Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

Glausti biografiniai duomenys

1875 m. rugsėjo 22 d. gimė Varėnoje, vargonininko šeimoje, kurioje buvo vyriausias iš devynių vaikų. Tėvas – Konstantinas Čiurlionis, motina – Adelė (Radmanaitė) Čiurlionienė.

1877(78) m. Čiurlionio (3 m.) tėvai pastoviai apsigyvena Druskininkuose.

1889-92 m. Šeimos bičiulio J.Markevičiaus remiamas, M.K.Čiurlionis (14 m.) lanko Mykolo Oginskio dvaro orkestro mokyklą Plungėje.

1892-93 m. dalyvauja to paties orkestro koncertuose – groja fleita.

1894-99 m. mecenato M.Oginskio remiamas, Čiurlionis (19 m.) studijuoja Varšuvos konservatorijoje. Jį moko garsūs dėstytojai: T.Bžezickis (fortepijonas), A.Sigetinskis (fortepijonas), Z.Noskovskis (kompozicija). Dėl nepakankamos sstipendijos patiria daug sunkumų. Šiuo laikotarpiu Čiurlionis kuria preliudus, fugas, variacijas, parašo kantatą „De profundis“, dvi sonatas fortepijonui.

1899 m. Čiurlioniui pasiūloma Liublino muzikos mokyklos direktoriaus vieta, kurios jis atsisako.

1900-1901 m. parašo simfoninę poemą „Miške“.

1901-02 m. lanko kompozicijos (pas K.Reinekę) ir kontrapunkto (pas S.Jadasoną) pamokas Leipcigo konservatorijoje. Savarankiškai studojuoja R.Štrauso ir H.Berliozo kūrybą. Kuria kanonus, fugas, pjeses, parašo styginių kvartetą, simfoninę fantaziją, uvertiūrą. Laisvalaikiu tapo.

1902 m. grįžta į Varšuvą, kur užsidirba privačiomis muzikos pamokomis. Dalyvauja Varšuvos lietuvių draugijos veikloje, vadovauja chorui, hharmonizuoja lietuvių liaudies dainas – tokiu būdu prisideda prie Lietuvos atgimimo sąjūdžio.

1902-03 m. Varšuvoje lanko Kauziko piešimo mokyklą, tačiau nusivilia sustabarėjusia piešimo metodika.

Nuo 1903 m. Čiurlionis rimčiau atsideda tapybai. Šiais metais jis nutapo pirmuosius žymesnius darbus („Laidotuvių simfonijos“ ciklas).

1903-07 m. pparašo simfoninę poemą „Jūra“.

1904-06 m. mokosi Varšuvos dailės mokykloje. Jam dėsto K.Stabrauskas (mokyklos vadovas), F.Ruščicas, K.Tichis, K.Kšižanovskis ir kt. Čia besimokydamas, Čiurlionis pirmą kartą dalyvauja dailės parodoje (1905 m.). Šios mokyklos muziejuje paliekamas Čiurlionio „Audros“ ciklas.

1905 m. keliauja po Kaukazą.

1905-06 m. vadovauja Varšuvos lietuvių savišalpos draugijos chorui.

1906 m. aplanko Prahą, Vieną, Drezdeną, Miuncheną ir Niurnbergą. Šios kelionės stabdė „Jūros“ kūrimą, tačiau skatino tapyti.

1906 m. atvyksta į Vilnių padėti A.Žmuidzinavičiui, P.Rimšai ir kitiems surengti pirmąją lietuvių dailės parodą.

1907 m. sausio 9 d. P.Vileišio namuose (tuomet. Antakalnio 24, dab. Lietuvių kalbos ir literatūros institutas) atidaroma pirmoji lietuvių dailės paroda. Be Čiurlionio parodoje dalyvauja dailininkai A.Žmuidzinavičius, P.Kalpokas, A.Varnas, J.Šileika, J.Vienožinskis, K.Sklėrius, A.Mackevičius, A.Jaroševičius bei skulptoriai P.Rimša ir J.Zikaras. Paroda susilaukia netikėtai didelio populiarumo.

