Dvyliktos klasės mokinio savaitinis darbo krūvis
KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
PROFILAKTINĖS MEDICINOS KATEDRA
DVYLIKTOS KLASĖS MOKINIO SAVAITINIS MOKYMOSI KRŪVIS
Edukologijos pagrindų kursinis darbas
Vadovas
( ) doc.dr. V.Šveikauskas
2005-01 -.. –
Atliko
Slaugos fakulteto 5 gr. Studentė
( ) A.Dambrovickaitė
2005-01-05
KAUNAS, 2005
SANTRAUKA
Dambrovickaitė A. dvyliktos klasės mokinio savaitinis mokymosi krūvis: Slaugos fakulteto Ergoterapijos studijų programos Edukologijos pagrindų kursinis darbas. Mokslinis vadovas doc.dr.V.Šveikauskas; Kauno Medicinos Unoversitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicines katerda. – Kaunas 2005. –
Edukologijos pagrindų kursinio darbo tema yra aktuali, nes dabartinis vyresnių klasių moksleivių darbo krūvis yra labai didelis. Dauguma moksleivių nesugeba paskirstyti savo llaiko darbui ir poilsiui. Turi mažai motyvacijos planuoti savo laiką. Tyrimo tiklsas – išnagrinėti moksleivio užimtuma, jo gebėjima planuoti savo laiką. Darbe naudota Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos pažyma dėl mokymosi krūvių mažinimo bendrojo lavinimo mokyklose.
1 lentelė. Mokinio dienos rėžimą sąligojantys veiksniai
Individualūs veiksniai Socialiai-ekonominiai veiksniai
• Vaiko amžius
• Lytis
• Sveikata
• Fizinis išsivystymas
• Polinkiai
• Protinio darbingumo stereotipas • Šeimos tradicijos, higieninė kultūra
• Pajamos
• Buities sąlygos
• Regiono nacionaliniai ypatumai
• Regiono socialinė sankloda
• Regiono ekonominė sankloda
2 lentelė. Techninių priemonių naudojimo trukmė vyresnėse klasėse
Kompiuteriai Diafilmai ir diapozityvai Kino filmai Televizija Radiolaidos Garso įrašai
15 – 25 15 – 25 25 – 30 25 -35 25 25
Įžanga
Edukologijos pagrindų kursinio darbo ttema yra aktuali, nes dabartinis vyresnių klasių moksleivių darbo krūvis yra labai didelis. Savo laiką planuoti yra labai svarbu, tačiau dauguma moksleivių nesugeba paskirstyti savo laiko darbui ir poilsiui. Turi mažai motyvacijos planuoti savo laiką. Laiko planavimas labia padeda moksleiviui ppasiekti gerų rezultų mokymesi ir asmeniniame gyvenime, tačiau niekas nesivargina jų informuoti apie tai ir padėti suplanuoti savo laiką taip, kad moksleivis nejaustų nuovargio ir poilsio ir darbo laikas būtų proporcingas.
Tkslas ir uždaviniai
Tyrimo tiklsas – išnagrinėti moksleivio užimtuma, jo gebėjima planuoti savo laiką.
Uždaviniai :
• Išnagrinėti problemas kilusias dėl menkos motyvacijos laiko planavimui.
• Pagrįsti teigini – kad vyresnių klasių moksleivių darbo krūvis per didelis.
• Rasti sprendimą kaip moksleiviui padėti teisingai suplanuoti savo laiką.
Tyrimo objektas – 12 klasės moksleivis G.S., kuris nesugena suplanuoti ir paskirstyti savo poilsio ir darbo laiko.
Hipotezė
Moksleiviai yra per mažai informuojami apie laiko planavimo svarbą ir ypatumus.
Fiziologiniai ir higieniniai moksleivio režimo pagrindai
Visas fiziologinio ir higieninio mokymo bei auklėjimo proceso organizavimas nenutrūkstamai susijęs su režimu.
Režimas – tai tiksliai nustatyta darbo, ppoilsio, maitinimosi tvarka.
Moksleivio režimas – tai toks įvairių veiklos rūšių poilsio bei laisvalaikio kaitaliojimas, kuris geriausiai padeda atlikt mokyklos funkcijas – vaikų ir paauglių mokymą, auklėjimą ir jų sveikatos tausojimą. Pedagoginiais, fiziologiniais ir higieniniais principais pagrįstas režimas įgalina normuoti visą moksleivio veiklą paros, savaitės, atsikų sezonų, mokslo metų laikotarpiais, racionaliai derinti protinį ir fizinį darbą, įvairiais mokymosi, popamokinio, užmokyklinio darbo ir poilsio formas. Jei dienos režimas sudarytas tinkamai, moksleiviai ilgai išlieka darbingi, būna geros nuotaikos, kūrybingi, domisi pramogomis, žaidimais. RRežimas turi įtakos fizinei, psichinei bei intelektualinei brandai.
Režimas susijęs su aukštąja nervine veikla. Nervų sistemos funkcinis subrendimas atskirais mokyklinio am-iaus metais nevienodas, todėl nevienodas turi būti ir režimas. Sudarant mokinio dienos režimą, reikia atsižvelgti į režimą sąlygojamčius veiksnius. ( 1 lentelė)
Racionalus moksleivio režimas yra ypač svarbus šiuo metu. Pagausėjo informacijos, suintensyvėjo mokymo procesas. Visa tai padidino reikalavimus moksleivio organizmui, ypač aukštai nervinei veiklai. Atsirado naujos poilsio ir laisvalaikio praleidimo formos. Moksleiviai, ypač miestuose, mažiau būna ore, mažai juda, daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose skaitydami, žiūrėdami televizijos laidas, kino filmus. Kai kurios pramogos labai triukšmingos, alinančios nervų sistemą. Dėl to daugelis jų neatitinka fiziologinių ir higieninių reikalavimų. Todėl dabartinis mokytojas turi kreipti ypatingą dėmesį į racionalaus režimo sudarymą ir jo kontrolę.
Moksleivio darbingumas. Tai jo pajėgumas dirbti, atlikti mokyklines užduotis. Darbingumas tiesiogiai susijęs su galvos smegenų žievės jaudrumu, kuris tam tikromis paros valandomis, savaitės dienomis nevienodas. Dėl to tam tikrais periodais kinta ir visų organizmo sistemų funkcijos. Tokie organizmo veiklos svyravimai vadinami bioritmais.
Tiriant žmogaus paros darbingumą, nustatyta, kad jo kitimo kreivė primena M raidę. Tokia kreivė vadinama fiziologine darbingumo kreive. Jai būdingi du fiziologinių funkcijų suaktyvėjimo periodai. Vienas jų yra tarp 10 ir12, o kitas – tarp 16-18 val. Taigi, sudarant rrežimą, sunkiausias, svarbiausias darbas turi būti numatomas darbingiausiomis paros valandomis.
Moksleivio darbingumas priklauso nuo daugelio veiksnių. Vienas jų – amžius. Kuo jaunesnis moksleivis, tuo mažesnis darbingumas ir jo trukmė. Kitas veiksnys – sveikata. Sergančio ūminėmis arba lėtinėmis ligomis moksleivio darbingumas mažesnis negu sveiko. Be to, darbingumui turi įtakos pamaina, kurioje moksleivis mokosi. Pirmoje pamainoje besimokančių moksleivių darbingumas didesnis nei antrojoje. Per pamoką, visą darbo dieną mokykloje, parą, savaitę, trimestr`, mokslo metus darbingumas taip pat kinta. Darbingumui turi įtakos metų laikas, klimato pasikeitimai, saulės radiacijos intensyvumas ir kiti veiksniai. Jį veikia buitinės sąlygos, gyvenimo būdas, įprčiai. Darbingumui svarbu treniruotės.
