Mokyklinio amžiaus vaikų dienos režimas
TURINYS
I. Įvadas…………………………1
II. Režimo sąvoka ir režimo reikšmė………………………2
III. Veiksniai įtakojantys mokyklinio amžiaus vaikų dienos režimo sudarymą…..3
IV. Moksleivio darbingumas, nuovargis ir jo profilaktika……………4
V. Moksleivių darbo dienos režimas……………………….5
VI. Dienos režimo ir veiklos reikalavimai mokykloje………………10
VII. Pirmaklasių režimo ypatybės……………………….14
VIII. Apklausa ir jos rezultatai…………………………16
IX. Išvados…………………………19
X. Literatūra…………………………20
XI. Priedai…………………………21
Įvadas
Visas fiziologinio ir higieninio mokymo bei auklėjimo proceso organizavimas yra glaudžiais susijęs su režimu. Su lig kiekviena diena į mokykla vaikai ateina vis labiau pavargę, neišsimiegoję. Jie dažnai pamiršta arba nespėja atlikti namų darbų, neskaito knygų, labai mažai laiko skiria laisvalaikiui gryname ore, sportui. Dėl to dažnai vėluoja į ppamokas arba iš jų pabėga, konfliktuoja su mokytojais, tėvais ir kitais mokinais. Kiekviename amžiaus tarpsnyje iškyla vis daugiau sudėtingesnių psichologinių ir socialinių problemų, tad nei mokytojai, nei patys mokiniai, nei jų tėvai net nesusimasto, koks svarbus yra mokyklinio amžiaus vaikų režimo nustatymas ir laikymasis vaiko psichinei ir fizinei sveikatai, o taip pat ir asmenybė ugdymui. Šiame darbe kaip tik ir bus aptariamas mokyklinio amžiaus vaikų dienos režimas.
Tikslas: išnagrinėti mokyklinio amžiaus vaikų dienos režimo ypatumus.
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti literatūrą ir aaptarti dienos režimo reikšmę.
2. Išanalizuoti veiksnius įtakojančius mokyklinio amžiaus vaikų dienos režimo sudarymą.
3. Išsiaiškinti faktus apie moksleivių darbingumą, nuovargį ir jo profilaktiką.
4. Aptarti moksleivių dienos režimą, jo sudarymo reikalavimus mokykloje.
5. Išsiaiškinti pirmaklasių dienos režimo ypatybes.
6. Atlikti apklausa ir pateikti jos rezultatus.
7. Pateikti darbo iišvadas.
Darbo metodai: literatūros studijavimas, analizė ir aptarimas, apklausa ir jos rezultatų aptarimas.
Režimo sąvoka ir režimo reikšmė
Organizuojant mokyklinio amžiaus vaikų mokymąsi ir laisvalaikį yra būtina vadovautis ne tik pedagoginiais, bet ir fiziologiniais bei higieniniais principais. Vaikų mokymosi ir laisvalaikio veiklos krūvio apimtis ir pobūdis turi atitikti mokinio amžių, jo protines, fizines galimybes, lytinio brendimo fazę ir pan. Kiekvienais metais (per 12 mokslo metų) mokymosi ir laisvalaikio krūvis turėtų būti paskirstytas racionaliai. Visais atvejais turi būti gerai įvertintos vaiko organizmo galimybes (ypač sensomotorinių laikotarpių metu) (6).
Tad tiek tėvai, tiek mokytojai sudarydami vaikų dienos režimą turi atkreipti dėmesį į sudėtingiausius vaikų augimo ir vystymosi periodus. Galima išskirti tokius periodus (pagal G. Serdiukovskają ir kt. 1983):
– pirmasis (vaiko adaptacija mokykloje – pradinėse kklasėse);
– antrasis ( kai pereinama mokytis į dalykinę sistemą);
– trečiais ( baigiamosiose klasėse, kai itin didelis mokymosi krūvis, o darbingumas mažėja) (6).
Tad galima drąsiai teigti, kad visas fiziologinio ir higieninio mokymo bei auklėjimo proceso organizavimas yra glaudžiais susijęs su režimu. „REŽIMAS – tai tiksliai nustatyta darbo, poilsio, maitinimosi tvarka. MOKSLEIVIO REŽIMAS – tai toks įvairių veiklos rūšių poilsio bei laisvalaikio kaitaliojimas, kuris geriausiai padeda atlikti mokyklos funkcijas – vaikų ir paauglių mokymą, auklėjimą ir sveikatos saugojimą.“ (3).
Mokytojai susipažinę su moksleivių dienos rrežimu, gali racionaliai derinti protinį ir fizinį darbą, įvairias mokymosi, laisvalaikio, užmokyklinio darbo ir poilsio formas. Tinkamas dienos režimas sudaro galimybes mokiniams ilgai išlikti darbingiems, gero nuotaikos ir kūrybingiems. Mokslininkai jau seniai įrodė, kad tinkamas dienos režimas turi įtakos fizinei, psichinei bei intelektualinei brandai (3).
Toks dienos veikos suskirstymas yra labai susijęs su aukštąja nervine veikla. Kadangi atskirais mokyklinio amžiaus metais nervų sistemos funkcinis subrendimas yra nevienodas, tad dienos režimas taip pat turi būti skirtingas. Be to, esant gausiam informacijos antplūdžiui suintensyvėjo ir mokymosi procesas. Visa tai padidino reikalavimus moksleivių organizmui. Tad tinkamas dienos režimas yra labai svarbus (ypač paaugliams). Moksleiviai renkasi daug laisvalaikio praleidimo formų. Miesto vaikai mažiaus būna ore, mažiau juda ir daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, skaitydami, žiūrėdami televizorių, arba prie kompiuterių. Tai alina nervų sistemą (be to daugelis jų neatitinka fiziologinių ir higieninių reikalavimų). Tad ir tėvai, ir mokytojai turėtų kreipti ypatingą dėmesį į tinkamą moksleivio dienos režimo sudarymą (10).
Veiksniai įtakojantys mokyklinio
amžiaus vaikų dienos režimo sudarymą
Pedagogai labai gerai žino, kad racionali darbo ir poilsio kaita teigiamai veikia vaikų ir paauglių sveikatą. Protinį darbingumą, nuotaiką. Tad sudarinėjant vaikų dienos režimą labai svarbu žinoti ir atsižvelgti į tam tikrus veiksnius, kurie įtakoja šia pedagogų veiklą.
Mokyklinio amžiaus vaikų dienos rrežimą sąlygojančius veiksnius galima suskirstyti į individualius ir socialinius – ekonominius.
Individualūs veiksniai:
– vaiko amžius;
– lytis;
– sveikata;
– fizinis išsivystymas;
– polinkiai;
– protinio darbingumo stereotipas.
