Etnokosmologijos muziejaus edukacinė veikla

ĮVADAS

1990 metų kovo 15 dieną Molėtų rajone, šalia TFAI Astronomijos observatorijos, įsikūrė Lietuvos etnokosmologijos muziejus (toliau – Muziejus). Jo direktoriumi paskirtas žinomas mokslo populiarintojas dr. G.Kakaras. Atskira įstaiga, pavaldžia Lietuvos Kultūros ministerijai, Muziejus tapo, išplėtojus 1980 m. observatorijoje įkurto visuomeninio astronomijos muziejaus veiklą. Taip buvo atsiliepta į vis gausėjantį Kaldinių kalvos lankytojų srautą, smalsuolių užduodamus klausimus, visuomenės diskutuotinas mokslo problemas.

Etnokosmologija – neseniai susiformavusi tarpdisciplininė mokslo šaka, tyrinėjanti visas įmanomas tautos sąsajas su žvaigždėtuoju dangumi. Ji aaprėpia filosofines bei religines idėjas, astronomijos mokslo žinias bei jų kaupimo nuo seniausių laikų iki mūsų dienų metodus.

Muziejaus veiklos tikslas – kaupti, tirti ir pristatyti žmonėms etnokosmologinę informaciją apie žmonijos ir kosminio pasaulio ryšius, plėtoti mokslinio tyrimo darbus, vykdyti švietimo edukacines programas. Muziejus siekia ne duoti galutinius ar labiausiai tikėtinus atsakymus, o atvirkščiai – skatinti lankytojus naujiems ir gilesniems klausimams bei ieškojimams, siekiant Visatos, Dievo ir Būties suvokimo.

Muziejus sudaro galimybę vienu laiku ir vienoje vietoje kultūriniu, moksliniu ir ššvietėjišku aspektu pažvelgti į tuos žinojimo trupinius, kurie įvairiose istorinėse epochose buvo surinkti įvairiomis priemonėmis ir skirtingais metodais – tikėjimu, nuojauta, teleskopu, raketomis, kompiuteriais, susiduriant su NSO objektais, išgyvenant didingą ryšio su Visata jausmą.

MUZIEJAUS SUDĖTIS IR VEIKLA

Muziejų sudaro eksponatų rrinkinys, informacinis bankas, muziejinė ekspozicija, visatos objektų stebėjimas pro teleskopą, etnokosmologijos parkas.

Muziejaus eksponatų rinkinį sudaro per 2100 vienetų buities daiktų, architektūrinių detalių, fotonuotraukų, senovinių matavimo prietaisų ir senųjų kalendorių, tautodailės ir profesionalaus meno pavyzdžių, meno kūrinių kosmoso tema kolekcijų, taip pat audio, video ir bibliografinė medžiaga, pasakojanti apie žmogaus ir visatos ryšius.

Muziejaus informacinį banką sudaro biblioteka, kurioje sukaupta per 2000 knygų, visą Lietuvos teritoriją apimanti etnografinių ekspedicinų medžiaga, moksliniai straipsniai, audio, video, skaitmeniniai įrašai – visa tai, kas talpina informaciją apie žmogaus ryšius su kosminiu pasauliu. Muziejaus vyr. rinkinių saugotojas R.Laužikas yra sukaupęs nemažą tekstų rinkinį muziejininkystės tema. Tai: austrų, italų, olandų, serbų, kiniečių, norvegų muzeologų darbai; F. Waidacher’io, B. Deloche’o, I. Lynne Teather, P. van Mench’o, straipsniai bei disertacijos; sstraipsnis apie muzeologijos ir komunikacijos mokslų santykį, muziejininkystės istorijos santrauka, publikacijos iš leidinio „Museologie online“ bei muziejaus termino apibrėžimas. Kadangi etnokosmologinės informacijos yra be galo daug, muziejaus tikslas yra rinkti ir kaupti labiausiai apibendrintą, charakteringą ir esminę informaciją.

Muziejaus interneto svetainėje (www.cosmos.lt) pateikiami mokslinio pobūdžio straipsniai NSO, Biblijos, mitologijos, Tibeto budizmo, astronomijos ir kitomis temomis. Muziejaus darbuotojai S.Lovčiko, M.Juocevičius ir R.Laužikas nuolat atnaujina išsamų Lietuvos etnokosmologijos literatūros sąrašą, muziejaus darbuotojų mokslinių publikacijų irpranešimų konferencijose sąrašą.