Mokslininkai, tirdami moksleivių darbingumą per visą mokymosi vidurinėje mokykloje laiką, nustatė, kad, pradėjus mokytis, jis kyla ir geriausias būna viduriniajame mokykliniame amžiuje, 5-9 klasė. Po to darbingumas pradeda mažėti ir vyresnėse klasėse pradeda blogėti. Tačiau darbingumas ne visada susijęs su pažangumu. Pavyzdžiui, viduriniajame mokykliniame amžiuje, kuomet darbingumo rodikliai geriausi, gana dažnai pažangumas būna žemas. Darbingumo ir pažangumo kitimai mokantis susiję su nerviniais – psichiniais ir endokrininių liaukų pakitimais.
Mokantis mokykloje, yra keli kritiniai periodai, kurių metu darbingumas būna sumažėjęs. Vienas jų – mokymosi pradžia pirmoje klasėje. Šiuo atveju sunkumai susiję su vaiko atėjimu i mokyklą. Kitas periodas – mokymosi pradžia 5 kl.. čia moksleivis susiduria ssu nauja, jam neiprasta mokymosi organizacija, su dalykiniu mokymu, kur atskirus dalykus moko skirtingi mokytojai. Prie tokio dėstymo būdo, naujų reikalavimų reikia prisitaikyti. Trečias kritinis periodas – 11-12 klasės. Jose padidėja mokymosi krūvis. Moksleiviai ruošiasi egzaminams, renkasi profesiją. Tai neigiamai atsiliepia darbingumui. Kritinių periodų eiga ir trukmė priklauso nuo individualių moksleivio savybių.
Nuovargis ir profilaktika. Žmogaus veiklos palydovas yra nuovargis. Tai laikinas darbingumo ir pagrindinių organizmo sistemų funkcijų pajėgumo sumažėjimas. Nuovargis – tai normali fiziologinė būklė, kuri, veiklą nutraukus, praeina.
Mokykasis – tai sunkus darbas. Todėl mokymąsi visada lydi nuovargis. Nuovargio fiziologinė reikšmė yra dvejopa. Tai organizmo apsauginė, apsigynimo reakcija nuo per didelio funkcinio išsekimo, kuris lyg skambutis parodo, kad darbą reikia baigti. Be to, nuovargis yra atsistaymo procesų stimuliatorius, padidinantis organizmo funkcines galimybes. Todėl, norint pašalinti, atitolinti nuovargį, reikia laikytis higienos reikalavimų.
Priš nuovargį atsiranda subjektyvus pavargimo jausmas. Šiuo laiku jokių objektyvių nuovargio rodiklių nesama. Jeigu mokymasis arba atliekamas darbas idomus, lydimas teigiamų emocijų, moksleiviai ilgai pavargimo nejaučia, nors tiriant glaima nustatyti ryškių nuovargių požymių. Ir priešingai, jei mokymasis ar darbas neidomus, monotoniškas, teigiamų emocijų nėra, moksleivis pavargsta kur kas anksčiau, negu atsiranda objektyvūs nuovargio rodikliai.
Nuovargis – tai laikinas jaudinimo ir slopinimo procesų santynkio sutrikimas galvos smegenų žievėje. Atliekant bet
kokį darbą, mokantis, galvos smegenų žievėje susidaro jaudinimo židinys, kuris ima vyrauti. Jį supa slopinimo zona. Jaudinimo židinys atlieka darbą, priima informaciją, o vidinis slopinimas nepraleid-ia į galvos smegenų žievę nereikalingų dirgiklių. Prasidėjus nuovargiui, susilpneja vidinis slopinimas. jaudinimas nesikoncentruoja, o paplinta po kitas smegenų žievės sritis. Tai pirmoji, arba jaudinimo paplitimo, fazė. Šioje fazėje padidėja moksleivių jaudrumas, sustiprėja kalbinės ar motorinės reakcijos. Po to sustiprėja slopinimas, prasideda antroji slopinimo paplitimo fazė. Tuomet pablogėja informacijos pasisavinimas, įvairių veiksmų tikslumas ir greitis, ssulėtėja atsakomosios reakcijos. Tačiau nuovargio negalima paaiškinti vien tik jaudinimo ir slopinimo santykio sutrikimais galvos smegenų žievėje. Sutrinka ryšys tarp žievės ir požievio centrų, pasikeičia galvos smegenų tinklinio darinio veikla, susilpnėja visu organizmo sistemų funkcijos. Tai gi nuovargis – tokia organizmo būsena, kuriai būdinga ne tik laikini galvos smegenų žievės veiklos sutrikimai, bet ir viso organizmo funkcijų sutrikimai. Nuovargio nereikia bijot ar vengti, nes tai stabdytų bet kokią veiklą. Tačiau po veiklos turi sekti poilsis, organizmas privalo grįžti į įprastinę bbūseną.
Dėl per didelio krūvio, blogai organizuoto mokymo ir auklėjimo proceso, blogų buitinių sąlygų, ligų ir kitų priežasčių atsiranda pervargimas. Pervargus sutrinka miegas, netenkama apetito, skauda galvą, moksleivis vis tampa viskam abejingas, susilpnėja atmintis, dėmesys. Tai sumažina protinį darbingumą ir pažangumą. MMoksleivis mokymuisi skiria daugiau laiko, bet rezultatai blogesni. Ilgalaikis pervargimas sutrikdo visas organizmo funkcijas, sumažėja atsparumas ligoms, įvairių neigiamų aplinkos veiksnių poveikiams, moksleivis gali susirgti neuroze. Visą mokseivio rėžimą reikia organizuoti taip, kad pervargimo nebūtų.
Mokymo organizavimo higiena
Pagrindiniai mokymo organizavimo higienos principai yra du. Vienas jų teigia, kad mokymasis neturi kenkti moksleivio sveikatai ir visapusiškai jo raidai. Kitas – kad moksleivis per trumpą laiką įsisavintų kuo daugiau informacijos ir nepervargtų. Šiems principams įgyvendinti atskirose klasėse normuojamas pamokų skaičius per dieną ir savaitę, pamokų ir pertraukų ilgis, atostogos ir jų trukmė. Fiziologijos ir higienos duomenimis pagrįstas normavimas įteisintas įstatymais bei nutarimais. Ryšium su mokyklų reforma ir vidurinio mokslo pertvarkymu įsigaliojo Lietuvos švietimo įstatymas, nauji nutarimai. Mokyklų vadovybė bei mokytojai privalo juos vykdyti. TTačiau pamokos ar petraukos organizavimas, pamokų išdėstymas dienos ir savaitės tvarkarasčiuose, įvairios mokymosi kontrolės formos, popamokinė veikla priklauso nuo mokyklos specifikos, mokyklos vadovybės ir mokytojų žinių bei darbo.
Pamokos organizavimo higiena. Organizuojant pamoką, reikia atsižvelgti į jos trukmę ir struktūrą. Pamokos trukmė priklauso nuo moksleivio gebėjimo koncentruoti dėmesį. Kuo jaunesnis moksleivis, tuo trumpiau jis koncentruoja dėmesį. Vidutiniškai žemesniųjų klasių moksleiviai gali koncentruoti dėmesi tik 15-20 minučių, vyresniųjų – 25 – 30, o aukštesniųjų – 30 – 35 minučių.
Pamokos struktūra ttaip pat turi atitikti moksleivio darbingumą per pamoką. Pamoka organizuojama taip, kad sunkiausia pamokos dalis – naujos medžiagos aiškinimas – vyktų darbingiausiu moksleivio metu ( t.y. pamokos viduryje ). Todėl fiziologiniu ir higieniniu požiuriu tikslingiausia būtų pamokos pradžioje trumpai pakartoti praeitos pamokos medžiagą, klausinėti moksleivius. Po to reikėtų aiškinti naują medžiagą, o pamokos pabaigoje ją įtvirtinti. Jei žinių apklausa nukeliama į pamokos antrąją pusę, moksleiviai naują medžiagą suvokia sunkiai, nes laukia apklausos ir jos rezultatų.