Socialiniai – ekonominiai veiksniai:
– šeimos tradicijos, higieninė kultūra;
– pajamos;
– buities sąlygos;
– regiono nacionaliniai ypatumai;
– regiono socialinė sankloda;
– regiono ekonominė sankloda.
Jei dieno režimą moksleiviui sudarinėja mokytojas (-a), tai visus individualius duomenis galima gauti pabendravus su vaiku arba medicinos seserimi, kuri rūpinasi mokyklos bendruomene. Pedagogas turėtų išsiaiškinti, kaip vaikas mokosi, kas jam sekasi, o kas nesiseka mokykloje, kiek laiko jis/ ji trunka atlikti namų darbus, ar jis/ ji turi tam tikrų buitinių įsipareigojimų namuose, kokie jie ir pan. (6)
Tuo tarpu aiškinantis socialinius – ekonominius veiksnius reikėtų pabendrauti su šeima, susipažinti su jos finansine situacija, buities sąlygomis bei to regiono ypatumais. Čia labai galėtų padėti socialinis pedagogas.
Tokių veiksnių kaip sveikata, bioritmai, individualios savybės, sugebėjimai, polinkiai turi sąlygoti mokytojų darbą formuojant vaikų dienos režimą. Individualų dienos režimo modelį mokslo metų pradžioje gali susidaryti ir kiekvienas mokinys (aišku su tėvų ir mokytojų pagalba). Yra būtina jo laikytis. Nerekomenduojama dažnai keisti jo elementų, trukmės, nes bus sunkiau formuotis dinaminiam stereotipui. Jei vaikas yra atėjęs į nauja mokymo įstaigą, tai dienos režimas turi būti taikomas racionaliai, laipsniškai, stengiantis, kad protinis ir fizinis vaiko krūviai būtų adekvatūs vaiko galimybėms. Prieš tai būtina pasikonsultuoti su tėvais. Darbo apimtis negali vviršyti nervinių ląstelių darbingumo, pajėgumo ribos, o poilsiaujant jų veikla turi visai atsinaujinti. Išdėstant dienos režimo elementus yra būtina atsižvelgti į kiekvieno vaiko organizmo bioritmus (10).
Moksleivio darbingumas, nuovargis ir jo profilaktika
Nereguliarus dieno režimas turi didėlės įtakos vaikų darbingumui ir nuovargiui. „MOKSLEIVIO DARBINGUMAS – tai jo pajėgumas dirbti, atlikti mokyklines užduotis.“ (3). Darbingumas yra susijęs su galvos smegenų žievės jaudrumu, kuris priklausomai nuo paros valandų, savaitės dienų ir net metų sezoną nevienodas. Todėl tam tikrais periodais kinta ir visų organizmo sistemų funkcijos. Tai vadinama bioritmais.
Moksleivio darbingumas priklauso nuo šių veiksnių:
– amžius (kuo vaikas jaunesnis, tuo mažesnis darbingumas ir jo trukmė);
– sveikta (darbingumas mažesnis, jei vaikas serga lėtinėmis arba ūmiomis ligomis);
– pamaina kurioje mokosi vaikas (pirmos pamainos darbingumas yra didesnis);
– paros laikas;
– metų laikas ir klimato pasikeitimai (ir kt. gamtiniai veiksniai);
– buitinės sąlygos, gyvenimo būdas, įpročiai (8).
Tiriant darbingumą, buvo nustatyta fiziologinė darbingumo kreivė, kuri labai primena raidę M. Jai būdingi du fiziologiniai funkcijų suaktyvėjimo periodai (tarp 10 – 12 ir tarp 16 – 18 val.). Sudarinėjant moksleivių dienos režimą sunkiausias darbas turėtų būti numatomas darbingiausiomis valandomis. Pradėjus mokytis darbingumas kyla ir geriausias būna viduriniajame mokykliniame amžiuje (V – IX klasėse). Po to darbingumas pradeda mažėti ir vyresnėse klasėse jis blogėja (tam įtakos turi ir kritiniai periodai –
jie jau buvo darbe minėti anksčiau) (3).
Dėl netinkamo arba nuolat keičiamo ir nepastovaus dienos režimo mažėja vaiko darbingumas ir atsiranda nuovargis. „NUOVARGIS – tai laikinas jaudinimo ir slopinimo procesų santykio sutrikimas galvos smegenų žievėje.“ (3). Jo metu pablogėja informacijos pasisavinimas, įvairių veiksmų tikslumas ir greitis, sulėtėja atsakomosios reakcijos. Tad nuovargį galima būtų apibrėžti taip: „NUOVARGIS – tai tokia organizmo būsena, kuriai būdinga ne tik laikini galvos smegenų žievės veikos sutrikimai, bet ir viso organizmo funkcijų pakitimai.“ (3).
Nuovargio fiziologinė rreikšmė yra dvejopa:
– apsaugine – apsigynimo reakcija nuo per didelio funkcinio išsekimo;
– atsistatymo procesų stimuliatorius, padidinantis organizmo funkcines galimybes (8).
Prieš nuovargį atsiranda pavargimo jausmas. Bet tada jokių objektyvių rodiklių nepastebima (ypač jei darbas yra lydimas teigiamų emocijų). Po varginančios veiklos vaikus turi lydėti poilsis, o organizmas privalo grįžti į įprastinę būseną. Dėl per didelio krūvio atsiranda pervargimas. Tada gali sutrikti miegas, netenkama apetito, skauda galvą, atsiranda abejingumas, silpnėja atmintis, dėmesys. Tai mažina ir darbingumą, ir pažangumą, sumažėja atsparumas ligoms, moksleiviai gali susirgti nneuroze. Stebėjimai rodo, kad pervargimas ir neuroziniai sutrikimai dažniau būna berniukams negu mergaitėms. Todėl atsižvelgiant į visus veiksnius būtina visą moksleivio režimą organizuoti taip, kad pervargimo nebūtų (10).
Pasaulinės Sveikatos Organizacijos ekspertai teigia, kad norint apsaugoti vaikus nuo nuovargio ir ppsichiniu sutrikimų galima dviem budais:
1) formuojant teisingus mokymuisi reikalingus įpročius ir įgūdžius (remiantis dienos režimu);
2) kuriant stabilią, teigiamą atmosferą, šalinti visus traumuojančius veiksnius (6).
Kaip jau ir buvo minėta, būtina apgalvoti vaiko dienos režimą, visus bendravimo niuansus subtiliai aptarti šeimoje ir su pedagogais, taip pat nuolatos bendrauti su pačiu mokiniu.
