Aplinkos pazinimas „Geros pradzios“ projekte

TEMA: APLINKOS PAŽINIMAS „GEROS PRADŽIOS“ PROJEKTE

TURINYS

Įvadas

-psl.-2-3-

1. Aplinkos pažinimo integracijos galimybę į grupės veiklą.

– psl.-4-5-

2. “Geros pradžios“ projektas ir veikla.

-psl.-6-7-8-

3. Pedagogo vaidmuo ugdymo procese.

-psl.-9-10-

Išvados

-psl.-11-

Literatūra

Įvadas

„ Gera pradžia“ tai – unikali programa ikimokyklinio amžiaus vaikams ir jų šeimai. Projekto programa grindžiamos demokratijos principais.

Pagrindinės ugdymo vertybės šioje programoje yra: abipusė pagarba, atvirumas, darbštumas, atidumas, tarpusavio atsakomybė tarp vaikų ir suaugusiųjų.

Programoje darniai siejasi tyrimais pagrįstas ikimokyklinis ugdymas ir tvirtas pasiryžimas dirbti su šeimomis ir bendruomene.

Vaikai – iiš prigimties tyrinėtojai, aktyviai ieškantys informacijos apie juos supančią aplinką. Stebėdami ir eksperimentuodami, jie bando suprasti pasaulį. Natūralus vaikų smalsumas skatina mokytis.

Savo knygoje “Nuostabos jausmas” Rachel Carson tiksliai perteikė vaikų sąveikos su pasauliu esmę:

“Vaikų pasaulis yra gražus, gaivus ir kupinas nuostabos ir susižavėjimo. Tai mūsų nelaimė, kad, dar neįžengus į suaugusiųjų pasaulį, daugeliui susilpnėja ar net išnyksta gebėjimas viską regėti tyromis akimis, išnyksta potraukis viskam, kas stulbina ir gniaužia kvapą. Jei aš pažinčiau gerąją fėją, kuri, kaip tikime, stovi šalia vvisų krikštijamų vaikučių, paprašyčiau, kad ji apdovanotų kiekvieną pasaulio vaiką neišdildoma nuostaba, kurios neįveiktų nuobodis ir vėlesnių metų nusivylimai, bevaisis rūpinimasis netikrais daiktais, atitolinančiais mus nuo stiprybės šaltinio” (p. 42-43).

Ugdymo orientuoto į vaiką esmė:

Didaktinė medžiaga ir jos panaudojimas iš ppirmo žvilgsnio gali atrodyti sunkiai suvokiamas dalykas. Kaip vaikai įsisavino aprašytą vaiko suvokimą tikslinančią didaktinę medžiagą priklausys nuo suaugusiojo požiūrio į tą veiklą, nuo pedagogo gebėjimo matyti kiekvieną vaiką atskirai ir visą grupę kartu. Rezultatai priklausys ir nuo vaiko psichinės brandos, amžiaus, kalbos išsivystymo lygio.

Į vaiką orientuotoje grupėje remiasi dviems principais:

* Vaikai kaupia žinias per patirtį, kuri įgyjama sąveikaujant su aplinkiniu pasauliu.

*Auklėtojos skatina vaikų augimą ir vystymąsi, atsižvelgdamos į jų pomėgius, gerai ir prasčiau išsivysčiusius gebėjimus.

Ikimokyklinukų auklėtoja padeda veikti ir supažindina su sąvokomis, su kuriomis vaikai susiduria kasdien. Tokio amžiaus vaikai sąvokų nesimoko ir neišmoksta iš vadovėlių ir užduočių, užrašytų popieriuje. Jie įgyja tvirtų naudingų žinių tiesiog veikdami juos supančiame pasaulyje. Šios žinios tvirtinamos praktiškai vveikiant konkrečioje tikrovėje.

Pedagogas sudominęs ikimokyklinuką veikla, pažadins jo smalsumą ir paspartins vaiko pažintinę raidą.

I.Aplinkos pažinimo integracijos galimybės į grupės veiklą

Kasdienis darželio grupės gyvenimas teikia nemažai progų mokytis. Pavyzdžiui: atėjęs į darželį, kabindamas paltuką ant pakabos ar į spintelę, vaikas susiduria su daiktų dėliojimu „vienas su vienu“: vienas kabliukas arba viena spintelė vaikui.

