„Kolpingo“ draugija

TURINYS

ĮVADAS…………………………3psl.

1.KOLPINGO DRAUGIJOS ISTORIJA

1.1.Draugijos įkūrėjas…………………………4psl.

1.2.Lietuvos Kolpingo draugija…………………………5psl.

1.3.Kolpingo draugija pasaulyje…………………………5psl.

2.KOLPINGO DRAUGIJOS BENDRUOMENĖ

2.1.Kolpingo draugija kaip tikinčiųjų bendruomenė………………..6psl.

2.2.Kolpingo draugija kaip veiksni bendruomenė………………..6psl.

2.3.Kolpingo draugija kaip švietimo bendruomenė……………….7psl.

2.4.Kolpingo draugija kaip gyvenimo bendruomenė……………….7psl.

3.KOLPINGO DRAUGIJOS STRUKTŪRA

3.1.Kolpingo šeima…………………………

3.2.Kolpingo jaunimas…………………………9psl.

4.NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS…………………………10psl.

5.KOLPINGO DRAUGIJOS PAGRINDAI…………………….10psl.

6.TIKSLAI IR UŽDAVINIAI…………………………11psl.

7.LIETUVOS KOLPINGO DRAUGIJOS ĮSTATAI

7.1.Bendroji dalis…………………………12psl.

7.2.Draugijos tikslai, veiklos sritys……………………….12psl.

7.3.Draugijos narių teisės ir pareigos, narių priėmimas……………..13psl.

7.4.Draugijos organai…………………………13psl.

7.5.Visuotinis šeimų atstovų susirinkimas…………………..14psl.

7.6.Kolpingo šeima…………………………14psl.

7.7.Vyskupijos šeimų atstovų susirinkimas…………………..14psl.

7.8.Draugijos jaunimo ir šeimos jjaunimo visuotinis narių susirinkimas………14psl.

7.9.Draugijos valdymo organai…………………………15psl.

7.10.Draugijos valdyba…………………………15psl.

7.11.Šeimos valdyba…………………………15psl.

7.12.Nacionalinis sekretorius…………………………15psl.

7.13.Informacijos, pranešimų pateikimo tvarka………………..15psl.

7.14.Filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo tvarka……….15psl.

7.15.Įstatų keitimo tvarka…………………………16psl.

7.16.Draugijos veiklos kontrolė………………………..16psl.

8.INFORMACIJA APIE DRAUGIJOS RENGINIUS 2004 METAIS…………17psl.

IŠVADOS…………………………18psl.

LITERATŪRA…………………………19psl.

PRIEDAI…………………………20psl.

3

ĮVADAS

Lietuvoje sekmingai gyvuoja ir vysto savo veiklą daugybę organizacijų. Tarp jų ir nevyriausybinės organizacijos. Viena iš tokių organizacijų yra Kolpingo draugija. Šios draugijos kultūros ir švietimo centras įsikūręs Troškūnuose,restauruotame Bernardinų vienuolyne. Jis restauruotas 1994 metais. (žiūrėti priede nr.1 kaip atrodė vienuolynas prieš restauraciją iir po jos).Vienuolyno aplinka nuolat rūpinasi draugijos nariai ir miestelėnai. Troškūnuose dažnai girdisi skambi muzika, skardus juokas ir linksmas šurmulys sklindantis iš vienuolyno kiemo. Tada ir pagalvojau: kas ten vyksta? Buvo aišku, kad tai renginių šurmulys. O kas tų renginių oorganizatorius? Nejaugi tan gyvenančios vienuolės? Su vaikais aplankėme vienuolyną, kai miestelio pakraštyje girdėjosi skambios čigoniškos dainos. Tą vakarą vyko ROMŲ šventė. Kaip vėliau paaiškėjo, šių gražių švenčių organizatoriai ir yra Kolpingo draugija. Tada mane nugalėjo smalsumas. Neilgai trukus nuvykau į vienuolyną pasidomėti, kas tai per organizacija, ką ji veikia, kuo užsiima? Mane pasitiko Kolpingo draugijos vadovė Lina Kalibataitė. Ji mielai sutiko papasakoti man apie savo draugijos veiklą, apie draugijos praeitį, planus ateičiai, apie savo draugijos tikslus ir siekius. Pirmasis mūsų susitikimas paliko manyje dar didesnį susidomėjimą šia organizacija. Tada ir nutariau kuo daugiau sužinoti apie Kolpingo daugijos veiklą, jos įkūrėją, apie draugijos narius bei nuveiktus jų darbūs. Renkan informaciją apie šią draugiją, išsikėliau sau didelį tikslą: išsiaiškinti, kam reikalinga ši oorganizacija, ko ji siekia, ir kokią naudą duoda mažo miestelio bendruomeniai? O gal būt ne tik miestelio žmonėm bet ir kitiems Lietuvos gyventojams?