2003 metais Muziejus pradėjo leisti mokslinių ddarbų etnokosmologijos tema rinkinį „Etnokosmologija“. Kiekvienais metais muziejus numato išleisti po vieną žurnalo numerį. Pirmajame – retrospektyviniame numeryje pateikti pagrindiniai straipsniai etnokosmologinėmis temomis, spausdinti įvairiuose moksliniuose leidiniuose per paskutiniuosius 50 metų.

Muziejinė ekspozicija – tai erdvė, kur pasitelkus eksponatus, architektūrą, interjerą, apšvietimą, muziką ir gyvą, platų ir išsamų gido komentarą lankytojams atskleidžiami įvairūs, saviti, kartais prieštaringi žmogaus ryšiai su kosminiu pasauliu.

Muziejaus ekspozicijos erdvėje lygiaverčiai ir tolerantiškai stovi greta skirtinguose lygiuose ir skirtinga metodologija – menas, tradicijos, mokslas, religija ir kiti pažinimo ir patirties klodai, žmonijos sukaupta informacija apie kosminį pasaulį ir žmogaus sąsajas su juo.

Žmogų nuo seniausių laikų domino ir traukė dangaus gelmė. Jis išgyveno dangaus grožį, suvokė praktinę dangaus šviesulių naudą. Taip gimė tinklas žmogaus ryšių su Kosminiu pasauliu. Tai religija, filosofija, menas, orientavimosi erdvėje metodai, erdvės, laiko matavimai ir kalendorinės sistemos, tautodailė, ritualai, apeigos, tikėjimai, mitai ir simboliai, astronomija, kosmologija, kosmonautika. Visa tai apjungia muziejaus ekspozicija, kurios pagrindinis tikslas yra edukacinis – tolerantiškai parodyti visuomenei ryšius su Kosminius pasauliu. Muziejaus ekspozicijos išeities taškas – Lietuvos kultūra, o per ją muziejus kviečia keliauti į pasaulinį kultūros paveldą.

Muziejaus ekspoziciją sudaro 7 aukštyn kylančios požeminės pakopos ir bokštas (pastato architektas V. Lisauskas), simbolizuojantys mitinio pasaulio modelio – Pasaulio medžio tris dalis &– požemį (Mirusiųjų pasaulį, praeitį), žemę (žmonių pasaulį, dabartį) ir dangų (Dievų pasaulį, ateitį). Kilimas ekspozicija aukštyn, kartu išreiškia ir žmogaus tobulėjimo siekį. Kiekviena ekspozicijos pakopa yra skirta konkrečiai žmogaus ir kosminio pasaulio ryšių grupei atspindėti. Eksursijos metu kiekvienas lankytojas savo rankomis gali paliesti tikrą ateivį iš kosminio pasaulio – geležinį meteoritą iš muziejaus meteoritų kolekcijos.

Etninių ryšių su visata ekspozicijos dalyje per liaudies meną, ornamentiką, mitologiją, erdvės ir laiko suvokimo sistemas atskleidžiami žmogaus ir Visatos ryšiai, pasakojama apie šiuos ryšius proistoriniais laikais. Lankytojai supažindinami su seniausiu ir amžinuoju žmogaus ryšiu su kosminiu pasauliu – mitologija. Čia prisimenama tautodailės ir švenčių ritualų simbolika, mitinis edvės ir laiko suvokimas. Ekspozicija pasakoja apie gamtos pažinimo metodus senovėje, baltų genčių pasaulio modelį, jo atspindžius tautodailėje, senąsias kalendorines šventes ir jų jungtis į sistemas, liaudiškąją metrologiją – matus bei saikus, paleoastronominius paminklus.

Erdvės matavimo sistemos ekspozicijos dalyje rodomos senovinės erdvės matavimo sistemos (tūrio, ilgio, masės, slėgio, temperatūros ir kt.) ir prietaisai. Pasakojama ir apie metrologiją senajame Vilniaus universitete, vieningos matų sistemos atsiradimo istoriją, dabartinius matus ir matavimo vienetus.

Laiko matavimo sistemos ir kalendorių ekspozicijos dalyje supažindinama su laiko matavimo būdais ir prietaisais, kalendorinėmis Saulės ir Mėnulio sistemomis, kalendorinės apeigomis, papročiais ir tradicinėmis šventėmis.

