Mokyklos, kaip besimokančios organizacijos ypatumai

TURINYS

ĮVADAS

BESIMOKANTI ORGANIZACIJA………………………..1

Besimokančios organizacijos apibrėžimai…………………………1

Besimokančios organizacijos bruožai…………………………2

ORGANIZACIJOS MOKYMOSI PROCESO STRUKTŪRA…………………………3

Individualus mokymasis organizacijos kontekste…………………………4

Kolektyvinis mokymasis…………………………4

Organizacinis mokymasis…………………………5

MOKYKLA KAIP BESIMOKANTI ORGANIZACIJA…………………………6BESIMOKANTI ORGANIZACIJA

Besimokančią organizaciją apibūdina dvi sąvokos:

1) besimokanti / save ugdanti;

2) organizacija.

Besimokanti / save ugdanti tai terminai, nusakantys saviugdos arba mokymosi tęstinumą, permanentinį ugdymąsį, kurie gali būti nagrinėjami edukologine prasme organizacijos lygmenyje.

Kad geriau suvoktume besimokančios organizacijos sampratą, mes pirmiausiai apibrėšime besimokančios organizacijos kontūrus, po to gilinsimės į mokymosi ir organizacijos, kaip sistemos sampratas. Po to pasistengsime jau giliau suvokti besimokančios organizacijos sampratą sisteminio mąstymo kontekste. TTuo pačiu išryškinsime labai glaudų besimokančios organizacijos ir mokyklos ryšį bei panagrinėsime mokyklos tapimo besimokančia organizacija tendencijas ir galimybes.

Šiam darbui atlikta gan nesiaura mokslinės literatūros analizė, apimanti ne tik edukologinę ir vadybinę literatūrą, bet taip pat ir filosofinę, psichologinę ir kt. Jungdama įvairias idėjas į visumą, aptikau, kad autoriai pabrėžia individo svarbą organizacijoje ir organizacijai. Todėl ir aš apie besimokančią organizaciją visų pirma kalbėsiu per individo arba besimokančio individo prizmę.

Pradėkime nuo besimokančios organizacijos apibudinimo. Viena yra kalbėti apie asmeninį vieno žžmogaus mokymąsį, visai kas kita – apie besimokančią organizaciją. Būtina pabrėžti, kad besimokanti organizacija nėra besimokančių jos narių, kaip individų, visuma.Besimokančios organizacijos apibrėžimai

Besimokanti organizacija reiškia požiūrį, atmosferą. Noras mokytis gali būti aptinkamas pavieniuose organizacijos nariuose, komandose, sistemose ir struktūrose. Mokymasis yyra pagrindinė organizacijos vertybė. Dabartinėje aplinkoje pasikeitimų turi būti ieškoma, o ne vengiama.

R. Jucevičius (1996) pažymi, kad praktiniam besimokančios organizacijos koncepcijos realizavimui būtina adekvati organizacijos kultūra, kuri priimtų visų pirma nuolatinį vystymąsį, keitimąsį, atsisakytų įprastų veiklos būdų, mąstymo stereotipų. Tačiau norint sukurti tokią kultūrą, reikalinga adekvati veiklos filosofija, teikianti šiai veiklai loginį pagrindą bei prasmę, taip pat tinkama organizacinė struktūra, įgalinanti diegti komandinį darbą, bendradarbiavimą ir tuo pagrindu mokymąsį.

Kalbant apie struktūrą, reikėtų įvertinti organizacijos ribas, kurios turi būti lengavai keičiamos. Tai liečia ne tik ribas, apibrėžiančias organizacijos fizinį dydį, bet suvokimą, kas yra organizacija, jos nariai.