Vaikų lankomumas teikia puikių galimybių pasimokyti skaičiuoti: „Kiek vaikų yra šiandien? Keli neatėjo? Kiek iš viso vaikučių yra mūsų grupėje? Čia mūsų yra dešimt, o iš viso tturi būti keturiolika, kelių vaikų trūksta?“ Naudojant vaikų nuotraukas – esančių ir nesančių – skaičiavimas tampa konkretus.

Mokslo tyrimai visai neprieštarauja ikimokyklinio ugdymo programos „Gera pradžia“ logikai ir puikiai tinka jos veiklos centrams, turintiems daug įvairios medžiagos vaikų tyrinėjimams. Mokslinius įgūdžius skatinanti veikla turi atsispindėti visoje programoje. Mokymosi individualizmui labai padeda pažinimo kampeliai įrengti grupėje.

Ikimokyklinėje programoje „Gera pradžia“ priemonės ir medžiagos išmoningai sudėliotos veiklos centruose ir tai skatina vaikus žaisti ir dirbti. Tyrinėjimai gali būti integruoti į bet kurio centro veiklą. Pavyzdžiui:

Vaidmeniniai žaidimai teikia vaikams galimybę išbandyti įvairias situacijas, stebėti suaugusiųjų elgesį ir mėgdžioti juos žaidžiant, patikrinti savo sumanymus ir apsvarstyti tai. Ypač rekomenduojama žaisti: „Kas būtų, jeigu pelytė pabėgtų iš narvelio?“ arba „Kas atsitiktų, jei dingtų elektra? Ar „Kas būtų, jei prisnigtų iki kelių?“.

Lauko žaidimuose atsiveria neribotos galimybės. Medžių šešėlių piešimas, lapų spalvų lyginimas, pėdų purve ieškojimas, paukščių balsų klausymas ir skruzdžių bei kitų vabzdžių stebėjimas, sodo priežiūra ir pan.

Statybiniai žaidimai teikia puikių galimybių palyginti, kiek mažų kaladėlių reikia atsverti keturioms didelėms, sudėti kaladėles didėjančia tvarka nuo mažiausios iki didžiausio arba pastatyti vaiko aukštumo pastatą. Veikla su kaladėlėmis padeda tyrinėti reiškinius, procesus ir sąvokas:

o dydžio, formos, svorio, aukščio, tūrio, erdvės, krypties, modelio, atitikimo;

o pusiausvyros ir stabilumo;

o matavimo ir skaičiavimo;

o panašumo ir skirtingumo (2 suglaustos kkaladėlės = 1 dviguba kaladėlė);

o stabilumo, traukos, jėgų sąveikos, medžiagos savybių.

Žaisdami, vaikai kuria savo bendruomenės modelį ir daugiau sužino apie savo aplinką. Gali būti tyrinėjama žmonių tarpusavio priklausomybė, patys žmonės, jų darbai.

Aplinkos pažinimas yra vienas iš pagrindinių šalia kalbos, meno žaidimų, darbo, judėjimo, vienas pagrindinių pasaulio pažinimo būdų, tačiau jis suvokiamas plačiau ne vien gyvūnų, augalų, gamtos reiškinių pažinimas. Aplinkos pažinimo programos turinys turėtų aprėpti ir žmogaus gyvenimo aspektus (socialinį, kultūrinį).

Programa „Gera pradžia“ atsižvelgia į vaikų intelektualines, socialines ir išsivystymo reikmes. Kiekvienai amžiaus grupei keliami tikslai skiriasi, tačiau atitinka bendrus vaikų raidos ypatumus . Tiksliai apibrėždami ir vykdydami keliamus reikalavimus, „Geros pradžios“ programa užtikrina mokymosi ir išmokimo kokybę.

Dabar aplinkos pažinimo dalykai pateikiami kaip tyrinėjimo būdas, o ne faktų virtinė, kurią reikia iškalti. Pagrindinis tikslas – ugdyti kritinį mąstymą, lavinti stebėjimo, klasifikavimo, lyginimo bei gretinimo, matavimo, žinių perdavimo, duomenų rūšiavimo bei interpretavimo, apibendrinimo, numatymo, vaizdinės bei skaitmeninės išraiškos panaudojimo, pakartojimo įgūdžius.

