JAV šokėjos Martha Graham gyvenimas ir kūryba

TURINYS

Įvadas…………………………2psl.

Biografija ir kūryba ………………………2psl.

Graham ir Denishawn…………………………3psl.

Graham ir „Greenwich Village Follies“…………………3psl.

Graham ir Horst‘as…………………………4psl.

Graham Technika…………………………4psl.

Graham ir „Lamentation“………………………..5psl.

Graham „Primitive Mysteries“………………………5psl.

Graham Amerikietiškos temos ………………………5psl.

Marthos Graham naujovės……………………….8psl.

Naudota literatūra…………………………12psl

MARTHA GRAHAM (1894 – 1991)

Martha Graham buvo viena iš populiariausių šokėjų Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Jos šokis atrodė labai realistinis. Jos veido išraiška judėjo švelniai karu su nepkartojamu šokiu. Iki šiol ši miniatiūrinė modernios išraiškos pradininkė, vadinama didžiąja amžiaus menininke, visiems laikams pakeitusia Amerikos atlikėjų judesius bei šokį. Martos įtaka šokiui buvo stulbinama ir dažnai lyginama ssu Picasso dailėje, Stravinskiu muzikoje ir Frank Loyd Wright‘u architektūroje.

Šokėja ir choreografė Marta Graham (1894 – 1991) buvo centrinė modernaus šokio judesių asmenybė. Daugiau nei 180-tyje darbų sukurtų per savo karjera, kuri tęsėsi virš 50metų, Graham išvystė originalią techniką apimančią pagrindę emocijų išraišką, per didelio intensyvumo, stilizuotus kūno judesius.

Interpretuojamo šokio lanksti pėda ir pulsuojantis dubuo gimė iš Graham jausmų žmogaus figūrai. Prieš Graham, šokėjai dėmesį skirdavo tik studijuotų klasikinio baleto judesių emociniam ir psichologiniam dailinimui. Dabar jie stato ištisus šokio bbloklus.

„Kiekvienas šokis yra tarsi karščio matuoklis, širdies diagrama. .Instrumentas, kurio dėka šneka šokis yra taip pat instrumentas, kurio dėka gyvename gyvenimą.. žmogaus kūnas“ karta pasakė Graham aiškindama savo laisvumą neoklasikiniame balete.

BIOGRAFIJA IR KŪRYBA

Martha Graham gimė 1894m. mažame Pittsburgo miestelyje, Pensilvanijoje. JJos tėvas buvo „psichiatras“, specializavęsis žmogaus psichologijoje. Dr.Graham labai domėjosi kaip žmonės naudoja savo kūnus ir šis susidomėjimas persidavė jo vyriausiai dukteriai. Praėjus metams, Martha Graham dažnai kartodavo savo tėvo posakį: „Judesiai niekada nemeluoja.“

1908m.Graham šeima persikėlė i Santa Barbara, Kalifornijoje.

1911m. ji pamatė Ruth Saint-Denis pasirodymą ir nusprendė tapti šokėja.

„Aš nuėjau i Mason operos teatrą su tamsia suknele ir skrybėle, kurią nupirko man tėvas (.) Jis prisegė puokštę žibučių prie mano pilkos suknelės ir tą naktį mano dalia buvo patvirtinta. Uždanga prasivėrė. Žiūrovai buvo ramūs. Miss Ruth atliko programą itraukiant žinomiausius jos solo – „Kobra“, “Radha“ ir “Profesionalė“. Taip pat programoje buvo ir jos žinomiausias šokis“ Egypta“.

1913-1920: ji studijavo teatrą ir šokį „Cumnoch universitete“ (gavo diplomą 1916m).

Graham ir Denishawn

1916 pradėjo studijuoti DDenishawn mokykloje Los Andžele (tai buvo taip pat Ruth Saint-Denis ir Ted Shawn mokykla). Per kitus 7 metus Martha kilo nuo studentės iki mokytojos, iki labiausiai žinomos šios kompanijos atlikėjos. Ji dažnai dirbdavo kartu su Ted Shawn kaip jo partnerė ir tapo viena pagrindinių atlikėju „Xochtil‘e“- jo gerai žinomam duete apie Indėnę merginą ir Actekų imperatorių.