Mokslinėje literatūroje pateikiami šie besimokančios organizacijos apibrėžimai:

1. Besimokanti organizacija – tai organizacija, kuri skatina savo narių mokymąsį ir tuo pačiu nuolat keičiasi tobulėjimo kryptimi. (M. PPedler, J. Burgoine, T. Boidell, 1991)

2. Tokioje organizacijoje nuolat ugdomi žmonių sugebėjimai siekti tikrai trokštamų rezultatų, diegiamas naujas, konstruktyvus mąstymas ir žmonės mokosi mokytis kartu. ( P.Senge, 1990).

3. Besimokanti organizacija – tai organizacija, mokanti kurti, įgyti bei perduoti žinias, bei keistis naujų žinių ir požiūrių poveikyje. (Garvin, 1993)

4. Besimokanti organizacija suteikia visiems savo nariams sąlygas mokytis ir asmeniškai tobulėti ir tokiu būdu ji keičiasi pati. (Beck, 1992)

5. Besimokanti organizacija – tai organizacija, kurioje žmonės siekia išplėsti savo sugebėjimą siekti trokštamų rrezultatų, įjungiant naujus mąstymo būdus ir kolektyvines aspiracijas bei kurioje nuolat mokomosi mokytis kartu. (P. Senge, 1990).

Besimokančios organizacijos bruožai:

Iš apibrėžimų ryškėja tipiniai besimokančios organizacijos bruožai:

1. specifinis mokymasis

· Generuojamojo mokymosi taikymas

· Kolektyvinis mokymasis

· Sugebėjimas atgaminti žinias, įgyti naujų sugebėjimų

Mokymosi specifiškume išryškėja komunikacijos svarba.

2.Sąlygų mokytis sudarymas

· Permanentinis ugdymas, pereinanatis į organizacijos saviugdą

· Labai aukštas adaptiškumas aplinkos pokyčiams

· Naujo, konstruktyvaus mąstymo kūrimas ir tobulinimas

Čia išryškėja informacijos prieinamumo būtinybė.

3.Šiuolaikinės organizacijos bruožai

· Personalo sugebėjimų ugdymas siekti užsibrėžtų tikslų

· Laisvo informacijos tekėjimo ir keitimosi ja kanalų sutvarkymas

· Savaiminis organizacijos tobulėjimas, dinamiškumas, atvirumas, kaip kokybinio lygmens išraiška

Apibendrinanat reikėtų pažymėti ypatingai didelę informacijos reikšmę save ugdančioje organizacijoje. Tai fundamentalus save ugdančios organizacijos bruožas. Taigi, nereikia pamiršti, kad kiekvienas mokslininkų išskirtas bruožas, kaip teigia C. Neergaard (1996) gali ir nebūti būdingas tam tikrai duotai organizacijai, tačiau holistiniu požiūriu tai neprieštarauja tos organizacijos, kaip besimokančios organizacijos sampratai. Ir dar, besimokanti organizacija nėra besimokančių individų suma, o dėl įvardyto holizmo efekto, tampa kažkuo kitu.

Pateiktose apibrėžimuose ir įvardintuose bruožuose pastebime labai daug bruožų, apibūdinančių šiuolaikinę modernią organizaciją. Taigi, galima būtų teikti, kad besimokanti organizacija yra moderni organizacija, kurios tikslas, strategija ir vystymas yra nukreipti į nenutrūkstamą jos narių mokymąsį (R. Jucevičius, 1997), tačiau gili šios sąvokos analizė atskleidžia dar platesnę sąvokos sampratą. Užsienio mokslininkai (P. Senge, 1990) pabrėžia, kad save ugdanti oorganizacija yra kokybiškai naujo būvio, kuriame aptinkami mąstymo kokybės pokyčiai, bei sisteminis mąstymas. Ši organizacija procese sugeba įgyti tiek modernios organizacijos pažangiausius bruožus tiek k.itus naujausių kuriamų teorijų ir pažangių technologijų pritaikymo būdus.

