NARKOTIKŲ VARTOJIMAS, KAIP JAUNIMO SOCIALIZACIJOS VEIKSNYS

TURINYS

ĮVADAS 3

I. LITERATŪROS ANALIZĖ 5

1. 1. ŽMOGAUS SOCIALIZACIJOS SAMPRATA 5

1. 1. 1. ĮVAIRŪS POŽIŪRIAI Į SOCIALIZACIJĄ 6

1. 1. 2. SOCIALIZACIJOS ASPEKTAI 8

1.2 JAUNYSTĖ – KAIP AMŽIAUS TARPSNIS 9

1. 3. NARKOTIKAI JAUNIMO TARPE 11

1. 3. 1. NARKOTIKŲ SĄVOKA BEI JŲ RŪŠYS 12

1. 3. 2. VISUOMENĖS ĮTAKA 14

1. 3. 3. BENDRAAMŽIŲ ĮTAKA 16

1. 3. 4. SEIMOS ITAKA 17

1. 3. 5. NARKOTIKŲ PREVENCIJA 18

II. TYRIMO ANALIZĖ 21

2.1 TYRIMO METODIKA 21

2.2 TYRIMO REZULTATAI 22

IŠVADOS 31

LITERATŪRA 33 ĮVADAS

Narkomanija – tai liga, kurią sukelia nuolatinis narkotinių medžiagų

vartojimas. Šia liga sergantis žmogus yra fiziškai ir psichiškai

priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Psichinė priklausomybė, pasireiškusi

liguistu noru vėl patirti narkotinio apsvaigimo būseną, gali susiformuoti

jau po pirmojo karto narkotikų vartojimo. Ilgą laiką vartojant narkotikus,

ląstelės pripranta prie šių medžiagų, ir narkotikai tampa būtini organizmo

biocheminei pusiausvyrai palaikyti. Organizmo tolerancija narkotinėms

medžiagoms didėja, todėl apsvaigimui sukelti reikia vis didesnės narkotikų

dozės. Pamažu dozė tiek padidinama, kad narkotikų nevartojusiam žmogui ji

gali būti mirtina. Negavus narkotikų, atsiranda abstinenciniai reiškiniai –

fiziniai ir psichiniai sutrikimai. Apima depresija, nerimas, susiaurėja

sąmonės laukas. Narkomaną uužvaldo viena mintis – kaip gauti narkotikų. [4]

Šiandien vis garsiau suskamba balsai, prabylantys apie gręsiantį pavojų

– jaunimo tarpe klestinčią narkomaniją. Kiek pagrįstos šios baimės,

pasakyti sunku, kadangi išsamių ir rimtų tyrimų Lietuvoje šia tema kol kas

dar nėra. Aišku viena – ttoks reiškinys iš tiesų egzistuoja, neaiškūs tik jo

mastai – galbūt jie išpūsti žiniasklaidos, o gal tokie, kokių nei

žiniasklaida, nei Vyriausybė, nei tėvai bei mokytojai net neįsivaizduoja.

Deja, šiandieninių jaunų žmonių kultūroje narkotikai užima reikšmingą

vietą. Vakaruose gaminamos LSD tabletės ryškiaspalvėse, animacinių herojų

piešinėliais papuoštose pakuotėse; vaikai vakarėlių metu perpardavinėja

pagal gydytojo receptą gautus vaistus kaip narkotikus; vartojami gyvūnams

skirti raminamieji „Ketaminas“; pernakt vykstančiuose šokių vakarėliuose,

skambant „reivui“, palaikyti energiją padeda narkotikai. Tai ne naujiena ir

Lietuvoje – vis daugiau paauglių patenka į ligonines, apsinuodiję

narkotinėmis medžiagomis.

Iš tiesų nėra paprasto ir vienprasmiško atsakymo į klausimą, kodėl

jaunuolis pradeda vartoti narkotikus. Dažniausiai tai lemia keleto veiksnių

– visuomenės, šeimos, bendraamžių – situacinė kombinacija. Gal jaunas

žmogus bando išvengti streso, pabėgti nuo vienatvės, nugalėti drovumą,

atrodyti suaugusiu ar patenkinti savo smalsumą. Juk paauglystė –– žemo savęs

vertinimo laikotarpis. Jaunas žmogus paprastai nespėja augti ir keistis

taip greitai, kaip jam norėtųsi. Jis gali jaustis ne toks protingas,

patrauklus, talentingas ar populiarus, kaip jo bendraamžiai; jį gali slėgti

tėvų, mokytojų ir kitų žmonių spaudimas, verčiantis siekti jo nuomone

nepasiekiamų tikslų. Ir vienas būdų išspręsti kylančias problemas –

mėginimas pasitelkti narkotikus. [26].

Šiame darbe bandysiu paanalizuoti, kas pastūmėja jaunuolį link

narkotikų.

Darbo tikslas: paanalizuoti jaunimo narkotikų vartojimo priežastis bei

prevenciją.

Darbo uždaviniai:

1. Panagrinėti mokslinę – metodinę literatūrą apie jaunimo narkomanijos

priežastis.

2. Paanalizuoti nnarkomanijos prevencijos priemones.

3. Įvertinti šiuolaikinio jaunimo požiūrį i narkomaniją.

Metodai:

➢ Mokslinės literatūros analizė.

➢ Statistinė analizė.

➢ Anketinė apklausa.

Hipotezė: jaunuolio apsisprendimą pradėti vartoti narkotikus lemia jo

socialinė aplinka.

Pagrindinės idėjos ir prielaidos, kurios tikrinamos šiame darbe:

➢ Narkotikų vartojimas jaunimo tarpe – ypatinga socialinė

problema.

➢ Jaunuolio žingsnius link narkotikų lemia problemos šeimoje, draugų

įtaka, informacijos stoka apie narkotikų žalą, psichologinės problemos

bei nepasitikėjimas savimi, visuomenės naujovės, mada. I. LITERATŪROS ANALIZĖ

1. 1. ŽMOGAUS SOCIALIZACIJOS SAMPRATA

Socializacija – žmogaus vystymasis per visą jo gyvenimą sąveikaujant

su aplinka, socialinių normų ir kultūrinių vertybių perėmimo procesas, taip

pat savęs tobulinimas ir realizavimas toje visuomenėje, kuriai jis

priklauso. Socializacija prasideda vaikystėje. Išmokdamas visuomenės normų,

dėsnių ir gyvenimo būdų, asmuo tampa visuomenės nariu. Didžiausią poveikį

socializacijos procesui daro šeima, mokykla, bendraamžiai, darbas, religija

ir visuomenės informavimo priemonės.[2]

Dažniausiai aptariami trys teoriniai socializacijos modeliai. Pirmasis

susijęs su visuomenės kultūros perdavimu kitai, jaunesniajai kartai

(kultūrinėje antropologijoje vartojama inkultūracijos „enculturation“

sąvoka). Vėliau, gyvenimui bėgant, perimami kitų kultūrų bruožai

(akultūracija). Šiuo požiūriu socializacija yra asmens funkcinis

prisitaikymas prie bet kokios socialinės aplinkos ir šios aplinkos vertybių

perėmimas. Antrasis teorinis socializacijos modelis yra vis didesnis

valstybinių ir kitų visuomeninių institucijų dalyvavimas socializacijos

procese. Reikia pripažinti šių tendencijų ryškėjimą visame pasaulyje.

Trečiasis, dar K. Markso įtvirtintas, socializacijos proceso teorinis

modelis, kapitalo ir atsakomybės perdavimas jją kuriantiems kolektyvams.[4]

Visuomenės nuomonė lemia mūsų elgesį. Vaikas, mokydamasis kalbėti,

galvoti, jausti, perima jo aplinkai būdingus kultūrinius požiūrius ir

vertybes – jie tampa jo paties nuomone, vertybėmis bei nuostatomis. Žmonės

perima ir lūkesčius jų elgesio atžvilgiu. Šio „perėmimo“ proceso –

socializacijos – metu mokomės „tinkamo“ elgesio, atitinkančio mūsų

vaidmenis.

Socialinis pasaulis, kuriame auga vaikas, beveik visose srityse

diferencijuotas lyties atžvilgiu. Lytis yra vienas svarbiausių žmogaus

skiriamųjų bruožų, jo tapatumo ir patyrimo pagrindas. Vyro ir moters

skirtumai – sudėtingas reiškinys, apimantis ne tik anatomines,

fiziologines, bet ir asmenybės, elgesio skirtybes. Iš vyrų tikimasi vienų,

iš moterų – visai kitų dalykų: pavyzdžiui, tradiciškai priimta, kad vyrai

turi būti savarankiški, nepriklausomi, veiklūs, racionalūs, ambicingi,

siekiantys karjeros, o moterys – pasyvios, priklausomos, emocionalios,

besirūpinančios vaikais ir namų ruoša. Įvairūs veiksniai – kalba, šeima,

mokykla, bendraamžių grupės, žiniasklaida – jau nuo kūdikystės formuoja

žmoguje lyčių skirtybių suvokimą. Savo lyties supratimo formavimuisi

didžiulę įtaką daro šeima. Nuo gimimo kūdikis pradeda mokytis suvokti savo

lytį, nes nuo pačių pirmųjų dienų tėvai sąmoningai ar nesąmoningai elgiasi

su mažyliais skirtingai, priklausomai nuo jų lyties. [12]

Taigi tėvai atlieka socializacijos „agentų“ funkciją namuose. Paaugę

vaikai susiduria su kitais labai svarbiais jų tapatumą ir elgesį

formuojančiais žmonėmis – mokytojais. Šios srities tyrinėtojai yra

pastebėję, kad mokytojai paprastai laikosi skirtingo požiūrio į jų klasėje

besimokančius berniukus ir mergaites: pavyzdžiui, jei uždavus klausimą,

berniukas šūkteli aatsakymą prieš tai nepakėlęs rankos ir negavęs leidimo

atsakyti, mokytojas dažnai tai priima; bet kai taip „netinkamai“ pasielgia

mergaitė, jai padaroma pastaba. Tai rodo, kad berniukai turi būti

aktyvesni, o mergaitės – elgtis santūriau. Mokyklų paskaitos, kursai taip

pat lemia lyčių vaidmenų išmokimą. Pavyzdžiui, korėjiečių mergaitės privalo

pasirinkti tokias pamokas, kurios atspindėtų šeimos gyvenimą (maisto

gaminimas, drabužių siuvimas ir pan.); Lietuvos mokyklose darbų pamokų metu

mergaitės mokomos įvairių „moteriškos“ namų ruošos, o berniukai – „vyriškų“

darbų.[12]

Be abejo, paauglystėje bei jaunystėje svarbiais socializacijos

veiksniais tampa bendraamžiai. Atsižvelgiant į juos renkamasi dra.bužius,

kalbos manierą, interesus. Tėvai paprastai pripažįsta bendraamžių įtaką ir

todėl skatina savo vaikus rinktis „tinkamus“ draugus. Nuo mažų dienų lyčių

socializacijai didelę įtaką daro ir žiniasklaida – pavyzdžiui, televizijoje

vaikai dažniausiai mato stereotipiškus vyrų ir moterų charakterius bei

elgesio būdus. [25]

1. 1. 1. ĮVAIRŪS POŽIŪRIAI Į SOCIALIZACIJĄ

Visuomenės kaip socialinio saito konstrukcijos, kurias siūlo

Z.Baumanas, savo ruožtu irgi pasitarnauja gilesniam etikos ir moralumo

supratimui. Z.Baumanas naujai pažvelgia į visuomenę. Jam visuomenės

pagrindas – žmogiškasis bendrabūvis. Ir autorius neskuba jo formų

struktūruoti, o atvirkščiai, – siūlo jas analizuoti dinaminiu aspektu.

