“Elementarių matematikos vaizdinių formavimas priešmokykliniame amžiuje”

Turinys

1.Įvadas …………………………3

2.Matematikos elementų mokymo ypatumai priešmokykliniame amžiuje..4

2.1 Vaikų mokymas ir lavinimas …………………..4

2,2 Aibės vaizdinių plėtojimas ……………………5

2,3 Skaičiavimas …………………………6

2,4 Suėdtis ir atimtis 10 ribose ……………………6

2,5 Didaktiniai žaidimai kiekio ir skaičiaus vaizdiniams įtvirtinti ….7

2,6 Elementarių vaizdinių apie dydį formavimas …………8

2,7 Elementarių vaizdinių apie geometrines figūras formavimas ……8

2,8 Orientavimosi erdvėje ugdymas …………………9

3.Išvados …………………………9

4.Literatūra …………………………10

1.Įvadas

Ugdomajai aplinkai priešmokyklinėje grupėje šiandien skiriama vis daugiau dėmesio.Sukurti aplinką,tinkamą vaikams ugdyti(s),tyrinėti,pažinti pasaulį,bendrauti ir bendradarbiauti tarpusavyje ir sus suaugusiaias,yra svarbus priešmokyklinio ugdymi pedagogog uždavinys.

Aplinka daro įtaką vaikų ir grupėje esančių ssuaugusiųjų jausmamas,pasitikėjimui savimi,santykiams.nuo aplinkos parengimo labai priklauso ir tai,kaip šioje erdvėje jaučiamasi,kaip sėkmingai siekiama užsibrėžto tikslo.

Ugdomoji erdvė turi žadinti vaiko smalsumą,kūribingumą,domėjimąsi įvairiomis veiklos formomis,problemomis.

Pagrindinė vaiko veikla yra žaidimas.Žaidimas-ypatinga savitikslė veikla vaikystėje.Ji kyla iš vididnio impulso veikti,bandyti,tyrinėti.Žaisti vaiką traukia galimybė patenkinti savo smalsumą,išbandyti,kas dar nežinoma,susiorentuoti tame,ką aplink save mato,girdi,jaučia,ką patiria.Žaisdamas jis nebijo klysti,rizikuoti,išbando visus galimus veikimo būdus.Dėl to žaidimas yra ne tik vyraujanti priešmokyklinio amžiaus vaiko veikimo forma,bet ir vyraujanti ugdymosi nuostata.

Vaikas gyvena žaisdamas,todėl jis geriau išmoks skaičiuoti,geriau susipažins su skaičiais iir skaičiavimo veiksmais per žaidimą.

Taigi elementarių matematikos vaizdinių šaltinis yra reali vaiko aplinka,sumkuria jis susipažįsta savo įvairioje aplinkoje,bendraudamas sus usaugusiais žmonėmis,jų mokomas ir vadovaujamas.

Matematikos elementų mokymo ypatumai priešmokykliniame amžiuje

2.1Vaikų mokymas ir lavinimas

Nuo pat pirmų dienų vaikui turi įtakos artimi žmonės,su jjais jis palaiko emocinius kontaktus.Jau nkstyvojo amžiaus vaikai ima suvokti aplinkinmį pasaulį:įvairius daiktų požymius,savybes-spalvą,formą,dydį,daiktų padėtį erdvėje,jų kiekį.Pamažu didėja sensorinis patyrimas,kuris sudaro elementarių matematikos vaizdinių ir pirmųjų savokų formavimo pagrindą.

Pedagogai turėtų taikyti ugdomuosius mokymo metodus,kurie padėtų formuoti tokias mąstymo operacijas,kaip analizė,sintezė,palyginimas,apibendrinimas,klasifikacija,kad lavintų pažintinius interesus,stebėjimą ir kalbą.

Pedagogo uždavinys-organizuoti vaiko veiklą,nes jis vystosi tik veikdamas.Kai vaikas gaunas kokią nors užduotį,atsiranda noras ją atlikti.Bet atlikti užduotį jis gali,tik išmokęs naujų veiklos,elgesio,mąstymo būdų.

Mokant elementarios matematikos,vaikui pasaulis atsiskleidžia naujai.Pvz.:gerai žinomas medis aptariamas iš naujo-pakalbama apie jo aukštą storą liemenį,įvairaus didumo,storumo ir formos šakas,jis palyginams su kitais,aptariami medžio lapai,jų gausybė,forma,spalva ir t.t.

