NARKOTIKŲ VARTOJIMAS, KAIP JAUNIMO SOCIALIZACIJOS VEIKSNYS
TURINYS
ĮVADAS 3
I. LITERATŪROS ANALIZĖ 5
1. 1. ŽMOGAUS SOCIALIZACIJOS SAMPRATA 5
1. 1. 1. ĮVAIRŪS POŽIŪRIAI Į SOCIALIZACIJĄ 6
1. 1. 2. SOCIALIZACIJOS ASPEKTAI 8
1.2 JAUNYSTĖ – KAIP AMŽIAUS TARPSNIS 9
1. 3. NARKOTIKAI JAUNIMO TARPE 11
1. 3. 1. NARKOTIKŲ SĄVOKA BEI JŲ RŪŠYS 12
1. 3. 2. VISUOMENĖS ĮTAKA 14
1. 3. 3. BENDRAAMŽIŲ ĮTAKA 16
1. 3. 4. SEIMOS ITAKA 17
1. 3. 5. NARKOTIKŲ PREVENCIJA 18
II. TYRIMO ANALIZĖ 21
2.1 TYRIMO METODIKA 21
2.2 TYRIMO REZULTATAI 22
IŠVADOS 31
LITERATŪRA 33 ĮVADAS
Narkomanija – tai liga, kurią sukelia nuolatinis narkotinių medžiagų
vartojimas. Šia liga sergantis žmogus yra fiziškai ir psichiškai
priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Psichinė priklausomybė, pasireiškusi
liguistu noru vėl patirti narkotinio apsvaigimo būseną, gali susiformuoti
jau po pirmojo karto narkotikų vartojimo. Ilgą laiką vartojant narkotikus,
ląstelės pripranta prie šių medžiagų, ir narkotikai tampa būtini organizmo
biocheminei pusiausvyrai palaikyti. Organizmo tolerancija narkotinėms
medžiagoms didėja, todėl apsvaigimui sukelti reikia vis didesnės narkotikų
dozės. Pamažu dozė tiek padidinama, kad narkotikų nevartojusiam žmogui ji
gali būti mirtina. Negavus narkotikų, atsiranda abstinenciniai reiškiniai –
fiziniai ir psichiniai sutrikimai. Apima depresija, nerimas, susiaurėja
sąmonės laukas. Narkomaną uužvaldo viena mintis – kaip gauti narkotikų. [4]
Šiandien vis garsiau suskamba balsai, prabylantys apie gręsiantį pavojų
– jaunimo tarpe klestinčią narkomaniją. Kiek pagrįstos šios baimės,
pasakyti sunku, kadangi išsamių ir rimtų tyrimų Lietuvoje šia tema kol kas
dar nėra. Aišku viena – ttoks reiškinys iš tiesų egzistuoja, neaiškūs tik jo
mastai – galbūt jie išpūsti žiniasklaidos, o gal tokie, kokių nei
žiniasklaida, nei Vyriausybė, nei tėvai bei mokytojai net neįsivaizduoja.
Deja, šiandieninių jaunų žmonių kultūroje narkotikai užima reikšmingą
vietą. Vakaruose gaminamos LSD tabletės ryškiaspalvėse, animacinių herojų
piešinėliais papuoštose pakuotėse; vaikai vakarėlių metu perpardavinėja
pagal gydytojo receptą gautus vaistus kaip narkotikus; vartojami gyvūnams
skirti raminamieji „Ketaminas“; pernakt vykstančiuose šokių vakarėliuose,
skambant „reivui“, palaikyti energiją padeda narkotikai. Tai ne naujiena ir
Lietuvoje – vis daugiau paauglių patenka į ligonines, apsinuodiję
narkotinėmis medžiagomis.
