KAS TAI YRA NUOTOLINĖS STUDIJOS

KAS TAI YRA NUOTOLINĖS STUDIJOS?

Dieninių studijų mokymasis vyksta tiesiogiai bendraujant mokytojui ir mokiniui. Tai leidžia mokytojui sekti mokymosi procesą, koreguoti jį, taisyti besimokančiojo klaidas. Tačiau studijos dieną ki¬tame mieste tinka ne visiems, ne kiekienas gali palikti namus bei dar¬bą. Todėl populiarėja kitokio pobūdžio studijų formos – vakarinės ir neakivaizdinės. Jos leidžia studijuoti ne darbo metu, o neakivaizdi¬nės- ir likti gyventi vietoje. Mokytis gyvenamojoje vietoje pigiau, ša¬lia yra artimieji ir draugai, neriekia palikti darbo. Tačiau ne visuomet galima įgyti gerą išsilavinimą, nnes mokslo centrai telkiasi didžiuosiuo¬se miestuose ir mokslinio potencialo neįmanoma tolygiai paskirstyti.

Pastaruoju metu imta plačiai kalbėti apie nuotolines studijas (dis-tance education). Jos leidžia spęsti netolygaus mokslinio pedagogi¬nio personalo išsidėstymo keliamas problemas, pakelti mokymosi kokybę, kai nėra sąlygų pasitelkti kvalifikuotų pedagogų, todėl gerė¬ja mokslo pasiekiamumas, masiškumas, dažnai atpinga išsilavinimo teikimas. Nuotolinės studijos patogios tuo, kad nereikalauja kur nors vykti; mokytis galima patogiu laiku ir patogioje vietoje. Aišku, kei¬čiasi ir studijų pobūdis – jos individualėja. Mokytojas tampa patarė¬ju bei metodiniu vadovu. Nuotolinėse sstudijose ne visuomet galima naudoti tradicines mokymo metodikas, o kartu ir daugelio šimtme¬čių mokymo patirtį.

Kas yra nuotolinės studijos? Dažnai šį terminą suprantame intui¬tyviai, kai dėstytojas ir studentas yra atskirti. Tačiau detaliau panagri¬nėję šį terminą pamatysime, kad nuotolinės studijos apima labai ddide¬lę „bendrųjų studijų“ įvairovę, ir ne visuomet pavyksta rasti takoskyrą tarp tradicinių ir nuotolinių studijų. Todėl formaliai apibrėžti nuotoli¬nes studijas gana sudėtinga.

Nuotolinės studijos turi sąsajas su keliomis mokslo kryptimis. Ne¬abejotinas nuotolinių studijų ryšys su edukologija, nes čia nagrinėjami švietimo, ugdymo, studijų organizavimo bei kiti šios mokslo krypties probleminiai klausimai. Antra vertus, šiuolaikinės nuotolinės studijos plačiai naudojasi informatikos mokslo priemonėmis bei laimėjimais. Ir, pagaliau, ryšiui tarp studento ir dėstytojo palaikyti pasitelkiamos nau¬jausios telekomunikacijų priemonės. Todėl šiuolaikinės nuotolinės stu¬dijos yra net kelių mokslo krypčių laimėjimų ir sanglaudos rezultatas.

Nuotolinis švietimas neapsiriboja kuriuo nors švietimo tipu ar eta¬pu, žmonių kategorija ar gyvenimo tarpsniu, nors studijų medžiagai, jos pateikimo būdui ir studijų metodikai tuo suteikiama tam tikros specifikos. Nuotolinėse studijose gali būti teikiamas vidurinis arba aaukš¬tasis išsilavinimas, vykdomas neformalusis visuomenės švietimas, su¬augusiųjų ar tęstinis mokymas. Todėl nuotolinės studijos yra įrankis, kuris vienodai sėkmingai gali būti naudojamas teikiant įvairų išsilavi¬nimą, taip pat ir kvalifikacinius laipsnius.

Ir vis dėlto, kaip jau minėta, daug žmonių nuotolinių studijų terminą supranta intuityviai, tiesa, dažnai skirtingai. Siekdami su¬vienodinti požiūrius pasižiūrėkime, kokių nuotolinių studijų formų esama bei susipažinkime su nuotolinių studijų istorine raida.

NUOTOLINIŲ STUDIJŲ FORMOS

Nuotolinės studijos mums labiausiai pažįstamos kaip neakivaizdinės studijos aukštosiose mokyklose ir kolegijose. Jos organizuojamos pa¬štu siunčiant užduotis, taisymui skirtus iir ištaisytus kontrolinius dar¬bus, du kartus per metus rengiamos sesijos. Šios studijos ir dabar suda¬ro didelę nuotolinio švietimo dalį.

Dieninių ir nuotolinių studentų grupių skirtumas tas, kad „nuoto¬liniams“ studentams stinga svarbaus studijų elemento – gyvo, pasto¬vaus bendravimo su dėstytoju arba ši galimybė yra ribota. Kurdami nuotolinių studijų programas, jų autoriai privalo atsižvelgti j šią ap¬linkybę. Todėl nuotolinėms studijoms skirtus vadovėlius rengia ne vien mokymosi turinio ekspertai. Prie jų kūrimo dažnai prisideda psicho¬logai bei ugdymo ir leidybos specialistai. Vadovėlio kalba, išryškintos teksto dalys, iliustracijos, gali tapti reikšmingos nuotolinėms studijoms. Todėl vadovėliai turi būti parašyti labai suprantamai.

Nuotolinės studijos reikalauja itin didelės asmeninės disciplinos ir studijas skatinančios aplinkos darbe bei šeimoje. Kad tai sunkus dar¬bas, rodo didelis studentų „nubyrėjimo“ procentas.

Svarbi ir nuolat keliama problema yra nuotolinių studijų kokybė. Kai studentai negali tiesiogiai bendrauti su dėstytojais, nebelieka dau¬gelio studijų paskatų, medžiaga sunkiau išmokstama. Todėl šioje srity¬je gana intensyviai dirbama. Kad studijų medžiaga būtų geriau įsisavi¬nama, naudojamos įvairios informacijos laikmenos, leidžiančios paį¬vairinti informacijos pateikimą (garso ir vaizdo kasetės, kompaktinės plokštelės). Konsultacijoms pasitelkiamos šiuolaikinės ryšio priemo¬nės, pavyzdžiui, telefonas ir elektroninis paštas.

Svarbus studijų aplinkos interaktyvumas – galimybė dėstytojui ir studentui operatyviai bendrauti. Tai viena iš svarbiausių ir sunkiausiai realizuojamų nuotolinių studijų organizavimo priemonių. Neakivaiz¬dinėse studijose interaktyvumui palaikyti reikia ttitaniškų pastangų, gali¬ma panaudoti tik atskirus jo elementus, pateikiant standartinių klausimų ir atsakymų rinkinius ar išsamius praktinių situacijų analizės aprašymus. Efektyvios interaktyvaus bendravimo formos yra disputai, grupi¬nis problemų sprendimas, dalykiniai žaidimai, operatyvios konsulta¬cijos, grupiniai projektai. Norint pritaikyti šiuos elementus nuotoli¬niam švietimui, būtina moderni ryšio bei kompiuterinė technika ir tokios technikos naudojimu paremta pedagoginė metodika.

Priklausomai nuo tikslų, turimų techninių priemonių ir mokymo proceso organizavimo, nuotolinės studijos gali būti realizuojamos sin¬chronine, asinchronine ir mišria formomis.

Artimiausias tradicinėms studijoms yra sinchroninis modelis, dar vadinamas nuotoliniu mokymu realiame laike (on-line). Užsiėmimai vyksta pagal grafiką, dėstytojai ir studentai palaiko ryšį techninėmis prie¬monėmis: telefono, radijo, televizijos arba kompiuterinio ryšio kana¬lais. Studentas gali girdėti kartais ir matyti dėstytoją, taip pat pateikti klausimus ir dalyvauti disputuose, todėl šiam modeliui būdingos labai geros interaktyvumo savybės. Jis tinka, kai studentai dirba grupėmis ar jiems reikia perteikti daug žodinės ir vaizdinės informacijos. Visą mo¬kymą pagrįsti vien tokia technologija yra sunku, todėl jis paprastai deri¬namas su kitais nuotolinio švietimo būdais. Tai perspektyvus būdas. Sie¬kiant išspręsti grįžtamojo ryšio ir grupinio darbo organizavimo proble¬mas, kuriama speciali vaizdo konferencijų techninė ir programinė įranga. Ji dažniausiai sąlygoja apribojimus studijų vietai, nes studijos turi vykti specialią įrangą turinčiose klasėse.

Asinchroniniame modelyje studentui perduodama studijų medžia¬ga, kontrolinės užduotys ir nustatomas aatsiskaitymų grafikas. Kada ir kaip mokytis, paliekama studento nuožiūrai. Šis modelis reikalauja stiprios mokymosi motyvacijos ir gebėjimo mokytis individualiai. Asinchroninis modelis sudaro studijų susirašinėjant pagrindą, btudijų ko¬kybė priklauso nuo mokymo medžiagos kokybės ir operatyvios kon¬sultavimo sistemos savybių. Keblus grupinio darbo organizavimas. To¬dėl individualus mokymasis asinchroniniame modelyje derinamas su sesijomis. Studijų efektyvumas auga pasitelkus informacines techno¬logijas (IT). Moderniose asinchroninio nuotolinio švietimo sistemose stengiamasi diegti grupinio darbo principus panaudojant e.paštą ir pasaulinio voratinklio priemones, efektyvinti konsultacijų sistemą pa¬gal specialiąsias mokymo metodikas, įvairias mokymo ir ryšio prie¬mones, mokymosi proceso administravimo sistemą.

Asinchroninis modelis reikalauja palyginti nedaug lėšų pačiam mokymo procesui palaikyti, tačiau mokymo medžiagos parengimas yra brangus ir reikalauja didelių darbo sąnaudų.

Šiuo metu plinta mišrusis nuotolinių studijų būdas, kai paskaitos skaitomos, grupinis darbas ir diskusijos vyksta sinchroniškai, pasitel¬kus IT (garso ir vaizdo konferencijas, e.paštą, e.pokalbio priemones), o studento individualus mokymasis vyksta asinchroniniu būdu, patei¬kus jam medžiagą individualiam darbui ir individualias užduotis.

Studijose pasitelktos IT suartino tradicinių ir nuotolinių studijų galimybes bei išplėtė jas, nuotolinėse studijose tapo lengviau naudoti tradicines mokymo metodikas. IT leido padidinti ir tradicinių studijų efektyvumą. Šiuo metu nuotolinių ir tradicinių studijų skirtumai spar¬čiai nyksta. Tradicinėse studijose IT pasitelkiamos kaip studijų organi¬zavimo priemonė, padedanti išplėsti studentų individualiojo darbo dalį. Kita vertus, komunikacijų sistemos

leidžia artimai imituoti tradi¬cinių studijų metodus, atstumas tampa neesminiu darbo faktoriumi. Dėstytojams nebūtina susitikti su studentais, norint juos konsultuoti, kontroliuoti ar priimti atsiskaitymus.

NUOTOLINIŲ STUDIJŲ ORGANIZAVIMAS

Studentai ne visada gali atsitraukti nuo darbo ir vykti j sesijas. Todėl kai kuriose šalyse kuriami nuotolinių studijų tinklai, apimantys šias studijas organizuojančius centrus bei regioninius studijų centrus, daž¬niausiai – regioninius universitetus ir kolegijas, kur galima atlikti la¬boratorinius darbus, pasinaudoti biblioteka, konsultuotis, atsiskaityti už atliktas užduotis. Regioniniai centrai taip pat reklamuoja ir propa¬guoja nuotolines studijas, registruoja sstudentus studijoms, išduoda mo¬kymo medžiagą. Regioniniai centrai padeda pasiekti kompromisą tarp nuotolinių studijų patogumo (studijos vietoje, patogiu laiku ir indivi¬dualia sparta) ir tradicinių studijų efektyvumo. Studentai gali nors trum¬pam pasinerti į akademinę aplinką.

Kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje) veikia mo¬biliosios laboratorijos, važiuojančios pas studentus. Kartais laborato¬rinių darbų medžiaga ir prietaisai siunčiami paštu.

Dažnai nuotolinį švietimą organizuojama atskiros įstaigos (uni¬versiteto, kolegijos). Tai gali būti specializuotos švietimo įstaigos, ku¬rios teikia tik nuotolinio švietimo paslaugas, arba tradicinių mokyklų skyriai. Toks modelis populiarus didelėse valstybėse ((JAV, Indija, Rusi¬ja) ir mokant pagrindinėmis pasaulio kalbomis (atviras Didžiosios Bri¬tanijos universitetas), kai nesunku formuoti didelius studentų srautus.

Atskiriems universitetams ar kolegijoms sunkiau užtikrinti nuoto¬linio švietimo masiškumą ir parengti reikalingą metodinę medžiagą. Todėl mažoms valstybėms perspektyvesnis nuotolinis švietimas, jun¬giant kelių mokymo įįstaigų pastangas. Pagal tokį modelį kuriamos be¬veik visų Šiaurės Europos šalių nuotolinio švietimo sistemos. Nuotoli¬niam švietimui organizuoti prie universitetų steigiami specialūs mo¬kymo ir tyrimo centrai, kurie padeda studentams suformuoti ir įsisa¬vinti mokymo programas iš kelių šalies ir užsienio universitetų siūlo¬mų mokymo programų.

Pavyzdžiui, Norvegijoje, kuri gyventojų skaičiumi artima Lietu¬vai, nuotolinį švietimą universitetuose ir koledžuose koordinuoja nuo¬tolinio švietimo taryba, įsteigta vyriausybės sprendimu. Ji sukūrė vie¬ningą nuotolinio švietimo tinklą, jungiantį nuotolinio mokymo sky¬rius įvairiuose universitetuose ir koledžuose. Kiekvienam skyriui bū¬dinga tam tikra specializacija. Tokia struktūra leidžia studentams pa¬tiems formuoti mokymo programas iš kelių mokymo centrų siūlomų dalykų. Nuotolinio švietimo taryba taip pat atsakinga už nuotolinio švietimo projektų atranką ir vykdymo organizavimą.

Panaši sistema egzistuoja Suomijoje. Nuotolinį švietimą Suomi¬joje vykdo specializuoti universitetų padaliniai, kurie ne ttik teikia mo¬kymo paslaugas, bet ir yra nuotolinio švietimo metodikos bei techno¬logijos mokslinio tyrimo centrai. Kiekvieno universiteto švietimo cen¬tras Suomijoje ne tik organizuoja nuotolines studijas, bet ir kooperuo¬ja kitų įstaigų nuotolinio švietimo veiklą. Tai plačiai išsišakojusi mo¬kymo struktūra, kuri apima visą šalies teritoriją ir plataus profilio mo¬kymo programas, derina nuotolinę, vakarinę ir kitas mokymo formas. Labai panašios nuotolinio švietimo struktūros yra ir kitose šiaurinės

Europoas šalyse Lietuvai, kaip mažai valstybei, taip pat geriausiai tinka integruo¬tos nuotolinio švietimo sistemos modelis. Puikias technines iir organi¬zacines prielaidas tokios sistemos kūrimui parengė Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklas LITNET. Šio tinklo bazėje jau kuriama mo¬derni nuotolinių studijų sistema, paremta vaizdo konferencijų tinklu.