Z.Baumanui priimtinesnis visuomenės ne kaip struktūros, o kaip nuolatos

besitęsiančio, atsinaujinančio proceso, saito įvaizdis. Todėl visuomenės

sampratą modernybėje ir postmodernybėje jis sieja atitinkamai su

socializacijos ir socialumo procesais.

Z.Baumanas socializaciją aptaria kaip moralinio impulso pakeitimą

taisyklėmis, jo racionalizavimą. Panašu, kad autorius, operuodamas

socializacijos

terminu, apeliuoja į visuomenės kaip socialinės erdvės

organizavimą ir struktūravimą modernybėje. Jis nurodo tris socialinės

organizacijos būdus, kuriais moralumas transformuojamas į universalias

taisykles:

1. Veiksmo neutralizavimas moralumo požiūriu. Tai socialinio veiksmo

organizavimas, panaikinant bet kokius moralinius jo motyvus. Tokiu būdu jis

paverčiamas moraliniu požiūriu neutraliu.

2. Dehumanizacijos procesas. Jei pirmuoju žingsniu moraliniu požiūriu

neutralizuojamas socialinis veiksmas, tai šioje socialinės erdvės

organizavimo pakopoje reikalaujama, kad socialinės sąveikos dalyviai būtų

traktuojami kaip morališkai nevalidūs. Kitaip tariant, sąveikos partneriai

vienas kito nebelaiko moralinės atsakomybės objektais.

3. Veikėjo kaip moralės subjekto įvaizdžio ssuardymas. Moralinė objekto

savastis, jos visuma yra redukuojama į statistiškai įvertinamų socialinių

charakteristikų rinkinį. Kiekvienas veikėjas yra suvokiamas kaip įvairių

socialinių bruožų, atributų nešėjas.

Pasak Z.Baumano, šie trys socialinės erdvės konstravimo būdai

apsprendžia socialinės organizacijos etiką ir adiaforizuoja socialinį

veiksmą, atpalaiduoja ir išlaisvina jį nuo individualios moralinės

atsakomybės, kurią pakeičia išskydusi atsakomybė. Socialinė/kognityvinė

erdvė visiškai užgožia ir išstumia moralinę erdvę, kadangi moralumas

projektuojamas į taisykles.

Kitą procesą socialumą Z.Baumanas apibrėžia kaip moralumo

estetizavimą. Socialumą autorius aptaria, priešpriešindamas jį

socializacijai. Jei socializacija yra tikslinga ir racionaliai motyvuota

praktika, tai socialumas yra apibrėžiamas kkaip judantis nežinia kur. Jei

socializacija yra orientuota į ateitį, turinti ilgalaikius planus, tai

socialumas nemąsto apie ateitį ir gyvena dabartimi. Jei socializacija yra

kumuliatyvus, linijinis procesas, besiremiantis vakardienos laimėjimais,

tai socialumas nepripažįsta praeities. Jei autorius socializaciją apibūdina

kaip racionalų reiškinį, kaip moralumą universalizuojančią ir

racionalizuojančią ppraktiką, kaip socialinės/kognityvinės erdvės ir buvimo

su kitu struktūravimo principą, imanentišką modernybės patirčiai, tai

socialumą jis apibūdina kaip estetinį fenomeną, nestruktūrinį erdvės

organizavimo būdą postmodenybėje.

Autorius, norėdamas vaizdžiau atskleisti socialumą kaip estetinį

reiškinį, palygina jį su minios ir neogenčių fenomenais. Jo akimis, minia –

efemeriškas, trapus ir trumpalaikis buvimas su kitu. Tai spontaniškai

susiburiantys ir išsiskirstantys žmonės tam tikru tikslu tam tikroje

vietoje ir tam tikru laiku. Gi neogenties. metafora autorius nusako naują

bendrijos konstrukciją. Į jas buriamasi iš poreikio tradicijai, iš poreikio

dalintis savo tiesomis, įsitikinimais ir išgyvenimais ne bet kada, ne bet

kur, o tik su tam tikrais žmonėmis. Pasak Z.Baumano, tiek minios, tiek

neogentys yra neabejotinas socialumo proveržis, neartikuliuotų jausmų ir

emocijų protrūkis. Socialumas sukuria sąlygas miniai ir neogenčiai kaip

alternatyvioms bendrabūvio formoms. Jis įgalina betarpišką, nors ir

momentinį, buvimą su kkitu, bent jau akimirkai panaikina bet koką socialinę

distanciją, kuri būdinga racionaliai organizuotam buvimui su kitu. Čia

autorius prabyla apie estetinį artumą, kuris skiriasi nuo moralinio artumo.

Pastarasis išreiškia artumą kitam kaip moralės subjektui, tuo tarpu

estetinis artumas jaučiamas emocijas, jausmus, estetinius išgyvenimus

sukėlusiam subjektui.

Tokiu būdu Z.Baumanas socialumą ir jo apraiškas – minią ir neogentis –

pristato kaip postmodernybėje dominuojančią praktiką, kaip moralumą

estetizuojantį režimą. Jis įgalina estetinės erdvės kūrimą anapus moralinės

erdvės, paruošia dirvą spontaniškam ir emocionaliam buvimui su kitu.

Kaip matyti, tiek socializacijos, tiek socialumo kkompetencijos laukas

yra anapus moralinės erdvės. Pirmasis visuomenę formuoja kaip

socialinę/kognityvinę erdvę, antrasis – kaip estetinę erdvę. Socializacija

yra struktūrinis visuomeninio gyvenimo organizavimas, o socialumas –

nestruktūrinis. Pirmasis universalizuoja, racionalizuoja buvimą su kitu,

t.y. suteikia jam socialines charakteristikas ir sąlygoja

socialinį/kognityvinį kito vertinimą. Antrasis buvimą su kitu

sureliatyvina, suteikia jam emocinį atspalvį ir kitą paverčia estetinio

vertinimo, pasitenkinimo objektu. Socializuojanti praktika vyrauja

modernybėje, o estetizuojanti – postmodernybėje. Tačiau tiek

socializacijos, tiek socialumo magiška veikimo galia baigiasi ties moraline

erdve, t.y. ties individualiu kasdienišku kontekstu, modernybėje visiškai

užgožtu ir išstumtu socialinės erdvės, o postmodernybėje iškeltu kaip

alternatyviu estetinei erdvei. [10]

1. 1. 2. SOCIALIZACIJOS ASPEKTAI

Paskutiniais dešimtmečiais Lietuvos visuomenėje įvykusios permainos

buvo gilios, bet vyko nepakankamai jas suvokiant ir viešai nepakankamai

aptariant. Po trumpo pakilimo laikotarpio išryškėję nusivylimo atkurtos

nepriklausomos valstybės tikrove požymiai peraugo į rimtą dvasinę, moralinę

ir politinę šalies visuomenės krizę. Okupacijos metu įvykusi priverstinė ir

forsuota visuomenės modernizacija ir sekuliarizacija tradicinę

krikščionišką vertybių sanklodą sugriovė ne tik išoriškai, bet ir iš

vidaus. Prasidėjo gelminis krikščioniškosios pasaulėžiūros ir iš jos

kylančių pamatinių vertybių irimas. Šis procesas stebimas ir šiandien. [22]

Kultūra, kaip praeities ir dabarties vertybių sistema, grindžiamas ne

vienas mokomasis dalykas, o visas mokymo procesas. Reformuojamos mokyklos

ugdymo turinį grindžiant tautos psichologija, mentalitetu, dvasiniais

tautos bruožais. Svarbų vaidmenį atlieka liaudies pedagogika, kuri įkūnija

tautos dvasinius lūkesčius, idealus, pažiūrų sistemą. Šiuolaikinė šeima

išgyvena krizę: kai kurie vaikai sunkiai adaptuojasi gyvenime, lėtai

bręsta, ne visiems pavyksta išsiugdyti humaniškumo, pareigos, atsakomybės

ir kitas dvasines savybes. Viena iš šios krizės priežasčių – menki,

„trūkinėjantys“ šiuolaikinės šeimos ryšiai su prosenelių išpuoselėtomis

ugdymo tradicijomis, vaiko įtraukimo į visuomenės gyvenimą istoriniu

patyrimu.

Sudėtinga šalies socialinė ir ekonominė būklė sąlygoja ne tik

visuomenės kultūrinį, dvasinį, bet ypač dorovinių vertybių nuosmukį. Nuo

jos labai priklauso šeimos socialinė būklė bei kriminogeninė vaikų . ir

jaunimo situacija. Nepilnamečių nusikalstamumas auga: 2002 metais iš visų

nusikaltimų padarymu kaltinamų asmenų 13.7 procento buvo nepilnamečiai,

2003 metais nepilnamečiai sudaro 14,3 procento bendro nusikaltimus

padariusių asmenų skaičiaus. Narkotinių medžiagų sukeliančių priklausomybę

vartojimas tarp vaikų ir jaunimo tampa socialiniu reiškiniu. Per

pastaruosius 4 metus narkotikų šalyje imta vartoti 5 kartus daugiau, jie

nelegaliai pardavinėjami mokyklose, gatvėse, įvairiose pramogų vietose.

Intraveniniai narkotikai tampa pagrindiniu žmogaus imunodeficito viruso

(ŽIV) plitimo keliu, infekuotų ŽIV asmenų amžius nuolat jaunėja,

jauniausiajam infekuotam – 15 metų. [30] 1.2 JAUNYSTĖ – KAIP AMŽIAUS TARPSNIS

Kada žmogus vadinasi jaunu, kada senu? Pasaulinė sveikatos apsaugos

organizacija prie SNO dabar yra priėmusi tokį žmogaus amžiaus

periodizavimą:

nuo gimimo iki 44 metų – jaunas;

nuo 45 iki 59 metų – vidutinio amžiaus;

nuo 60 iki 74 – senyvas;

nuo 75 iki 89 – senas;

virš 90 metų – ilgaamžis.