Moksleivių darbo dienos režimas
Moksleivio darbo dieną sudaro pamokos, fakultatyviniai užsiėmimai, įvairus popamokinis ir užmokyklinis darbas, kuris taip pat padidina darbo krūvį. Bet tuo moksleivio darbo diena nesibaigia, ji tęsiasi namuose (pamokų ruošimas, įvairių mokyklos užduočių bei įsipareigojimų vykdymas). Visų šių darbo formų reglamentavimas taip pat turėtų būti pagrįstas moksleivio amžiaus ypatybėmis, higieniniais reikalavimais. Kartais moksleivio darbo dienos trukmė yra labai ilga ir kartais viršija net ir suaugusio žmogaus darbo dienos trukmę.
Dėl bbioritminių svyravimų žmogaus organizme vyksta labai daug įvairių pakitimų paros metu (temperatūros, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos, fizinio ir protinio darbingumo pakitimai). Nuo 2 iki 4 ir nuo 13 iki 14 valandos pablogėja darbingumas, atmintis, sugebėjimas sukaupti dėmesį, sulėtėja judesiai, silpnėja jų koordinacija, o 8 – 12 ir 16 – 18 valandomis darbingumas padidėja, smegenų ir raumenų veikla suaktyvėja. Bet moksleivių paros ritmams būdinga, kad dieną funkcijos anksčiau pasiekia maksimumą, o vakare jos greičiau nusilpsta. Kiekvieno mokinio darbingumo bioritmas yra iindividualus. Anot M. Antropovos ir E. Vainrub (1974) yra net devyni vaikų darbingumo tipai:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
(6)
Lentelėje pavaizduoti moksleivių darbingumo tipai (ryte, vidurdienį ir vakare). Mokymui patys palankiausi tipai yra: 1; 5; 6; 7. Mokymuisi patenkinamas tipas yra 2, o nepastovaus darbingumo – 8 ir 9, o 3 ir 4 tipai mokymuisi yra nepalankūs (blogo protinio darbingumo tipai). Mokinių protinės ir fizinės veiklos paros ritmai ypatingai priklauso nuo jų darbo ir poilsio režimo (6).
Moksleivių dieno režimas yra skirstomas į mokymosi ir nesimokymo laiką. Nesimokymas – tai tas laikas, kurį vaikai skiria poilsiui, laisvalaikiui, fiziologiniams, emociniams ir kitiems poreikiams tenkinti. Vaikų poilsis skirstomas į aktyvų ir pasyvų. Aktyvus poilsis yra tada, kai viena veikla yra keičiama kita (skaito, groja, žaidžia kieme ir pan.). Pasyvus – kai vaikai nieko neveikia (gulinėja, sėdi, miega ir kt.). Ilsėtis būtina tiek, kad organizmas per tą laiką grįžtų į pradinę būseną (atkurtų išeikvotą energiją ir įtvirtintų organizmo funkcinę būseną). Aktyvus poilsis tai leidžia pasiekti žymiai greičiau (5).
Pradinių klasių mokiniai 3 – 3,5, o vidurinių ir aukštesniųjų klasių ne mažiau kaip 2,5 valandas kasdien turi skirti aktyviam poilsiui gryname ore. Net ir energingas ėjimas iš pat ryto (kai aatliekami kvėpavimo pratimai ar mankšta) gali atstoti rytinę gimnastiką. Po to i lauką galima eiti po pietų. Trečią kartą į lauką patartina eiti vakarop ir užsiimti judresne sportine veikla (jei lieka laiko ta laiką galima skirti visuomenei naudingai veiklai – pvz. teritorijos tvarkymui ar pan.). Ypač gerai, kai moksleiviai į lauką išeina prieš miegą. Tai slopina jaudinimo procesus ir moksleiviai greičiau užmiega. Bet žaidimai neturi būti pernelyg judrūs, kad neišsekintų nervinių ląstelių ir nepavargtų dar labiau. Vis dėlto daugelis tyrimų rodo, kad mokinai per mažai laiko praleidžia gryname ore (tik 41 – 46 % pradinukų tai daro kasdien; ir tik 30% vyresnių klasių mokinių). Berniukai daugiau laiko praleidžia lauke nei mergaitės. Bet pastaruoju metu vis dažniau pastebima tendencija, kad ir berniukai kaskart daugiau laiko praleidžia su draugais prie kompiuterio arba televizoriaus (4); (10).
Dalį savo laisvalaikio mokiniai skiria kūrybinei veiklai ir kitų savo poreikių tenkinimui. Tuo užsiimti geriausia jau paruošus pamokas. Pradinukai tam turėtų skirti apie 1 – 1,5 valandos, o vyresnių klasių mokiniai iki 2,5 valandos. Bet deja vis daugiau laiko skiriama televizoriaus žiūrėjimui, o ne knygų skaitymui. Pavyzdžiui dešimtų klasių mokiniai užklasiniam knygų skaitymui (savo malonumui) skiria vidutiniškai tik po 32 minutės. Aišku, kad mergaitės skaitymui skiria daugiau llaiko, ta patį daro ir geriau besimokantys vaikai (6).
Televizoriaus žiūrėjimas yra rekomenduojamas tik prieš tai pabuvus gryname ore. Jei laidos žiūrimos iš kart po namų darbų, tada dar labiau nuvargstama, nes nespėja atsipalaiduoti nervinės ląstelės. Beveik 80 – 97% mokinių kasdien žiūri televizorių. Dažnai lestinas laikas yra viršijamas valandą, o vyresnėse klasėse net dviem valandom. Vaikai, kurie televizijos laidas žiūri daugiau nei 12 valandų per savaitę, mokykloje pavargsta greičiau ir daugiau nei tie, kurie televizijos laidas žiūri po valandą per dieną. Be to reikėtų laikytis ir televizoriaus žiūrėjimo taisyklių (ne arčiau kaip 2,5 ir ne toliau kaip 5,5 metrai nuo ekrano), o kad mažiau pavargtų akys, kambarys turi būti apšviestas neryškia šviesa (8).
Atsižvelgiant į higienos reikalavimus pradinukai užklasinei veiklai gali skirti ne daugiau kaip 1 ar 2 valandas per savaitę, dalyvauti viename būrelyje ir turėti vieną įpareigojimą, o vyresnėse klasėse gali dalyvauti ne daugiau kaip dviejuose skirtinguose būreliuose (iki 3,5 valandų).
