Mokyklos vidaus auditas
Mokyklų vidaus audito idėja
Mokyklų įsivertinimas ( vidaus auditas) – palyginti nauja praktika Lietuvos švietime. Jo diegimo sėkmę gali lemti ne tik metodikos kokybė, bet ir gebėjimas suprasti iš kitos kultūros ( Škotijos) perimtą idėją bei kultūrinis pasirengimas ją taikyti.
Mokyklos įsivertinimo idėja killo suvokus, kad organizacijos veiklos negalima patobulinti, jei to nenori arba negali pati organizacija. „Viena – sukurti mokyklų tobulinimo politiką, visai kas kita – pasiekti, kad visos mokyklos norėtų pokyčių ir gebėtų keistis“ ( MacGilchrist, Myers, Reed, 2004). Nedaug ppadeda didinami išoriniai reikalavimai veiklos kokybei bei rezultatams, nes galimybės priversti organizaciją tobulėti remiantis išorine kontrole ir sankcijomis yra ribotos, be to, tai skatina neigiamą požiūrį į pačius reikalavimus ir yra emociškai nepatrauklu.
Mokyklos vidaus audito metodika
Bendrosios nuostatos
1. Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus metodika reglamentuoja ikimokyklinio mokyklos vidaus audito modelį, mokyklos vidaus įsivertinimo organizavimo ir vykdymo procedūras, reikalavimus vidaus audito vykdymui.
2. Metodika taikoma ikimokyklinio ugdymo mokyklose: lop6eliuose, lopšeliuose – darželiuose, darželiuose, mokyklose – darželiuose ir kitiems švietimo tiekėjams, vykdantiems ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pprogramas.
3. Metodikos paskirtis – siekiant iškelti mokyklos tobulinimo uždavinius, padėti mokyklai susikurti suderintą, nuoseklų ir lankstų mokyklos veiklos įsivertinimo modelį, kurį taikant būtu gaunami patikimi duomenys apie mokyklos veiklos kokybę.
4. Šioje metodikoje naudojamos sąvokos:
Mokyklos vidaus auditas – metodikos taikymu pagrįstas Mokyklos veiklos vvertinimas, iškeliantis jos tobulinimo uždavinius.
Vertinimo sritis – pagrindinės Mokyklos veiklos sritys, turinčios įtakos Mokyklos teikiamo ugdymo kokybei ir bendrai Mokyklos veiklai.
Veiklos rodiklis – Mokyklos veiklos matavimo kriterijus, tiksliau nurodantis vertinimo objektą, reiškinį ar procesą, jų kiekybinę ar kokybinę charakteristiką, bendrai nusakantis siekiamą rezultatą.
Iliustracija – Mokyklos konkrečios veiklos apibūdinimas, nusakantis Mokyklo veiklos kokybės lygį.
Požymis – skiriamasis bruožas, savybė, įrodymas, atspindintis konkrečią pasirinktos Mokyklos vertinimo srities veiklą.
„ Platusis“ auditas – šešių Mokyklos veiklos sričių problemų analizė, kuria pagal keturių lygių skalę, remiantis individualia patirtimi bei nuomone, įvertinamas kiekvienas veiklos rodiklis bei pagalbinis rodiklis.
„ Giluminis“ auditas – išsami pasirinktos srities ar rodiklio ( pagalbinio rodiklio) problemos giluminė analizė, kuria, remiantis patikimais, įvairių duomenų rinkimo ir analizės metodais gautais duomenimis, įvertinami Mokyklos veiklos rodikliai bbei pagalbiniai rodikliai.
Švietimo vertinimas
Mokyklos veiklos rodikliai vidaus audito metodikoje
Metodika remiasi vientisos veiklos rodiklių sistemos taikymu. Taikydama atskirus rodiklius Mokykla turi galimybę įsivertinti savo įvairių veiklos sričių kokybę. Pagal tam tikrus požymius matuojami konkretūs Mokyklos veiklos aspektai, nustatomi privalumai ir trūkumai. Rengiant mokyklos strateginį planą ir metinę veiklos programą tai padeda Mokyklos bendruomenei priimti pagrįstus sprendimus dėl Mokyklos tobulinimo krypčių ir iškelti Mokyklos tobulinimo prioritetus.
