Gamtamokslinis ugdymas sąveikoje su gamta

SANTRAUKA 4

ĮVADAS 5

Gamtos mokslų dalyko turinį sudaro: 5

Taip pat įeina gretutinės (artimos) sritys: 5

ĮGYTOS PROFESINĖS KOMPETENCIJOS 8

1. LITERATŪROS APŽVALGA 9

1.1 Bendra Pasaulio pažinimo kurso struktūra ir samprata 9

1.2 Gamtamokslinio ugdymo turinys pradinėje mokykloje 10

1.3 Gamtamokslinio ugdymo metodai pradinėje mokykloje 11

1.4 Gamtamokslinio ugdymo mokymo organizavimo formos 14

pradinėje mokykloje 14

1.5 Mokyklos aplinka gamtamokslinio ugdymo procese 16

2. TYRIMAS 17

2.1 Tyrimo “Gamtamokslinis ugdymas sąveikoje su gamta 17

lyginamuoju aspektu” metodika 17

2.2 Tyrimo “Gamtamokslinis ugdymas sąveikoje su gamta 18

lyginamuoju aspektu” rezultatų aptarimas 18

2.2.1 Mokytojų anketų rezultatų aaptarimas 18

2.2.2 Mokinių anketų rezultatų aptarimas 23

2.2.3 Kaimo mokyklos mokytojų ir mokinių 26

gautų duomenų lyginamoji analizė 26

2.2.4 Miesto mokyklos mokytojų ir mokinių 29

gautų duomenų lyginamoji analizė 29

2.2.5 Kaimo ir miesto mokyklų mokytojų ir mokinių 32

gautų duomenų lyginamoji analizė 32

IŠVADOS 36

SUMMARY 37

LITERATŪRA 38

PRIEDAI

ANKETA MOKYTOJAMS 40SANTRAUKA

Šiame darbe nagrinėjamas gamtamokslinis ugdymas sąveikoje su gamta.

Mokykla privalo rūpintis jaunosios kartos vidinio pasaulio dorovine

struktūra, ugdyti naują santykį su gamta, formuoti ekologinę asmenybės

sąžinę, pareigą ir atsakomybę. Gamtamokslinių žinių įsisavinimas labai

priklauso nuo mokytojo pasirinktų mokymo metodų, formų, jų ttaikymo ir kt.

Akivaizdu, kad gamtamokslinis ugdymas – viena aktualiausių bendrojo

ugdymo sričių reformuojamoje Lietuvos mokykloje. Pirmiausia todėl, kad jis

savo esme yra integralus. Gamtamokslinio ugdymo srityje įvyko ir vyksta

įvairių permainų: kinta ugdymo turinys, vyksta efektyvesnių mokymo formų

bei būdų paieška ir pan. AAntra vertus, išryškėja naujos kokybės visuomenės

poreikiai. Į daugelį probleminių klausimų bandoma atsakyti Lietuvos

bendrojo lavinimo mokyklos Bendrosiose programose (1997), kuriose teigiama,

kad “pagrindinis gamtamokslinio ugdymo tikslas – formuoti bendrąją mokslinę

asmens kultūrą, ugdyti jo mokslinį raštingumą” (8, p. 288). 2003 m.

Bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose teigiama, kad

pagrindiniu gamtamokslinio ugdymo tikslu siekiama “sudaryti sąlygas

moksleiviams išsiugdyti gamtamokslinio raštingumo pradmenis” (9, p. 363).

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti gamatamokslinio ugdymo būklę sąveikoje

su gamta lyginamuoju aspektu.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti mokslinę metodinę literatūrą GU aspektu.

2. Išanalizuoti dokumentus GU aspektu.

3. Atlikti anketinę apklausą.

4. Atlikti statistinę duomenų analizę.

Taikyti metodai: panaudota dokumentų analizė, mokslinės literatūros

analizė, anketinė apklausa, statistinis rezultatų apdorojimas.

Tyrimo objektas – Šilutės rajono Pašyšių pagrindinės mokyklos pradinių

klasių 4 mokytojų ir 50 mokinių bei Šilutės pradinės mokyklos 88 mokytojų ir

160 mokinių nuomonė apie GU sąveikoje su gamta.

Išvada – kaimo ir miesto mokyklos aplinkos turi pakankamai sąlygų

pilnaverčiam GU sąveikoje su gamta. Tačiau tyrimo duomenys parodė, kad jos

nėra pilnai išnaudojamos. Taip pat mokytojų pasirenkami mokymo metodai ir

mokymo organizavimos formos per Pasaulio pažinimo pamoką ne visada

užtikrina efektyvų GU procesą. Buvo nustatyta, kad kaimo ir miesto mokyklų

mokytojai vengia eksperimentuoti bei stebėti natūralius gamtos objektus

mokymo proceso metu. Todėl ir jų mokiniai nėra skatinami visapusiškam

gamtos pažinimui. Pasaulio pažinimo ugdymui sąveikoje su gamta trūksta

planingumo, sistemingumo, motyvacijos. ĮVADAS

Dėl daugelio priežasčių vis labiau tolstame nuo gamtos, nepažįstame

jos. Nesaugiai jaučiasi visa gyvybė. Jeigu mes norime išvengti kylančios

grėsmės, turime išmokti suprasti gamtą. Suprasti, pažinti ir mylėti,

rūpintis ir globoti. Tai reikia pradėti ugdyti nuo mažumės.

Gamta – lyg sudėtingas nėrinys, kuriame viskas tarpusavyję susiję.

Savaime suprantama ir žmogus. Daugelis tai gerai supranta. Kad šio nėrinio

nesuardytume, bandydami ką nors keisti, privalome turėti tam tikrų žinių.

Šiandien gamtamokslinės žinios siejamos su technikos ir visuomenės

gyvenimo procesais, ekologijos, sveikatos apsaugos, higienos demografijos,

gamtonaudos ir kitomis sritimis. Gamtos mokslų dalyko turinį sudaro:

1. Gamtos mokslų metodologija.

2. Žemės mokslas (astronomija, geologija, meteorologija, okeanografija

ir kt.).

3. Biologija, chemija, fizika. Taip pat įeina gretutinės (artimos) sritys:

1. aplinkosauga;

2. sveika gyvensena;

3. ekologija;

4. aplinkotyra;

5. žemės ūkis ir kt.

Gamtos mokslas ir gamtamokslinis ugdymas yra glaudžiai ir specifiškai

(lyginant su kitomis mokslų sritimis) susiję.

Egzistuoja sąvokos gamtamokslinis ugdymas (GU) problema. Ši sąvoka

nėra išsamiai ir tinkamai apibrėžta ir tai yra ateities didaktų uždavinys.

Kita vertus, kalbant apie pradinę mokyklą ši sąvoka nėra pati tinkamiausia.

Todėl dažnai taikomos paprastesnės sąvokos, iš esmės nusakančios

gamtamokslinį ugdymą – pasaulio pažinimas, aš ir pasaulis, gamta ir žmogus,

aplinkos pažinimas ir t.t.

Gamtamokslinio ugdymo problematika. Ji pastaraisiais metais tapo itin

aktuali. 2000 metais daugelyje šalių vyko tarptautinės konferencijos ir

simpoziumai, sskirti gamtamokslinio ugdymo problemoms. Akcentuojama, kad

visuomenės gamtamokslinis raštingumas (scietific literacy) yra nepakankamas

ir ši problema taps ypač aktuali XXI amžiuje. Akivaizdu, jog labai svarbus

bendrojo lavinimo mokyklos gamtos disciplinų mokytojų parengimas be jų

gamtamokslinio raštingumo lygio kėlimas, nes bet kurias švietimo sistemos

reformas reikia pradėti nuo kokybiškai naujos pedagogų rengimo pertvarkos.

Mokykla negali būti sėkmingai reformuota (ar reformuojama) be tam parengtų

pedagogų ir švietimo administratorių. Vykstant švietimo reformai Lietuvoje,

per keletą pastarųjų metų išryškėjo ypač grėsminga tendencija – tai

atotrūkis tarp bendrojo lavinimo mokyklos ir jai pedagogus rengiančios

aukštosios mokyklos.

Įvertinus daugelį parametrų, galima teigti, kad pradinių klasių

mokytojų gamtamokslinis raštingumas iš ties nepatenkinamas (pvz., mokytojai

dažnai vengia ekskursijų į gamtą, nes menkai tepažįsta gyvosios gamtos

įvairovę, neturi būtinų įgūdžių dirbti su specialiais tyrimų instrumentais

ir pan.). Analizuojant pradinės mokyklos gamtos mokslų pradmenų kurso

didaktines nuostatas, akivaizdu, kad pradinių klasių mokytojas turi turėti

pakankamai biologijos, fizikos, chemijos, technikos ir technologijos,

ekologijos ir kt. žinių. Tai svarbu todėl, kad siekiama, jog pradinukai ne

tik įgytų žinių ir įgūdžių, bet stebėdami ir tyrinėdami įžvelgtų įvairius

ryšius, tarpusavio priklausomybę ir pan. Nepakanka pradinių klasių

mokytojui žinoti keletą augalų ir gyvūnų rūšių. Jis privalo suvokti, kas iš

esmės yra augalas, kuo jis skiriasi nuo gyvūno, gyvūnas nuo žmogaus,

žemynas nuo Pasaulio, Pasaulis nuo Visatos, Kosmoso, Būties. Kitaip sakant,

jog gamtamokslinė kompetencija turėtų būti gerokai aukštesnė, lyginant su

vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos lygmeniu, t.y. privalo pasiekti

metodologinį gamtos ir žmogaus antropologinės filosofijos lygį. Deja,

šiandien gamtos ir žmogaus antropologinė filosofija tebėra “tarnaitė”

laukianti eilės už mokyklos durų.

Akivaizdu, kad gamtamokslinis ugdymas – viena aktualiausių bendrojo

ugdymo sričių reformuojamoje Lietuvos mokykloje. Pirmiausia todėl, kad jis

savo esme yra integralus. Gamtamokslinio ugdymo srityje įvyko ir vyksta

įvairių permainų: kinta ugdymo turinys (nors vienos koncepcijos stokojama),

vyksta efektyvesnių mokymo formų bei būdų paieška ir pan. Antra vertus,

išryškėja naujos kokybės visuomenės poreikiai. Į daugelį probleminių

klausimų bandoma atsakyti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos Bendrosiose

programose (1997), kuriose teigiama, kad pagrindinis gamtamokslinio ugdymo

tikslas – formuoti bendrąją mokslinę asmens kultūrą, ugdyti jo mokslinį

raštingumą (8, p. 288). 2003 m. Bendrosiose programose ir išsilavinimo

standartuose teigiama, kad pagrindiniu gamtamokslinio ugdymo tikslu

siekiama “sudaryti sąlygas moksleiviams išsiugdyti gamtamokslinio

raštingumo pradmenis (9, p. 363). Ne mažiau svarbu, kad jau pradinėje

mokykloje moksleiviai įgytų stebėjimo, tyrinėjimo, eksperimentavimo ir .kitų

įgūdžių – pažindami tiek gyvąją, tiek negyvąją gamtą. Kaip pažymi

R.Makarskaitė, “betyrinėjant pastebima gyvosios gamtos įvairovė, jos ryšiai

su negyvąja gamta, suvokiama, kad kiekvienas aplinkos komponentas yra

svarbus ir atlieka savo vaidmenį. Taip formuojasi aplinkosaugos nuostatos,

ugdoma pagarba gyvybei, atsakomybė už gamtos likimą” (10, p.19-20).