Todėl galime daryti prielaidą, kad besimokanti organizacija yra besimokančių individų visuma palankiose mokymuisi sąlygose.ORGANIZACIJOS MOKYMOSI PROCESO STRUKTŪRA

· Individualus mokymasis organizacijos kontekste

· Kolektyvinis mokymasis

· Organizacinis mokymasisIndividualus mokymasis organizacijos kontekste

Planuojamas individualaus mokymo procesas yra labai pozityvus organizacijos vystymui, nes vadovai gali planuoti šį procesą ir ruoštis įvairiems organizacijos pokyčiams, susijusiems su individualios kvalifikacijos kėlimu. Individualus mokymasis organizacijos kontekste gali vykti įvairių kursų, mokymo programų pagalba ar pan.

Individualus mokymasis turi šiuos bruožus (C. Neergaard, 1994):

· Yra gerai paibrėžtas

· Paremtas psichologija

· Paprastai apibrėžiamas kaip individualios elgsenos pokyčio procesas.

Apibendrinant galime teigti, kad organizacija individualiam mokymuisi suteikia kontekstą. Jei individualiame mokymesi individas mato save iš šalies kaip savo paties mokytoją, tai individualiame mokymesi organizacijos kontekste individas mato save ne tik kaip savo paties mokytoją individualių tikslų perspektyvoje, bet ir tikslų, suderintų su kitų organizacijos darbuotojų tikslais, perspektyvoje.

Kalbant apie vadovą, jis šalia apibūdinto suvokimo dar turi matyti organizaciją, kaip visumą jos aplinkoje. Čia jau prasideda organizacinis mokymasis. Kadangi organizacija, kaip visuma nėra vienalytė, ją sudaro žmonės, tai egzistuoja mokymosi rūšis, kuri jungia organizacijos narius į visumą. Tai mokymasis bendradarbiaujant arba kolektyvinis mmokymasis.Kolektyvinis mokymasis

Organizacijos nariai gali mokytis individualiai ir pasinaudoti kitų organizacijos narių patyrimu.

Kolektyvinis mokymasis organizacijoje gali būti (C. Neergaard, 1994):

1. Formalus kolektyvinio mokymosi procesas per formalią struktūrą ir vadybos sistemas

2.Neformalus kolektyvinio mokymosi procesas per organizacijos kultūrą.

C. Neegaard (1994) požiūriu, kolektyvinis mokymasis yra tai, ko žmonės gali išmokti sąveikaudami grupėje. Rezultatas šio mokymosi – kolektyvinės elgsenos pokyčiai. Nagrinėdami kolektyvinį mokymąsį, susiduriame su šiomis sąvokomis:

Mokymasis grupėje vyksta tada, kai žmonės sisiburia į grupę ir kartu mokosi vieną dalyką.

Kolektyvinis mokymasis vyksta tada, kai žmonės išmoksta ko nors individualiai ir po to pasidalina patirtimi.

Tai kolektyvinio mokymosi metu žmonės individualiai nesimoko, o tik komunikuoja tarpusavyje, o jų sena ir nauja patirtis yra atvira visiems.

Organizacijoje mokymosi procesas gali vykti tokiu būdu:

1. Individualiai mokydamiesi kelia savo kvalifikaciją, o tai didina efektyvumą (intelekto ir materialų);

2.individuali kvalifikacija didina visos organizacijos kvalifikaciją;

3. didesnės kvalifikacijos komunikacijos pasekoje organizacijai reikia kvalifikuotesnių narių;

4.Individai, siekdami atitikti organizacijos poreikius, didina savo kvalifikaciją.

Tai reiškia, kad vieno organizacijos nario žinios didina bendras organizacijos žinias. Šis procesas yra tęstinis.