Lietuvoje nuotolinį švietimą organizuoja universitetų, kolegijų ir aukštesniųjų mokyklų neakivaizdinių studijų skyriai, naudojantys tra¬dicinę susirašinėjimo technologiją. Jiems aktualios modernios moky¬mo medžiagos ir efektyvios ryšių bei studijų palaikymo sistemos įdie¬gimo problemos. Todėl tikėtina, kad naujai kuriamas nuotolinio švie¬timo tinklas ir neakivaizdinio mokymo institucijos Lietuvoje palaips¬niui susilies į vieningą modernią integruotą nuotolinio švietimo sistemą.

NUOTOLINĖS STUDIJOS IR MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PRINCIPAI

Europos Komisija 2000 m. kovo 24 d. Lisabonos išvadose1 pažymėjo pagrindinius Europos Sąjungos politikos momentus. Ji patvirtino, kad Europa eina j žinių amžių, kas turės didžiulę įtaką kultūriniam, eko¬nominiam ir socialiniam gyvenimui. Keisis darbo, mokymosi ir paties gyvenimo pobūdis. Išvadose pažymėta, kad mokymosi visą gyvenimą principo įgyvendinimas yra pagrindinis garantas sėkmingam perėji¬mui į žiniomis grįstą visuomenę. Švietimo ir kvalifikacijos palaikymo sistema įvardyta kaip artėjančių pokyčių šerdis. Plėtodama šias nuo¬statas, Europos Komisija 2000 m. spalio 30 d. paskelbė Mokymosi visą gyvenimą memorandumą2, kuriame suformulavo pagrindinius prin¬cipus.

Buvo manoma, kad jauniems žmonėms mokykloje galima sukaupti tiek konkrečios srities žinių, kad jų pakaktų visą likusį gyvenimą. Net¬gi mokymosi procesas buvo apibrėžiamas kaip vyresnės kartos patyri¬mo perdavimas jaunesnei kartai. Šiuolaikinei visuomenei toks ppožiū¬ris netinka.

Visuomenės plėtros tempai dabar tokie, kad kartą įgytas išsilavini¬mas jau nebeleidžia sėkmingai siekti karjeros visą gyvenimą bei palai¬kyti vienodo gyvenimo lygio. Dabar dirbantieji turi mokytis visą gyve¬nimą ir, nenutraukdami darbinės veiklos, dažniau kelti ar keisti kvali¬fikaciją, kad išliktų konkurencingi darbo rinkoje. Įgyto išsilavinimo dabar pakanka vidutiniškai tik 7 metams, vėliau darbuotojas ima ne-betenkinti darbo vietos reikalavimų ir jam tenka kelti savo kvalifikaciją, mokytis iš naujo, keisti darbą, o daliai kyla pavojus jo netekti. At¬skirose sparčiai besivystančiose mokslo ir pramonės srityse šis laiko¬tarpis dar trumpesnis. Žmogaus gyvenimo trukmės ilgėjimas, gimsta¬mumo mažėjimas, laipsniškas visuomenės vidutinio amžiaus darbin¬gumo trukmės ilgėjimas – dar viena priežastis, dėl ko vis svarbiau nuo¬lat atnaujinti kvalifikaciją. Tai taip pat reiškia, kad vis rečiau kvalifi¬kuotos darbo jėgos trūkumo problemą galima spręsti įdarbinant jau¬nus specialistus – jų bus tiesiog per mažai, technologijos keisis vis spar¬čiau, ir teks vis labiau rūpintis esamų darbuotojų kvalifikacija ir jos kėlimu.

Švietimo sistema turi būti suformuota taip, kad žmogus galėtų nuolat ir be kliūčių siekti vis aukštesnio išsilavinimo, palaikyti savo kvalifikaciją, prireikus daryti pertrauką ir užsiimti praktine veikla, o vėliau, atsiradus galimybei, tęsti savišvietą jam tinkamu laiku bei for¬momis. Mokymosi visą gyvenimą ideologijos pagrindas yra perėji¬mas nuo mokymosi visam gyvenimui principo prie mokymosi visą gyvenimą proceso.

Mokymosi visą gyvenimą memorandumo šeštoji tezė reikalauja priartinti mokymąsi prie namų. Tikslas – sudaryti mokymosi visą gyve¬nimą sąlygas kuo arčiau besimokančiųjų, jų bendruomenėse, kur įma¬noma, įrengiant kompiuterines technologijas. Taip skatinamos formuo¬tis nacionaliniu IT taikymu paremtos nuotolinio švietimo sistemos, o pačios nuotolinės studijos laikomos mokymosi visą gyvenimą princi¬po įgyvendinimo įrankiu.

NUOTOLINĖS STUDIJOS IR INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS

IT vystymasis pasaulyje sukėlė didelius ūkio ir visuomenės struktūrų pokyčius. Sparčiai plinta ir tobulėja IT bazėje sukurti darbo įrankiai, jais naudojasi vis didesnė visuomenės dalis. Keičiasi socialinė ir eko¬nominė situacija. Šiems pokyčiams intensyviai ruošiasi Europos Są¬junga, vienu svarbiausių savo politikos prioritetu numačiusi visoke¬riopą paramą informacinės visuomenės kūrimuisi3.

Skaitmeninių technologijų teikiamos galimybės naikina ribas tarp valstybių, o su tuo susijusi ekonominių ir socialinių procesų globali¬zacija vis labiau keičia mūsų gyvenimą, mąstymą ir kultūrą. Periferija jau suprantama kaip mąstymo būdas, o ne kaip teritorijos ypatybė. Tačiau dėl išlikusių socialinių, kultūrinių ir ekonominių skirtumų tarp žmonių, tautų ir valstybių ne visi turi vienodas sąlygas naudotis IT ga¬limybėmis; jau pastebimos naujojo elito formavimosi tendencijos. Vals¬tybė tampa atsakinga, kad skaitmeninė revoliucija netaptų akstinu vi¬suomenėje formuotis naujiesiems e-vargšams ir naujajam e-elitui. Pa¬saulinė bendrija tampa atsakinga, kad problemos, iškilusios dėl skir¬tingo ekonominio šalių išsivystymo ir suformavusios „trečiąjį pasaulį“ ekonominiu požiūriu, nepersikeltų į elektroninę terpę.

IT didina švietimo

galimybes. Jos vaidina dvejopą vaidmenį. Vie¬na vertus, palaiko ir išplečia esamų mokymosi metodikų galimybes, leidžia šias metodikas išplėsti į naujas naudojimo sritis (pavyzdžiui, vaizdo konferencijos įgalina panaudoti tradicines mokymo metodi¬kas nuotolinėse studijose). Kita vertus, IT leidžia sukurti naujas moky¬mosi metodikas, kurios be jų būtų negalimos (pavyzdžiui, mokymasis kompiuterių tinkluose, panaudojant hiperteksto galimybes).

Lisabonoje paskelbtos Europos Tarybos išvados4 pažymi šiuo me¬tu svarbiausius įgūdžius: gebėjimą naudotis informacinėmis techno¬logijomis, užsienio kalbomis, technologinę kultūrą, verslumą ir so¬cialinius gebėjimus. Tai nepilnas sąrašas, bet jis apima svarbiausias ssritis. Gebėjimai naudotis IT vis dažniau siejami su galimybe šviestis, nes mokymosi erdvei plečiantis į kompiuterių tinklus ir internetą be šių įgūdžių mažėja mokymosi galimybės.

Kompiuterių tinklai turi strateginę reikšmę valstybei – jie tapo vals¬tybės informacinės infrastruktūros pagrindu ir jos institucijų bei ūkio subjektų sėkmingos veiklos sąlyga5. Kompiuterių tinklai teikia įvairias paslaugas: elektroninio pašto, duomenų perdavimo, suteikiama gali¬mybė dirbti internete, naudotis informacijos ir bibliotekų sistemomis. Jais galima perduoti visų rūšių informaciją: duomenis (tekstus, skait¬meninę ir grafinę informaciją), garsus (garso įrašus, radijo llaidas, po¬kalbius), vaizdus (vaizdo įrašus, televizijos laidas, vaizdo konferenci¬jas). Kompiuterių tinklai sparčiai plečiasi, auga jų galimybės, vartoto¬jų skaičius. Kompiuterių tinklai vis plačiau naudojami studijomis6.

Mokymo ir mokymosi metodų atnaujinimas, naujų mokymosi technologijų kūrimas susijęs su nemažomis investicijomis, tarp jų ir naujiems bbesimokančiųjų ir mokytojų įgūdžiams naudotis jomis su¬formuoti. Kartais manoma, kad naudoti IT švietimui ekonomiškai ne¬naudinga ir netikslinga. Tačiau švietimo vaidmuo yra unikalus ir ne visada galima įvertinti investicijų į švietimą efektyvumą bei jų tiesio¬ginę ekonominę naudą. Paklaustas apie švietimo naudą, Albertas Einš¬teinas atsakė: „Pabandykite nemokšiškumą“7. Įsigilinkime į šią mintį ir supraskime, kas ja pasakyta.

Galima įdėti daug jėgų j mokymosi turinį (atsakant j klausimą, „ko mokyti“), parinkti kvalifikuočiausius pedagogus perteikti medžia¬gai (atsakant j klausimą, „kas moko“), bet nepasiekti efekto, jei nebus atsakyta j klausimą, „kaip mokyti“. Todėl svarbūs yra mokymosi meto¬dai, nuolatinės jų naujovės, naujos metodikos ir technologijos, ypač kai mokymuisi vis plačiau naudojamos IT. Būtent jų panaudojimo dė¬ka pasikeitė besimokančiojo ir mokytojo vaidmenys, jie vienas nuo kito nutolo laike ir eerdvėje. Mokytojas iš anksto rengia medžiagą ir pateikia ją besimokančiajam, pats ne visuomet tiesiogiai dalyvauda¬mas mokymosi procese. Jis vis dažniau tampa konsultantu, padedan¬čiu mokytis bei skatinančiu besimokančiųjų motyvaciją. Didesni rei¬kalavimai keliami ir mokytojo kvalifikacijai. Jis ne tik privalo palaikyti savo kvalifikaciją, išmanyti mokymosi metodikas, mokėti naudotis IT, bet ir sugebėti jų pagrindu kurti naujas mokymosi metodikas.

Vis dažniau nuotolinėse studijose pasitelkiamas e.paštas, pasauli¬nio voratinklio (WWW – World Wide Web) diskusijų grupės arba e.po¬kalbiai. Kai kurios priemonės, pavyzdžiui, e.paštas, nereikalauja, kad studentai ddirbtų vienu metu. Pasitelkus kitas priemones, pavyzdžiui, e.pokalbius, studentai turės dirbti vienu metu. Visi mato, ką kiekvie¬nas rašo. Studentas gali klausti; jo klausimą bei dėstytojo atsakymą matys visi. Tačiau elektroniniai seminarai ir kolektyvinės konsultaci¬jos reikalauja darbo disciplinos.

Mokymo medžiagai pateikti gerai tinka pasaulinio voratinklio ga¬limybės8. Hipertekstas leidžia mokymo medžiagą pateikti labai vaiz¬džiai, įterpiant grafikus, vaizdus, net garso ir vaizdo įrašus. Hierarchi¬nis medžiagos išdėstymas, išsišakojimai ir detalizacijos principas lei¬džia imituoti intelektualią mokymosi aplinką ir prisitaikyti prie indivi¬dualiųjų studentų savybių bei skirtingo jų pasirengimo lygio. Iškilus neaiškumui, studentas gali paprašyti pateikti detalesnę informaciją, kuri gali būti aktuali ne visiems, nes įvairiems studentams neaiškios bus skirtingos vietos.

Hiperteksto intelektualiosios galimybės ribotos – visi atvejai turi būti numatyti rengiant medžiagą. Tačiau pastaruoju metu įdomių ga¬limybių teikia globaliųjų kompiuterių tinklų ir automatizuotų moky¬mo sistemų kombinacija. Kompiuterių tinklai suteikia galimybę dirbti per atstumą. Automatizuotos mokymo sistemos leidžia studijuoti pa¬teiktą medžiagą, labiau įsigilinti į neaiškias vietas, atlikti pratimus, pa¬sitikrinti žinias, pasirinkti tolesnį studijų kelią, priklausomai nuo me¬džiagos įsisavinimo. Tokia sistema gali tirti studento sugebėjimus, pa¬tarti studentui, ką toliau daryti po kiekvieno atlikto žingsnio – grįžti ir kartoti nepakankamai įsisavintą medžiagą, ar pereiti j kitą dalį, net egzaminuoti.

Tradicinės studijos yra sukaupusios daugelio šimtmečių patirtį, studijų metodikos nuolat tobulinamos, tuo užsiima ddaug tyrinėtojų. Nuotolinės studijos tuo pasigirti negali – joms tik truputį per šimtą metų. Todėl labai gundančiai atrodo galimybė nuotolinėse studijose panaudoti tradicinių studijų patirtį, metodikas ir metodines priemo¬nes. Tokių principinių galimybių teikia vaizdo konferencijos kompiu¬terių tinkluose9. Kai dėstytojas skaito paskaitas studijoje, jo klausytis gali praktiškai neribotas studentų skaičius. Nuo televizijos mokomųjų laidų vaizdo konferencijos skiriasi galimu grįžtamuoju ryšiu – studen¬tai gali klausti dėstytojo, prašyti pakartoti ar parodyti, kad nesuprato.

Su vaizdo konferencijomis edukologine prasme negali lygintis kiti nuotolinių studijų organizavimo metodai. Jos suteikia daugiau galimybių, nei kitos sistemos, tik neatlieka pašto funkcijų. Dažnai kartu su vaizdo konferencijomis nuotolinėse studijose naudojamos ir kitos priemonės: e.paštas, VVvVVV priemonės. Šiuo metu vaizdo konferencijos yra viena efektyviausių priemonių grupinėms studi¬joms organizuoti. Šia kryptimi intensyviai dirbama visame pasauly¬je, todėl ateityje jų svarba neabejotinai didės.

Vaizdo konferencijos gali imituoti ne visas tradicinių studijų me¬todikas. Palyginti lengvai imituojamos paskaitos bei kolektyvinės kon¬sultacijos, tačiau, pavyzdžiui, seminarus vesti su gausiu studentų bū¬riu jau sunku, o dirbant su mažu būreliu ne taip efektyviai išnaudoja¬ma vaizdo konferencijų sistema. Nėra lengva pakeisti laboratorinius darbus – paprastai darbą su realia įranga keičia kompiuteriniai imita¬toriai, pasitelkiama ir filmuota įvairius procesus demonstruojanti me¬džiaga, bandymai atliekami paskaitų metu ir 1.1. Tačiau tai negali pa¬keisti laboratorinių darbų.