1. KOLPINGO DRAUGIJOS ISTORIJA

1.1. DRAUGIJOS ĮKŪRĖJAS.

ADOLFAS KOLPINGAS – vokiečių kunigas, vienas žymiausių 19 a.socialinio katalikiškumo vadovų, žurnalistas ir, be abejo, puikiausias socialinis auklėtojas, kurio veikla nesiriboja vien tik 19 šimtmečiu, bet įgijusi vis platesnį mastą, toliau vis sekmingai vystosi mūsų šimtmečiu.

A. Kolpingas gimė 1813 metų gruodžio 8 dieną Kerpene, netoli Kelno, aviganio šeimoje, kkurios vienintelis turtas buvo būrys vaikų. Pabaigus pradžios mokyklą, nepaisant didžiulio noro mokintis gimnazijoje, trylikamečiui A. Kolpingui teko pradėti tarnystę mokiniu pas batsiuvį. Kitus vienuolika metų ankšta batsiuvio dirbtuvėlė tapo Adolfo pasauliu. Tačiau nepasitenkinimas esama padėtimi, didžiulis žinių troškimas ir tvirtas įsitikinimas, jog jis yra pašauktas aukštesniems darbams, svajonė apie dvasininko karjerą, paskatino 24 metų jaunuolį sėsti į mokyklos suolą. 1841 – iais gavęs brandos atestatą, Adolfas Kolpingas pradėjo Miunchene teologijos studijas. 1845 m. balandžio 13 dieną, Mažesniųjų brolių bažnyčioje, Kelne, Adolfas Kolpingas įšventinamas į kunigus ir, būdamas beveik 32 metų, kaip kapelionas ir tikybos mokytojas atvyksta į pirmąją savo paskyrimo vietą Eberfelde. Čia jis pradėjo savo socialinę veiklą šv. Jozefo pameistrių draugijoje, iš kurios 1850 metais išaugo Reino pameistrių susivienijimas, o dar vėliau Kolpingo draugija. (Autoriaus nuotrauka žiūrėkite priede nr.2)

1.2. LIETUVOS KOLPINGO DRAUGIJA

Lietuvoje Kolpingo draugija susikūrė nuo 1992 metų. Lietuvos Kolpingo Draugija yra Tarptautinės Kolpingo draugijos dalis. Kol kas Lietuvoje yra per mažai narių, kad būtų galima skirstyti į Vyskupijų vienetus. Juk ši draugija palyginti su kitomis Lietuvos draugijomis, dar labai jauna. Vos prieš porą metų ji atšventė savo gyvavimo Lietuvoje dešimtmetį. Ta proga buvo išleistas draugijos žurnaliukas (žiūrėti priedą nr.3). Priede nr.4 rasite keliatą nuotraukų iš ddešimtmečio šventės. Šiuo metu Lietuvos Kolpingo draugija jungia daugiau nei 450 narių, 32 Lietuvos vietosų, jos paprastai steigiasi katalikų parapijose.

1.3. KOLPINGO DRAUGIJA PASAULYJE

Mirdamas Adolfas Kolpingas paliko 24 600 narių bendruomenę, suburtą į 400 draugijų Europoje ir Jungtinėse Amerikos valstijose. 1991 metais jo suburtoji draugija turėjo 400 tūkstančių narių 36 pasaulio šalyse. Iš mažo veiksmo išsivystė didelė, tarptautinė Kolpingo draugija, kuri šio metu yra paplitusi daugiau nei 50 pasaulio šalių.

2.KOLPINGO DRAUGIJOS BENDRUOMENĖ

2.1. KOLPINGO DRAUGIJA KAIP

TIKINČIŲJŲ BENDRUOMENĖ

Kolpingo draugijos nariai išpažįsta Jėzų Kristų ir Jo mokslą. Kolpingo draugija, kaip bažnyčios dalis, suteikia savo nariams ne tik religinių žinių, bet ir sukuria erdvę pokalbiams apie tikėjimo klausimus ir dalijimosi tikėjimo patirtimi. Kolpingo draugijos bendruomenė rūpinasi ne tik tais, kurie jau tvirtai tiki, bet ir tais, kurie dar nėra tikri savo tikėjimu. Ši bendruomenė suteikia galimybę kiekvienam surasti kelią pas Dievą.