1907 mm. rugsėjo 2 d. įkuriama Dailės draugija. Pirmininkas – A.Žmuidzinavičius. M.K.Čiurlionis, P.Rimša ir kiti (iš viso 19 žmonių) sudarė draugijos branduolį. Dailės draugija rėmė ir vienijo lietuvių dailininkus, rinko jų darbus, toliau organizavo parodas. Iki pirmojo pasaulinio karo lietuvių dailės parodos buvo rengiamos kasmet Vilniuje arba Kaune. Čiurlionis dar gyvas dalyvavo penkiose iš jų, tačiau tie patys tapybos darbai (apie 160 paveikslų) buvo eksponuojami ir po jo mirties.

1907-08 m. gyvendamas Vilniuje ir nuolat lankydamas Druskininkus, Čiurlionis vadovauja „Vilniaus kanklių“ draugijos cchorui, koncertuoja, intensyviai tapo, rašo straipsnius meno klausimais, domisi lietuvių kalba, literatūra ir tautosaka.

1908 m. vasarą praleidžia Palangoje.

1908 m. rudenį išvyksta į Peterburgą. Čia, gyvendamas itin sunkiomis sąlygomis, užmezga ryšius su „Meno pasaulio“ grupės dailininkais. Po kurio laiko A.Benua, N.Rericho ir S.Makovskio remiamas, Čiurlionis dalyvauja dailės parodose Peterburge ir Maskvoje.

1909 m. sausio 1 d. trumpam grįžęs į Lietuvą, Šateikiuose susituokia su Sofija Kymantaite. Kurį laiką kartu gyvena Druskininkuose ir Plungėje. Toliau intensyviai tapo (1907-1909 m. nutapo paskutinius brandžiausius savo paveikslus: „Pasakos“, „Zodiako“, „Žiemos“ ciklus, visas „sonatas“, „Rex“ ir kt.).

1909 m. rudenį vėl vyksta į Peterburgą. Pervargęs grįžta į Druskininkus gydytis.

1910 m. kovo mėn. dėl nervinio išsekimo ima gydytis Pustelniko sanatorijoje (netoli Varšuvos).

1911 m. balandžio 10 d. būdamas 35 m., Čiurlionis toje pačioje sanatorijoje miršta nuo plaučių uždegimo. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

Čiurlioniui mirus

1911 m. Dailės draugija Vilniuje ir Kaune surengė pirmąją pomirtinę Čiurlionio dailės parodą. Draugija taip pat talkininkavo „Meno pasaulio“ grupei rengiant pomirtines jo darbų parodas Maskvoje (1911 m.) ir Peterburge (1912 m.), o 1913 m. Vilniuje buvo atidaryta pastovi Čiurlionio kūrybos paroda. Taigi Čiurlioniui mirus jo kūryba buvo dar labiau susidomėta, o tokios parodos plačiausiai išgarsino jo vardą.

1912 m. Peterburge, minint Čiurlionio mirties metines, pirmą kartą atlikta jo simfoninė ppoema „Miške“.

1912-13 m. Londone vyko Antroji postimpresionistų paroda, kurioje buvo išstatyti ir keli Čiurlionio paveikslai, nors ir ryškiai išsiskyrę iš kitų dalyvių darbų.

1913 m. Dailės draugija išleido leidinį „Čiurlionies kuopa“, kurio pagrindinis rūpestis buvo dailininko darbų eksponavimas.

1936 m. Kaune, minint 25-ąsias Čiurlionio mirties metines, pirmą kartą atlikta jo simfoninė poema „Jūra“.

1961 m., praėjus 50 metų po Čiurlionio mirties, dailininkas Adomas Varnas nutapė jo portretą.

1975 m. 100-ųjų Čiurlionio gimimo metinių proga skulptorius Vladas Vildžiūnas Druskininkuose pastatė jam paminklą.

1995 m. Lietuvoje buvo išleista nauja proginė 50 Lt moneta su Čiurlionio atvaizdu.