Mokslinio santykio ssu visata ekspozicijos dalyje dėmesys koncentruojamas į astronomiją, kosmonautiką, astrologiją, SETI bei UFO programas.

Santykių per meną, religiją, filosofiją ekspozicijos dalyje eksponuojami įvairūs meno kūriniai, rodantys kūrėjo santykį su Visata bei eksponatai, atskleidžiantys mokslinį ir etninį santykį su Visata.

Požemio pakopoje yra salė, kurioje eksponuojami teminiai meno kūriniai – paveikslai, skulptūros. Daugelis etnografinių eksponatų yra surinkti Kraštotyros draugijos organizuojamų ekspedicijų metu. Muziejaus salėje lankytojai gali žiūrėti skaidres, klausytis pačios naujausios informacijos apie kosmosą.

Giedromis naktimis moderniu MEAD teleskopu, pagamintu JAV (veidrodžio skersmuo 40 cm, didinimas iki 900 kartų), lankytojai gali stebėti įdomiausius žvaigždėto dangaus objektus: “pakeliauti” po Mėnulio kraterius, suskaičiuoti Jupiterio palydovus, pasigrožėti Saturno žiedais, pabandyti suvokti atstumą iki artimiausios Andromedos galaktikos ir šviesulių skaičių joje. Stebėdami Visatos objektus pro teleskopą, lankytojai gali pajusti kontakto su kosminiu pasauliu emocinį pergyvenimą. Muziejaus teleskopas yra prieinamas visiems Lietuvos gyventojams, užsienio svečiams ir turistams.

Muziejaus bokšte lankytojai gali ne tik susipažinti su moderniu teleskopu, stebėti Saulės dėmes dieną ir tolimuosius dangaus kūnus naktį, bet ir iš 40 metrų aukščio pasigrožėti Molėtų krašto ežerais, miškais ir kalvomis. Muziejaus apylinkės priklauso Labanoro regioniniam parkui. Astronomijos observatorija ir Muziejus įsikūrę Kulionių kaimo “saloje”: iš vienos pusės ją kaip pasaga juosia 4,6 km ilgio Želvų ežeras, iš kitos –

virtinė miško upeliu susisiekiančių ežerėlių. Už upelio dunkso didžioji Labanoro sengirė. Pasak senųjų kaimo gyventojų, nuo Kaldinių kalvos matydavosi dvylika ežerų ir penkios bažnyčios. Etnokosmologijos parko takeliais lankytojai gali apeiti daug įdomių apylinkės vietų, apžiūrėti etnokosmologinę ekspoziciją gamtinėje aplinkoje, pateikiančią ryšio su kosminiu pasauliu lauko eksponatus: koplytstulpius, kalendorines stebyklas, ženklintus akmenis, Saulės laikrodžius, skulptūras. Lankytojai taip pat gali pamatyti istorines gamtos ir kultūros paveldo vertybes – piliakalnį, aukštapelkę, vandens malūną, mitologinius akmenis.

Muziejaus lankytojams teikiamos įvairios paslaugos: ekspozicijų apžvalga su ggido pasakojimu, iliustruotos paskaitos lankytojų pasirinkta tema, pasikėlimas į bokštą, apylinkių apžvalga, teleskopo apžiūrėjimas, Saulės dėmių stebėjimas ir paskaitos apie Saulę, tolimųjų visatos objektų stebėjimas ir paskaitos apie naktinį dangų bei konkrečius objektus, atsakymai į klausimus.

Didelį dėmesį muziejaus darbuotojai skiria mokslo darbų plėtrai. Mokslo darbams vadovauja dr. L. Klimka.

Viena mokslo darbų kryptis – paleoastronominiai tyrimai. Muziejus nuolat organizuoja ir atlieka archeologinių tyrimų ekspedicijas, saugo ekspedicijų tyrimo medžiagą. Kiekvienos ekspedicijos rezultatai publikuojami spaudoje bei pristatomi konferencijose.

1997 – 2000 metais MMuziejaus ekspedicija, vadovaujama. R.Laužiko, atliko Utenos rajone Tauragnų mietelyje buvusiųjų bažnyčių vietos archeologinius tyrimus. Ekspedicijos metu buvo rastos buvusiųjų bažnyčių pamatų dalys, nustatytos tikslios jų vietos.

