Vokalines pratybos 3-4 klaseje

Turinys

1. Vokalo pratybos ir jų paskirtis……3

2. Vokalo pratybos III – IV klasėje:…….3

1. Laikysena…4

2. Kvėpavimas………4..3. Dikcija ir artikuliacija…..4

4. Intonavimas….6

5. Pedagoginės pertraukėlės……6

3. Literatūra…..8

Pavyzdžiai…….10

Pagrindinė vokalo pratybų paskirtis – mokyti, lavinti, formuoti, ugdyti. Šiomis pratybomis mokome vaikus muzikinio rašto, dermių, tonacijų ir pan. Tai vaiko mokymas dainuoti iš natų. Mokome, kokiais būdais galima išgauti muzikinį garsą, sujungti kelis garsus. Laviname ritmo pojūtį, vidinę klausą, sugebėjimą dainuoti keliais balsais, dikciją, kvėpavimą, formuojame balsius, tembrines balso sąvybes.

Vokaliniai prtimai arba prasidainavimas pamokoje atliekami tam, kad llavinti vaikų dikciją, artikuliaciją, kvėpavimą, intonavimą, įvairiems intervalams, akordams girdėti, greitakalbiniam dainavimui lavinti. Šie 2 – 3 pratimukai turėtų būti atliekami pamokos pradžioje, kartojami po keletą kartų ir trukti ne ilgiau 10 minučių. Prieš tai naudinga atlikti neilgą mankštelę: pasukioti galvą, atlikti rankų – pečių pratimukus, kvėpavimo pratimus (greitas ir lėtas įkvėpimas, laiptelinis kvėpavimas – trumpi įkvėpimai sulaikant kvėpavimą, žvakės pūtimas taip, kad ji neužgęstu, pūtimas per šiaudelį). Vokaliniai pratimai pradedami uždara burna, kvėpuojant per nosį, lūpos vos suspaustos. Tai ppadeda apšilti, suderinti balsus. Vokaliniai pratimai turi būti suderinti tarpusavyje, atsižvelgiant į vaikų emocinę būseną. Jei vaikai jau pavargę, pasyvūs – tiks linksmi, aktyvumą žadinantys pratimai, jei išsiblaškę, triukšmingi – ramūs, lėti pratimai.

Sudarant vokalinius pratimukus vartojami penki pagrindiniai balsiai i, ėė, a, o, u. Jų tvarką galima keisti. Šie balsiai jungiami į derinius su priebalsiais l, m, n, r. Pvz.: ma-mė-mi-mo-mū ir pan. Tačiau kiekvienas žmogus turi kitokį balso aparatą ir mokytojas turėtų pats nuspresti, kurį iš balsių pirmiau vartoti dainuojant pratimus. Jei jam patogesnis a ar o, tai neverta dainuoti u, nes kas geriau sekasi mokytojui, geriau ir mokiniams.

Kad vaikus labiau sudominti atliekamais pratimukais, jiems galima sugalvoti pavadinimus, pvz.: “šūkavimų miške muzika”, “aido muzika”, “greitosios pagalbos signalas”.

Gražiam, taisyklingam dainavimui labai svarbu vaiko laikysena dainavimo metu. Pradinėse klasėse tai jau buvo vaikams skiepijama, jie buvo to mokomi ir tai reikia tęsti toliau, visą laiką jiems tai priminti. Dažniausiai vaikai užsimiršta ir daro tokias klaidas: stovi sulenktais keliais, palenkia ggalvą į šoną ar panašiai. Dainuoti galima tiek sėdint, tiek ir stovint. Stuburas ir galva turi būti laikomi tiesiai, negalima per daug kelti ir atlošti galvos, taip pat jos per daug nulenkti. Pamokos pradžioje atliekant mankštelę, į ją galima įtraukti ir pratimukus laikysenai koreguoti, kūnui atpalaiduoti – spyruokliuoti į šonus nelenkiant kelių, atpalaiduoti žandikaulį.