2000 m. Hanoveryje (Vokietija) vykusioje tarptautinėje parodoje „Expo-2000″ Lietuva pristatė projektą „Pasaulio sutvėrimas XX-o amžiaus pabaigai“. Skambant to paties pavadinimo Giedriaus Kuprevičiaus kompozicijos fonogramai, buvo rodoma animacija, sukurta judinant ir transformuojant atskirus Čiurlionio paveikslų elementus („Pasaulio sutvėrimo“ ciklas, „Saulės pasveikinimas“, „Rex“ ir kt.). Projektas susilaukė nemažo lankytojų dėmesio. Gruodžio 31 d. naktį, sutinkant trečiąjį tūkstantmetį, jis buvo pakartotas Vilniaus Rotušės aikštėje.

Čiurlionio vardas Lietuvoje ir Pasaulyje

1913 m. ekspedicijos po Arkties vandenyną dalyvis dailininkas N.Pineginas vieną plynaukštę Prano Juozapo Žemės salyne pavadino Čiurlionio kalnais, nes jų vaizdas iš jūros primena Čiurlionio paveikslą „Ramybė“.

1925 m. gruodžio 13 d. Pauliaus Galaunės pastangomis Kaune buvo atidaryta Čiurlionio galerija. Be meno joje buvo ir etnografijos, istorijos bei priešistorės sskyriai. 1936 m. galerija buvo perkelta į Kauno istorijos ir Čiurlionio dailės muziejų rūmus.

1936 m. lapkričio 1 d. Čiurlionio galerija buvo perkelta į Kauno istorijos ir Čiurlionio dailės muziejų rūmus. Iki 1940 m. ji buvo vadinama Vytauto Didžiojo kultūros muziejumi, o dabar – Kauno valstybiniu M.K.Čiurlionio dailės muziejumi. Tik 1947 m. rugpjūčio 31 d. muziejus buvo atidarytas lankymui. Dabar jame saugoma ir populiarinama ne tik didžiausia Čiurlionio kūrybos kolekcija, bet ir lietuvių bei kitų tautų profesionalioji ir liaudies dailė.

1940-44 m. Vilniuje veikė Čiurlionio meno ansamblis, kurį sudarė apie 170 meno mėgėjų: choristų, kanklininkų, tautinių šokių šokėjų, liaudies dainų dainininkų, ir net literatų. Koncertuodamas Lietuvoje, ansamblis atliko lietuvių kompozitorių kūrinių ir liaudies šokių.

1945 m. buvo įkurta Vilniaus dešimtmetė muzikos mokykla. Atsiradus choreografijos ir dailės skyriams, ji buvo pervadinta (jau trečią kartą) į Čiurlionio meno mokyklą (dab. Čiurlionio menų gimnazija). Mokyklos auklėtiniai dalyvauja tarptautinėse parodose ir konkursuose, vyksta į koncertines keliones.

1957 m. Čikagos lietuviai įkūrė Čiurlionio dailės galeriją, kurioje rengiamos lietuvių dailininkų parodos, kaupiami išeivijos dailininkų kūriniai.

1963 m. Druskininkuose, name, kuriame gyveno ir kūrė M.K.Čiurlionis, buvo atidarytas Čiurlionio memorialinis muziejus.

1964 m. Lietuvos alpinistai, vadovaujami Romualdo Augūno, pirmieji įkopė į 5794 m. aukščio Pamyro viršukalnę (Tadžikijos teritorijoje), dabar vadinamą Čiurlionio viršūne.

1965 m. buvo

surengtas pirmasis jaunųjų muzikos atlikėjų Čiurlionio konkursas. Nuo tada jis rengiamas kas keletą metų. Konkurse dalyvauja jaunieji pianistai iš Lietuvos ir kaimyninių šalių. Atliekami Čiurlionio, muzikos klasikų ir kitų kompozitorių kūriniai.