Iš tiesų nėra paprasto ir vienprasmiško atsakymo į klausimą, kodėl
jaunuolis pradeda vartoti narkotikus. Dažniausiai tai lemia keleto veiksnių
– visuomenės, šeimos, bendraamžių – situacinė kombinacija. Gal jaunas
žmogus bando išvengti streso, pabėgti nuo vienatvės, nugalėti drovumą,
atrodyti suaugusiu ar patenkinti savo smalsumą. Juk paauglystė –– žemo savęs
vertinimo laikotarpis. Jaunas žmogus paprastai nespėja augti ir keistis
taip greitai, kaip jam norėtųsi. Jis gali jaustis ne toks protingas,
patrauklus, talentingas ar populiarus, kaip jo bendraamžiai; jį gali slėgti
tėvų, mokytojų ir kitų žmonių spaudimas, verčiantis siekti jo nuomone
nepasiekiamų tikslų. Ir vienas būdų išspręsti kylančias problemas –
mėginimas pasitelkti narkotikus. [26].
Šiame darbe bandysiu paanalizuoti, kas pastūmėja jaunuolį link
narkotikų.
Darbo tikslas: paanalizuoti jaunimo narkotikų vartojimo priežastis bei
prevenciją.
Darbo uždaviniai:
1. Panagrinėti mokslinę – metodinę literatūrą apie jaunimo narkomanijos
priežastis.
2. Paanalizuoti nnarkomanijos prevencijos priemones.
3. Įvertinti šiuolaikinio jaunimo požiūrį i narkomaniją.
Metodai:
➢ Mokslinės literatūros analizė.
➢ Statistinė analizė.
➢ Anketinė apklausa.
Hipotezė: jaunuolio apsisprendimą pradėti vartoti narkotikus lemia jo
socialinė aplinka.
Pagrindinės idėjos ir prielaidos, kurios tikrinamos šiame darbe:
➢ Narkotikų vartojimas jaunimo tarpe – ypatinga socialinė
problema.
➢ Jaunuolio žingsnius link narkotikų lemia problemos šeimoje, draugų
įtaka, informacijos stoka apie narkotikų žalą, psichologinės problemos
bei nepasitikėjimas savimi, visuomenės naujovės, mada. I. LITERATŪROS ANALIZĖ
1. 1. ŽMOGAUS SOCIALIZACIJOS SAMPRATA
Socializacija – žmogaus vystymasis per visą jo gyvenimą sąveikaujant
su aplinka, socialinių normų ir kultūrinių vertybių perėmimo procesas, taip
pat savęs tobulinimas ir realizavimas toje visuomenėje, kuriai jis
priklauso. Socializacija prasideda vaikystėje. Išmokdamas visuomenės normų,
dėsnių ir gyvenimo būdų, asmuo tampa visuomenės nariu. Didžiausią poveikį
socializacijos procesui daro šeima, mokykla, bendraamžiai, darbas, religija
ir visuomenės informavimo priemonės.[2]
Dažniausiai aptariami trys teoriniai socializacijos modeliai. Pirmasis
susijęs su visuomenės kultūros perdavimu kitai, jaunesniajai kartai
(kultūrinėje antropologijoje vartojama inkultūracijos „enculturation“
sąvoka). Vėliau, gyvenimui bėgant, perimami kitų kultūrų bruožai
(akultūracija). Šiuo požiūriu socializacija yra asmens funkcinis
prisitaikymas prie bet kokios socialinės aplinkos ir šios aplinkos vertybių
perėmimas. Antrasis teorinis socializacijos modelis yra vis didesnis
valstybinių ir kitų visuomeninių institucijų dalyvavimas socializacijos
procese. Reikia pripažinti šių tendencijų ryškėjimą visame pasaulyje.
Trečiasis, dar K. Markso įtvirtintas, socializacijos proceso teorinis
modelis, kapitalo ir atsakomybės perdavimas jją kuriantiems kolektyvams.[4]
Visuomenės nuomonė lemia mūsų elgesį. Vaikas, mokydamasis kalbėti,
galvoti, jausti, perima jo aplinkai būdingus kultūrinius požiūrius ir
vertybes – jie tampa jo paties nuomone, vertybėmis bei nuostatomis. Žmonės
perima ir lūkesčius jų elgesio atžvilgiu. Šio „perėmimo“ proceso –
socializacijos – metu mokomės „tinkamo“ elgesio, atitinkančio mūsų
vaidmenis.