Pedagogas turi atkreipti dėmesį į įvairių užduočių kuo tikslingesnį parinkimą,į sprendimo būdų įvairumą,į atsakymo pagrįstumą.Vaikai turi girdėti draugo atsakymą,jį papildyti ir pataisyti.

Galėtume skirti tokius vaikų veiksmų ttipus:

 Operavimas daiktais ar jų piešiniais;

 Kalbėjimas garsiai;

 Vidinė kalba;

 Abstraktus mąstymas;

Pedag.turi padėti vaikams įsigyti informacijos,stimuliuoti jų proto brendimą-mąstymo savarankiškumą.

2.2 Aibės vaizdinių plėtojimas

Jau ankstyvajame amžiuje vaikai turi vienarūšių daiktų visumos vaizdinių:”daug saldainių;dvi mašinos..ir t.t.Šiuos vaizdinius vaikai pradeda apibendrinti.Iš pradžių vaikai nepastebi aibės elementų spalvos:jis ima daiktus ir dėlioja juos iš eilės.vėliau jau vaikas pradeda reikalauti vienodų spalvų.Augdamas vaikas stengiasi sudaryti aibę iš vienodų elementų nepriklausomai nuo jų išdėstymo formos.

Priešmokyklinio amžiaus vaikus pedagogas turi pratinti:

a)jungti ir papildyti aibes,atimti aibės dalį,mokyti skirti ir taisyklingai vartoti tterminus aibė ir aibės elementai.

b)supažindinti vaikus su aibių skaidymu į grupes pagal nurodytą elementų skaičių arma su aibių skaidymu į vienodo dydžio poaibius.

Aibės elementai gali būti išdėstyti įvairiai.Labiausiai įprastas išdėstymas eilute.tai patogiau,kai lyginamos dvi daiktų grupės pridėjimo būdu.(Uždėjimo būdu išdėstymo tvarka nėra svarbi).Pvz.:lentelėje nupiešti 5 skrituliukus,o vaikams išdalinti po 4 grybukus.Skiriama užduotis:po sktituliukais padėti po vieną grybuką.vaikai dėlioja iš eilės ir vieno pritrūksta.apibendriname:Grybukų mažiau,nei skrituliukų.Bet jeigu visą laiką aibės skirsis tik paskutiniu elementu,vaiakai atsakinės negalvodami.Tada pereinama prie antro etapo-lyginame įvairiai išdėstytus daiktus.Pvz.:pasakyk,eglučių ar grybukų gaugiau šiuose piešiniuose?

1) 2)

Vaikams reikia sudarytikuo daugiau įv.užduočių su aibėmis atlikti patiems(individualiai ar grupelėmis).

2.3.Skaičiavimas

Pradedame mokyti nuo taisyklingo skaičiavimo ir taisyklingo skaitvardžių tarimo bei kirčiavimo.Daiktus skaičiuojame rodydami į juos lazdele.Pirmiausia kaip reikia skaičiuoti parodo pedagogas,o vėliau vaikai skaičiuoja patys.Skaičiuoti gali kolektyviai ,padedami pedagogo,ir savarankiškai.Suskaičiavę pasakome,kad paskutinis skaičius rodo,kiek iš viso yra daiktų.Deriname skaičių ir giminę.Pvz.:vienas,du,trys,keturi-iš viso keturi obuoliai;viena,dvi,trys-iš viso trys kriaušės.

Skaitmuo-tai skaičiaus ženklas.skaitmenys būna užrašyti įvairiai.Vaikams parodome įvairiai užrašytų skaitmenų,aptariame juos,lyginame,jei į ką nors panašųs,tada mokomės rašyti.Pirmiausia rašome ore, o paskui pieštukais,ar markeriais.

Skaičiaus sandara-tai sudėties veiksmas,pateiktas kita forma.Skaičius gali būti sudarytas iš kelių vienetų arba iš dviejų mažesnių skaičių.Pvz.:4-tai 1,1,1,1;5-tai 3 ir 2.Parodome vaizdžiai:paimame 5 vienodos splavos skrituliukus.Paskui 1 skrituliuką pakeičiame kitos spalvos-5-tai 4 ir 11;paskui pakeičiame dar vieną skrituliuką:5-tai 3 ir 2,ir t.t.

Įdomios,lavinančios vaikų mąstymą,geriau įtvirtinančios skaičiavimą užduotys,kai reikia ne tik suskaičiuoti visus daiktus,bet ir atskaičiuoti iš didesnio kiekio nurodytą skaičių.Pvz.:atskaičiuoti iš lentynos 4 lelytes ir pasodinti ant kilimėlio,atskaičiuoti tiek mašinyčių,kiek nupiešta skrituliukų;atskaičiuoti tiek gėlyčių,kiek kartų Tomas suplojo,ir t.t.