1968 m. keturi LTSR konservatorijos studentai suformavo styginių kvartetą (du smuikai, altas ir violončelė), kuris 1977 m. buvo pavadintas Čiurlionio kvartetu. Jo repertuarą sudaro lietuvių ir užsienio kompozitorių kūriniai. Atlikdamas daugiau nei 3000 koncertų, kvartetas išvažinėjo Europą nuo Bulgarijos iki Islandijos, koncertavo net Kanadoje. 1990 m. pelnė Lietuvos nacionalinę premiją.

1975 mm. Krymo astrofizikas Nikolajus Černychas atrado naują 8 km skersmens asteroidą, kurį pavadino Čiurlionio asteroidu. Šis vidutiniškai nutolęs nuo Saulės 384 mln. km ir apskrieja ją maždaug per keturis metus.

1975-76 m. Perlojoje (Varėnos raj.) stovyklavę 26 liaudies meistrai Čiurlionio šimtųjų gimimo metinių proga palei Varėnos-Druskininkų kelią pastatė 22 skulptūras ir stulpus, pavadintus „Čiurlionio keliu“. Skulptūros ir stulpai papuošti Zodiako ženklais, etnografiniais motyvais, bokštais, varpais ir kitokia simbolika.

Trumpa apžvalga

Nors M.K.Čiurlionis pirmiausia vertinamas kaip dailininkas, jo muzikinė kūryba yra ne mažiau originali iir reikšminga lietuvių muzikos raidai. Pirmiausia jis susidomėjo būtent kompozicija, o tik po to pasinėrė tapybon. Per savo trumpą gyvenimą Čiurlionis sukūrė apie 300 kūrinių chorui, fortepijonui, vargonams, styginių kvartetui ir orkestrui. Be to, jis yra pirmasis lietuvių kompozitorius, kūręs ssimfoninę ir kamerinę muziką.

Simfoninės poemos

Simfoninės poemos „Miške“ [.], „Jūra“ [.] nėra tik platūs gamtos paveikslai, jose slypi sudėtingas dvasinių pergyvenimų pasaulis, gili žmogiškosios būties filosofija, joms būdingas mąslus monumentalumas.

L.Šepetys

Šios dvi simfoninės poemos – bene garsiausi Čiurlionio muzikos kūriniai. Deja, nei viena iš jų nebuvo atlikta kompozitoriui dar gyvam esant. Šioje svetainėje Jūs galite parsisiųsti 5-7 min. trukmės ištraukas iš kiekvienos simfoninės poemos.

„Miške“ (1900-1901 m.)

Prasideda tyliais, plačiais akordais, tokiais, kaip kad tylus ir platus yra lietuviškų pušų ošimas.

M.K.Čiurlionis

Simfoninę poemą „Miške“ Čiurlionis parašė būdamas Varšuvoje. Kūrinys buvo rašomas didiko M.Zamoiskio paskelbtam konkursui (pelnė pagiriamąjį atsiliepimą), o dedikuotas bičiuliui, lenkų kompozitoriui E.Moravskiui. Pirmą kartą ši simfoninė poema buvo atlikta 1912 m. Peterburge, minint Čiurlionio mirties metines.

Raiškos priemonės nesudėtingos, romantiškos, tradicinės, vartojamos santūriai ir sskoningai. Simfoninė poema „Miške“ patraukia nuoširdumu, tyru muzikos dvasingumu. Miško aidai kupini emocinio ir psichologinio išgyvenimo, Tėvynės ilgesio. Antra vertus, jausmo lyrikoje glūdi ir gilesnė ramybė, begalinio gamtos gyvenimo paslapčių pajautimas.

V.Landsbergis

„Jūra“ (1903-1907 m.)

Norėčiau sudėti simfoniją iš bangų ošimo, iš šimtametės girios paslaptingos kalbos, iš žvaigždžių mirksėjimo, iš mūsų dainelių ir mano bekraščio ilgesio.