Nuotolinės studijos pper kompiuterių tinklus galimos ne visuomet – kartais turimos ryšių priemonės ar finansiniai apribojimai neleidžia kompiuterių tinklų išplėsti pakankamai plačiai, aprėpti visą šalies teri¬toriją arba gauti pakankamo laidumo ryšio kanalus. Šiuo požiūriu pa¬togesnės nuotolinės studijos, pasitelkus ryšį per dirbtinius žemės paly¬dovus (satelitinis ryšys). Tuomet mokomąsias laidas galima priimti prak¬tiškai bet kuriame šalies taške. Tačiau jis yra brangesnis, reikalauja sudėtingesnės įrangos. Atsiradus ir paplitus skaitmeniniam ryšiui, su¬paprastėjo satelitinio ryšio įranga, atpigo ryšio priemonės ir pats ryšis. Šiuo metu nuotolinės studijos satelitiniu ryšiu pasaulyje plinta labai sparčiai. Jos teikia praktiškai visas galimybes, kaip ir kompiuterių tinklų vaizdo konferencijos, tik yra lankstesnės ir dažnai pigesnės. Pa¬vyzdžiui, satelitinis ryšys buvo pasitelktas Aliaskos gyventojų švieti¬mui JAV.

Pasaulyje sparčiai plinta neformalusis nuotolinis gyventojų švie¬timas, pasitelkus informacijos laikmenas (knygas, garso ir vaizdo ka¬setes, kompaktines plokšteles) bei per radiją ir televiziją. Kompaktinė¬mis plokštelėmis pateikiama įvairiausio tipo mokymo medžiaga (teks¬tai, garso ir vaizdo įrašai) praktiškai kaip ir kompiuterių tinkle, tik be grįžtamojo ryšio. Ypač dideles galimybes atveria atsirandanti skaitme¬ninė televizija, kuri leidžia žiūrovui dalyvauti pasirenkant laidas bei jų transliacijos laiką. Plačią skaitmeninės televizijos naudojimo nuo¬tolinėms studijoms programą yra sudaręs atvirasis Didžiosios Britani¬jos universitetas.

PASAULINIO VORATINKLIO PRIEMONĖMIS GRĮSTOS NUOTOLINĖS STUDIJOS

Šiuo metu plačiausiai paplitęs kompleksas pasaulinio voratinklio prie¬monių, skirtų parengti informaciją naudojimui kompiuterių

tinkluose, formuot informacinius puslapius bei ieškoti reikalingos informacijos. Speciali peržiūros programa leidžia dirbti grafinėje aplinkoje, nereikia žinoti jokių komandų, pakanka pasirinkti iš teikiamų galimybių. Pasi¬telkus specialiąsias priemones, galima parengti studijų dalykų kursus, prisitaikančius prie skirtingo studentų lygio. Prisijungus prie automati¬zuoto mokymo programų, galima studijuoti medžiagą, atlikti prakti¬nius darbus, pasitikrinti įgytas žinias, atsiskaityti.

Taikant WWW priemones nuotolinėse studijose, studijoms reika¬linga medžiaga j studijų centro serverį patalpinama iš anksto, o stu¬dentas jungiasi prie serverio ir dirba. Dėstytojas studijų metu tik kon¬sultuoja bei priima aatsiskaitymus. Perduodama įvairi informacija: ra¬šytinė, garso, vaizdo, kompiuterių duomenys ir programinė įranga.

WWW priemonės teikia daugiau galimybių nei e.paštas ir atstoja pastarojo galimybes. Tačiau kai kuriuos veiksmus atlikti ne taip patogu, todėl dažnai kartu su realaus laiko kompiuterinio ryšio priemonėmis nuotolinėse studijose pasitelkiamas ir e.paštas.

Dėstytojui patogu teikti metodinę medžiagą, jos nereikia daugin¬ti. Tačiau tradicinių studijų patirties ir metodikų panaudoti negalima, todėl kuriamos specialiosios metodikos. Visa naudojama informacija turi būti iš anksto įvesta į kompiuterį, dėl to mažėja operatyvumas, sunkiau vesti konsultacijas, nes tai užima daugiau laiko negu bendraujant žodžiu. Įtraukiant į serverio WWW puslapį arba mokomųjų programų paketą paskaitų medžiagą, gali būti pasitelktos kai kurios tradicinių studijų metu metodinės priemonės (skaidrės, piešiniai, nuo¬traukos ir 1.1.)- Tačiau tai neatstoja paskaitų, nes nėra „„gyvo žodžio“ efekto. Galima iš anksto numatyti ir pateikti detalesnį kai kurių studijų medžiagos dalių išaiškinimą, atsakymus į kai kuriuos klausimus, ta¬čiau visuomet iškils iš anksto nenumatytų klausimų. Nepatogu vesti seminarus, negalimi laboratoriniai darbai.

WWW priemonės studentus drausminančių veiksnių neturi, ta¬čiau suteikia galimybę ir reikalingų priemonių tokius veiksnius įtrauk¬ti į studijų sistemą. Pavyzdžiui, registruojant prisijungimus prie mo¬komųjų programų, naudojimąsi metodine studijų medžiaga, sekant savarankiškų darbų pateikimo terminų laikymąsi.

Dėstytojas yra labai užimtas, nes gana didelės jo darbo sąnaudos studijų palaikymui, konsultavimui bei studentų skatinimui. Keliami itin dideli studijų medžiagos pateikimo ir studijų metodikos parengi¬mo reikalavimai. Ypač sudėtinga parengti kursą automatizuoto moky¬mo programoms. Dėstytojų apkrovimas dar padidėja dėl programi¬nių priemonių sudėtingumo, ne visi jas sėkmingai įsisavina.

Nors WWW priemonės ir turi nemaža trūkumų, bet ššiuo metu tai yra viena efektyviausių priemonių rengiant individualiąsias nuotoli¬nes studijas, todėl jų naudojimas ateityje neabejotinai plėsis.

VAIZDO KONFERENCIJOS

Pastaruoju metu gana sparčiai plinta vaizdo konferencijomis grįstos nuotolinės studijos.

Vystantis IT ir skaitmeninį signalą ėmus perdavinėti telefono lini¬jomis bei susikūrus globaliuosius kompiuterių tinklus, vaizdo konfe¬rencijos dabar galimos visame pasaulyje, jos tapo kasdienine techno¬logija, naudojama didinant darbo efektyvumą bei taupant lėšas. Kur naudojamos vaizdo konferencijos? Praktiškai visur, kur po visą pasau¬lį išsibarstę žmonės nori matyti ir girdėti vienas kitą, kur yra bendravi¬mu suinteresuotų, bendra vveikla užsiimančių žmonių. IT vystosi itin sparčiai, ir vaizdo konferencijos lokaliuose ar globaliuose tinkluose padeda bendrauti vis daugiau žmonių.

Plačiausiai šiuo metu vaizdo konferencijos naudojamos moky¬mui. Jos patogios tuo, kad iš vieno mokymo centro laidas galima tran¬sliuoti j praktiškai neribotą mokomųjų klasių skaičių. Riboja tik tai, kad daugėjant klasių, sunkėja grįžtamasis ryšys, pavyzdžiui, norint paklausti dėstytojo kaip kitaip reaguoti į jo veiksmus. Gausėjant moky¬mosi vietų, pinga vieno studento studijų kaina. Pavyzdžiui, Izraelyje vaizdo konferencijų per satelitinį ryšį mokymo sistema jungia dau¬giau kaip 80 išdėstytų visoje šalyje klasių. O JAV ir Kanados mokomoji „žvaigždžių programa“ jungia daugiau nei 5000 klasių.

Vaizdo konferencijos tikslas – sukurti tiesioginio bendravimo iliu¬ziją. Žmogus turi jausti, kad jo pašnekovai yra kažkur greta, o televi¬zorius, monitorius ar vaizdo projektorius turi taip susieti ji su aplinka, kad vaizdas būtų matomas tarsi pro langą. Žmogus neturi jaustis stebi¬mas kameros, nes tuomet jis varžysis, bus sukaustytas ir bendraus su kamera, o ne su oponentu. Žmogus vaidins bendraujantį, o ne ben¬draus, jis negalės viso dėmesio skirti bendravimui. Bendravimas netu¬ri sukelti dvasinio diskomforto.

Svarbiausias dalykas, leidžiantis arba neleidžiantis sudaryti tie¬sioginio bendravimo iliuziją – vaizdo ir garso kokybė. Garsas bus ge¬ras, jei sklis be trikdžių ir aido, bus aiškus, netrūkčiojantis, be pauzių ir erdvinis. Garso kokybė ppriklauso nuo garso kanalo pločio bei techni¬nės įrangos – mikrofonų, garsiakalbių ir kt. Vaizdas turi būti spalvotas, aiškus, netrūkčiojantis ir nevėluojantis.

Palyginti su kitomis priemonėmis, edukologiniu požiūriu vaizdo konferencijos garantuoja efektyviausias nuotolines studijas. Gali būti pasitelkta tradicinių studijų patirtis ir metodikos, išskyrus laboratori¬nius darbus, nors kai kuriuos procesus galima demonstruoti vaizdo filmais. Be to, vis daugiau procesų galima modeliuoti kompiuteriu; tai pigiau negu naudojant kitą laboratorinę įrangą. Todėl kai kuriais atve¬jais laboratorinius darbus galima iš dalies kompensuoti darbu mode¬liavimo programų paketais arba vaizdo įrašų peržiūra.

Nuotolinėms studijoms pasitelkus vaizdo konferencijas, dėstyto¬jų ir studentų darbinė aplinka ir studijų metodikos artimos tradici¬nėms studijoms, todėl iš jų nereikalaujama tokios kvalifikacijos, kaip naudojant pasaulinio voratinklio priemones. Dėstytojai ir studentai nėra taip užimti, nekyla tiek psichologinių ir adaptacijos prie naujų techninių priemonių problemų. Nors gali būti keliama didelių studijų medžiagos pateikimo bei studijų metodikos parengimo reikalavimų, tačiau šie reikalavimai atitinka tradicinių studijų reikalavimus, o pa¬skaitos metu dėstytojui sudaromos puikios sąlygos naudoti įvairią me¬todinę medžiagą. Ją rengti sudėtinga, todėl pageidautina, kad čia jam talkintų speciali techninė grupė. Šiuo metu vaizdo konferencijos yra viena efektyviausių priemo¬nių organizuoti grupines nuotolines studijas, šioje srityje intensyviai dirbama visame pasaulyje, todėl jos ateityje neabejotinai populiarės.

NUOTOLINIŲ STUDIJŲ SISTEMA

Nuotolinių studijų sistemą sudaro studijų centrų ir ppagalbinių studijų centrų tinklas. Studijų centrai organizuoja studijas. Šalyje gali būti keletas studijų centrų, pasiskirsčiusių kuruojamas sritis pagal studijų profilį, lygmenis ar teritorijas. Studijų centrams talkina regionuose esan¬tys pagalbiniai studijų centrai.

STUDIJŲ CENTRAS

Studijų centro organizuojamas mokymas remiasi kvalifikuotais dėsty¬tojais, reikalauja tam tikros akademinės aplinkos ir daug kuo primena universitetų veiklą. Todėl studijų centrai kuriami universitetuose. Tai leidžia pasinaudoti jų infrastruktūra, o akademinė aplinka skatina stu¬dijų centrų veiklą.

Studijų centras, atsakingas už savo studijų srities ar šalies regiono nuotolinį švietimą, turi žinoti švietimo poreikį. Todėl vienas pirmaei¬lių jo uždavinių – analizuoti savo studijų srities ar šalies regiono nuo¬tolinio švietimo poreikius ir jų tenkinimo galimybes bei organizuoti šių poreikių tenkinimą.

Atsižvelgdamas į poreikio tyrimo rezultatus, valstybės ir regionų reikmes, vystymosi kryptis bei perspektyvas, studijų centras rengia kva¬lifikacinių laipsnių, kvalifikacijos keitimo, tobulinimo ir kitas studijų programas. Šios programos turi būti reklamuojamos ir propaguoja¬mos, o detali informacija apie jas perduodama pagalbiniams studijų centrams.

Visos studijų programos ir kursai prieš juos vedant turi būti įver¬tinti ir patvirtinti. Todėl bendradarbiaujant su universitetais bei kole¬gijomis, kuriami programų komitetai, atestuojantys studijų programas ir skaitomus kursus.

Studijų centras organizuoja skaitomų kursų rengimą ir vedimą -pasikviečia dėstytojus. Darbui studijoje būdinga sava specifika, ir ne visi jaukiai jaučiasi prieš vaizdo kamerą. Darbas prieš įsivaizduojamą auditoriją kartais

slegia. Todėl studijų centras padeda dėstytojams psi¬chologiškai bei metodiškai pasirengti darbui ir parengti skaitomus kur¬sus, rūpinasi kvalifikacijos tobulinimu, organizuoja specialius pasirengimo darbui studijoje bei studijų medžiagos rengimo mokymus, aiškina nuotolinių studijų specifiką.

Studijų centre telkiamos techninės studijų organizavimo ir pagal¬binės priemonės, yra viena ar kelios studijos, iš kurių vyksta mokomų¬jų laidų transliacija. Pasitelkdamas pagalbinius centrus, studijų cen¬tras organizuoja nuotolines studijas, rūpinasi studijų procesu ir pri¬ima studentų atsiskaitymus, veda studijuojančiųjų apskaitą, baigusie¬siems studijas išduoda atitinkamus pažymėjimus, koordinuoja pagal¬binių studijų centrų darbą.

Nuotolinėse studijose iitin svarbi pagalbinės mokymo metodinės me¬džiagos ir laidų kokybė, nes čia studentams sunkiau konsultuotis su dėstyto¬ju nei tradicinėse studijose. Reikalingą studijuojamųjų dalykų pagalbinę mo¬kymo metodinę medžiagą rengia ir platina studijų centrai. Siekiant pakelti pagalbinės mokymo metodinės medžiagos bei laidų kokybę, studijų centre turi veikti pagalbinė techninė grupė. Svarbu, kad ji padėtų dėstytojams pa¬rengti laidų medžiagą- net ir fragmentiškas nuotraukų, garso ir vaizdo įrašų ar kompiuterinių programų įjungimas pagyvina perteikiamą medžiagą, ją studentai geriau suvokia.

Studijų centras rengia savo parengtų kursų kokybės iir efektyvumo ty¬rimus: atlieka besimokančiųjų ir baigusiųjų studijas apklausas, anali¬zuoja gautus rezultatus, su jais supažindina dėstytojus. Išvados pade¬da tobulinti studijų procesą, parinkti dėstytojus, rengti pagalbinę mo¬kymo metodinę medžiagą ir laidas.