Graham ir „Greenwich Village Follies“

Graham paliko Denishawn 1923m. ir priėmė darbą kartu su „Greenwich Village Follies“, kur ji įgijo balerinos reputaciją. Per 3 metus jji tapo „Greenwich Village“ meno scenos dalimi ir pamatė Eleanor‘os Duse darbą, Maskvos Meno Teatrą ir Max‘a Reinhardt‘ą. 1925m. ji paliko „Follies“tam kad pradėtų nepriklausomą karjerą. Kad išlaikytų save per šį laikotarpį ji dirbo mokytojos darbą Rytinėje muzikos mokykloje Rochester‘yje, NY ir John‘o Murray Anderson‘o Mokykloje Niujorke. Balandžio 18d., 1926 metų jos Rytinės mokyklos studentų trupė debiutavo New York‘e. Programa buvo sunkiai kilusi iš Denishawn repertuaro, charakterizuota Graham egzotiškuose solo numeriuose ir jos studentų baladės pavadintos „Krišnos fleita“. „The Dance“ žurnalas apibūdino Graham kaip „aprengta sunkiu auksiniu kimono, daranti šabloną su savo kūnu prieš brilijantinį, lakuota skydą. Martha Graham pristato eilę uždegančių vaizduotę paveikslų, ir šimtus istorijų kiekvienam gestui. Galime sakyti kad jos šokiai yra jausmų paveikslai išprususiems“.

„Pirmas mano koncertas vyko 48-osios gatvės teatre, balandžio 18, 1926. Aš šokau solo pagal Schummann‘o, Debussy, Ravelio ir kt. muziką. Louis‘as Horst‘as buvo mano akompaniatorius. (. )Aš šokau daug šokių ir visuose jautėsi Denishawn įtaka. Ten buvo žiūrovų. Jie atėjo nes aš suintrigavau juos kaip moteris, kuri gali dirbti pati.“

Graham ir Horst‘as

Iki 1927, Graham atsistatydino iš Rytinės ir Anderson‘o mokyklų fakultetų ir visą laiką dirbo Niujorke kaip šokėja ir choreografė. Ji atsidaro Martha Graham Šiuolaikinio šokio mokyklą. Šiuo metu jos kūriniai nnagrinėjo socealines problemas (emigrantų, Apokalipsės vaizdavimas, maišto..) Neužilgo pradėjo dirbti su Louis‘u Horst‘u, kurį pažinojo iš Denishawn, kur jis buvo muzikos režisierius ir nuolatinis akompaniatorius. Horst‘as buvo 1920-ų, 30-ų, 40-ų metų pagrindinė figūra modernaus šokio scenoje. 1930-ųjų laikotarpyje jis buvo beveik visų Niujorko pagrindinių šokėjų akompaniatoriumi, bet glaudžiausi jo ryšiai buvo su Martha Graham, kurios artistinė vizija išlaikė jį ištikimam per visą gyvenimą. Horst‘as supažindino Graham su žymia vokiečių šokėja Mary Wigman, su modernios tapybos naujovėmis, įskaitant ir „kubistų“darbus ir supažindino su Vasilijumi Kandinskiu. Bet tikriausiai svarbiausia, kad Horst‘as mokė Graham apie muzikines formas ir skatino ją dirbti verčiau su šiuolaikiniais kompozitoriais negu statyti šokius pagal aštoniolikto, devyniolikto amžiaus muziką, kaip tai darė ankščiau.

Graham Technika

Nors šokius Graham sukūrė 1920-ųjų pabaigoje, kur interpretavo Denishawn kūrinius, 1930-aisiais ji pradėjo tapatinti naują judesių sistemą ir naujus choreografijos principus. „Delsartean“ elastiškumo, tamprumo ir relaksacijos principą pagrindusi savo pačios interpretacija, Graham nustato kvėpavimo ir impulso kontroliavimo metodą, kurį vadina „kontrakcija ir atpalaidavimas“. Jai judesiai sukeliantys susitraukiančių raumenų tempimą ir pasikartojantys energijos antplūdžiu paleidžiami nuo kūno kaip raumenų atsipalaidavimas. Šis raumenų kontroliavimo metodas suteikė Graham šokiams ir šokėjams sunkų, kampuotą vaizdą, vienas jų buvo labai neįprastas šokio publikai, pripratusiai prie švelnaus, lyriško Isadoros Duncan ir RRuth St.Denis kūno judėjimo. Todėl pirmuose atsiliepimuose,Graham buvo dažnai kaltinama „negražiu“ šokimu.