M.K.Čiurlionis

„Jūrą“ Čiurlionis kūrė ilgai (kūrinio trukmė: ~37 min.), bet su pertraukomis – dėl 1905-1906 m. kelionių po Kaukazą ir Europą, aktyvios kultūrinės veiklos. Be to, tuo metu jis ddaug laiko ir pastangų aukojo tapybai. Ši simfoninė poema, parašyta dideliam orkestrui su vargonais, yra dedikuota Čiurlionio bičiulei ir globėjai B.Wolman. Pirmą kartą atlikta tik 1936 m. Kaune, minint 25-ąsias kompozitoriaus mirties metines.

„Jūra“ sukurta savitai traktuojama sonatinio allegro forma. Kūrinys turtingas ryškių ir psichologiškai reikšmingų vaizdų bei grynai muzikinių idėjų. [.] Antra vertus, poema, kurioje sonatinės formos schema labiau paslėpta, vietomis primena laisvą fantaziją. Gamtos vaizdų asociacijos ir psichologinis turinys nevengia fantastinių bei refleksijos bruožų; kūrinio dramaturgija ir didinga visumos koncepcija įgyja filosofinę potekstę.

V.Landsbergis

Kūriniai fortepijonui (~1899-1909 m.)

Iš viso Čiurlionis sukūrė daugiau kaip 200 kūrinių fortepijonui: fugų, preliudų, variacijų (ciklai „Sefaa Esec“ – 1904 m., „Besacas“ – 1905 m.), „peizažų“ (ciklas „Jūra“ – 1908 m.) ir kt. Tai gausiausia jo muzikinės kūrybos dalis.

Preliudai

Čiurlionis savo preliudams dažniausiai negalvojo pavadinimų, todėl žymėjo skaičiais. Muzikologams šie preliudai įdomūs tuo, kad būtent jie geriausiai parodo kompozitoriaus stiliaus raidą.

Ankstyvieji Čiurlionio preliudai patrauklūs savo nuoširdžiu romantiškumu, tauriu jausmo santūrumu, išbaigta forma. 1904 m. stilistika staiga pasikeitė, ryškiau ėmė reikštis kompozitoriaus individualybė. Jis krypsta į polifoninį mąstymą, į ekspresyviai permainingą harmoniją ir struktūrizuotą ritmiką. [.] Kūrinių forma griežta, mintis sentenciškai sukaupta, konstruktyvi logika eina kartu su grakščia fantazija, dažnai sukuriančia laisvos improvizacijos įspūdį. [.] Minties ir stiliaus požiūriu ppaskutiniųjų metų preliudai yra brandžiausia ir originaliausia Čiurlionio muzikos palikimo dalis.

V.Landsbergis

Fugos

Didžiąją dalį fugų Čiurlionis rašė Leipcigo konservatorijoje. Nors jos sukurtos fortepijonui (išskyrus Fugą cis-moll, skirtą tėvui vargonininkui), fugų skambesys ir struktūra leidžia manyti, kad jos veikiausiai buvo sumanytos vargonams. Čiurlionio fugoms, ypač jei jos grojamos vargonais, būdingas ryškus tapybiškumas: „Žalčio fugai“ artimas paveikslų ciklas „Žalčio sonata“, Fuga b-moll bene labiausiai įkūnija „Pasaulio sutvėrimo“ vizijas ir pan. Beje, pastaroji Fuga b-moll (1908-1909 m.) yra vienas paskutiniųjų ir reikšmingiausių kompozitoriaus muzikos kūrinių.

Šioje svetainėje galite pasiklausyti vienos iš ankstyvųjų Čiurlionio fugų – Fugos g-moll (failo dydis – 1,03MB).

Čiurlionio fugos simfoniškai monumentalios, aiškios, griežtos formos, joms būdingas faktūros veržlumas, vidinis maištingumas; prie klasikos pratusiai ausiai šios fugos gali skambėti neįprastai, tačiau mums jos nutiesia tiltus į meno praeitį ir ateitį, susieja Čiurlionio paveikslų muzikines linijas ir erdves.

J.Landsbergytė

Styginių kvartetas c-moll (1901-1902 m.)

Jaučiu, kad galėčiau parašyti šimtą kartų geresnį kvartetą.

