Žoržas Bize

Žoržas Bize

(1838 – 1875)

Bizė – prancūzų muzikos klasikas, šalia Berliozo įžimiausias XIX a. prancūzų komnpozitorius. Užtektų vienos operos „Karmen“, kad jos autorius visiems laikams būtų įrašytas į muzikos istoriją, tačiau Bize yra sukūręs dešimtis tokių pat įdomių, savitų kūrinių.

BIOGRAFIJA IR KŪRYBOS APŽVALGA.

Žoržas Bize gimė 1838 m. spalio 25 d. Paryžiuje, dainavimo mokytojo šeimoje. Neeiliniai jo gabumai muzikai, nuostabi klausa ir atmintis išryškėjo dar vaikystėje, o dešimties metų berniukas buvo priimtas į konservatoriją. Netrukus Bize išgarsėjo kaip ppuikus pianistas: visi jam pranašavo atlikėjo virtuozo karjerą. Bet jaunuolį viliojo kompozicija. Jis ėmė mokytis teorinių disciplinų (vienu jo mokytojuų buvo Guno) ir parašė pirmuosius kūrinius, kurie buvo gerai įvertinti konservatorijos konkursuose. Gavęs Romos premiją, Bize išvyko į Italiją, o likusią gyvenimo dalį praleido Paryžiuje. Kompozitorius gyveno vargingai: jis dirbo nepaprastai daug, tačiau publika nesuprato novatoriškų ieškojimų ir nevertino jo kūrinių. Priverstas tenkintis antraeiliais užsakymais – pritaikyti populiarias operų melodijas fortepijonui, instrumentuoti muziką šokiams ir pan., – Bize galėjo skirti kkūrybai tik laisvalaikį. Įtemptas darbas pakirto kompozitoriaus sveikatą; jis mirė 1875 m. birželio 3 d.

Geriausi Bize kūriniai yra operos „Karmen“ , „Perlų žvejai“, muzika A. Dodė dramai „Arlietė“, simfoninė poema „Roma“ , aventūra „Tėvynė“ . Šiuose kūriniuose ryškiai atsispindi prancūzų kkultūrai būdingos demokratinės tradicijos, ryšys su liaudies menu. Svarbiausia Bize palikimo dalis – septynios operos.

„Karmen“

Kompozitorių jaudino paprastų žmonių džiaugsmai ir vargai, tad nenuostabu, jog kareivis Don Chozė ir čigonė Karmen yra geriausios jo operos veikėjai. Kūrinys parašytas pagal to paties pavadinimo P. Merimė novelę. Ši opera parašyta 1874 m., iš pradžių sulaukė „Traviatos“ likimo – buvo kritikuota už „amoralų“ siužetą, buitinį turinį ir muziką.

Ispanišką muzikos koloritą Bize sukuria ne liadies muzikos citatomis (jų operoje vos trys), o savo paties melodijomis. Operą vienija ryškūs leitmotyvai. Muzikinį Karmen portretą pabrėžia keletas liaudies dainų ir šokių motyvų. Juos galima išgirsti, pavyzdžiui, garsiojoje habaneroje arba dainoje su kastanjetėmis.

Literatūra:

J. Gaudrimas , A. Tauragis „Muzika“