Kaip ir individualus mokymasis, organizacinis mokymasis gali būti apibrėžiamas kaip didėjantis organizacijos gebėjimas efektyviai veikti.Organizacinis mokymasis

Kolektyvinio mokymosi, kaip ir individualaus, pasekmė – galimybė organizacijos tobulėjimui ir organizaciniam mokymuisi. Tačiau reikia pabrėžti, kad individualus mokymasis negali būti tiesiogiai tapatinamas su organizaciniu

mokymusi. T. y. Individų mokymosi suma nėra lygi organizaciniam mokymuisi (pagal sinergetinį efektą).

Organizacinis mokymasis apjungia visas mokymosi rūšis organizacijoje, įgydamas naują kokybę.

Organizacinis mokymasis yra trijų persidengiančių veiklos sričių – individualaus, kolektyvinio ir sisteminio mokymosi rezultastas. Visas šių trijų būdų mokymasis vyksta vienu metu. (N.Dixon, 1993).

1. Individualus mokymasis vyksta kiekvienąkart, kai žmogus naudojasi informacija, ekspermentuoja ir įsivertina savo veiklos rezultatus ieškodamas grįžtamojo ryšio iš aplinkos. Grįžtamasis ryšys gali būti aktyvus (kažkas iš aplinkos įvertina jo pasiekimus) arba pasyvus.

2.Komandinis mokymasis vyksta tuomet, kkai du ar daugiau individų mokosi kartu veikdami. Šis mokymosi tipas gali įnešti naujus komandos narių atsakomybės būdus ir sąveikos tarp komandos narių aspektus (komunikaciją).

3. Sisteminis mokymasis atsiranda tada, kai organizacija išvystosisteminį organizacijos žinių gavimo, naudojimo ir komunikavimo procesą (N. Dixon, 1993).

Sisteminis mokymasis yra labai būdingas besimokančiai organizacijai, nes besimokantysis kruopščiai atsirenka, ką reikia mokytis, o ko – ne, sugeba pamiršti tą informaciją, kuri nebeatitinka pasikeitusios aplinkos reikalavimų ir identifikuoti naujos informacijos poreikį bei rasti reikiamą informaciją. Kadangi raštingumas – ttai sugebėjimas naudotis informacijos šaltiniais (L. Šiaučiukėnienė, 1998), tai perkeltine prasme šį procesą galėtume pavadinti organizacijos raštingumu. Dėl didesnio aiškumo išvardinsiu skirtumus tarp šių įvairių mokymosi būdų:

1. Individualus mokymasis besimokančioje organizacijoje gali būtį prilyginamas saviugdai.

2. Kolektyvinis mokymasis – tai sąveika ttarp besimokančių individų organizacijoje egzistuojančiose grupėse.

3. Sisteminis mokymasis – tai sąveika tarp besimokančių grupių organizacijoje, komunikacija, sugebėjimas pasinaudoti organizacijos sukurta informacijos sistema bei laisvas priėjimas prie informacijos.

4.Organizacinis mokymasis turi visus šių trijų mokymosi rūšių bruožus organizacijoje.Mokykla kaip besimokanti organizacija

Kalbant apie šiuolaikines organizacijas, visų pirma reikia nepamiršti, kad besimokanti organizacija nėra vien tik šiuolaikinė organizacija, realizuojanti mokymosi strategiją. Besimokanti organizacija yra kokybinė organizacijos charakteristika, nusakoma tam tikrų būdingų mentalinių modelių ir sisteminio mąstymo buvimu organizacijoje. Tačiau pirmiuasia, kad tapti besimokančia, mes turime išmokyti žmones mokytis, t. y. Padaryti žmones, kaip individus, besimokančiias. Po to seka mokymas jų mokytis kartu, kolektyviai. Mokykla, kaip besimokanti organizacija nėra besimokančių mokytojų suma. Jei taip būtų, besimokantieji galėtų nusverti nemokančius mokytis. Bet veikiant sinerginiam efektui, taip nnėra. Taigi, šiame etape, kai mokytojai pradeda mokytis kolektyviai, mes dar negalime kalbėti apie besimokančią organizaciją. Tačiau kol nėra šių dviejų etapų pagrindo – bet koks bandymas kurti besimokančią organizaciją yra tik patraukli vizija. Trečias etapas – sąlygų mokytis sudarymas organizacijos kontekste. Šiame etape mes labai priartėjame prie besimokančios organizacijos, perėjimas į kurią gali būti nepastebimas. Kai vyksta kiekvieno žmogaus individualus perėjimas nuo įprastų mentalinių modelių prie besimokančiai organizacijai būdingų, nuo analitinio mąstymo iki sisteminio mąstymo, pakinta organizacijos kokybė ir eelgsena, kurią sąlygoja besimokančių individų elgsenos pokyčiai. Taigi, kai mokymas pereina į saviugdą, mes jau negalime kalbėti apie mokymąsį, bet turime kalbėti apie vadybinius dalykus ir terpės kūrimą. Vadyba duoda tūrį – sąlygų mokytis sukūrimą ir užtikrinimą. Natūraliai, dėl komunikacijos prasiplečia turinys.