Metodiką sudaro šios struktūrinės dalys:
1. Ugdymo turinys
1.1. Ugdymo planai
1.2. Ugdymo programos
1.3. Mokytojų veiklos planavimas
2. Mokymosi pasiekimai
2.1. Mokymosi rezultatai
2.2. Egzaminų, standartizuotų diagnostinių testų rezltatai
2.3. Bendroji pasiekimų kkokybė
3. Mokymasis ir ugdymas
3.1. Ugdymo proceso kokybė
3.2. Mokymosi kokybė
3.3. Moksleivių poreikių tenkinimas
3.4. Vertinimas kaip ugdymo proceso dalis
3.5. Bendravimas su tėvais
4. Pagalba moksleiviams
4.1. Mokyklos mikroklimatas
4.2. Asmenybės raida ir socialinių įgūdžių ugdymas
4.3. Profesinis švietimas
4.4. Moksleivių polinkių, pasiekimų ir profesinio švietimo dermė
4.5. Pedagoginės pagalbos efektyvumas
4.6. Specialiųjų poreikių moksleivių ugdymas
5. Mokyklos etosas
5.1. Mokyklos kultūra
5.2. Mokyklos bendruomenė ir savivalda
5.3. Mokyklos ryšiai
6. Ištekliai
6.1. Mokymo bazė ir sąlygos
6.2. Aprūpinimas ištekliais
6.3. Materialinių išteklių tvarkymas ir panaudojimas
6.4. Personalo politika
6.5. Efektyvus personalo patirties panaudojimas
6.6. Pedagogų tobulinimas ir vertinimas
6.7. Mokyklos finansinių išteklių valdymas
7. Mokyklos valdymas ir kokybės garantavimas
7.1. Vidaus auditas
7.2. Mokyklos strateginis planas ir metinė veiklos programa
7.3. Strateginio plano ir veiklos programos įgyvendinimas
7.4. Mokyklos vadovų veiklos efektyvumas
7.5. Metodinių grupių vadovų veiklos efektyvumas
Keletas mokyklų vidaus audito rezultatų
Mokyklų vidaus auditas – tai priemonė, padedanti mokykloms užtikrinti jų teikiamo švietimo kokybę. Vidaus audito rezultatai turi būti svarbiausias informacijos šaltinis kuriant strateginį mokyklos planą bei tobulinant mokyklos veiklą, jo suvestinės gali būti naudingos kuriant regioninę ir nacionalinę švietimo politiką.
Pasibaigus pirmiesiems metams, kai vidaus auditas yra privalomas visoms bendrojo lavinimo mokykloms, atlikta mokyklų apklausa. Mokyklų buvo prašoma nurodyti po tris svarbiausius savo veiklos privalumus, trūkumus ir pasirinktus tobulinti aspektus. Mokyklos pateikė duomenis nurodydamos pagalbinių rodiklių numerius pagal Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodiką ( Žin., 2002, Nr. 98-4348).
Duomenys gauti iš 1214 pradinių, pagrindinių, vidurinių mokyklų ir gimnazijų.
Jie analizuoti dviem aspektais: pagal mokyklos tipą ir pagal socialinę mokyklos aplinką ( nemokamai maitinamų mokinių dalį ). Reikšmingų skirtumų tarp mmiesto ir kaimo, tarp didelių ir mažų mokyklų vertinimų nenustatyta.
Pateiksiu keletą gautų mokyklos audito vertinimo rezultatų:
Duomenys apie nemokamai maitinamus mokinius gauti per mokyklų apklausą. Jie rodo, kad nemokamai maitinamų mokinių dalis labai priklauso nuo mokyklos tipo. Trijų tipų mokyklose – pradinėse, vidurinėse ir gimnazijose – nemokamai maitinamų mokinių dalis yra mažesnė nei vidutiniškai bendrojo lavinomo mokyklose ( įskaitant ir mokyklas – darželius). Pagrindinės mokyklos, kurios dažniausiai yra miesteliuose ir kaimuose, išsiskiria iš kitų didele nemokamai maitinamų mokinių dalimi.