Žmogus susipažįsta su pasauliu laipsniškai artėdamas prie pažinimo objekto, užmegzdamas su juo ryšį, paversdamas jį savu ir suprantamu. Toks požiūris būdingas pažinimo ir ugdymo teorijai. Remiantis šia teorija, pažinimas – tai ne kito žmogaus tiesų parėmimas, o mūsų pačių dėmesingas pasirinkto aplinkos reiškinio tyrimas, suderinantis naują informaciją su jau žinomomis tiesomis. Piaget ttvirtina (1970), „Pažinimas – tai informacijos transformavimas, jos pritaikymas“. Būdas, kuriuo vaikai pasaulio reiškinius paverčia savo tiesomis, yra unikalus ir priklauso nuo bręstančio jų proto bei temperamento. Vaikų mokymasis neatsiejamas nuo žaidimų, veiklos su konkrečiais daiktais ir žodinės raiškos.

Aplinkos pažinimas – tai plati sąvoka. Tai ir skaičiavimo mokymas, geometrinių figūrų suvokimas, formos vaizdinių plėtojimas, laiko, erdvės suvokimas ir t.t.

Programa „Gera pradžia“ tėvus laiko pirmaisiais vaiko mokytojais. Pradedant žaidimais su skaičiais bei skaičiavimu ir baigiant supažindinimu su pinigais, tėvai suteikia vaikams daug matematinės informacijos. Leisdami žaisti su kaladėlėmis, dėlionėmis, tėvai sudaro sąlygas mokytis elementarių erdvinių ir geometrinių sąvokų. Žaisdami skaičiavimo žaidimus ir supažindinami su laikrodžiu, tėvai skatina kiekio ir skaitmens suvokimą. Taip sukuriamos natūralios mokymosi situacijos.

2. „Geros pradžios“ projektas ir veikla

Mokslas kaip ir procesas – tai tyrinėjimai, stebėjimai ir bandymai. Svarbu, kad vaikai dalyvautų mokslo procese, nes įgyti įgūdžiai pravers kitose programos srityse ir tolesniame gyvenime. O šie įgūdžiai tai – stebėjimas, lyginimas, gebėjimas apibūdinti, numatymas, bendravimas, rūšiavimas ir matavimas.

Aplinkos pažinimą nereikia laikyti atskira disciplina. Pvz., medžių stebėjimą galima taikyti įvairioje veikloje. Medžių sėklas galima rinkti, skaičiuoti ir lyginti. Lapus ir virvę galima naudoti dailės centre. Galima sukurti „medžio dienoraštį“, kuriame būtų sužymėti

vaikų pastebėjimai visais metų laikais.

Prieš planuodama tyrinėjimus, pedagogė turi įsitikinti, kad vaikams negresia joks pavojus.

Metodiniai nurodymai:

* Pedagogas turėtų žinoti vaikų suvokimo bei vaizdinių susiformavimo lygį.

* Supažindinant su naujomis sąvokomis, visada turi remtis empirine vaiko patirtimi.

* Pedagogas turi žinoti kiekvienos didaktinės medžiagos tikslus, veiklos su ja nuoseklumą.

* Siekti, kad vaikas pats norėtų atlikti kiekvieną pedagogo inspiruotą veiklą.

Vadovaudamas įvairiapusei vaikų veiklai, auklėtojas suformuoja tinkamą – mokslinį, kritinį, pagarbų – požiūrį į būsimą mokymąsi. Tačiau auklėtojai labai svarbu išlikti lanksčiai, pajusti „„palankius“ momentus ir paskatinti vaikus tyrinėti, domėtis juos supančia aplinka.

Rengiant ir struktūrizuojant dalyko turinį, buvo atsižvelgiama į tris kriterijus:

1. Pamokėlės ir papildoma veikla buvo derinama su ikimokyklinukų išsivystymo lygiu ir gebėjimais. Akcentuojamas vaiką supančio pasaulio bei jo reiškinių tyrinėjimais.