Socialinis pasaulis, kuriame auga vaikas, beveik visose srityse
diferencijuotas lyties atžvilgiu. Lytis yra vienas svarbiausių žmogaus
skiriamųjų bruožų, jo tapatumo ir patyrimo pagrindas. Vyro ir moters
skirtumai – sudėtingas reiškinys, apimantis ne tik anatomines,
fiziologines, bet ir asmenybės, elgesio skirtybes. Iš vyrų tikimasi vienų,
iš moterų – visai kitų dalykų: pavyzdžiui, tradiciškai priimta, kad vyrai
turi būti savarankiški, nepriklausomi, veiklūs, racionalūs, ambicingi,
siekiantys karjeros, o moterys – pasyvios, priklausomos, emocionalios,
besirūpinančios vaikais ir namų ruoša. Įvairūs veiksniai – kalba, šeima,
mokykla, bendraamžių grupės, žiniasklaida – jau nuo kūdikystės formuoja
žmoguje lyčių skirtybių suvokimą. Savo lyties supratimo formavimuisi
didžiulę įtaką daro šeima. Nuo gimimo kūdikis pradeda mokytis suvokti savo
lytį, nes nuo pačių pirmųjų dienų tėvai sąmoningai ar nesąmoningai elgiasi
su mažyliais skirtingai, priklausomai nuo jų lyties. [12]
Taigi tėvai atlieka socializacijos „agentų“ funkciją namuose. Paaugę
vaikai susiduria su kitais labai svarbiais jų tapatumą ir elgesį
formuojančiais žmonėmis – mokytojais. Šios srities tyrinėtojai yra
pastebėję, kad mokytojai paprastai laikosi skirtingo požiūrio į jų klasėje
besimokančius berniukus ir mergaites: pavyzdžiui, jei uždavus klausimą,
berniukas šūkteli aatsakymą prieš tai nepakėlęs rankos ir negavęs leidimo
atsakyti, mokytojas dažnai tai priima; bet kai taip „netinkamai“ pasielgia
mergaitė, jai padaroma pastaba. Tai rodo, kad berniukai turi būti
aktyvesni, o mergaitės – elgtis santūriau. Mokyklų paskaitos, kursai taip
pat lemia lyčių vaidmenų išmokimą. Pavyzdžiui, korėjiečių mergaitės privalo
pasirinkti tokias pamokas, kurios atspindėtų šeimos gyvenimą (maisto
gaminimas, drabužių siuvimas ir pan.); Lietuvos mokyklose darbų pamokų metu
mergaitės mokomos įvairių „moteriškos“ namų ruošos, o berniukai – „vyriškų“
darbų.[12]
Be abejo, paauglystėje bei jaunystėje svarbiais socializacijos
veiksniais tampa bendraamžiai. Atsižvelgiant į juos renkamasi dra.bužius,
kalbos manierą, interesus. Tėvai paprastai pripažįsta bendraamžių įtaką ir
todėl skatina savo vaikus rinktis „tinkamus“ draugus. Nuo mažų dienų lyčių
socializacijai didelę įtaką daro ir žiniasklaida – pavyzdžiui, televizijoje
vaikai dažniausiai mato stereotipiškus vyrų ir moterų charakterius bei
elgesio būdus. [25]
1. 1. 1. ĮVAIRŪS POŽIŪRIAI Į SOCIALIZACIJĄ
Visuomenės kaip socialinio saito konstrukcijos, kurias siūlo
Z.Baumanas, savo ruožtu irgi pasitarnauja gilesniam etikos ir moralumo
supratimui. Z.Baumanas naujai pažvelgia į visuomenę. Jam visuomenės
pagrindas – žmogiškasis bendrabūvis. Ir autorius neskuba jo formų
struktūruoti, o atvirkščiai, – siūlo jas analizuoti dinaminiu aspektu.
Z.Baumanui priimtinesnis visuomenės ne kaip struktūros, o kaip nuolatos
besitęsiančio, atsinaujinančio proceso, saito įvaizdis. Todėl visuomenės
sampratą modernybėje ir postmodernybėje jis sieja atitinkamai su
socializacijos ir socialumo procesais.