Vertinant mokyklos etosą ( kultūrą) ir išteklius ypač išsiskyrė pradinės mokyklos. Jos dažniau nei kitų tipų mokyklos kaip savo veiklos privalumą nurodė tapatumo ir pasididžiavimo mokykla jausmą ( 15,3%),mokyklos svetingumą ( 27%) ir saugumą (19,4%). Keista, tačiau ir personalo išsilavinimą pradinės mokyklos laikė didesniu privalumu negu su vyresniais mokiniais dirbančios mokyklos ( 22,2%, o gimnazijos tik 9,4%).
Įvairių tipų mokyklų skirtingą požiūrį į savo veiklos privalumus lemia tam tikro tipo mokyklų vertybės, problemos bei ugdymo aktualijos.
Kaip trūkuma mokyklos dažniau nurodo tik vieną aspektą iš ugdymo turinio srities – tarpdalykinius ryšius ir integraciją. Ši savo veiklos aspektą kritiškiausiai vertina gimnazijos ( 10,6%).
Pasiekimų vertinimas susijęs su mokyklos tipu: mokymosi rezultatais nepatenkintos apie 12% pagrindinių ir vidurinių mokyklų, o pradinės mokyklos ir gimnazijos jų visai arba beveik nnelaiko problema.
Visų tipų mokyklos iš mokymosi ir ugdymo srities išskyrė vieną trūkumų grupę – mokinių nenorą mokytis. Mokymosi motyvacija – didžiausia pagrindinių ( 22,6%) ir vidurinių (20%) mokyklų problema, pradinėms mokykloms (4,2%) tai beveik neaktualu, gimnazijos ( 10,6%) mini šią problemą du kartus rečiau nei pagrindinės ar vidurinės mokyklos. Požiūriui į mokinių atsakomybę už savo mokymąsi bei savarankiškumą mokantis mokyklos tipas įtakos beveik neturėjo: tai laiko problema 17-19% kiekvieno tipo mokyklų.
Mokyklų vidaus audito sėkmės veiksniai
Mokyklos vidaus audito paskirtis dvejopa: mokyklos veiklos įsivertinimas ir jos tobulinimas. Nors kartais pabrėžiamas tik kuris nors vienas iš šių aspektų – įvertinimas kaip informacijos apie mokyklos veiklos kokybę šaltinis arba pats vertinimo procesas kaip tobulejimas bei vertinimo rezultatų panaudojimas tobulinimui, vis dėlto to dirbtinai nederėtų atskirti. Vertinimo, įvertinimo ir tobulinimo ryšį lemia pati vidaus audito idėja.
2002m., rengiant Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodiką, auditas buvo pristatytas kaip koybės vadybos ciklo elementas, skirtas švietimo paslaugų kokybei tobulinti. Ši samprata tebėra aktuali ir dabar, tik valdininkiška jos formuluotė šiek tiek užgožė žmogiškąjį požiūrį į mokyklos savęs vertinimo procesą. Visos vidaus auditą atlikusios mokyklos teigia, kad vidaus auditas mokyklų bendruomenėms yra nemažas psichologinis ir kultūrinis iššūkis. Jį atliekant daugiau laiko skiriama savianalizei ir kitokiai refleksijai, planavimui. Mokytojai, kurie
daug laiko dirba individualiai, priversti mokytis kolegialaus darbo ir siekti susitarimų. Mokytojų mokymasis vis dažniau keičia darbinį gyvenimą ir kolegų santykius.
Kita vertus, vidaus auditas yra priklausomas nuo žmonių santykių.
Kultūros aspektai, lemiantys mokyklos veiklos įsivertinimo sėkmę
Padeda įsivertinti Trukdo įsivertinti
Saugumo jausmas Baimė
Atvirumas Nesaugumas
Pasitikėjimas Nepasitikėjimas kitais
Išklausymas Nesiklausymas
Dėmesys kitam Ignoravimas
Pagarba Nenoras suprasti kitą
Vengimas teisti Teisimas
Padrąsinimas Kaltų ieškojimas
Kolegialumas Autoritarizmas
Mokyklose, kuriose personalas jaučiasi saugus, žmonės vieni su kitais bendrauja geranoriškai, vidaus auditas neturėtų kelti didelės psichologinės įtampos, nes įsivertinimas grindžiamas kiekvieno nuomonės išklausymu bei daugumai priimtinu susitarimu. TTokios mokyklos iš audito įgijo daugiausia: sustiprėjusią savivoką, glaudesnį kolegų benradarbiavimą, aiškesnę ateities viziją ir daugiau pasitikėjimo.
