Elektronines pamokos – kaip vaizdine priemone

Laiškas mokytojui

Elektroninės pamokos – kaip vaizdinė priemonė

Sugalvoję kurti dešimt 5 klasės istorijos elektroninių pamokų, nekėlėme sau tikslo parašyti naują istorijos vadovėlį. Norėjome pakeisti mokymo būdą, sukurti naują vaizdžią, šiuolaikinę (tai ypatingai svarbu vaikams) priemonę.

Kiekvienas mokytojas ruošiasi pamokoms, stengiasi, kad gvildenamos temos būtų pateikiamos įdomiai, neįprastai, o kartu prieinamai ir suprantamai. Mes nesiūlome kompiuterio naudoti kiekvieną pamoką. Tik Jūs patys galite nuspręsti, kaip ir kiek jis bus jums naudingas. Negalime pasiūlyti Jums ir universalaus recepto, būdo ar metodo tik savo ppatyrimo pavyzdžius. Nesitikėkite, kad pasiruošti tokiai pamokai pavyks per pertrauką, arba per penkias minutes pamokos pradžioje. Tam sugaišite tikrai keletą valandų, ypač kol įprasite.

Pamokos, kurioje naudojate elektroninį vadovėlį, planas priklausys ir nuo techninių galimybių, ir nuo mokytojo pasirengimo. Kiekviena lazda turi du galus: jei kompiuteris vienas, jis daugiausiai naudojamas demonstravimui arba nesunku matyti, kaip vaikui sekasi, nors ir būtina nepamiršti mokinių, kurie tuo metu dirba suoluose. Jei kompiuterių daugiau, gali prireikti net mokinio-pagalbininko, nes vienas vargu ar spėsite padėti visiems. JJei mokytojas jaučiasi nedrąsiai naudodamas kompiuterį pamokoje, jam reikėtų išbandyti pamoką su kolegomis, be mokinių. Kai mokytojas jaučiasi tvirtai, problemų bus mažiau. Svarbu, kad mokiniai aiškiai žinotų tikslus, kelius, turėtų iš anksto paruoštas (kiekvienam atspausdintas) užduotis. Geras mokytojas žino, kad uužduotis pažiūrėti ir pamatyti yra geresnė už užduotį tik pažiūrėti, o užduotis palyginti ir pasakyti savo nuomonę yra dar geresnė.

Mūsų priemonėje rasite medžiagą, išdėstytą pagrindinėmis struktūrinėmis dalimis: vadovėlis (tekstas), iliustracijos, žemėlapis, sąvokos, užduotys. 1-3 pamokoje dar papildomai išskyrėme įrankius ir verslus. Vadovėlio tekstą stengėmės parašyti taip, kad jį skaitant išsiskirtų pagrindiniai dalykai (jie parašyti išretintomis raidėmis), kai kurios tokios vietos su vaizdiniais pavyzdžiais, t.y. veikia hipernuorodos, pvz. „Geležies amžius“, „Senovės lietuvių tikėjimas“ ir pan.. Manome, kad tokiu būdu galima sudominti tuos mokinius, kuriems sunkiai sekasi mokslai (adaptuotus, modifikuotus). Juk jie mėgsta žaidimuose paieškoti „paslaptingų“ vietų. Tai galėtų padaryti ir šiame vadovėlyje. Nebūtina tokiems mokinukams studijuoti vadovėlio teksto, gal užtektų tik pagrindinių sąvokų, kurias taip pat išskyrėme. Manome, kad animuoti paveikslėliai ((verslai) taip pat pasitarnaus jiems kaip atraminiai signalai.

Nagrinėjant temą „Lietuviai ir jų kaimynai“ siūlome atkreipti dėmesį į žemėlapį. Jame rasite nuorodas ir galėsite apžiūrėti kiekvieną baltų genties atstovą (atstovę).

