiausiai įkūnija „Pasalio sutvėrimo“ vizijas ir pan. Beje, pastaroji Fuga b-moll (1908-1909 m.) yra vienas paskutiniųjų ir reikšmingiausių kompozitoriaus muzikos kūrinių.

Šioje svetainėje galite pasiklausyti vienos iš ankstyvųjų Čiurlionio fugų – Fugos g-moll (failo dydis – 1,03MB).

Čiurlionio fugos simfoniškai monumentalios, aiškios, griežtos formos, joms būdingas faktūros veržlumas, vidinis maištingumas; prie klasikos pratusiai ausiai šios fugos gali skambėti neįprastai, tačiau mums jjos nutiesia tiltus į meno praeitį ir ateitį, susieja Čiurlionio paveikslų muzikines linijas ir erdves.

J.Landsbergytė

Styginių kvartetas c-moll (1901-1902 m.)

Jaučiu, kad galėčiau parašyti šimtą kartų geresnį kvartetą.

M.K.Čiurlionis

Styginių kvartetas c-moll sukurtas ir pirmą kartą atliktas Leipcigo konservatorijoje. Rašydamas jį Čiurlionis turėjo paklusti profesoriaus K.Reinekės akademiniams reikalavimams, todėl rezultatu liko nepatenkintas. Išliko tik trys (iš keturių) kvarteto dalys: Allegro moderato, Andante (pats kompozitorius ją vadino pastoraline) ir Menuetto. Finalas neišliko. Čia galite parsisiųsti kiekvienos styginių kvarteto dalies ištraukas, nes visas kvartetas yra gana ilgas.

Kvartetas c-moll išlaiko santūrią, gana tradicinę formą. Jo muzika grakšti, turi romantiško polėkio, dvelkia Lietuvos atsiminimų ilgesiu.

V.Landsbergis

Harmonizuotos lietuvių liaudies dainos

Ritmo monotonija – tai viena iš svarbiausių ir, drįstu pasakyti, gražiausia mūsų dainų ypatybė. Šita monotonija duoda didelį, prakilnų rimtumą ir klausydamas ilgiau pradedi justi jos gilų mistišką būdą. Daug yra panašių klasiškų veikalų, [.] bet melodijos, kurios užgimė žmogaus sieloje, stipriausiai veikia, turi galybę žavėti, kaip antai mūsų tikros seniausios dainos.

Esame pirmi lietuviai kompozitoriai, ir ateinančios kartos mūsų veikaluose ieškos pavyzdžių. Esame tarytum mazgas tarp liaudies dainų ir lietuvių muzikos ateityje.

M.K.Čiurlionis

Liaudies dainas Čiurlionis harmonizavo maždaug 1904-1908 m., vadovaudamas Varšuvos lietuvių savišalpos draugijos, o vėliau „Vilniaus kanklių“ draugijos chorams. 1908 m. jis netgi išleido dainų rinkinį „Vieversėlis“. Tuo metu

būta ir kitų kompozitorių, mėginusių aranžuoti liaudies dainas, tačiau Čiurlionio harmonizacijos išsiskyrė gilia senųjų dainų prigimties, jų santikio su gamta ir žmogaus gyvenimu pajauta.

Tuo galite įsitikinti patys, pasiklausę šių kompozitoriaus harmonizuotų dainų:

Beaštanti aušrelė (ištrauka) (trukmė – 0:57, failo dydis – 452KB)

Anoj pusėj Nemuno (ištrauka) (trukmė – 0:49, failo dydis – 391KB)

Taip toli žadėta (trukmė – 1:29, failo dydis – 705KB)

Vienam kiemely (trukmė – 0:43, failo dydis – 345KB)

Dainų dainelė (trukmė – 1:04, failo dydis – 511KB)

Čiurlionio metodas – įprasminti bbalsus ir individualizuoti dainą. Kiekviena jo daina kitokia ir kitaip komponuota. [.] Visas meistriškas priemonių arsenalas taupiai ir tikslingai paklūsta vaizdų kūrybai, o sykiu rūpinamasi nepažeisti tobulo liaudies dainų paprastumo, per šimtmečius sukaupusio nuostabias prasmės ir formos vertybes.

V.Landsbergis

Kiti kūriniai

Tarp kitų žymesnių Čiurlionio muzikos kūrinių pirmiausia reiktų paminėti kantatą chorui ir simfoniniam orkestrui „De profundis“ (1899 m.) – tai garsiausia iš visų jo chorinių kompozicijų. Ne mažiau pažymėtina simfoninė uvertiūra „Kęstutis“ (1902 m.), kurios išliko tik fortepijono partitūra. Kitų simfoninių kūrinių lliko tik eskizai.

Čiurlionio chorinė kūryba neapsiribojo vien liaudies dainų harmonizacijomis. 1898-1902 m. jis yra parašęs originalių kompozicijų a capella psalmių tekstais, o 1908-1909 m. – žmonos Sofijos žodžiais.

Pasiekęs kūrybinio ir dvasinio pakilimo viršūnę (1907-1909 m.), Čiurlionis troško parašyti didžiausią savo kkūrinį – operą „Jūratė“, kurioje, pasak muzikologės J.Landsbergytės, „turėjo realizuotis jo naujasis muzikos simbolizmas, susilieti muzikinių ir vizualinių erdvių pasauliai“. Deja, šis kūrinys taip ir liko nebaigtas.

2000 m. birželio 9 d. Palangos gintaro muziejaus rūmuose – židinio menėje ir koplyčioje buvo atidaryta paveikslų ir faksimilių paroda „Prie M. K. Čiurlionio kūrybos aukuro”. Paroda veikė iki 2000 m. rugpjūčio 31 d. Nuo lapkričio 9 d. ši paroda perkelta į Vilniaus paveikslų galeriją.