2. Pamokėlių turinys buvo siejamas su trijų svarbiausių aplinkos pažinimo pradmenimis: gyvybės pažinimo, skaičiavimo metodika, pasaulio pažinimo.

3. Pamokėlės ir papildoma veikla organizuojama taip, kad skatintų vaikus mąstyti, klausinėti bei tyrinėti.

Aplinkos pažinimo kampeliui įsteigti reikalinga:

• Paskirti vietą objektų ekspozicijoms. Tai vieta, kurioje vaikai galėtų įkurti maža „muziejų“ įįvairioms kolekcijoms demonstruoti, pastatyti narvelius grupės auginamiems gyvūnėliams. Tai galėtų būti nedidelis staliukas, spintelė ar graži dėžutė jūrų kriauklėms, akmenėliams, paukščio plunksnoms ar drugelių sparnams. Visą tai galėtų atsinešti ir auklėtoja, ir vaikai, ir tėveliai.

• Pagalvoti, kur būtų galima laikyti dažnai nnaudojamas priemones: magnetus, didinamuosius stiklus, spalvotus rutuliukus. Jeigu jie bus sudėti ant lentynėlės, ties visais turi būti kortelės su užrašais bei vaizdžiai nupieštos, kad vaikai galėtų laisvai pasiimti reikalingus daiktus ir vėl padėti į vietą. Taip jie pradės jaustis atsakingi už daiktų priežiūrą.

• Paskirti saulėtą palangę, ant kurios vaikai galėtų prižiūrėti vazonines gėles ar daiginti augalėlius.

Dažnai naudojamas medžiagas ir priemones galima laikyti dėžutėse su aiškiomis etiketėmis. Kad kampelyje visada vyktų dinamiška veikla ir vaikams visada būtų įdomu, medžiagas, eksponatus, temas reiktų keisti vos praėjus mažėti domėjimuisi jais.

Projekto įgyvendinimo pagrindas – aktyvūs tyrinėjimai. Tai, ką vaikas patiria šiame etape, padeda vystyti viso gyvenimo įgūdžius. Tie įgūdžiai ir jų pritaikymas yra:

* Stebėjimas. Temperatūra, vėjas, debesys, spalvos, formos, paviršiaus savybės, kvapai.

* Klausinėjimas. Kas čia? KKodėl taip? Ką galima rasti, iš ko tai pagaminta?

* Lyginimas. Kuri kaladėlė didesnė, mažesnė? Kokia spalva tamsiausia, šviesiausia?

* Klasifikavimas. Surinkti lapų kolekciją, po to sudėti švelnius lapus į vieną, o šiurkščius – į kitą krepšį.

* Bendravimas. Papasakokite istoriją apie gyvūnėlį. Nupieškite savo sodą. Paaiškinkite, kaip padaryti, kad plytos neišbyrėtų iš krovininės mašinos.

* Skaičiavimas. Paprasti auklėtojų pagamintų kortelių žaidimai ir jų pagaminti stalo žaidimai su kauliukais gali suteikti vaikams daug džiaugsmo ir įtvirtinti skaičiaus bei kiekio sampratą.

* Matavimas. Vaikai matuoja iir žymi savo ūgį ant sienos, ir lygina įvairius svorius svarstyklėmis. Grindų plytelėmis galima matuoti daug ką, netik vaikų ūgį, bet ir baldų plotį bei ilgį.

* Laiko matavimas. Vaikai gali sukonstruoti paprastą laikmatį, tokį kaip vandens laikrodis. Tam tinka paprasčiausias plastmasinis limonado butelis.

Medžiagas ir priemones kampeliui galima rinkti visą laiką, įtraukiant į šią veiklą tėvus, auklėtojas. Galima kūrybingai panaudoti įvairiausias medžiagas, tokias kaip plastmasiniai puodeliai, tušti įvairių dydžių plastmasiniai buteliai, butelių kamščiai, kartono gabalai, medžio drožlės ir audeklo atraižos.

Mokslinius įgūdžius skatinanti veikla turi atsispindėti visoje programoje.