Svarbu mokinius pratinti prie namų ruošos ir visuomenei naudingo darbo (tai būtina įtraukti į jų dieno režimą). Tokia veikla ne tik atitraukia nuo protinio darbo, bet taip pat ugdo ir atsakomybės jausmą, poreikį būti naudingu. Pradinių klasių vaikai atlieka smulkius darbus ne tik namuose, bet taip pat
ir klasėje (klasės būdėtojo ar prižiūrėtojo pareigose). Vyresni mokiniai jau gali laisvai prisidėti prie mokyklos aplinkos tvarkymo arba prireikus gali padėti atlikti mokyklos remontą. Būtina, kad juos prižiūrėtų mokytojas, nes mokiniams draudžiama dirbti kenksmingus sveikatai, pavojingus gyvybei ar pernelyg sunkius darbus. Pradinukai negali tokia veiklai skirti daugiau nei 1 valanda per savaitę, o vyresnių klasių mokiniai ne daugiau kaip 3 – 4 valandų per savaitę. Namų ruošos darbams vaikai skiria nuo 22 iki 40 minučių per dieną. Bet visi darbai tturi būti organizuojami atsižvelgiant į mokinių fizinę būklę ir sveikatą (6).
Anot A. Bojarskio (1984) vaikų laisvalaikis turtų būti organizuojamas taip, kad 30 – 40% laiko mokinai skirtų užmokykliniams užsiėmimas, kuriuose judėjimas turi sudaryti 45 – 60% visos veiklos. Pažintinei veiklai reikėtų skirti 20 – 30%, o estetinei veiklai apie 10 – 15% viso laiko (6).
Vienas svarbiausių mokyklinio amžiaus vaikų dieno režimo sudedamųjų elementų yra miegas. Miegant smegenų žievės ląstelėse susidaro sąlygos sudėtingiems kūrimosi ir atsinaujinimo procesams. Tokiu būdu ssmegenys yra apsaugojamos nuo išsekimo ir pervargimo. Miego trukmė būtinai turi atitikti mokinio amžių. 6 – 7 metų moksleiviai turi miegoti ne mažiau kaip 11 – 12 valandų per parą, 8 – 10 metų apie 10, o 11 – 14 mmetų nuo 9 iki 9,5 valandų per parą. Vyresnėse klasėse (15 – 17 metų) rekomenduojama 8 ar 9 valandas skirti miegui. Sutrumpinus miegojimo laiką, pablogėja galvos smegenų žievės ląstelių funkcijos, sutrinka jaudrumas, pusiausvyra, sąlyginių refleksų stiprumas, signalinių sistemų sąveika ir netgi galvos smegenų pusrutulių kraujotakos simetrija. Darbingumas po nepakankamo miego būna kur kas mažesnis. Silpnos sveikatos arba po ligų sveikstantys vaikai utėtų miegoti kur kad ilgiau. Pirmaklasiams rekomenduojama pamiegoti dar ir dieno metu. Reiktų atsiminti, kad moksleiviai giliai miega tada, kai eina miegoti ir keliasi vienodu laiku. Miego gilumas priklauso ir nuo aplinkos sąlygų – kambarys turi būti išvedintas, patalynė švari, miegant negali būti nei triukšmo nei šviesos, nerekomenduojama valgyti prieš miega ir būtina vengti stiprių dirgiklių (6), (3).
Laisvu laiku mmokinys privalo kuo geriau pailsėti – tuo turėtų rūpintis ir mokytojai, ir tėvai. Ypač gerai reiktų pailsėti savaitgaliais arba atostogų metu. Žemiau pateikiama lentelėje, kuri detaliau atskleidžia mokyklinio amžiaus vaikų dienos režimo elementus ir nustatytą jų laikymosi laiką.
Orientacinis vaikų ir paauglių dienos režimas
REŽIMO ELEMENTAI
KLASĖS
I – II III – IV V VI – VII VIII IX X – XII
Kėlimasis 7:00 7:00 7:00 7:00 7:00 7:00 7:00
Rytinė mankšta, grūdinimosi procedūros. Saviruoša 7:00 – 7:30 7:00 – 7:30 7:00 – 7:30 7:00 – 7:30 7:00 – 7:30 7:00 – 7:30 7:00 – 7:30
Pusryčiai 7:30 – 7:50 7:30 – 7:50 7:30 – 7:50 7:30 – 7:50 7:30 – 7:50 7:30 – 7:50 7:30 – 7:50
Kelionė į mokyklą 7:50 – 8:20 7:50 – 8:20 7:50 – 8:20 7:50 – 8:20 7:50 – 8:20 7:50 – 8:20 7:50 – 8:20
Užsiėmimai mokykloje (mankšta, pamokos, priešpiečiai, užklasinė veikla, visuomeninis darbas) 8:20 – 12:30 8:20 – 13:00 8:20 – 13:30 8:20 – 14:00 8:20 – 14:00 8:20 – 14:30 8:20 – 14:30
Kelionė į namus 12:00 – 13:00 13:30 – 14:00 13:30 – 14:00 14:00 – 14:30 14:00 – 14:30 14:30 – 15:00 14:30 – 15:00
Pietūs 13:00 – 13:30 14:00 – 14:30 14:00 – 14:30 14:30 – 15:00 14:30 – 15:00 15:00 – 15:30 15:00 – 15:30
Popietinis miegas 13:30 – 14:30
Poilsis gryname ore, judrūs žaidimai, pasivaikščiojimas 14:30 – 16:00 14:30 – 16:00 14:30 – 17:00 15:00 – 17:00 15:00 – 17:00 15:30 – 17:00 15:30 – 17:00
Pamokų ruoša 2 kl. 16:00 – 17:00 16:00 – 18:00 17:00 – 19:00 17:00 – 19:30 17:00 – 20:00 17:00 – 20:00 17:00 – 20:00
Pasivaikščiojimai gryname ore. Laisvalaikis pagal pomėgius (skaitymas, kūrybinė veikla ir kt.), vakarienė 17:00 – 20:00 18:00 – 20:30 19:00 – 20:30 19:30 – 21:00 20:00 – 21:00 20:00 – 21:30 20:30 – 22:00
Pasiruošimas miegui, vakarinis tualetas 20:00 – 21:00 20:30 – 21:00 20:30 – 21:00 21:00 – 21:30 21:00 – 21:30 21:30 – 22:00 22:00 – 22:30
Miegas 21:00 – 7:00 21:00 – 7:00 21:00 – 7:00 21:30 – 7:00 21:30 – 77:00 22:00 – 7:00 22:30 – 7:00
(6).
Dienos režimo ir veiklos reikalavimai mokykloje
Pagrindiniai mokymo organizavimo higienos principai yra du. Vienas jų teigia, kad mokslas negali kenkti mokinio sveikatai ar raidai, o anot kito – moksleivis per trumpą laiką turi įsisavinti kuo daugiau informacijos ir nepervargtų. Tam kad įgyvendinti šiuos principus, skirtingo amžiaus vaikų klasėse yra normuojamas pamokų skaičius per dieną ir savaitę, pertraukų ir pamokų ilgis, atostogos ir jų trukmė. Tai yra įteisinta įstatymais ir nutarimais (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas ir kt. nutarimai). Vis dėlto pamokų ir pertraukų organizavimas tvarkaraščiuose, pamokos kontrolės formos, popamokinė veikla priklauso nuo mokyklos specifikos, mokyklos vadovybės ir kt. (3).