Studijų centras atsakingas ne tik už savo veiklos kokybę. Jis turi ppadėti gerinti ir pagalbinių studijų centrų veiklą. Tam rengiami pagal¬binių studijų centrų kuratorių mokymai, konsultacijos ir seminarai, atliekami nuotolinių studijų metodikos ir priemonių tobulinimo tyri¬mai, skatinama nuotolinėse studijose naudoti šiuolaikines informaci¬nes technologijas ir metodikas, analizuojama ir platinama pasaulinė nuotolinio švietimo patirtis, renkama ir skleidžiama informacija apie nuotolinio švietimo renginius, propaguojamas nuotolinis švietimas.

PAGALBINIS STUDIJŲ CENTRAS

Pagalbinis studijų centras veikia glaudžiai bendradarbiaudamas su stu¬dijų centru, talkina jam. Pagalbinis studijų centras analizuoja regiono nuotolinio švietimo poreikius ir jų tenkinimo galimybes, propaguoja regione nuotolinį švietimą, reklamuoja studijų centrų organizuojamą mokymą. Pagalbiniame studijų centre veikia viena ar kelios mokomosios klasės, kuriose vyksta studijos, dirba studijų kuratoriai, padedantys studentams pasirinkti studijų programas, susidaryti individualiuosius studijų planus, organizuoti savo darbą, bei konsultuojantys studentus kitais bendraisiais studijų klausimais. Pagalbiniame sstudijų centre stu¬dentai atsiskaito už atliktus savarankiškus darbus arba atsiskaityti vyksta j studijų centrą. Atsiskaitymams tinka ir vaizdo konferencijos, jei tą leidžia techniniai ištekliai.

Padėdamas studijų centrui, pagalbinis studijų centras registruoja studentus studijoms, organizuoja studijas ir mokomųjų klasių darbą, platina studentams studijuojamųjų dalykų metodinę medžiagą, per¬duoda surinktą informaciją studijų centrui.

Pagalbinis studijų centras kviečia dirbti techninius darbuotojus ir studijų kuratorius, kartu su studijų centru rūpinasi jų kvalifikacija.

Dėl veiklos panašumo pagalbinius studijų centrus naudinga kurti regioninėse kolegijose ar universitetuose.

Pagalbinis studijų centras, kuriame sutelkti iištekliai ir yra ryšys su studijų centru, gali teikti regionui darbo internete paslaugas.

VAIZDO KONFERENCIJŲ SISTEMOS GALIMYBĖS

Vaizdo konferencijų metu vaizdas teikia studijoms galimybes, kurių negali suteikti kitos nuotolinių studijų sistemos. Vaizdas pagerina ben¬dravimą – kelia buvimo kartu jausmą, suteikia galimybę bendrauti judesiais; įvairūs objektai gali būti rodomi tiesiog prieš kamerą. Kaip papildoma priemonė gali būti panaudoti vaizdo magnetofonai, do¬kumentų kameros. Regimas vaizdas įgalina jausti tai, kas vyksta kitoje vietoje, pašnekovų aplinkoje. Vizualinė informacija padeda kur kas geriau sukoncentruoti klausytojo dėmesį.

Naudojant vaizdo konferencijas aktualėja įvairūs netechniniai as¬pektai. Sistema turi būti derinama su žmogaus darbo manieromis, ant¬raip nebus pasiektas norimas rezultatas. Tuo tarpu nuotolinių studijų sistemoje užmaskuoti techninę terpę nelengva. Reikia pasistengti, kad mokymo aplinka būtų šiltesnė ir priimtinesnė žmogui.

Panagrinėkime, kokių galimybių turi teikti vaizdo studija ir kla¬sės, kad nuotolinių studijų sistemoje būtų galima panaudoti tradici¬nių studijų patirtį, metodikas bei pagalbines metodines priemones.

Paskaitos. Per paskaitas iš studijos į klases perduodamas dėstytojo vaizdas ir jo balsas. Taip pat turi būti galimybė demonstruoti dėstytojo darbo stalą (pavyzdžiams rodyti), rašomąją lentą, nors patogiau, kai rašoma popieriuje, kurio vaizdą perduoda vertikali arba dokumentų kamera – tuomet dėstytojui reikia mažiau judėti, ir jis nedingsta iš ekrano; skaidres ir paveikslus, garso ir vaizdo įrašus, kompiuterio informaciją.

Paskaitos vedantysis – dėstytojas tturi valdyti auditoriją, tačiau nuo¬tolinių studijų atveju tai padaryti kur kas sunkiau, nes jis nemato visų studentų. Dėstytojas studentų bendravimą inicijuoti gali užduodamas klausimus arba organizuodamas diskusiją. Tačiau ją vesti irgi reikia parengti specialias metodikas. Skirtumai akivaizdūs – tradicinėse stu¬dijose studentai norą klausti paprastai parodo keldami ranką. Kai kla¬sių daugiau, dėstytojas negali visų jų stebėti, todėl jo dėmesį patraukti reikia kitais būdais.

Dalį dėstomos medžiagos patartina pateikti spausdinta forma prieš paskaitą. Tai galima padaryti kompiuterių tinklu bei išspausdinti kla¬sėje. Perduota medžiaga atstoja užrašus – studentai gali neužsirašinė-ti, daugiau laiko skirti medžiagai perprasti, o pasižymėti tik atskiras pastabas.

Klasėse turi būti informacijos priėmimo ir grįžtamojo ryšio palai¬kymo įranga. Vaizdo ir garso signalai gali būti perduodami į klasėse esančius televizorius, kompiuterius arba projektorius, demonstruo¬jančius vaizdą ekranuose. Kiekvienam studentui įrengiama darbo vie¬ta, kurioje gali būti telefonas (paprasčiausiu atveju), pultas su klavia¬tūra ir mikrofonu ar kompiuteris. Priklausomai nuo poreikių, klasėje gali būti papildomų kompiuterių, spausdintuvas, faksas bei vaizdo ka¬mera atgaliniam ryšiui.

Grįžtamasis ryšys tarp klasės ir studijos gali būti palaikomas ke¬liais būdais: klaviatūra (telefono, kompiuterio, specialaus stendo), balsu (telefonu arba per mikrofoną), vaizdu (vaizdo kamera).

Atgalinio ryšio priemonės studentams turi suteikti galimybę re¬gistruotis, paklausti dėstytojo, pateikti atsakymus per apklausas arba atsiskaitymus, paprašyti pakartoti, parodyti, kad dalies paskaitos me¬džiagos nesuprato.

Ateinanti iš pagalbinių studijų centrų informacija studijų centre registruojama duomenų bazėje, o apdorota statistiškai, pateikiama dės¬tytojui paskaitos metu. Dėstytojas turi matyti, kiek klasių priima tran¬sliuojamą mokomąją programą, kiek yra užsiregistravusių studentų, kiek norinčių paklausti, kiek nesupranta medžiagos, kiek prašo pakartoti.

Per apklausas į studijų centrą galima perduoti atsakančiojo stu¬dento vaizdą ir balsą, tik balsą, arba klaviatūros signalą, pavyzdžiui, pasirinktojo atsakymo numerį. Šis atvejis patogus tuo, kad leidžia operatyviai pateikti informaciją dėstytojui, kiek studentų ir kurį pasirinko atsakymą, o dėstytojui – orientuotis, kaip studentai suprato studijų me¬džiagą.

Dėstytojas gali kuriam nors studentui leisti užduoti klausimą, ku¬ris bus girdimas visose klasėse. Tačiau, kai daug studentų, tai trukdo darbą, todėl į klausimus turėtų atsakinėti atskiras konsultantas. Dėsty¬tojui turėtų būti perduodami tik pasikartojantys studentų klausimai, kad j juos galėtų atsakyti visai auditorijai.

Dalis vaizdo konferencijų programinės įrangos turi galimybę ben¬dro darbo lango, kuriame paskaitos metu galima rašyti ar piešti. Nau¬dinga, kai šio lango medžiagą galima išsaugoti, nusikopijuoti ar iš¬spausdinti. Taip pat labai svarbus tokio tipo vaizdo konferencijų bruo¬žas – bendras darbas su tuo pačiu programiniu paketu.

Seminarai. Seminarų metu diskutuojama numatyta tema. Šiai te¬mai studentai ruošiasi pagal nurodytą literatūrą arba pateiktą metodi¬nę medžiagą. Dėstytojas vadovauja studentų diskusijai, nurodo klai¬das, paaiškina nesuprastas vietas.

Metodinė medžiaga gali būti išsiuntinėta kompiuterių tinklu

arba paštu. Paskaitų skaitymo įranga pakankama ir seminarams pravesti. Tačiau pagalbinių studijų centrų klasės paprastai „mato“ tik centrinę studiją, tarp jų pačių ryšys nebūtinas. Todėl per seminarus dėstytojui arba studijos operatoriui svarbu būtų jungti į bendrą transliaciją ir klasių vaizdą arba bent jau garsą.

Pratybos. Per pratybas studentai auditorijoje dirba individualiai. Kilus neaiškumų, dėstytojas konsultuoja atskirą studentą arba neaiš¬kias vietas paaiškina visai auditorijai. Baigus užduotį, atliekama jos analizė.

Paskaitų skaitymo įranga gali būti panaudota ir pratyboms vesti. Specifiška yra tai, kad dėstytojas vvienu metu dirba su labai dideliu studentų būriu, didesniu, nei tradicinėse studijose, ir nemato atlie¬kamų užduočių. Dėstytojas gali atsakyti į klausimus, tačiau savo ini¬ciatyva į studento atliekamą darbą įsiterpti negali. Todėl, norint nuo¬tolinių studijų sistemos techninėmis priemonėmis pravesti pratybas, reikia sukurti naujas pratybų vedimo metodikas, arba kartu su studi¬joje esančiu dėstytoju pagalbinių studijų centrų klasėse tuo metu tu¬ri dirbti kiti dėstytojai, kuratoriai ar bent pagalbiniai darbuotojai, galintys paraginti, jei studentas nedirba, o tik laukia rezultatų aptarimo.

Laboratoriniai darbai. Tai nuotolinių studijų ppriemonėmis sun¬kiai realizuojama studijų dalis. Dažniausiai laboratoriniai darbai at¬liekami sesijų metu, atvykus į studijų centrą. Dalis bendresnės paskirties nebrangios įrangos gali būti sukaupta pagalbiniuose studijų cen¬truose. Kartais dėl laboratorinių darbų vedimo susitariama su regionų mokslo ir studijų organizacijomis.

Laboratorinius darbus gali iiš dalies atstoti vaizdo įrašai, demonst¬ruojantys vykstančius procesus ar darbą su įranga, kompiuterinės imi¬tacinio modeliavimo programos. Bandoma naudoti nuotoliniu būdu valdomą laboratorinę įrangą.

Konsultacijos. Bendros konsultacijos gali vykti kaip ir paskaitos, pasitelkus tą pačią įrangą ir naudojantis galimybe paklausti iš klasės. Jei studentų yra per daug ir vienu metu visų konsultuoti negalima, tai derėtų padaryti paeiliui atskirų miestų studentams, iki individualių konsultacijų. Tačiau paskaitų skaitymo įranga skirta darbui vienu me¬tu su dideliu studentų būriu, todėl individualių konsultacijų metu ji bus panaudojama neefektyviai. Individualias konsultacijas galima or¬ganizuoti kitomis ryšio priemonėmis, pavyzdžiui, telefonu, elektro¬niniu ar paprastu paštu ir t.t.

Apklausos. Paskaitų metu dėstytojui svarbu žinoti, kaip studentai supranta pateikiamą studijų medžiagą. Nuotolinių studijų priemonės nesudaro tokio glaudaus kontakto tarp dėstytojo ir studentų, kaip tra¬dicinių sstudijų metu auditorijoje. Todėl nuotolinėse studijose per pa¬skaitas periodiškai atliekamos apklausos.

Perduodant vaizdą iš klasių į studijų centrą, apklausos gali vykti žodžiu. Tačiau dėl studentų gausos tokios apklausos yra neefektyvios. Patogiau yra per apklausas užduoti klausimą ir pateikti galimų atsaky¬mų variantus, o studentai tada tik nurodo, kurį atsakymą renkasi. Dės¬tytojui kompiuteryje galima pateikti pasirinktų atsakymų statistiką.

Atsiskaitymai. Tradicinėse studijose atsiskaitymus (egzaminus, kon¬trolinius darbus, koliokviumus, .) dėstytojas vienu metu priima iš vieno studento arba raštu iš visų studentų. Pavieniui atsiskaitant nuo¬tolinių studijų sistemoje rryšio laikas panaudojamas neefektyviai. Nuo¬tolinėse studijose atsiskaityti galima įvairiai, pavyzdžiui, atvykus į stu¬dijų centrą sesijų metu, kur galima atlikti ir laboratorinius darbus. At¬siskaitant raštu, atlikti darbai iš pagalbinių studijų centrų gali būti per¬siunčiami į studijų centrą, kur jie tikrinami. Atsiskaitymai gali vykti ir kompiuteriais, o darbai gali būti siunčiami iš karto per kompiuterių tinklą. Atsiskaitymams galima naudoti apklausų mechanizmą, jei at¬sakymai individualizuoti. Tuomet vienu metu galima priimti daugelio studentų atsiskaitymus.

Studentų savarankiško darbo organizavimas. Dėstytojas išplatina studentams savarankiško darbo užduotis ir reikalingą metodinę medžiagą. Studentai užduotis atlieka savarankiškai, o prireikus konsul¬tuojasi su dėstytoju. Per paskaitas galima paaiškinti savarankišką dar¬bą, o užduotis ir metodinę medžiagą patogiau išplatinti elektroniniu arba paprastu paštu. Konsultacijas galima atlikti jau aprašyta tvarka. Darbai gali būti siunčiami j studijų centrą elektroniniu ar paprastu paštu arba atvežami iš pagalbinių studijų centrų.

NUOTOLINĖS STUDIJOS LIETUVOJE

Lietuvoje veikia mokslo ir studijų kompiuterių tinklas LITNET10, kuris daugeliui mūsų yra vartai į moderniausią IT ir informacijos saugyklų pasaulį. Tai naujausios informacijos šaltinis, mokslininkų, studentų, moksleivių darbo ir mokymo įrankis, svarbus naujausio IT bandymo ir naudojimo poligonas. LITNET yra geriausiai paruošta nuotolinėms stu¬dijoms technologinė terpė – juo naudojasi per 100000 vartotojų iš daugiau kaip 500 organizacijų: universitetų, kolegijų, mokslinio tyri¬mo institutų, bibliotekų, vidurinių mokyklų bei kitų aakademinių or¬ganizacijų.