2002 metais Muziejaus ekspedicija, vadovaujama R.Laužiko, atliko žvalgomuosius archeologinius tyrimus Molėtų rajone Bijutiškio bažnyčios ššventoriuje ir Altarijos kalnelyje. Ekspedicijos metu buvo nustatytas bažnyčios statybos laikotarpis, rastos senos kapinės.

2003 metais bendra Vilniaus Universiteto ir Muziejaus ekspedicija, vadovaujam dr. A.Kuncevičiaus ir R.Laužiko, Molėtų rajone Dubingių piliavietėje atliko archeologinius tyrimo darbus. Ekspedicijos metu buvo nustatyta buvusios Dubingių pilies vieta ir statybos laikotarpis, rasta daug vertingų archeologinių radinių.

Molėtų krašto muziejaus kvietimu Muziejaus darbuotojai bendradarbiauja rengiant „Molėtų krašto enciklopediją“ – dalyvauja redakcinėje kolegijoje, rašo straipsnius.

Parengtos ir nuolat atnaujinamos Lietuvos bažnyčių archeologijos duomenų ir Molėtų rajono gyvenamųjų vietovių istorinių duomenų bazės.

Iš archeologinių radinių dažnai siekiama išskirti tuos, kurie galėjo turėti astronominę paskirtį, pavyzdžiui, stulpų ratas ant Birutės kalno Palangoje.

Antroji mokslo darbų kryptis – etninės kultūros reiškinių, susijusių su dangaus šviesuliais, interpretacija. Etnokosmologinis nagrinėjimas padeda geriau ssuprasti tautodailės ornamentų, tautinių juostų ir audinių, velykinių margučių raštų, koplytstulpių saulučių, kalendorinių ir darbo dainų žodžių bei tradicinių lietuviškųjų papročių giluminę prasmę. Tyrinėjimų barai labai platūs, nes senosios astronominės žinios sudarė gamtos pažinimo pagrindą. Muziejus pajėgus tik koordinuoti šiuos darbus. Bendradarbiaujama su kitų Europos šalių tyrinėtojais, susivienijusiais į sąjungą “Astronomija kultūroje” (SEAC). Muziejaus koncepcija ir jau atlikti pirmieji darbai susilaukė nuoširdaus mūsų žinomų kultūros ir mokslo veikėjų ir užsienio specialistų, mokslo centrų pritarimo. Ypač vertinama muziejuje pabrėžiama mokslo ir eetninės kultūros jungtis.

Muziejus rengia ir įgyvendina įvairių lygių švietimo edukacines programas, tinkančias tiek mokyklų pradinukams, tiek studentams. Kartu su Molėtų krašto muziejumi buvo parengtas švietimo edukacinis projektas „Archeologija ir istorijos pažinimas“. Šis projektas yra skirtas papildomam vaikų ugdymui vasaros atostogų ir laisvu po pamoku metu. Projekto tikslas – per paskaitas, ekskursijas, o, labiausiai, per savarankišką praktinę veiklą supažindinti vaikus su Lietuvos proistore, kultūros istorija, senosiomis technologijomis, žymiausiais Molėtų krašto ir Lietuvos kultūros ir istorijos paminklais. Projekte dalyvauja 26 Molėtų rajono vidurinių ir pagrindinių mokyklų 7 – 12 klasių mokiniai. Jie susipažįsta su Lietuvos proistore, naudojantis kompaktiniu disku “Lietuva iki Mindaugo”, išbando titnaginių įrankių ir lipdytinės keramikos gamybos technologijas, ornamentavimo būdus, gamina popierių, rašalą, tušus, rašo plunksna, įrišinėja knygas, susipažįsta su Molėtų bažnyčios archyvu, gamina raižinius ir spaudo graviūras; susipažįsta su meno istorija, ruošia tapybai lentas, gruntuoja, gamina dažus, tapo, dalyvauja ekskursijoje Vilniuje, aplanko Nacionalinio muziejaus naują archeologinę ekspoziciją.

Programoje yra numatytos temos, skirtos meno suvokimui, skulptūrai, tekstilei, fotografijai, proistoriniam maistui, keramikos degimui ir kt. Taip pat numatytas žygis dviračiais po Molėtų regioną, ekskursija į “Gyvosios archeologijos” dienas, vasarą dalyvavimas archeologiniuose kasinėjimuose, kraštotyrinės medžiagos rinkimas, darbų rašymas ir dalyvavimas rajono bei respublikiniuose kraštotyros konkursuose.