Įdomi skaičiavimo mokymo užduotis yra kelintinis skaičiavimas.kiekinis skaičiavimas rodo rezultatą,o kelintinis-daikto vietą tarp kitų daiktų.kelintiniam skaičiavimui mokyti labai lengva parinkti įvairias priemones.Taip pat skaičiuojame ir pakviestus vaikus,jie įsimena savo numerį,po to kiekvienam numeriui galima skirti užduotį.

2.4.sudėtis ir atimtis 10 ribose

Su sudėties ir atimties veiksmais vaikai susiduria beveik kasdien.Vaikai patys perka ledų,saldainių,kr.gumos ir kt.Moka apskaičiuoti prekės kainą,grąžą,žaidžia žaidimus kur reikia sudėti taškus.

Sudėtis-tai dviejų aibių jungimas į vieną.aibės jungiamos pagal kurį nors bendrą požymį:3 obuoliai ir 2 kriaušės-iš viso 5 vaisiai;4 mergaitės ir 3 berniukai- iš viso 7 vaikai.Pirmajame etape sudedame skaičius 5 ribose,o vėliau-10 ribose.

Atimtis-tai aibės dalies pašalinimas.Jei pašalinami visi aibės elementai-gauname tuščią aibę,kurią žymime 0.

Formuodami sudėties ir atimties įgudžius,kaitaliojame klausimų pobūdį.Pvz.:kiek gausime prie 5 pridėję 3;kiek reikia pridėti prie 5,kad gautume 8?kaip ir visas matematines užduotis,taip ir atimties ir sudėties atliekame veikdami konkrečiais daiktais ar jų piešinėliais.

Pvz.:gali būti piešimo ir matematikos kompleksinė užduotis,nupiešk tiek gėlytės lapelių,kokį rezultatą gausi atlikęs veiksmą:

1) 2+3 –

2)1+4 –

3)2+4 –

4) 8-5 –

5) 55-2 –

2.5.Didaktiniai žaidimai kiekio ir skaičiaus vaizdinaims įtvirtinti.Matematiniai eilėraštukai,skaičiuotės.

1,Suplok vienu daugiau.Vaikai sėdi ratu,pedagogas priešais.Jis suplija vieną kart ir sako”vienas”.Iš eilės ploja vaikai:pirmas du kartus ir sako “du”,antrasis tris kartus ir sako”trys” ir taip iki 10.Jei grupėje daugiau vaikų,kiti pradeda skaičiuoti iš naujo,arba skaičiuoja toliau..

2.Ketvirtas sako “bum”.vaikai sėdi ratu.skaičiuoja iš eilės kelintiniais skaitvardžiais:pirmas,antras,trečias,o ketvirtas ako “bum”.Toliau penktas šeštas,septintas ir vėl “bum”.Kuris vaikas suklysta užsideda karūną su užrašu”BUM” ir sėda ant kilimo.Sekantį kartą galima pakeisti į trečia “bum”.

3.Mes-skaičiai.Visi vaikai užsideda ant galvos į vairias karūnas su skaičiais arba sudėties ir atimties ženklais.Po pedagogo komandos”užrašo”įvairius veiksmus atitinkamai sustodami.Kai visis sustoja,žaidimas kartojamas sudarant kitokius veiksmų variantus su tais pačiais skaičiais.

4.Rask skaičių kaimynus.Vaikai stovi ratu,pedagogas viduryje.jis sako skaičių ir meta kuriam tai vaikui kamuolį.Šis,pagavęs,pasako to skaičiaus kaimyną ir meta atgal.

5. Čia stirniukai keturi,šokinėja pagiry,

Suskaičiuoki iš eilės kiek kojyčių jie turės?

6.Trys drugeliai tyliai skraidė,labai draugiškai jie žaidė,

Dar atskrido keturi,kiek drugelių šiam burį?

7.Sugalvojo vieną naktį pelės pyragėlius kepti,Nutarė burys pelių nešti po tris grūdelius.Kiek atnešt grūdelių gali visos penkios pelės gali?

8.Typu typu,tapu tapu,nešė trys ežiai po lapą,

Jeigu neštų po penkis tai kiek būtų,pasakyk.

2.6 Elementarių vaizdinių apie dydį formavimas

Pagrindiniai tikslai:

 Lyginti įvairių dydžių daiktus pagal plotį,aukštį,storį,svorį.

