Muzikos ugdymas pradinėse klasėse

2kl.Muzikos reikšmė-muzikos praeitis žmoguje, gyvūnuose, augaluose.Didelį poveikį muzika daro žmogui. Muzikos garsas nuo senovės būdavo išreiškiamas džiaugsmas,skatinama garsais kareivių drąsa,einant į mūšį. Muzika buvo naudojama ir rimčiai, liūdniems ritualams, aukojant, įv.nuotaikoms ir būsenoms išreikšti. Ilgainiui muzika keitėsi žmog. požiūris į muz.didėjojo jos poreikis, nes didėjo ir žmog. poreikiai.

Muzika ėmė turėti daug įtakos auklėjimui,estetinių požiūrių,jausmų nerimo.Skonio ugdymui,požiūrio į gyvenimą formavimui.Kuo daugiau žm.bendrauja su menu,tuo jis yra nuoširdesnis,jis linkęs į gėrį.

Turime skatinti vaikus klausytis taurios,šviesios muzikos.Tai reikia pratinti nuo pat mažens.

Muzika-tai jausmų mmenas,kuris veikia giliausius jausmus.Ji 3 kartus stipriau veikia nei literatūros kūriniai ir 5 kartus nei dailės kūriniai.

Paskirtis:skatinti gerus jausmus ir slopinti blogus jausmus.Muzika daro didelį auklėjamąjį poveikį.Skatina žm.būti geresniu,šviesesniu.Taip pat ir lavina,moko susikaupti, sukoncentruoti dėmesį,lavinama vaizduotė,mokoma vaikus pabūti ramiai ir tyliai.

Muzikavimas lavina žm.reakciją, mąstymą ir judesius.Koordinacija moko tiksliai jausti laiko trukmę, garsų aukštumą,tembrus bei garsų stiprumo kaitą.Ritminės klausos laisvumas lavina jausti tikslią laiko trukmę.

Nemaža garso aukščio girdėjimą išmoksta buityje,tai tik elementarus dalykas.Muzika lavina muzikos garso aukščio girdėjimą labai tiksliai. Subtiliai iišlavinama muzikinė klausa, svarbi sąlyga ne tik muzikiniam pastabumui,jautrumui garsams, išgirsti bet ir įv.aplinkos garsus. Muzika lavina,stiprina balsą(ne tik muzikinius gabumus)visus muzikos padargus.Didžiulė dainavimo nauda yra gerai ir mokant vaikų kalbos ar jos dialektus.

Įv.muzikinės žinios,mokėjimas dainuoti-visapusiškai turtina žmogų, plečia įv.erudiciją bbei lavina jį apskritai, bendrąją kultūrą.

Muzika gali veikti žm.tik tada,kai muzika žm.paveikia,kai žm.su ja bendrauja,nori ar sugeba bendrauti. Reikia išugdyti tokį muzikos lygį,kad žm.galėtų save realizuoti visapusiškai.

1kl.Pagr.tikslas-dėti mokinių muzikinės kultūros bei asmeninės kultūrinės raiškos pagrindus,lavinti muzikinius gabumus, ugdyti poreikį muzikuoti ir siekti pažinti muziką kaip kultūros reiškinį.

Pradžios mokykla ir yra vienas iš svarbiausių etapų vaiko muzikinio ugd.procese.Pradinukai ypač imlūs muzikiniams įspūdžiams.Puoselėjami prad.mok.muzikiniai gebėjimai ir vis didėjant darosi sąmoningesni.Įgyvendiname tikslą per uždavinius:1.Siekiame,kad vaikai muzikuotų,grotų,dainuotų, dalyvautų kūrybinėje veikloje ir patirtų džiaugsmą. 2.siekiama,kad vaikai turtintų savo intonacinį žodyną bei plėtotų muzik.kalbos patirtį.3.gebėtų įsiklausyti ir pajusti muzik.keliamas emocijas bei plėtotų muzik. kalb. patirtį. 4.susipažintų su dabarties ir preities muzikinės kultūros palikimu, patirtų estetinę muz.vertę.5.vaikai dalyvautų klasės, mokyklos, šeimos, muzikiniame, kultūriniame gyvenime.

Dainavimas-Žmog. ugdymas nuo sen.neatsiejamas nnuo dainavimo. Muz.ugd.remiasi dainavimu(Liet. dainų kraštas).Pagr.prad.kl. dainavimas. Dainavimą lemia paveldimumas.Sunkiai dainuoja,nes sunkiai valdo balsą,tarp centr.nervų sistemos ir balso aparato, kitiems klausa neišsivysčiusi. Nuosekliai dirbant galima plėsti balsą kultūrine, socialinė kultūra.

