Nils Landgren

Nils Landgren

Neabejoju, kad tie, kurie nors kiek domisi džiazo muzika, žino atlikėją vardu Nils „Mr. Red Horn“ Landgren, pasaulinės klasės solistą ir muzikantą, supažindinusį pasaulį su švedų džiazo muzika.

Šis žmogus yra atsakingas už daugybę sėkmingų albumų, išleistų per jo muzikinės veiklos metus. Jo koncertai nuo Stokholmo iki Bejingo sutinkami su audringu entuziazmu. Kartu su pianistu Esbjőrn Svensson, Nils Landgren iškėlė švedų folk muziką iki visuotinai pripažintų muzikos stilių lygmens. Kaip 2001 m. Berlyno džiazo festivalio meno vadovas, surengė ppuikų pristatymą Skandinavijoje vyraujančių muzikos tendencijų ir nuotaikų.

2002 gegužę Nils buvo apdovanotas „Tore Ehrling-prize“ už „visapusiškas pastangas skleisti švedų džiazo muziką visame pasaulyje“, kurį jam įteikė Švedijos Kompozitorių Sąjunga.

Polinkis į jazz bei church muziką susiformavo dar Nilso vaikystėje. Jo tėvas, kaip musikantas, parsinešė į namus Amerikos džiazo sampratą, o apie tradicinius švedų choralus ir dainas jis sužinojo iš savo senelio, kuris buvo dvasininkas.

Nils Landgren gimė 1956-aisiais. Šešerių metų jis pradėjo groti būgnais, o trylikos pridėjo rankas ir llūpas prie trombono ir nebeatitraukė jų visą savo gyvenimą.

Nuo 1972 iki 1978 muzikantas studijavo klasikinio trombono specialybę muzikos kolegijoje Karlstade ir Arvikos universitete. Šiuo laikotarpiu jis taip pat susipažino su legendiniu swedish folk- jazz pionieriumi Bengt- Arne Wallin bei ffantastišku trombonistu ir Grazo konservatorijos Austrijoje profesoriumi Eje Thelin. Šie du žmonės visiškai pakeitė tolimesnį Nilso muzikos kelią iš paprasto klasikos atlikėjo į improvizacijos meistrą, pačiam sprendžiantį, ką ir kur groti.

Baigęs universitetą, Nilsas persikėlė į Stokholmą dirbti profesionaliu trombonistu ir bandyti pragyventi iš savo specialybės.

Vieną dieną jis sulaukė skambučio, apvertusio visą gyvenimą aukštyn kojom- koncertuoti su tuo metu populiariausia Švedijos pop žvaigžde Bjőrn Skifs. Pinigų buvo pasiūlyta užtektinai, muzikinė įranga buvo puiki, o geresnės grupės jis nė negalėjo norėti. Nuo to laiko Nils Landgren įsisuko į įvairiausių muzikos stilių ir projektų karuselę.

Muzikantas išbandė jazz, rock, soul, hip hop, big band‘s stilius ir, savo paties apskaičiavimu, įrašė arba buvo bendraautoriu maždaug 500 albumų. Dauguma įrašinėjo su Švedijos muzikantais, tačiau ddirbo ir su tokiom tarptautinėm žvaigždėm, kaip ABBA, The Crusaders, Eddie Harris, Bernard „Pretty“ Purdie and Herbie Hancock ir netgi Wyclef Jean solo albume „Carnival“.

1981-aisiais Thad Jones pakvietė švedą į savo naują muzikinį projektą „Ball of Fire“ būti trombonistu. Nilsas apie šią savo patirtį sakė: „tai buvo fantastiška grupė, gaila, kad ji taip greitai išsiskirstė“.

Po dviejų metų pasaulį išvydo debiutinis atlikėjo albumas „Planet Rock“, kurį lydėjo 1984 m. „Streetfighter“, 1985 m. „You are my Nr 1“, 1987 m. „Miles ffrom Duke“ su Bengt-Arne Wallin bei „Chapter two 1“, o taip pat „Chapter two 2“ ir „Folow your heart“ 1989-aisiais.

1985- 1987 metais Nils Landgren sudalyvavo daugiau kaip 360 pasirodymų kaip aktorius, dainininkas, trombonistas ir šokėjas.

1992 metais pasirodė pirmieji naujo projekto „Nils Landgren Unit“ darbai, albumas pavadintas „Red Horn“ buvo aranžuojamas legendinio garso specialisto Bruce Swedien. Tą pačią vasarą grupė dalyvavo „Playboy Jazzfestival“ Los Andžele. Galutinis išsiveržimas iš Skandinavijos ribų buvo Jazz baltica festivalis Vokietijoje, kur grupė tapo „Funk Unit“.

1996-ieji metai buvo grįžimas prie funk ir soul-jazz stiliaus.

WDR Big Band pakvietė Nilsą būti solistu Bernard Purdie‘s albume „Soul to Jazz“. Tais pačiais metais „Funk Unit“ išleido naują įrašą „Paint it Blue“, o daugiau kaip 100 koncertų turas atnešė sėkmę Nils Landgren ir „Funk Unit“ Vokietijoje, pasiekdamas antrą vietą jazz „topuose“.

„Pain it Blue“ buvo vienas sėkmingiausių muzikanto darbų, 1997 m. gavęs „Germany‘s Jazz Award“ apdovanojimą. Tuomet sekė eilė puikiai įvertintų albumų ir koncertų visame pasaulyje: aranžuotų švediškų folk dainų albumas „Swedish Folk Modern“, pasirodymai su pianistu Esbjőrn Svennson, o 1998 m. Montreux Jazz Festival‘s Act Night tapo jo karjeros viršūne, kur Nilsas pasirodė ne tik kaip puikus trombonistas, bet ir talentingas dainininkas.

2001-aisiais muzikantas išleido dar vieną albumą su tuo ppačiu pianistu, pavadintą „Layers of light“, kuris buvo dar švelnesnis ir subtilesnis, nei „Sweden Folk Modern“ ir sulaukė kritikų pripažinimo. Laikraštis „Die Zeit“ rašė: „retai tenka išgirsti tokią transcendentinę muziką, kuri sukelia visišką ramybę ir harmoniją. Tai balzamas sielai“.

2001 rugsėjį Nils Landgren surengė eilę koncertų Hamburge, pavadintų „Round About Nils Landgren“. Kaip jau sako pati antraštė, šių pasirodymų esmė buvo atlikėjo muzikos įvairovė. Per šias tris dienas taip pat buvo pristatytas naujas „Funk Unit“ albumas „Fonk Da World“.

Taip pat jis dirbo su YAMAHA studija, kurdamas naują trombono modelį „Nils Landgren model trombone for YAMAHA“, kuris, jo nuomone „bus geriausias YAMAHA kada nors gamintas trombono modelis“ .

2002-aisiais Nilsas daug dirbo su grupe „NDR Bigband“, keliais skirtingais projektais Švedijoje bei prie savo naujausio albumo, išleisto rugsėjo pradžioje.

Tuo metu Nilsas atrado dar vieną muzikinį „kabliuką‘- švedų muzikinį projektą „The Flesh Quartet“, kuris dabar yra vienas geriausių projektų, dirbančių su elektriniais ir akustiniais instrumentais. Kartu šie muzikantai kuria nuostabią muziką, aplenkiančią visus stilistinius rėmus ir parodančią talentingo muzikanto Nils Landgren kūrybos gaires.