Pagrindiniai pamokos elementai yra skaitymas, rašymas ir skaičiavimas. Rašymas ir skaitymas moksleiviui yra sunkūs. Didelis krūvis tenka regos analizatoriui, liemens, plaštakos raumenims bei kitoms organizmo sistemomis. Dėl to aukštesniųjų klasių mokiniams be pertraukos rekomenduojama rašyti nei ilgiau kaip 25, skaityti 25-30 ir skaičiuoti – 10-15 minučių.
Dabar ne visose pamokose pagrindiniai elementai yra skaitymas, rašymas ir skaičiavimas. Pamokose naudojamos įvairios vaizdinės ir techninės mokymo priemonės, palengvinančios mokymąsi. Moksleivis per tą laiką daugiau išmoksta.
Programuotas mokymas, mokomoji televizija, kino filmai, diafilmai, paįvairina įprastinę pamoką, ji tampa ne tokia monotoniška. Moksleiviui šios priemonės sukelia teigiamas emocijas, o tai padidina darbingumą ir pažangumą. Jos ypač rekomenduotinos 3-4 pamoką, kai moksleiviai pradeda pavargti. Programuotą mokymą rekomenduojama naudoti kaimo vietovėse, mažakomplektinėse mokyklose, t.y. tokiose, kur su keliomis klasėmis vienu metu dirba vienas mokytojas. TTačiau techninės mokymo priemonės intensyvindamos mokymo procesą 1,5-2 kartus, labiau vargina moksleivį nes padidėja krūvis galvos smegenų žievės centrams, regos ir klausos analizatoriams. Ypač pavargsta žemesniųjų klasių moksleiviai. Todėl higieniniu požiūriu šių priemonių dažnumas ir trukmė taip pat reglamentuojami.
Programuoto mokymo medžiaga gali buti dvejopa. Ji gali būti pateikta kortelėse, garso įrašais arba kompiuteriais. Matematikos pamokose programuoto garso įrašus galima naudoti neilgiau kaip 15-20, o gimtosios kalbos 20-25 minutes. Tačiau programuoti garso įrašai labai vargina moksleivius, todėl jų negalima naudoti dvi pamokas iš eilės. Netykslinga programuotus garso įrašus naudoti pamokos pradžioje ir pabaigoje, paskutinėse pamokose, nes toks mokymosi būdas, esant sumažėjusiam darbingumui, pablogina funkciją moksleivio nervų sistemos būklę. Diafilmų, diapozityvų, kino filmų, mokomosios televizijos naudojimo laikas atskirose klasėse nurodomas 2 lentelėje.
Moksleiviams būtina mokytis dirbti su kompiuteriais, nes ateityje reikės su jais susidūrti daugumos profesijų praktiniame darbe. Tam įrengiamos specialios patalpos – kompiuterių kabinetai. Jie turi buti didesni kaip klasės kabinetai. Juose gali mokytis ne daugiau kaip 15 moksleivių. Kabinetai turi būti aprūpinti specialiais baldais ir reikiama, atskirai kiekvienam moksleiviui, aparatūra. Aparatūra turi būti įžeminta, neskleisti radioaktyvių spindulių. Videoterminalai turi nemirgėti, gerai kontrastuoti informaciją, nuotolis nuo jų – 70 cm. Darbo trukmė su kompiuteriais priklauso nuo moksleivio amžiaus.12 klasės moksleiviams turintiems ddu užsiėmimus iš eilės, leidžiama dirbti ne ilgiau kaip 25 minutes per pirmąjį užsiėmimą, o per antrąjį – 15 minučių. Tarp šių užsiėmimų turi būti ne trumpesnė kaip 20 minučių pertrauka.
Visos moksleivio darbo dienos organizavimas. Moksleivio darbo diena gana ilga ir jos trukmė, ypač vyresnėse klasėse, kartais viršija gamyboje dirbančio suaugusiojo darbo dieną. Ją sudaro pamokos, fakultatyviniai užsiėmimai, įvairus popamokinis ir užmokyklinis darbas, kuris taip pat padidina darbo krūvį. Tuo moksleivio darbas neisbaigia, jis tęsiasi namuose. Tai pamokų ruošimas, įvairių mokyklos užduočių bei įpareigojimų vykdimas. Visų šių darbo formų reglamentavimas taip pat pagrįsta moksleivio amžiaus ypatybėmis, higieniniais reikalavimais. Visą darbo dieną mokykloje mokslevių darbingumas kinta. Vyresniųjų ir aukštųjų klasių moksleiviai darbingiausi būna antrąją ir trečiąją pamoką. Ketvirtąją pamoką darbingumas mažėja, penktąją moksleiviui sukaupus visas jėgas jis gali padidėti. Šeštąją pamoka jis labai sumažėja.
Per savaitę moksleivių darbingumas taip pat kinta. Piormadienį visų klasių moksleivių jis nedidelis, po to pradeda didėti. Vyresniųjų ir aukštesniųjų klasių moksleiviai darbingiausi būna antradienį ir trečiadienį. Ketvirtadienį darbingumas pradeda mažėti. Visų klasių moksleivių darbingumas mažiausias būna penktadienį.
Per mokslo metus geriausias darbingumas būna spalio – lapkričio mėnesiais, gruodį jis pradeda mažėti ir mažėja iki mokslo metų pabaigos. Paskutinio trimestro viduryje dalies moksleivių darbingumas gali padidėti.
Tai aiškinama mokymo proceso palengvėjimu ( moksleiviai kartoja anksčiau išmoktą medžiagą ), artėjančiosmis atostogomis, teigiamomis emocijomis.
Visą mokymą ir auklėjimą reikia organizuoti atsižvelgiant į darbingumo kitimą. Sunkiausias pamokas – rašomuosius, kontrolinius darbus, kai kurią popamokinę veiklą ( užsiėmimus matematikos, fizikos, chemijos ir kituose būreluose ) – reikia skirti darbingiausiomis valandomis. Visų klasių moksleiviams yra sunkūs tie dalykai, kurie dėstomi pirmuosius metus. Daugelių moksleivių sunki matematika, kalbos. Dalyko sunkumas priklauso ir nuo mokytojo. Jei mokytojas moksleivių mėgstamas,suprantamai išdėsto reikiamą medžiagą, pamokų ppsichologinis mikroklimatas geras, vyrauja teigiamos emocijos ir sunkiausia disciplina tampa kur kas lengvesnė, mažiau moksleivių varginanti. Dalyko sunkumas priklaus ir nuo moksleivio gabumų vienam ar kitam dalykui. Įvairios užklasinio mokymo formos vienam moksleiviuyi yra nepageidaujamos, varginatis krūvis, o kitam – pramoga ir poilsis.
Darbingumą padidina ir nuovargį atitolina skirtingų pamokų pagal profilį kaitaliojimas, pavyzdžiui tiksliųjų mokslų pamokų kaitymas su humanitarinėmis. Prasidėjus nuovargiui tykslinga skirti fizinio lavinimo, darbų pamokos. Visą moksleivio darbo dieną reikia kaitalioti įvairias veiklos rūšis.
Vidurinėse bendrojo lavinimo mokyklose moksleiviai ggali mokytis pirmoje arba antroje pamainoje. Pirmos antros ir baigiamųjų klasių moksleiviai turi mokytis tik pimoje pamainoje. Mokymasis antroje pamainoje moksleiviams yra sunkesnis.
Dvyliktos klasės mokinio savaitinio mokymosi krūvio tyrimas
Tyrimui buvo panaudota ne viena metodika:
• Laiko planavimo ir valdymo tyrimo ANKETA ((priedai)
• Mano darbotvarkės projektas (priedai)
• Interviu
• Mokslinės literatūros analizė
Visų pirma nusprendžiau atlikti mokslinės literatūros analizę, kad gerai įsigilinti į problemą. Tada perėjau prie interviu, kurio pagalba galėjau išsiaiškinti prižastis dėl kurių kylatos problemos. Anketa ir darbotvarkės projektas buvo tam, kad išnagrinėti moksleivio gebėjimą planuoti ir valdyti savo laiką.