Į vystymosi veiksnius susiklostė skirtingos pažiūros. Viena seniausių

– dualistinis idealizmas. Pasak jo, materija yra neaktyvi, jai aktyvumą

teikia dvasia. Žmogaus kūnas iš prigimties yra neaktyvus, jį išjudina jame

esanti siela – nemateriali energija. Biologiniai ir psichologiniai

veiksniai įtakoja žmogaus gyvenimą, o jį būtų galima suskirstyti tokiais

tarpsniais:

1. Kūdikystė – iki 1 metų.

2. Vaikystė – 1-11 metai.

3. Paauglystė – 12-16 metai.

4. Jaunystė – 17-21 metai.

5. I subrendimo amžius – 22-35 metai.

6. II subrendimo amžius – 36-60 metai.

7. Pagyvenusio amžius – 61-74 metai.

8. Senatvė – 75-90 metų.

9. Ilgaamžiškumas – 90 ir daugiau metų.

Jaunimą galima išskirti, traktuoti kaip atskirą socialinę grupę bei

ypatingą visuomenės dalį. Jaunimo išskirtinumas siejamas su žmogaus

gyvenimo laikotarpiu, kuomet yra integruojamasi į visuomenę, bręstama,

tampama nepriklausomais, bandoma įsitvirtinti darbo rinkoje, pradedama

kurti šeima bei socialinė, materialinė padėtis. Vienas iš jaunimo

išskirtinumo yra jų amžius, tačiau jaunimo amžiaus ribos apibrėžiamos labai

įvairiai. Kalbant apie jaunimo išskirtines savybes, galima daugiau

akcentuoti į laisvalaikio praleidimo specifiką, būdą, galimybes, o taip pat

ir į iniciatyvumą, energingumą, aktyvumą, veiklumą, ambicingumą, didesnius

norus ir didelių tikslų siekimą. Jaunimas – išskirtinė visuomenės dalis,

turinti savo interesus, pomėgius, bruožus bei problemas. Vienas iš

pagrindinių jaunimo grupės išskirtinumų – jos didesnis pažeidžiamumas bei

siekis tvirtintis darbo rinkoje ir visuomenėje.

Pagrindinis šio amžiaus jaunuolių veiklos bruožas skirtingas negu

paauglių. Pavyzdžiui mokymasis. Jaunystės amžiaus moksleiviai įsigilina į

mokymąsi kaip į tolimensnės

jų egzistencijos pagrindą. Mokymąsis tampa bene

svarbiausiu jų gyvenimo uždaviniu. Tai paveikia ir bendra jų veiklos

organizavimą. [19]

Jaunuolis darosi visuomeninkas. Jis darosi sąmoningas ir aktyvus

veikėjas. Kyla poreikis atsakyti į rūpimus gyvenimo filosofijos klausimus.

Jaunuolis nori filosofuoti ne šiaip sau, bet pagrystai, remdamasis mokslo

laimėjimais. Moksle jis ieško pagrįstos tiesos apie visatą, žmogų, jo

paskirtį ir likimą šiame pasaulyje. Vadinasi, paprastas pažintinis

interesas perauga į apibendrinto filosofinio tikrovės pažinimo interesą.

Tokio intereso tenkinimas pamažu formuoja pažiūras į tikrovę. Ir

nenuostabu, kad 18-ųjų metų pabaigoje – 19-aisiais savo gyvenimo metais

jaunuolis jaučiasi tarsi iš naujo savarankiškai radęs atsakymą į daugelį

pasaulėžiūrinių klausimų.

Energingas pasaulėžiūrinių interesų tenkinimas plėtojas intelekto

jėgas. Paauglystėje mokslo, visuomeninio ir asmeninio gyvenimo tiesos buvo

priimamos remiantis suaugusiųjų autoritetu, paauglys stengėsi būti panašus

į suaugusįjį, kartoti jo pažiūras ir mėgdžioti jo samprotavimus, o

ankstyvosio jaunystės amžiaus moksleivis siekia, kad jo tiesa būtų

patikimai pagrįsta, nekeltų abejonių, ir tik tokią tiesą jis laiko

priimtiną. Vadinasi, jis siekia suvokti tikrovę tokią, kokia ji yra,

realistiškai mąstyti. Jo protas bando skirti faktus ir teorijas. Jaunuolis

pradeda pasitikėti savo proto galiomis, ssiekia konstruktyviai ir kūrybiškai

spręsti problemas, mokosi mąstyti, visapusiškai samprotauti.

Taigi plėtodamasis intelektas nuo paauglystės iki ankstyvosios

jaunystės nueina tolimą kelią: nuo mąstymo priklausomumo iki mą.stymo

autonomijos. Net mokytojams tai kartais sukelia namažai sunkumų. Jaunuolio

nepatenkina šabloniški, vadovėliniai atsakymai į klausimus. Jis kritikuoja

standartinį mąstymą, dažnai kitaip negu mokytojas vertina įžymius

rašytojus. Visa tai yra ženklas, kad vystosi mąstanti ir kūrybinga

asmenybė. [27]

Jaunystėje laisvalaikis įgauna visiškai kitą prasmę. Jis nori jį

panaudoti prasmingam suaugusiojo žmogaus gyvenimui. Jis kitaip negu

paauglys skaito grožinę literatūrą, kitaip žiūri kino filmus ir televizijos

laidas, kitaip linksminasi. Grožinė literatūra jam darosi gyvenimo mokykla.

Čia jis ieško atsakymo į gyvenimo klausimus, mokosi pažinti save, gyvenimą,

suformuluoti principus, kuriais būtų galima pagrįsti savo elgesį, padedantį

prasmingaiu, geriau, perspektyviau veikti ir gyventi. To paties jis ieško

kino filmuose ir televizijoje, tuo tarpu pasislinksminimuose, jis nori pats

pasirodyti, pamatyti kitus, užmegsti naudingus socialinius ir draugystės

santykius. Pasilinksminimuose jaunuoliai dažnai kopijuoja suaugusiųjų

elgesį, įpročius, o jie ne visada atitinka sveikatos, estetikos ir etikos

reikalavimus.

Laisvalaikis sudaro sąlygas žmonių santykiams užsimegzti, plėtotis ir

klestėti. Ankstyvojoje jaunystėje labai pasikeičia santykiai su tėvais,

draugais ir mokytojais. [3]

Jaunimas, viena vertus, išsiskiria impulsyvumu, radikalumu, energija,

aktyvumu, skirtingu gyvenimo būdu bei laisvalaikio praleidimu, kita vertus,

jie yra pakankamai priklausomi nuo tėvų, vyresniųjų tiek finansiškai, tiek

sprendžiant įvairias jaunimui kylančias problemas.Nors galima būtų jaunimą

laikyti veikliu, iniciatyviu, tačiau galima manyti, kad jaunimas nelabai

sugeba spręsti jiems kylančias problemas, yra pakankamai nesavarankiškas

bei nebrandus.

Galima būtų įvardinti nemažai įvairių jaunimo bruožų. Nors yra

teigiama, kad jaunimas turi bendrus interesus, bendras savybes bei

problemas, tačiau išskirti skirtingas jaunimo grupes, galima. Besimokantis

jaunimas, bei jau dirbantis jaunimas. ŠŠių dviejų jaunimo grupių poreikiai,

interesai bei esminiai bruožai yra skirtingi. Pasak ekspertų, besimokantis

jaunimas, yra laisvesnis, turi mažiau atsakomybės, daugiau linkęs ieškoti.

Jaunimui kaip visumai labiau būdinga įvairovė, nei kitoms socialinėms

grupėms.

Galima įžvelgti tam tikrus skirtumus tarp kaimo ir miesto jaunimo.

Pasak ekspertų, kaimo jaunimas šiek tiek skiriasi nuo miesto jaunimo

bendravimo, laisvalaikio praleidimo, dalyvavimo visuomeninėje veikloje

galimybėmis. Kaime jaunimas turi mažiau galimybių bei susiduria su

aštresnėmis socialinėmis problemomis. Fokusuotoje grupinėje diskusijoje

dalyvavęs kaimo vietovių jaunimas atkreipė dėmesį, kad kaimo jaunimas

išsiskiria iš kitų socialinių grupių skirtingu požiūriu, įsitikinimais,

pomėgiais bei elgesiu. [19] 1. 3. NARKOTIKAI JAUNIMO TARPE

Kodėl jauni žmonės vartoja narkotikus? Priežasčių gali būti labai

daug: jie neturi rimto užsiėmimo, jiems nuobodu; jų draugai vartoja

narkotikus; jie mėgsta riziką; jie nori šokiruoti tėvus ir draugus; tai yra

madinga; jie nori pabėgti nuo šiandieninio gyvenimo ir asmeninių problemų.

Šiandien narkotikų nesunku gauti, tai kodėl gi neišbandžius jų poveikio?

Jiems patinka „ta“ savijauta. Gana dažnai jauni žmonės narkotikų vartojimą

supranta kaip protestą prieš suaugusiųjų pasaulį, prieš tėvus. Ne be

reikalo „eksperimentuojančio“ jaunimo dauguma priklauso 14-17 m. amžiaus

grupei, nes būtent paauglystėje būdingas noras tapti savarankišku,

nebepriklausomu nuo tėvų, turėti „savo“ požiūrius, vertybes, o narkotikų

vartojimas tampa vienu iš būdų tai įrodyti. Neretai pagrindiniu narkotikų

vartojimo motyvu tampa smalsumas. Paaugliams būdingas nekritiškas požiūris

į reiškinius, siekis patirti malonumą „čia ir dabar“, autoritetų neigimas,

smalsumas, nnoras tapti nepriklausomais, galų gale – nesugebėjimas realiai

numatyti narkotikų vartojimo pasekmių. [17]

3. 1. NARKOTIKŲ SĄVOKA BEI JŲ RŪŠYS

1.

Narkotikai – tai organinės ar neorganinės kilmės vaistinė medžiaga,

vartojama gryna ar kaip sudėtinė preparatų dalis. Toks narkotikų

apibrėžimas pateikiamas žodyne, tačiau jis dar ne visas. Narkotikų yra

įvairiausių pavidalų, formų ir spalvų. Jų tokia daugybė, o kai kurių net

neįtartum, kad tai narkotikai. Pavyzdžiui, namų vaistinėlėje pilna

narkotinių medžiagų: aspirinas ir paracetamolis, mikstūra nuo kosulio ir

vaistai nuo peršalimo. Net kavos ar arbatos puodelyje yra narkotinių

medžiagų – kofeino, stimuliuojančio nervų sistemą. Alkoholis ir tabakas

taip pat yra narkotikai. Medžiagos, kurias vadintumėme tikrais narkotikais

– heroiną, kokainą ir „Ecstasy“ – labai skirtingos. [30]

Narkotiku laikoma kiekviena augalinės ar sintetinės kilmės medžiaga,

kuri, įvedant ją į organizmą, pakeičia jo funkcijas ir po nuolatinio

vartojimo priveda prie psichinės ir fizinės priklausomybės. Narkomanija

pasireiškia narkotikų arba įvairių kitų preparatų vartojimu be medikų

parodymų. [14]

Narkomanija – tai liga, kurią sukelia nuolatinis narkotinių medžiagų

vartojimas. Šia liga sergantis žmogus yra fiziškai ir psichiškai

priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Psichinė priklausomybė, pasireiškusi

liguistu noru vėl patirti narkotinio apsvaigimo būseną, gali susiformuoti

jau po pirmojo karto narkotikų vartojimo. Ilgą laiką vartojant narkotikus,

ląstelės pripranta prie šių medžiagų, ir narkotikai tampa būtini organizmo

biocheminei pusiausvyrai palaikyti. Organizmo tolerancija narkotinėms

medžiagoms didėja, todėl apsvaigimui sukelti reikia vis didesnės narkotikų

dozės. Pamažu dozė tiek padidinama, kad narkotikų nevartojusiam žmogui ji

gali būti mirtina. Negavus narkotikų, atsiranda abstinenciniai reiškiniai –

fiziniai ir psichiniai sutrikimai. Apima depresija, nerimas, susiaurėja

sąmonės laukas. Narkomaną užvaldo viena mintis – kaip gauti narkotikų. [12]

Socialinėje medicinoje narkomanija skirstoma į neskausmingą, kai žmogus

gali nustoti vartoti narkotikus, ir skausmingą, kai narkomanas tampa

priklausomu nuo šių medžiagų. Neliguisto narkotikų vartojimo pasekmės –

pykinimas, haliucinacijos, galvos skausmas. Tai sulaiko kai kuriuos vaikus

nuo tolesnio jų vartojimo. Tie, kurie ir toliau vartoja narkotikus,

atsiranda įprotis, kuris vadinamas abstinencija (narkotikų alkis), kuris

sukelia didelį fizinį ir moralinį skausmą, norą daugiau ir dažniau vartoti

narkotikus.