Lietuvoje atsiranda besikuriančios informacinės visuomenės po¬žymių. Namuose daugėja kompiuterių, sujungtų su internetu. Infor¬matikos mokoma mokyklose, aukštųjų mokyklų studentai studijose vis plačiau pasitelkia IT, organizuojami kursai visuomenei. Tai sudaro prielaidas sparčiau plėtoti IT grįstas nuotolines studijas.

Lietuvos ateitis, įžengus į žinių amžių, daug kuo priklauso nuo IT lygio, žmonių kompetencijos, gebėjimo nuolat mokytis bei naudotis IT teikiamomis galimybėmis. Tapti lygiaverčiu pasaulio ekonomikos partneriu galėsime tik tuomet, kai kiekvienas Lietuvos pilietis turės galimybes ir sugebės moderniąsias informacines technologijas panau¬doti darbui, mokymuisi ir gyvenimui, išlaikyti konkurenciją pasaulio rinkose. Todėl pastaruoju metu beveik visos partijos ir vyriausybės pri¬pažino IT, ypač jų panaudojimo švietimui svarbą. Mokyklos kompiu¬terizuojamos ir jungiamos prie interneto. Gerėja bibliotekų kompiu¬terizavimas. Tai sudaro prielaidas naudoti IT švietimui ir diegti moky¬mosi visą gyvenimą principus. Šiems tikslams skirta programa „Infor¬macijos technologijos mokslui ir studijoms (2001-2006)“ (toliau – IT-MiS).

Programa ITMiS skirta vienai iš svarbiausių informacinės visuo¬menės sričių – mokslui ir studijoms, kuriantiems, kaupiantiems, sau¬gantiems bei perduodamiems žinias, ir apima pagrindines jų kompiuterizavimo kryptis. Tai – viena iš žinių visuomenės kūrimo Lietuvoje priemonių.

Pagrindinis ITMiS programos tikslas – panaudojant jau turimus išteklius, sukurti Lietuvos mokslo ir studijų informacinę aplinką, skirtą:

• kaupti žinioms apie mokslą ir studijas; joms panaudoti instituci¬jų veikloje, priimant sprendimus bei pristatant Lietuvos mokslą ir sstu¬dijas pasauliniuose kompiuterių tinkluose;

• padėti mokslininkams, dėstytojams ir studentams gauti reikia¬mą informaciją;

• panaudoti IT Lietuvos žmonėms šviesti ir mokyti.

Programą sudaro trys pagrindinės tarpusavyje glaudžiai susiju¬sios dalys – Lietuvos mokslo ir studijų informacijos sistemos (LieMSIS), Lietuvos nuotolinio mokymo (LieDM) tinklo bei Lietuvos akademinių institucijų bibliotekų tinklo (LABT) kūrimo paprogramiai. Ryšiui nau¬dojamas Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklas LITNET.

Lietuvoje jau veikia nuotolinio mokymosi, rengiant vaizdo kon¬ferencijas, sistema, jos kūrimo darbus tęsia ITMiS programa. Sukurtas tinklas, susidedantis iš dviejų vaizdo studijų KTU ir VU bei 13 nuoto¬linio mokymosi klasių, įrengtų VU, VGTU, KTU, VDU, KU, ŠU, KTU Panevėžio filiale, Alytaus, Utenos ir Marijampolės kolegijose, Kėdai¬nių aukštesniojoje mokykloje bei Mažeikių ir Visagino politechnikos mokyklose. Rengiama vaizdo studija VCTU. Naudojant vaizdo konferencijų studijos „tiltą“, bet kurį pasaulio tašką ISDN kanalu galima sujungti su tinklui priklausančiomis nutolusiomis nuotolinio moky¬mosi klasėmis.

Sukurtos nuotolinių studijų sistemos struktūra parodyta 1 paveiksle.

Nuotolinio mokymosi sistemos tikslas – Lietuvos žmonėms suda¬ryti galimybes tobulintis visą gyvenimą, paskatinti aukštąsias mokyk¬las plėtoti ir plačiau taikyti e-mokymosi metodikas. Sistemos paskir¬tis- padėti Lietuvos žmonėms mokytis nepaliekant gyvenamosios vie¬tos ir neatsitraukiant nuo darbo, palengvinti mokslo centrams skleisti sukauptą patirtį ir žinias, sukurti ir palaikyti universalią e-mokymosi terpę, naudojamą tiek nenuosekliajam nuotoliniam švietimui, tiek aukš¬tųjų mokyklų organizuojamose nuosekliosiose nuotolinėse

studijose.

Mokymas vyksta naudojant vaizdo konferencijas bei WVVW ter¬pę. Teikiami atskiri kursai, taip pat jau vykdoma antrosios pakopos profesinių studijų programa, skirta profesijos mokytojams rengti, ir antrosios pakopos magistro programa informatikos specialistams rengti regionuose, skaitomos paskaitos universitetų studentams. Studijų in¬teraktyvumui padidinti sukurta vaizdo konferencijų palaikymo sistema.

Dalyvaujant tarptautiniuose PHARE, Socrates Grundtvig bei Mi¬nerva, Leonardo da Vinči, Framevvork, UNESCO ir kituose projektuo¬se, parengti ir jau teikiami nuotolinio mokymo kursai. Nuo šių metų per ITMiS programą nuotolinių kursų kūrimą pradėjo remti ir valsty¬bė. ŠŠiuo metu naudojantis įvairiais finansavimo šaltiniais Lietuvoje parengta netoli šimto įvairių studijų modulių VVVVVV terpėje, rengia¬mi dėstytojai, norintys vesti nuotolinio mokymosi kursus.

Lietuvos mokslo ir studijų fondo finansuojamo kompleksinio mokslinio tiriamojo darbo „Nuotolinio mokymo metodiniai tyrimai (realaus laiko režimu)“/MetDM/ metu atlikti studijų organizavimo ir kursų rengimo realaus laiko nuotolinio mokymo sistemoje metodi¬niai tyrimai. Pagal tarptautinį TEN projektą įsijungta į Europos nuo¬tolinių studijų tinklą, veikiantį naudojant palydovinį ryšį. TEN tin¬klas sudaro galimybes priimti nuotoliniu būdu teikiamus mokymo kursus, tačiau kol kas tokių kkursų turi mažai.

SAVIKONTROLĖS KLAUSIMAI

1. Kas tai yra nuotolinės studijos?

2. Kuo nuotolinės studijos skiriasi nuo tradicinių?

3. Kokias žinote nuotolinių studijų formas?

4. Kokie reikalavimai keliami nuotolinių studijų metodinei medžiagai?

Skyriuje pateikiamos rekomendacijos, bet ne taisyklės, kaip rengti nuo¬toliniam mokymuisi skirtą medžiagą. Skaitytojas susipažins ssu moky¬mosi medžiagos tipais, išsiaiškins, kaip atpažinti blogai parengtą me¬džiagą, nuo ko pradėti rašyti nuotolinio mokymosi kursą. Taip pat pa¬teikiamos rekomendacijos ir pavyzdžiai, kaip formuluoti mokymosi tiks¬lus ir testų klausimus bei atsakymus, kokie reikalavimai keliami interne¬tu teikiamam tekstui ir vaizdams.

Šiame skyriuje pateikiamas rekomendacijas galite taikyti, rengdami nuo¬tolinio mokymosi medžiagą, teikiamą knygoje, kompaktinėje plokšte¬lėje, internete, vaizdajuostėje ar garso juostelėje. Dauguma nuotolinio mokymosi medžiagos – tai tradicinis, mūsų su¬pratimu, „mokymas“ naudojant kitas priemones, pvz., internetą. Tam, kad parengtume efektyvią savarankiško mokymosi medžiagą, turime stengtis patenkinti besimokančiojo poreikius ir sukurti aktualią, interak¬tyvią ir efektyvią medžiagą, kuria jis galėtų sėkmingai naudotis. Rengdami nuotolinio mokymosi medžiagą prisiminkite: NE JŪS SVARBIAUSI! SVARBIAUSIA – BESIMOKANTIEJI, IR JŪSŲ DARBAS – PADĖTI JIEMS [GYTI REIKALINGŲ ŽINIŲ IR ĮGŪDŽIŲ!

KUO ATVIROJO MMOKYMOSI KURSAS SKIRIASI NUO ĮPRASTOS MOKYMOSI MEDŽIAGOS

Kuo ypatingas atvirojo mokymosi kursas lyginant su jpras-orijoje ar klasėje naudojama mokymo medžiaga: vadovėliais, ine literatūra, vaizdo medžiaga ir 1.1.? Be abejo, galima mo-jdojant ir įprastąsias priemones, jos net gali būti įtrauktos j si kursą.

indinis skirtumas tas, kad atvirojo mokymosi kursas paruoš-

:ifiniams tikslams. Jis orientuotas j specifinius besimokan-

tikslus ir kompetenciją. Jei atvirojo mokymosi kursas susi-

ugiau nei iš vienos priemonės, kiekviena jų atlieka atskirą

j naudojama tik viena priemonė (pvz., pratybų sąsiuvinis), ikėtis, kad kuratorius ar aadministratorius padės besimokantie-lecifinėse situacijose. Jei kūrėjai įtraukia jau turimą metodinę ą, pvz., vadovėlius ar vaizdo medžiagą, tai jie pritaiko šią ą pagal individualius poreikius, papildomai pridėdami studi-vus, taip besimokančiuosius susiedami su jų specifiniais is. MOKYMOSI MEDŽIAGOS IR JOS PATEIKIMO TIPAI’

1 lentelėje pateikiami mokymosi medžiagos ir jos teikimo tipai. 7 lentelė

Savarankiškos studijos (besimokantysis ir medžiaga)

Besimokantysis – dėstytojas, besimokantysis – besimokantysis

Spaudinys: straipsnis, vadovėlis, žinynas, pratybų sąsiuvinis, knyga Programinė įranga: treniruokliai, savikontrolės testai, paieška duomenų bazėse, žiniatinklio naršymas, CD-ROM/multimedia, kompiuteriniai žaidimai, simuliavimas/modeliavimas

Konsultantas, vadovas, pvz., pagal mokymosi sutartį; amato mokymasis (pas meistrą); stažuotė, praktika; dėstytojo ir bendramokslių grįžtamasis ryšys ir vertinimas; telefono skambutis; faksas; balso paštas; ei. pašto žinutė

Vienas-daug

Daug-daug

Auditorinė paskaita; pateiktis/demonst¬ravimas auditorijoje; vizituojantis specialistas; lenta/magnetinė lenta; ei. pašto susirašinėjimo sąrašas, dokumentų kamera (projektorius); garso ir vaizdo juostos; televizijos transliacija; kabelinė televizija; garso ir vaizdo konferencijos; garsas ir vaizdas realiame laike (RealAu-dio, RealVideo); PovverPoint pateiktis

Auditorinė diskusija; neformalūs pokalbiai (pvz., koridoriuose); ei. pašto atvirieji sąrašai; naujienų grupės; konferenciniai forumai kompiuterių tinkle; pokalbiai (chat) kompiuterių tinkle; garso ir vaizdo konferencijos; CUSeeMe/ NetMeeting; dalijimasis bendra darbo vieta; virtualūs pasauliai

BLOGAI PARENGTA NUOTOLINIO MOKYMOSI MEDŽIAGA

Jeigu vaizdo konferencijų būdu teikiamame kurse:

• besimokantysis nuobodžiauja.

• besimokančiojo dėmesį bando sutelkti tik „šnekanti galva".

• besimokantysis keletą minučių nemato jokio pasikeitimo ekrane.

• lėtas siuntimo greitis.

• prasta ggarso kokybė.

• paskaitą skaitančiojo kalba neaiški ir nesklandi.

•Sąrašas adaptuotas remiantis: Harasim, L. 1989. On-line education: A nevv domain. In Mindevveave. R. Mason and A. Kaye. Oxford: Pergamon Press.Paulsen, Morten Flate. Teaching Methods and Techniques for Computer-Mediated Communication. http://www.nki.no/ekko/for_alle/fagartikler/icdepenn.html accessed 24.03.98. Luck, Ann. 1997. Media Selection Matrix. Pennsylvania State University. http://www.out-reach.psu.edu/de/id&D/med ia_selection_matrix.htm I

. reikia iš naujo peržiūrėti nuotolinio mokymosi kursą ir jį gerinti. Jeigu internetu teikiamame kurse:

• nėra interaktyvumo su dėstytoju.

• nėra interaktyvumo tarp besimokančiųjų.

• lėtas atsiuntimo greitis.

• didelė priklausomybė nuo programinės įrangos.

• nenaudojamas turtingas žiniatinklio turinys.

• besimokantysis nesupranta mokomosios medžiagos.

. reikia iš naujo peržiūrėti nuotolinio mokymosi kursą ir jį gerinti. Išskirtinės atvirojo mokymosi medžiagos savybės

• Aiškiai nustatyti tikslai.

• Patarimai, kaip studijuoti medžiagą.

• Draugiškas „Tu ir aš" rašymo stilius studijuojančiojo asmens atžvilgiu.

• Trumpos, nesudėtingos mokymosi dalys.

• Mažiau žodžių nei įprasta puslapyje (ar ekrane).

• Gausybė naudingų pavyzdžių.

• Nuorodos į studijuojančio asmens patirtį.

• Iliustracijų taikymas ten, kur jos naudingesnės nei žodžiai.

• Antraštės, kurios padėtų besimokančiajam susirasti, ko jam reikia.

• Aiškus studijuojančių asmenų skirtingų poreikių supratimas.

• Pratimai, padedantys besimokančiajam naudotis medžiaga.

• Vieta studijuojančių asmenų idėjoms užrašyti.

• Apklausa studijuojančių asmenų savikontrolei.

• Nuorodos į konsultacijų suteikimo šaltinius.

• Kiti ypatumai, kuriuos pastebėjote patys. (Kokie?)

SAVIKONTROLĖS KLAUSIMAI

1. Kokie pagrindiniai skirtumai tarp atvirojo mokymosi medžiagos ir tradicinio mo¬kymo konspekto ar vvadovėlio?

2. Kokia mokymosi medžiaga gali būti naudojama savarankiškoms studijoms?

3. Kokie požymiai rodo, kad internetu teikiamas kursas turi būti peržiūrėtas ir gerinamas?

4. Paminėkite bent keletą išskirtinių nuotolinio mokymosi medžiagos savybių.

MOKYMOSI MEDŽIAGOS RUOŠIMO SCHEMA

Mokymosi medžiaga paprastai ruošiama trimis etapais:

I. Medžiagos planavimas.

II. Pasiruošimas rašymui.

III. Rašymas ir taisymas.

Žemiau pateikiama mokymosi medžiagos ruošimo pagrindinė schema. Kiekvienu etapu atliekamos kelios užduotys. Kai kurios už¬duotys vykdomos nenuosekliai: galima atlikti lygiagrečiai arba bet ku¬ria tvarka. Be to, ruošiant mokymosi medžiagą dažnai tenka sugrįžti atgal, prie jau atliktų darbų, ir naujai peržvelgti rezultatus.

