Šiuolaikinės muzikos raida

Disko

Populiariosios muzikos pradžia tapo disko, kurios pagrindas buvo „dance“ stilius. Šis stilius gimė iš septintojo dešimtmečio ankstyvojo „funk“ bei disko, kur buvo pabrėžiamas ritmas, jis buvo svarbesnis net už atlikeją ir pačią dainą. Disko gavo savo pavadinimą nuo žodžio diskoteka. Taip vadinosi klubai, kuriuose buvo grojama tik šokių muzika. Po atlikimo disko formatu irašai budavo grojami radijo eteryje ir po to gerai parduodami. Labai greitai garso irašo įmonės ir prodiuseriai pradėjo leisti disko stiliaus plokšteles. Natūralu, kad šie įrašai turejo rryškių „pop“ elementų, ir todel sėkmė buvo garantuota. Labai greitai aktyvus „disco beat“ užėme pirmas populiariosios muzikos hitų paradų pozicijas. Praktiškai visi pradėjo groti disko, nuo tokių rokerių, kaip „Roling Stones“ ir Rod Stewart, iki populiarios muzikos atlikejų, tokių kaip „Bee Gees“ ir naujos bangos (new wave) muzikantų kaip Blondie. Kai kurie disko atlikėjai tapo žvaigždėmis – Donna Summer, Chic, „Village People“ ir „KC & Sunshine Band“. Tačiau ši muzika buvo pirmiausia kompozitorių ir prodiuserių saviraiškos priemonė, nes jie kūre ttrekus ir įrašinėjo kompozicijas. Disko populiarumas pradėjo blėsti septintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtojo pradžioje, bet šis stilius neišnyko visiškai – jis tiesiog persiformavo į daugybę šokio rūšiu nuo „dance-pop“ ir „hip-hop“ iki „house“ ir „techno“.

Hip-Hop

Hip-hop muzika yra repo (ritminė amerikiečių ppoezija) stiliaus muzika. Repas turi daug šaknų. Daugiasiai tai susiję su juodaodžių kultūra. Iš pradžių tai buvo Afrikos poetų pamokslininkų (Griots) tradicija. Greitakalbė buvo naudojama juodaodžių radijuje penktajame – šeštajame dešimtmečiuose ir buvo vadinama „jive-talking“. Repas, kaip tipiškas miesto, gatvės kultūros pavyzdys, daug pasiėmę iš vadinamosios kiemo gyvenimo estetikos, kalėjimo, vagių žargono, žemos kokybės muziką grojančių muzikantų, narkomanų ir kitų atstumtųjų buities. Vienas iš ankstyvojo repo bruožų – gyrimasis kaip savęs įtvirtinimo būdas. O tai, kad greitakalbėje yra ne tik griežtas ritminis pagrindas, bet ir rimai, ir padarė repą tikru menu, šiuolaikinės poezijos rūšimi. Šios dieno specialistai skirsto repą į daugelį krypčių remdamiesi skirtingais kriterijais: geografiniu, reikšminiu muzikiniu ir kt. Tačiau nesvarbu, kur ir kieno jis atliekamas, svarbu, koks yra ttekstų kūrimo lygis, kiek repas iš tikrųjų artimas poezijai, tiek turinio prasme, tiek ir rimavimo meno atžvigiu. Iš repo pionierių kartais išgirstama tokių netikėtų minčių, kad bendrąja prasme masinis repas – tikrojo „em-singo“ išsigimimas. Vėliau, antroje aštuntojo dešimtmečio pusėje, ši aistra kiek nuslėgo, kol devintajame kilo antroji susidomėjimo Hip-hopu ir ypač repu, banga.

Techno

Techno muzika atsirado septintąjame dešimtmetyje. Šio stiliaus pradininkais laikoma vokiečių grupe „Kraftwerk“. Kartu su išėjusiais šios grupes albumais „Autobahn“ (1974 m.) ir „Die Mench maschine“ (1978m.) atsirado nauja eelektroninės populiariosios muzikos kryptis – Techno.

Techno tapo geru pagrindu naujiems stiliams, kurie buvo kuriami jungiant vieno stiliaus elementus su kitų stilių elementais. Taip, pavyzdžiui, atsirado Techno – Disko – greitas ir išraiškingas stilius, turintis gražų ritminį pagrindą ir primenantis Techno – Dance (pagrindinis skirtumas tarp šių dviejų stilių yra tas, kad Techno – Disco stiliuje nėra recitatyvo). Atstovai: „Double You“, „Haddaway“, „Corona“ ir kt.

Susiformavo ir Techno – Rap. Šimtu procentų sintezuotas garsas, repo recitatyvas, tolygus ritmas ir žemi dažniai – štai kas sudaro šį stilių (pvz. „Snap“). Labiausiai paplitusiu ir komerciškiausiu stiliumi tapo Techno – Dance, kurio populiarumas ypač išaugo maždaug 1993 metais. Jo bruožai labai paprasti: graži šokio kompozicija su fone skambanciais moteriškais balsais ir greito, kartais neįmanomo greitumo vyriško recitatyvo žodžiais.

House

House muzika atsirado Čikagoje, apie 1983-1984 metus. Viskas prasidėjo nuo to, kad didžėjai sukdavo plokšteles, kuriose įrašytas vien ritmas. Principingai svarbios House muzikai buvo rinkoje pasirodžiusios ritmo mašinos „Roland TX“, kurios labai palengvino muzikos kūrybą namų sąlygomis. Kaip tik šis faktorius įtvirtino stiliaus pavadinimą. Išskirtinis House bruožas – bosinio būgno pulsavimas 4/4 ritmu (120 smūgių per minutę) ir dar naudojama begalybė įvairių harmonijos variantų.

Ambient

Pagrindinė Ambient idėja yra muzikos, neatkreipiančios į save dėmesio, kūrimas. Tokia muzika neturi iišraiškingos temos, fokuso, kompozicinio vystymosi, konflikto, kulminacijos. Ambient muzika veikia klausytojų pasąmonę. Pirmuosius bandymus, kurdami neįprastą muziką, atliko prancūzų kompozitorius ekscentrikas Erikas Sati (1866-1925). Jo elektroninės muzikos idėjas tęsė kompozitoriai minimalistai J. Cage ir P. Glass, bei žymus britų prodiuseris ir muzikantas B. Eno.