Pasaulyje žinoma apie 500 narkotinių medžiagų rūšių, iš jų 100 tikrų

narkotikų ir apie 50 psichotropinių preparatų. [12]

| |

| |

| . |

|Remiantis Statistikos Departamento pranešimu spaudai Nr. 04/086 (2005 m. |

|birželio 17 d.) galima nurodyti šias narkotinių bei psichotropinių |

|medžiagų rūšis: |

| |

|Augalinės kilmės narkotikai |

|Aguonos ir jų dalys |

|Aguonų ir jų dalių ekstraktas |

|Aguonų ir jų dalių koncentratas |

|Marihuana (kanapės) |

|Kanapių žaliava |

|Haliuciogeniniai grybai |

|Hašišas |

|Pusiau sintetiniai narkotikai |

|Heroinas |

|Kokainas |

|Sintetiniai narkotikai |

|Natrio oksibutiratas-GHB |

|Amfetaminas |

|Ekstazis (MDMA, MDE) |

|Metkatinonas (efedronas) |

|LSD |

|Diazepamas (relaniumas) |

|Metamfetaminas |

|Klonazepamas |

|Nitrazepamas |

|Tramadolas |

|Lorazepamas |

|Metadonas |

|I kategorijos prekursoriai |

|BMK |

|Safrolas |

|Efedrinas |

Iš pradžių narkotikai sukelia euforiją, tačiau vėliau atsiranda

mieguistumas, šleikštulys, vėmimas. Vartojančių

vyzdžiai susitraukia,

paakiai pabrinksta, atsiranda niežulys. Perdozavimo poveikis: kvėpavimas

tampa negilus ir lėtas, lipni ir drėgna oda, konvulsijos, koma ir galima

mirtis.

Greitai išsivysto narkotikų tolerancija ir priklausomybė nuo jų.

Naudojant tuos pačius švirkštus galima užsikrėsti AIDS, hepatitu. Nėščioms

moterims vartojimas gali sukelti persileidimą, išankstinį gimdymą ar

vaikučio priklausomybę, kuris gali jausti stiprią abstinenciją.

Žvelgiant į narkomanijos terminą socialiniu – edukaciniu aspektu,

galima teigti, jog narkomanija yra deviantinio elgesio forma,

pasireiškianti fizine ar psichine priklausomybe, nuolat fiziškai ir

psichiškai alinančia vaiko organizmą ir skatinanti socialinę asmenybės

deadaptaciją. Pagrindinis narkomanijos pavojus ne tiek fizinė žala

organizmui, kiek asmenybės degradacija, kuri ištinka 10-20 kartų greičiau

nei vartojant alkoholį. Vaikai narkomanai nustoja domėtis mokslu, mokykla,

o vėliau apskritai meta mokyklą. Palaipsniui susilpnėja ir nutrūksta

naudingi socialiniai ryšiai su draugais, mokyklos bendruomene, klase,

pedagogais, sudėtingėja santykiai šeimoje, vystosi egoistiniai charakterio

bruožai, laisvamanystė, melagystė. Visas dėmesys sutelkiamas narkotinių

medžiagų įsigijimui.[28]

3. 2. VISUOMENĖS ĮTAKA

Vaikai ir jaunimas, kaip svarbi visuomenės dalis, jau daug dešimtmečių

įvairiais aspektais nagrinėjama psichologų, edukologų, sociologų ir kitų

sričių atstovų. Reikia konstatuoti, kad šiandieninis jaunimas “serga”

įvairiomis socialinėmis ligomis: klesti alkoholizmas, narkomanija,

toksikomanija, prostitucija, nusikalstamumas. Tai toli gražu ne visos

problemos, kurios kamuoja jautriausią visuomenės dalį. Socialinės jaunimo

problemos užima svarbią vietą pedagogų bei kitų mokslininkų moksliniuose

tyrimuose. [16]

Pagrindinė nepilnamečių narkomanijos priežastis glūdi auklėjime,

sukeliančiame socialinių –pedagoginių ir socialinių problemų. Vienos

n.arkologinės pagalbos duomenimis, tarp 344 vaikų, sergančių narkomanija,

buvo pastebėta:

➢ socialinė tėvų, kaip asmenybių degradacija (nepastovus darbas,

kriminalinis elgesys);

➢ nesveika atmosfera šeimoje, kaip jos iširimo pasekmė;

➢ sunki materialiai padėtis;

➢ auklėjimas nepilnoje šeimoje. [29]

Jei prieš 5 metus narkotikus vartojantys jaunuoliai buvo iš vargingų,

alkoholikų, kriminalinių, nusikaltėlių, pasižymėjusių žiaurumu šeimų, tai

dabar – vaikai iš šeimų, turinčių gerą socialinę padėtį. Narkotikai tampa

tam tikru gyvenimo stiliumi, atributu. Diskotekos, koncertai, jaunimo

vakarėliai tampa pavojingomis narkotikų platinimo vietomis, kuriose laisvai

parduodami ir vartojami narkotikai.

Šie duomenys rodo, kad narkomanu tampama, o ne gimstama. Manoma, jog

daugiausiai narkomanų yra tarp tokių jaunuolių kaip:

➢ teritorinėse grupėse, susiformavusiose pagal gyvenamąją ar mokymosi

vietą.

➢ delinkventinėse ir kriminalinėse vaikų bei suaugusių grupėse. [12]

Makro priežastys lemiančios žalingų įpročių plitimą – tai naujos

socialinės &– kultūrinės, ekonominės sąlygos. Pasak amerikiečių sociologo

R.Mertono, narkomanija, kaip alkoholizmas bei valkatavimas, yra socialinės

adaptacijos forma, kurią pasirenka patyręs nesėkmę ir atsisakęs socialinių

tikslų žmogus. Tai aktualu analizuojant šių dienų Lietuvos situaciją ir

žmonių socialinės sėkmės bei nesėkmės suvokimą. Iš tiesų, labai didelė

dalis žmonių patyrė nesėkmę, nes nebuvo susikūrę tam tikrų naujų socialinių

– ekonominių sąlygų strategijos. Visada socialinių – ekonominių pasikeitimų

procesą lydi įvairios deviacijos.

Bendra marginalumo atsiradimo priežastis – chaotiškas visuomenės judėjimas

kitos, dar aiškiai neapibrėžtos socialinės – ekonominės ir politinės

sistemos link.

Tos priežastys susijusios ssu socialiniais – kultūriniais veiksniais:

➢ Kultūros, dažniausiai subkultūros poveikis. Kultūriniam veiksniui

priskiriama gimtoji kalba, religija, valgis, tradicijos ir ritualai;

narkotikų prieinamumas;

➢ Narkotikų verslo augimas ir platinimas sparčiai plečiasi.

Gyventojų ir profesinių grupių nuomone pagrindinė žalingų įpročių

plitimo priežastis yra neužimtas laisvalaikis ir mikro- bei makro-

socialinės kontrolės stoka.

Jaunimas turėtų gauti kuo daugiau informacijos apie propaguojamą sveiką

gyvenseną, apie organizuojamą laisvalaikį be svaigalų. Taip pat jaunimui ir

jų tėvams, draugams bei artimiesiems reikia kuo daugiau informacijos,

konsultacijų socialinės pagalbos klausimais. [30]

Pamokėlės ar valandėlės narkotikų žalos tema kažin ar gali atsverti iš

supančios aplinkos gaunamą „švietimą“, kurį suteikia bendraamžiai ir

populiariosios kultūros terpė. Vaikai imlūs naujovėms, ir žinių jie gauna

iš kino filmų, televizijos, vaizdajuosčių, kompaktinių diskų, žurnalų,

interneto svetainių, virtualių pokalbių kambarių. Mūsų šiandieninės

kultūros mados ir tendencijos propaguoja kartais šokiruojančias vertybes.

Vaiką ar paauglį supa gausybė įvairių pranešimų apie tai, kas gero „slypi“

tokiose medžiagose kaip alkoholis, tabakas ar narkotikai. TV personažai

gyvena narkotikais uždirbtų pinigų sukurtoje prabangoje; interneto svetainė

propaguoja pritarti marihuanos legalizavimui; mėgstamos kino žvaigždės

herojus naujausiame filme nesiskiria su cigaru; populiari daina pasakoja,

kaip nuostabiai narkotikų poveikyje atrodo Paukščių takas. Su narkotikais,

alkoholiu, cigaretėmis susiję „pranešimai“ paauglius gali pasiekti visai

netikėtai: iš žurnale išspausdintos reklamos, parduotuvėje skambančios

dainos, kino filmo herojaus posakio. Šie „ženklai“ paprastai tiesiogiai

neskatina vartojimo – tačiau jie tarsi kuria nnuostatą, kad vartojimas yra

„normalus“ dalykas. [30]

Nespėjus jaunam žmogui susidaryti klaidingą nuomonę, reikia kuo plačiau

bei efektyviau skle.isti informaciją apie narkotikų psichologinę bei

fiziologinę žalą jam.

3. 3. BENDRAAMŽIŲ ĮTAKA

Pirmąjį bandymą dažniausiai lemia aplinkiniai..Paauglių

socializacijos ypatybė – sekti mada, bendraamžiais, jiems būdinga didelė

tarpusavio priklausomybė. Draugų įtaka labai svarbi, ypač pradedant vartoti

narkotikus. Daugumai jaunuolių pirmą kartą narkotikų pasiūlo draugai arba

draugų draugai. [10]

Rizikos faktoriai, susiję su bendravimu už šeimos ribų:

➢ prasti bendravimo įgūžiai;

➢ bendravimas su asocialiais bendraamžiais;

➢ teigiamas požiūris į narkotikų vartojimą mokykloje, tarp draugų,

bendruomenėje.