Šiandien klimatologai įsitikinę, kad pasaulio klimatas pamažu šiltėja.

Tai vyksta todėl, kad atmosfera veikia kaip šiltnamis, sulaikydama saulės

spindulius ir šildydama Žemę. Užterštas oras sulaiko daugiau

šilumos, ir

Žemės klimatas palengva šyla. Jeigu nebus sukliudyta oro teršimui, planetos

klimatas gali prarasti reikiamą pusiausvyrą. Tada įvyks daugiau gamtos

kataklizmų, nuo kurių nukentės vis daugiau žmonijos bei gyvosios gamtos.

Taigi suprantama, kad mokykla privalo rūpintis jaunosios kartos vidinio

pasaulio dorovine struktūra, ugdyti naują santykį su gamta, formuoti

ekologinę asmenybės sąžinę, pareigą ir atsakomybę.

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti gamtamokslinio ugdymo būklę sąveikoje su

gamta.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti mokslinę metodinę literatūrą GU aspektu.

2. Išanalizuoti dokumentus GU aspektu.

3. Atlikti anketinę apklausą.

4. Atlikti statistinę duomenų aanalizę.

Tyrimo objektas – Šilutės rajono Pašyšių pagrindinės mokyklos pradinių

klasių mokytojai ir mokiniai.

Darbe naudotasi šiais tyrimo metodais:

1. Mokslinė literatūros analizė,

2. Anketinė apklausa,

3. Statistinis rezultatų apdorojimas.

Tyrimui pasirinkti Šilutės rajono Pašyšių pagrindinės mokyklos 4

pradinių klasių mokytojai bei jų 50 mokinių ir Šilutės pradinės mokyklos 8

mokytojai ir 160 mokinių. ĮGYTOS PROFESINĖS KOMPETENCIJOS

Įgytos profesinės kompetencijos rašant baigiamąjį darbą:

1. Gebėti pažinti vaiką, jo poreikius ir juos tenkinti.

2. Gebėti pažinti specifinius vaiko raidos įpatumus ugdymo procese.

3. Gebėti sudaryti vaikams palankias sąlygas perimti bendrąsias

žmonijos vertybes ir kultūrinius pagrindus bei ugdyti

sociakultūrinę kompetenciją.

4. Išmanyti pradinės mokyklos ugdymo turinį, gebėti jį interpretuoti,

koreguoti, modeliuoti bei kūrybiškai taikyti ugdymo procese.

5. Gebėti išmanyti pedagoginės sąveikos principus ir jais remtis

pedagoginiame pprocese.

6. Gebėti konstruktyviai, kryptingai bendrauti ir bendradarbiauti su

kitais pedagogais, šeima ir kitomis ugdymo institucijomis.

7. Gebėti puoselėti bendrąsias žmogaus vertybes ir jomis grįsti savo

gyvenimą ir veiklą.

8. Suvokti pagrindines Lietuvos, Europos ir pasaulio švietimo bei

mokslo tendencijas ir vertybes.

9. Gebėti plėtoti informacinės-komunikacinės kultūros įgūdžius.

10. Tapti gimtosios kalbos žinovu, puoselėtoju ir ugdytoju. 1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Bendra Pasaulio pažinimo kurso struktūra ir samprata

Iki mokyklos vaikai jau turi tam tikrų žinių apie gamtą. Labai svarbu,

kad tos žinios būtų sistemingai gilinamos ir plečiamos pradinėjė mokykloje,

t.y. I-IV klasėse. Gamtamokslinio parengimo kokybė šiuo atveju daugiausia

priklauso nuo mokytojo, jo gamtamokslinės kompetencijos. Nuo 1992 m.

pradinėje mokykloje pradėtas dėstyti Pasaulio pažinimo mokomasis dalykas,

kurį galima traktuoti kaip gamtamokslinio ugdymo pradinėje mokykloje vieną

iš komponentų. Lietuvos pradinėje mokykloje šiuo metu gamtos mokslų

pradmenys yra integruoti į pasaulio pažinimo kursą. Šios programos

gamtamokslinę dalį sudaro biologijos, fizikos, chemijos, technologijos,

ekologijos problemos. Pagrindinis gamtos pažinimo tikslas – ugdyti vaikų

gebėjimą suprasti gamtos pasaulį ir bendrauti su juo.

Pasaulio pažinimo struktūrą pradinėje mokykloje sudaro:

I klasė – „Aš ir pasaulis“

II klasė – „Pasaulis ir aš“

III klasė – „Mūsų pasaulis“

IV klasė – „Vienas pasaulis“

Pasaulio pažinimo ugdymo turinys išdėstytas programoje, kuri sudaryta

remiantis svarbiais didaktiniais principais:

1. Humaniškumo (pagarbos žmogui, gamtai ugdymas, sveikos ir saugios

aplinkos kūrimas ir t.t.);

2. Demokratiškumo (tiek mokiniui, tiek mokytojui paliekama pasirinkimo

teisė ir laisvė mokymo metodikų, turinio ir pan. aspektu);

3. Spiralės (tie patys klausimai nagrinėjami aukštesnėse klasėse,

tačiau aukštesniu lygmeniu. Mokomoji medžiaga plečiama ir

gilinama);

4. Integracijos (integruota medžiaga išdėstyta integruotai (sujungta į

visumą). Stengiamasi integruoti ne tik mokymo turinį, bet ir

procesą, mokytojų ir mokinių veiklą).

Ne mažiau svarbūs ir daugelyje šalių akcentuojami (taip buvo anksčiau

ir Lietuvoje) tokie principai:

1. Kraštotyrinis (remiamasi mokinių žiniomis, vaizdiniais, kurie įgyti

tyrinėjant gimtosios vietovės, šalies žemės paviršių, iškasenas,

oro reiškinius, vandenis, dirvožemį ir t.t.);

2. Sezoniškumo (tiek negyvosios, tiek gyvosios gamtos objektai bei

reiškiniai ir jų kitimas stebimi rudenį, žiemą, pavasarį ir vasarą.

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrųjų programų pagrindu

kiekvienas mokytojas gali sukurti jam prieinamą detalią ir konkrečią

pasaulio pažinimo mokymo programą, atitinkančią mokinių interesus, brandos

lygį, kitas asmenybės savybes.

2003 m. Bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose teigiama,

kad pagrindinis gamtamokslinio ugdymo tikslas – sudaryti sąlygas

moksleiviams išsiugdyti gamtamokslinio raštingumo pradmenis. Siekiama, kad

moksleiviai pradinėje mkykloje įgytų apibendrintų žinių apie gamtą ir juos

supančią aplinką, gebėjimų, kurie padėtų pažinti pasaulį ir išsiugdytų

vertybines nuostatas.

Bendrojo išsilavinimo standartuose (2003) iš Pasaulio pažinimo

gamtamokslinio ugdymo 7 uždavinių yra tik du uždaviniai, kai ugdymas vyksta

sąveikoje su gamta. Šiais dviejais uuždaviniais siekiama, kad gamtamokslinis

ugdymas turėtų padėti moksleiviams (9, p. 364):

1. stebint augalų ir gyvūnų įvairovę, aiškintis jų tarpusavio

priklausomybę, auginant augalus ir globojant gyvūnus, gebėti

atrasti bendras augalų ir gyvūnų sandaros bei veiklos ypatybes,

pastebėti gyvūnų organizmų prisitaikymą prie kintančių aplinkos

sąlygų;

2. atpažinti, apibūdinti ir gebėti grupuoti pagrindinius gamtos

reiškinius, medžiagų savybes, kraštovaizdžio bruožus.

Mokytojas turėtų siekti, kad vaikai stebėtų, tyrinėtų gamtą,

pratintųsi įžvelgti faktų bei reiškinių sąsajas, pajustų pasaulio

vientisumą. Jei tik įmanoma, atliekami nesudėtingi eksperimentai, bandymai;

sodinama ir auginama; tirpinama, maišoma, garinama; sveriama ir matuojama.

Mokiniai mokomi ir mokosi nuoseklaus tyrimo metodo: stebėjimas – ana.lizė –

hipotezė – jos tikrinimas – išvados. 1.2 Gamtamokslinio ugdymo turinys pradinėje mokykloje

Ugdymo turinį nusako mokymo programos. Jos gali būti įvairių lygmenų

ir atlikti skirtingas funkcijas. Bendruosius gamtamokslinio ugdymo turinio

komponentus nusako Bendrosios programos, kuriose nurodoma, jog

gamtamokslinių dalykų turinį sudaro tokie pagrindiniai dėmenys (8, p.368-

369):

I. Gamtos tyrimai:

1. Mokslinio tyrimo metodai.

2. Mokslinė mąstysena ir kūribiškumas.

3. Gamtos mokslai ir visuomenė.

II. Gyvoji gamta (biologija):

1. Organizmas.

2. Organizmas ir aplinka. Biosfera ir žmogus.

3. Gyvybės tęstinumas ir įvairovė.

4. Žmogus.

III. Medžiagos ir jų kitimai (chemija):

1. Medžiagos sandara ir sudėtis.

2. Medžiagų savybių priklausomybė nuo jų sudėties ir sandaros.

3. Cheminiai virsmai.

4. Svarbiausios gamtinės bbei buityje ir technologijose naudojamos

medžiagos.

IV. Fizikiniai reiškiniai (fizika):

1. Fizika kaip gamtos mokslas.

2. Medžiaga ir jos sandara.

3. Judėjimas ir jėgos.

4. Energija ir fizikiniai procesai.

5. Fizikinės transformacijos.

6. Žemė ir visata.

Pirmasis gamtos tyrinėjimų komponentas yra integruojamas į kitus tris.

Lietuvos pradinės mokyklos “Pasaulio pažinimo” kurso vadovėliuose

gamtamokslinių temų pateikta nevienodai. Sąlygiškai kaip gamtamokslines

temas galima vertinti: I klasės vadovėlyje 39 (iš 72), II klasės vadovėlyje

72 (iš 109), III klasės vadovėlyje 55 (iš 104), IV klasės vadovėlyje 77 (iš

136). 1.3 Gamtamokslinio ugdymo metodai pradinėje mokykloje

Svarbus GU komponentas – tinkami metodai. Pasaulio pažinimo mokymo

metodai yra pakankamai įvairūs, egzistuoja nemažai jų klasifikacijų.