Z.Baumanas socializaciją aptaria kaip moralinio impulso pakeitimą
taisyklėmis, jo racionalizavimą. Panašu, kad autorius, operuodamas
socializacijos
terminu, apeliuoja į visuomenės kaip socialinės erdvės
organizavimą ir struktūravimą modernybėje. Jis nurodo tris socialinės
organizacijos būdus, kuriais moralumas transformuojamas į universalias
taisykles:
1. Veiksmo neutralizavimas moralumo požiūriu. Tai socialinio veiksmo
organizavimas, panaikinant bet kokius moralinius jo motyvus. Tokiu būdu jis
paverčiamas moraliniu požiūriu neutraliu.
2. Dehumanizacijos procesas. Jei pirmuoju žingsniu moraliniu požiūriu
neutralizuojamas socialinis veiksmas, tai šioje socialinės erdvės
organizavimo pakopoje reikalaujama, kad socialinės sąveikos dalyviai būtų
traktuojami kaip morališkai nevalidūs. Kitaip tariant, sąveikos partneriai
vienas kito nebelaiko moralinės atsakomybės objektais.
3. Veikėjo kaip moralės subjekto įvaizdžio ssuardymas. Moralinė objekto
savastis, jos visuma yra redukuojama į statistiškai įvertinamų socialinių
charakteristikų rinkinį. Kiekvienas veikėjas yra suvokiamas kaip įvairių
socialinių bruožų, atributų nešėjas.
Pasak Z.Baumano, šie trys socialinės erdvės konstravimo būdai
apsprendžia socialinės organizacijos etiką ir adiaforizuoja socialinį
veiksmą, atpalaiduoja ir išlaisvina jį nuo individualios moralinės
atsakomybės, kurią pakeičia išskydusi atsakomybė. Socialinė/kognityvinė
erdvė visiškai užgožia ir išstumia moralinę erdvę, kadangi moralumas
projektuojamas į taisykles.
Kitą procesą socialumą Z.Baumanas apibrėžia kaip moralumo
estetizavimą. Socialumą autorius aptaria, priešpriešindamas jį
socializacijai. Jei socializacija yra tikslinga ir racionaliai motyvuota
praktika, tai socialumas yra apibrėžiamas kkaip judantis nežinia kur. Jei
socializacija yra orientuota į ateitį, turinti ilgalaikius planus, tai
socialumas nemąsto apie ateitį ir gyvena dabartimi. Jei socializacija yra
kumuliatyvus, linijinis procesas, besiremiantis vakardienos laimėjimais,
tai socialumas nepripažįsta praeities. Jei autorius socializaciją apibūdina
kaip racionalų reiškinį, kaip moralumą universalizuojančią ir
racionalizuojančią ppraktiką, kaip socialinės/kognityvinės erdvės ir buvimo
su kitu struktūravimo principą, imanentišką modernybės patirčiai, tai
socialumą jis apibūdina kaip estetinį fenomeną, nestruktūrinį erdvės
organizavimo būdą postmodenybėje.
Autorius, norėdamas vaizdžiau atskleisti socialumą kaip estetinį
reiškinį, palygina jį su minios ir neogenčių fenomenais. Jo akimis, minia –
efemeriškas, trapus ir trumpalaikis buvimas su kitu. Tai spontaniškai
susiburiantys ir išsiskirstantys žmonės tam tikru tikslu tam tikroje
vietoje ir tam tikru laiku. Gi neogenties. metafora autorius nusako naują
bendrijos konstrukciją. Į jas buriamasi iš poreikio tradicijai, iš poreikio
dalintis savo tiesomis, įsitikinimais ir išgyvenimais ne bet kada, ne bet
kur, o tik su tam tikrais žmonėmis. Pasak Z.Baumano, tiek minios, tiek
neogentys yra neabejotinas socialumo proveržis, neartikuliuotų jausmų ir
emocijų protrūkis. Socialumas sukuria sąlygas miniai ir neogenčiai kaip
alternatyvioms bendrabūvio formoms. Jis įgalina betarpišką, nors ir
momentinį, buvimą su kkitu, bent jau akimirkai panaikina bet koką socialinę
distanciją, kuri būdinga racionaliai organizuotam buvimui su kitu. Čia
autorius prabyla apie estetinį artumą, kuris skiriasi nuo moralinio artumo.