Sunkiausia moksleiviui buvo sudaryti darbotvarkę, nes niekada gyvenime to nebuvo daręs.
Visų tyrimų rezultatai rodo, kad moksleiviai nėra informuoti apie tai kaip yra svarbu poilsio ir darbo rėžimas, savo laiko planavimas ir valdymas. Jie nesupranta kokia didelė reikšmę tai turi jų pažangumui ir motyvacijai mokytis. Nors puikiai supranta, kad laiko planavimas ir valdymas ženkliai sumažintu nuovargį, nerimą, tačiau jiems trūksta įgūdžių ir žinių teisingam planavimui.
Išnagrinėjus 12 klasės moksleivio G.S. darbotvarkę ( Priedai; Mano darbotvarkės projektas ), pastebėjau kkad laikas paskirstytas visiškai neproporcingai. Kad toks laiko suplanavimas yra naudingas tik moksleivio noram patenkinti, bet visiškai nenaudingas jo sveikatos ir pažangumo atžvilgiu.
Išvados
1. Vyresnių klasių moksleivio krūvis yra per didelis.
2. Moksleiviai nesugeba planuoti savo laiko.
3. Moksleiviams trūksta motyvacijos laiko planavimui.
Siūlymai:
Mokykloje ne tik mokiniai, bet ir mokytojai turėtų būti mokomi kaip teisingai planuoti savo laiką, aiškinama kokią didelę reikšmę turi laiko suplanavimas ir kaip tai palengvina proporcingą krūvio paskirstymą dienai, savaitei. Šitokios priemonės padėtų išvengti pervargimo ir padidintų pažangumą.
LITERATŪRA
E.Andriulis, E.Grinienė, M.Černiauskienė –– „Moksleivio fiziologija ir higiena“, Mokslo ir enciklopedijos leidykla, 1994, 187 psl.
L.Jovaiša – „Edukologijos pradmenys“, Kaunas, 1997
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija, Pažyma dėl mokymosi krūvių mažinimo bendrojo lavinomo mokyklose, Vilnius, 2003
Doc.dr.V.Šveikausko Kursinių darbų parengimo tvarka, paskaitų medžiaga, Kaunas, 2004-2005
PRIEDAI
Laiko planavimo ir valdymo tyrimo ANKETA
Eil Nr. Teiginiai Taip Ne
1. Aš manau, kad kasdieninis laiko planavimas yra laiko švaistymas
+
2. Mano mokymosi tikslai yra pakankamai aiškūs
+
3. Užduočių atidėliojimas iki paskutinės minutės yra didelė mano problema
+
4. Aš labai gerai organizuoju savo laiką
+
5. Norėčiau turėti daugiau motyvacijos planuoti savo laiką
+
6. Man lengva greitai pabaigti arba atidėti pokalbį su žmonėmis, kurie užsuka, kai aš mokausi
+
7. Žmonės jaučiasi laisvai lankydami mane bet kuriuo metu
+
8. Aš žinau, kad svarbu susikoncentruoti, o kada galima atsipalaiduoti
+
9. Viską, ką darau, stengiuosi atlikti tobulai
+
10. Aš turiu pakankamai laisvo laiko
+
Taškai
• Nelyginiu skaičiumi pažymėti teiginiai – 1 taškas už kiekvieną TAIP.
• Lyginiu skaičiumi pažymėti teiginiai – 1 taškas už kiekvieną NE.
• Jeigu surinkote
1 – 2 Tu galbūt gerai tvarkaisi, bet gali dar geriau
3 – 4 Laiką leidi veltui
5 – 7 Laiko vadyba tau – problema
8 – 10 Tuesi ties chaoso riba.
Šaltinis: Vaitkevičius J.V. Laiko vadyba. Šiaurės Lietuva, 2003, p. 37.
Mano darbotvarkės projektas
Laikas 2004-12-12 2004-12-13 2004-12-15
Savaitės diena:
Prmadienis Savaitės diena:
Antradienis Savaitės diena:
Ketvirtadienis
13.00 Pamokose Pamokose Pamokose
14.00 Pamokose Pamokose Pamokose
15.00 Pamokos ir ppopamokinė veikla Pamokose Pamokos ir popamokinė veikla
16.00 Grįžmas namo, fizinių poreikių patenkinimas (maistas ir pan.) Grįžmas namo, fizinių poreikių patenkinimas (maistas ir pan.) Grįžmas namo, fizinių poreikių patenkinimas (maistas ir pan.)
17.00 Poilsis, laisvalaikis Poilsis, laisvalaikis Poilsis, laisvalaikis
18.00 Poilsis, laisvalaikis Poilsis, laisvalaikis Poilsis, laisvalaikis
19.00 Poilsis, laisvalaikis Poilsis, laisvalaikis Poilsis, laisvalaikis
20.00 Namų darbų ruoša Namų darbų ruoša Namų darbų ruoša
21.00 Namų darbų ruoša Namų darbų ruoša Namų darbų ruoša
22.00 Miegas Miegas Miegas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA
Kodas 8860309, A.Volano g. 2/7, LT-01516 Vilnius, tel.: (8~5) 274 31 25 / 274 31 52, faks. (8~5) 261 20 77,
el. p. smmin@smm.lt , http://www.smm.lt, atsisk. sąsk. Nr. 10002457205 AB bankas „Hansabankas”, kodas 73000
____________________________________________________________________________________________________
PAŽYMA
DĖL MOKYMOSI KRŪVIŲ MAŽINIMO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOSE
Vilnius
Apskričių viršininko administracijos valstybinės švietimo priežiūros tarnybos (skyriai), vykdydamos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. sausio 12 d. įsakymą Nr. ISAK-14 „Dėl valstybinės švietimo politikos įgyvendinimo 2004 metų priežiūros temų ir vykdymo terminų tvirtinimo“, 2004 m. sausio–vasario mėn. patikrino, kaip įgyvendinamos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. ISAK-1197 „Dėl mokinių mokymosi krūvių“ nuostatos apskričių ir savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklose, ir įvertino mokymosi krūvių mažinimo bendrojo lavinimo mokyklose būklę valstybinėse ir savivaldybių 206 bendrojo lavinimo mokyklose (1 priedas). Patikra atlikta vvadovaujantis šiais dokumentais: švietimo ir mokslo ministro 2003 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1197 „Dėl mokinių mokymosi krūvių’’ (Žin., 2003, Nr. 84-3858); Bendrojo lavinimo mokyklų 2003–2005 metų bendrųjų ugdymo planų, patvirtintų švietimo ir mokslo ministro 2003 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 408 (Žin., 2003, Nr. 44-2005, Nr. 80-3669; 2004, Nr. 7-147), (toliau tekste – BUP), 30 punktu; Lietuvos higienos normos HN 21:1998 „Bendrojo lavinimo mokyklos higienos normos ir taisyklės“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 750 (Žin.,1999, Nr. 37-1143), 11.7, 11.10, 11.11 punktais (toliau tekste – HN). Tikrinimo metu analizuota ir vertinta: mokyklų nuostatai, darbo tvarkos taisyklės, veiklos programos, ugdymo planai, mokyklų vadovų įsakymai, mokyklų, mokytojų tarybų, metodinių būrelių (tarybų) posėdžių protokolai, pamokų tvarkaraščiai, apklausų ir tyrimų, vidaus audito medžiaga. Taikyti šie pagrindiniai vertinimo metodai: dokumentų analizė, interviu, vadovų, mokytojų, tėvų ir mokinių anketinės apklausos, pokalbiai.