Gordonas,kad vaiko balsą išugdyti iki 10m.Prad.kl.tiksliai išmokyti intonuoti balsus.

Vaiko balso lavinimą lemia lyčių skirtumai, amžiaus skirtumai, kryptingas ir nuoseklus mokytojo darbas.Muzikinis ugdymas skiriasi į 2 dalis:vokalinis ir muzikinis mokymai.Vokalinis-tiksliam intonavimui, dikcijai artikuliacijai lavinti, kvėpavimui, diapazonui plėsti ir t.t.

Mokytojai turi tiksliai žinoti kaip veikia balso aparatas.Garso tembrą ir aukštumą formuoja balso stygos, kkvėpavimo raumenys,garsą rezonuojančios ertmės. Garsas susidaro kai iš plaučių išeinančiam orui kelią pastoja susiglaudusios stygos. Balso aukštumas priklauso nuo stygų susiglaudimo.Balsas įgauna spalvą ir stiprumą,rezonatoriai(nosies,ryklės,burnos ertmės,gerklos,trachėja,plaučiai)skirstomi į viršutinius(galvos srityje) ir apatinius(nuo gerklės žemyn).Burnos ertmę sudarantys rezonatoriai,bet formuoja balsius ir priebalsius (liežuvis,lūpos,gomurys ir t.t.)

1.Vaikų balsai silpnesni(ilgai negali dainuoti);2.jų vokalinis aparatas yra labai trapus.bet jis nuolat sparčiai vystosi;3.balso diapazonas siauras, kvėpavimas dar neišsivystęs, artikuliacija nepakankamai aktyvi; 4.vaikų dėmesys trumpalaikis; 5.vaikų įgyti įgūdžiai būna labai netvirti.

Norint įgyvendinti visus uždavinius ir tikslus geram dainavimui, reikalinga taisyklinga kūno laikysena,kad nekliudytų visam vokaliniam darbui.Dainuojant sėdint ar stovint stuburas tiesus,galva tiesi,kad vaikai neatsiloštų.Dainuoti be įtampos. Parodyti gerą pavyzdį. Vaikai mokosi dainuoti mėgdžiojimo būdu,jie pataiko į nestiprų moters balsą,turi kokį nors instrumentą. Svarbu,kad pedagogas nedainuotų per garsiai.Lavinan vaikų klausą svarbu girdėti gerą tikslų garsą.Vienas svarbiausių kvėpavimo lavinimas,svarbus danavimui.Vaikų kvėpavimas turi ypatumų, prad,kl. blogai išsivystęs nedainuojant, kvėpuoja labai tankiai,kai tyli sant,4/5, dainuojant turi būti 1/20-25. Kvėpavimas:viršutinis(keliai,pečiai),vidurinis(šonkauliai),apatinis(diafragma),dainavimui apatinis.

Vaikams asistuot,kad judėtų liemuo,kad gerai kvėpuotų,kad išmoktų taisyklingai, kad nekiltų pečiai,bet išsipūstų pilvas(bet per daug neakcentuoti).Dainuodami kvėpuoja kitaip nei kalbėdami,turi valdyti orą,greitai kvėpuoti ir pamažu iškvėpti.

Visi vokaliniai įgūdžiai parodomi aiškiai. Atlikti mažus kvėpavimo pratimus(bitės dūzgia,grandininį, šiaudelio pūtimą ir t.t).Kvėpavimas lavina ir dainuojant frazę, padainuojama normaliai,o paskui skirtingu greičiu.

Intonacijos lavinimas.-Pirmas žingsnis-išraiškinga intonuota kalba. Kreipti įį dikciją,žodžio raiškos, diegiami ir pradiniai vokalo įgūdžiai,žaidimas žodžiais-aiškiai turi pakartoti.Smulkioji tautosaka, mokome išraiškingai kalbėti.Įprotis išraiškingai kalbėti,bus lengviau kūrinius interpretupoti. Riba skirianti muzikinį intonavimą nuo kalbinio, t.y.pastovus fiksuotas garsų aukštumas.Nuo kalbinio prie muzikinio,nuo vienos gaidos unisonų prie grandininio (o,ė,m).Vėliau mokomės dainuoti paprastas daineles(iš 2garsų).Klausai lavinti-danavimas mormorando,vėliau skiemeniu.Kai kurie vaikai dainuodami grupėje negirdi savo balso(dainuot užsikišus vieną ausį).

