šiuolaikinė muzika

Muzika lydi kiekvieno žmogaus gyvenimą , nesvarbu ,ar jis muzika domisi,ją mėgsta,ar yra jai abejingas.Iš tiesų nelabai gali rinktis-šiandien muzika skamba visur,ir to išvengti,net ir labai stengiantis,neįmanoma.Tačiau žmonės palankūs vienoms muzikos rūšims,o kitų privengia.Tai nulemia tradicijos,įpročiai,mados, švietimas ir reklama.Šiuo požiūriu muzikos paklausa ir populiarumas yra tokie pat netvarūs dalykai kaip drabužių stiliai,filmai,pramogos ir laisvalaikio užsiėmimai.Kiekvienos kartos skonis ir polinkiai šiek tiek skiriasi,todėl nenuostabu, kad kuriami ir pasirenkami vis kitokie meno stiliai,žanrai,rūšys ir formos. Kartu su skirtinga gyvenimo patirtimi keičiasi kkultūros kraštovaizdis,ir šis vyksmas niekuomet nesibaigia.

Gyvenimo stilius dažniausiai kinta iš lėto, todėl ir permainos nebūtinai būna skausmingos ar nemalonios. Nauji kultūros reiškiniai atsiskleidžia palengva, ir vis daugiau žmonių naujajame mene įžvelgia juos supančio pasaulio atspindį, o kartu ir tam tikrus savo asmeninės būties pėdsakus. Tai juos skatina prie šio meno sugrįžti, kol pamažu jis tampa neatskiriama dvasinio gyvenimo savastimi.

Šiuolaikinės muzikos amžius

Klausimas,kas yra šiuolaikinė muzika,gana daugialypis. Paprasčiausias atsakymas-visa šiandien skambanti muzika yra šiuolaikinė,nes ji skleidžiasi čia ir dabar. TTačiau gali kilti abejonė:nejau tikrai yra taip?Ar Mozarto simfonijos, Bacho kantatos, aukštaičių sutartinės, žodžiu, kažkada seniau atsiradusi muzika yra taip pat šiuolaikinė? Ar tokiu atveju neatrodo,kad apskritai bet kokia muzika vadintina šiuolaikine?

Jei senesniais laikais sukurtą muziką vadintume šiuolaikinę,sukeltume nereikalingų nnepatogumų. Mes tarsi tyčia atmestume ypač svarbią aplinkybę,kada ta muzika buvo iš tikrųjų sukurta.Tai trukdytų suvokti istorinį ir kultūrinį kontekstą, kuris ne tik paaiškintų daugelį svarbių dalykų,bet ir leistų muziką geriau girdėti ir pajausti.

Todėl šiuolaikine muzika vadinsime XXa. muziką, nesvarbu, kokia ji būtų-rimtoji ar pramoginė.Tai atitiks nusistovėjusias sąvokas ir leis muzikos istoriją susieti su kitų reiškinių raida.Kadangi XXI a. Pradžios kultūroje ir gyvenime neįvyko esminių pokyčių,galima teigti,kad šiuolaikinio meno amžius tęsiasi.

Muzika ar ne muzika?

Kiekvienas esame girdėję sakant:tai ne muzika.Vadinasi,muzikos kūrinys nepatinka arba labai prastas.Tačiau vargu ar pateisinama nuomonė,kad “visa šiuolaikinė muzika yra ne muzika”. Būtų galima paklausyti: o ar taip sakantis įstengtų išklausyti visą XXa. Sukurtą muziką? Tai būtų tolygu bandymui šaukštu išsemti jūrą.

Šis požiūris iš eesmės nėra naujas ir originalus.Visais laikais gyvavo didesnis ar mažesnis nepasitikėjimas savo laikų kūryba.Menininkus kritikavo ne tik už prastus kūrinius,bet ir už papročių bei moralės griovimą.Naujovės visuomet sukeldavo pasipriešinimą ir nepasitenkinimą.Tačiau netrukus tai,kas vakar buvo nauja,imdavo atrodyti visiškai priimtina ir dažnai būdavo rodoma pavyzdžiu dar naujesnei kūrybai.Tokių atvejų meno istorijoje begalė.