Pastarasis išreiškia artumą kitam kaip moralės subjektui, tuo tarpu
estetinis artumas jaučiamas emocijas, jausmus, estetinius išgyvenimus
sukėlusiam subjektui.
Tokiu būdu Z.Baumanas socialumą ir jo apraiškas – minią ir neogentis –
pristato kaip postmodernybėje dominuojančią praktiką, kaip moralumą
estetizuojantį režimą. Jis įgalina estetinės erdvės kūrimą anapus moralinės
erdvės, paruošia dirvą spontaniškam ir emocionaliam buvimui su kitu.
Kaip matyti, tiek socializacijos, tiek socialumo kkompetencijos laukas
yra anapus moralinės erdvės. Pirmasis visuomenę formuoja kaip
socialinę/kognityvinę erdvę, antrasis – kaip estetinę erdvę. Socializacija
yra struktūrinis visuomeninio gyvenimo organizavimas, o socialumas –
nestruktūrinis. Pirmasis universalizuoja, racionalizuoja buvimą su kitu,
t.y. suteikia jam socialines charakteristikas ir sąlygoja
socialinį/kognityvinį kito vertinimą. Antrasis buvimą su kitu
sureliatyvina, suteikia jam emocinį atspalvį ir kitą paverčia estetinio
vertinimo, pasitenkinimo objektu. Socializuojanti praktika vyrauja
modernybėje, o estetizuojanti – postmodernybėje. Tačiau tiek
socializacijos, tiek socialumo magiška veikimo galia baigiasi ties moraline
erdve, t.y. ties individualiu kasdienišku kontekstu, modernybėje visiškai
užgožtu ir išstumtu socialinės erdvės, o postmodernybėje iškeltu kaip
alternatyviu estetinei erdvei. [10]
1. 1. 2. SOCIALIZACIJOS ASPEKTAI
Paskutiniais dešimtmečiais Lietuvos visuomenėje įvykusios permainos
buvo gilios, bet vyko nepakankamai jas suvokiant ir viešai nepakankamai
aptariant. Po trumpo pakilimo laikotarpio išryškėję nusivylimo atkurtos
nepriklausomos valstybės tikrove požymiai peraugo į rimtą dvasinę, moralinę
ir politinę šalies visuomenės krizę. Okupacijos metu įvykusi priverstinė ir
forsuota visuomenės modernizacija ir sekuliarizacija tradicinę
krikščionišką vertybių sanklodą sugriovė ne tik išoriškai, bet ir iš
vidaus. Prasidėjo gelminis krikščioniškosios pasaulėžiūros ir iš jos
kylančių pamatinių vertybių irimas. Šis procesas stebimas ir šiandien. [22]
Kultūra, kaip praeities ir dabarties vertybių sistema, grindžiamas ne
vienas mokomasis dalykas, o visas mokymo procesas. Reformuojamos mokyklos
ugdymo turinį grindžiant tautos psichologija, mentalitetu, dvasiniais
tautos bruožais. Svarbų vaidmenį atlieka liaudies pedagogika, kuri įkūnija
tautos dvasinius lūkesčius, idealus, pažiūrų sistemą. Šiuolaikinė šeima
išgyvena krizę: kai kurie vaikai sunkiai adaptuojasi gyvenime, lėtai
bręsta, ne visiems pavyksta išsiugdyti humaniškumo, pareigos, atsakomybės
ir kitas dvasines savybes. Viena iš šios krizės priežasčių – menki,
„trūkinėjantys“ šiuolaikinės šeimos ryšiai su prosenelių išpuoselėtomis
ugdymo tradicijomis, vaiko įtraukimo į visuomenės gyvenimą istoriniu
patyrimu.