3. Pedagogo vaidmuo ugdymo procese

Geras mokytojas žino, kad vaikai perima jo požiūrį į mokslą. Jei auklėtoja žavisi, tyrinėdama kartu su vaikais, jei ji daug ką klausinėja, jei sako vaikams: „Nagi, pabandykime išsiaiškinti“ – vaikai mato ir užsikrečia jos entuziazmu.

Pradžioje auklėtojos vaidmuo yra padėti vaikams stebėti įprastus dalykus bei įvykius. Kai vaikai ištiria tai, tenka plėsti tyrinėjimų lauką. Auklėtojai reikia pateikti vaikams įdomios medžiagos, kuri skatintų tolesnį vaikų žaidimą ir darbą, leistų ieškoti atsakymų į klausimus. Reikalingų medžiagų parūpinimas, laiko bandymams suteikimas ir tam tikras nukreipiantis vadovavimas paskatins vaikus rasti atsakymus į juos dominančius klausimus.

Kai vaikai susiduria su naujomis medžiagomis, jie pereina tris etapus.

Pirmas – bandymų etapas. Jo trukmė priklauso nuo vaiko amžiaus, gebėjimų ir aankstesnės patirties. Vaikas tiria medžiagą naudodamasis visais pojūčiais: regėjimu, lytėjimu, uosle ir pan.

Antras etapas – susipažinimas su naujais žodžiais, susijusiais su tiriamu objektu.

Trečias etapas – klausimo suformulavimas, kurį dažniausiai jį vaikas užduoda per aptarimą.

Pirmiausiai ugdytojai turėtų pasirūpinti, kad grupės aplinkoje būtų pakankamai priemonių, skatinančių matematinio mąstymo įgūdžius. Ugdytoja turi išnaudoti kiekvieną progą tiems įgūdžiams lavinti. Pavyzdžiui, kai vaikui kilo neaiškumų, statant iš kaladėlių. Auklėtoja šioje situacijoje gali pabūti konsultante, patarti, kokio dydžio kaladėles imti, kaip jas sudėti, kad išeitų taip, kaip vaikas nori. Net socialines problemas galima spręsti pasitelkus matematiką. Jeigu du vaikai nepasidalina kaladėlių rinkinio, auklėtoja gali jiems patarti suskaičiuoti, kiek yra kaladėlių, ir pasidalinti po lygiai.

Auklėtoja gali padėti vaikams plėsti matematikos žinias vartodama terminus, pvz., lygindama daiktus. Visos anksčiau aprašytos skaičiavimo priemonės ir būdai – tai matematinės kalbos perteikimo pavyzdžiai. Kuo labiau auklėtoja stebi vaikų pasirinktą veiklą, tuo geriau ji gali panaudoti ją skaičiavimo įtvirtinimams.

Kartą vieno vaiko tėvas paklausė, ar vaikams nepabosta žaisti su kaladėlėmis ištisus septynerius metus. Jeigu stebėsime, kaip tomis pačiomis kaladėlėmis žaidžia trejų metų vaikas, ir palyginsime, ką su jomis veikia šešiametis, pamatysime didelį skirtumą. Trimetis dažniausiai kaladėles sustato į vieną eilę, po to deda vieną ant kitos. O po keliolikos minučių vvaikas paprastai eina į kitą veiklos centrą. O šešiametis dažniausiai sugalvoja, ką veiks su tomis kaladėlėmis, pavyzdžiui ar statys pilį su bokšteliu ar nieko nestatys. Šešiamečio darbas yra sudėtingesnis, abstraktesnis ir paprastai trunka ilgiau negu trejų metų vaiko darbas.

Auklėtojos privalo sekti, kad veiklos kampeliai būtų aprūpinti įvairiapusiškomis priemonėmis. Vaikams pabosta tie patys žaidimo objektai. Pažinimo procesas sustoja, jie nieko nauja nebeišmoksta.

Naujos ugdymo priemonės vaikams sukelia smalsumą, norą pažinti ir suteikia naujų mokymosi galimybių.

Dalis auklėtojų, darželių vadovų ir suaugusiųjų norom nenorom turi vaikus mokyti tam tikrų įgūdžių, visai neatsižvelgdami į vaikų išsivystymo lygį, jų reikmes, žinių įsisavinimo ar perteikimo būdus. Jeigu lūkesčiai pasirodo nerealūs, auklėtoja stengiasi juos pakeisti. Lūkesčiai turėtų būti aiškiai išsakyti ir įgyvendinami asmens sklaidą skatinančiame kontekste.