Vieningos, visuotinai pripažintos metodų klasifikacijos nėra.

Gamtamokslinio ugdymo metodai dažnai skirstomi į žodinius, vaizdinius ir

praktinius. Taip pat galima skirti bendruosius ir specifinius “Pasaulio

pažinimo” mokymo metodus.

Bendrieji “Pasaulio pažinimo” mokymo metodai:

1. Pasakojimas;

2. Aiškinimas;

3. Pokalbis;

4. Spausdintų šaltinių naudojimas;

5. Demonstravimas;

6. Techninių mokymo priemonių demonstravimas-stebėjimas;

7. Didaktiniai žaidimai;

8. Ekomisterijos.

Bendruosius mokymo metodus dažniausiai naudojame klasėje, o

specifinius mokymo metodus – gamtoje (mokyklos aplinkoje, už jos ribų ir

pan.).

Specifiniai Pasaulio pažinimo mokymo metodai:

1. Stebėjimas (trumpalaikiai, ilgalaikiai, sezoniniai gamtos

reiškinių stebėjimai; stebėjimo duomenų fiksavimas; naudojimasis

paprasčiausiais prietaisais ir t.t.).

2. Bandymai (daiktų ir reiškinių tyrimas; tyrimo sąlygų, veiksnių

stebėjimas;

gautų rezultatų analizavimas ir aiškinimas; mokėjimų

ir įgūdžių formavimas ir t.t.).

3. Praktikos darbai (modeliavimas; grafiniai darbai; darbas su

prietaisais; darbas su planu, žemėlapiu, gaubliu ir pan.).

4. Eksperimentai.

Nemaža gamtos pažinimo žinių mokiniai turi įgyti patys stebėdami

negyvosios ir gyvosios gamtos reiškinius bei jų kitimą gamtoje. Stebėjimas

– toks gamtos pažinimo mokymo metodas, kai mokytojo tiesiogiai ir

netiesiogiai vadovaujami mokiniai įsisavina žinias, mokėjimus ir įgūdžius,

betarpiškai stebėdami, tyrinėdami negyvąją ir gyvąją gamtą.

Gamtos ir jos reiškinių stebėjimus mokiniai privalo atlikti

sistemingai per visus metus. KKadangi tai tęsiasi ilgą laiką, jie vadinami

ilgalaikiais gamtos stebėjimais.

Tinkamai organizuoti ilgalaikiai gamtos stebėjimai sudaro galimybę

pradinių klasių mokiniams sukaupti elementarių teorinių žinių apie gamtos

daiktus ir reiškinius, jų kitimą įvairiais matų laikais, susiformuoti jų

teisingus vaizdinius, sąvokas. Be to, stebėjimo metu ugdomas mokinių

pastabumas, dėmesys, mąstymas, vaizduotė, smalsumas ir kiti pažintiniai

gebėjimai.

Stebėdami gamtos ir jos reiškinių sezoninį kitimą, mokiniai išmoksta

stebėjimo duomenis fiksuoti individualiuose bei klasės gamtos ir darbo

kalendoriuose, naudotis termometru, vėjarodžiu, sniegmačiu bei kitais

prietaisais. Kad gauti faktai taptų mokinių žiniomis, reikia juos

analizuoti, sisteminti, apibendrinti, įtvirtinti. Svarbiausia, kad

mokytojas tinkamai organizuotų gamtos ir jos reiškinių stebėjimus. Žinoma,

tam jis turi pats pasirengti.

Bandymai – tai toks gamtos pažinimo mokymo metodas, kai mokytojo

tiesiogiai ar netiesiogiai vadovaujami mokiniai tiria kokį nors daiktą ar

reiškinį, pasinaudodami specialiai sudarytomis sąlygomis ir atitinkamai jį

paveikdami.

Bandymas skiriasi nuo stebėjimo. Stebėdami mokiniai mato daiktus ir

reiškinius tokius, kokie jie yra, o atlikę bandymą, mokiniai mato ne tik

tiriamą daiktą, bet ir jo pakitimus, savybes. Taigi bandymo metu galima

sukelti reikalingus reiškinius. Atlikdami bandymus, mokiniai mokosi

suprasti reiškinius, vykstančius gamtoje.

Bandymai vertingi ne tik dėl to, kad padeda mokiniams įgyti konkrečių

ir teisingų žinių, bet ir todėl, kad sudaro galimybę ugdyti jų pastabumą,

mąstymą. Jie skatina mokinių aktyvumą, domėjimąsi, ugdo savarankiškumą,

formuoja naudojimosi bandymų reikmenimis mokėjimus ir įgūdžius.

Bandymus per Pasaulio pažinimo pamokas mokiniai gali atlikti

frontaliai ir individualiai. Atliekant bandymus frontaliai, visi klasės

mokiniai., mokytojo vadovaujami, atlieka vienodus veiksmus. Mokytojas taip

pat užduoda klausimus, kurie padeda mokiniams daryti apibendrinimus,

išvadas. Jeigu bandymus turi atlikti vienas, du ar daugiau mokinių,

mokytojas pateikia jiems instrukciją raštu. Baigus bandymą, ttikrinami gauti

rezultatai. Mokiniai pasako padarytas išvadas. Po to visų atliktas darbas

apibendrinamas, akcentuojama, kas jame buvo svarbiausia, įvertinami atskirų

mokinių darbai. Būtinai pagiriami tie, kurie rūpestingai ir gerai atliko

bandymą, nes tai ugdo mokinių savarankiškumą ir aktyvumą.

Praktikos darbų metodas – tai tokia mokymo organizavimo forma, kai

gamtos pažinimo žinias, mokėjimus ir įgūdžius mokiniai įsisavina

savarankiškai, atlikdami praktinius darbus su augalais ir gyvūnais. Gamtos

pažinimo žinios plečiamos ir gilinamos per praktikos darbus, kuriuos

mokiniai atlieka gyvosios gamtos kampelyje.

Praktikos darbų metodas padeda mokiniams įsisavinti praktinio pobūdžio

gamtos žinias, kkurios glaudžiai susijusios su mokėjimais ir įgūdžiais.

Labiausiai paplitę praktikos darbų metodai yra: modeliavimas, grafiniai

darbai, darbai su prietaisais ir darbinio pobūdžio praktikos darbai.

Darbinio pobūdžio praktikos darbų metu mokiniai gamina gamtos pažinimo

mokymui reikalingas vaizdines priemones, dirba gyvosios gamtos kampelyje,

mokomajame bandymų sklype, atlieka visuomenei naudingą darbą.

Eksperimentas padeda atrasti, išsiaiškinti. Pavyzdžiui, įvairių

aplinkos sąlygų poveikį gamtos objektams, gamtos reiškinių priežastis, gyvų

organizmų poreikius ir pan. Eksperimentas skiriasi nuo paprasto gamtos

stebėjimo, nes jam atlikti reikia prietaisų, medžiagų bei įvairių sąlygų.

Paskatinti imtis eksperimento gali vadovėlio klausimai, mokinių asmeninė

patirtis, išvykos į gamtą, ankstesnių eksperimentų neaiškumai.

Ruošdamiesi atlikti eksperimentą, mokiniai turi gerai suprasti, ką juo

nori išsiaiškinti. Jie patys, kiek įmanoma ir kiek leidžia saugumo

taisyklės, turėtų surinkti reikalingas priemones ir medžiagas, suplanuoti

darbo eigą. Eksperimento planavimas yra ne mažiau svarbus už patį

eksperimentą, nes nuo gerai apgalvoto pasiruošimo ir metodų parinkimo labai

priklausys rezultatai.

Vienu metu patartina tyrinėti tik vieną veiksnį. Visos kitos sąlygos

turėtų būti kiek įmanoma vienodos. Pagal galimybes ir sąlygas mokiniai

eksperimentus gali atlikti grupelėmis ar po vieną. Svarbiausia, kad jie

aptartų rezultatus tarpusavyje. Galutinis eksperimento etapas yra rezultatų

registravimas ir pateikimas. Mokytojas turėtų skatinti mokinius

apibendrinti rezultatus ir pavaizduoti juos piešiniais, grafikais,

diagramomis.

“Taigi gamtotyra, atradimo džiaugsmas, bendravimas ir

bendradarbiavimas tyrinėjant aplinką, gamtos mokslų patirties susiliejimas

su kasdieniniu gyvenimu – tai pagrindiniai gamtos mokslų elementai

pradinėse klasėse” ((10, p. 14).

Konferencijų “Gamtotyra bendrojo lavinimo mokyklos I-VI klasėse” (2002

ir 2003) metu pristatytuose 53 pranešimuose/tyrimuose vyrauja lengviausiai

pasiekiami stebėjimo objektai – naminiai gyvūnai ir kambariniai augalai,

medžiai ir paukščiai (didžioji dalis – prie lesyklėlių). Nors du trečdalius

visų pristatytų tyrimų sudaro gamtinės aplinkos objektų bei reiškinių

stebėjimai, vieną trečdalį sudaro apklausos, tačiau socialinis tyrimų

aspektas dažnai pagrįstas ekologinių, etinių problemų, iškylančių susidūrus

gamtinei ir socialiniai aplinkai, analize (4, p. 354-357).. 1.4 Gamtamokslinio ugdymo mokymo organizavimo formos

pradinėje mokykloje

Pradinėje mokykloje gali būti taikomos tokios pagrindinės

gamtamokslinio ugdymo mokymo organizavimo formos:

▪ pamoka;

▪ mokomoji/pažintinė ekskursija (kraštotyrinė, etnografinė,

biologinė ir kt.);

▪ namų darbai;

▪ praktikos darbai;

▪ lauko tyrimų praktika;

▪ papildomasis/gretutinis ugdymas (būreliai, rateliai, sekcijos,

klubai ir pan.);

▪ projektai;

▪ interesų centrai it t.t.;

▪ konsultacijos.

Sėkmingam gamtamoksliniam ugdymui realizuoti pasirenkamos

tinkamiausios formos.

Kad mokiniai dirbtų per visą pamoką, turi būti skatinamas jų dėmesys.

Mokinių aktyvumą ir savarankiškumą Pasaulio pažinimo pamokoje skatina:

▪ įdomi naujos medžiagos pateikimo pradžia;

▪ pagrindinių žinių, mokėjimų ir įgūdžių akcentavimas;

▪ mokinių aktyvumo ir savarankiškumo skatinimas;

▪ rėmimasis mokinių gyvenimo patirtimi;

▪ mokiniams pateikiami klausimai;

▪ populiarioji mokslinė ir grožinė literatūra;

▪ vaizdinės priemonės;

▪ gera emocinė nuotaika.