Susodinimas vaikų geram dainavimui, silpnai intonuojančius pasodinti priekį, susodinti vaikus ratu,kartais dėl mokytojų kaltės blogai intonuoja.Mok.turi žinoti mokinių balsų diapazonus.1kl.mokinių diapazonas siauras nuo re iki la 1oktavoj (darbinis).Gali būti itin žemai dainuojančių, nuo re iki la žemosios oktavos,kad patikrinti,galima paprašyti gerai žinomą dainą,kur jiem patogiau.Dirbti su tokiais vaikais atskirai,transponuojant.Pratimus palaipsniui aukščiau ir taip plečiant jų diapazonus.

Balso diapazonas plečiasi dainuojant įv.natas.Yra spec.užduotys-vokalinės pratybos:tą patį kūrinėlį aukštyn dainuojant ar pastoviai.Pratimų yra lab.įv,geriau naudot pratimus skirtus chorams.Tinka folkloras,savo sukurti ir t.t.Jei mokyt.kuria pati,tai gali sunkias vietas išmokyt per pratybas.Kuriant atsižvelgti:aiški paprasta melodija;įvairios užduotys.

Muzikos pamoka,kaip estetinio lavinimo, turi nešti džiaugsmą.

Vaikams lab.patinka pratimai su žodžiais ar su įdomiais skiemenimis: kius,kius; džiog, džiog;bum,bum;kybur,kybur;o ne dū,dū). Vaikai geriausiai intonuoja mažą terciją žemyn.Ritmą galim keisti,lėčiau,ištęsiant atskirus tonus.Balso stygos įtempiant ir atleidžiamos pamažu,o tai lab. svarb.

10kl.Dikcija ir artikuliacija-Artikuliacija-daugiau kl.padargų darbas,garso išgavimo būdas.

Dikcija-tartis,jo aukštumas ir išraiškingumas.Tasyklinga balsių ir prieb. artikuliacija turi didelę reikšmę balso aaparato laisvumui,mankštinimui,garsų rezonavimui,ritmavimo grynumui.

D ir A labai svarb,nes klausytojas turi išgirsti,suprasti teksto prasmę,todėl reikia aiškiai tarti.Dainos meniškumas priklauso nuo tarimo aiškumo,dainoj:tekstas ir melodija neatskiriamos dalys.Tarimo nesklandumai šalinami dainuojant, pateikiant geros dikcijos pavyzdžius ir parodant,palyginant su klaida.Dainavimo metu tęsiant balsius tęsiamas garsas,todėl per vokalines pr.balsiams ypatingas dėmesys.Priebalsis-kaip tramplynas suformuot gražią balsę,todėl labiausiai tinka:l,m,n,r.

Vaikų artikuliacijos raumenys dirba nepakank.aktyviai,todėl vaikai nukanda galūnes,silpnai taria atskiras balses,sunkiai intonuoja.Tam kad vaikai išmoktų taisyklingai tarti balsius,mokyt.turi pats parodyt,kokioj pozicijoj turi būt lūpos, liežuvis(u-atkištos į priekį,o-burna suapvalinta daugiau,a-panašus,bet nereik išžioti,lūpos laisvos).

O,A ir U-atviresni balsiai,turi būt daugiau erdvės burnoj.I,E-mažiau išsižiot.

Reikia vengti nuobodžių pratimų,o geriau:kva,mū,dū,linksmą info nešantys skiemenys.

Mokant dainų vaiko dėmesys į melod. tekst. ritmą,išreiškia dainavimą ir vaikai pradfeda iškraipyt žodž.Todėl per vokalines pratybas galima:greitakalbes arba tekstą pasakyt tyliai.Krakauskaitė siūlo:tekstą tarti be garso.Vaikus reikia skatint,kad viską suprastų klausytojas.Taip pat svarbu nepersistengt mokant,dainuojama ir tariama turi būt laisvai,be įtampos.

Dažnai vaikai pabrėžia raidę S,reik visad prašyt vaikų,kad dainuojant jie labiau tęstų balsę.Taigi,dainuojant svarb.tarti balsius ilgai,prieb.-trumpai,vengti forsuoto garso.

Mokinio laikysena turi didelę įtaką dikcijai,reikia nuolat priminti apie tai! Dažnai siūloma įjungti į prat.judesį,reikia stebėt,kad vaikai nekeltų judesiu triukšmo, kad neužgožtų dainuojamojo balso,žodžių. Judėt laisvai,lengvai,dainuot aiškiai ir natūraliai.