Sudėtinga šalies socialinė ir ekonominė būklė sąlygoja ne tik
visuomenės kultūrinį, dvasinį, bet ypač dorovinių vertybių nuosmukį. Nuo
jos labai priklauso šeimos socialinė būklė bei kriminogeninė vaikų . ir
jaunimo situacija. Nepilnamečių nusikalstamumas auga: 2002 metais iš visų
nusikaltimų padarymu kaltinamų asmenų 13.7 procento buvo nepilnamečiai,
2003 metais nepilnamečiai sudaro 14,3 procento bendro nusikaltimus
padariusių asmenų skaičiaus. Narkotinių medžiagų sukeliančių priklausomybę
vartojimas tarp vaikų ir jaunimo tampa socialiniu reiškiniu. Per
pastaruosius 4 metus narkotikų šalyje imta vartoti 5 kartus daugiau, jie
nelegaliai pardavinėjami mokyklose, gatvėse, įvairiose pramogų vietose.
Intraveniniai narkotikai tampa pagrindiniu žmogaus imunodeficito viruso
(ŽIV) plitimo keliu, infekuotų ŽIV asmenų amžius nuolat jaunėja,
jauniausiajam infekuotam – 15 metų. [30] 1.2 JAUNYSTĖ – KAIP AMŽIAUS TARPSNIS
Kada žmogus vadinasi jaunu, kada senu? Pasaulinė sveikatos apsaugos
organizacija prie SNO dabar yra priėmusi tokį žmogaus amžiaus
periodizavimą:
nuo gimimo iki 44 metų – jaunas;
nuo 45 iki 59 metų – vidutinio amžiaus;
nuo 60 iki 74 – senyvas;
nuo 75 iki 89 – senas;
virš 90 metų – ilgaamžis.
Į vystymosi veiksnius susiklostė skirtingos pažiūros. Viena seniausių
– dualistinis idealizmas. Pasak jo, materija yra neaktyvi, jai aktyvumą
teikia dvasia. Žmogaus kūnas iš prigimties yra neaktyvus, jį išjudina jame
esanti siela – nemateriali energija. Biologiniai ir psichologiniai
veiksniai įtakoja žmogaus gyvenimą, o jį būtų galima suskirstyti tokiais
tarpsniais:
1. Kūdikystė – iki 1 metų.
2. Vaikystė – 1-11 metai.
3. Paauglystė – 12-16 metai.
4. Jaunystė – 17-21 metai.
5. I subrendimo amžius – 22-35 metai.
6. II subrendimo amžius – 36-60 metai.
7. Pagyvenusio amžius – 61-74 metai.
8. Senatvė – 75-90 metų.
9. Ilgaamžiškumas – 90 ir daugiau metų.
Jaunimą galima išskirti, traktuoti kaip atskirą socialinę grupę bei
ypatingą visuomenės dalį. Jaunimo išskirtinumas siejamas su žmogaus
gyvenimo laikotarpiu, kuomet yra integruojamasi į visuomenę, bręstama,
tampama nepriklausomais, bandoma įsitvirtinti darbo rinkoje, pradedama
kurti šeima bei socialinė, materialinė padėtis. Vienas iš jaunimo
išskirtinumo yra jų amžius, tačiau jaunimo amžiaus ribos apibrėžiamos labai
įvairiai. Kalbant apie jaunimo išskirtines savybes, galima daugiau
akcentuoti į laisvalaikio praleidimo specifiką, būdą, galimybes, o taip pat
ir į iniciatyvumą, energingumą, aktyvumą, veiklumą, ambicingumą, didesnius
norus ir didelių tikslų siekimą. Jaunimas – išskirtinė visuomenės dalis,
turinti savo interesus, pomėgius, bruožus bei problemas. Vienas iš
pagrindinių jaunimo grupės išskirtinumų – jos didesnis pažeidžiamumas bei
siekis tvirtintis darbo rinkoje ir visuomenėje.
Pagrindinis šio amžiaus jaunuolių veiklos bruožas skirtingas negu
paauglių. Pavyzdžiui mokymasis. Jaunystės amžiaus moksleiviai įsigilina į
mokymąsi kaip į tolimensnės
jų egzistencijos pagrindą. Mokymąsis tampa bene
svarbiausiu jų gyvenimo uždaviniu. Tai paveikia ir bendra jų veiklos
organizavimą. [19]
Jaunuolis darosi visuomeninkas. Jis darosi sąmoningas ir aktyvus
veikėjas. Kyla poreikis atsakyti į rūpimus gyvenimo filosofijos klausimus.