Plačiau apie parodą, veikusią palangos gintaro muziejuje:

Palangos gintaro muziejaus židinio menėje eksponuojami trys M. K. Čiurlionio kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių. Tai ankstyvojo dailininko kūrybos laikotarpio kūriniai-pastelės “Kalnai” (apie 1905 m.), “Audra” (apie 1904 m., iš dingusio ciklo), fluorofortas “Auka” (1907-1908m.). Jose – ryškiausios M. K. Čiurlionio kūrybos ddominantės – pasaulio genezės, jo paslapties, begalybės, metafizinės gelmės vaizdiniai, kylantys iš regimojo pasaulio formų, bei kaip simboliai ženklinantys giliausius žmogiškosios sąmonės sukurtas ir dieviškosios valios skiriamas galias.

Kartu parodoje eksponuojamos ir 43 faksimilės (firmos “FODIO” depozitas), pristatančios svarbiausius dailininko kūrinius.

Paroda “Prie M. K. Čiurlionio kūrybos aukuro” Lietuvos dailės muziejus surengė pažymint dailininko 125-ąsias gimimo metines, paskutinę XX a. vasarą jo pamėgtoje Palangoje. Parodoje lankytojai kviečiami įsižiūrėti į būties gelmes atveriančius ir į naujojo tūkstantmečio laiką kviečiančius M. K. Čiurlionio paveikslus.

Veikiant pparodai jos lankytojai palangos gintaro mziejuje visą laiką turės galimybę pasiklausyti geriausių dailininko sukurtų muzikos kūrinių įrašų, o rūmų židinio menėje prie eksponuojamų originalų bus rengiami fortepijoninės muzikos vakarai.

Pianistas N. Lahusenas tęsia M. K. Čiurlionio muzikos įrašų seriją

Šią vasarą pasirodė jau trečioji vokiečių pianisto Nikolauso Lahuseno įgrota kompaktinė plokštelė, skirta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fortepijoninei muzikai (Celestial Harmonies 13222-2). Joje įrašytos variacijos “Sefaa Esec”, liaudies dainų harmonizacijos, keletas fugų, kanonų ir fugečių, preliudai op. 26 (pagal J. Čiurlionytę) ir op. 29, taip pat ankstyvojo laikotarpio kūriniai – preliudai op. 7, keturios mazurkos ir penkios pjesės.

Prie kompaktinės plokštelės pridėtas lankstinukas anglų ir vokiečių kalbomis, kurio tekstą parašė šių eilučių autorius (į anglų k. išvertė Sonata ir Rokas Zubovai, į vokiečių k. – Rolandas Storkas). Lankstinuke reprodukuojamos visos žinomos M. K. Čiurlionio fotografijos, tad jis savaip papildo ir praturtina kompozitoriaus asmenybės ir kūrybos pažinimą.

N. Lahusenas gimė Brėmene, Vokietijoje. Vaikystę praleido Meksikoje, o keturiolikos metų grįžo į Europą ir pasirinko muziko kelią. Mokėsi pas žymius fortepijono pedagogus: Edith Picht-Axenfeld, Christophą Eschenbachą ir Bruno Leonardo Gelberį. Šiuo metu N. Lahusenas yra Brėmeno filharmonijos solistas, daug koncertuojantis geriausiose Europos ir pasaulio salėse. Ypač aukštai kritikai įvertino jo koncertus Bonoje (1996), Hamburge (1997), Miunchene (2000). NN. Lahuseno interpretacija pasižymi nuostabiu instrumento valdymu, laisva ir drąsia muzikinių minčių raiška, nepriklausomu mąstymu ir ypatingu muzikalumu. Neatsitiktinai jis priskiriamas prie ryškiausių šių dienų Vokietijos muzikų.

Šis menininkas – unikalus atvejis Lietuvos muzikinėje kultūroje. Išties nedaug sulaukiame užsienio muzikų, taip nuosekliai ir rimtai besidominčių, aktyviai propaguojančių lietuvių muziką pasaulyje. N. Lahusenas – vienas iš jų.

Pirmą kartą apie M. K. Čiurlionį N. Lahusenas sužinojo 1999 m., kai jo prodiuseris papasakojo apie M. K. Čiurlionio tapybos darbų parodą Japonijoje (1992) ir Kelne (1998) bei lyg tarp kitko užsiminė, kad Čiurlionis yra ir kompozitorius, – ar nenorėtų N. Lahusenas paskambinti keleto jo kūrinių. Susidomėjimas mūsų kompozitoriumi peraugo į didelį darbą – pianistas pasiryžo įgroti visus (!) fortepijoninius M. K. Čiurlionio kūrinius. Šiandien galime džiaugtis, kad šis ryžtas atvedė pianistą prie jau trečiosios M. K. Čiurlionio kompaktinės plokštelės. Neabejoju, kad po kiek laiko iš tiesų turėsime visus vokiečių pianisto N. Lahuseno įgrotus M. K. Čiurlionio fortepijoninius kūrinius.

Avinas

Jautis

Dvyniai

Vėžys

Liūtas

Mergelė

Svarstyklės

Skorpionas

Šaulys

Ožiaragis

Vandenis

Žuvys

Parodoje panaudotos nuotraukos iš 1977 m. „Vagos“ leidyklos išleisto albumo „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis“. Spalvotos skaidrės ir toninės nuotraukos Vytauto Vilaniškio

PAVEIKSLŲ IR FAKSIMILIŲ PARODA „PRIE M. K. ČIURLIONIO KŪRYBOS AUKURO