Organizuojant pamokas reikėtų atsižvelgti į jos trukmę ir struktūrą. Šiuo atveju reikia vadovautis vaikų gebėjimu koncentruoti dėmesį. Žemesnių klasių mokiniai dėmesį gali sukoncentruoti tik 15 – 20 minučių, vyresniųjų 25 – 30, o aukštesniųjų 30 – 35 minutes. Štai kodėl pirmose klasėse pamokos neturėtų vykti ilgiau nei 35 minutės. Be to pradinių klasių mokytojai per pamoka turėtų daryti 3 – 5 minučių pertrauką. Organizuojant pamoką taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į vaikų darbingumą. Dažniausiai moksleiviai įsitraukia į darbą ir intensyviai dirba pirmoje pamokos dalyje, o po to jų darbingumas mažėja. Tad naujos temos aiškinimas turi vykti darbingiausiu pamokos mmetu (pirmojoje jos dalyje), o įtvirtinimas antrojoje dalyje. Pagrindinai pamokos elementai yra rašymas, skaitymas, skaičiavimas. Rašymas ir skaitymas yra sudėtingi procesai moksleiviui, nes didesnis krūvis tenka regos analizatoriui, liemens plaštakos raumenims. Dėl to pradinėse klasėse mokytojai turėtų labai atsargiai normuoti laiką tokia veiklai:
I klasė – sakityti 12 – 15 min.; rašyti 8 – 10 min.; skaičiuoti 5 – 7 min.;
II – IV klasėse – skaityti 15 – 25 min.; rašyti 10 – 20 min.; skaičiuoti 7 – 10 min.
Pamokose taip pat naudojamos įvairiausios techninės priemonės, palengvinančios mokymąsi (kino filmai, radijo laidos, garso įrašai ir pan.). Tai daro pamoką ne tokią monotonišką. Tokios priemonės yra rekomenduotinos 3 – 4 pamokomis, kai mokinai pradeda pavargti. Vis dėlto tokių priemonių naudojimo trukmė ir dažnumas taip pat yra reglamentuojami įstatymų, nes turi įtakos smegenų žievės centrams, regos ir klausos analizatoriams. Diafilmų, diapozityvų, kino filmų, mokomosios televizijos naudojimo laikas atskirose klasėse nurodomas šioje lentelėje:
Techninių priemonių naudojimo trukmė atskirose klasėse
Maksimali naudojimo trukmė minutėmis
Priemonės
Klasė Diafilmai ir diapozityvai Kino filmai Televizija Radijo laidos Garso įrašai Kompiuteriai
I –II 7 – 15 15 – 20 15 20 6 – 10 10
III – IV 15 – 20 15 – 20 17 – 20 20 11 – 25 10
V – VII 20 – 25 20 – 25 20
– 25 25 15 – 20 15
VIII – XII 15 – 25 25 – 30 25 – 35 25 25 15 – 25
(3)
Kadangi moksleiviai turi mokytis dirbti kompiuteriais, būtina įrengti specialias patalpas – kompiuterių kabinetus. Jie turėtų būti didesni nei įprastiniai kabinetai, kad juose galėtų dirbti ne daugiau kaip 15 moksleivių. Kabinetas turi būti aprūpintas specialiais baldais ir reikiama, atskira kiekvienam moksleiviui, aparatūra. Aparatūra turi būti įžeminat ir negali skleisti radioaktyvių spindulių. Darbo trukmė su kompiuteriais priklauso nuo moksleivių amžiaus. Per ssavaitę prie kompiuterių moksleiviai gali dirbti :
VII – VIII klasės – 60 min.;
IX – X klasės – 100 min.;
XI klasės – 120 min.;
XII klasės – 180 min.
Kas 15 arba 20 minučių yra būtina daryti 5 minučių pertraukėles, kurių metu būtų atliekami specialūs pratimai regėjimo nuovargiui pašalinti (10).
Darbo dienos metu moksleivių darbingumas kinta. Pradinukai labai darbingi per pirmąsias dvi pamokas, o po to jų darbingumas labai sumažėja. Vyresnių klasių moksleiviai darbingiausi būna antrą ir trečią pamoką. Šeštą pamoką jis ypač sumažėja. SSavaitės metu darbingumas taip pat kinta. Pirmadienį visų moksleivių darbingumas nėra didelis, o po to pradeda didėti. Ketvirtadienį jis sumažėja, o mažiausiais būna penktadienį. Per mokslo metus darbingumas didžiausias būna spalio ir lapkričio mėnesiais. Bet paskutinio trimestro viduryje dalies moksleivių ddarbingumas, gali net ir padidėti, nes palengvėja mokomoji medžiaga, artėja atostogos, atsiranda motyvacija gerias pažymiais baigti mokslo metus.
Tad moksleivių dieno režimą (kaip jau ir buvo kalbėta anksčiau) reikėtų organizuoti atsižvelgiant į moksleivių darbingumo kitimą. Sunkiausias pamokas – rašomuosius kontrolinius darbus reikėtų skirti darbingiausiomis valandomis. Beveik visų klasių moksleiviams yra sunkūs tie dalykai, kurie dėstomi pirmuosius metus (matematika, biologija, kalbos ar pan.). Psichologai pataria kaitalioti skirtingų profilių pamokas, kad vaikai patirtų kuo mažiau nuovargio ir nuobodulio. Parsidėjus nuovargiui tikslinga užsiimti sportine veikla arba rankdarbiais. Visą moksleivio darbo dieną reikia kaitalioti įvairias veiklos rūšis. Jei mokykloje vis dar dirbama dviem pamainomis, tai pirmojoje pamainoje turėtų mokytis pradinukai, o antrojoje vyresnių klasių moksleiviai. Pedagogai ir psichologai parengė specialią lentelę nurodančia, rekomenduojamą moksleivių vveiklą. Būtina atsižvelgti į veiklos komponentus sudarinėjant racionalų mokinių dienos režimą.