Vaikams pereinant iš darželio į pradinę mokyklą, auklėtoja, pratindama vaikus prie naujos programos, negali keisti savo darbo metodų. Tačiau ji privalo parengti vaikus darbui naujoje aplinkoje.

Išvados

Projekto “Gera pradžia” programos grindžiamos tvirtu tikėjimu demokratijos principais. Kad vaikai išsaugotų vidinį pastovų norą mokytis, „Gera pradžia“ deda pamatus tiems požiūriams, įgūdžiams ir išsilavinimui, kurių dėka bus galima drąsiai pasitikti dvidešimt pirmajame amžiuje iškilsiančius sunkumus. Ugdytojai padeda vaikams išmokti rinktis ir sugebėti atsakyti už savo sprendimus.

Poreikį keisti ugdymą skatina gausi

informacija, tradicinių institucijų vaidmens kitimas, naujausi atradimai apie žmogaus smegenų veiklą.

Nėra vienos teorijos, kuri aprėptų visą vaiko raidos psichologiją.“ Geros pradžios” programa, kurdama veiksmingą teorinį pagrindą, idėjų semiasi ne iš vieno šaltinio, tame tarpe iš Rousseau, Pestalozzi, Froebelo, Montessori darbai.

Žaidimas – tai vaikų darbas. Aplinkos pažinimas programoje “Gera pradžia” ir grindžiamas šia prielaida. Vaikų aplinkos daiktai – tai medžiaga, iš kurios jie sukuria savo realybę. Vaikų kūryba – tai sukonkretintos veiklos rezultatas. Besiformuojantis vaikų pažinimas neatsiejamas nuo veiklos su daiktais, bbe jo jis paprasčiausiai neegzistuotų.

Programa “Gera pradžia” skatina vaikus pažinti pasaulį, klausinėti, ieškoti atsakymų. Kupina atvirų klausimų, mąstymą skatinanti veikla teikia vaikams daug naudos.

Pedagogas, dirbantis pagal šią programą, padeda vaikams suprasti, kad aplinka – daugiau negu paprasti daiktai. Tai ir vyksmas, ir informacija, kurios dėka galime tirti bei suvokti mus supantį pasaulį.

Vygotskis aiškino:

“Nuo kasdieninių sąvokų einama prie mokslinių. Taip sukuriamos prielaidos nuo paprasčiausių sąvokos aspektų pereiti prie sudėtingesnių. Mokslinių sąvokų pagrindas – spontaniškos sąvokos; iš spontaniškų išauga mokslinės ssąvokos” (Vygotsky, 1962,p. 109).

Bet paprasčiausios sąvokos nesusiformuoja vien vaikams tyrinėjant juos supančią aplinką. Suaugusieji subtiliai pateikia vaikams žodinę sąvokų išraišką, plečia vaikų patirtį, aprūpina juos knygomis, nuotraukomis bei skatina vaikus klausinėti, samprotauti, apmąstyti patirtį ir priimti sprendimus. Taip auklėtojas, remdamasis vvaikų gebėjimais ir kasdienine patirtimi, gali plėsti, gilinti, ryškinti tai, kas vaikams jau aišku, kad jie vis geriau suprastų ir įvertintų žmones bei juos supantį pasaulį.

Literatūra

1. Kate B. W „Į vaiką orientuotų klasių kūrimas“ 6-7 m. Vilnius, 2001

2. Kirsten A. Roxane K. Kaufmann, Steffen Saifer. Ugdymas ir demokratijos kultūra. Vilnius, 1997

3. Gučas A. Vaikų darželio pedagogika. Kaunas, 1994

4. Gučas A. Vaiko ir psichologija. Kaunas, 1993

5. Gage N. L., Berliner D. C .Pedagoginė psichologija. Vilnius., 1993

Periodiniai leidiniai

Mokykla. Nr.7, 1997-19-28

Psichologija tau. Nr.1, 2000 31-36

Šeima. Nr. 5, 1999