Mokyklose, kuriose vyrauja individualizmas, konkurencija, priešiškumas kolegoms ir kiti negatyvūs jausmai, sunku įsivertinti veiklą nuoširdžiai, nenukrypstant į santykių aiškinimąsi ir senų konfliktų gilinimą. Įsivertinimo procesas tampa nemalonus, o jo rezultatai – paviršutiniški, nelabai patikimi ir nenoriai priimami mokyklos bendruomenės.
Inicijuojant visuotinį mokyklų vidaus auditą siekta ne išorės primesto, vien atsiskaitymui skirto įsivertinimo, bet nuoširdaus ir autentiško, skatinamo vidinės motyvacijos. Remtasi prielaida, kad įsivertinimas yra naudingas ppačiai mokyklai, kad ji įžvelgia įsivertinimo prasmę ir nori tai daryti. Neigiama įsivertinimo patirtis gali būti didžiausias trukdys vidaus auditui tapti nuolatine ir prasmiga praktika.
Kitas veiksnys, turintis įtakos vidaus audito procesui, – tai mokyklų bendruomenių gebėjimas suprasti metodiką. Vidaus auditas bbendrojo lavinimo mokykloms nėra visiška naujovė – jo metodika taikoma nuo 2002m. įgyvendinant Mokyklų tobulinimo programos Švietimo valdymo sistemos sukūrimo komponentą, parengti 73 mokyklų vidaus audito konsultantai, organizuotas 541 seminaras mokyklų komandoms, suteiktos 92 papildomos konsultacijos, – taigi mokyklos jau turėjo būti vidaus auditui pasirengusios, kai 2004 – 2005 mokslo metais jis tapo privalomas. Vidaus audito metodika aprėpia labai daug mokyklos veiklos aspektų ir rengėjams visi jie atrodė vienodai svarbūs ir susiję, bet mokyklos dažniausiai renkasi tai, kas joms atrodo aktualiau. Gali būti, kad pasirinkimus lemia ne tik skirtingi prioritetai, bet ir ne visai suprantamos metodikos formuluotės arba idėjos ir požiūriai. Taigi nepakanka mokyti atlikti vidaus auditą – specialaus švietimo reikia tokios rūšies metodikų sudarymo principams paaiškinti.
Kuo auditas naudingas mokyklai:
1. Nuolat įįsivertinant mokyklos veiklą garantuojama ugdymo kokybė bei profesionalumas.
2. Pedagogai, įgyvendinantys ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas, dalyvaudami atliekant mokyklos vidaus auditą, gerai žino tikrą visų mokyklos veiklos sričių būklę.
3. Pats mokyklos vidaus audito procesas sustiprina mokyklos bendruomenės narių tapatumo jausmą, atsakomybę už visos mokyklos veiklą.
4. Įvertinama mokyklos darbuotojų kompetencija, numatomos profesinio tobulinimosi kryptys.
5. Mokyklos bendruomenė turi galimybių priimti sprendimus ir dalyvauti palnuojant mokyklos plėtrą.
6. Mokyklos vidaus audito procesas padeda aiškiau apibrėžti darbuotojų funkcijas ir atsiskaitomumo tvarką.
7. Mokyklos vidaus auditas sudaro sąlygas išsiskleisti darbuotojų potencialui.
Ko yra siekiama Mokyklos vidaus aauditu?
• Įvertinti esamą mokyklos situaciją ir išsiaiškinti mokyklos pasiekimus ir trūkumus;
• Nustatyti mokyklos plėtros prioritetus;
• Fiksuoti pažangiosios patirties pavyzdžius ir juos skleisti mokykloje.