Dažnai laikomasi nuomonės, jog pradėti vartoti narkotikus pastūmėja

draugai, tačiau iš tiesų dažnai vyksta atvirkščiai – draugai keičiami tam,

kad būtų su žmonėmis, pasirinkusiais tokį patį gyvenimo stilių.

Tai, ar jaunuolis pradės vartoti narkotikus, labai priklauso nuo jo

nuostatų narkotikų atžvilgiu: tiek to, kaip jis supranta narkotikų keliamą

pavojų savo sveikatai, tiek nuomonės, ar jo bendraamžiai pasmerks šį jo

žingsnį. [19]

Bendraamžių bičiulių įtaka svarbi ir apsisprendžiant vartoti

cigaretes, alkoholį ar narkotikus. Jei paauglys galvos, jog jo bendraamžiai

nepritars jam ir jį pasmerks, didelė tikimybė, kad jis ir nepradės vartoti

nė vienos iš šių medžiagų. Paskaičiuota, kad kiekvienas narkomanas per

metus pripratina apie 10 – 15 žmonių prie narkotikų, tai parodo, kad ši

socialinė grupė progresyviai didėja. Be to, dauguma narkomanų serga

hepatitu, AIDS ir kkitom nepagydomom ligom. Bendraudami jie užkrečia kitus.

Dažnai jaunuolis bando išvengti streso, pabėgti nuo vienatvės,

nugalėti drovumą, atrodyti suaugusiu ar patenkinti savo smalsumą. Juk

paauglystė – žemo savęs vertinimo laikotarpis. Jaunas žmogus paprastai

nespėja augti ir keistis taip greitai, kaip jam norėtųsi. Jis gali jaustis

ne toks protingas, patrauklus, talentingas ar populiarus, kaip jo

bendraamžiai. Vienas iš būdų išspręsti kylančias problemas — mėginimas

pasitelkti narkotikus ar alkoholį.

Narkomanais dažniau tampa nepilnų irzlūs, jautrūs, greitai netenkantys

dvasinės pusiausvyros, silpnavaliai, nepasitikintys savimi, greitai

pasiduodantys kitų įtakai, turintys psichologinių problemų jaunuoliai.

Dažniausiai tai asmenys, neturintys gyvenime tikslo, ieškantys netikrų

malonumų, lepūnėliai, nesuprasti artimųjų bei bendraamžių, linkę

pervertinti savo galimybes arba nusivylę po nesėkmių. [12]

Pasitaiko, kai į narkotikus įninka kuris nors iš draugų. Todėl būtina

iš anksto paruošti jaunuolį tokiai situacijai. Reikia patarti nesistengti

pačiam jį išgelbėti, nes tai gali padaryti tik specialistai. Galima

pasiūlyti draugui gydytis, pasakyti, kad su narkomanu draugauti neketinąs.

Jeigu draugas nesiryžta pradėti gydytis, galima pabandyti jį įkalbėti.

Jokiu būdu negalima užtarti narkomano, duoti jam pinigų, leisti nakvoti

savo namuose. Jaunuolis turi suvokti, kad tokia pagalba draugui nenaudinga,

o jam pačiam – pavojinga! [22]

Mokykla gali suteikti moksleiviams žinių apie narkotikų vartojimo

riziką, pasekmes, formuoti socialinius įgūdžius, padėsiančius atsispirti

socialiniam spaudimui vartoti įvairius narkotikus. Kartais užtenka vien

paramos, padrąsinimo, užuojautos, pritarimo ar supratimo, kartais reikia ir

rimtesnių žingsnių – psichologinės pagalbos, bendrų

mokytojų bei tėvų

pastangų. Tėvai bei mokytojai turi matyti su kuo bendrauja vaikas, patarti

jam. Matant, su kuo vaikas draugauja, lengviau jį apsaugoti nuo blogos

įtakos. Psichologai pripažįsta: jei mokinys jaus suaugusiųjų meilę,

pagarbą, globą, domėjimąsi savo asmenybe, tikės, kad šie nori jį suprasti,

padėti, tai sumažins narkotikų vartojimo tikimybę. [12]

3. 4.. SEIMOS ITAKA

Rizikos faktoriai leidžia įvertinti situaciją ir nustatyti asmenų

grupes, kuriose yra didžiausia narkotikų pavartojimo galimybė.

Kiekvienas šis faktorius turi įtakos asmens psichologiniam ir socialiniam

ugdymuisi. Didžiausią reikšmę vaiko ugdymuisi turi šeima.

Reikšmingiausi neigiami ffaktoriai šeimoje yra:

➢ netinkamas auklėjimas, ypač jei vaikas yra sunkaus būdo ir turi

elgesio sutrikimų;

➢ chaotiška namų aplinka, ypač jei tėvai piktnaudžiauja narkotinėmis

medžiagomis ir pan.arba serga psichikos ligomis;

➢ nesirūpina vaiku, nėra tarpusavio supratimo.  

Ankstyvą narkotikų vartojimo pradžią lemia ne tiek pačių jaunuolių,

kiek jų tėvų socialinė destabilizacija.

Čia susipina aukščiau išskirtos narkotikų vartojimo mikro ir makro

priežastys: šeimų, kurios patyrė socialinę nesėkmę pasikeitus socialinėms –

ekonominėms sąlygoms, vaikų narkotikų vartojimas – tai reakcija į tėvų

nesėkmes. Didelė dalis tų ššeimų – aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys.

Todėl jų vaikams iškilo sunki pasirinkimo užduotis – arba atsisakyti

vertybių, kurias diegė jų tėvai (pvz., siekis įgyti išsilavinimą), arba

pasirinkti tas vertybes jau tarsi žinant, kad jos socialinės sėkmės

neatneš, kaip kad neatnešė ir jų tėvams. [12]

Norėdami apsaugoti savo vaikus nuo narkomanijos liūno, tėvai turėtų

deramai juos auklėti ir rodyti gerą pavyzdį. Pirmiausia reikia stengtis

išsaugoti su vaiku kuo stipresnį emocinį ryšį – mylėti jį, padėti jam,

domėtis jais. Geri santykiai šeimoje apsaugo vaiką nuo klaidingų žingsnių.

Ir atvirkščiai, nesutarimai su tėvais, jų abejingumas greičiau stumteli

vaiką į narkotikų liūną. Antra, reikia namuose sukurti kuo jaukesnę

atmosferą, leisti vaikams užsiimti mėgstama veikla, pasikviesti į namus

draugų. Nors gyvenime būna ir nelengvų akimirkų, negalima dejuoti, ypač

girdint vaikui. Nuolat girdėdamas, koks sunkus gyvenimas, kiek daug

aplinkui blogų žmonių, apgaulės, vaikas gali nusivilti gyvenimu. O tai

pavojinga, tad verčiau pasidžiaugti tinkama sveikata, daugiau su vaiku

papramogauti, dažniau lankytis įdomiuose renginiuose. Būtina vaiką išmokyti

gerbti ne tik kitus, bet ir save. Save gerbiantis jaunuolis lengviau

pasakys „ne“, kai jam bus siūloma alkoholis, cigaretės ar narkotikai. O

savigarbą ugdo bendra veikla, suaugusiųjų pagyrimas, jų pasitikėjimas, tam

tikros pareigos namuose. Jei vaikas šeimoje jaučiasi visavertis šeimos

narys, jis ima save gerbti. Dabar vaikai nuo mažens žino apie narkotikus ir

tarpusavyje kalba apie juos. Bet tėvams vistiek dera pasišnekėti su savo

atžalomis. Tokiam pokalbiui reikia pasiruošti iš anksto, nes vaikas turi

gauti daugiau žinių. Nereikėtų vien tik bandyti įbauginti vaiką: kalbėti

apie nnarkotikų daromą žalą, AIDS ir kitas su jais susijusias ligas. Vaikas

turėtų žinoti, kad pradėjus vartoti narkotikus visiškai prarandamas

savarankiškumas ir tampama narkotikų platintojų vergu.

Žinant rizikos veiksnius, vartojimo motyvus, galima sukurti ir

stiprinti apsaugančius nuo narkotikų vartojimo veiksnius. Šie veiksniai

šeimoje – tai geri tėvų bei vaikų tarpusavio santykiai, pasitikėjimo ir

bendradarbiavimo atmosfera šeimoje, tėvų domėjimasis vaikų problemomis,

abipusė pagarba. [25]. 1. 3. 5. NARKOTIKŲ PREVENCIJA

Koordinavimo modeliai europos sąjungos šalyse

Koordinavimas:

Globalus (sveikatos priežiūra, socialiniai reikalai, teisėsauga,

švietimas ir ugdymas, vidaus reikalai ir kt. ) 12 ES šalių + Norvegija,

Specifinis (atskiros institucijos atskiroms problemoms spręsti), 3 ES

šalys

Pagrindinės funkcijos: teikia LRV pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos

valstybės biudžeto asignavimų priemonėms įgyvendinti;

teikia LRV, valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms

pasiūlymus dėl narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės veiklos

prioritetinių krypčių, tobulinimo;

analizuoja ir vertina valstybės ir savivaldybių institucijų bei

įstaigų ataskaitas apie tai, kaip įgyvendinamos priemonės;

koordinuoja suinteresuotų valstybės ir savivaldybių institucijų bei

įstaigų keitimąsi informacija apie narkomanijos prevencijos ir narkotikų

kontrolės priemonių įgyvendinimą;

palaiko ryšius su ES, užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis

ir tarptautinėmis organizacijomis, atstovauja LR užsienio valstybėse ar

tarptautinėse organizacijose (EMCDDA, ET Pompidou grupėje);

organizuoja narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimo

stebėjimą, analizuoja tendencijas šalyje ir užsienyje, narkotinių medžiagų

vartojimo padarinius;

informuoja visuomenę, bendradarbiauja su visuomeninėmis

organizacijomis, visuomenės informavimo priemonėmis, mokslo ir studijų,

kitomis institucijomis;

Nacionalinė narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės 2004 –

2008 metų programa

Programos tikslas – sustabdyti ir sumažinti narkomanijos plitimą,

nustatyti ir įgyvendinti pagrindines valstybės politikos gaires ir veiklos

kryptis narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės srityje, padidinti

narkomanijos prevencijos Lietuvoje veiksmingumą

Realumas

Veiksmingumas

Rezultatas

Naujas požiūris – Integruotas, subalansuotas, multidisciplininis

Prioritetinės narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės kryptys:

pirminė narkomanijos prevencija vaikų ir jaunimo tarpe;

asmenų, vartojančių narkotines ir psichotropines medžiagas, sveikatos

priežiūra, reabilitacija ir socialinė reintegracija;

neteisėtų narkotikų ir psichotropinių medžiagų pasiūlos mažinimas;

moksliniai tyrimai, informacinės sistemos plėtra, koordinavimas.

Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programa

Visų pirma tvirtinti ir finansuoti tas narkomanijos prevencijos

programas, kurios skirtos narkotikų vartojimo mokyklose, šeimose, vaikų,

jaunimo pasilinksminimo vietose prevencijai, remti projektus, skirtus

gatvės  ir asocialiose arba didesnės rizikos grupei priklausančiose šeimose

augantiems vaikams.

Sukurti ir įdiegti moksliniais tyrimais pagrįstą narkomanijos

prevencijos ir narkotikų kontrolės stebėsenos, vykdomų programų ir projektų

veiksmingumo vertinimo ir koordinavimo sistemą, sparčiau diegti informacinę

sistemą.

Sukurti šiuolaikišką gerai veikiančią narkomanijos prevencijos ir

narkotikų kontrolės specialistų rengimo, mokymo ir kvalifikacijos kėlimo

sistemą. [31]

Siekiant apsaugoti jaunimą nuo narkotikų ir sprendžiant narkotikų

vartojimo problemas, svarbiausias mokyklai tenkantis uždavinys –

prevencinis darbas. Siekiama mažinti ir sustabdyti narkomanijos plitimą,

taip užtikrinant valstybės ir visuomenės saugumą. Prioritetai – pirminė

narkotikų vartojimo prevencija šeimoje, tarp vaikų ir jaunimo.

➢ Ugdyti neigiamą visuomenės požiūrį į narkotines medžiagas, ypač

rūpintis narkomanijos prevencija šeimoje, tarp vaikų ir jaunimo,

diegti vaikams ir jaunimui brandžias vertybines nuostatas ir sveiko

gyvenimo įgūdžius, stabilizuoti ir mažinti narkotikų vartojimą.

➢ Kurti pozityvią sistemą, palaikančią jauną žmogų, padedančią jam

suvokt.i jo paskirtį.

➢ Įtraukti į bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo planus narkomanijos

prevencijos klausimus, plėtoti popamokinę veiklą, jaunimo užimtumą

laisvalaikiu; rengti ir įgyvendinti narkotikų vartojimo prevencijos

priemones.

➢ Užtikrinti, kad vaikai ir jaunimas gautų reikiamą socialinę, teisinę

ir psichologinę, o švietimo įstaigų darbuotojai, šeimos –

organizacinę, metodinę ir konsultacinę pagalbą, plėsti teisėsaugos,

švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos institucijų, bendruomenių

bendradarbiavimą. [30] II. TYRIMO ANALIZĖ

2.1 TYRIMO METODIKA

Tyrimo problema ir aktualumas: Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje,

plinta rūkymas, alkoholio ir kitų nelegalių narkotinių medžiagų

vartojimas. Viena iš priežasčių skatinančių pradėti vartoti narkotikus –

vaikų neužimtumo problema. Vaikai šlaistosi gatvėmis, tampa nusikaltimų

aukomis ir net vykdytojais, ir galiausiai susiduria su pačia baisiausia –

narkotikų problema.

Deja, šiandieninių jaunų žmonių kultūroje narkotikai užima

reikšmingą vietą. Gaminamos ir vartojamos psichotropinės medžiagos daro

didžiulę žalą jaunimui. O su šia karta didesnė grėsmė bus ir ateinančioms

kartoms. Norint išsiaiškinti narkotinių medžiagų vartojimą kaip jaunimo

socializacijos veiksnį buvo atiliktas tyrimas.

Tyrimas buvo atliktas Klaipėdos Kolegijoje, buvo apklausti pirmų

kursų studentai:

85 merginos ir 62 vaikinai. Kurių amžius nuo 19 iki 21

metų. Iš visų tiriamųjų 69 atvykę studijuoti iš kaimo ir 78 iš miesto.

Tyrimo imtis iš viso 147 respondentai.

Tyrimo laikas ir vieta. Tyrimas atliktas 2005 m. kovo – gegužės mėn.

Klaipėdos Kolegijoje.

Tyrimo tipas: kiekybinis ir kokybinis.

Duomenų rinkimo metodai: anketinė apklausa.

Tyrimo atlikimo tvarka: Sociologinė apklausa standartizuoto interviu

būdu. Respondentai turi atsakyti į pateiktus iš anksto sudarytus anketos

klausimus, pasirinkdami siūlomus atsakymų variantus. Interviuotojas turi

pats pažymėti pasirinktus respondento atsakymus

3 TYRIMO RREZULTATAI

Tyrimui atlikti buvo sudaryta anketa iš 19 kausimų (žr. 1 priedą) .

Iš kurių keturi atviri (1, 2, 7, 18 anketos klausimai), penkių uždarų (4,

6, 12, 17, 19 anketos klausimai) ir dešimties pusiau uždarų (3, 5, 8, 9,

10, 11, 13, 14, 15, 16 anketos klausimai).

Pirmuoju anketos klausimu buvo siekiama išsiaiškinti ar jaunuoliai

supranta kas yra narkotikai. Respondentai teigė, kad narkotikai yra

„svaigiosios medžiagos“ „medžiagos žalojančios žmogaus organizmą“, „tai

haliucinogenai“, „tai sintetiniai gaminiai“, „augalinės kilmės medžiagos“,

„medžiagos kurios patekusios į organizmą pakeičia veiklą“. Visi šie

narkotikų apibūdinimai yra teisingi. Kiekvienas tiriamasis turi supratimą

apie narkotikus.

[pic]

1 pav. Narkotikų rūšys, kurias žino jaunuoliai

Antruoju anketos klausimus siekiama išsiaiškinti, kokias narkotikų

rūšis žino jaunuoliai. Tai matyti 1 pav. Tyrimo metu paaiškėjo, kad

jaunuoliai žino daug narkotikų rūšių, tačiau žinomiausi – tabakas 98%,

alkoholis 91%, inhaliatoriai 84% ir kokainas 82%.

[pic]

2 pav. Informacijos apie narkotikus šaltiniai

Trečiasis anketos klausimas skirtas išsiaiškinti iš kur jaunuoliai

gauna informaciją apie narkotines medžiagas. Kaip matyti 2 pav. jaunuoliai

apie narkotikus daugiausiai sužino mokymo įstaigose (100%). Mokykloje

jaunuoliai daugiausiai sužino apie narkotines medžiagas, jų žalą organizmui

todėl, kad yra vedamos sveikatingumo pamokos, organizuojami renginiai

kurių metu pateikiama įvairi informacija apie narkotines medžiagas. Kadangi

jaunuoliai daugiausiai bendrauja su bendraamžiais, tai 94% respondentų apie

narkotikus sužinojo iš draugų. Informacija apie narkotines medžiagas

šiuolaikinėje visuomenėje perteikiama įvairiais būdais, ne tik mokykloje,

bet ir visuomenėje – per masinės informacijos priemones, suaugusiųjų

pokalbio metu. Todėl jaunuoliai apie narkotikus yra girdėję ir iš

visuomenės – aplinkinių žmonių (85%).

[pic]

3. pav. Ar esi matęs platinant narkotikus?

Ketvirtasis anketos klausimas skirtas išsiaiškinti ar jaunuoliai

yra matę platinant narkotikus. Tai matyti 3 pav. Tyrimo metu paaiškėjo, kad

kaimo vietovėse gyvenantys jaunuoliai platinant narkotines medžiagas yra

matę mažiau, .nei mieste gyvenantys. 8% respondentų teigė, jog kaimo ir 23%

miesto jaunuolių yra matę platinant narkotikus. Mačiusiųjų platinant

narkotines medžiagas kaimo ir miesto vietovėje skaičius yra skirtingas,

mūsų nuomone todėl, kad kaime gyvenantys jaunuoliai yra labiau užimti ūkio

reikalais, todėl neturi laiko šlaistytis gatvėmis, kaip mieste gyvenantys

jaunuoliai.

[pic]

4. pav. Kur buvo platinamos narkotinės medžiagos

4 pav. matyti kur jaunuoliai yra matę platinant narkotines medžiagas.

Šis klausimas buvo skirtas tik tiems jaunuoliams, kurie matė platinant

narkotines medžiagas. Tyrimo metu paaiškėjo, kad kaimo vietovėje gyvenantys

jaunuoliai daugiausia yra matę narkotikus platinant vakarėlių metu (79%).

Vakarėlių metu kaime būna didžiausi jaunimo susibūrimai, todėl lengviausia

tokioje vietoje platinti narkotines medžiagas. Kadangi mieste jaunuoliai

susiburia ne tik vakarėlių metu, bet ir kieme, gatvėje, tai šie jaunuoliai

yra matę, jog narkotines medžiagas platina vakarėlių metu (80%), kieme

(71%), gatvėje (38%).

[pic]

5. pav. Ar jaunuolių draugai, bendraamžiai vartoja narkotikus

Šeštuoju anketos klausimu buvo siekiama išsiaiškinti ar jaunuolių

draugai bei bendraamžiai vartoja narkotiku. Kaip matyti 5 pav., kad 6%

kaime gyvenančių jaunuolių ir 19% mieste gyvenančių jaunuolių žino, jog

jų draugai vartoja narkotines medžiagas. Šis skaičius skiriasi mūsų manymu

todėl, kad kaime gyvenantys jaunuoliai yra labiau užimti, neturi laiko

vaikščioti gatvėmis, o mieste gyvenantys jaunuoliai neturi nudirbti ūkio

darbų, jie grįžę iš mokyklos iš karto keliauja į kiemą susitikti su

draugais, jų tėvai dažniausiai dirba iki vakaro ir neturi laiko prižiūrėti

savo atžalų, todėl iš neturėjimo ką veikti jaunuoliai pradeda vartoti

narkotines medžiagas.

[pic]

6 pav. Jaunuolių reakcija pamačius vartojant narkotikus

Septintuoju klausimu siekta išsiaiškinti jaunuolių požiūrį pamačius

bendraamžius vartojančius narkotikus. Dauguma tiriamieji teigė, jog pamatę

bendraamžį vartojant narkotines medžiagas nekreiptų dėmesio (42%), nes tai

ne jų reikalas, kiekvienas elgiasi taip kaip nori, nenori kištis į svetimus

reikalus, nenori tapti priešu. 336% respondentų teigia, jog pamatę vartojant

narkotines medžiagas patys norėtų pabandyti, nes gyvenime reikia išbandyti

viską, nenorėtų jaustis kitokie nei draugas, nenorėtų būti atstumti.

Pradėti vartoti narkotikus ypač pavojinga, nes prie jų greitai galima

priprasti.

[pic]

7 pav. Ar bendrautum su tokiu draugu kuris vartoja narkotikus?

Aštuntas anketos klausimas skirtas išsiaiškinti ar jaunuoliai

bendrautu su tokiu draugu kuris vartoja narkotikus. Kaip matyti 7 pav.

dauguma jaunuolių nebebendrautų (71%) su tokiu draugu, argumentuodami tai

tuo, kad nepatinka žmonės vartojantys narkotikus, neleidžia tėvai bendrauti

su tokiais asmenimis, nenoriu pats tapti priklausomas nuo narkotikų.

Jaunuoliai, kurie teigė, jog bendrautų bendraamžiais vartojančiais

narkotikus argumentavo, jog draugas nepasikeitė, jis liko tas pats todėl

nesvarbu jis vartoja narkotikus ar ne, negalima nusisukti nuo draugo, kai

jam nelaimė.