MUZIEJAUS PROBLEMOS IR RYTDIENA

Muziejuje, deja, kaip ir ddaugelyje kitų šalies mokslo, švietimo ir kultūros įstaigų, problemų nestinga. Būtina pastato renovacija, apšiltinimas, bokštų apdaila, modernesnė muziejinė įranga, išvaizdesni stendai, patogumai lankytojams, reikalingos lėšos ekspedicijoms, eksponatams, leidiniams. Muziejaus patalpose žiemą oro temperatūra tesiekia tik 5-7 laipsnius šilumos. Atšilus orams patalpų oro drėgumas siekia net 70-80 procentų. Ekspozicijų galerijos ir salės architektūrinės erdvės originalios ir įspūdingos, tačiau jose nėra jokio interjero. Dailės akademijos profesorius T.Baginskas su jaunais dizaineriais yra parengęs Muziejaus prasmingo interjero projektą. Deja, dėl lėšų trūkumo Muziejus negali jo įgyvendinti. Taip pat reikalingas servisas lankytojams – nuo paprasčiausios kavinukės iki specializuoto viešbučio.

Šiuolaikinė muziejaus ekspozicija yra sunkiai įsivaizduojama be modernių technologijų, skaitmeninės aparatūros panaudojimo. Tai ypač aktualu tada, kai lankytojams demonstruojamas objektas neatitinka įprasto muziejinio eksponato sampratos, yra toli, sunkiai eksponuojamas arba jo išvis neįmanoma eksponuoti, taip pat tada, kai norima parodyti judančius objektus ar demonstruoti vienus ar kitus technologijų laimėjimus. Šiandien Muziejus kaip tik ir susiduria su šiomis problemomis. Muziejus neturi atsilikti nuo informacijų technologijų spartaus vystymosi tempo. Juk negali Muziejus nepademonstruoti paleoastronominių tyrimų, dangaus šviesulių judėjimo ir įtakos žmogui pagrindinių modelių ir principų. Muziejus keliolika metų kaupė reikiamą aparatūrą, programinę įrangą, kuri gali morališkai pasenti, laiku jos neatnaujinus.

Muziejus laukia, kada jį atras Vyriausybė, Prezidentūra ar LLietuvos tūkstantmečio komitetas. Palankūs koncepcijos vertinimai nuteikia viltingai, skatina planuoti tolesnę muziejaus ir jo darbų plėtrą, tikintis ilgainiui čia turėti išties unikalų mūsų baltiškosios kultūros centrą, kuriame ji bus pateikiama kaip pasaulinė vertybė.

Muziejus siekia neišvengiamai būtino – tolerancijos būti greta: mokslui ir religijai, skirtingoms religinėms konfesijoms, astronomijai ir astrologijai, kosmologijai ir filosofijai, fantastikai ir menui – visiems mūsų saitams su Kosminiu pasauliu – emociniams, etniniams, dvasiniams ir pažintiniams – be pastangų įrodinėti savo pranašumą – tik tolerantiškai būti greta. Etnokosmologijos muziejus tampa unikaliu kultūros centru Lietuvoje, kur mokslinis Kosmoso pažinimas, filosofinė Visatos begalybė, dievų pasaulis – Dangus, Čiurlionio kosmojauta ir nežemiško proto paieškos leidžia kiekvienam pajusti mus supančio pasaulio harmonijos, paslapties ir nežinomybės dvelksmą.

IŠVADOS

Muziejus turi dvi dideles vertybes: aiškią savo esmės koncepciją bei ateities perspektyvą ir labai gausų, ir vis tebeaugantį lankytojų srautą. Lankytojų, kuriuos vilioja ne tik egzotika, bet giluminės būties ir Visatos esmės. Tai pirmas tokio pobūdžio muziejus pasaulyje. Muziejus jau tapo nauju ir originaliu kultūros centru Lietuvoje. Jame kaupiami visi žmogaus ryšiai su kosminiu pasauliu: emociniai – per meną, etniniai – per tautosaką, papročius, simboliką, dvasiniai – per visas pasaulio religijas, pažintiniai – per astronomiją, pragmatiniai – per kosmonautiką, nežemiško proto ir kitų kosminių civilizacijų

ieškojimas, ir ontologiniai ryšiai – per filosofiją. Šie žmogaus vertikalieji ryšiai pateikiami lankytojams per muziejinę ekspoziciją, per interjerą, per informacinį banką – biblioteką, per dangaus objektų panoramą pro teleskopą ir per etnokosmologijos parko ekspoziciją.