Švietimo padalinių pagalba reguliuojant mokinių mokymosi krūvius
Švietimo ir mokslo ministro 2003 m. rugpjūčio 26 įsakymu Nr. ISAK-1197 „Dėl mokinių mokymosi krūvių” nustatyta, kad apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių (toliau tekste – švietimo padaliniai) vadovai privalo organizuoti Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu Vilniaus pedagoginio universiteto Sociologinių tyrimų laboratorijos atlikto tyrimo „Per didelio mokymo
krūvio priežastys ir problemų sprendimo galimybės“ aptarimą mokyklų bendruomenėse.
Kiekvienų mokslo metų pradžioje švietimo padalinių specialistai kartu su mokyklų vadovais išsamiai analizuoja ir derina mokyklų ugdymo planus, tarifikacijas. Švietimo padalinių specialistai tikrina, kokie yra mokinių pamokų krūviai, kaip skiriami namų darbai, reguliuojami kontroliniai darbai, nuolat teikia individualias konsultacijas sprendžiant iškilusias problemas. Tačiau švietimo padalinių teikiama pagalba nepakankamai veiksminga – per menkai rūpinamasi mokyklose sukauptos gerosios patirties mažinant mokinių mokymosi krūvius sklaida. Didžiuma mokytojų pageidavo daugiau praktinio pobūdžio seminarų.
Dauguma švietimo padalinių vadovų įįpareigojo mokyklų vadovus tyrimo išvadas svarstyti mokyklų bendruomenėse, tačiau tik nedidelė dalis tikrintų mokyklų mokytojų yra aptarę tyrimo išvadas, o mokyklų vadovai planavę tyrimo išvadų svarstymą atlikti per mokslo metus, nagrinėjant ugdymo būklę.
Mokyklų vadovų indėlis reguliuojant mokinių mokymosi krūvius
Švietimo ir mokslo ministras įsakymu ,,Dėl mokinių mokymosi krūvių“ pavedė mokyklų direktoriams atlikti ugdymo organizavimo analizę, numatyti mokinių krūvio reguliavimo priemones, suderinti jas su mokyklos taryba ir įforminti įsakymu.
Mokyklos, planuojančios mokinių mokymosi krūvių mažinimo priemones, remiasi tyrimų išvadomis, mokinių, pedagogų ssiūlymais dėl kontrolinių darbų vykdymo. Kai kurios mokyklos yra sudariusios ilgalaikius planus, kuriuose numatytos priemonės dėl mokiniams užduodamų namų darbų apimties reguliavimo, bendrųjų ugdymo planų ar higienos normų vykdymo, dalykų programų integravimo, pamokos veiksmingumo didinimo diferencijuojant ugdymo turinį, taikant aktyviuosius mmokymo metodus, racionalaus pamokos laiko panaudojimo ir kt. Dalis mokyklų vadovų nėra numatę mokinių krūvių reguliavimo priemonių arba jų nesuderinę. Motyvuojama tuo, kad švietimo ir mokslo ministro įsakymu nenurodytas terminas, iki kurio reikia numatyti mokinių mokymosi krūvio reguliavimo priemones.
Tik dalis mokyklų vadovų domisi, kiek ugdomoji veikla individualizuojama, diferencijuojama bei kaip ji atitinka mokinių patirtį, interesus, gebėjimus ir ugdymosi poreikius, kaip privalomojo ugdymo programų turinys integruojamas su papildomuoju ugdymu.
Dalyje tikrintų mokyklų vykdomos įvairios akcijos, diskusijos, projektiniai darbai, organizuojami seminarai (pvz.: „Pusmetis be namų darbų“, „Kas mums padeda ir kas trukdo mokytis“, „Namų darbai – mokinių žinių bagažo papildymas“, „Kaip mokytis?“ ir kt.); rengiamos rekomendacijos, kaip skatinti mokinių mokymosi motyvaciją.
Didžiuma apklaustų mokinių teigė, kad šiais mokslo metais jų mokymosi krūviu domėjosi mmokyklų direktoriai, pavaduotojai, klasių vadovai, mokytojai, tačiau tik mažesnioji jų dalis pripažino, kad pajuto teigiamus pokyčius.
Ugdymo planavimas
Tinkamai panaudojamos BUP nustatytos mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos galėtų stipriai sumažinti mokymosi krūvį, tačiau absoliuti dauguma mokinių, besimokančių pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, turi maksimalų leistiną savaitinių pamokų skaičių.
Mokyklų vadovų nuomone, maksimalus pamokų skaičius mokiniams skiriamas tėvams pageidaujant arba dėl ugdymo proceso organizavimo sunkumų. Skiriasi tik mokyklos nuožiūra skirstomų pamokų skirstymo akcentai: dalis mokyklų aukščiau kelia akademinius tikslus ir didžiąją pamokų dalį sskiria lietuvių kalbai, užsienio kalboms ir matematikai; dalis – informacinių technologijų mokymui. Kartais mokyklos nuožiūra skirstomų pamokų daugiausia tenka kūno kultūrai ir dailei. Tokį platų skirstymą lemia mokyklos tradicijos, jos materialinis aprūpinimas, mokytojų kvalifikacija, mokinių poreikiai ir mokinių tėvų pageidavimai. Tik pavieniai mokiniai turi minimalų savaitinių pamokų skaičių (dažniausiai – specialiųjų poreikių mokiniai).
Nustatyta BUP pažeidimų: keliems profilinių klasių mokiniams nesudarytas minimalus privalomų 28 savaitinių pamokų skaičius; dešimtokams skirtos 33 savaitinės pamokos (pažeistas BUP 18 ir 30.2 p.); dalis humanitariniame profilyje besimokančių mokinių antrosios užsienio kalbos mokosi ne kaip profilio, o kaip pasirenkamąjį dalyką – kalbos pradžiamokslį (nevykdomas BUP 43.10 p.). Kai kuriose mokyklose maksimalus pamokų skaičius per savaitę viršijamas 2 savaitinėmis pamokomis (pažeidžiamas BUP 48 ir 52.2 p.). Maksimalus pamokų skaičius viršytas dėl neteisingo pamokų mobilioms grupėms 5–10 klasėse paskirstymo, netinkamo pagilinto dalykų mokymo ir profilinio mokymo organizavimo. Kai kuriose mokyklose, nepaisant BUP 16 p. reikalavimų, iš mokyklos nuožiūra skirstomų valandų po 0,5 val. skiriama penktųjų klasių mokinių visuomenei naudingai veiklai ir klasių renginiams.
Mokinių, besimokančių pagal vidurinio ugdymo programą, savaitinis pamokų krūvis paprastai – 30–31 valandos. Iš jų: 1–3 pamokos skiriamos privalomai meninei raiškai, 2 kūno kultūros pamokos. Projektinis darbas dažniausiai vykdomas per atskirų dalykų kursus. Maksimalus pamokų sskaičius daugumai 11–12 klasių mokinių susidaro tada, kai jie penkis dalykus renkasi mokytis pagal dalyko išplėstinį kursą. Kai kuriose mokyklose pamokų tvarkaraštyje įrašytos net 38 savaitinės valandos. Nors vadovai tvirtina, jog šios 6 papildomos pamokos yra neprivalomos, pažymiais nevertinamos, tačiau nustatyta, kad mokinių pavardės įrašytos dienynuose, žymimas jų lankomumas.
Mokiniams virškrūviai susidaro ir dėl dvikalbio ugdymo projekto vykdymo ir / ar ankstyvojo užsienio kalbos mokymo. Valandos pamokoms imamos iš papildomojo ugdymo. Yra atvejų, kai mokiniams, turintiems maksimalų savaitinių pamokų skaičių, dar skiriamos valandos konsultacijoms iš BUP ,,mobilių grupių“ grafos, kelis šeštadienius organizuojamos saugaus eismo ir civilinės saugos pamokos po 6 val.