Šiais siekiais mokykla turėtų:
• Motyvuoti ir įtikinti mokyklos bendruomenę bei partnerius dalyvauti atliekant mokyklos vidaus auditą;
• Išsiaiškinti laimėjimų ar nesėkmių priežastis;
• Organizuoti mokytojų mokymąsi, kaip atlikti mokyklos vidaus auditą bei įsivertinti savo darbą;
• Išsikelti tolesnės plėtos tikslus bei parengti strateginį mokyklos planą ir metinę veiklos programą, numatyti ir suplanuoti reikiamus išteklius;
• Sisteminti pažangiosios patirties pavyzdžius ir apgalvoti jų sklaidos programą.
Kaip vykdomas „ Platusis“ auditas
Atlikdama „platųjį“ auditą mokykla analizuoja visas mokyklos veiklos sritis, įsivertindama kiekvieną veiklos rodiklį bei pagalbinį rodiklį pagal keturių lygių skalę. Šiame etape nereikia ypatingo pasirengimo ar detalios veiklos rodiklių analizės. Atlikdami „paltųjį“ auditą mokytojai remiasi savo patirtimi bei nuomone.
„ Platusis“ auditas suteikia pradinės informacijos apie mokyklos situaciją, padeda nustatyti laimėjimus bei tas sritis, kurias reikia tobulinti. Jį atlikdamos mokyklos naudojasi „ Plačiojo“ audito atlikimo forma, patvirtinta Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005-07-22 įsakymu Nr. ISAK – 1557.
Pasirinktos srities analizavimas
Apžvelgus mokyklos situaciją, išsiaiškinus teigiamus ypatumus ir problemiškas sritis, galima eiti gilyn pasirinkus tam tikrą vertinimo sritį. Kiekviena mokykla pati apsisprendžia, kurią sritį pasirinks detaliau analizuoti. Paprastai pasirenkama ta sritis, kuri yra aktuali mokyklai arba susijusi su permainomis nacionalinio ar regioninio lygmens švietimo politikoje. SSvarbu pasirinkti ne per daug.
Pradedantiesiems geriausia pradėti nuo vieno rodiklio ar net vieno pagalbinio rodiklio ir eiti į plotį tik tada, kai įgyjama daugiau patirties. Apskritai pirmą kartą atliekant auditą rekomenduotina pasirinkti tą sritį, kuri mokyklos bendruomenės buvo įvertinta geriausiai, nes tai bus patirtis, turinti padėti mokytojams įgyti pasitikėjimo savimi, gausinti vertinimo žinias ir įgūdžius. Labai mažos ( 1-4 grupių) ar finansiškai nesavarankiškos mokyklos turėtų rinktis tik tas sritis arba rodiklius, kurie yra pastebimi mokyklos gyvenime ir realiai pamatuojami.
Mokykos vidaus audito metodikos taikymas
Vertinimo sritys:
Etosas.
Vaiko ugdymas ir mokymasis.
Vaiko ugdymo(si) pasiekimai.
Parama ir pagalba vaikui ir šeimai.
Ištekliai.
Įstaigos valdymas. Šios vertinimo sritys atskleidžia pagrindinius mokyklos veiklos aspektus.
Veiklos rodikliai Kiekviena vertinimo sritis yra suskirstyta į veiklos rodiklius, o jie – į keletą pagalbinių rodiklių.
Lygiai:
4-labai gerai – vyrauja pasiekimai.
3-gerai – pasiekimų daugiau negu trūkumų.
2-patenkinamai – yra rimtų trūkumų.
1-nepatenkinamai – vyrauja trūkumai. Mokyklos veikla pagal pagalbinius rodiklius yra vertinama keturiais lygiais.
3 lygis nustatomas tuo atveju, kai yra žemiau negu 4 lygis, tačiau aukščiau nei 2 lygis; 1- kai yra žemiau nei 2 lygis.
Iliustracijos Kiekvienam pagalbiniam rodikliui yra pateikiamos 2 ir 4 lygio iliustracijos. Mokykla gali susilyginti su joje aprašyta situacija arba iliustracijas panaudoti kurdama klausimus interviu arba klausimynams.
Veiklos požymiai Metodikoje nurodomi kiekvieno pagalbinio rodiklio požymiai. Į juos orientuodamasi mokykla surenka savus ppožymius ar įrodymus, atspindinčius jos konkrečią veiklą pasirinktoje vertinimo srityje.