1 etapas. Planavimas

PLANAVIMO KLAUSIMŲ DEŠIMTUKAS

1. Kokie mokymosi poreikiai?

2. Kokie faktoriai gali padėti ar trukdyti?

3. Kas dalyvaus kurse? Kokios būsimųjų dalyvių charakteristikos?

4. Kokio tipo šaltiniai galimi?

5. Kokią mokymosi veiklos įvairovę pateiksite?

6. Kokių technologijų derinys geriausiai padės mokymuisi?

7. Kaip besimokantieji žinos, ką daryti?

8. Ką darysite jūs (kurso dėstytojas)?

9. Kokio pobūdžio problemų gali kilti? 1.0. Kaip žinosite, kad viskas gerai veikia?

1 etapas. Planavimas

ASMENŲ, KURIEMS SKIRIAMA MEDŽIAGA, {VERTINIMAS Kaip jau minėjome, planuojant mokymosi medžiagos ruošimą svarbu apmąstyti, ką žinote apie asmenis, kurie bus potencialūs kurso vartoto¬jai. Jei ketinate teikti efektyvią atvirojo mokymosi medžiagą, reikia pažinti asmenis, kuriems skiriama medžiaga. Ką reikia žinoti apie po¬tencialius studentus? Gal būt jums padės 2 lentelėje pateiktieji klau¬simai?

2 lentelė. Ką reiktų žinoti apie kurso vartotojus___________________

Demografiniai faktoriai___________Motyvacija______

Kiek

asmenų naudosis medžiaga? Kodėl jie mokysis?

Kokio amžiaus? Kokios lyties? Kaip jūsų programa galėtų būti susijusi su

jų gyvenimu ar darbu?

Ar bus neįgaliųjų? Ko jie nori iš programos? Kokios profesijos (jei turi)? Kokios jų viltys? Kurioje šalies vietoje jie mokysis? Ko jie gali baimintis?___________________

Mokymosi faktoriai______________Dalyko faktoriai______________________

Kokia jų nuomonė apie mokymąsi? Ką jie mano apie programos dalyką?

Kokiam mokymosi stiliui teikia Kokių žinių ir įgūdžių yra įgiję?

pirmenybę? Kokie galimi nesusipratimai?

Kokių mokymosi įgūdžių turi? Kokių turi svarbių asmeninių interesų ar

Kokia atvirojo mokymosi patirtis? patirties?

Šaltinių faktoriai

Kur, kkada ir kaip jie mokysis?

Kas apmokės jų mokesčius ir išlaidas?

Kiek turės laiko mokymuisi?

Kokį turės priėjimą prie techninės

bazės ir kokios bus teikiamos

galimybės?

Kokia bus teikiama parama –

kuratoriai, patarėjai, kolegos,

kiti besimokantieji?

Šių klausimų kiekis gali įvairuoti, priklausomai nuo to, ką jūs norite sužinoti

PAVYZDYS

BESIMOKANTIEJI.

TAIGI AŠ PRIVALAU.

patys moka už mokymosi kursą turi fiksuotą laiką studijuoti kursą

nematys aiškių priežasčių, kodėl

turėtų studijuoti šį kursą

turi nagrinėjamo dalyko patirtį

skirtingai naudoja tam tikrus

pagrindinius terminus

yra daugiausia vyrai, bet bus

ir moterų____________________

stengtis vengti brangių techninių

priemonių

tiksliai apibrėžti pateikiamos medžiagos

kiekį

pabrėžti, kuo mokymosi kursas gali būti

jiems naudingas ((pvz., jų darbe)

apeliuoti į tą patirtį, pvz., naudoti

besimokančiųjų siūlomus pavyzdžius

pradėti nuo terminologijos aiškinimo

stengtis, kad kalba ir pavyzdžiai būtų priimtini abiem lytims

IR TAIP TOLIAU.

Informacijos apie būsimus kurso vartotojus surinkimo būdai:

• anketavimas;

• ankstesnės būsimųjų vartotojų patirties ištyrimas;

• susitikimai ir pokalbiai su būsimais vvartotojais;

• informacijos iš kitų institucijų gavimas.

1 etapas. Planavimas

TIKSLAI IR SIEKIAI

Svarbu tiksliai ir aiškiai apibrėžti mokymosi medžiagos tikslus, tai yra, kokią naudą besimokantysis gaus studijuodamas kursą. Pasak Derėk Rowntree, „mokymosi tikslas nusako, ką reikia mokėti ar gebėti bai¬gus studijas". Paprastai mokymosi kurso siekiai ir tikslai nusakomi pra¬džioje. Jie turi sudominti asmenį ir skatinti jj studijuoti.

SIEKIAI ką besimokantysis galės mokytis arba

(bendrieji teiginiai) ką darys dėstytojas

MOKYMOSI TIKSLAI ką besimokantysis galės daryti

(specifiniai teiginiai) (arba darys geriau) išstudijavęs pateiktą medžiagą

Dažnai vadinamieji „mokymosi tikslai" iš tikrųjų būna bendrieji tikslai. Efektyvaus mokymosi tikslai turi būti išmatuojami. Gerai suformuluotą mokymosi tikslą sudaro 3 dalys:

• sąlygos (aplinkybės) – veiksmas vyksta tam tikromis sąlygomis;

• veiksmas (vykdymas) – ką besimokantysis gebės atlikti;

• kriterijus – kaip turi būti atliktas veiksmas.

PAVYZDYS_________________________________________________________

Gerai suformuluotas mokymosi ttikslas:

Baigę studijuoti skyrių besimokantieji gebės rasti visus kvadratinės lygties sprendinius.

Netiksliai suformuluotas mokymosi tikslas:

Baigę studijuoti skyrių besimokantieji žinos, kaip spręsti kvadratines lygtis._______

Vertindami kursą stengiatės įvertinti mokymosi rezultatus. Besi¬mokančiųjų žinios ir gebėjimai tikrinami testais, užduotimis, egzami¬nu tam, kad būtų išaiškinta, ar pasiekti mokymosi tikslai, tai yra, ar tam tikromis sąlygomis atliekami veiksmai atitinka kriterijus.

PAVYZDYS_________________________________________________________

iš kurso „Dieta ir maitinimasis"

SIEKIAI „Pažinti sveiko maitinimosi įpročius" arba

_______„Supažindinti besimokantįjį su sveiko maitinimosi įpročiais"___________

TIKSLAI „Įsisavinęs kursą besimokantysis turėtų sugebėti:

1. Surašyti pagrindinius subalansuotos dietos komponentus.

2. Aptarti tikslią kiekvieno komponento ffunkciją kūne.

3. Tiksliai apskaičiuoti dietos sudėtį pagal maisto sudėties lenteles.

4. Pasiūlyti būdus pagerinti konkrečią dietą.

5. . kt."

TIKSLŲ TIPAI

Ruošiamai mokymosi medžiagai gali būti keliami keturių tipų tikslai: Atmintis – pvz., kuriuos terminus, apibrėžimus, procedūras ir kt. turėtų prisiminti studijuojantis žmogus?

Požiūris – pvz., kokiose srityse galima tikėtis, kad pasikeis besimo¬kančiojo nuomonė, vertinimai, interesai?

Supratimas – pvz., kaip naujai besimokantieji galės paaiškinti, inter¬pretuoti ar suvokti pasaulį?

Veikla – pvz., ką naujo gali sugebėti besimokantieji?

BENDRIEJI IR PAPILDOMI TIKSLAI

Jei planuojate ruošti medžiagą ilgesniam nei kelių valandų mokymui¬si, svarbu apsvarstyti terminus „bendrieji" ir „papildomi" tikslai. Ben¬drieji tikslai formuluojami visam mokymosi kursui, o papildomi – kurso temai ar skyriui. Pateiksime pavyzdį iš „Atviro mokymosi schemos pro¬jektavimo" kurso.

PAVYZDYS______________________________________________________________

Kurso tikslai (bendrieji)_______________________________________________

Išstudijavę šį kursą, jūs galėsite geriau:

1) apibūdinti pagrindinius atvirojo mokymosi komponentus bei jų vaidmenį,

2) pateikti skirtingų formų atvirojo mokymosi pavyzdžius,

3) išrinkti ir pritaikyti atvirojo mokymosi medžiagą,

4) nustatyti besimokančiųjų poreikius ir charakteristikas,

5) planuoti besimokančiųjų paramos sistemą,

6) suformuoti atvirojo mokymosi schemai realų biudžetą,

7) nustatyti schemos valdymo problemas,

8) įvertinti atvirojo mokymosi schemą.______________________________________

3 ir 6 skyriaus tikslai (papildomieji)_____________________________________

3 skyrius – Išanalizavę šį skyrių, jūs geriau galėsite:

• nustatyti priežastis, kodėl besimokantiesiems gali prireikti paramos;

• pateikti keletą paramos tipų, kurie gali būti jiems suteikti prieš, per ir po jų mokymosi;

• pasiūlyti žmones, kurie jiems galėtų suteikti tokią pparamą;

• sudaryti paramą teikiančiųjų atrankos planą;

• nuspręsti, kaip bus vadovaujama paramą teikiantiems asmenims ir kaip jie patys bus remiami.

Šie papildomi tikslai atitinka 5 ir 7 bendrųjų tikslų punktus.______________________

6 skyrius – Išanalizavę šį skyrių, jūs galėsite geriau:

• pateikti besimokančiųjų mokamos kainos ir sistemos kainos pavyzdžius,

• nuspręsti, kokių tikėtis išlaidų,

• nustatyti, kokias išlaidas gali sudaryti atvirojo mokymosi teikimas ir rėmimas,

• parodyti, kaip balansas tarp fiksuotų ir kintamų kaštų bei tarp grynųjų ir negrynųjų

(paslėptų) piniginių kaštų paveiks tam tikrą atvirojo mokymosi projektą.

Šie papildomi tikslai atitinka 6 ir 8 bendrųjų tikslų punktus.___________________

1 etapas. Planavimas

MEDŽIAGOS TURINIO APIBRĖŽIMAS

Jeigu išanalizavote ankstesnę informaciją, tai gerai suprantate, ką be¬simokantieji sugebės daryti išstudijavę jūsų medžiagą. Jūs žinote, kur norite juos nukreipti. Svarbu, su kokio turinio medžiaga jiems teks dirbti? Kokios pagrindinės temos bei skirsniai? Kokias teorijas, kokius principus ar procedūras jums teks aiškinti?

Nors ir turite nemenką dėstymo patirtį, verta peržvelgti turimą medžiagą prieš pateikiant ją atvirajam mokymuisi. Numatant moky¬mosi medžiagos turinį galima koncentruoti dėmesį j temą arba į besi¬mokančiuosius, kuriems ta medžiaga skiriama. Jei pagrindinis dėme¬sys skiriamas temai, tai:

• Apžvelkite planuojamą temą – detaliai pergalvokite, sudarykite sąrašus, diagramas ir kt.

• Aptarkite temos apimtį su ekspertais, pvz., apklausos metu.

• Perskaitykite turimą medžiagą, atsižvelgdami į asmenų, kuriems skiriama ta medžiaga, žinias.

• Perskaitykite nnaujausią šios temos literatūrą.

• Peržvelkite filmus, vaizdo ir garso kasetes, laikraščių straipsnius ir populiariuosius žurnalus, informaciją interneto duomenų bazėse.

• Išanalizuokite panašių temų kursus (internete galite rasti įvairių šaltinių).

• Išstudijuokite turimas šios temos egzaminų programas ir klausi-mynus.

• Ištirkite dokumentus (knygas ar kitus šaltinius), pagal kuriuos galėtų ar privalėtų būti organizuojamas mokymas.

• Nustatykite ir išanalizuokite pagrindinį temos turinį, principus ir t.t.

Jei formuojant mokymosi medžiagos turinį didžiausias dėmesys skiriamas besimokančiajam, tai:

• Paklauskite numatomų studentų, kokias temas/problemas jie norėtų analizuoti.

• Išanalizuokite numatomų studentų supratimą ir suvokimą apie tai, kas turėtų sudaryti temos turinį.

• Analizuokite žinias, įgūdžius ir požiūrius, kuriuos turi kompe¬tentingi ar pakankamai kompetentingi kolegos.

• Pasidomėkite, ar besimokantieji neturėjo sunkumų šioje srityje

anksčiau.

• Apgalvokite besimokančiųjų veiklą, j kurią jie logiškai (ar tie¬siog naudingai) galėtų įsitraukti.

• Aptarkite, kaip besimokančiųjų tobulėjimas būtų tinkamai įver¬tintas.

• Studijuokite kitų žmonių atsiliepimus apie besimokančiųjų darbą

panašiuose kursuose ankstesniais metais.

• Sudarinėkite ir analizuokite ketinimus bei mokymosi tikslus.

• Ir t.t.

PASTABA. Jūs galite išsirinkti kai kuriuos punktus ir iš abiejų sąrašų.

1 etapas. Planavimas

MOKYMOSI PRIEMONIŲ PARINKIMAS

Įvykdę tris pirmojo etapo užduotis, jūs žinote, kam bus skirta moky¬mosi medžiaga, ką dėstysite, ko iš jos gali tikėtis būsimieji studentai. Laikas nuspręsti, kokias mokymo ar mokymosi priemones naudosite. Šis pasirinkimas nelengvas.

Galimos atvirojo (nuotolinio) mokymosi priemonės:

• spausdinta medžiaga,

• garso arba vaizdo

priemonės,

• hipertekstas ir tinklalapiai internete,

• virtuali mokymosi aplinka internete, pvz., VVebCT, Learning Space,

• kompiuteriniai treniruokliai,

• kompiuterinės konferencijos,

• daugialypė aplinka (multimedia),

• paskaitos,

• tiesioginis mokymas („besimokantysis-dėstytojas"),

• mokymasis susirašinėjant.

Nė viena šių priemonių nėra ideali, bet kiekviena gali būti efekty¬viai panaudota. Nėra receptų, kaip pasirinkti geriausią mokymosi prie¬monę. Viskas priklauso nuo mokymosi medžiagos sudarytojo. Galbūt pateiktieji kriterijai padės jums pasirinkti tinkamiausią priemonę?

Galimi kriterijai renkantis mokymosi priemonę (es)

1. Ar kurios nors mokymosi temos nukreipia j tam tikras išskirtines mokymosi priemones?

2. Kurios mokymosi priemonės bus fiziškai pasiekiamos besimo¬kantiesiems?

3. Kokias mokymosi priemones bus patogiausia naudoti besimo¬kantiesiems?

4. Ar kurios nors mokymosi priemonės gali būti naudingesnės be¬simokančiųjų motyvacijai už kitas?

5. Ar kokia nors organizacija verčia jus naudoti/vengti tam tikrų mokymosi priemonių?

6. Kuri mokymosi priemonė jums (dėstytojui/kuratoriui) būtų pa¬togiausia?

7. Kurias mokymosi priemones besimokantieji jau sugebės naudoti?

8. Kurias mokymosi priemones jūs (dėstytojas/kuratorius) galėsite naudoti?

9. Kurias mokymosi priemones jūs pajėgsite naudoti?

10. Kurias mokymosi priemones besimokantieji pajėgs naudoti? Kokie papildomi kriterijai tiktų jūsų atveju?

Tony Bates modelis pasirenkant mokymosi technologijas (prie¬mones)

Prieinamumas: ar tam tikra ttechnologija pasiekiama besimokan¬tiesiems? Ar ji atitinka jų poreikius ir galimybes?