Taip pat atliekan vokalinius pratimus labai svarbu atkreipti dėmesį į kvėpavimą. Būtina mokyti vaikus valdyti kvėpavimą, tausoti įkvėptą orą, pratinti tą patį skiemenį sakyti vis lėčiau, iilgesniais garsais. Sekantį kartą sakomų skiemenų grupę didinkite, pildykite. Kiekvieną pamoką pasirinkite kitokius skiemenis, kitokius balsių ir priebalsių derinius: da-di, da-di-do, da-di-do-dū, da-di-do-dū-di, ma-mė-mi-mo-mū, bim-bam-bom ir panašiai. Kitą kartą imkite žodžius ir žodžių junginius.

Jau pradinėse klasėse pradėtą vaikų tarties lavinimą, balsių formavimo įgūdžių skiepijimą turime tęsti ir toliau. Išmokęs skaityti, vaikas jau geriau suvokia žodžio skambesio svarbą, todėl dabar reikia tobulinti balsių atspalvį, jų trumpumo, ilgumo išraišką. Vis dažniau vokaliniuose pratimuose gretinkime, rečituokime žodžius su ilgaisiais ir trumpaisiais balsiais, kaip pavyzdžiui:

žalias namas kyla dyla musės pusė senas medis

maža bala Mikas liko sūrus sūris lenda brenda

Tokius pačius pratimukus galima atlikti ir su dvibalsiais. Norėdami, kad vaikai išmoktų juos taisyklingai tarti, taip pat telkimės įvairius rečitavimus:

juodas puodas auga rauna laivo vairas seilę leidžia

miega diegas Raulas aunas laimės kaimas kreivas peilis

Tokius žodžius galima naudoti ir prasidainavimui, kai kiekvieną kartą rečituosime vis aukščiau ar žemiau:

Pintas indas pintas indas pintas indas pintas indas

DO RE MI FA

Bunda dunda bunda dunda bunda dunda bunda dunda

DO MI SOL DO

Kadangi tokio amžiaus vaikų artikuliacinis aparatas yra nepaslankus, sudarant vokalinius pratimukus renkame tokius, kurie lavina lūpų, skruostų raumenų, liežuvio, apatinio žandikaulio paslankumą. Lūpoms treniruoti tinka pusbalsiai m, b, p, f, v, liežuviui – l, d, rr, t, s, ž, o skruostų, žandikaulio , lūpų darbą aktyvina melodinės grandinės su balsiais a-u-i-o. Garsai “tss.”, “ššš.”, “sss.” lavina ramaus, gilaus, tolygaus įkvėpimo ir iškvėpimo įgūdžius. Šio amžiaus vaikams vokalinės pratybos padeda lavinti greitakalbiškumą, sugebėjimą jungti žodžius greitu tempu, todėl joms naudojami ne tik atskiri garsai ar skiemenų grandys, bet ir įvairios greitakalbės, skaičiuotės, pvz.: Rats ra-tą vy-tų, kad pa-vy-tų su-dras-ky tų, arba Vir-vė vir-ve-lė vir-vir-ky-tė ir vir-va-ga-lis.-Balsių išlyginimui naudojami pratimai ilgais tęsiamais garsais, pvz.: mū, dū, aū, tra ta ta, kva, cir, cyp, ir pan.

Vokalinius pratimukus galima sudarinėti iš įvairių skiemenų su skirtingais balsiais, priebalsiais. Mokiniai juos kartoja, dainuodami iš klausos arba skaito, solfedžiuoja iš lentos:

ga – ga – ga cy – cy – cy bū – bū – bū žu – žu – žu

ra – ra – ra ly – ly – ly dū – dū – dū nu – nu – nu

ko – ko – ko rė – rė – rė be – be – be di – di – di

arba

ko – go ko – ko – ko go – go – go

rė – lė rė – rė – rė lė – lė – lė

mi – ni mi – mi – mi ni – ni – ni

Dainuojant vokalo lavinimo pratimus ar daineles labai svarbu tiksliai intonuoti, todėl prieš pradedant vaikai turi gerai įsiklausyti ir noriai, emociškai dainuoti. Labai dažnai pasitaiko, kad dainuodami kai kuriuos garsus vaikai “nuslysta” nuo tono ir melodiją baigia visai kita tonacija. Taip būna todėl, kad melodijos garsų vingis vaikams nepatogus, kad vieną skiemenį reikia dainuoti keliais garsais, kad nelygi frazuotė apsunkina kvėpavimą ir panašiai. Reikia sukurti atitinkamų vokalinių pratimukų, juos atlikti keletą kartų įvairiu aukštumu. Taip pat labai gerai, kai mokytojas moko vaikus dainuoti savo balsu. Tuomet mokiniams lengviau prie jo prisitaikyti, tiksliau intonuoti. Reikia savo balsu vesti dainininkus bet kiekvieną jų girdėti. Kad išryškėtų klaidos, savo balsą pamažu tildykite, leiskite vaikams vieniems dainuoti. Sunkesnėse vietose jiems padėkite. Intonavimo tikslumą gerai galima patikrinti vaikams dainuojant grupėmis, vėliau – keliese. Jei dainuojama po vieną, pirmiau leiskite dainuoti gabesniesiems vaikams. Kiti, girdėdami tikslų intonavimą, pagal jį stiprina savą garso pojūtį. Mokytojas taip pat turi save kontroliuoti. Nereikia dainuoti labai garsiai, nustelbiant vaikų balsus. Labai naudinga dainuoti be akompanimento. Taip pat svarbu vaikų susodinimas ar sustatymas. Reikia mokinius sugrupuoti taip, kad blogiau intonuojantys sėdėtų priekyje, o geriau dainuojantys – gale nes garsas sklinda į priekį.

Taip pat labai naudinga vaikus sustatyti į ratelį.

Jei mokytojas jaučia, kad vaikai pavargo, jiems darosi sunku dainuoti – reikia daryti pertraukėlę. Tokios pedagoginės pertraukėlės metu galima atlikti įvairius kvėpavimo pratimus – žaidimus su judesiais. Jei vokaliniai pratimai buvo atliekami sedint, tai po ilgo sėdėjimo galima vieną kitą pratimuką atlikti stovint, įkvėpti ir iškvėpti orą vis kitokiu būdu:

giliai įkvėpti orą šiek tiek pakeliant pečius, sulaikyti jį plaučiuose ir p a m a ž u jį iškvėpti, pečius nuleidžiant žemyn;

orą įįkvėpti keliant rankas aukštyn ir po kelių sekundžių s t a i g i a i iškvėpti pro burną, rankas nuleidžiant žemyn;

įkvėpti orą su p e r t r a u k o m i s, tarsi uostant, o paskui smarkiai iškvėpti pro burną;

Dar galima atlikti tokį pratmėlį: einant ratu ar žingsniuojant vietoje orą įkvėpti kas keturis žingsnius.

Stovint ar sėdint pučiama į sudėtus delnus tarsi juos šildant. Taip pat labai gerai praverčia žaidimai su daiktais: pūsti ant stalo ppadėtą pienės pūką, plono popieriaus skiautę, vatos gabaliuką, gėlės žiedlapį; pūsti nuo savęs pripūstą balioną; pūsti muilo burbulus.

Naudota literatūra

1. Krakauskaitė V. Muzikos mokymas III – IV klasėje.-Kaunas, 2000, p. 6 – 18

2. Krakauskaitė V. Muzikos programa vaikų muzikos mokykloms.-Vilnius, 11995, p. 46

3. Marcinkevičius Z. Muzika II – III klasėje.-Kaunas, 1989, p. 10 – 16

4. Puslienė V. Vokalo pratybos vaikų chorui.-Klaipėda, 2001, p. 4

5. Valeikienė V. Vokalo pratybos vaikų ir jaunimo chorams.-Vilnius, 2001, p. 4 – 7