Vertinimo šaltiniai ir metodai Metodikoje nurodomi rekomenduojami vertinimo šaltiniai bei metodai kiekvienai vertinimo sričiai. Šaltiniai nusako, kur, kokiuose dokumentuose bei procesuose rasime informacijos ir įrodymų vertinant pasirinktą sritį. Mokykla pasirenka metodus, jai labiausiai priimtinus vertinant pasirinktąją sritį.
Rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus auditui atlikti
Ikimokyklinio ugdymo mokykla turi tik jai būdingų savitumų, kartu ji priklauso vientisai švietimo sistemai ir pasižymi bendromis visoms mokykloms būdingomis savybėmis. Todėl ikimokyklinio ugdymo mokyklai, kaip ir bendrojo lavinimo mokyklai, gali būti taikomos bendros audito atlikimo procedūros.
Mokyklos vidaus audito procesas susideda iš dviejų pagrindinių dalių:
1. Visos mokyklos veiklos įsivertinimo, arba „plačiojo“ audito.
2. Pasirinktos vertinimo srities analizės.
Per vienus ugdomuosius metus vykdomas vidaus audito procedūras sąlygiškai galima suskirstyti į penkis etapus:
1. Pasirengimas.
2. „Platusis“ auditas.
3. Pasirinktos srities ( sričių) analizė.
4. Atsiskaitymas ir informavimas.
5. Planavimas.
Kiekvieną etapą sudaro keli žingsniai. Pirmajame etape mokyklos mokytojai ir kiti bendruomenės nariai susipažįsta su audito metodika, mokosi sąvokų bei įgyvendinimo procedūrų. Mokyklos taryba priima sprendimą dėl vidaus audito vykdymo. Suburiama koordinavimo grupė, kuri prisiima atsakomybę už audito procesų įgyvendinimą, sudaromas kalendorinis audito vykdymo planas. Mokymus tikslinga pradėti kovo mėnesį, kad rudenį liktų tik organizaciniai pirmojo etapo darbai.
Pasiengimo etapas yra labai svarbus, jam turi būti skirta pakankamai laiko, nes nuo kiekvieno mokytojo apsisprendimo, pasirengimo ir įsitraukimo į
audito vykdymą priklauso viso proceso sėkmė. Šis vidaus audito etapas galėtų vykti rugsėjo – lapkričio mėnesiais. Pirmaisiais metais pasirengimui reikėtų skirti daugiau laiko, kad auditą atliekantys mokyklos benrduomenės nariai galėtų gauti pakankamai informacijos, susipažintų su kitų ikimokyklinio ugdymo mokyklų patirtimi, mokytųsi atlikti auditą.
Antrasis audito atlikimo etapas nereikalauja ypatingo bendruomenės pasirengimo, jam neprireikia daug laiko. „ Platusis“ auditas rekomenduojamus žingsnius turėtų būti atliktas iki Naujųjų metų. Visos mokyklos veiklos įvertinimas „ plačiu žvilgsniu“ leidžia išsiaiškinti stipriąsias ir problemiškas sritis, kad vieną jjų galėtume analizuoti detaliai.
Pasirinktos srities analizė – trečias etapas – daugiausia laiko, didesnio visos mokyklos bendruomenės ( mokytojų ir tėvų) įsitraukimo reiklaujantis etapas. Kiekviena mokykla, analizuodama pasirinktos ar kelių vertinimo sričių veiklos rodiklius, pagalbinius rodiklius bei jų iliustracijas, turėtų visa tai „ išsiversti į savo įstaigos“ kalbą – pasirengti savas iliustracijas, parinkti požymius bei vertinimo metodus. Šio audito etapo apimtis laiko, darbo sąnaudų atžvilgiu priklausys nuo mokyklos specifikos ( jos dydžio, mokytojų užimtumo, vykdomų programų įvairovės, teisinio pavaldumo ir kt.) bbei nuo mokytojų pasirengimo, t.y. turimų žinių ir gebėjimų. Šiam etapui reiktų skirti 3-4 mėnesius.