Todėl mokyklai iškyla uždavinys:

· Identifikuoti mokymosi lygį, kuriame yra žmogus;

· Identifikuoti vadybinį kontekstą – mokymosi sąlygas.

Mokyklą yra priimta laikyti konservatyvia, sunkiai keičiama, t.y. daugiau ar mažiau uždara sistema. Vadovo tikslas – išmokyti mokytojus mokytis, nebijoti pokyčių. Negalime kalbėti apie besimokančią organizaciją tol, kol organizacijos nariai nemoka mokytis individualiai. Apibendrinant svarbu:

1. Organizacijos narių išmokymas mokytis individualiai

2. Organizacijos narių išmokymas mokytis kartu.

Besimokanti organizacija pradedama kurti nuo individualaus mokymosi skatinimo. Čia atsiranda nauja mokytojų funkcija: ne tik mokyti vaikus, bet ir mokytis patiems. Tai ne tik informacijos dalyko dėstymui paieškos, bet ir nuolatinis individualus tobulėjimas. Mokykloje dirba daug mokytojų, kuriems nereikia išmokti mokytis. Jie tai jau daro seniai: suvokia reformos svarbą, dirba naujai ir kūrybingai. Tai pagrindas, kurio dėka jau galime pradėti kurti besimokančią organizaciją, mokantis kolektyviai mokytis ir sistemiškai mąstyti.

Kuo daugiau organizacijos narių išmoksta mokytis, tuo labiau organizacija priartėja prie besimokančios organizacijos lygio. Ir kuo organizacijoje liks daugiau narių, nemokančių mokytis ir mąstančių statiškai, tuo sinergetinio įtakoje mokyklai bus sunkiau įveikti ribą, skiriančią sstatišką organizaciją nuo dinamiškos besimokančios organizacijos.

Čia ypatingai didelis vaidmuo tenka mokyklos vadovams, nes tam, kad valdyti pokyčius, organizacijai reikia sisteminį mąstymą įvaldžiusio vadovo, suvokiančio sisteminį pasikeitimų procesą mokykloje bei švietimo sistemoje. Todėl vadovui iškyla būtinybė dar papildomai mokytis.

Taigi, reformai turi būti pasiruošta iš pagrindų ir tai visų pirma apima žmonių paruošimą kaitai išmokant juos pačius mokytis. Besimokančioje organizacijoje mokosi visi jos nariai. tam reikia didinti identifikaciją ir spręsti rastas problemas. Besimokanti organizacija yra paremta tam tikrais dinaminiais besimokančios organizacijos mentaliniais modeliais, besiskiriančiais nuo statiškų, todėl neįmanoma sukurti vieno statiško organizacijos tapimo besimokančia organizacija modelio, nes neaišku, kokią problemą organizacija identifikuos ir ar iš viso identifikuos. Taip pat sunku nusakyti kitus mokyklos, kaip besimokančios organizacijos funkcionavimo ypatumus, .nes kiekviena mokykla yra unikali. Mano darbas įrodo, kad mokymasis organizacijoje prasideda nuo identifikacijos ir toliau kalbėti galime tik apie mokymosi sąlygų sukūrimą.