[pic]

8. pav. Ar bandytų atkalbėti draugą, bendraamžį vartojantį narkotikus

8 pav. pavaizduotas respondentų atsakymas į klausimą „Ar bandytum

atkalbėti draugą, bendraamžį vartojantį narkotikus?“. Tyrimo metu

paaiškėjo, kad 84% apklaustųjų bandytų draugą atkalbėti, nes vartojant

narkotikus gali būti labai sunkių pasekmių: atsirasti priklausomybė, galima

perdozuoti net numirti. Kiti tiriamieji teigė, kad nenorėtų prarasti gero

draugo, nenorėtų, kad pradėtų kalbėti apie draugą, kaip narkomaną. Beveik

visi atsakiusieji, jog b.andytų atkalbėti draugą tvirtino, jog nenorėtų

nukentėti nuo draugo t.y., kad ko nors nepavoktų kai reikės pinigų

narkotikams. Tiriamieji, kurie teigė, kad neatkalbinėtų draugo rašė, jog

nenorėtų draugauti su jaunuoliu vartojančiu narkotikus, „tai jjo reikalas“,

„jei jis sau gadina sveikatą prašau svarbu ne mano“.

[pic]

9 pav. Pasekmės atsirandančios vartojant narkotines

medžiagas

Tyrimo metu norėta išsiaiškinti ar jaunuoliai žino, kokios gali būti

pasekmės vartojant narkotikus, tai matyti 9 pav. Tyrimo metu paaiškėjo, kad

jaunuoliai žino narkotikų vartojimo pasekmes, nes 98% tiriamųjų teigė, jog

vartojant narkotikus galima prie jų priprasti, 91% teigė, kad pažeidžiama

nervų sistema, 83% tiriamųjų mano, kad vartojant narkotikus galima mirti.

Visos šios pasekmės galimos pradėjus vartoti narkotikus. Svarbiausia tai,

kad silpnesniam organizmui pakanka tik vieno – dvejų kartų ir jis jau

pripranta prie narkotikų, o pasekmės gali būti skaudžios.

[pic]

10 pav. Jaunuolių santykis su tėvais

Vienuoliktuoju klausimu norėta išsiaiškinti ar tėvai yra tie žmonės su

kuriais jaunuoliai gali dalintis savo jausmais, įspūdžiais, spręsti

iškilusias problemas. Kaip matyti 10 pav. dauguma tiriamųjų (57%) su tėvais

bendrauja kaip su draugais, nes beveik visas problemas stengiasi spręsti su

tėvų pagalba, su tėvais pasikalba visais klausimais, neturi paslapčių,

žino, kad tėvai padės bet kokioje situacijoje.

Jaunuoliai, kurie teigė, kad tėvai nėra tie žmonės kurie būtų geri

pašnekovai, draugai, argumentavo tuo, kad bijo tėvų reakcijos, tėvai labai

griežti, tėvai niekada nesupranta jų požiūrio, bijo būti nubausti. Toks

jaunuolių požiūris į tėvus rodo, kad tėvų ir vaikų santykiai nėra labai

geri, kad būtų galima pasipasakoti apie ištikusias nelaimes.

[pic]

11 pav. Ar

jaunuoliai yra vartoję narkotikų

11 pav. matyti ar jaunuoliai yra patys vartoję narkotinių medžiagų.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad kaime gyvenančių jaunuolių vartojusių narkotines

medžiagas yra 4%, o t.y. mažiau nei mieste gyvenančiųjų, nes čia

vartojusiųjų skaičius 15%. Šie skaičiai skiriasi, todėl, kad gyvenantiems

mieste jaunuoliams pradėti vartoti narkotikus yra daugiau pagundų, nei

gyvenantiems kaime.

[pic]

12 pav. Kaip dažnai jaunuoliai vartoja narkotikus

Tyrimo metu norėta išsiaiškinti, kaip dažnai vartoja narkotikus

jaunuoliai kurie yra vartoję. 12 pav. matyti daugiausia jaunuoliai yra

vartoję narkotikus tik vieną kartą t.y. 67% kaime gyvenančių ir 64%

gyvenantys mieste. Atsakydami į klausimą „kodėl“ jaunuoliai teigė, kad buvo

bloga, svaigo ir skaudėjo galva, pykino todėl daugiau niekada nebebandys

vartoti narkotinių medžiagų. 33% kaime gyvenančiųjų ir 32% mieste

gyvenančiųjų jaunuolių narkotikus vartojo du kartus. Šį teiginį

argumentuodami, jog bijo daugiau kartų vartoti, nes nenori priprasti, pirmą

kartą pavartojus jautė malonumą, o kai pavartojo antrą kartą pajuto

pykinimą, šleikštulį, todėl dar kartą bandyti neketina. 4% mieste

gyvenančiųjų narkotikus vartoję daugiau negu du kartus teigė, kad patinka

narkotikų poveikis.

[pic]

13 pav. Narkotinės medžiagos, kurias yra vvartoję jaunuoliai

Tyrimo metu buvo norima išsiaiškinti kokias narkotines medžiagas yra

vartoję jaunuoliai, tam, kad nustatytume koks narkotikų daromas poveikis.

13 pav. matyti, kad jaunuoliai dažniausiai rūko t.y. vartoja tabaką (78%),

geria alkoholį (45%) ir 32% vartoja inhaliatorius. Tačiau yra jaunuolių

kurie vartojo kanapes (3%) ir LSD (8%). Kiekviena šių medžiagų turi

skirtingą poveikį organizmui, vartojant vienas narkotines medžiagas žala

organizmui. atsiranda per trumpą laiką, o kitas per ilgą laiką. Todėl labai

svarbu laiku pastebėti jaunuolius vartojančius narkotikus ir suteikti

jiems prevencinę pagalbą.

[pic]

14 pav. Veiksniai įtakojantys vartoti narkotikus

14 pav. pateikti veiksniai, kurie įtakoja vartoti narkotikus. Tyrimo

metu paaiškėjo, kad dažniausiai pradėti vartoti narkotikus įtakoja

bendraamžiai (64%). Kadangi jaunuoliai daugiausiai laiko praleidžia

bendraudami su bendraamžiais – draugais, o dažnai jų tarpe būna asocialių,

rizikos grupės vaikų, tai, todėl ir skatinama pradėti vartoti narkotikus.

Taip pat priežastis gali būti ir ta, kad kai kurie asmenys labai greitai

pasiduoda kitų įtakai, įkalbinėjimas nors būna priešingos nuomonės nei

draugai.

[pic]

15 pav. Jausmas vartojant narkotikus

15 pav. matyti kokį jausmą jautė jaunuoliai bandę vartoti narkotines

medžiagas. Tyrimo metu paaiškėjo, kad dažniausiai jaunuoliai jaučia

pykinimą (20%), galvos skausmą (20%), galvos svaigimą (20%), mieguistumą

(19%), šleikštulį (17%). Vartojant narkotines medžiagas jaučiami visi šie

pojūčiai, jie būna trumpalaikiai, t.y. jaučiami tik trumpą laiko tarpą.

Tačiau kiekvienas narkotikas turi ilgalaikį poveikį t.y. žalojama organizmo

veikla, nes gali pakisti psichinė būsena, kvėpavimo sistema ir pan.

Tyrimo metu paaiškėjo kad jaunuoliai apie narkotikus žino daug: žino

narkotikų sąvoką, rūšis, koks yra jų poveikis organizmui. Informaciją apie

narkotines medžiagas jaunuoliai daugiausiai gauna mokymo įstaigose, bei iš

bendraamžių. Tyrimo metu paaiškėjo, kad labai mmaža dalis jaunuolių yra matę

platinant narkotikus. Respondentų teigimu narkotikus platina vakarėlių

metu, kieme, gatvėje.

Remiantis tyrimo duomenimis galima sakyti, kad dauguma jaunuolių

nevartoja narkotinių medžiagų, nes dauguma kaimo vietovėse gyvenantys, bei

miesto vietovėse gyvenantys tiriamieji narkotinių medžiagų nevartoja, o tie

kurie pavartojo nors po vieną kartą jautė nemalonius jausmus, kurie skatina

pasišlykštėjimą narkotinėmis medžiagomis. Taip pat galima paminėti tai, jog

iš vartojusiųjų narkotikus kaimo vietovėse gyvenančių jaunuolių skaičius

yra daug mažesnis nei mieste gyvenančiųjų. Šie skaičiai skiriasi dėl

jaunimo užimtumo, nes jaunuoliai gyvenantys kaime dažniausiai būna užimti

ūkio reikalais – padeda tėvams, todėl neturi laiko šlaistytis gatvėmis, be

to tėvai dažniausiai yra ūkininkai, todėl būna namie ir prižiūri vaikus. O

mieste gyvenančiųjų jaunuolių tėvai būna užsiėmę darbu, ir neturi laiko

prižiūrėti savo atžalų, todėl jaunuoliai nuolat bastosi gatvėmis, o tai yra

didžiausia pagunda išbandyti tai, kas dar nebandyta. Taip pat narkotikų

vartojimas labai priklauso ir nuo to, kokie yra jaunuolių santykiai su

tėvais, jei santykiai šilti, nuoširdūs, tai jaunuoliai stengiasi

nemaištauti ir nebando vartoti narkotinių medžiagų.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma jaunuolių narkotines medžiagas

vartojo tik vieną kartą ir daugiau kartų nenori bandyti, nes nepatiko jų

daromas poveikis, bei nenori priprasti prie narkotinių medžiagų.

Tyrimo metu buvo“ klausiama kokias narkotines medžiagas vartojai,

paaiškėjo, kad dauguma tiriamųjų bandė rūkyti, bei vartojo alkoholinius

gėrimus.. IŠVADOS

1. Pagrindinė žalingų įpročių plitimo priežastis yra neužimtas

laisvalaikis ir mikro- bei makro- socialinės kontrolės stoka.

Šiuolaikinės informacijos priemonės bei žiniasklaida

jaunuoliui leidžia susidaryti nuomonę, jog vartoti narkotikus

normalu.

2. Draugų įtaka labai svarbi, ypač pradedant vartoti narkotikus.

Mėginimas pasitelkti narkotikus – noras jaustis protingu,

patraukliu, talentingu ar populiariu, kaip jo bendraamžiai.

3. Ankstyvą narkotikų vartojimo pradžią lemia ne tiek pačių

jaunuolių, kiek jų tėvų socialinė destabilizacija. . Geri

santykiai šeimoje apsaugo vaiką nuo klaidingų žingsnių.

4. Kaimo vietovėse jaunuolių skaičius yra daug mažesnis nei

mieste gyvenančių jaunuolių. Jaunuoliai žino narkotinių

medžiagų žalą organizmui, tačiau vis tiek juos vartoja. Kaip

parodė tyrimo duomenys, jaunuoliai narkotikus vartoja, todėl,

kad nori išbandyti tai, kas nauja, tačiau didžiausia įtaka

pradėti vartoti narkotikus yra bendraamžių įtaka.