Muziejaus ekspozicijos turi nepaprastai didelę šviečiamąją edukacinę reikšmę, kadangi padeda plėtoti įvairiapusius ryšius:

· Pažintinius ryšius (mokslinio pažinimo kelias į kosminį pasaulį – astronomija, astrofizika, kosmologija).

· Pragmatinius ryšius (aeronautika – žmogaus ėjimas į kosminį pasaulį su tikslu panaudoti, išnaudoti, pritaikyti. Nežemiško proto paieško, žmonijos pastangos rasti nežemiškos gyvybės ir pproto egzistavimo įrodymų Visatoje).

· Ontologinius ryšius (žmogaus būties prasmių ieškojimas Dievo ir Visatos, gyvybės ir proto, materijos ir dvasios sandūroje).

· Emocinius ryšius (nuo paprasčiausio „ak, kaip gražu!“ pakėlus akis į nakties dangų iki giliausių poezijos, dailės, muzikos kūrinių).

· Etninius ryšius (mūsų verbalinis, apeiginis ir materialus paveldas, išreiškiantis tautos ryšius su Kosminiu pasauliu per kalendorines laiko skaičiavimo sistemas, šventines apeigas, dainas, sakmes, pasakas, gausią tautodailės simboliką).

· Dvasinius ryšius (tai ir subjektyvus bei uždaras kiekvieno individo ryšys su tuo, kas virš mūsų; tai ir to rryšio atspindžiai visose pasaulio religijose).

Etnokosmologijos tyrimų rezultatai turi didelią mokslinę ir praktinę vertę. Rekonstravę senajį pasaulėvaizdį, prikėlę iš šimtmečių užmaršties prosenoviškas šventes, galima giliau pajusti tautos santykį su gimtinės padange, atgauti nutrūkusius saitus su gamta, savo gyvenimą ir darbus geriau ppriderinti prie gamtos ritmų ir ekologijos reikalavimų.

Muziejus labai gausiai lankomas. Nėra dienos, kad prie muziejaus nestovėtų keletas didžiųjų autobusų. Pagrindiniai Muziejaus lankytojai moksleiviai – ateinanti Lietuvos karta. Muziejuje jie randa tai, ko nėra jokiuose vadovėliuose ar kitose muziejuose. O giedromis naktimis į Muziejų važiuoja norintys pamatyti Visatos pasaulį pro moderniausią teleskopą Lietuvoje. Dažnai Muziejų lanko užsieniečių grupės ir stebisi jo išskirtinumu – toks muziejus kol kas yra vienintelis pasaulyje. Čia glaudžiai persipina geologiniai, istoriniai, etniniai, kultūros ir mokslo vyksmai. Bet tikrąją Muziejaus dvasią per eilę metų kaupė ir kaupia čia atvažiuojantys, čia ateinantys. Netinka pavadinti juos tik ekskursantais. Čia žmonės atsiveria pažinimui, nuostabai ir galimybei pažvelgti į savo egzistencijos prasmę šioje Visatoje.

Vilniaus universitetas išsaugojo senosios Astronomijos observatorijos sentenciją: ”Pasilikite rrūpesčiai žemės – iš čia einama į žvaigždes!”. Tačiau mūsų laikmečiui ir Muziejui geriau tinka kita sentencija, tarsi antitezė anai: “Iš čia į žvaigždes Žemės rūpesčiai veda!”.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

R.Laužikas, Nauja Lietuvos etnokosmologijos muziejaus ekspozicija, Muziejininkystės biuletenis Nr.2 2002 m.

L.Klimka. Žvaigždės žiūri į žemę, “Lietuvos aidas” Nr.54, 2000 03 18.

L.Klimka. Lietuvos etnokosmologijos muziejaus sukaktis, “Mokslo Lietuva” Nr.7, 2000 04 06.

L.Klimka. Etnokosmologijos muziejaus dešimtmetis, “Fizikų žinios” Nr.18, 2000.

L. Klimka, J.Vaiškūnas. Etnokosmologijos centras kaupia informaciją, “Žvaigždė” Nr. 40, 1995 05 24. <

D. Červokienė. Žvaigždžių lietus, “Kauno diena” Nr. 184, 2002 08 10.

G.Kakaras, Lietuvos etnokosmologija, “Mokslas ir gyvenimas” Nr. 7, 1998.