„Vilniaus įkūrimo“ temą pamėginome iliustruoti garsu. Pagal galimybes siūlome Jums kartu su mokiniais jos paklausyti, gal norėsis vaidinimo, aptarimo, tolesnio skaitymo. Gal net pavyks integruota istorijos ir gimtosios kalbos pamoka ?

Atskirai turime paaiškinti užduočių dalį ir pamoką „Mano šeimos kilmės medis“.

Užduotys yra įvairios. Tos kurias reikia atlikti įtvirtinant temą, pasitikrinant iir įsivertinant savo žinias ir sužinant ką nors daugiau (taip pat ir apie savo krašto istoriją). Jos pateiktos gal ne visai priimtinu kompiuteristams būdu (tekstinės, grafinės bylos), bet patogios mokytojui – visas jas galima spausdinti ir panaudoti toje pačioje arba įprastinėje istorijos pamokoje, atrenkant klausimus įvairaus lygio moksleiviams. Siūlome mokinių atsakymus ir ypač temos „Mano šeimos kilmės medis“ darbus pagal galimybes išsaugoti kompiuterinėse laikmenose, atspausdintas kaupti, vėliau eksponuoti mokyklos muziejuje, panaudoti klasės valandėlėse ar pan.

Nebus liūdna ir atliekant testus. Jie neilgi, gyvai iliustruoti.

Atkreipkite dėmesį ir į sunkesnes užduotis – kryžiažodžius, papildomą medžiagą. Ji skirta smalsiesiems, gabiesiems. Ryšius su Kaišiadorių kraštu rasite pirmoje pamokoje apie akmens amžių. Čia siūlome aplankyti Kaišiadorių muziejaus tinklapį www.kaisiadoriumuziejus.lt. Meniu punktas „rinkiniai – archeologiniai“ nuves jus į Kaišiadorių krašto priešistorę, o „kultūros paveldas“ į Kaišiadorių krašto akmens amžiaus gyvenvietes. „Vargo mokyklos ir knygnešių“ temoje rasite pasakojimą apie Kaišiadorių krašte gyvenusią knygnešės dukrą S.Aganauskienę. Siūlome atkreipti dėmesį ir į tai, kad aptinkami Lietuvos valdovų ir Kaišiadorių krašto saitai (tema „Lietuvos valdovai“).

Manome, kad ruošdamiesi pamokai turėtumėte bendradarbiauti du mokytojai– istorijos ir informatikos. Nedaug mokyklų, kuriose informatikos mokoma 5 klasėje, bet vaikai lanko įvairius papildomo ugdymo užsiėmimus, per juos taip pat daug sužino. Taigi, informatikas turėtų pamokyti ppenktokėlius kaip į atitinkamas dokumento vietas įrašyti tekstą (laiskas.doc), grafiniu redaktoriumi nupiešti liniją, ovalą, pažymėti tašką (piesinys.bmp), išsaugoti sukurtą bylą kompiuterio laikmenoje ir naudotis hipertekstu. Šių minimalių įgūdžių pakaks mūsų priemonei naudoti istorijos pamokoje.

Kaip jau minėjome, labai svarbu, kad mokiniai tiksliai žinotų, kokie tikslai yra keliami, kokias konkrečias užduotis jie turėtų atlikti. Labiausiai tiktų grupinis darbas. Taip pavyktų išspręsti ir technikos problemą (dažnai mokinių 30, o kompiuterių 15). Siūlome suskirstyti mokinius į grupeles ir kiekvienai skirti atskirą užduotį. Galite pasinaudoti ir mūsų sukurtomis: 1-3 pamokos iliustracijoms nagrinėti (iliustracijos.doc), knygnešės dainai analizuoti (knyga.doc), su baltų gentimis susipažinti (gentys.doc ir atitinkamai pagal genčių pavadinimus. Vėliau skirti laiko grupių pristatymui, pokalbiui, o pamokos pabaigoje žinias pasitikrinti testu ar kryžiažodžiu.