Rekomenduojama veiklos ir poilsio komponentų trukmė
REŽIMO KOMPONENTAI
KLASĖ
I II – IV V – VIII IX X – XII
Pamokų skaičius mokykloje per savaitę (valandos) 20 22 – 24 27 – 30 32 32 – 34
Pamokų ruoša kasdien (valandos) 0 0,5 – 1,5 2 – 2,5 3 3 – 4
Užklasinė veikla per savaitę (valandos) 1 1 – 2 2 – 4 4 – 5 4 – 5
Individualūs polinkiai (valandų per dieną) 1 – 1,5 1 – 1,5 1 – 2,5 1,5 – 2,5 1,5 – 2,5
Poilsis gryname ore (valandų per dieną) 3,5 3,5 3 2,5 2
Televizijos laidų žiūrėjimas (valandos per dieną) 0,5 0,5 –– 1 2 2 2
Maitinimasis (kartai per dieną) 5 4 4 4 4
Miegas (valandos per parą) 12 10,5 – 11 9,5 9 8 – 8,5
(3)
Labai svarbu geria sudaryti pamokų tvarkaraštį. Jis priklauso nuo vaikų darbingumo, informacijos kiekis, pamoku struktūra, materialinė bazė, vaikų grupė ir pan. labiausiai vaikus vargina nauji dalykai, su kuriais mokinai susiduria pirmą kartą. Anot M. Antropovos ir kitų autorių (1988), pradinių klasių mokinių darbingumas labai pasikeičia po matematikos pamokų. Aukštesnėse klasėse dalykai yra skirstomi į 4 sunkumo laipsnius:
I laipsnis – matematika, fizika;
II laipsnis – gimtoji kalba, literatūra, visuomenės mokslai;
III laipsnis – užsienio kalba ir kiti dalykai;
IV laipsnis – priklauso visi likusieji dalykai (kūno kultūra, dailė, muzika ir pan.) (6).
Su kiekvienu nauju dalyku dėstomu mokykloje mokinai susiduria su tam tikrais naujos informacijos priėmimo sunkumais Todėl sudarinėjant racionalų vaikų dienos režimą ir pamokų tvarkaraštį reikėtų remtis mokslininko N. Sivkovo (1974) sudaryta pamokų sunkumo skale:
Pamokų sunkumo skalė
Eil. Nr. Dalykas Balai
1. Matematika 11
2. Gimtoji kalba 11
3. Rusų kalba 11
4. Kita užsienio kalba 10
5. Fizika 9
6. Chemija 9
7. Istorija 8
8. Gimtosios kalbos literatūra 7
9. Gamtos mokslai 6
10. Geografija 6
11. Fizinis lavinimas 5
12. Darbai 4
13. Braižyba 3
14. Piešimas 2
15. Muzika 1
16. Kūno kultūra ir choreografija 1
(6)
Kuo daugiau balų, tuo pamoka sunkesnė. Kadangi trečią pamoką vaikų darbingumas mažėja, būtinai reikėtų užsiimti sportine veikla, muzika, daile ar pan. Daryti dvi vienodas pamokas iš eilės yra netikslinga, nes antros pamokos metu vaikai jau nebesusikaupia tiek, kiek reikėtų, kad priimtų reikiamą iinformacijos kiekį. Kai per savaitę yra dvi to pačio dalyko pamokos, reikėtų kad tarp jų būtų bent vienos dienos pertrauka. Fizinio lavinimo pamokų nereikėtų planuoti pirmadienį ir penktadienį. Kontroliniai turi būti rašomi darbingiausiomis dienomis – antradieni ir trečiadienį. Ketvirtadienį jau reikėtų mažinti krūvį. Šią dieną tiktų darbų pamokos ar pan. (10).
Apibendrinant reiktų pabrėžti, kad į dienos režimo ir pamokų tvarkaraščio sudarymą reikėtų įtraukti ir pačius vaikus – būtina atsižvelgti į jų norus ir pageidavimus.
Pirmaklasių režimo ypatybės
Mokymosi pradžią galima vadinti kritiniu periodu visų sistemų raidai. Anot įvairiausių tyrimų normaliai besivystantis vaikas gali pardėti mokytis nuo šešerių metų, nes visos organizmo sistemos yra pakankamai subrendusios mokymuisi.
Nors šešiametis yra labai emocionalus, jautrus ir lengvai pažeidžiamas, bet noras mokytis yra labai didelis. Vis dėlto reikėtų taikyti tausojantį režimą ir didesnę priežiūrą. Tausojantis režimas reikalingas visiems mokytis pradedantiems vaikams. Pirmaklasio pamokos turėtų būti trumpesnės nei įprasta (apie 30 arba 35 minutes), o pertraukos ilgesnės (apie 15 – 20 minučių). Vaikai dažniau privalo būti lauke, o dieną jie privalo miegoti (bent jau valanda grįžus iš mokyklos ir pavalgius) (3).
Su sergančiais vaikais, kurie pradėjo lankyti mokyklą reikėtų elgtis labai rūpestingai – jų lėtinės ligos gali paūmėti (arba gali atsirasti naujų ligų). Tai organizmo perkrovimo ppadariniai. Tad mokytojai, mokyklos medicinos sesuo ir kiti pedagogai privalo žinoti, kurie jų nesubrendę mokyklai ir į tai atsižvelgti. Akivaizdu, kad subrendę vaikai mokykloje adaptuojasi žymai lengviau ir greičiau, o nesubrendusių vaikų adaptacijos periodas ura ilgesnis. Į tai būtina atsižvelgti sudarinėjant pirmaklasių dieno režimą (10).
Būtina, kad pirmaklasių mokytoja kaitaliotų vaikų veiklą, nes jie nedagi būti susikaupę ilgiau nei 15 ar 20 minučių. Vienoda veikla vaikus vargina, jie nebenori nieko daryti. Per pamokas reiktų sudaryti sąlygas, kad vaikai galėtų pajudėti. Pamokų metu mokytojai galėtų organizuoti pedagogines pertraukėles, o per pertraukas įjungti vaikus į judriuosius žaidimus ir pan. Kalbant apie pirmaklasių dienos režimą reikėtų atsiminti, kad pirmoji dienos pusė vaikams turėtų būti labai kūrybinga, pilna informacijos ir protinio darbo, antroje dalyje reikia kuo daugiau judėjimo, atsipalaidavimo, poilsio ir miego. Šešiamečiams kasdien turi būti 4 pamokos po 35 minutes (per pirmas 15 minučių išdėstoma nauja medžiaga, po to daroma 5 minučių judri pertraukėlė, o po to vaikai likusias 15 minučių turėtų užsiimti praktine veikla). Rekomenduojama trečio trimestro (kuris yra ilgiausias ) metu skirti vaikams papildomą savaitę atostogų. Dienos eigoje pirmaklasiai turėtų kuo mažiau sėdėti prie televizoriaus arba kompiuterio (rekomenduojama ne ilgiau kaip 45 minutes), nes tai ypač vargina vaikų psichiką – jie
darosi irzlūs, pavargę (1).