Mokomoji ekskursija – vaizdi gamtos pažinimo mokymo organizavimo

forma, organizuojama už klasės arba mokyklos ribų ir sudaranti galimybę

tyrinėjamus objektus bei reiškinius suvokti natūraliomis arba specialiai

sudarytomis sąlygomis.

Per ekskursiją, kaip ir per pamoką, mokytojas kryptingai vadovauja

mokinių pažintinei veiklai, panaudodamas įvairius mokymo metodus ir būdus.

Daugiausia vietos čia skiriama gamtos daiktų betarpiškam stebėjimui ir

lyginimui, mokinių praktiniams darbams. Ekskursijos sudaro galimybę

mokiniams ne tik sukaupti gyvų konkrečių vaizdinių ir sąvokų, bet ir

pratina nustatyti tyrinėjamų daiktų bei reiškinių tarpusavio ryšius.

Pagal trukmę ekskursijos skirstomos į trumpalaikes ir ilgalaikes.

Trumpalaikių ekskursijų metu, tyrinėdami gamtos objektus ar reiškinius

mokyklos kieme ar jos apylinkėse, mokiniai sukaupia konkrečių žinių

pamokoms. Joms skiriama 40-50 min. Ilgalaikės ekskursijos paprastai trunka

ilgiau kaip 2 valandas ir organizuojamos mokslo metams pasibaigus.

Pasiruošimo ekskursijai metodika priklauso nuo ekskursijos tipo,

temos, pagrindinio didaktinio tikslo, mokinių amžiaus ir žinių lygio.

Tačiau visoms ekskursijoms būdingi trys pagrindiniai etapai: 1)

pasiruošimas, 2) ekskursijos eiga ir 3) rezultatų apibendrinimas.

Moksleiviams ypač vertinga yra tiriamoji veikla. Anot prof. E.

Šapokienės, tiriamasi darbas – “toks mokymo proceso organizavimas, kai

mokiniai susipažįsta su pagrindiniais tyrimo metodais, išmoksta jiems

lengvai suprantamų tyrimo metodikos elementų, įgyja mokėjimų ir įgūdžių

savarankiškai tyrinėti gamtos ir visuomenės gyvenimo reiškinius” (6, p.43).

Bendrosiose programose (2003) nurodomos tokios svarbiausios pažinimo

proceso organizavomo kryptys (9, p. 367): “dažnai mokomasi ne tik klasėje,

bet ir artimoje aplinkoje. Jeigu įmanoma, pamokos vedamos gamtoje,

muziejuje, jaunųjų gamtininkų centre, ūkininko sodyboje, pas amatininkus ir

pan.;

mokomasi ne tik iš vadovėlių, bet ir atliekant paprastus stebėjimus

ir bandymus (sodinama ir auginama, tirpinama, maišoma ir garinama, sveriama

ir matuojama), ieškoma atsakymų į klausimus.

“V. Lamanausko ir R. Makarskaitės (2001) tyrimai pademonstravo tai,

kad gamtamokslinio ugdymo proceso organizavimas – aktuali problema pradinių

klasių mokytojams. Be kitų dalykų, respondentai akcentavo užklasinių

renginių, galimybių pasidalyti darbo patirtimi su kolegomis trūkumą” (4, p.

354-355). 1.5 Mokyklos aplinka gamtamokslinio ugdymo procese

Augalus ir gyvūnus mokiniai gali stebėti mokyklos kieme, apylinkėse

(medžiai, krūmai, žoliniai augalai, paukščiai, žvėrys, žvėreliai bei kt.),

mokomajame bandymų sklype (gėlės, daržovės, piktžolės, vaistingieji

augalai, prieskoniniai-vaistiniai augalai, javai, pašariniai augalai,

techninės kultūros, vaismedžiai, vaiskrūmai; gyvūnai: vabzdžiai,

varliagyviai, ropliai, paukščiai bei kt.).

Apgalvotai sutvarkyta mokyklos teritorija turi didelę reikšmę ne tik

pasaulio pažinimo mokymui, bet ir mokinių ekologiniam ir estetiniam

ugdymui. Apie 40 proc. mokyklos teritorijos turėtų būti apželdinta. Joje

esantys želdiniai turi tapti savotiškų žinių apie supantį pasaulį

informacijos šaltiniu, bandymų ir stebėjimų vieta.

“Augalai ir gyvūnai gamtoje – tai pačios geriausios vaizdinės

priemonės. Jos leidžia supažindinti mokinius su augalo bei gyvūno dydžiu,

forma, spalva, vystimusi, parodo gyvūnų eelgesį, judesius, gyvenimo būdą bei

kt. Tokias vaizdines priemones mokiniai suvokia ne tik klausa, bet ir

kitais jutimo organais: regėjimu, lytėjimu, uosle. Be to, matydami

natūralius augalus, gyvūnus, mokiniai susidaro jų teisingus vaizdinius,

sąvokas” (5, p.180).

Mokomasis bandymų sklypas – žemės plotas, skirtas pastoviam

naudojimui, kuriame mokiniai per gamtos pamokas įgytas žinias taiko

praktikoje, mokosi dirbti kai kuriuos žemės ūkio darbus. Jis turi būti arti

mokyklos. Įvairiose rekomendacijose siūloma mokomajame bandymų sklype

įrengti daržininkystės, laukininkystės, sodininkystės, vaisių bei uogų ir

įvairių miško augalų medelyną, gėlių ir dekoratyvinių augalų, augalų

kolekcinį, pridengtos žemės sklypus, o taip pat įrengti meteorologinę

aikštelę bei vietą pamokoms vesti.

Mokyklos teritorijoje turėtų būti ne tik mokomasis bandymų sklypas,

bet ir geografinė aikštelė. Geografinėje aikštelėje įrengiami šie

prietaisai: vėjarodis, horizonto krypčių rodyklė, gnomonas, sniegmatis,

smėlio dėžės ir kompasiniai augalai.

Tinkamai organizuota materialinė mokymo bazė padeda pradinių klasių

mokiniams įgyti sąmoningų, sistemingų ir tvirtų gamtos pažinimo žinių,

mokėjimų ir įgūdžių, formuoja jų mokslinės pasaulėžiūros pradmenis,

skiepija jiems gamtos apsaugos ir kultūringo elgesio gamtoje įpročius,

ekologiškai auklėja. 2.1 Tyrimo “Gamtamokslinis ugdymas sąveikoje su gamta

lyginamuoju aspektu” metodika

Tyrimo ssubjektai. Tyrimui pasirinkti Šilutė rajono Pašyšių pagrindinės

mokyklos keturi mokytojai dirbantys su I-IV klasėmis bei 50 pradinių klasių

mokinių ir Šilutės pradinės mokyklos aštuoni mokytojai ir 160 mokinių.

Tirtas GU sąveikoje su gamta.

Pateiktos dvi anketos (vienos skirtos mokytojams, kitos –

moksleiviams). Anketos sudarytos remiantis teorinėje dalyje nagrinėta

medžiaga. Šių anketų tikslas – išsiaiškinti, kokios mokymo organizavimo

formos ir metodai yra naudojami GU, kaip išnaudojama mokyklos aplinka GU

sąveikoje su gamta.

Duomenų rinkimo metodai. Duomenys gauti anketos būdu. Vienos anketos

buvo skirtos mokytojams, o kitos – moksleiviams. Atlikta gautų rezultatų

analizė.

Tyrimo procedūros. Anketos buvo pildomos mokykloje. Paaiškinus anketų

turinį ir jų panaudojimo tikslingumą, mokytojos stengėsi atsakingai

užpildyti jas. Mokiniai noriai ir su susidomėjimu užpildė anketas.

Anketos sukurtos pačio tyrėjo. Anketų surinkti duomenys buvo

analizuojami pagal tam numatytą sistemą. Jos buvo suskirstytos į tam tikras

klausimų grupes (žiūr. 1 priedą). Atlikta mokytojų ir mokinių atsakymų

lyginamoji analizė. Tokiu būdu gaunama tikslesnė informacija apie GU

procesą. Taip pat atlikta kaimo ir miesto mokyklų tyrimo rezultatai. lyginamuoju aspektu” rezultatų aptarimas

2.2.1 Mokytojų anketų rezultatų aptarimas

1-as klausimas. Kokias sąlygas turite GU mokyklos aplinkoje “pamokai

lauke”?

1 lentelė Kaimo ir miesto mokyklų teritorijos

|Eilės|Kaimo mokyklos teritorija |Miesto mokyklos teritorija |

|nr. | | |

|1. |Šyšos upė |Šyšos upė (pavasario potvynis) |

|2. |Ąžuolų skveras |Upės pylimas |

|3. |Šaltinio fontanas (neužšąlantis |Daugybė augmenijos ir žalumos |

| |žiemą) | |

|4. |Daugybė augmenijos ir žalumos |Pievelė |

|5. |Įvairūs paukščiai ir gyvūnai |Miškas |

|6. |Sena bažnyčia su savo paminklais |Urbanistiniai paminklai |

Kaimo ir miesto teritorijose yra Šyšos upė, daug augmenijos ir

žalumos, senų pastatų (žiūr. 1 lentelę). Kaimo mokylos teritorijoje daugiau

yra paukščių ir gyvūnų, o miesto mokyklos teritorijoje netoli yra miškas.

Išvada. Kaimo ir miesto mokyklų teritorijos GU yra pakankamai geros.

2-as klausimas. Ar naudojatės GU mokyklos aplinka?

Visi kaimo mokyklos mokytojai atsakė, kad GU retai naudoja mokyklos

aplinką. Jie motyvuoja tuo, kad “moksleiviai yra per maži, arba tam yra

netinkamos oro sąlygos; be to vaikai ir taip turi GU patirties, nes gyvena

kaime”. Miesto mokyklos mokytojai teigia, kad GU dažnai naudojasi mokyklos

aplinka, nes “išvykimas į gamtą yra tikslingas: mokiniai matydami,

dalyvaudami greičiau ir geriau įsisavina mokomąją medžiagą”.

Išvada. Kaimo mokyklos mokytojai retai naudojasi mokyklos aplinka GU

procese, o miesto mokyklos mokytojai – dažnai.

3-ias klausimas. Kokiu tikslu naudojate mokyklos aplinką?

2 lentelė Mokyklos aplinkos panaudojimas GU

| | | | |(vnt.) | |

|1. |Žaidimams |1 |25 |6 |75 |

|2. |Pasivaikščiojim|1 |25 |4 |50 |

| |ams | | | | |

|3. |Stebėjimams |4 |100 |8 |100 |

|4. |Tyrimams |4 |100 |8 |100 |

Kaimo mokyklos mokytojai per Pasaulio pažinimo pamokas mokyklos

aplinką naudoja gyvosios gamtos stebėjimams ir tyrimams, o miesto mokyklos

mokytojai – dažniausiai stebėjimams ir tyrimams, šiek tiek rečiau

pasivaikščiojimams (žiūr. 2 lentelę).