Stilių ir ištakų įvairovė

Bene ryškiausias šiuolaikinės muzikos bruožas yra nepaprasta stilių įvairovė.Jų yra tiek daug,kad tikriausiai nė vienas žmogus nesugebėtų jų visų išvardyti.Tačiau pavadinimai-dar ne viskas:po jais glūdi ddaugybė tradicijų,mąstymo būdų,skonių ir skirtingų patirčių.

Kiekvienas stilius turi savo istoriją ir ištakas.Jos atskleidžia kultūros reiškinio sąsajas su praeitimi.Dėl šios priežasties net moderniausi turi atsekamas šaknis,siekiančias daug senesnius laikus,nei menininkams dažnai atrodo.Nors XXa. muzikoje ne kartą buvo mėginama nutraukti ryšius su tradicija,to padaryti niekam nepavyko.

Asmeninė muzikos kalba

Nesunku įsivaizduoti,kokių sunkumų kiltų skaitytojui,sumaniusiam pasiskaityti modernios poezijos nesuprantama užsienio kalba.Jei vis dėlto pavyktų išsiversti vieną kitą žodį,jis vis tiek susidurtų su neįprastais žodžių deriniais ir kalbos mokėjimo reikalaujančia stilistika.Greičiausiai skaitytojas neištvertų ir susirastų kitą užsiėmimą.

Šiuolaikinės rimtosios muzikos kompozitoriai gana dažnai kuria asmeninę muzikinę kalbą.Todėl nenuostabu,kad klausytojams ji pasirodo neįkandama,ir tuomet muzika jiems mažai ką reiškia.Kebliausia tai,kad iš tiesų žmonės galėtų įveikti šią problemą,tačiau specialios studijos mažai kam patrauklios.Tačiau išgirdus šiuolaikinės muzikos kūrinį vienintelį kartą,gali susidaryti tik padrikų garsų chaoso įspūdis,nors anaiptol nereiškia,kad tai yra iš tikrųjų.

Pramoginės muzikos bendrybės

Pramoginės muzikos autoriams asmeninės muzikos kalbos visiškai nereikia.Netgi atvirkščiai-ji jiems nenaudinga, nes bet kokie klausymosi sunkumai atbaidytų koncertų lankytojus ir įrašų pirkėjus.Jei taip įvyktų,pramoginės muzikos verslas netektų prasmės.

Todėl pramoginėje muzikoje klesti bendrybės-visiems lengvai atpažįstami ir populiarūs ritmai, motyvai ir melodijos. Pramoginė muzika yra daug konservatyvesnė, jos raida greitesnė, o kūrinių skaičius nepalyginti didesnis.

Neeuropinių kultūrų įtaka

Šiuolaikinę Vakarų muziką sstipriai paveikė neeuropinės kultūros. Rimtosios muzikos kūrėjus labai domino Rytų šalių muzika, visų pirma Indonezijos, Japonijos, Kinijos, Turkijos, Indijos, arabų kraštų instrumentai, ritmai, dermės ir žanrai. Būta ir netiesioginio poveikio: nemažai autorių gilinosi į Rytų filosofiją, kultūros istoriją ir papročius. Todėl daugelis rytietiškos muzikos elementų tapo vakarietiškos tradicijos savastimi.

Pramoginę muziką stipriausiai paveikė Afrikos muzikos tradicijos, ritmo samprata ir instrumentai. Galima teigti, kad afrikietiška įtaka iš esmės pakeitė vakarietiškos pramoginės muzikos pobūdį. Daugelis XX a. pramoginės muzikos rūšių ir stilių tiesiogiai susiję su afrikietiškomis šaknimis: juodaodžiai muzikantai jau 100metų lemia pagrindines jos raidos kryptis.Taip yra ir tuose kraštuose,kur juodųjų muzikantų labai mažai arba nėra iš viso.

Techninės revoliucijos poveikis

Šiuolaikinės muzikos įvairovę nulėmė ir techninė revoliucija. XXa. pradžioje atsiradę pirmieji garso įrašai visiškai pakeitė ligtolines muzikos gyvavimo tradicijas.Įrašyta muzika sklido labai plačiai ir milžinišku greičiu.Radijo transliacijos šį procesą pavertė pasauliniu:bet kokiame krašte nesunku išgirsti visiškai kitos kultūros ir tradicijos muziką.