Pirmoje klasėje namų darbai neskiriami. Antros klasės antrame pusmetyje jau galima pradėti skirti namų darbų užduotis, bet trunkančias neilgiau nei 30 minučių. Vaikus reiktų pamokyti namų darbus ruošti organizuotai – kitu atveju ši veikla užima daug laiko. Darbelių pamokos turėtų būti labai kūrybingos, nes vienoda veikla nesuteikia vaikams poilsio, bet dar labai juos nuvargina (8).
Šešiamečiai turėtų būti pratinami laikytis dienos režimo, kad ir vyresnėse klasėse mokėtų kontroliuoti save, savo poreikius, nepervargtų ir normaliai mokytųsi.
Šešiamečių pailgintos ddienos režimas
Eil. Nr. Veiklos ir poilsio rūšys Laikas Trukmė
1. Vaikų atėjimas, rytinė mankšta lauke 8:30 – 9:00 30
2. Pirma pamoka 9:00 – 9:35 35
3. Pirma pertrauka (judrūs žaidimai) 9:35 – 9:55 20
4. Antra pamoka 9:55 – 10:30 35
5. Antra pertrauka, priešpiečiai 10:30 – 10:50 20
6. Trečia pamoka 10:50 – 11:25 35
7. Pasiruošimas dinaminiam užsiėmimui, judrūs žaidimai, pasivaikščiojimas 11:25 – 12:25 60
8. Ketvirta pamoka 12:25 – 13:00 35
9. Pietūs 13:00 – 13:30 30
10. Pasiruošimas miegui 13:30 – 13:45 15
11. Miegas 13:45 – 15:30 1 val. 45 min.
12. Patalynės tvarkymas 15:30 – 15:45 15
13. Užsiėmimai pagal poreikius, ramūs žaidimai 15:45 – 16:20 35
14. Pavakariai 16:20 – 16:40 20
15. Pasirengimas eiti į lauką 16:40 – 16:50 10
16. Pasivaikščiojimas, judrūs žaidimai lauke 16:50 – 18:00 1 val. I0 min.
(6)
Prailgintos ddienos grupės šešiamečių dienos režimas gali būti dvejopas: po pamokų vaikai žaidžia judrius žaidimus, pietauja, ruošia namų darbus. Pirmoje dienos pusėje yra vedamos pagrindinės ir lengvesnės pamokos (dailė, darbai, muzika, kūno kultūra ir kt.), ruošiami namu darbai. Vis dėlto daugelis mmokslininkų pripažino, kad antrasis variantas yra daug priimtinesnis vaiko organizmui. Didžiausias sveikatingumo efektas pastebėtas mokiniams, lankantiems pailgintos dienos grupes, į kurių režimą įeina 1 – 1,5 valandos trunkantis dienos miegas (šešiamečiai galėtų miegoti ir 2 valandas), 3 valandų užsiėmimai lauke ir maitinimas tris kartus (priešpiečiai, pietūs, pavakariai). Į lauką patariam eiti du kartus (prieš ir po pietų) (4).
Pailgintos dienos grupės naudingos dar ir tuo, kad čia vaikai ne tik įpranta laikytis savo dienos režimo, bet taip pat turi galimybę įgyti higieninių įgūdžių.
Apklausa ir jos rezultatai
Apklausoje dalyvavo 64 (5 – 9 klasių) Klaipėdos miesto moksleiviai. Atsakinėdami į klausimus jie turėjo galimybę pareikšti nuomonę apie dienos režimo laikymąsi ir pateiksi savo siūlymus. Moksleivių buvo prašyta nuoširdžiai atsakyti į anketoje pateiktus kklausimus (jų manymu teisingą atsakymų variantą reikėjo apibraukti, o kur reikia patiems parašyti atsakymą).
Į pirmąjį klausimą (Ar svarbu Jūsų amžiaus vaikams laikytis dienos režimo?) buvo
atsakyta taip:
TAIP – 15%
NE – 20%
NELABAI SVARBU – 42%
NETURIU NUOMONĖS – 23%
Dienos režimas yra svarbiau tiems vaikams, kurie turi sveikatos sutrikimų arba serga lėtinėmis ligomis. Iš atsakymų galima spręsti, kad vaikai neskiria didelio dėmesio savo dienos režimui, jo sudarymui. 15% vaikų teigia, kad jiems svarbus dienos režimo – tai daugiau buvo vyresnėse klasėse bbesimokantys vaikai (dauguma jų mergaitės).
Į antrąjį klausimą (Ar esate susidarę (o gal kas nors jums yra sudaręs) dienos režimą, kurio laikotės?) vaikų atsakymai pasiskirstė taip:
TAIP – 3%
NE – 54%
MAN TO NEREIKIA – 21%
BŪTŲ GERAI – 23%
Iš atsakymų matyti, kad dienos režimo laikosi tik trys procentai respondentų. Daigiau nei pusė jų teigia, kad jo neturi ir nesilaiko. Vis dėlto net 23% pripažįsta, kad džiaugtųsi, jei kas nors sudarytų ir padėtų jiems laikytis dienos režimo – tai reiškia, kad vaikai jį vertina teigiamai.
Trečiojo klausimo (Ar pamokų tvarkaraštis mokykloje atitinka Jūsų poreikius ir yra sudarytas tinkamai?) atsakymai tokie:
TAIP, JIS VISIŠKAI ATITINKA MANO POREIKIUS – 34%
GALĖTŲ LABIAU ATSIŽVELGTI Į MOKINIŲ POREIKIUS – 42%
NE, TVARKARAŠTIS SUDARYTAS NETINKAMAI – 14%
TVARKARAŠTIS VISIŠKAI NEATITINKA MOKINIŲ POREIKIŲ, SUDARYTAS NETINKAMAI – 10%
Daugiau nei trečdalis vaikų yra patenkinti pamokų tvarkaraščiu, bet vis dėlto apie 42% jų teigia, kad jo sudarytojams reikėtų daugiau atsižvelgti į mokinių poreikius. Tik 10% mokinių yra nepatenkinti pamokų tvarkaraščiu. Tai galėtų reikšti, kad mokykloje yra paisoma pagrindinių pamokų tvarkaraščio sudarymo reikalavimų ir atsižvelgiama į mokinių dienos režimo ypatybes.