Išvada. Mokytojai, dirbantys kaimo mokykloje, per Pasaulio pažinimo

pamokas mokyklos aplinką daugiausiai naudoja gyvosios gamtos stebėjimams

bei tyrinėjimams, o miesto mokykloje dirbantys mokytojai – stebėjimams,

tyrinėjimams ir žaidimams.

4-as klausimas. Kokias vaizdines priemones naudojate supažindinant

mokinius su gyvosios gamtos objektais?

3 lentelė Mokytojų naudojamos priemonės supažindinant su gyvosios

gamtos objektais

| | | | |(vnt.) | |

|1. |Vadovėliai |4 |100 |4 |50 |

|2. |Plakatai, |4 |100 |4 |50 |

|3. |Natū.ralūs |2 |50 |8 |100 |

|4. |Natūralūs |1 |25 |7 |87,5 |

Kaimo mokyklos mokytojai, supažindindami mokinius su gyvosios gamtos

objektais (augalais ir gyvūnais), daugiausiai naudoja vadovėlį ir kitas

vaizdines priemones, kurias turi klasėje, mažai naudojasi mokyklos kiemu ar

kitomis priemonėmis (žiūr. 3 lentelę). Miesto mokyklos mokytojai,

supažindindami mokinius su gyvosios gamtos objektais dažniausiai naudoja

natūralius objektus klasėje ar mokyklos kieme, rečiau – vadovėlius,

plakatus, iliustracijas.

Išvada. Kaimo mokyklos mokytojai, supažindinant su gyvosios gamtos

objektais, daugiausiai naudoja vadovėlius, iliustracijas, plakatus, o

miesto mokyklos mokytojai – natūralius objektus klasėje ir mokyklos kieme.

5-as klausimas. Kokius mokymo metodus dažniausiai naudojate Pasaulio

pažinimo pamokose?

4 lentelė Mokytojų naudojami mokymo metodai Pasaulio pažinimo

pamokose

| | |(vnt.) | |(vnt.) |skaičius

(%)|

|1. |Pasakojimas |4 |100 |8 |100 |

|2. |Aiškinimas |4 |100 |8 |100 |

|3. |Pokalbis |4 |100 |8 |100 |

|4. |Spausdintų |4 |100 |8 |100 |

|5. |Demonstravimas|4 |100 |8 |100 |

|6. |Didaktiniai |2 |50 |8 |100 |

|7. |Stebėjimas |2 |50 |8 |100 |

|8. |Bandymas |2 |50 |6 |75 |

|9. |Eksperimentas |- |- |5 |62,5 |

|10. |Tyrimas |1 |25 |5 |62,5 |

Pusė kaimo mmokyklos mokytojų paminėjo, kad per Pasaulio pažinimo

pamokas naudoja ir specifinius mokymo metodus: stebėjimus, bandymus (žiūr.

4 lentelę). Tyrimo metodą naudoja tik viena mokytoja. Nė viena iš mokytojų

neužsiminė apie eksperimento metodą. Miesto mokyklos mokytojai irgi

dažniausiai naudoja bendruosius mokymo metodus, rečiau – specifinius mokymo

metodus.

Išvada. Kaimo mokyklos mokytojai Pasaulio pažinimo pamokose dažniau

naudoja bendruosius mokymo metodus, rečiau specifinius mokymo metodus, o

miesto mokyklos mokytojai – be bendrųjų mokymo metodų taip pat naudija ir

specifinius.

6-as klausimas. Kokias mokymo organizavimo formas naudojate Pasaulio

pažinimo pamokose?

5 lentelė Naudojamos mmokymo organizavimo formos Pasaulio pažinimo

pamokose

| | |(vnt.) |(%) |skaičius |skaičius |

| | | | |(vnt.) |(%) |

|1. |Pamoka |4 |100 |8 |100 |

|2. |Papildomasis |1 |25 |1 |12,5 |

|3. |Projektai |2 |50 |4 |50 |

|4. |Ekskursija |3 |75 |5 |62,5 |

Tyrimai parodė, kad mokytojams sunkiausiai buvo įvardinti, kokias

mokymo organizavimo formas naudoja Pasaulio pažinimo pamokose (žiūr. 5

lentelę).

Išvada. Mokytojai daugiausiai naudoja pamokas, ekskursijas ir

projektus, kaip mokymo organizavimo formas, Pasaulio pažinimo pamokose.

7-as klausimas. Kaip dažnai vykstate į ekskursijas per Pasaulio

pažinimo pamokas? Išvardinkite, kur buvote.

1 pav. Vietos, į kurias pasirenkamos ekskursijos

Visi mokytojai teigia, kad per Pasaulio pažinimo pamokas į ekskursijas

vykstama retai (žiūr. 1 pav.). Dažniausiai ekskursijos yra organizuojamos

po kaimo ar miesto apylinkes. Kaimo mokyklos mokytojai ekskursijas

organizuoja ir į mišką, o į didmiesčius – retai. Miesto mokyklos mokytojai

dar pasirenka įvairias žemaitijos vietoves ( Ventės ragas, Palanga,

Kretingos žiemos ssodas, Švėkšnos parkas, Juknaičių piliakalnis ir kt.).

Išvada. Kaimo ir miesto mokyklų mokytojai retai organizuoja

ekskursijas per Pasaulio pažinimo pamokas.

8-as klausimas. Kokiu tikslu dažniausiai vykstate į ekskursijas?

6 lentelė Tikslai, dėl kurių vykstama į ekskursijas

| | |(vnt.) | |(vnt.) |skaičius (%)|

|1. |Žaisti |- |- |- |- |

|2. |Pasivaikščiot|- |- |4 |50 |

| |i | | | | |

|3. |Stebėti |4 |100 |8 |100 |

|4. |Tyrinėti |4 |100 |8 |100 |

Tyrimo rezultatai parodė, kad kaimo ir miesto mokyklų mokytojai prieš

išvykdami į ekskursiją visada mokiniams pateikia tikslus, ką reikės jos

metu stebėti ar tyrinėti (žiūr. 6 lentelę).

Išvada. Kaimo ir miesto mokyklų mokytojai dažniausiai organizuoja

ekskursijas, kad mokiniai jų metu galėtų stebėti bei tyrinėti augalus ir

gyvūnus. 2.2.2 Mokinių anketų rezultatų aptarimas

1-as klausimas. Kur dažniausiai vyksta Pasaulio pažinimo pamokos?

1 pav. Pasaulio pažinimo pamokos vyksta

Dauguma mokinių teigia, kad Pasaulio pažinimo pamokos dažniausiai

vyksta klasėje(žiūr. 1 pav.). Mažiau nei pusė kaimo mokyklos mokinių

teigia, kad jos vyksta mokyklos kieme, o miesto mokyklos mokinių daugiau

nei pusė, kad Pasaulio pažinimo pamokos vyksta mokyklos kieme.

Išvada. Dažniausiai Pasaulio pažinimo pamokos vyksta klasėje.

2-as klausimas. Kur Tau labiau patinka mokytis per Pasaulio pažinimo

pamokas? Kodėl?

1 lentelė Mokiniams patinkančios vietos mokytis per Pasaulio pažinimo

pamokas

| | | | |(vnt.) |(%) |

|1. |Klasėje |34 |68 |100 |62,5 |

|2. |Mokyklos kieme |16 |32 |60 |37,5 |

Labiausiai mokiniams per Pasaulio pažinimo pamokas patinka mokytis

klasėje (žiūr. 1 lentelę), nes “ čia geriau galimaa susikaupti, daugiau

galima iišmokti iš vadovėlio negu lauke, taip pat čia patogiau skaityti

knygas, rašyti, žaisti; mokytoja daugiau visko papasakoja; skaito pasakas”.

Likusieji mokiniai, kuriems patinka per Pasaulio pažinimo pamokas būti

lauke, teigia, kad “mokyklos kieme galima tyrinėti gamtą, ją stebėti,

grožėtis, mėgautis grynu oru, stebėti gyvūnus bei žaisti”.

Išvada. Kaimo ir miesto mokyklų mokiniams per Pasaulio pažinimo

pamokas labiau patinka mokytis klasėje negu mokyklos kieme.

3-ias klausimas. Ką veikiate mokyklos kieme per Pasaulio pažinimo

pamokas?

2 lentelė Mokyklos aplinkos panaudojimas GU

| | | | |(vnt.) | |

|1. |Žaidžiate |45 |91 |104 |65 |

|2. |Einate |45 |91 |140 |87,5 |

|3. |Stebite |38 |76 |132 |82,5 |

|4. |Tyrinėjate |35 |70 |76 |47,5 |

Per Pasaulio pažinimo pamokas kaimo mokyklos mokiniai dažniausiai

vaikščioja, žaidžia; rečiau stebi bei tyrinėja augalus ir gyvūnus (žiūr. 2

lentelę). Miesto mokyklos mokiniai – dažniausiai stebi, eina

pasivaikščioti, rečiau žaidžia ar tyrinėja.

Išvada. Mokiniai mokyklos aplinkoje per Pasaulio pažinimo pamokas

daugiausiai praleidžia pasivaikščiojimams, mažiau – žaidimams ir

stebėjimams, o dar mažiau – tyrinėjimams.

4-as klausimas. Iš kokių vaizdinių priemonių susipažįstate su augalais

ir gyvūnais?

3 lentelė Mokinių naudojamos priemonės susipažįstant su gyvąja

gamta

| | | | |(vnt.) | |

|1. |Vadovėliai |50 |100 |160 |100 |

|2. |Plakatai, |38 |76 |128 . |80 |

|3. |Natūralūs |17 |34 |57 |36,25 |

|4. |Natūralūs |19 |38 |54 |33,75 |

Mokiniai per Pasaulio pažinimo pamokas su augalais ir gyvūnais

dažniausiai susipažįsta iš vadovėlių, paveikslėlių ir rečiau – iš natūralių

objektų, atsineštų į klasę bei iš natūralių objektų mokyklos kieme (žiūr. 2

lentelę).

Išvada. Kaimo ir miesto mokyklų mokiniai su gyvąja gamta daugiausiai

susipažįsta iš vadovėlio, retai – iš natūralių objektų.

5-as klausimas. Kaip dažnai einate į ekskursijas per Pasaulio pažinimo

pamokas? Kur buvote?

2 pav. Vietos, į kurias pasirenkamos

ekskursijos

Visi kaimo mokyklos mokiniai teigia, kad per Pasaulio pažinimo

pamokas į ekskursijas vyksta retai, o miesto mokyklos mokiniai – dažnai.

Dažniausiai ekskursijos yra organizuojamos po mokyklos teritoriją (žiūr. 2

pav.). Toliau nuo mokyklos išvykstama į mišką, retai – į kitus miestus.

Išvada. Kaimo mokyklos mokiniai per Pasaulio pažinimo pamokas retai

vyksta į ekskursijas, o miesto mokyklos

mokiniai – dažanai. Dažniausiai

vykstama į ekskursijas po mokyklos teritoriją.