2.2. KOLPINGO DRAUGIJA KAIP

VEIKSNI BENDRUOMENĖ

Matyti, spręsti ir veikti tai yra pagrindinis katalikiško socialinio mokymo principas. Ne tik iš atskirų narių, bet ir iš Kolpingo draugijos, kaip visumos, yra reikalaujama realiai matyti situaciją, ją keisti ir ryžtingai nugalėti susidariusias problemas. Kaip krikščionys Kolpingo draugijos nariai yra atsakingi už bendruomenę. Kritikuojami jie negali sustoti, o aktyviai dirbti toliau. Sprendžiant aktyvias socialines problemas, Kolpingo draugija ir rremiasi šiuo principu. Problemų sprendimas apima nacionalinį ir tarptautinį lygį.

2.3. KOLPINGO DRAUGIJA KAIP

ŠVIETIMO BENDRUOMENĖ

Pasaulis nuolat keičiasi. Tai reikalauja iš žmonių nuolatinio persiorientavimo ir žinių plėtojimo sprendžiant ir keičiant reikalavimus. Pats Adolfas Kolpingas visada pabrėždavo švietimo reikšmę. Jis pratesė Švento Benedikto žodžius “Melskis ir dirbk” į “Melskis, mokykis ir dirbk”. Kolpingo draugija siekia suteikti nariams ir bendruomenei plačią ir apimančią visas gyvenimo sritis sferą. Kolpingo draugijos švietimo pasiūlymai turėtų ne tik padėti surasti žmogui vietą bendruomenėje, bet ir padėti susiorientuoti sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Kolpingo draugija neapsiriboja grynai žinias pateikiančiu švietimu, ji apjungia ir dvasinį švietimą.

2.4. KOLPINGO DRAUGIJA KAIP

GYVENIMO BENDRUOMENĖ

Kolpingo šeimos vardas vietiniai Kolpingo draugijos bendruomenei yra daugiau nei tik vardas. Jis reiškia, kad tarp narių turėtų būti ypatingas, patikimas ryšys ir, kad Kolpingo šeima sudaro solidarią bendruomenę. Ši solidari bendruomenė turėtų būti išauklėta, išlavinta pagal šeimos supratimą. Taip kaip šeimoje dalijamasi džiaugsmu ir skausmu, tai ir Kolpingo draugijos nariai turėtų dalyvauti kitų gyvenime. Kolpingo šeimos šeimyninį charakterį pabrėžia ir tai, kad vyrai ir moterys, jauni ir sene sudaro bendrą Kolpingo šeimą ir, kad pokalbis tarp kartų ir lyčių yra bendro veikimo požymis. Tik pasiruošimas gali padėti, kad būtų pasiektas šeimyninės bendruomenės supratimo išgyvenimas.

3 KOLPINGO DRAUGIJOS STRUKTŪRA

3.1. KOLPINGO ŠEIMA

Kolpingo draugija yra demokratiška draugija,

kurios pagrindą sudaro žmonių bendruomenė. Mažiausia Kolpingo draugijos sudedamoji dalis yra Kolpingo šeima, kuri gali būti įkurta tiek kunigų, tiek pasauliečių dėka. Tačiau vieni be kitų negali veikti. Vyskupijos lygmenyje Kolpingo šeimos buriasi į Vyskupijų sąjungas, kurios perima svarbiausias užduotis, atstovauja bažnyčiai ir šeimai. Susidarius dideliam Kolpingo šeimų ir Vyskupijų sąjungų skaičiui, gali susidaryti jungiamieji organizacijos sluoksniai. Nacionaliniame lygmenyje veikiančios Kolpingo šeimos sudaro nacionalinę draugiją. Nacionalinė draugija platina centralizuotus švietimo pasiūlymus, kelia konkrečius tikslus Kolpingo šeimoms ir jos nariams. Ji aatstovauja Kolpingo draugiją visuomeniniame, politiniame ir bažnytiniame lygmenyje nacionaliniu lygiu. Visos Klpingo šeimos ir nacionalinės draugijos sudaro Tarptautinę Kolpingo draugiją. Tarptautinė Kolpingo draugija tęsia savo įkūrėjo Adolfo Kolpingo darbą. Priklausomai nuo draugijos struktūros darbas yra skirstomas pagal tikslus ir amžiaus grupes. Lietuvos Kolpingo draugija dirba šeimos politikos srityje, rengdama šeimos multiplikatorių kursus, konferencijas aktualiais šeimai klausimais, šeimų stovyklas. Organizuoja krikščioniško socialinio mokymo seminarus, dalyvauja vietinių ir tarptautinių projektų rengime, švietimo bei socialinėje srityje. (prieduose nr.4,5rasite nuotraukas iš šeimyninių renginių ). SSkirtinguose Lietuvos miestuose įsikūrusios Kolpigo šeimos užsiima skirtinga veikla ir turi savo tikslus. Priede nr.6 rasite platesnį aprašymą apie Kolpingo šeimų konkrečią veiklą.