Ketvirtajame etape parengiama ir pristatoma mokyklos vidaus audito bei jo rezultatų ataskaita. Kiekviena mokykla savarankiškai nusprendžia, kaip tai atlikti. Keturi pirmieji audito etapai padeda atsakyti į aaudito keliamus klausimus: „Kaip mums sekasi ir iš kur mes tai žinome?“ Į juos atsakius galima pradėti planuoti veiklos pokyčius ir bandyti atsakyti į klausimą: „ Ką darysime toliau?“.
Penktasis etapas skirtas planuoti – remianti atlikto audito rezultatais pagrįstai galima pradėti rengti strateginį mokyklos planą trejiems metams.
Strateginiam mokyklos planui parengti turėtų būti sudaryta darbo grupė, kuri organizuotų visus planavimo darbus. Rengiant strateginį planą, svarbu viesiems kartu aptarti ir suformuluoti mokyklos viziją, iškelti tikslus, nusistatyti prioritetus, suformuluoti uždavinius ir nustatyti aiškią ir konkrečią jų įgyvendinimo tvarką. Į strateginio mokyklos plano rengimą turi būti įtraukta kuo daugiau įstaigos bendruomenės narių, su parengtu planu supažindinama visa bendruomenė. Jį tvirtina vadovas, aprobavus mokyklos tarybai ir steigėjui pritarus.
Toliau pateiksiu rekomenduojamą audito atlikimo schemą, kuri turėtų padėti ssusiplanuoti audito vykdymo procesą.
Veikla Kas ir kaip tai daro?
I etapas. Pasirengimas
1 žingsnis Mokytojai supažindinami su vidaus audito esminiais principais. Mokyklos vadovas
2 žingsnis Priimamas mokyklos tarybos sprendimas dėl audito vykdymo Mokyklos taryba
3 žingsnis . Sukuriama vidaus audito koordinavimo ( VAK) grupė. Mažesnėje ikimokyklinio ugdymo mokykloje paskiriamas vidaus audito koordinatorius Mokyklos vadovas
4 žingsnis Sudaromas kalendorinis audito vykdymo planas VAK grupė arba koordinatorius
5 žingsnis Informuojama mokyklos ir vietos bendruomenė apie audito vykdymą. VAK grupė arba koordinatorius, mokyklos vadovas
II etapas. „Platusis“ auditas, visos mokyklos veiklos vertinimas
Veikla Kas ir kaip tai daro?
1 žingsnis Mokytojai analizuoja vvidaus audito metodiką, veiklos rodiklius, pagalbinius rodiklius, iliustracijas ir požymius. VAK grupė arba koordinatorius parengia „plačiąjam“ auditui atlikti reikalingą medžiagą. VAK grupė arba koordinatorius
2 žingsnis Atliekamas „platusis“ auditas, įvertinamos visos mokyklos veiklos sritys. VAK grupė arba koordinatorius, mokytojai
3 žingsnis Apibendrinami „plačiojo“ audito rezultatai, pateikiamos išvados ir siūlymai mokyklos bendruomenei. VAK grupė arba koordinatorius
4 žingsnis Priimamas sprendimas dėl vertinimo srities pasirinkimo „giluminiam“ auditui atlikti. VAK grupė arba koordinatorius su mokytojais
III etapas. Pasirinktos srities analizė
1 žingsnis Sudaroma darbo grupė pasirinktos srities analizei atlikti. Mokyklos vadovas
2 žingsnis Pasirinktos srities veiklos rodiklių, pagalbinių rodiklių, jų iliustracijos bei požymių analizavimas – „vertinimas“ į savo kalbą. Darbo grupė
3 žingsnis Vertinimo metodų ir šaltinių, procedūrų numatymas. Darbo grupė
4 žingsnis Pasirinktos srities analizės plano parengimas. Darbo grupė
5 žingsnis Vertinimo instrumentų rengimas. Darbo grupė
6 žingsnis Duomenų rinkimas. Darbo grupė
Veikla Kas ir kaip tai daro?
7 žingsnis Duomenų apibendrinimas. Rezultatų lyginimas su pateiktomis iliustracijomis. Pirminio varianto aptarimas. Darbo grupė
IV etapas. Atsiskaitymas ir informavimas
1 žingsnis Ataskaitos rengimas Mokyklos vadovo sudaryta darbo grupė
2 žingsnis Ataskaitos pristatymas Mokyklos vadovas
1 žingsnis „ Giluminio“ audito rezultatų analizė.