6-as klausimas. Ką veikiate per ekskursijas?

4 lentelė Tikslai, dėl kurių vykstama į ekskursijas

| | |(vnt.) | |(vnt.) |skaičius (%)|

|1. |Žaisti |39 |78 |150 |93,75 |

|2. |Pasivaikščio|42 |84 |147 |91,9 |

| |ti | | | | |

|3. |Stebėti |20 |40 |92 |57,5 |

|4. |Tyrinėti |15 |30 |28 |17,5 |

Mokiniai įį ekskursijas dažniausiai vyksta žaisti ir pasivaikščioti,

rečiau agalus ir gyvūnus – stebėti bei tyrinėti.

Išvykę į gamtą mokiniai dar užsiima ir kita veikla:

1. Tvarko gamtą;

2. Globoja paukštelius;

3. Fotografuoja;

4. Tyrinėja senus pastatus;

5. Prižiūri įvairius augalus.

Išvada. Mokiniai į ekskursijas dažniausiai vyksta pasivaikščioti,

žaisti, o retai – stebėti bei tyrinėti augalus ir gyvūnus. 2.2.3 Kaimo mokyklos mokytojų ir mokinių

gautų duomenų lyginamoji analizė

Išanalizavus šiuos duomenis gauti rezultatai:

Remianti gautais 1-o klausimo duomenimis, skirto mokytojams (Kokias

turite sąlygas mokyklos aplinkoje gamtamoksliniam ugdymui “pamokai

lauke”?), galima teigti, kad mokyklos aplinka yra pakankamai gera GU.

Tyrimo rezultatai parodo, kad mokytojai per Pasaulio pažinimo pamokas retai

naudojasi mokyklos aplinka. Tai įrodo mokinių gauti duomenys 1-u klausimu:

Kur dažniausiai vyksta Pasaulio pažinimo pamokos? Mokiniai Pasaulio

pažinimo pamokas dažniausiai praleidžia kklasėje, o ne mokyklos kieme.

2-u klausimu domėtasi, kur mokiniams labiau patinka mokytis per

Pasaulio pažinimo pamoką: ar klasėje, ar mokyklos kieme. Tyrimo rezultatai

rodo, kad mokiniams visgi patinka mokytis klasėje, o ne mokyklos kieme per

Pasaulio pažinimo pamokas.

Išvada. Mokyklos aplinka turi pakankamai geras sąlygas GU, tačiau ji

nėra pilnai išnaudojama, nes Pasaulio pažinimo pamokos dažniausiai vyksta

klasėje, kas neskatina mokinių domėjimosi pažinti gyvąją gamtą sąveikoje su

ja.

1 lentelė Mokyklos aplinkos panaudojimas GU

| |panaudojimas GU|(vnt.) | |(vnt.) | |

|1. |Žaidimams |1 |25 |45 |91 |

|2. |Pasivaikščiojim|1 |25 |45 |91 |

| |ams | | | | |

|3. |Stebėjimams |4 |100 |38 |76 |

|4. |Tyrimams |4 |100 |35 |70 |

3-iu klausimu mokytojų ir mokinių klausta, kam naudojama mokyklos

aplinka GU. Mokytojų ir mokinių gauti rezultatai skiriasi (žiūr. 1

lentelę). Mokytojai daugiau dėmesio skiria gyvosios gamtos stebėjimams ir

tyrinėjimams, o mokiniai – žaidimams ir pasivaikščiojimams. Remdamiesi

gautais duomenimis, manytume, kad mokytojai žino, kokiais metodais

geriausia supažindinti mokinius su augalais ir gyvūnais, tačiau mokiniai

yra paliekami pasyviam mokymui.

Išvada. Mokytojai mažai dėmesio skiria gyvosios gamtos stebėjimas ir

tyrimams gamtoje.

Todėl 4-u klausimu domėtasi, kaip supažindinam ir susipažįsta mokiniai

su su gyvosios gamtos objektais (augalais ir gyvūnais).

2 lentelė Naudojamos priemonės supažindinant ir susipažįstant su

gyvosios ggamtos objektais

| | |(vnt.) |(%) |(vnt.) |(%) |

|1. |Vadovėliai |4 |100 |50 |100 |

|2. |Paveikslėliai, |4 |100 |38 |76 |

|3. |Natūralūs objektai |2 |50 |17 |34 |

|4. |Natūralūs objektai |1 |25 |13 |26 |

Gauti tyrimo rezultatai yra labai panašūs (žiūr. 2 lentelę). Mokytojai

ir mokiniai teigia, kad su gyvosios gamtos objektais dažniausiai jie

susipažįsta iš vadovėlių, paveikslėlių, iliustracijų, o iš natūralių

objektų klasėje ar mokyklos kieme supažindinama gana retai.

Išvada. Su gyvosios gamtos objektais mokiniai supažindinami klasėje iš

vadovėlių, paveikslėlių ir iliustracijų, retai – iš natūralių objektų

mokyklos kieme.

Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad kaimo mokyklos mokytojai dažniausiai

naudoja bendruosius mokymo metodus (žiūr. 4 lentelę p.19) bei

paprasčiausias mokymo organizavimo formas (žiūr. 5 len.telę p.20) GU

procese.

Išvada. Mokytojoms retai naudojant specifinius mokymo metodus bei

efektyvias mokymo organizavimo formas, nėra sudaromos sąlygos mokiniams

išsiugdyti gamtamokslinio raštingumo pradmenis.

Lyginant mokytojo 7-ą klausimą su mokinių 5-u klausimu, domėtasi, kaip

dažnai vykstama į ekskursijas. Gauti rezultatai rodo, kad į ekskursijas

vykstama retai. Taip pat domėtasi, kur vykdavo ekskursijos.

3 lentelė Vietovės, į kurias pasirenkamos ekskursijos

| | |(vnt.) |(%) |(vnt.) |(%) |

|1. |Kaimo vietovės |4 |100 |48 |96 |

|2. |Miškas |3 |75 |38 |76 |

|3. |Kiti miestai |1 |25 |12 |24 |

Ekskursijos dažniausiai vyksta po kaimo vietoves (žiūr. 3 lentelę).

Toliau nuo mokyklos išvykstama į mišką, o į didmiesčius – rečiausiai.

Mokytojų ir mokinių gauti duomenys šiuo klausimu yra panašūs.

Išvada. Mokytojai dažniausiai pasirenka tokias ekskursijas, kurios

apsiriboja kaimo vietovėmis.

4 lentelė Tikslai, dėl kurių vykstama į ekskursijas

| |(vnt.) | |(vnt.) |(%) |

|Žaisti |- |- |39 |78 |

|Pasivaikščioti |- |- |42 |84 |

|Stebėti |4 |100 |36 |72 |

|Tyrinėti |4 |100 |15 |30 |

Lyginant mokytojų 8-ą klausimą su mokinių 6-u klausimu, domėtasi,

kokiu tikslu vykstama į ekskursijas (žiūr. 4 lentelę). Gauti duomenys rodo,

kad mokytojai, prieš išvykstant į ekskursiją, visada mokiniams pateikia

tikslus, kokius augalus ir gyvūnus reikės jos metu stebėti ar tyrinėti.

Tačiau mokiniai teigia, kad jie ekskursijos metu dažniausiai vaikščioja,

žaidžia, valgo, o tik kartais tyrinėja augalus ar gyvūnus.

Taip pat mokinių klausta, ką dar veikia ekskursijų metu (žiūr. p.20-

21). Tyrimo duomenys rodo, kad mokiniai ekskursijų metu užsiima tokia

veikla, kuri nereikalauja gyvosios gamtos objektų tyrinėjimo ar stebėjimo.

Išvada. Į ekskursijas dažniausiai vykstama pasivaikščioti, žaisti,

pasigėrėti gamta. 2.2.4 Miesto mokyklos mokytojų ir mokinių

gautų duomenų lyginamoji analizė

Remianti gautais duomenimis 1-o klausimo, skirto mokytojams (Kokias

turite sąlygas mokyklos aplinkoje gamtamoksliniam ugdymui “pamokai

lauke”?), galima teigti, kad mokyklos aplinka yra pakankamai gera GU.

Tyrimo rezultatai parodo, kad mokytojai per Pasaulio pažinimo pamokas

dažnai naudojasi mokyklos aplinka. Tačiau mokinių gauti duomenys 1-u

klausimu: Kur dažniausiai vyksta Pasaulio pažinimo pamokos? Parodo, kad

Pasaulio pažinimo pamokas dažniausiai jie praleidžia klasėje, o ne mokyklos

kieme.

2-u klausimu domėtasi, kur mokiniams labiau patinka mokytis per

Pasaulio pažinimo pamoką: ar klasėje, ar mokyklos kieme. Tyrimo rezultatai

rodo, kad mokiniams visgi patinka mokytis klasėje, o ne mokyklos kieme per

Pasaulio pažinimo pamokas.

Išvada. Mokyklos aplinka turi pakankamai geras sąlygas GU, tačiau ji

nėra pilnai išnaudojama, nes Pasaulio pažinimo pamokos dažniausiai vyksta

klasėje, kas neskatina mokinių domėjimosi pažinti gyvąją gamtą sąveikoje su

ja.

1 lentelė Mokyklos aplinkos panaudojimas GU

| |panaudojimas GU|(vnt.) | |(vnt.) | |

|1. |Žaidimams |6 |75 |104 |65 |

|2. |Pasivaikščiojim|4 |50 |140 |87,5 |

| |ams | | | | |

|3. |Stebėjimams |8 |100 |132 |82,5 |

|4. |Tyrimams |8 |100 |76 |47,5 |

3-iu klausimu mokytojų ir mokinių klausta, kam naudojama mokyklos

aplinka GU. Mokytojų ir mokinių gauti rezultatai skiriasi (žiūr. 1

lentelę). Mokytojai daugiau dėmesio skiria gyvosios gamtos stebėjimams ir

tyrinėjimams,

o mokiniai – pasivaikščiojimams ir tik po to stebėjimams.

Remdamiesi gautais duomenimis, manytume, kad mokytojai žino, kokiais

metodais geriausia supažindinti mokinius su augalais ir gyvūnais, tačiau

mokiniai yra paliekami pasyviam mokymui.

Išvada. Mokytojai per mažai dėmesio skiria gyvosios gamtos stebėjimas

ir tyrimams gamtoje.

Todėl 4-u klausimu domėtasi, kaip supažindinama ir susipažindinama su

su gyvosios gamtos objektais (augalais ir gyvūnais).