Kaina: kokia yra kiekvienos technologijos kaina? Kiek reikia mokėti vienam studentui?

Mokymas ir mokymasis: kokie mokymosi būdai reikalingi? Kokie mokomieji požiūriai geriausiai atitiktų tuos poreikius? Kurios techno¬logijos geriausiai tiktų tokiam mokymui ir mmokymuisi?

Interaktyvumas ir vartotojui draugiška aplinka: kokias interakty¬vumo galimybes teikia ši technologija? Ar jas lengva naudoti?

Organizaciniai aspektai: kokie organizaciniai reikalavimai kelia¬mi ir kokias kliūtis reikia įveikti tam, kad ši technologija būtų sėkmin¬gai naudojama? Kokių reikia organizacijos pakeitimų?

Naujumas: ar technologija nauja?

Greitis: ar galima greitai parengti kursą su šia technologija? Kaip greitai gali būti keičiama medžiaga?

1 etapas. Planavimas

BESIMOKANČIŲJŲ PARAMOS ORGANIZAVIMO PLANAVIMAS

Atvirajam ir nuotoliniam mokymuisi labai svarbi pateikiama medžia¬ga, tačiau ne mažiau svarbi ir studijų metu teikiama parama besimo¬kančiajam. Be paramos studentas negali rasti reikiamų atsakymų, ypač tuo atveju, kai jis susiduria su įvairiomis mokymosi proceso problemomis. Dažniausiai parama yra galimybė gauti atsakymą j mokymosi metu iškilusį klausimą.

Galite numatyti, kad tokią paramą jūs teiksite patys. Gal būt pati¬kėsite tą darbą kitiems?

Kokią pagalbą gali suteikti kkonsultantas, kuratorius (paramą tei¬kiantis asmuo)?

1. Patarimai, padedantys besimokantiesiems apsispręsti.

2. Padėti besimokantiesiems išsirinkti tinkamą mokymosi medžiagą.

3. Pritaikyti mokymosi medžiagą, kad ji atitiktų besimokančiojo

poreikius.

4. Suderinti individualų paramos planą.

5. Palaipsniui tikrinti besimokančiųjų pažangą ir pateikti jiems

atsiliepimus.

6. Supažindinti su įvairiais mokymosi būdais.

7. Suteikti besimokantiesiems asmenims pagalbą atsiradus įvai¬rioms mokymosi problemoms.

8. Pakomentuoti besimokančiųjų pratimuose ar veikloje naudo¬jamą medžiagą.

9. Padėti besimokantiesiems plėsti ar gilinti jų supratimą.

10. Konsultuoti ir patarti besimokantiesiems individualiai, telefo¬nu, e. paštu ar tiesiogiai.

11. Organizuoti besimokančiųjų grupių sesijas, seminarus.

12. Padėti besimokantiesiems gauti paramą (konsultacijas) iiš kitų žmonių (pvz., jų darbo vietoje).

13. Padėti besimokantiesiems įgytas žinias pritaikyti darbe.

14. Saugoti besimokančiųjų pažangą rodančius dokumentus.

15. Įvertinti besimokančiųjų žinias ir suvokimą.

16. Įvertinti besimokančiųjų praktinius gebėjimus.

17. Valdyti mokymosi programos fizinius išteklius.

18. Kas dar?

Kas gali būti konsultantu, kuratoriumi (aptarnaujančiu mokymo procesą, teikiančiu paramą studijų metu)?

• Profesionalūs konsultantai ir patarėjai.

• Dėstytojai kuratoriai.

• Instruktoriai.

• Techniniai darbuotojai.

• Mokymo centrų darbuotojai.

• Bibliotekininkai.

• Kiti besimokantieji.

• Draugai, šeimos nariai, kolegos ir t.t.

1 etapas. Planavimas

TURIMOS MEDŽIAGOS NAGRINĖJIMAS

Paskutinioji pirmojo etapo užduotis – sukaupti medžiagą rašymui, su¬sisteminti turimą informaciją. Galima taupyti jėgas, laiką ir pinigus bei pasinaudoti jau egzistuojančia mokymo ir mokymosi medžiaga (jei tai įmanoma).

Trys pagrindinės jūsų pasirinkimo teisės

Kai ruošiate atvirojo mokymosi medžiagą, turite tris pagrindinius pasirinkimus:

• Naudoti jau esančią atvirojo mokymosi medžiagą – su arba be papildomos naujos medžiagos.

• Remtis jau esančia neatvirojo mokymosi medžiaga (pvz., vado¬vėliai, vaizdo juostos ar brošiūros).

• Planuoti ir kurti savo kursą naudojant surinktą literatūrą.

Neskubėkite naudotis tik savo paruošta medžiaga. Galbūt jūs su¬sidursite su besimokančiųjų poreikiais, kuriuos tenkinanti medžiaga jau egzistuoja. Jei taip, galite sutaupyti daug laiko, pinigų ir jėgų. Lie¬tuvoje taip pat galima rasti jau paruoštų kursų atvirajam nuotoliniam mokymuisi, pvz., Kauno technologijos, Vilniaus Gedimino technikos, Vilniaus universitetuose. Galima remtis ir užsienio patirtimi. Neretai kopijavimo teisė kainuoja pigiau, nei jūsų darbas.

Jei turite ggalimybę rinktis jau egzistuojančius kursus, pateikiami to¬kių kursų Įvertinimo kriterijai, kurie padės tinkamai pasirinkti medžiagą. Turimos medžiagos vertinimo kriterijai________________________

AUDITORIJA Kam ji skirta, pvz., kokias pirmines žinias, interesus, patirtį, požiūrius ir mokymosi įgūdžius ji atspindi? Ar paskirties grupė, į kurią ji orientuota, pakankamai panaši į jūsų?

TIKSLAI Ar mokymosi tikslai pakankamai panašūs į jūsų besimokančiųjų?

ĮVERTINIMAS Kokia medžiagoje numatyta (jei iš viso numatyta) atestacija? Ar ji atitinka jūsų reikalavimus?

APIMTIS Ar medžiaga atitinka jūsų keliamus tikslus ir yra tinkama jūsų stu-

dentams? Ar ji tiksli? Pakankamai plati? Subalansuota? Ar yra svarbių praleidimų?

LAIKAS Kiek laiko studijos (su atestacija) pareikalaus iš besimokančiojo?

Ar tai priimtina jūsų studentams?

MOKYMASIS Ar mokymosi metodai (pvz., didaktiniai ir eksperimentiniai) yra priimtini? Ar naudojamos mokymosi priemonės yra prieinamos? Kokio aptarnaujančio personalo gali prireikti, pvz., patarėjų, kura¬torių, vadybininkų, dėstytojų ir kt.? Ar galime suteikti būtiną asme¬ninę paramą?

STILIUS Ar medžiagos stilius yra tinkamas jūsų besimokantiesiems, pvz.,

tonas, žodynas, sakinių ilgis, pavyzdžiai, iliustruota medžiaga? Ar pateikta gyvai ir įdomiai?

FIZINIS Ar patraukli išvaizda? Aiški? Patvari? Portatyvi?

FORMATAS Tinkama naudoti?

REPUTACIJA Ar medžiaga (ir/arba gamintojas) turi „pasiekimų praeityje"? Kas

prieš tai ją naudojo? Kaip ją jvertino kiti vartotojai?

KAINA Kokia šios medžiagos pirkimo ar nuomos kaina? Kokios galimos

papildomos išlaidos, pvz., programinės įrangos licencijos, serveris,

paramos sistema, apmokymo laikas, prisitaikymas prie

medžiagos? Ar tam užtenka jūsų ir/arba bbesimokančiųjų biudžeto?

PRIEINAMUMAS Kaip lengvai/greitai galime gauti pakankamą kiekį kopijų? Ar tai

visada bus prieinama? NAUDA Ar tikrai naudodami šią medžiagą besimokantieji gaus

tai, ko tikisi?

ALTERNATYVOS Kaip ši medžiaga palyginama su jau egzistuojančia ir su ta, kurią ________________galėtume paruošti patys?__________________________________

SAVIKONTROLĖS KLAUSIMAI

1. Kokia pagrindinė nuotolinio mokymosi medžiagos rengimo schema?

2. Ką svarbu žinoti apie būsimuosius kurso vartotojus?

3. Kam reikia apibrėžti mokymosi siekius ir tikslus?

4. | ką patartina atkreipti dėmesį, kai rengiate medžiagą orientuotą į besimokančiuosius?

5. Kokias žinote nuotolinio mokymosi priemones?

6. Kokie kriterijai gali būti taikomi renkantis mokymosi priemonę(es)?

7. Kokią pagalbą besimokantiesiems gali suteikti kurso kuratorius?

8. Kokiais kriterijais galima vadovautis vertinant turimą mokymosi medžiagą ar kursą?

2 etapas. Pasiruošimas rašymui

IŠTEKLIŲ IR APRIBOJIMŲ ĮVERTINIMAS

Jeigu neradote tinkamos mokymosi medžiagos, tai prieš pradėdami

kurti savo medžiagą, išsiaiškinkite keletą dalykų:

• Kas ir ko iš jūsų tikisi?

• Kokius išteklius jūs galite pasitelkti savo užduoties įvykdymui?

• Kaip paskirstysite savo laiką? Lūkesčių apibrėžimas

Ar jūs kuriate mokymosi medžiagą vien savo malonumui? Ar ra¬šote ją, kad patenkintumėte savo vadovą, studentus, kolegas ar kitas „suinteresuotas puses"? Jei taip, tai dabar pats laikas paklausti jų, ko jie tikisi iš jūsų, kol dar nepradėjote rašyti mokymosi medžiagos.

jūsų ištekliai

Jūs negalite kurti mokomosios medžiagos be tam tikrų išteklių. Jums reikės tam tikrų išteklių. Jų pagrindą sudarys jūsų laikas, įgūdžiai ir energija. Jums

gali prireikti ir kitų žmonių pagalbos. Gali prireikti įrengimų, įvairių priemonių ir net grynųjų pinigų.

Būkite realistas (-ė) ir svarstykite, kokie ištekliai jums prieinami. Jei esate per didelis optimistas, tai galite nuspręsti kurti tokį pretenzin¬gą mokymosi kursą, kuris viršys žmogaus jėgas.

Pavyzdžiui, Internetu teikiamą kursą paprastai kuria darbo gru¬pė, todėl reikia įvertinti, kokių sričių specialistus pritraukti, kad kursas būtų sėkmingas, kokiomis savybėmis ir kokiais įgūdžiais turi pasižy¬mėti informatikas programuotojas, dizaineris, technikas, vertintojas. Optimalus darbo grupės dydis – 3-8 žmonės.

Laiko planavimas

Kiek numatote skirti llaiko rašyti medžiagą? Įvertinkite, kad kiek¬vienai mokymosi valandai tenka sugaišti nuo 10 iki 100 valandų paruo¬šiamojo darbo. Naudinga suplanuoti savo veiklą, tai yra numatyti, kiek laiko bus skiriama kiekvienam etapui ir jo darbams. Tikėtina, kad ruošiant medžiagą pirmiesiems dviem etapams bus sugaišta tiek laiko, kiek trečiajam etapui. Laiko paskirstymo lentelė priklauso ir nuo kon¬kretaus projekto, ir nuo kūrėjo patirties bei gebėjimų.

Jei darbas yra terminuotas arba privalote dirbti su kitais žmonė¬mis, tai jums prireiks tvarkaraščio. Jūsų tvarkaraštis turėtų nurodyti pagrindines datas. Pavyzdžiui:

• Kada ketinate konsultuotis su kolegomis?

• Kada norite, kad keli studentai išbandytų jūsų medžiagą?

• Kas ir kada paruoš iliustracijas jūsų kursui?

• Kas ir kada parengs kurso medžiagą hipertekstu? Ir t.t.

2 etapas. Pasiruošimas rašymui

IDĖJŲ RIKIAVIMAS

Jei išanalizavote pateiktą informaciją, tai jau turėtumėte bbūti apsispren¬dę, ką reikia įtraukti į medžiagą. Ar ketinate rašyti kelių valandų mo¬komąją medžiagą? Jei taip, tai gali būti įtraukti tik keli dalykai.

Galbūt jūs ketinate ruošti medžiagą, kurios studijavimas užims kelias dienas ar visą semestrą? Šiuo atveju jums prireiks kur kas ilges¬nio temų sąrašo.

Be to, daugeliui prieš pradedant darbą neužtenka vien temų sąra¬šo. Iš pradžių reikėtų nuspręsti:

• Kokius pagrindinius punktus norėtumėte išskirti kiekvienoje me¬džiagos temoje?

• Kokia tvarka ketinate juos nagrinėti?

• Kokia bus galutinė jūsų medžiagos struktūra? Rikiavimo tipai

Kaip išrikiuoti mintis ir idėjas? Jūs galite naudoti vieną iš siūlomų metodų visai mokymosi programai ir vieną ar daugiau metodų vidi¬nėms jos dalims.

Atsitiktinis Neturėtų rūpėti, kokia tvarka besimokantieji analizuoja jūsų

temas. Viena tema nepriklauso nuo kitos.

Chronologinis Svarbu, kad temos būtų analizuojamos ta tvarka, kokia jjos

pateiktos.

Vienas po kito Temos yra analizuojamos iš eilės (pabaigus analizuoti vieną,

imama kita).

Koncentriniai ratai Kiekviena jūsų analizuojama tema ar idėja įtraukia visas jūsų

išanalizuotas temas.

Priežastinė eilė Nuo pradžios iki pabaigos medžiaga analizuojama pagal

priežasties-ir-padarinio (cause-and-effect) grandinę.

Struktūrinė logika Tam, kad nagrinėjamos idėjos turėtų prasmę, dalį idėjų ir

įgūdžių būtina imti iš ankstesnių temų.

Problemos centravimas Analizavimo tvarka nustatoma pagal tai, kokias centrines problemas ar atvejus reikia išnagrinėti.

Spiralinis rikiavimas Analizuojant yra peržiūrimos ankstesnės idėjos, bet kiekvie¬ną kartą daug detaliau.

Atbulinis sujungimas Kai turite užduotis, kurioms atlikti studijuojama paskutinė dda¬lis, tada priešpaskutinė ir t.t.