Technikos pažanga turėjo įtakos ir muzikos kūrimui.Atsirado elektrinei ir elektroniniai instrumentai,įvairūs įrašymo būdai,galiausiai-ir technologijos visiškai kontroliuojama elektroninė muzika.

Informacijos sklaida lėmė labai dažną (palyginti su ankstesniais laikais) stilių kaitą.Be to,nemažai stilių tapo pasauliniai,muzikoje ryškūs kultūros globalizacijos procesai.

Santykiai su kitomis meno rūšimis

Permainos vyksta ne tik muzikoje,bet ir visuose kituose mmeno srityse.Todėl ir pats pasaulis sparčiai keičiasi.Tai akivaizdu lyginant įvairių dešimtmečių meno kūrinius,klausantis muzikos,žiūrint filmus ar fotografijas.

Revoliuciniai XXa. Meno kalbos pokyčiai palietė ir muziką-ne tik todėl,kad skirtingų sričių menininkai bendravo tarpusavyje,bet ir dėl istorinių bei politinių įvykių,ekonominės padėties,vyraujančių idėjų ir madingų raiškos formų.

Paralelės tarp muzikos ir dailės,teatro,literatūros ir kino nėra tiesioginės ar labai akivaizdžios.Tačiau įsižiūrėjus galima įžvelgti nemažai kiekvienam laikotarpiui būdingų bendrumų.Šių pažinimas padeda suvokti ir atskiras meno sritis.

Vartotojų visuomenė ir naujovių kultas

Vienas akivaizdžiausių šiuolaikinės civilizacijos bruožų-vartotojų visuomenės atsiradimą.Tuo pagrįsta ne tik ekonomika ir politika,bet ir didžioji dalis kultūros reiškinių.Jei žmonės negamintų daugybės daiktų ir jie nebūtų perkami,gyvenimas sustotų,o didžioji dalis pasaulio gyventojų paprasčiausiai negalėtų prasimaitinti.Nuolatinė gamyba skatina nuolat atnaujint ir keisti daiktus.

Šis reiškinys stipriai veikia žmonių sąmonę ir ugdo nenumaldomą potraukį naujovėms.Tad ir muzikoje stilius veja stilių,o kompozitoriai atkakliai ieško naujų,originalių raiškos būdų.

Modernumas ir konservatyvumas

Modernaus ir konservatyvaus mąstymo priešprieša iš esmės nulėmė XXa. Meno raidą. Kone visą praėjusį šimtmetį klestėjo modernizmas ir avangardizmas,susiję su įvairiomis idėjomis,kurių dauguma siūlė keisti tradicines pasaulio formas.Šios idėjos sukėlė ne tik keletą meno revoliucijų,bet ir tragiškas pasekmes turėjusius politinius eksperimentus-visu pirma bolševizmą Rusijoje ir fašizmą Vokietijoje.Esama įrodymų,kad kai kurios idėjos į politiką pateko kaip

tik iš meno.

Tačiau atėjo laikas,kai naujovių kultas tarsi išsisėmė.Nauja ėmė atrodyti tai,kas jau buvo sena.Palengva sugrįžta prie užmirštų dalykų,o ką tik sukurtos naujovės staiga pasirodė senamadiškos.Šis reiškinys meno istorijoje vadinamas postmodernizmu,jis prasidėjo 8-o dešimtmečio pradžioje.

Menas ir intuicija

Schematiškas istorinės raidos apibūdinimas negali perteikti sudėtingos meno reiškinių prigimties.Visais laikais mene buvo ir tebėra daugybė dalykų,kurių negalima sudėti į jokias schemas arba negalima susieti su kituose srityse vykstančiais procesais.Menas tuo ir įdomus,kad nėra iki galo nuspėjamas ar apibūdinamas.Intuicija dažnai nulemia nne tik kūrėjo mintis ir veiksmus,bet ir klausytojo ar žiūrovo nuomonę apie mano kūrinį.Todėl nustembame,kai muzikos kūrinys kas kart nušvinta kitomis spalvomis,žadindamos vaizduotę ir atverdamas nenusakomus,nuostabius pasaulius.