5. Nacionalinės narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės

2004 – 2008 m. programos tikslas – sustabdyti ir sumažinti

narkomanijos plitimą, nustatyti ir įgyvendinti pagrindines

valstybės politikos gaires ir veiklos kryptis narkomanijos

prevencijos ir narkotikų kontrolės srityje, padidinti

narkomanijos prevencijos Lietuvoje veiksmingumą.

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Jaunimas – visuomenės narių grupė, apimanti asmenybės formavimosi bei

perėjimo prie savarankiško gyvenimo visuomenėje laikotarpį gyvenančius

asmenis, turinčius nuo 16 iki 29 metų.

Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių

tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomų kompetencijų įgijimo

programas.

Prevencija – priemonės ir būdai kuriais siekiama užkirsti kelią socialinės

rizikos veiksniams atsirasti ir pplėtotis.

Resocializacija – socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo

priemonėmis ugdytiniui, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį

pasitikėjimą.

Saviraiška – asmenybės prigimties ir patirties realizavimas veikloje,

kurios metu atsiskleidžia asmenybės talentai, gebėjimai ir išgyvenimai.

Socializacija – žmogaus vystymasis per visą jo gyvenimą sąveikaujant su

aplinka, socialinių normų ir kultūrinių vertybių perėmimo procesas, taip

pat savęs tobulinimas ir realizavimas toje visuomenėje, kuriai jis

priklauso.

Socialinė aplinka – žmogų supantis socialinis pasaulis – visuomeninės

(materialinės ir dvasinės) žmonių gyvenimo, jų vystymosi ir veiklos

sąlygos.

Socialinė atskirtis – nesavanoriškas nutolimas nuo visuomeninių vertybių.

Socialinė rizika – įvairios visuomeninio gyvenimo aplinkybės ir sąlygos,

sudarančios prielaidas socialinei vaikų ir jaunimo atskirčiai atsirasti

Socialinis pedagogas – asmuo, įgijęs socialinio pedagogo profesinę

kvalifikaciją aukštojoje mokykloje arba turintis socialinio darbuotojo

kvalifikaciją ir įgijęs pedagogo profesinę kvalifikaciją.

Socialinė partnerystė – subjektų, dalyvaujančių socializacijos procese,

bendradarbiavimas.

Socialiniai partneriai – valstybės ar savivaldybių įstaigos,

nevyriausybinės institucijos ir organizacijos, susijusios su vaiko teisių

apsauga, su kuriomis Vaiko teisių apsaugos tarnyba yra sudariusi terminuotą

(neterminuotą ) bendradarbiavimo sutartį dėl vaiko globos (rūpybos)

organizavimo, vaiko globėjų (rūpintojų) parinkimo, jų pasirengimo.

Socialinė pagalba – formali ir neformali veikla, kuria siekiama užtikrinti

individualius žmogaus poreikius, reikalingus pilnaverčiam gyvenimui

visuomenė.je. LITERATŪRA

[1] Astra L. Gyvenimo laikas. Vilnius, 1993, p. 114.

[2] Bagdonas A. Socialinis darbas Lietuvoje: raidos, praktikos ir

akademiniai aspektai // Socialinė teorija, empirika, politika ir

praktika.T. 1. 2001, p. 11.

[3] Bitinas B. Ugdymo filosofijos pagrindai. Vilnius, 1999, p.

79.

[4] Bulotaitė, Narkotikai ir narkomanija Iliuzijos ir realybė, Vilnius

2004.

[5] Galkienė A. Pedagoginė sąveika integruoto ugdymo sąlygomis. Šiaulių

Universiteto leidykla, 2003.

[6] Jakavičius V., Žmogaus ugdymas, Įvadas į edukologijos studijas, KU

leidykla, 1998, p.43.

[7] Jovaiša L. Edukologijos įvadas. Vilnius, 1993.

[8] Jovaiša L. Pedagogikos terminai, Kaunas, 1993.

[9] Justickis V., Bendroji ir teisės psichologija, LTU, Vilnius 2003.

[10] Karužaitė R., internetinis žurnalas Sociumas.

[11] Legkauskas, Psichologijos įvadas Paskaitų medžiaga, VDU, Kaunas, 2001.

[12] Leliūgienė I. Socialinė pedagogika. Kaunas, 2003, p. 96.

[13] Leliūgienė M., G.Žilinskienė, Programa „Prevencinis darbas su šeima,

kompleksinė pagalba šeimai, esančiai krizinėje situacijoje ir šeimos

motyvacija resocializacijai“, VPU Socialinės komunikacijos institutas.

[14] Lietuvos vaikai. Lietuvos statistikos departamentas.

[15] Lietuvos enciklopedija. Bostonas. 1953. 16 t.

[16] Lietuvos Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Vilnius, 1999 p. 4.

[17] Louise C. Johnson. Socialinio darbo praktika. Vilnius, 2000, p. 20,32,

53, 85.

[18] Norkutė M., Etikos ir moralumo bei socialinio saito tematika Z.

Baumano darbuose , internetinis žurnalas Sociumas.

[19] Petrutytė A. Jaunesniojo paauglio socialinė raida. Vilnius, 2003.

[20] Poviliūnas A. Pilietinė visuomenė // Žmogaus socialinė raida. Vilnius,

2000, p. 53.

[21] Rimkutė J., Vološčiuk II. Įvadas į žmogaus socialinę raidą // Žmogaus

socialinė raida. p. 11.1995.12

[22] Socialinė apsauga Lietuvoje. Vilnius, 1997 p. 74-75.

[23] Louise C. Johnson. Socialinio darbo praktika. Vilnius, 2000, p. 20,32,

53, 85.

[24] Vaitkevičius J. Socialinės pedagogikos pagrindai. Vilnius, 1995.

[25] Vaikai ir šeima. Vilnius, 11998, p. 25.

[26] Žmogaus socialinė raida ir gyvenamoji aplinka. Vilnius, 1996 p.

[27] Žukauskienė R. Raidos psichologija. Kaip įveikti alkoholio ir

narkotikų problemas: vadovėlis.-V., 1994. Vilnius, 2001.

[28] http://www.policeclub.lt/index.php?mid=3〈=lt&js=yes

[29] http://www.policija.lt

[30] http://www.vjrt.lt/lt/progr/narkomanija/prevencija

[31] http://www.vjrt.lt/lt/teise/lr_istatymai

SANTRAUKA

Analizuojant mokslinę – metodinę literatūra bandyta nustatyti jaunimo

narkomanijos priežastis. Remiantis literatūros analize bandyta įvertinti

šiuolaikinio jaunimo požiūrį į narkomaniją bei paanalizuoti narkomanijos

prevencijos priemones.

Šio darbo tikslas – paanalizuoti jaunimo narkotikų vartojimo

priežastis bei prevenciją.

Skyriuje “Jaunystė, kaip amžiaus tarpsnis” mėginta atskleisti

jaunystės, kaip atskiros socialinės grupės bei ypatingos visuomenės dalies,

ypatumus.

Skyriuje „Narkotikai jaunimo tarpe“ analizuota, kaip visuomenė, šeima

bei bendraamžiai įtakoja jaunuolio apsisprendimą pradėti vartoti

narkotikus.

Atliekant tyrimą didžiausias dėmesys kreipiamas į tai, kas didžiausią

įtaką daro bei kas pastūmėja jaunuolį link narkotinių medžiagų. Taip pat

bandyta palyginti kaip skiriasi miesto ir kaimo jaunimo požiūris į

narkotinių medžiagų vvartojimą.

Šiame darbe naudojamos tokios sąvokos: jaunimas, neformalus švietimas,

prevencija, resocializacija, saviraiška, socializacija, socialinė aplinka,

socialinė atskirtis, socialinė rizika ir kt.

PRIEDAI

1 PRIEDAS

ANKETA

Aš esu KU studentė, atlieku tyrimą norėdama išsiaiškinti narkotikų

vartojimą kaip jaunimo s.ocializacijos veiksnį.

Labai prašom neskubant, gerai apgalvojus, atvirai atsakyti į anketos

klausimus. Jūsų atsakymai yra labai svarbūs siekiant gauti kuo tikslesnius

tyrimo rezultatus. Ši anketa yra visiškai anoniminė. Jūsų asmeninė anketa

nebus viešai skelbiama. Anketos duomenys bus apdoroti statistiškai.

1. Kaip galėtum apibūdinti narkotikus?

……………………..

………………….

2. Kokias narkotikų rrūšis žinai?

……………………..

……………………3.

Iš ko gauni informacijos apie narkotikus?

o Mokymo institucijoje;

o Iš tėvų;

o Iš bendraamžių;

o Iš aplinkinių žmonių – visuomenės;

o

Kita………………….

……………….

4. Ar esi matęs platinant narkotikus?

o Taip;

o Ne.

5. Kur tai vyko?

o Mokykloje;

o Vakarėlių metu;

o Gatvėje;

o Kieme;

o

Kita………………….

……………….

6. Ar tavo draugai, bendraamžiai vartoja narkotikus?

o Taip;

o Ne.

7. Kaip reaguotum, jei pamatytum bendraamžį vartojantį narkotikus?

Kodėl?

……………………..

……………………..

……………………..

………………….

8. Ar bendrautum su tokiu draugu kuris vartoja narkotikus?

o Taip;

o Ne;

Kodėl?

……………………..

……………

9. Ar bandytum atkalbėti draugą, bendraamžį vartojantį narkotikus?

o Taip;

o Ne;

Kodėl?……………………

…………….

10. Kokios gali būti pasekmės vartojant narkotines medžiagas?

o Galima tapti priklausomu nuo narkotikų;

o Gali sutrumpėti atmintis;

o Žaloja kvėpavimo sistemą;

o Pažeidžiama nervų sistema;

o

Kita………………….

……………….

11. Ar tėvai yra tie žmonės su kuriais tu gali dalintis savo jausmais,

įspūdžiais, spręsti iškilusias problemas?

o Taip;

o Ne.

Kodėl?………………….

………………

12. Ar esi vartojęs narkotinių medžiagų?

o Taip;

o Ne.

13. Jei taip tai kiek kartų?

o Vieną kartą;

o Du kartus;

o Labai dažnai;

o

Kita………………….

……………….

Kodėl?……………………

……………….

14. Kokias narkotines medžiagas esi vartojęs?

o Kanapes;

o Inhaliatorius;

o LSD;

o

Kita…………………..

………………..

15. Kokie veiksniai įtakojo vartoti nnarkotikus?

o Šeima;

o Visuomenė;

o Bendraamžiai;

o Žiniasklaida;

o

Kita………………….

………………..

16. Ką jautei vartojant narkotikus?

o Pykinimą;

o Haliucinacijas;

o Galvos skausmą;

o Mieguistumą;

o Šleikštulį;

o

Kita………………….

……………….

17. Jūsų lytis:

o Vyras

o Moteris

18. Jūsų amžius:…..

19. Kur gyvenate?

o Kaime;

o Mieste.

Dėkoju už pateiktus atsakymus.