2 etapas. Pasiruošimas rašymui

VEIKLOS SRIČIŲ IR GRĮŽTAMOJO RYŠIO RUOŠIMAS

Atviras mokymasis reiškia aktyvų mokymąsi. Dažniausiai tikimės, kad besimokantieji naudosis tuo, ko jie išmoksta.

Svarbu studijų metu pastoviai palaikyti grįžtamąjį ryšį su besimo¬kančiaisiais, ir patiems reaguoti į besimokančiųjų veiklą ir pastangas. Grįžtamasis ryšys (feedback) gali būti palaikomas apklausomis, pa¬klausimais e. paštu ar diskusijų forumais. Tai turėtų besimokantiesiems padėti užtvirtinti jų supratimą ir jį tobulinti.

Veiklos sritys ir grįžtamasis ryšys yra gyvybiškai svarbūs padedant studentui mokytis.

Veiklos sričių tipai

Besimokančiųjų veikla gali būti pateikta keliais būdais. Pavyz¬džiui:

• Savikontrolės klausimai ir pratimai įtraukti j mokymosi medžia¬gos turinį – gal net kas kelias minutes, – kad besimokantieji, tęsdami skyrių, atsakytų į pateiktus klausimus ar atliktų praktinę užduotį.

• Savikontrolės testas skyriaus pabaigoje, pavyzdžiui, keli skaity¬mo puslapiai ar ekranai – kurie patikrina, ką besimokantysis išmoko iš viso skyriaus.

• Užduotys ir pratimai (dažnai vertinami dėstytojo ar kuratoriaus), kurių reiktų imtis po daugelio darbo valandų įtraukiant praktiką ar projektinį bei grupinį darbą.

Besimokančiojo reakcija (grįžtamasis ryšys) Besimokantysis gali pateikti atsakymus į užklausas ar užduotis įvai¬riais būdais:

• apmąstyti atsakymą, bet jo niekur nepateikti;

• pažymėti langeliuose teisingus atsakymus;

• nuspausti kompiuterio klavišus;

• užpildyti lentelę;

• užpildyti tuščias užklausų vietas;

• įrašyti laukeliuose žodžius, frazes ar skaičius;

• nubrėžti diagramą ar grafiką;

• atlikti skaičiavimus ir t.t.

2 etapas. PPasiruošimas rašymui

NAUDOJAMŲ PRIEMONIŲ PASIRINKIMAS

Kol parengsite savo medžiagą, tiksliai žinosite, kaip ji suderinta, kaip su ja bus dirbama.

Besimokantieji nebus taip gerai susipažinę su mokymosi medžia¬ga. Jie susidurs su dideliu informacijos kiekiu ir norės žinoti, kaip elg¬tis. Jie gali jaustis nejaukiai. Kas padėtų jiems apsispręsti?

Kaip galėtute padėti besimokantiesiems?

Ką galite padaryti, kad besimokantieji geriau suvoktų pateiktos medžiagos gausybę? Pagrindinis dalykas, ką galite padaryti, tai parū¬pinti jiems vadinamąsias „pateikimo priemones". Jos gali būti įvairių formų.

Tekstuose naudojamos pateikimo priemonės

Šios pateikimo priemonės yra sugrupuotos pagal tai, ar jas įtrauk¬tumėte medžiagos pradžioje, eigoje ar gale:

Pradžia • Aiškinamasis pavadinimas

• Turinys

• Kurso ar skyriaus schema

• Įvadas/peržiūra

• Ryšiai su kita medžiaga

• Tikslai

• Patarimai, kaip naudoti medžiagą

• Išankstinis testas

Eiga • Pavadinimai

• Numeracijos sistema

• Instrukcijos, ką toliau daryti

• Žodiniai kelrodžiai

• Grafiniai ženklai (navigacija)

• Papildomi informacijos šaltiniai

• Santraukos

Pabaiga • Aiškinamasis terminų žodynas

• Baigiamasis testas

• Indeksų ir nuorodų lentelės

Pateikimo priemonės kitose mokymosi priemonėse

Kokių pateikimo priemonių gali prireikti besimokantiems, jei ruo¬šiate nespausdintą medžiagą (sakykim, teikiamą internete)? Pavyzdžiui:

• Jei jūsų kursą sudaro kelios mokymosi priemonės, ar besimo¬kantieji žinos, kaip jos turi būti derinamos? (Ženklinimu? Nuorodo¬mis j turinį? Diagramomis?)

• Jei ruošiate internetinį mokymosi kursą, kaip besimokantieji su¬siorientuos ir sužinos, kur jie? (Meniu? Ekrano pavadinimai? Schemos? Navigacija?)

• Jei ruošiate vaizdo ar garso kasetes, kaip galėtumėte padėti besi¬mokantiesiems greičiau ssusirasti reikiamą vietą kasetėje? (Žymės? Įgar¬sinti „skyrių numeriai"? TV ekrano kampe laikrodis, kuris nurodo, kiek praėjo laiko?)

Internetu teikiamo nuotolinio kurso šablonas Pateikiamą internetinio kurso šabloną galite keisti savo nuožiūra, atsižvelgdami į studentų poreikius ir mokymosi medžiagos ypatumus: STUDENTO VADOVAS (METODINIAI NURODYMAI)

• Kurso aprašas.

• Kurso tikslai.

• Kuratoriaus (dėstytojo) prisistatymas: trumpa biografija, kon¬taktinė informacija, kvietimas studentams prisistatyti.

• Kurso studijoms reikalingi resursai.

• Išankstiniai reikalavimai studentų gebėjimams ir žinioms, pa¬vyzdžiui, gebėjimas naudoti e. paštą ir interneto naršyklę.

• Paramos galimybės: nuorodos ir/arba informacija apie biblio¬tekos resursus, techninio personalo kontaktinė informacija ir t.t.

• Užduotys: nurodomos datos, vertinimo kriterijai, užduočių pa¬teikimo eiga.

• Terminų žodynėlis. KURSO TURINYS

Kursą sudaro skyriai ar dalys. Kiekvieną skyrių gali sudaryti:

• Tikslai.

• Turinys – hiperteksto (HTML) ar PDF formato failai.

• Šaltiniai – skaitiniai, nuorodos į išorinius interneto šaltinius.

• Mokymosi veikla:

• savikontrolės testai su atsakymų analize,

• mąstymo klausimai,

• diskusijų temos,

• bendradarbiavimo veikla,

• ir t.t.

• Vertinama užduotis ar egzaminas.

Jeigu rengiate mokymosi medžiagą drauge su kolegomis, patarti¬na sudaryti „Autorių vadovą" (pavyzdys pateiktas 1 priede), kuriame būtų numatyti bendrieji reikalavimai rengiamai mokomajai medžia¬gai, struktūrai, kalbos stiliui, pateikimo formatui ir t.t.

2 etapas. Pasiruošimas rašymui

PAVYZDŽIŲ PAIEŠKA

Mokymosi medžiaga bus priimtinesnė, ne tokia „sausa", jei bus iliust¬ruota pavyzdžiais. Abstrakčią informaciją suvokti sunku. Pavyzdžiai padeda lengviau įsisavinti medžiagą. Kaip rasti tinkamų pavyzdžių iliustruoti

medžiagą?

Kaip rasti pavyzdžių?

• Remkitės savo patirtimi.

• Pritaikykite pavyzdžius (ir veiklą), kurie buvo naudingi tiesiogi¬niam mokymui.

• Skaitykite daug knygų, laikraščių ir kt.

• Ieškokite internete.

• Peržiūrėkite vaizdo medžiagą.

• Apklauskite kolegas.

• Organizuokite „smegenų ataką" tarp kolegų.

• Apklauskite žmones, kurie turi patirties toje srityje.

• Pieškite žmonių ratą, kurie galėtų pakomentuoti ar pateikti pa¬vyzdžių iš savo patirties.

• Sužinokite iš žmonių, kurie galėtų būti jūsų studentai, kokia jų patirtis ir kaip jie ją vertina.

• Nenuvertinkite pavyzdžių, kurie visai netikėtai ateina j galvą, kai plaunate indus aar vedate pasivaikščioti šunį.

• Surašykite veiklos sritis, kurios padėtų besimokantiesiems susie¬ti nagrinėjamas idėjas su jų patirtimi.

• Paprašykite besimokančiųjų surasti savų pavyzdžių.

• Ir t.t.

2 etapas. Pasiruošimas rašymui

ILIUSTRACIJŲ APGALVOJIMAS

Iliustracijos – svarbi mokymosi medžiagos dalis. Tiek spausdinta, tiek kompiuterio ekrane pateikiama mokymosi medžiaga neturėtų būti kaip didžiulis prozos blokas. Proza gali išgąsdinti net didžiausią entuzias¬tą- jei ji tęsis kelis puslapius ar ekranus. Grafinis pateikimas, iliustra¬cijos gali padrąsinti besimokantįjį ir padėti jums perteikti reikiamą informaciją.

Grafika, piešiniai, fotografijos ir kiti paveikslai – tai akivaizdūs iliustracijų ppavyzdžiai. Jei perkelsite prozą į sąrašus ar lenteles, taip pat naudosite grafinę metodiką.

Pateikiamas pavyzdys, kaip skirtingai galima pateikti tą pačią in¬formaciją.

2 etapas. Pasiruošimas’ rašymui

FORMATO PASIRINKIMAS

Kaip jūsų medžiaga atrodys? Kaip besimokantieji ją „ims rankomis"?

Išdėstytieji veiksniai gali paveikti studento mokymąsi.

Jei medžiaga atrodys ggroteskiškai, tai besimokantieji gali ją igno¬ruoti arba laikyti menkaverte.

Jei medžiaga nepatogi arba menkai paruošta, studentai gali netai¬syklingai ją naudoti.

Galbūt jūs neturėsite pasirinkimo, nes medžiaga turi atitikti stan¬dartus. Tuomet privalėsite prisitaikyti, nes galbūt kažkas kitas jūsų or¬ganizacijoje nusprendžia apie fizinį formatą.

Vis tik svarbu turėti keletą idėjų, kaip kursas turės atrodyti. Tai gali turėti įtakos tam, kaip (ir net ką) rašote. Jeigu rengiate spausdintą variantą, iš anksto nuspręskite:

• kokį teksto procesorių ir spausdintuvą naudosite;

• ant kokio popieriaus spausdinsite;

• kokia bus puslapio orientacija;

• kokios puslapio paraštės;

• koks šriftas, jo dydis;

• kokios iliustracijos ar specialūs grafiniai ženkliukai bus naudojami,

• kokia pastraipų struktūra ir t.t.

Jeigu rengiate medžiagą internetui, iš anksto nuspręskite:

• kokį naudosite šriftą, jo dydį, spalvas;

• kokias iliustracijas ir specialius grafinius ženkliukus naudosite,

• kokia bbus navigacija,

• kokia ekrano (tinklalapio) struktūra,

Jeigu mokymosi medžiagos teikimo priemone pasirinkote inter-netą, jums gali būti naudingos rekomendacijos, pateikiamos 2 priede.

PIRMOJO JUODRAŠČIO PRADŽIA

Pirmieji du etapai – tai tik pusė darbo, kurį pradėjote. Prieš akis atsa¬kingiausias etapas – kurso rašymas.

Protingiausias kelias – iš pradžių apgalvoti ir tik po to rašyti. Tam yra dvi priežastys:

• Rašysite daug aiškiau, nes tiksliai žinosite darbo kryptį.

• Būsite suplanavę keletą medžiagos dalių (pvz., veiklos sritis, pa¬vyzdžius ir kt.).

Keli patarimai

• Nesistenkite pirmajame juodraštyje prirašyti daugiau nei tris ke¬turis ttūkstančius žodžių.

• Nebūtinai pradėti nuo pradžių. Galite pradėti nuo kurso pabai¬gos apibendrinimų arba nuo vidurio. Pradėkite rašyti tą dalį, kuri jums aiškiausia.

• Rašykite tai, ką žinote. Įsivaizduokite tariamus studentus – vyrą ir moterį – ir pabandykite nuspėti jų reakciją į rašomą medžiagą.

• Jūsų rašoma medžiaga turi atitikti tiesioginį mokymą, kai moky¬tojas glaudžiai bendrauja su besimokančiuoju: sudomina jį, paaiški¬na, ką mokysis, susieja medžiagos turinį su besimokančiojo asmenine patirtimi, suteikia galimybę mąstyti ir atlikti veiksmus, tikrina įgytas žinias ir t.t.

• Išskiriami skirtingi žmonių mokymosi stiliai, pavyzdžiui – veik¬lusis, teoretikas, pragmatikas ir svarstantysis. Jeigu rengiate kursą įvai¬riems mokymosi stiliams, pasistenkite, kad joje būtų pakankamai: naujumo ir aktyvaus dalyvavimo veikliesiems; intelektualaus griež¬tumo teoretikams; praktikos pragmatikams ir laisvumo svarstantie¬siems.

• Tekste kreipkitės į besimokantįjį „tu" arba „jūs".

• Mintis dėstykite sklandžiai, venkite painių ilgų sakinių.

• Prisiminkite, kad turinys svarbiau negu pateiktis.

Kaip kurti testus

Geras interaktyvus kursas reikalauja klausimų, nes taip besimo¬kantieji skatinami mąstyti ar kažką atlikti. Klausimai nekrenta iš dan¬gaus! Jie tiesiogiai susiję su mokymosi tikslais.

Sunkiausia parengti klausimus, kuriuos tikrina kompiuteris. Pa¬prastai kompiuterinėse programose ir virtualiose mokymosi aplinko¬se naudojami 5 tipų klausimai:

• Su pasirenkamais atsakymais (multiple choice);

• Su parenkamomis poromis „prielaida-atsakymas" (matching);

• Taip/Ne (true/false);

• Su raktinio žodžio atsakymu (key-answer);

• Su laisvos formos atsakymu (free form / paragraph). Klausimai su pasirenkamais atsakymais (multiple-choice)

Koks istorinis įvykis laikomas vieningos Europos pradžia ir švenčiamas gegužės 9 d.?

0 1. 1843 m. V.Hugo inicijuotas „Pan Europa" judėjimas.

@ 2. 1927 m. O.Štrazemano iniciatyva Įkurti Europos federacinę sąjungą

^) 3. 1950 m. Roberto Šumano deklaracija. <Į) 4. Mastrichto sutartis

2 pav. Klausimas su vienu teisingu atsakymu

Gamintojas pasirinkdamas paskirstymo kelią turi įvertinti:

[j 1. Produkto pobūdį.

□ 2. Vartotojus ir rinkos struktūrą.

□ 3. Vidines organizacijos galimybes.

3 pav. Klausimas su keliais teisingais atsakymais

Privalumas: patogu naudoti, nes kompiuteris lengvai apdoroja to¬kius klausimus ir kaupia statistiką.

Trūkumas: sunku suformuluoti, nes nelengva rasti tinkamų tikėti¬nų ir „be pasakinėjimo" atsakymų rinkinių.