2 lentelė Naudojamos priemonės supažindinant ir susipažįstant su

gyvosios gamtos objektais

| | |(vnt.) |(%) |(vnt.) |(%) |

|1. |Vadovėliai |4 |50 |160 |100 |

|2. |Paveikslėliai, |4 |50 |128 |80 |

|3. |Natūralūs objektai |8 |100 |57 |36,25 |

|4. |Natūralūs objektai |7 |87,5 |54 |33,75 |

Gauti rezultatai skiriasi (žiūr. 2 lentelę). Mokiniai teigia, kad su

gyvosios gamtos objektais dažniausiai jie susipažįsta iš vadovėlių,

paveikslėlių, iliustracijų, o iš natūralių objektų klasėje ar mokyklos

kieme supažindinami gana retai, nors mokytojai žino, kad geriausios

priemonės ppažinti gyvąją gamta – natūralūs jos objektai.

Išvada. Su gyvosios gamtos objektais mokiniai supažindinami klasėje iš

vadovėlių, paveikslėlių ir iliustracijų, retai – iš natūralių objektų

mokyklos kieme.

Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad mokytojai dažniausiai naudoja

bendruosius mokymo metodus (žiūr. 4 lentelę p.19) bei ppaprasčiausias mokymo

organizavimo forma.s (žiūr. 5 lentelę p. 20) GU procese.

Išvada. Mokytojaos retai naudojant specifinius mokymo metodus bei

efektyvias mokymo organizavimo formas, nėra sudaromos sąlygos mokiniams

išsiugdyti gamtamokslinio raštingumo pradmenis.

Lyginant mokytojų 7-ą klausimą su mokinių 5-u klausimu, domėtasi, kaip

dažnai vykstama į ekskursijas. Gauti rezultatai ( mokytojų ir mokinių)

rodo, kad į ekskursijas vykstama dažnai. Taip pat domėtasi, kur vykdavo

ekskursijos.

3 lentelė Vietovės, į kurias pasirenkamos ekskursijos

| | |(vnt.) |(%) |(vnt.) |(%) |

|1. |Miesto vietovės |8 |100 |124 |77,5 |

|2. |Miškas |2 |25 |98 |61,25 |

|3. |Kiti miestai |4 |50 |76 |47,5 |

Ekskursijos dažniausiai vyksta po miesto vietoves (žiūr. 3 lentelę).

Toliau nuo mokyklos išvykstama į mišką, o į kitus miestus –– rečiau.

Išvada. Mokytojai dažniausiai pasirenka tokias ekskursijas, kurios

apsiriboja miesto vietovėmis.

4 lentelė Tikslai, dėl kurių vykstama į ekskursijas

| |(vnt.) | |(vnt.) |(%) |

|Žaisti |- |- |150 |93,75 |

|Pasivaikščioti |4 |50 |147 |91,9 |

|Stebėti |8 |100 |92 |57,5 |

|Tyrinėti |8 |100 |28 |17,5 |

Lyginant mokytojų 8-ą klausimą su mokinių 6-u klausimu, domėtasi,

kokiu tikslu vykstama į ekskursijas (žiūr. 4 lentelę). Gauti duomenys rodo,

kad mokytojai prieš išvykstant į ekskursiją visada mokiniams pateikia

tikslus, kokius augalus ir gyvūnus reikės jos metu stebėti ar tyrinėti.

Tačiau mokiniai teigia, kad jie dažniausiai ekskursijos metu vaikščioja,

žaidžia, valgo, o tik po to stebi ar tyrinėja augalus bei gyvūnus.

Taip pat mokinių klausta, ką dar veikia ekskursijų metu (žiūr. p. 24).

Tyrimo duomenys rodo, kad mokiniai ekskursijų metu užsiima tokia veikla,

kuri nereikalauja gyvosios gamtos objektų tyrinėjimo ar stebėjimo.

Išvada. Į ekskursijas dažniausiai vykstama pasivaikščioti, žaisti,

pasigėrėti gamta. 2.2.5 Kaimo ir miesto mokyklų mokytojų ir mokinių

gautų duomenų lyginamoji analizė

Remianti gautais duomenimis 1-o klausimo, skirto mokytojams (Kokias

turite sąlygas GU mokyklos aplinkoje “pamokai lauke”?), galima teigti, kad

miesto ir kaimo mokyklų aplinkos yra pakankamai geros GU. Tyrimo rezultatai

parodo, kad kaimo mokyklos mokytojai per Pasaulio pažinimo pamokas retai

naudojasi mokyklos aplinka, miesto – dažnai. Tačiau mokinių gauti duomenys

1-u klausimu: Kur dažniausiai vyksta Pasaulio pažinimo pamokos? parodo, kad

Pasaulio pažinimo pamokas dažniausiai jie praleidžia klasėje, o ne mokyklos

kieme.

2-u klausimu domėtasi, kur mokiniams labiau patinka mokytis per

Pasaulio pažinimo pamoką: ar klasėje, ar mokyklos kieme. Tyrimo rezultatai

rodo, kad kaimo ir misto mokyklų mokiniams visgi patinka mokytis klasėje, o

ne mokyklos kieme per Pasaulio pažinimo pamokas.

Išvada. Kaimo ir miesto mokyklų aplinkos turi pakankamai geras sąlygas

GU, tačiau jos nėra pilnai išnaudojama, nes Pasaulio pažinimo pamokos

dažniausiai vyksta klasėje, kas neskatina mmokinių domėjimosi pažinti gyvąją

gamtą sąveikoje su ja.

1 lentelė Miesto mokyklos aplinkos panaudojimas GU

| |panaudojimas GU|(vnt.) | |(vnt.) | |

|1. |Žaidimams |6 |75 |104 |65 |

|2. |Pasivaikščiojim|4 |50 |140 |87,5 |

| |ams | | | | |

|3. |Stebėjimams |8 |100 |132 |82,5 |

|4. |Tyrimams |8 |100 |76 |47,5 |

2 lentelė Kaimo mokyklos aplinkos panaudojimas GU

| |panaudojimas GU|(vnt.) | |(vnt.) | |

|1. |Žaidimams |1 |25 |45 |91 |

|2. |Pasivaikščiojim|1 |25 |45 |91 |

| |ams | | | | |

|3. |Stebėjimams |4 |100 |38 |76 |

|4. |Tyrimams |4 |100 |35 |70 |

3-iu klausimu mokytojų ir mokinių klausta, kam naudojama mokyklos

aplinka GU. Kaimo ir miesto mokyklų aplinkų panaudojimas GU yra panašus.

Mokytojų ir mokinių gauti rezultatai skiriasi (žiūr. 1 ir 2 lenteles).

Mokytojai daugiau dėmesio skiria gyvosios gamtos stebėjimams ir

tyrinėjimams, o mokiniai – pasivaikščiojimams ir tik po to stebėjimams.

Remdamiesi gautais duomenimis, manytume, kad mokytojai žino, kokiais

metodais geriausiai supažindinti mokinius su augalais ir gyvūnais. Tačiau

mokiniai įrodo, kad tie metodai nėra dažnai naudojami.

Išvada. Mokytojai per mažai dėmesio skiria gyvosios gamtos stebėjimas

ir tyrimams gamtoje.

Todėl 4-u klausimu domėtasi, kaip supažindinama ir susipažindinama su

su ggyvosios gamtos objektais (augalais ir gyvūnais).

3 lentelė Naudojamos priemonės supažindinant ir susipažįstant su

gyvosios gamtos objektais miesto mokykloje

| | |(vnt.) |(%) |(vnt.) |(%) |

|1. |Vadovėliai |4 |50 |160 |100 |

|2. |Paveikslėliai, |4 |50 |128 |80 |

|3. |Natūralūs objektai |8 |100 |57 |36,25 |

|4. |Natūralūs objektai |7 . |87,5 |54 |33,75 |

4 lentelė Naudojamos priemonės supažindinant ir susipažįstant su gyvosios

gamtos objektais kaimo mokykloje

| | |(vnt.) |(%) |(vnt.) |(%) |

|1. |Vadovėliai |4 |100 |50 |100 |

|2. |Paveikslėliai, |4 |100 |38 |76 |

|3. |Natūralūs objektai |2 |50 |17 |34 |

|4. |Natūralūs objektai |1 |25 |13 |26 |

Gauti rezultatai skiriasi (žiūr. 3 ir 4 lenteles). Kaimo ir miesto

mokyklų mokiniai teigia, kad su gyvosios gamtos objektais dažniausiai jie

susipažįsta iš vadovėlių, paveikslėlių, iliustracijų, o iš natūralių

objektų klasėje ar mokyklos kieme supažindinami gana retai. Miesto mokyklos

mokytojai mokinius supažindina su gyvosios gamtos objektais iš natūralių

priemonių

klasėje ir kieme. Tačiau jų mokiniai teigia priešingai – iš

vadovėlių, paveikslėlių, iliustracijų. Mokytojai žino, kad geriausios

priemonės pažinti gyvąją gamta – natūralūs jos objektai, bet neužtenka vien

išeiti I lauką, kad juos pažinti.

Išvada. Su gyvosios gamtos objektais kaimo ir miesto mokyklų mokiniai

supažindinami klasėje iš vadovėlių, paveikslėlių ir iliustracijų, retai –

iš natūralių objektų mokyklos kieme.

Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad mokytojai dažniausiai naudoja

bendruosius mokymo metodus (žiūr. 4 lentelę p.19) bei paprasčiausias mokymo

organizavimo formas (žiūr. 5 lentelę p. 20) GU procese.

Išvada. Mokytojams rretai naudojant specifinius mokymo metodus bei

efektyvias mokymo organizavimo formas, nėra sudaromos sąlygos mokiniams

išsiugdyti gamtamokslinio raštingumo pradmenis.

Lyginant mokytojų 7-ą klausimą su mokinių 5-u klausimu, domėtasi, kaip

dažnai vykstama į ekskursijas. Gauti rezultatai ( mokytojų ir mokinių)

rodo, kad į ekskursijas vykstama dažnai. Taip pat domėtasi, kur vykdavo

ekskursijos.

5 lentelė Vietovės, į kurias pasirenkamos ekskursijos miesto

mokyklos

| | |(vnt.) |(%) |(vnt.) |(%) |

|1. |Miesto vietovės |8 |100 |124 |77,5 |

|2. |Miškas |2 |25 |98 |61,25 |

|3. |Kiti miestai |4 |50 |76 |47,5 |

6 lentelė Vietovės, į kurias pasirenkamos ekskursijos kaimo

mokyklos

| | |(vnt.) |(%) |(vnt.) |(%) |

|1. |Kaimo vietovės |4 |100 |48 |96 |

|2. |Miškas |3 |75 |38 |76 |

|3. |Kiti miestai |1 |25 |12 |24 |

Ekskursijos dažniausiai vyksta po kaimo ar miesto vietoves (žiūr. 5 ir

6 lenteles). Kaimo mokyklos mokytojai toliau nuo mokyklos organizuoja

ekskursijas į mišką, o į kitus miestus – rečiau. Miesto mokyklos mokytojai

ir mokiniai dažniau vyksta į kitus miestus negu į mišką.