Apibendrinant išsakytas mintis galime teigti, kad mokyklos tapimo besimokančia organizacija prielaidos yra šios:

· Pirminė mokyklos, tapimo besimokančia sąlyga yra saugumas, saugus mokyklos klimatas.

· Paskatinti mokyklą keistis galime per jos narių ir pačios organizacijos identifikaciją.

· Pokyčio suradimas tarp esamo ir norimo yra prielaida mokymosi tikslų formulavimui.

· Tiek individualiai, tiek organizacijos kaitai yra būdinga išorinių ir vidinių procesų kaita.

· Vienintelis efektyvus organizacijos kaitos užtikrinimo būdas yra organizacijos narių prasmingas mmokymasis, pasireiškiantis elgsenos pokyčiais. Tai ir yra kaita.

· Beprasmis mokymasis pasireiškia priešiškumu pokyčiams.

· Mokykla, tapdama besimokančia organizacija, turi padėti savo nariams išmokti mokytis, mokytis kolektyviai ir keistis įgyta patirtimi.

· Besimokanti organizacija nėra vien tik besimokančių individų visuma. Jai būdingi atitinkami mentaliniai modeliai ir sisteminis mąstymas.

· Mokytojų išmokimas mokytis pagal sinerginį efektą yra fundamentalus ypatumas mokyklai norint tapti besimokančia organizacija.

Šioje teorinėje dalyje nagrinėjome mokymąsį kaip esminį besimokančios organizacijos ypatumą, nes mokymasis įvairiais lygiais yra ypatingai svarbus mokyklai tampant besimokančia organizacija.

IŠVADOS

Mokyklos, kaip besimokančios organizacijos pagrindinis funkcionavimo ypatumas yra jos narių mokėjimas ir gebėjimas mokytis.

1. Saviugdą suvokiant kaip mokymo funkcijų sau priskyrimą, mokykla, kaip besimokanti organizacija yra organizacija saviugdos būvyje.

2. Mokykla, kaip besimokanti organizacija yra atvira sistema, ne tik sugebanti priimti naują informaciją, ją transformuoti, bet taip pat identifikuoti sau reikalingą informaciją, o nereikalingą informaciją utilizuoti. Tik tokiu būdu yra didinamas organizacijos atvirumo laipsnis.

3. Besimokančiai organizacijai būdingas organizacinis mokymasis yra įvairių mokymosi būdų organizacijoje visuma, iš kurių fundamentalią reikšmę turi individualus ir kolektyvinis mokymasis. Kadangi dėl individualaus mokymosi gerėja organizacijos funkcionavimas, kuris savo ruožtu sumažina individualaus mokymosi galimybes, tai kolektyvinis mokymasis yra mokymosi būdas, galintis išplėsti organizacinio mokymosi galimybes.

4. Pirminė mokyklos, kaip besimokančios organizacijos kūrimosi prielaida yra elementari jos narių identifikacija, arba savęs pažinimas, kuris leidžia sumažinti

statiškumą, padidinant mokymosi galimybes. Bet svarbiausia prielaida yra pedagogų išmokymas mokytis individualiai ir kolektyviai.

1.Jucevičienė P. Ugdymo mokslo raida. Nuo pedagogikos iki šiuolaikinės edukologijos.-K.:Technologija,1997.-p.68.

2.Senge P.M.“The Leaders New Work: Building Learning Organizations“.-Sloan Management Review, 1990.-http://edpa.coled.umn.edu R-D/2-Year/Bubbles/Organiz.htlm.

3.Burgoyne J.,Pedler M.,Boudell T. The learning company.-McGRAW Hill Book company Europe, 1991.-213psl.