M.K.Čiurlionis

Styginių kvartetas c-moll sukurtas ir pirmą kartą atliktas Leipcigo konservatorijoje. Rašydamas jį Čiurlionis turėjo paklusti profesoriaus K.Reinekės akademiniams reikalavimams, todėl rezultatu liko nepatenkintas. Išliko tik trys (iš keturių) kvarteto dalys: Allegro moderato, Andante (pats kompozitorius ją vadino pastoraline) ir Menuetto. Finalas neišliko. Čia galite parsisiųsti kiekvienos styginių kvarteto dalies ištraukas, nes visas kvartetas yra gana ilgas.

Kvartetas c-moll iišlaiko santūrią, gana tradicinę formą. Jo muzika grakšti, turi romantiško polėkio, dvelkia Lietuvos atsiminimų ilgesiu.

V.Landsbergis

Harmonizuotos lietuvių liaudies dainos

Ritmo monotonija – tai viena iš svarbiausių ir, drįstu pasakyti, gražiausia mūsų dainų ypatybė. Šita monotonija duoda didelį, prakilnų rimtumą ir klausydamas ilgiau pradedi justi jos gilų mistišką būdą. Daug yra panašių klasiškų veikalų, [.] bet melodijos, kurios užgimė žmogaus sieloje, stipriausiai veikia, turi galybę žavėti, kaip antai mūsų tikros seniausios dainos.

Esame pirmi lietuviai kompozitoriai, ir ateinančios kartos mūsų veikaluose ieškos pavyzdžių. Esame tarytum mazgas tarp liaudies dainų ir lietuvių muzikos ateityje.

M.K.Čiurlionis

Liaudies dainas Čiurlionis harmonizavo maždaug 1904-1908 m., vadovaudamas Varšuvos lietuvių savišalpos draugijos, o vėliau „Vilniaus kanklių“ draugijos chorams. 1908 m. jis netgi išleido dainų rinkinį „Vieversėlis“. Tuo metu būta ir kitų kompozitorių, mėginusių aranžuoti liaudies dainas, tačiau Čiurlionio harmonizacijos išsiskyrė gilia senųjų dainų prigimties, jų santikio su gamta ir žmogaus gyvenimu pajauta.

Tuo galite įsitikinti patys, pasiklausę šių kompozitoriaus harmonizuotų dainų:

Čiurlionio metodas – įprasminti balsus ir individualizuoti dainą. Kiekviena jo daina kitokia ir kitaip komponuota. [.] Visas meistriškas priemonių arsenalas taupiai ir tikslingai paklūsta vaizdų kūrybai, o sykiu rūpinamasi nepažeisti tobulo liaudies dainų paprastumo, per šimtmečius sukaupusio nuostabias prasmės ir formos vertybes.

V.Landsbergis

Kiti kūriniai

Tarp kitų žymesnių Čiurlionio muzikos kūrinių pirmiausia reiktų paminėti kantatą chorui

ir simfoniniam orkestrui „De profundis“ (1899 m.) – tai garsiausia iš visų jo chorinių kompozicijų. Ne mažiau pažymėtina simfoninė uvertiūra „Kęstutis“ (1902 m.), kurios išliko tik fortepijono partitūra. Kitų simfoninių kūrinių liko tik eskizai.

Čiurlionio chorinė kūryba neapsiribojo vien liaudies dainų harmonizacijomis. 1898-1902 m. jis yra parašęs originalių kompozicijų a capella psalmių tekstais, o 1908-1909 m. – žmonos Sofijos žodžiais.

Pasiekęs kūrybinio ir dvasinio pakilimo viršūnę (1907-1909 m.), Čiurlionis troško parašyti didžiausią savo kūrinį – operą „Jūratė“, kurioje, pasak muzikologės J.Landsbergytės, „turėjo rrealizuotis jo naujasis muzikos simbolizmas, susilieti muzikinių ir vizualinių erdvių pasauliai“. Deja, šis kūrinys taip ir liko nebaigtas.