Išvada. Mokytojai dažniausiai pasirenka tokias ekskursijas, kurios

apsiriboja kaimo ar miesto vietovėmis.

. 7 lentelė Tikslai, dėl kurių vykstama į ekskursijas miesto mokykloje

| | |(vnt.) | |(vnt.) | |

|1. |Žaisti |- |- |150 |93,75 |

|2. |Pasivaikščioti|4 |50 |147 |91,9 |

|3. |Stebėti |8 |100 |92 |57,5 |

|4. |Tyrinėti |8 |100 |28 |17,5 |

8 lentelė TTikslai, dėl kurių vykstama į ekskursijas kaimo mokykloje

| | |(vnt.) | |(vnt.) | |

|1. |Žaisti |- |- |39 |78 |

|2. |Pasivaikščioti|- |- |42 |84 |

|3. |Stebėti |4 |100 |36 |72 |

|4. |Tyrinėti |4 |100 |15 |30 |

Lyginant mokytojų 8-ą klausimą su mokinių 6-u klausimu, domėtasi,

kokiu tikslu vykstama į ekskursijas (žiūr. 7 ir 8 lenteles). Gauti duomenys

rodo, kad mokytojai prieš išvykstant į ekskursiją visada mokiniams pateikia

tikslus, kokius augalus ir ggyvūnus reikės jos metu stebėti ar tyrinėti.

Tačiau mokiniai teigia, kad jie dažniausiai ekskursijos metu vaikščioja,

žaidžia, valgo, o tik po to stebi ar tyrinėja augalus bei gyvūnus.

Taip pat mokinių klausta, ką dar veikia ekskursijų metu (žiūr. p. 24).

Tyrimo duomenys rodo, kad kaimo ir miesto mokyklų mokiniai ekskursijų metu

užsiima tokia veikla, kuri nereikalauja gyvosios gamtos objektų tyrinėjimo

ar stebėjimo.

Išvada. Į ekskursijas dažniausiai vykstama pasivaikščioti, žaisti,

pasigėrėti gamta. IŠVADOS

1. Kaimo ir miesto mokyklos GU turi pakankamai geras mokyklos aplinkos

sąlygas.

2. Mokyklų aplinkos nėra pilnai išnaudojamos.

3. Kaimo ir miesto mokiniai su gyvąja gamta daužniausiai susipažįsta

iš vadovėlių, iliustracijų bei plakatų.

4. Mokytojai retai naudoja spacifinius mokymo metodus.

5. Mokytojai GU dažniausiai pasirenka mokymo organizavimo formas:

pamoką, papildomąjį ugdymą, projektus ir ekskursijas.

6. Kaimo mokykloje retai vykstama į ekskursijas, o miesto mokykloje –

dažnai.

7. Dažniausiai ekskursijos nėra tiriamojo pobūdžio. SUMMARY

Natural science upbringing in interaction with nature is analysed in

this work. School has to take care of the rising generation’s moral

structure of their inner world, bring up a new relation with nature, form

person’s ecologic conscience, duty and responsibility. Natural science

knowledge in appropriation very depends on teacher’s choosen methods of

teaching, forms, their aiming and etc.

It is clear that natural science upbringing – one oof the most urgent

regions of general upbringing in reformed Lithuanian school. First of all,

it is integral in its essence. Different changes occured and occur in

natural science region: content of upbringing changes, effective methods of

teaching and forms appear and etc. Then society needs of new quality come

to light. Lithuanian general development school’s general programmes (1997)

are trying to answer many problematic questions. There is maintained “the

main aim of atural science upbringing – to form person’s common scientific

culture, to bring up his scientific literacy” (8, p. 288). General

programmes and development standards (2003) maintain that it is striving

for “to create condiotions for students to develop rudiments of scientific

literacy themselves” by the main natural science upbringing (9, p. 363).

Aim of research – ascertain condition of natural science upbringing in

interaction with nature by comparative method of study.

Tasks:

1. To analyse scientific methodic literature by aspect of natural science

upbringing.

2. To analyse documets by aspect of natural science upbringing.

3. To do a questionnaire.

4. To do statistical data analysis.

Applied methods. It was used analysis of documents, analysis of

scientific literature, a questionnaire, statistic treatment of results.

Object of research. Šilutė district Pašyšiai basic school’s four

teachers’ of primary forms, their 50 pupils’ and Šilutė primary school’s

eight teachers’ and 160 pupils’ opinion about natural science upbringing in

interaction with nature.

Conclusion. Enviroments of village and town schools have conditions

enough for full value natural science in interaction with nature. However,

according to data enviroments are not used sufficiently. Teachers’ choosen

methods and forms of teaching do not ensure effective natural science

upbringing in nature lessons. Teachers from village and town schools avoid

doing experiments and observing natural objects of nature during teaching

process. That is why their pupils are not stimulated for all-round

knowledge of nature. Natural science upbringing in interaction with nature

is short of systematic and motivation. LITERATŪRA

1. Gamtamokslinis ugdymas vidurinėje bendrojo lavinimo mokykloje:

problemos ir perspektyvos (mokslinės praktinės konferencijos medžiaga)

/ Sudaryt. V. Lamanauskas. Vilnius, 1995.

2. Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje (V respublikinės

mokslinės praktinės konferencijos straipsnių rinkinys) / Sudaryt. V.

Lamanauskas. Vilnius, 1999.

3. Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje (X respublikinės

praktinės konferencijos straipsnių rinkinys) / Sudaryt. V. Lamanauskas.

Vilnius, 2003. 354-357p.

4. Jacikevičienė A. Gamtos pažinimo mokymo metodika. Kaunas, 1989.

5. Lamanauskas V. Gamtamokslinis ugdymas pradinėje mokykloje. Šiauliai,

2001. 43p.

6. Lamanauskas V., Railienė L. Pradinių klasių mokytojų gamtamokslinis

raštingumas kaip problema // Gamatamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo

mokykloje (VI respublikinės mokslinės praktinės konferencijos

straipsnių rinkinys (mokslo darbai). Šiauliai,

2000.

7. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos Bendrosios programos. Vilnius,

1997. 288p.

8. Lietuvos bendrojo lavinimo standartai. Vilnius, 2003. 363-364p.

9. Makarskaitė R., Lamanauskas V. Gamtamokslinis ugdymas pradinėje

mokykloje: pedagogų nuomonės ir vertinimai // Gamtamokslinis ugdymas

bendrojo lavinimo mokykloje VII. Šiauliai, 2001.

10. Motiejūnienė E. Gamtos mokslas pradinėje mokykloje //Žvirblių takas,

1997, nr. 3, p. 14.

11. Ratkus J. Pasaulio pažinimo ugdymo procesas. Šiauliai, 1999. PRIEDAI

ANKETA MOKYTOJAMS

Gamtamokslinis ugdymas sąveikoje su gamta

Mokytojas turėtų siekti, kad vaikas stebėtų, tyrinėtų gamtą,

pratintųsi įžvelgti faktų bei reiškinių sąsajas, pajustų pasaulio

vientisumą. Ne visada tam tikslui mokytojui užtenka kompetencijos, arba

priešingai – tam nėra tinkamų sąlygų ar veiksnių. Ši anketa padės

atskleisti esamą GU padėtį sąveikoje su gamta.

1. Kokias sąlygas GU mokyklos aplinkoje turite “pamokai lauke”? Trumpai

aprašykite.

____________________________________________________________________________

____________________

2. Kaip dažnai naudojatės mokyklos aplinka GU procese?

⁯ Dažnai

Kodėl?______________________________________________________________________

____________________________________________________________________________

________

⁯ Retai

Kodėl?______________________________________________________________________

____________________________________________________________________________

________

⁯ Visai nesinaudoju

Kodėl?______________________________________________________________________

____________________________________________________________________________

________

3. Kokiu tikslu naudojate mokyklos aplinką?

⁯ žaidimams

⁯ pasivaikščiojimams

⁯ stebėjimams

⁯ tyrinėjimams

4.Supažindinant su gyvosios gamtos objektais (augalais, gyvūnais)

naudojate:

⁯ vadovėlius

⁯ plakatus

⁯ iliustracijas

⁯ herbarus

⁯ natūralius objektus:

⁯ klasėje ⁯mokyklos kieme

⁯ kitas priemones

Išvardinkite___________________________________________________________

_______________________________________________________________________

_________

5. Kokius mokymo metodus dažniausiai naudojate Pasaulio pažinimo pamokose?

Išvardinkite.

____________________________________________________________________________

____________

6. Kokias mokymo organizavimo formas naudojate Pasaulio pažinimo pamokose?

Išvardinkite.

____________________________________________________________________________

____________

7. Kaip dažnai vykstate į ekskursijas per Pasaulio pažinimo pamokas?

⁯ dažnai

⁯ retai

⁯ niekada

Išvardinkite, kur buvote:

____________________________________________________________________________

____________

8. Kokiu tikslu dažniausiai vykstate į ekskursijas?

⁯ žaisti

⁯ pasivaikščioti gryname ore

⁯ stebėti augalus, gyvūnu

⁯ tyrinėti augalus ir gyvūnus

Dėkoju už atsakymus.

ANKETA MOKSLEIVIAMS

Per Pasaulio pažinimo pamokas mokotės, kaip suprasti gamtą, bendrauti

su ja. Ši anketa padės išsiaiškinti, ar pakanka vien klasės, kad pažintumėt

gamtą; kur ir kaip geriausiai stebėti gyvūnus ir augalus.

1. Pasaulio pažinimo pamokos dažniausiai vyksta:

⁯ klasėje

⁯ mokyklos kieme

2. Kur Tau per Pasaulio pažinimo pamokas labiau patinka mokytis?

⁯ klasėje

Parašyk, kodėl?

____________________________________________________________________________

____________________________________________________________.________________

________

⁯ mokyklos kieme

Parašyk, kodėl?

____________________________________________________________________________

________

3. Ką veikiate per Pasaulio pažinimo pamokas mokyklos kieme?

⁯ žaidžiame

⁯ vaikštome

⁯ stebime (augalus, gyvūnus)

⁯ tyrinėjame (augalus, gyvūnus)

4. Su augalais ir gyvūnais susipažįstate iš:

⁯ vadovėlių

⁯ paveikslėlių

⁯ natūralių objektų, atsineštų į klasę

⁯ mmokyklos kieme

5.Kaip dažnai per Pasaulio pažinimo pamokas einate į ekskursijas?

⁯ dažnai

⁯ retai

⁯ niekada

Parašykite, kur buvote

____________________________________________________________________________

________

6. Ką veikiate per ekskursijas?

⁯ žaidžiame

⁯ valgome

⁯ stebime (augalus, gyvūnus)

⁯ tyrinėjame (augalu, gyvūnus)

Parašykite, ką dar veikiate

____________________________________________________________________________

________

Ačiū už atsakymus.

———————–

[pic]