Graham ir „Lamentation“(Rauda)

Kritikai ir žiūrovai greitai įprato prie naujoviško Graham judesių stiliaus ir ji įgijo šalininkų tarp rimtų šokio mecenatų, mokslininkų ir kritikų. 1930m. dėl ekonominės krizės jos baletas neturėjo lėšų ir daugelį kostiumų ji siuvo pati. Ankstyvaisiais 1930-aisiais jos darbas fokusavosi ties emocinėmis temomis. Jos žymiausias solo „Rauda“ buvo sielvartaujančios moters portetas, sėdinčios vienos ant suolo ir judančios pagal kenčiančio Kodaly pianino muziką. Mokslininkė Elizabeth Kendall rašė, kad „Raudos“vaizdas yra apie širdgėlos jausmą bei regimą pagarbą šiuolaikiniai architektūrai, labiausiai pastebimai naujuose dangoraižiuose, kurie pradeda užpildyti Niujorko horizontą. Ji apibūdina šokančios Graham figūrą kaip „dangoraižio sukimąsi“ susijusį tarp dviejų Graham estetiškų vaizdų.

Graham „Primitive Mysteries“ (Primityvios Misterijos)

Po kelionės į Amerikos pietvakarius 1931m., Graham ėmė domėtis šokių pastatymu Amerikos istorijos tema. „Primytiviose Misterijose“ choreografė sujungė savo domėjimasi religiniais Amerikos indėnų ritualais su kitomis religinėmis apeigomis, įtraukiant pagonių ir Katalikų ceremonijas. Šiame 1931-ųjų darbe, Graham šoko vaidilutės figūrą, vadinamą Nekaltąją ir jos ansamblis tapo nepriklausomų moterų bendruomene, kuri supo ir garbino ją. Šis spektaklis simbolizavo svarbią M.Graham pažangą. Šokio pasakojimas nesupažindina pažodžiui, bet naudoja tik gryną, abstraktų judesių žodyną kad istorija atgytų. Ir pagaliau „ Primityvios Misterijos“ buvo pirmasis

lemiamas šedevras, sulaukęs dėmesio iš kritikų, artistų ir žiūrovų visame pasaulyje.

Graham Amerikietiškos temos

Graham „Amerikietiško laikotarpio“ garbinimas buvo solo kūrinio „Frontier“ („Siena“) sukūrimas 1935m. ir originalus šokio/teatro darbas „Apalačių pavasaris“ pastatytas dešimtmečiu vėliau 1944m. Abejuose kūriniuose M.Graham naudojo paprastą skulptoriaus Isamu Naguchi dizainą, padedantį pažadinti pasienio gamtovaizdį ir jos pačios unikalų judesių žodinėlį, kad išplėsti moters pradininkės dvasią kiekvieno šokio širdyję. „Apalačių pavasario“ trukmė aiškiai iliustruoja kaip Graham pritaiko savo smogiamą kertinį judesių stilių, kad derėtų kūrinio laikotarpio meninis apipavidalinimas. <

1936m ji atsisako važiuoti i olimpines žaidynes vykusias Berlyne.

“Formalus pakvietimas atėjo vėlyvais 1935m. Niekad nebuvo kilusi mintis atsakyti „taip“. Kaip aš galėjau šokti Nacistinėje Vokietijoje? Aš atsakiau:„Aš manau kad šiuo metu neįmanoma šokti Vokietijoje. Tiek daug artistų kuriuos as gerbiu ir kuriais žaviuosi yra persekiojami, skurstantys be teisės i darbą dėl absurdiškų ir nepaaiškinamų priežaščių. Taigi aš manau kad neįmanoma priimti kvietimą tokiame režime, kur vyksta tokie dalykai.(.)

Ji sukūrė „Chronicle“(Metraštis) – prieš imperializmą,“Deep Song“ (Gilias dainas)-apie civilinį karą Ispanijoje, jjau minėtas „Primitive Mysteries“ (primityvios misterijos) ir „Frenetic rhythms“( pašėlę ritmai)- apie Indėnų ir Meksikiečių tradicijas.