 Pavadinti lyginamuosius santykius:didelis mažas,ilgas trumpas,platus siauras,aukštas žemas.

 Palyginti iš pradžių 2,po to 3 daiktus(pieštukus pagal

ilgį,namus pagal aukštį)

 Matuoti daiktų ilgį,plotį,aukštį,

 Įgyti dalijimo įgūdžių(dalinti obuolį,šokoladą į 2,3,4 lygias dalis)dalinti įv.geometrines fyguras į lygias dalis.

Daiktų dalijimas į 2,3,4 dalis vaikams labai įdomi.Patogiausia padalinti obuolį,kitus vaisius.

2.7 Elementarių vaizdinių apie geometrines figųras formavimas

Pagrindiniai tikslai:

 Išmokyti vaikus pažinti įvairias geometrines figūras,

 Pasakyti,į kokias geom.figūras panašūs įvairūs daiktai,

 Parodyti vaikams,kad geometrinės figūros gali būti įvairių dydžių ir spalvų,

 Dėlioti geom.figūras ir iš kelių mažesnių sudaryti naują figūrą.

Pažinti figūras galima ne tik regimuoju suvokimu,bet ir lytėjimu:figūras apčiuopiant,ridenant(jei ridenasi).

Geometrinėms figūroms įtvirtinti skiriamos įvairios užduotys:rasti patalpoje pasislėpusius kvadratus,skritulis;ištraukus bet kkokią geom.figūrą paieškoti jai poros;plakate išsirinkti bet kokią geom.figūrą ir ją nupiešti popieriuje,vaikai iš plastelino gali nulipdyti kokią nori geom.figūrą ir t.t.

2.8.Orientavimosi erdvėje ugdymas.

Pagrindiniai tikslai:

 Padėti vaikams suvokti ir pavadinti daiktų padėtį erdvėje,taisyklingai vartoti prielinksnius:ant,po,aukštai,žemai,viršuje,apačioje,už,prie,šalia,virš,toli,arti,toliau,arčiau.

 Skirti dešiniąją ir kairiąją rankas bei puses.

 Jausti judėjimo kryptį(pirmyn,atgal,aukštyn,žemyn)

 Ugdyti erdvės pojūtį.

Orientavimasis erdvėje reikalauja kokios nors ataskaitos sistemos.Vaikai išmoksta nusakyti daikto padėtį tarp kitų daiktų.Taigi orientavimasis pagal save yra pradinis.Daiktų padėtį vaikai apibūdina lygindami su savimi(kairėje nuo manęs yra stalas,dešinėje-žaidimų kampelis.)

Tai išmokstama nesunkiai,skiriame užduočių patalpoje su daiktais,tiek popieriaus llape.Su vaikais aptariame patalpoje esančius daiktus pavartodami kuo daugiau sąvokų.

3.Išvados

Vaikas gyvena žaisdamas,todėl jis geriau išmoks skaičiuoti,geriau susipažins su skaičiais ir skaičiavimo veiksmais per žaidimą.

Taigi elementarių matematikos vaizdinių šaltinis yra reali vaiko aplinka,sumkuria jis susipažįsta savo įvairioje aplinkoje,bendraudamas sus usaugusiais žmonėmis,jų mmokomas ir vadovaujamas.

Gerai žinoma,kad priešmokykliniais metais,esant geroms sąlygoms žaisti,vaikai pasiekia savo žaidimo raidos viršūnę,o kartu ir dideles ugdymosi žaidimu galimybes,kurios pedagogui ir tėvams atveria erdvę nuoseklaus ugdymo įžvalgoms.Vertinant vaiko žaidimo pasiekimus reikėtų vadovautis tuo,kad kiekvienos veiklos reikšmė priklauso nuo dviejų dalykų:

a)nuo uždavinių ar klausimų,kurie kyla veikiant ir kuriuos reikia spręsti,ieškoti išeities iš susidariusios padėties;

b)nuo praktinių veiksmų bei operacijų su turima medžiaga pobūdžio,ieškant atsakymo,problemos sprendimo.

Literatūra :

1.A.Leušina “Elementarių matematikos vaizdinių firmavimas ikimokykliniame amžiuje” (Kaunas,1978m)

2.J.Balčytienė “Kiek pėdų iki lubų” (Šiauliai,2000m)

3.Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerija “Priešmokyklinio ugdymo turinio įgyvendinimas”(Vilnius,2004m)(Metodinės rekomendacijos)