Yra mokyklų, kuriose viršytas maksimalus pamokų krūvis įvairiais būdais „paslepiamas“ – civilinės saugos ir saugaus eismo mokymą vykdo klasių auklėtojai. Mobilioms grupėms skirtos valandos dalyje mokyklų naudojamos ugdymui individualizuoti, pagalbai teikti. Gabiems ir mokymosi sunkumų turintiems mokiniams skirtos valandos naudojamos daugumai vienos klasės mokinių mokyti neatsižvelgiant į jų gabumus ir poreikius. Šios valandos fiksuojamos papildomojo ugdymo dienynuose, taip „neoficialiai“ viršijamas maksimalus mokinių krūvis.
Tik nedaugelyje mokyklų visų klasių mokiniams skiriamos 3 privalomos kūno kultūros pamokos (1 valanda iš mokyklos nuožiūra skirstomų valandų). Dalyje mokyklų tris kūno kultūros pamokas turi 1-5 klasių mokiniai. Dažnas atvejis, kai papildomojo ugdymo valanda kkūno kultūrai (choreografijai) įtraukta į pamokų tvarkaraštį ir yra privaloma. Dauguma mokyklų neturi tikslių duomenų, kiek mokinių lanko papildomas aktyvaus judėjimo pratybas.
Tik kai kuriose mokyklose mokiniams, lankantiesiems muzikos, dailės ar sporto mokyklas, įskaitomi menų ir kūno kultūros dalykai ir sudarytos sąlygos nelankyti atitinkamo dalyko pamokų. Mokyklų vadovai kelia vaikų saugumo užtikrinimo laisvų pamokų metu problemą.
Nustatyti pavieniai atvejai, kad profilinių klasių mokiniams siūlant privalomą meninę raišką, buvo pasiūlyti dalykai (automobilizmas, ispanų kalba), kurių negalima priskirti meninei raiškai. Privaloma visuomenei naudinga veikla organizuojama mokinio pasirinktu ir su mokykla suderintu laiku, jai skiriama ne mažiau kaip 30–32 val. per dvejus mokslo metus ir į minimalų savaitinių pamokų skaičių neįskaitoma. Mokyklose parengti visuomenei naudingos veiklos planai.
Mokyklose mokytojai su mokiniais aptaria siūlomų modulių, pasirenkamųjų dalykų svarbą, tačiau rengiant naujus ugdymo planus nuodugni praeitų mokslo metų ugdymo plano analizė neatliekama.
Pamokų tvarkaraščiai
Ryškios pamokų tvarkaraščio problemos vykdant vidurinio ugdymo programą. Profilinio mokymo modelis suteikia plačias pasirinkimo galimybes mokiniams, tačiau kuo įvairesni mokinių pasirinkimai, tuo sunkiau sudaryti pamokų tvarkaraštį. Mokyklos susidūrė su dilema – arba netenkinti visų mokinių ugdymosi poreikių, arba juos tenkinti, tačiau pamokų tvarkaraščius sudaryti su „langais“. BUP 30.2 punkto pažeidimų (pamokų tvarkaraštyje mokiniui negali būti daugiau kaip trys „langai“) neišvengė daugelis mokyklų. ,,Langų“
kai kurie mokiniai turi net iki 13. „Langų“ skaičius priklauso ir nuo paralelių klasių skaičiaus ir nuo to, po kiek to paties dalyko mokytojų dirba mokykloje. Pamokų tvarkaraščių sudarytojai teigia, kad atsižvelgti į HN rekomendaciją kaitalioti mokymo krūvį per mokslo metus, pamokų tvarkaraštyje veiksmingiausiai išnaudoti darbingiausią dienos ir savaitės laiką yra praktiškai neįmanoma, jei dirba po vieną dalyko specialistą. Pasak mokyklų vadovų, ,,langų“ skaičius viršija nustatytą BUP skaičių dar ir todėl, kad tenkinant mokinių ugdymosi poreikius nepakanka patalpų, mokytojams susidaro pper dideli darbo krūviai arba reikia priimti naujus mokytojus dirbti nepilnu darbo krūviu; nėra kokybiškų tvarkaraščio sudarymo kompiuterinių programų.
Ne visų vidurinio ugdymo programą teikiančių mokyklų vadovai rengė suvestines dėl 11–12 (gimnazijų 3–4) klasių mokinių turimų ,,langų“ ir jas analizavo. BUP ,,langas“ įvardytas kaip laisvas laiko tarpas tarp pamokų, todėl kai kurie vadovai mano, kad, jei mokinys turi pirmąją pamoką, o paskui penktąją, tai jis turi vieną „langą“, nors neturėjo keturių pamokų iš eilės. Dauguma tikrintų mokyklų vadovų ,,langu“ laiko laisvą ppamoką ir taip juos skaičiuoja, pagal apklausą taip ,,langą“ supranta ir mokiniai.
Nustatyti atvejai, kai pagrečiui vyksta po dvi kūno kultūros pamokas, mokiniai turi dvi pirmas ir dvi paskutines (7-8) pamokas, per dieną turi po dvi pamokas, o kitomis savaitės ddienomis – po 7–10 pamokų. BUP reikalaujama, kad mokinys turėtų ne daugiau kaip 7 pamokas per dieną. Pasitaiko atvejų, kai didžiausią pamokų skaičių mokiniai turi pirmadienį (10 pamokų), arba penktadienį (9 pamokas).
Mokiniams, ugdomiems pagal pradinio ugdymo programas, ,,langai“ atsiranda pradėjus ankstyvąjį užsienio kalbų mokymą, mokantis skirtingų dorinio ugdymo (tikybos ar etikos) dalykų, kai į mokyklą dorinio ugdymo, užsienio kalbų mokytojai gali atvykti tik tam tikrą dieną ir tam tikru laiku.
Kai kuriose mokyklose trečioji arba ketvirtoji pamoka pagal HN rekomendaciją laikoma ilgąja 1 valandos trukmės pertrauka – taip išvengiama papildomo „lango“ ir sudaromos sąlygos daugumai mokinių pailsėti.
Pirmųjų dviejų ar trijų pamokų nebuvimas, kelios laisvos pamokos paeiliui, netolygiai per savaitę išdėstytas pamokų tvarkaraštis vargina mokinius, vėlai pasibaigusios pamokos apsunkina rruošimąsi kitos dienos pamokoms.
Mokyklose rūpinamasi mokinių užimtumu per „langus“. Tam panaudojamos skaityklos, kuriose yra knygų, spaudos, televizorius, vaizdo aparatūra, atskiros kompiuterių, interneto skaityklos, treniruoklių salės, informacijos centrai. „Langų“ metu gimnazistams už bendramokslių konsultavimą įskaitoma visuomenei naudinga veikla.
Profilinių klasių mokiniai įvairiai vertina „langus“. Pusėje tikrintų vidurinių mokyklų ir gimnazijų didžiuma apklaustų mokinių „langus“ vertina teigiamai. Pastebėta, kad palankesnis požiūris į „langus“ tose mokyklose, kuriose sudarytos geresnės sąlygos (įrengtos kompiuterių, interneto skaityklos, yra daugiau kompiuterių). Dauguma mokinių nurodė, kad „langų“ metu rruošia namų darbus, dirba kompiuteriu, naudojasi internetu, ilsisi, mokosi papildomai su mokytojais, valgo. Kaip trūkumą mokiniai nurodė tai, kad vėlai grįžta namo, labiau pavargsta, po „langų“ sunku susikaupti. Ypač nepalankiai apie „langus“ atsiliepė į mokyklą važinėjantys mokiniai. Labiausiai visų tikrintų mokyklų mokiniams patiktų, kad jų tvarkaraštyje būtų vienas langas per dieną.