Ketvirtojo klausimo (Parašykite kiek skiriate laiko grįžę iš mokyklos kiekvienai žemiau išvardintai veiklai (atsakymus rašykite valandomis ir minutėmis)) atsakymai yra tokie:
a) NAMŲ DARBAI – 5 val.
b) TELEVIZORIAUS ŽIŪRĖJIMAS –– 4 val.
c) DARBAS ARBA ŽAIDIMAI KOMPIUTERIU – 4 val.
d) SPORTINĖ VEIKLA – 2 val.
e) ŽAIDIMAI ARBA PASIVAIKŠČIOJIMAI GRYNAME ORE – 2 val.
f) POPIETINIS MIEGAS – 1 val.
g) KŪRYBINĖ VEIKLA – 1 val.
h) LAISVALAIKIS SU DRAUGAIS – 3 val.
i) KNYGŲ SKAITYMAS – 0,5 val.
j) NAMŲ RUOŠOS DARBAI – 1,5 val.
Pateiktas valandų vidurkis (kiek vidutiniškai vaikai tai veiklai skiria laiko). Kaip ir reikėjo tikėtis, daugiausia laiko skiriama televizoriaus žiūrėjimui, namų darbų darymui bei darbui arba žaidimams kompiuteriu (po 4 arba 5 valandas). Mažiausiai laiko moksleiviai skiria knygų skaitymui, kūrybinei veiklai.
Į penktąjį klausimą (Ar esate patenkintas (- a) savo dienos režimu?) vaikai atsakė taip:
LABAI PATENKINTAS – 13%
IŠ DALIES PATENKINTAS – 35%
NORĖČIAU KAI KĄ PAKEISTI – 38%
NEPATENKINTAS – 14%
Didžioji dalis moksleivių nėra patenkinti savo dienos režimu arba norėtų jį pakeisti.
Paskutiniam klausimui (Jeigu ką nors keistumėte savo dienos režime, kas tai butų ir kodėl?) vaikai pateikė tokius atsakymus:
1. užduočiau mažiau namų darbų – apie 54%
2. daugiau miegočiau – apie 15%
3. daugiau laiko praleisčiau su draugais – apie 16%
4. niekada neliepčiau tvarkyti savo kambario ir daryti kitų namų ruošos darbų – apie 5%
5. daugiau laiko būčiau lauke – apie 9%
6. kita (pasitaikė keletas kitokių atsakymų) – apie 1%
Vaikai galėjo pateikti tik vieną siūlymą. Daugelis jų (tiek mergaitės, tiek berniukai ir ypač vyresni vaikai) teigė, kad namų ddarbų yra užduodama pernelyg daug, ir kad jie sumažintų namų darbų krūvį. Atitinkamai 15 ir 16 procentų vaikų daugiau laiko skirtų miegui ir laisvalaikiui su draugais. Deja tik keletas vaikų teigė, kad skirtų daugiau laiko knygų skaitymui.
Išvados
1. Režimas – tai toks įvairių veiklos rūšių poilsio bei laisvalaikio kaitaliojimas, kuris geriausiai padeda atlikti mokyklos funkcijas – vaikų ir paauglių mokymą, auklėjimą ir sveikatos saugojimą. Tinkamas dienos režimas sudaro galimybes mokiniams ilgai išlikti darbingiems, gero nuotaikos ir kūrybingiems bei turi įtakos fizinei, psichinei bei intelektualinei brandai.
2. Vaikų dienos režimo sudarymą įtakoja šie veiksniai: individualūs veiksniai (vaiko amžius, lytis, sveikata, fizinis išsivystymas, polinkiai, protinio darbingumo stereotipas) ir socialiniai – ekonominiai veiksniai (šeimos tradicijos, higieninė kultūra, pajamos, buities sąlygos, regiono nacionaliniai ypatumai, regiono socialinė sankloda, regiono ekonominė sankloda).
3. Sudarinėjant dienos režimą svarbu atkreipti dėmesį į darbingiausią vaikų darbo laiką. Dėl netinkamo arba nuolat keičiamo ir nepastovaus dienos režimo mažėja vaiko darbingumas ir atsiranda nuovargis.
4. Pagrindiniai mokymo organizavimo higienos principai yra du: 1) mokslas negali kenkti mokinio sveikatai ar raidai; 2) moksleivis per trumpą laiką turi įsisavinti kuo daugiau informacijos, bet taip kad nepervargtų. Dėl to skirtingo amžiaus vaikų klasėse yra normuojamas pamokų skaičius per dieną ir savaitę, pertraukų ir pamokų ilgis, atostogos ir jų
trukmė.
5. Šešiamečiams turėtų būti taikomas tausojantis režimas, nes tokio amžiaus vaikai ką tik pradėję lakyti mokyklą yra labiausiai pažeidžiami, emocionalūs, jautrus. Būtina didesnė priežiūra, ypač tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis. Mokytojai sudarinėdami šešiamečių dienos režimą privalo atsižvelgti į medicinos sesers rekomendacijas ir tėvų pageidavimus.
6. Dienos režimą daugelis vaikų vertina teigiamai, bet jo laikosi tik tie, kurie serga lėtinėmis ligomis arba turi kitų sveikatos problemų. Trečdalis jų yra patenkinti pamokų tvarkaraščiu, bet mano, kad jo sudarytojai turėtų labiau atsižvelgti į mokinių ppageidavimus. Daugiausia laiko moksleiviai skiria televizoriaus žiūrėjimui, namų darbų darymui bei darbui arba žaidimams kompiuteriu. Mažiausiai – knygų skaitymui, kūrybinei veiklai. Vaikai norėtų, kad namų darbų būtų užduodama mažiau ir liktų daugiau laiko laisvalaikiui su draugais.
Literatūra
1. Adaškevičienė E. Lietuvos ikimokyklinukų fizinis ugdymas. Kaunas, 1993.
2. Andriulis E., Černiauskienė E. Higiena mokykloje. Kaunas, 1990.
3. Andriulis E. ir kt. Moksleivio fiziologija ir hiegiena. Vilnius , 1994.
4. Grinienė E., Lindišienė D., Maračinskienė E., Vaitkevičius J. Higieninis Šiaulių iesto moksleivių dienos režimo įvertinimas// Sveikatos apsauga. Nr. 8, 1981.
5. Grinienė EE. Vaiko adaptacija mokykloje. Kaunas, 1984.
6. Grinienė E., Lindišienė D., Maračinskienė E., Vaitkevičius J. Mokymosi įtaka vaiko ir paauglio organizmui. Kaunas: Šviesa, 1990.
7. Gučas A. Vaiko ir paauglio psichologija. Kaunas: Šviesa, 1990.
8. Martinkus A. Vaiko sveikatos pagrindai. Klaipėda: KU l – kla, 1995.
9. Tutkuvienė JJ. Vaikų augimo ir brendimo vertinimas. Vilnius: Meralas, 1995.
10. www.vaikosveikata.lt/ (2005 04 09).
11. http://www.sam.lt/lt/sritys/medikas-pataria/sveikata/ (2005 04 09).