3.2.KOLPINGO JAUNIMAS

Ypatingas dėmesys skiriamas Kolpingo jaunimui. Nuo 1994 metų Lietuvos Kolpingo draugijos Jaunimas (LKD JS) aktyviai vveikia vaikų ir jaunimo neformalaus ugdymo srityje, tai vietinės ir tarptautinės vaikų vasaros stovyklos, vietiniai ir tarptautiniai seminarai įvairiomis temomis jaunimui, jaunimo lyderių apmokymai, diskusijos bei pokalbiai jaunimui rūpimais klausimais. Į Lietuvos Kolpingo draugijos veiklą įsitraukia vis daugiau jaunimo iš visos Lietuvos. Šiuo metu aktyviai mūsų veikloje dalyvauja jaunimas iš Jašiūnų, Troškūnų, Molėtų, Vilniaus, Kauno, Eičiūnų ir t.t. Jaunimo veikla yra pakankamai plati. Kas metai rengiami jaunimo lyderių kursai. Jų metu jaunimas iš įvairių organizacijų supažindinamas su neformalaus ugdymo metodika, yra skatinamas jų kūrybinis mąstymas. Lyderių kursų metu jaunuoliai sužino ir išbando konfliktų vadybą, bendravimą ir bendradarbiavimą, grupės dinamiką, nuotykių pedagogiką, projektų rašymą ir kt. Kursų metu jaunimas supažindinamas su Lietuvos ir Europos jaunimo politika. Aktyvieji vėliau įsitraukia į mūsų oorganizacijos jaunimo skyriaus veiklą ir patys veda seminarus bendraamžiams. Nuo 1995 metų yra vykdomi tarptautiniai mainai, kuriuose dalyvauja jaunimas iš visos europos.(priede nr.5 nuotrukos ir aprašymas apie jaunimo mainų programą). Šiais tarptautiniais mainais norima suteikti galimybę jaunimui pamatyti kitas šalis ir pabendrauti su kitų šalių žmonėmis, susipažinti su kitų tautų trdicijomis ir kultūra. Jau tradicija tapo kiekvienų metų balandžio mėnesį minėti Tarptautinę jaunimo paslaugumo dieną. Jos metu į Kauną atvyksta Kolpingo jaunimas iš įvairių Lietuvos vietovių ir tvarkomas Kauno senamiestis. GGrupelės, daugiausiai surinkę šiukšlių, apdovanojamos įvairiais prizais, pvz. Bilietais į kino teatrą, koncertą ir panašiai. Tokią tradiciją perėmė ir mažesniuose Lietuvos miestuose įsikūrusios Kolpingo šeimos. Taigi Paslaugumo diena švenčiama ne tik Kaune. Kiekvienais metais jaunimas rengia vaikų vasaros poilsio stovyklas. Stovyklų programa orientuota į neformalų vaikų ugdymą bei jų įgūdžių ir intelekto lavinimą. Šios stovyklos taip, kaip daugelis jų ranginių, vyksta Troškūnų Kultūros ir Švietimo centre. (Aprašymai ir nuotraukos apie vasaros vaikų stovyklas priede nr.5. Priedas nr.7-Lietuvos Kolpingo Jaunimas).

4. NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS

Kolpingo draugija yra sudaryta demokratiškai, ir visi jos nariai turi vykdyti iš anksto nustatytas teises ir pareigas:

Visi draugijos nariai turi rinkimo ir balsavimo teises, nustatytas galiojančiame

Statuse.

Visi draugijos nariai gali dalyvauti jiems skirtuose renginiuose.

Visi nariai turi iekti vykdyti draugijos keliamus tikslus ir dalyvauti Kolpingo

Draugijos gyvenime.

Visi nariai turi mokėti nario mokestį.

Kuo rimčiau draugijos nariai žiūri į savo pareigas ir teises, kuo labiau rūpinasi programos įvykdymu, tuo gyvybingesnė ir daugiau siekianti yra Kolpingo draugija.

5. KOLPINGO DRAUGIJOS PAGRINDAI

Adolfas Kolpingas draugiją įkūrė norėdamas išspręsti savo laikmečio socialines problemas. Šiandieninė Kolpingo draugija nieko kito ir nenori, ji yra katalikiška, orientuota į šeimą, tikėjimo ir švietėjiška draugija. Švietimas, veiksmas ir bendruomenė yra trys pagrindinės ir ttarpusavyje labai stipriai susiję dimensijos, atspindinčios Kolpingo draugiją darbe ir gyvenime. Savo veikla draugija apjungia skirtingo amžiaus žmones.

6. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Jos nariai stengiasi būti tikrais krikščionimis darbe, šeimoje ir santuokoje,bažnyčioje, bendruomenėje ir valstybėje.

Padėti savo nariams ir bendruomenei.

Stenktis paveikti, atnaujinti ir humanizuoti bendrauomenės gyvenimą.

Pagrindiniai aspektai, siekiant Kolpingo draugijos tikslų yra:

– Jėzaus Kristaus asmenybė ir Jo Geroji Naujiena;

– Katalikiškas mokymas;

– Adolfo Kolpingo ketinimai ir veikla.

Jėzaus Kristaus pripažinimas ir tikėjimas Juo yra Kolpingo draugijos ir jos narių veiklos pagrindas. Jėzaus Kristaus asmenybė ir Jo geroji Naujiena duoda atsakymus į daugelį gyvenimo klausimų. Katalikiškas mokymas išaiškina, kaip turėtų atrodyti krikščioniškas žmonių požiūris. Iš jo draugijos nariai gauna atsakymą į klausimus, į kokias vertybes ir tikslus jie gali orientuotis, kad įgyvendintų savo socialinę misiją.

Adolfas Kolpingas gyveno pavyzdingo krikščionio gyvenimą, padėdavo žmonėms. Ypatingai jis norėjo pritraukti jaunus žmones, kartu ugdant jų atsakomybės jausmą.

IŠVADOS

Kolpingo draugija – tai krikščionišką veiklą ir švietėjišką veiklą vedanti draugija. Jos tikslai ir siekiai, manyčiau, labai kilnūs ir reikalingi mūsų visuomenei. Džiugu, kad ši draugija apjungia įvairaus amžiaus žmones, nuo pačių mažiausių iki pagyvenusių žmonių. Kiekvienas žmogus turi galimybę pabendrauti su savo bendraamžiais, bendraminčiais ir tų pačių tikslų siekiančiais žmonėmis. Mano nuomone yra labai svarbu, kad ši Kolpingo draugija ne tik užima žmonių llaisvalaikį, bet ir vykdo švietėjišką narių ir bendruomenės veiklą. Labai svarbus faktas yra tas, kad Kolpingo draugija plačiai savo veiklą vykdo ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažuosiuose Lietuvos miesteliuose. Juk mažuose miesteliuose gyvenantiems žmonėms trūksta pramogų laisvalaikio praleidimui ir vidiniam žmogaus tobulėjimui bei bendram išprusimui. Įpatingai kaimelių ir miestelių jaunimas stokoja užimtumo ir bendravimo su bendraamžiais. Todėl manau, kad Kolpingo draugija ypač reikalinga provincijų gyventojams. Ji suteikia platesnes galimybes žmonėms iš provincijų pamatyti pasaulį, pažinti kitų tautų tradicijas ir gyvenimo sąlygas, išmokti net keliatą užsienio kalbų. Kitaip tariant, Kolpingo draugija, stengiasi lavinti savo narius ir miestelėnus. Džiugu, kad ši draugija krikščioniška. Jos tikslas ne tik lavinti žmonių protus, bet ir prisibelsti į žmonių vidinį pasaulį, į sielos gelmes. Lietuvių tauta nuo senovės yra krikščioniška tauta, ir labai svarbu, kad ši organizacija stengiasi išsaugoti ir toliau puoselėti tautos tradicijas, protėvių tikėjimą, priartindami žmones prie Dievo namų. Džiaugiuosi, kad ši organizacija plačiai veda savo veiklą Lietuvoje, nes manau, kad ji yra reikalinga Lietuvos žmonėms, o ypač provincijos jaunimui.

LITERATŪRA

1.”TROŠKŪNAI” 1996m.

2.Laikraštis “LIETUVOS KOLPINGO DRAUGIJOS ŽINIOS” NR.3.2003.10.

3.Laikraštis “LIETUVOS KOLPINGO DRAUGIJOS ŽINIOS” 2002 vasara.

4.Laikraštis “LIETUVOS KOLPINGO DRAUGIJOS ŽINIOS” NR.2. 2004.12

5.Du Kolpingo draugijos reklaminiai bukletai.

6.Dešimtmečio proga išleistas žurnaliukas vokiečių kalba. 2003 m.5.15.Kaunas.

7.Knygelė “Kolping europa”,

Kauno leidimas.