Kontrolinių darbų rašymas, namų darbų skyrimas
Apklausti vyresniųjų klasių mokinių teigia, jog per dieną būna daugiau kaip 1 kontrolinis darbas. Dalis mokinių tvirtina, kad būna atvejų, kai rašoma po 3 kontrolinius darbus per vieną dieną. Nustatyti pavieniai atvejai, kai mokyklų vadovai patys nustatė per dieną ne mažiau kaip du kontrolinius darbus. Kontrolinių darbų vykdymo priežiūrą vadovai planuoja retai. Mokyklos neturi pasitvirtinusios konkrečios tvarkos dėl kontrolinių darbų rašymo. Tik keliose mokyklose yra susitarta, kas yra kontrolinis darbas (jo trukmė, programos apimtis), kas yra savarankiškas darbas, kada mokiniai sužino apie kontrolinio darbo rašymą, kontrolinių darbų skaičių klasei per savaitę, į klasių dienynus įdėtos kontrolinių darbų grafiko formos vienam mėnesiui. Daugumos tikrintų mokyklų mokytojai teminius planus rengia metams, todėl, pedagogų teigimu, jiems sunku numatyti ir derinti kontrolinių darbų datas ilgesniam laikotarpiui, pasigenda vienareikšmiško ir tikslaus kontrolinio darbo apibrėžimo. Dabar yra pagrindo ginčams, kada savarankiškas darbas virsta kontroliniu.
Nors, pasak tikrintų mokyklų vadovų, atostogų laikotarpiui mmokiniams namų darbai neskiriami, apklausti mokiniai ir tėvai teigia priešingai. Dažniausiai atostogoms skiriamos tos užduotys, kurioms atlikti reikia daug laiko (perskaityti knygų, išmokti atmintinai literatūros kūrinius, surinkti medžiagą tam tikra tema ir pan.). Dažniausiai namų darbus atostogų laikotarpiui skiria lietuvių kalbos, matematikos, geografijos ir istorijos mokytojai. Tai patvirtina ir įrašai dienynuose. Tikrintojai nustatė, kad namų darbų neužduoda maža mokytojų dalis. Nuostata – neskirti namų darbų atostogų laikotarpiui – įrašyta tik dalies tikrintų mokyklų ugdymo planuose (BUP 30.5 p.).
Pagal BUP 30.6 p. reikalavimą klasėje dirbantiems mokytojams turi derinti tarpusavyje namų darbų skyrimą mokiniams. Mokyklų vadovai, kurie įsakymais įformino mokinių krūvio reguliavimo priemones (namų darbų derinimo grafikai, namų darbų derinimo lapai), formaliai paragino mokytojus derinti skiriamą namų darbų krūvį, tačiau praktiškai tokį derinimą bando įgyvendinti tik kelios mokyklos, kuriose nustatyta laiko apimtis kiekvieno mokomojo dalyko namų darbų ruošai. Namų darbų skyrimo atskiros klasės mokiniams derinimas tarp joje dirbančių mokytojų yra neveiksmingas, procesas paliktas savieigai.
Geresnė situacija yra pradinėse klasėse. 1–2 klasių mokiniams namų darbai tikrintose mokyklose neskiriami. Ketvirtosiose klasėse, kuriose praktiškai dirba 2–3 mokytojai, derinimas vyksta geranoriškai jiems susitariant.
Mokyklos atlieka įvairius tyrimus: „tėvai apie namų darbų užduotis“, „namų darbų tikslingumas ir mokymosi krūvis“, „namų darbų diferencijavimas pagal vaiko gebėjimus“, „mokinių dienos režimas“, „„mokymosi krūvio įtaka mokinių mokymosi motyvacijai“ ir pan. Dalyje mokyklų yra susitarta neskirti namų darbų savaitgaliui. Pedagogai ieško tarpdalykinės integracijos galimybių, vis daugiau naudoja aktyvaus mokymo metodus pamokose, skiria konsultacines valandas mokiniams. Tačiau dažniausiai mokyklos neranda veiksmingo būdo mažinti namų darbų apimtis (tai rodo mokyklose atliktos apklausos, mokinių atsakymai į pateiktus klausimus). Tikrintų mokyklų 9–12 klasių mokinių anketų duomenimis, pusė mokinių namų darbams skiria iki 2,5 val., 1/3 – 3,5 val., 1/10 – 4,5 val., maža dalis – 6 val. ir daugiau valandų per dieną. Daugiausia laiko skiriama lietuvių k., anglų k., matematikos, istorijos, namų darbams. Dalis mokinių lanko įvairius būrelius, užsiėmimus meno mokyklose, kuriose taip pat vyksta mokymas.
Didžiuma apklaustų mokinių teigiamai žiūri į namų darbų skyrimą ir mano, jog, atliekant užduotis namuose, geriau įsisavinama nauja pamokos medžiaga, mokomasi dirbti savarankiškai, ieškoti informacijos internete, kituose šaltiniuose. Mokinių manymu namų darbai kartais skiriami nemotyvuotai, jų būna per daug. Šią problemą ypač pabrėžia profilinių srautų mokiniai, kurie norėtų, kad didesnė dalis namų darbų būtų skiriama iš tų dalykų, iš kurių jie laikys egzaminus. Tik maža dalis mokinių pastebi, kad mokytojai, skirdami namų darbus, užduotis diferencijuoja. Daugelio mokytojų nuomone, labai daug laiko namų darbų ruošai skiria stropūs, darbštūs mokiniai, norintys gerai pasiruošti
egzaminams. Didžiuma apklaustų klasių mokinių nurodė, kad papildomai mokosi su korepetitoriais.
Pagal mokinių ir jų tėvų atsakymus į anketos klausimus matosi, kad kiekvienoje tikrintoje mokykloje yra mokytojų, kurie mėgsta sureikšminti savo dalyką, skirti namų darbus neįvertinus jų tikslingumo. Savo ruožtu mokytojai, atsakydami į anketos klausimus dėl mokymosi krūvio reguliavimo, pirmiausia pabrėžė aukštus programų reikalavimus ir ribotas galimybes juos įgyvendinti. Mokytojai jaučia didelę atsakomybę už valstybinių brandos egzaminų rezultatus, mini per mažą pamokų skaičių programoms įsisavinti, o tai, pasak jų, verčia didinti mmokinių (ypač aukštesniųjų klasių) namų darbų krūvį. Svarbiausiomis mokymosi krūvio mažinimo priemonėmis jie laiko Bendrųjų ugdymo ir valstybinių egzaminų programų siaurinimą, išsilavinimo standartų sukonkretinimą, būtinybę keisti tradicinį požiūrį į pamoką, mokinių pasiekimų vertinimą, ugdymo turinio diferencijavimą. Jų nuomone, HN normose nurodytas maksimalus leistinas laikas namų darbams aukštesnėse klasėse yra per mažas. Pasak mokytojų, dažnas mokinys tik paskutinėje klasėje suvokia mokymosi svarbą ir deda didžiules pastangas spragoms likviduoti, taip didindamas savo mokymosi krūvį.
Mokiniai siūlo: daugiau užduočių atlikti klasėje; mažinti namų ddarbų apimtį; atsižvelgti į mokinių pajėgumą mokytis; taikyti šiuolaikines mokymo priemones; lengvinti valstybinių egzaminų ir dalykų programas; panaikinti ,,langus“, mažinti aštuonias ir daugiau pamokas per dieną; netrumpinti pertraukų; tobulinti profilinio mokymo modelį mažinant dalykų skaičių; neduoti rašyti referatų (neversti konspektuoti kknygų); dėl mokytojo nebuvimo praleistas pamokas skirti išmokti ne namuose, bet intensyviau dirbti klasėje; visuomenei naudingą veiklą įskaityti į mokinio savaitinį krūvį.
Mokytojai siūlo: lengvinti vidurinio ugdymo dalykų, egzaminų, bendrąsias programas, mažinti išsilavinimo standartų reikalavimus; bendrųjų programų, išsilavinimo standartų autoriams asmeniškai aiškinti jų turinį, sudarymo mechanizmą, vienos ar kitos temos pasirinkimo motyvus; išleisti rekomendacijas dėl bendrųjų programų, išsilavinimo standartų, egzaminų programų taikymo; kiekvienais metais atlikti valstybinių egzaminų užduočių analizę dėl jų atitikimo bendrosioms programoms, išsilavinimo standartams; atsisakyti, kad mokiniai privalomai laikytų lietuvių kalbos (teksto interpretacija arba rašinys) egzamino dalį, nes teksto suvokimo užduotis yra teste, kuris yra privalomas.