Strateginio mokyklos plano rengimo grupės sudarymas. Darbo grupė, mokyklos vadovas
2 žingsnis Susitarimas dėl mokyklos vizijos tikslų. Prioritetų nustatymas. Mokyklos vadovas, strateginio plano rengimo grupė arba atsakingas asmuo
3 žingsnis Strateginio mokyklos plano rengimas. Strateginio plano rengimo grupė arba atsakingas asmuo
4 žingsnis Strateginio mokyklos plano pristatymas ir tvirtinimas. Mokyklos vadovas
Mokyklos vidaus auditas – tęstinis procesas, reiklaujantis nuolatinio darbo, išteklių ir laiko. Todėl pradėdama šį darbą mmokykla turėtų gerai įvertinti savo išteklius ir galimybes: mokytojų skaičių, užimtumą, jų turimas kompetencijas atlikti vidaus auditą, mokyklos jau vykdomus ar numatytus darbus, projektus ir visas kitas veiklas.
Išvados
Mano nuomone, mokyklų vidaus auditas greitai spejusi paplisti naujove. Tik ar visos naujovės pilnai įgyvendinamos mūsų mokyklose. Manau, kad reiktų geriau paruošti pedagogus, kad jie labiau nusimanytų apie vykdomą vidaus auditą, tačiau viskas remiasi į tam skiriamas lėšas. Juk ne viskas yra efektyvu kas yra nauja.
Buvo atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekta išsiaiškinti ar visi pedagogai pritaria mokyklos auditui, ar jie žino kas tai yra. Tyrimo metu buvo apklausti 1575 žmonės– pagrindinių mokyklų direktoriai, pavaduotojai ir mokytojai (vidaus auditą vykdančių mokyklų atveju – dažniausiai jį vykdančios grupės vadovai ar nariai), aiškintasi, kaip mokyklos vertina patį vidaus auditą ir jo metodiką bei vykdant iškylančius sunkumus, kaip supranta jo tikslus ir poreikį.
Apklaustos tiek Mokyklų tobulinimo programoje (MTP), kurios dalis yra mokyklų auditas, dalyvaujančios, tiek joje nedalyvaujančios pagrindinės mokyklos. Tarp programoje dalyvaujančių mokyklų – 58 proc. vidaus audito šalininkų; nedalyvaujančiose jų – 60 proc.; atitinkamai 20 ir 24 proc. apklaustųjų mano, kad vidaus auditas – laikina, iš Vakarų atkeliavusi idėja. 22 proc. MTP dalyvaujančių mokyklų atstovų įsitikinę, jog idėja gera, tačiau ji blogai įgyvendinama. Tarp MTP nnedalyvaujančių mokyklų šios nuomonės šalininkų gerokai mažiau – 16 proc.
Tyrimas parodė, kad nemaža pagrindinių mokyklų painioja mokyklos vidaus auditą su išorės auditu – tik 28 proc. dalyvaujančių ir 20 proc. nedalyvaujančių vidaus audito projekte mokyklų sutinka, kad vidaus auditas turi tenkinti tik mokyklos reikmes; atitinkamai 72 ir 80 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad vidaus auditas turi tenkinti ir mokyklos, ir savivaldybės reikmes.
Šiuo tyrimu galima labia paprastai nustatyti, kiek mūsų šalies pedagogų gerai žino apie mokyklos vidaus auditą. Manyčiau, kad pirmiausiai reiktų visus nuosekliai supažindinti su atėjusia naujove ir tik tada siekti igyvendinti tikslus ir laukti rezultatų.
Naudota literatūra
1. Dalin, P., Rolff, H., Kleekamp, B. (1999). Mokykols kultūros kaita. Vilnius
2. Fullan, M ( 1997). Pokyčių jėgos: skverbimasis į ugdymo reformos gelmes. Vilnius
3. Stoll, L., Fink, D (1998). Keičiame mokyklą. Vilnius
4. Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito metodikos projektas. – Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras.