Dainų mokymo metodika-Dainų mokymas-viena pagr.veiklų prad.kl. ir vienas efektyv.būdų lavinant balsą.

Mokymas kiekvienoj pamokoj turi būt savitas mokyt.turi būti

kūrybiškas,bet yra bendros nuostatos:naujos dainos mokomasi kas3,4 pam.ne daugiau 10min.pamokos danos mokymo(dvibalsiai 15min.).Etapai:

1.Supažindinimas su daina.Mokyt. remdamasis dainos turiniu, pradeda įvadinį pokalbį, paaiškina, kodėl bus mokoma ši daina,pvz.;daina apie uodą-prisimint kaip atrodo,zyzia.Laiko per daug neskirti.O smulkiau aiškintis tekstą jau išklausius dainą.2.Dainos demonstravimas-vienas svarb.dainos mokymo etapų.

Mokiniai įsiklauso į visumą, žodžius, susikuria bendrą įspūdį,kuris yra svarbiausias.Mokyt.turi gerai ją mokėt žinot gerai dainos melodoją ir tekstą.Nereikia mokyt.parodyt visų vokalinių sugebėjimų,o švelniai ir natūraliai pagal vaikų galimybes. Išraiškingai ir emocionaliai.Gali mokyt. pritart instrumentu,o toliau koks pparašytas. Pasiduoti sau toną.2,3kartus pademonstruot melodiją.1-ą kartą atliekant dainą,ją reikia parodyt nuo pradžios iki galo Vėliau jau galima po 1 stulp.2,3kartus Pirmą kartą padainavus aptart tekstą, neaiškius žodžius, prasmę.Galima tekstą padeklamuot atskirai, kad vaikai suvoktų kiekvieną žodį.3.Dainos mokymas-jei melodija nesudėtinga ir neilga galima pradėt mokyt visą.Mokyt reikia visad reikiamu tempu,nes lėčiau dainuojant keičias balsės,kvėpavimas ir nuotaika keičiama.Dainos reikėtų mokyt nuo ilgesnėmis frazėmis,pvz.;kad frazė būtų užbaigta daina.Jei labai sudėtinga daina,tik tada.Mokyt reikia iškart melodijos ir teksto.Mokiniai sunkiau įsimena melodiją, prarandamas teksto iir melodijos ryšys, nesutampa kirčiai-jei iš pradžių mokoma teksto.Kartu su žodžiais išmokome melodijos,vaikai pajaučia ryšį tarp melodijos ir teksto,atskirai pasimokyt teksto galima be garso.Kartojant visad pasakyt kas blogai.Jei norim geriau įsimint melodiją, galima padainuot be teksto,ant 1skiemens.

Pasimokius dainą gabalėliais svarbu jją sujungti į vieną visumą.Yra siūloma toks atlikimo variantas sunkesnėm dainom mokyt:mokyt.dainuoj 1 sunkesnes vietas,o legvesnes vaikai.Taip jie sukaupia dėmesį į visą dainą,įsimena melodiją,o balsas nepavargsta dainuojant sunkesnes vietas.Dainos melodija paprastai išmokomas su 1posmo žodžiais,o po to jau 2 ir visa daina.Nuolat kreipti dėmesį į dikciją,artikuliaciją,ritmą.4.Dainos kartojimas ir įtvirtinimas.-Išmokome,atidedam,vėl kartojam po 1,2sav.Kartojant ieškoma nauj.atlikimo būdų,atsiradusių spragų.Pradainuoti kartu su įrašu.Galim pasiklausyti,padainuot grupėmis ar su solistu,su keliais veikėjais dainas suvaidint.Pritarti judesiais,intonuojančiais tekstą,judesys atpalaiduoja,padrąsina,suaktyvina vaikus.Svarbu juos atliekant,nepakenkti dainai,jis turi būt adikvatus dainos turiniui.Judesys vartotinas nuo pat dainos mokymo pradžios,padeda geriau įsim,inti dainą,tekstą,ypač smagu jiems pritart ritminiu ar melodiniu ostinato,plojimu.

Sėkmingas darbas priklauso nuo tinkamo repertuaro pritarimo.Kriterijai:1.priderint dainą prei pam.temų,metų laikų švenčių.2.daina,nežiūrint į stilių,turi būti meniška.3.dainos meniškumą nuteikia įtaigus,glaudus melodijos ir teksto ryšys.4.tekstas turi būti aartimas,suprantamas vaikui.5.patogi dainuoti melodija,diapazonas.