Mokyklų vadovai siūlo: spartinti etatinio mokytojų darbo apmokėjimo įdiegimą; skleisti mokyklų gerąją patirtį sudarant ir įgyvendinant ugdymo planą.
Higienos normų reikalavimų atitiktis
Pagal HN reikalavimus mmokiniams pamokos turi prasidėti ne anksčiau kaip 8 val. Nustatyta, kad daliai mokinių pamokos prasideda ne 8.00 val., o net 12.30 ar 14.20 val., kartais 7.30 val. Nustatyti HN šiurkštūs pažeidimo atvejai, kai papildomasis ugdymas prasideda 7 val. Keli aukštesniųjų klasių mokiniai atvežami į mokyklą 7.15 val. ir laukia antros pamokos, yra atvejų, kai pamokos baigiasi 15.30 val., o autobusas išvažiuoja 15.00 val. Nustatyta atvejų, kai pamokų trukmė aukštesnėse klasėse trunka 40 minučių, tokios pamokos trukmės (sistemingai) nenumato joks reglamentuojantis ddokumentas. Daugiausia šių HN pažeidimų atsiranda įgyvendinant profilinį mokymą, organizuojant mokykloje įvairius pasitarimus-mokymus mokytojams.
HN reikalavimas, kad pamokos antroje pamainoje baigtųsi pradinių klasių mokiniams ne vėliau kaip 17 val., o aukštesniųjų klasių – 18.30 val., dalyje mokyklų nevykdomas: aukštesniųjų klasių mokiniams pamokos vyksta iki 19.15 val., pradinių klasių – iki 18.30 val. Tokia padėtis yra perpildytose mokyklose.
HN reikalavimo, kad antroje pamainoje mokiniai gali mokytis ne ilgiau kaip vienerius mokslo metus, paskui būtina ne trumpesnė kaip vienerių mokslo metų pertrauka, dalyje dviem pamainomis dirbančių mokyklų nesilaikoma. Mokyklų vadovai tai motyvuoja dideliu mokinių skaičiumi, mokinių srautų nereguliavimu, noru tolygiai paskirstyti mokinių skaičių pamainose, siekiu 1 ir 2 klasių mokinius mokyti pirmoje pamainoje, nes pradinių klasių kabinetai yra bendri. Antroje pamainoje dažniausiai mokosi trečiųjų – devintųjų klasių mokiniai, kartais dvejus, trejus ir rečiau ketverius metus iš eilės.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra parengta reikalavimų ugdymo proceso higienai suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokykloms, klasėms, centrams.
Dauguma tikrintų mokyklų HN nustatytos minimalios pertraukų trukmės nesilaiko, ypač tos, kuriose yra antra pamaina. Būtinumą trumpinti pertraukų trukmę, mokyklų vadovų teigimu, sąlygoja specifinės mokinių maitinimo sąlygos, nepalankūs mokinius vežiojančio transporto grafikai, trumpinamas antros pamainos pamokų pabaigos laikas. Maža dalis mokyklų pietų pertraukai skyrė 1 val., tačiau patikros metu nustatyta, kkad jos metu vedamos pamokos profilinių klasių mokiniams.
Pokalbių metu tikrintų mokyklų vadovai išsakė nuomonę, kad didelio mokymosi krūvio problema iš tiesų egzistuoja, ypač tai ryškėja aukštesnėse klasėse. Tokių problemų sakosi neturį tikrintų pagrindinių, specialiosios internatinės bei mokyklų-darželių vadovai.
Išvados
1. Tikrintose 206 mokyklose švietimo ir mokslo ministro 2003 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. ĮSAK – 1197 „Dėl mokinių mokymosi krūvių“ tik pradėtas įgyvendinti. Mokykloms, sprendžiančioms mokinių krūvio reguliavimo problemas, teikiama pagalba yra labai maža. Apskričių ir savivaldybių administracijų švietimo padaliniai prižiūri mokyklų ugdymo planų sudarymą, tačiau priežiūra nėra sisteminga.
2. Mokyklose atliekama tik ugdymo organizavimo analizė esamos situacijos pakeisti negali, jei toliau nėra tikslingo veiklos planavimo. Tikrintose mokyklose nepakankamai dėmesio skiriama diferencijuotam dalykų mokymui, vyrauja tradicinis mokymo organizavimo būdas, kai didinamas dalyko mokymui skiriamų pamokų skaičius ir mokoma visa klasė. Didžiumoje mokyklų krūvių reguliavimo priemonių planai kuriami vieneriems mokslo metams, neapibrėžiant mokymo krūvio mažinimo strategijos. Dalyje mokyklų yra numatytos mokinių krūvio reguliavimo priemonės, tačiau jos neparemtos įgyvendinimo tvarkomis, nestebimas taikomų priemonių veiksmingumas.
Siūlymai
Mokyklų vadovams:
Ištaisyti pažymoje nurodytus BUP ir HN pažeidimus. Tirti mokinių, jų tėvų, mokytojų nuomonę mokymosi krūvio reguliavimo, ugdymo proceso organizavimo klausimais, patvirtinti mokinių krūvio reguliavimo priemones, stebėti jų įgyvendinimą.
Atkreiptinas mokyklų vadovų dėmesys į tai, kkad būtina kartu su mokytojais susitarti dėl geriausių būdų, kaip racionaliai ir veiksmingai naudoti mokinių ugdymo laiką, bei gerinti mokinių konsultavimą.
Švietimo padalinių vadovams:
1. Įgyvendinant švietimo ir mokslo ministro 2003 m. rugpjūčio 26 d. įsakymą Nr. ISAK-1197 „Dėl mokinių mokymosi krūvių“ vykdyti sistemingą mokinių krūvių reguliavimo mokyklose priežiūrą ir koordinuoti gerosios patirties sklaidą. Kontroliuoti, kaip šalinami Valstybinės švietimo priežiūros tarnybos nustatyti BUP įgyvendinimo, HN normų pažeidimai konkrečiose mokyklose.
2. Įpareigoti mokytojų švietimo centrus organizuoti mokytojų konsultacijas pedagoginės veiklos planavimo klausimais diegiant Bendrąsias ugdymo programas ir išsilavinimo standartus.
3. Pertvarkant mokyklų tinklą prioritetą skirti antroje pamainoje besimokančių mokinių skaičiui mažinti.
Švietimo ir mokslo ministerijai:
1. Atlikti vidurinio ugdymo Bendrųjų programų ir Išsilavinimo standartų įvertinimą mokymosi krūvių mažinimo požiūriu. Parengti metodines rekomendacijas mokyklų vadovams kaip nustatyti mokiniams optimalų mokymosi krūvį.
2. Parengti rekomendacijas optimalaus tvarkaraščio sudarymo klausimais (mokant vidurinio ugdymo programos).
3. Inicijuoti „Bendrojo lavinimo mokyklos higienos normų ir taisyklių“ (Žin., 1998, Nr. 112-3117) 11 dalies (ugdymo proceso higiena) reikalavimų adaptavimą suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokykloms, klasėms, centrams.
4. Įvertinti mokytojų švietimo centrų vykdomų programų tikslingumą.
5. BUP aiškiau reglamentuoti priešgaisrinės, civilinės saugos ir saugaus eismo mokymą pagrindinio ir vidurinio ugdymo programose.
Pažymas rengė Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Tauragės, Telšių, Šiaulių, Utenos, Vilniaus apskričių viršininkų administracijų valstybinės švietimo priežiūros
tarnybos (skyriai) ir jas apibendrino Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo strategijos departamento Švietimo priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Petras Navickas.