1938m. Ji buvo pakviesta Mrs Roosevelt‘o i Baltuosius Rūmus ir ten atliko „Amerikos dokumentus“susijusius su Amerikos nepriklausomybe ir Abraham‘u Lincoln‘u.

1939m. Mece Cunningham ir Erick‘as HHawkins‘as (kuris vėliau tapo jos vyru) prisijungė prie jos trupės.

1940m.jos trupė išvažiavo į koncertinį turą po JAV ir Kuba. Ji sukūrė „El Penitene“,“Letters to the world“(laiškai pasauliui)Benningtono festivaliui ir jau minėtą „Appalachian spring“(Apalačių pavasaris) kur pirmakart bendradarbiauja su dizaineriu Isamu Noguchi.Daugelis jos baletų šiame laikotarpyje buvo susiję su mitologija „Cave of the heart“(Medėja),“Errand in to the Maze“(Minotauras),“Night Journey“(Edipas ir Jocast‘as)

1948m ji susituokė su Erick‘u Hawkins‘u.

1954: pirmasis jos trupės turas į Paryžių.

1955: Poul‘as Taylor‘as prisijūngė prie jos trupės kaip šokėjas.

1959m ji laimi Dance Magazine apdovanojimą.

1959m sukuria „Episodes“(Epizodai) su George Balanchine (baletas buvo šokamas jos trupės ir Niujorko baleto.

Apie 1970-uosius ji nustojo šokti ir prieš sukūrdama nauja baletą, kelis metus kentėjo nuo depresijos ir sveikatos problemų.

„Šokėjas, daugiau nei koks kitas žmogus miršta ddviem mirtimis: pirma – fizinė, kai stipriai treniruotas kūnas negali ilgiau atsakyti kaip tu norėtum. Po visko aš stačiau choreografiją sau. Aš niekada nechoreografavau to ko negalėjau atlikti. Aš pakeičiau žingsnius „Medėjoje“ ir pritaikiau pkeitimus kituose baletuose. Bet aš žinojau. Ir tai medžiojo mane. Aš tik norėjau šokti. Be šokio aš norėjau numirti.

Paskutini kartą aš šokau „Cortege of Eagles“(erelių procesija )man buvo septyniasdešimt šeši metai. (.) Aš neplanavau nustoti šokti tą naktį. Tai buvo skausmingas apsisprendimas, aš žinojau kad turiu ttai padaryti.

1973m Graham sukūrė „Liuciferį“ ir „Skarlet laišką“ Rudolf‘ui Nuryjevui ir Margpot Fonteyn.

1984m Rudolfas Nuryjevas pakvietė jos trupę į Paryžiaus operą ir jai buvo iteiktas Prancūzų vyriausybės Lйgion d’Honneur.

1991 metų balandžio 1d. ji mirė. Ji statė nauja baleta Olimpinėms žaidynėms Barselonoje, kuris vadinosi „The Eye of the Goddess“.

Ji mirė po 75metų besitesiančios karjeros ir sukūrusi vienus iš žymiausių Amerikos modernaus šokio šedevrų. Martha Graham Šokio Trupė dar vis egzistuoja ir yra gyvybiškai svarbi ir matomai isikūrusi Niujorke ir gastrolėse.

„Aš dažnai klausiau savęs devyniasdešimt šešeriu ar tikiu i gyvenima po mirties. Aš tikiu i gyvenimo šventuma, jo tęstinumą ir energiją. Aš žinau kad mirties monotoniškumas apeliuoja į mane.“ M.Graham

Marthos Graham naujovės:

1. Graham judesių sistema bei kontrakcijos ir atpalaidavimo teorija yra modernaus šokio JAV vystymosi centras.

2. Graham buvo pirmoji modernaus šokio choreografė, kuri bendradarbiavo su kitais moderniais menininkais, kad sukurtų savo šokio teatrą

3.

Naudota literatūra:

www.pitt.edu/~gillis/dance/martha.html

http://www.cmi.univ-mrs.fr/~esouche/dance/Graham2.html

www.womenshistory.about.com

http://www.noguchi.org/graham.html