Jaunuolis nori filosofuoti ne šiaip sau, bet pagrystai, remdamasis mokslo
laimėjimais. Moksle jis ieško pagrįstos tiesos apie visatą, žmogų, jo
paskirtį ir likimą šiame pasaulyje. Vadinasi, paprastas pažintinis
interesas perauga į apibendrinto filosofinio tikrovės pažinimo interesą.
Tokio intereso tenkinimas pamažu formuoja pažiūras į tikrovę. Ir
nenuostabu, kad 18-ųjų metų pabaigoje – 19-aisiais savo gyvenimo metais
jaunuolis jaučiasi tarsi iš naujo savarankiškai radęs atsakymą į daugelį
pasaulėžiūrinių klausimų.
Energingas pasaulėžiūrinių interesų tenkinimas plėtojas intelekto
jėgas. Paauglystėje mokslo, visuomeninio ir asmeninio gyvenimo tiesos buvo
priimamos remiantis suaugusiųjų autoritetu, paauglys stengėsi būti panašus
į suaugusįjį, kartoti jo pažiūras ir mėgdžioti jo samprotavimus, o
ankstyvosio jaunystės amžiaus moksleivis siekia, kad jo tiesa būtų
patikimai pagrįsta, nekeltų abejonių, ir tik tokią tiesą jis laiko
priimtiną. Vadinasi, jis siekia suvokti tikrovę tokią, kokia ji yra,
realistiškai mąstyti. Jo protas bando skirti faktus ir teorijas. Jaunuolis
pradeda pasitikėti savo proto galiomis, ssiekia konstruktyviai ir kūrybiškai
spręsti problemas, mokosi mąstyti, visapusiškai samprotauti.
Taigi plėtodamasis intelektas nuo paauglystės iki ankstyvosios
jaunystės nueina tolimą kelią: nuo mąstymo priklausomumo iki mą.stymo
autonomijos. Net mokytojams tai kartais sukelia namažai sunkumų. Jaunuolio
nepatenkina šabloniški, vadovėliniai atsakymai į klausimus. Jis kritikuoja
standartinį mąstymą, dažnai kitaip negu mokytojas vertina įžymius
rašytojus. Visa tai yra ženklas, kad vystosi mąstanti ir kūrybinga
asmenybė. [27]
Jaunystėje laisvalaikis įgauna visiškai kitą prasmę. Jis nori jį
panaudoti prasmingam suaugusiojo žmogaus gyvenimui. Jis kitaip negu
paauglys skaito grožinę literatūrą, kitaip žiūri kino filmus ir televizijos
laidas, kitaip linksminasi. Grožinė literatūra jam darosi gyvenimo mokykla.
Čia jis ieško atsakymo į gyvenimo klausimus, mokosi pažinti save, gyvenimą,
suformuluoti principus, kuriais būtų galima pagrįsti savo elgesį, padedantį
prasmingaiu, geriau, perspektyviau veikti ir gyventi. To paties jis ieško
kino filmuose ir televizijoje, tuo tarpu pasislinksminimuose, jis nori pats
pasirodyti, pamatyti kitus, užmegsti naudingus socialinius ir draugystės
santykius. Pasilinksminimuose jaunuoliai dažnai kopijuoja suaugusiųjų
elgesį, įpročius, o jie ne visada atitinka sveikatos, estetikos ir etikos
reikalavimus.
Laisvalaikis sudaro sąlygas žmonių santykiams užsimegzti, plėtotis ir
klestėti. Ankstyvojoje jaunystėje labai pasikeičia santykiai su tėvais,
draugais ir mokytojais. [3]
Jaunimas, viena vertus, išsiskiria impulsyvumu, radikalumu, energija,
aktyvumu, skirtingu gyvenimo būdu bei laisvalaikio praleidimu, kita vertus,
jie yra pakankamai priklausomi nuo tėvų, vyresniųjų tiek finansiškai, tiek
sprendžiant įvairias jaunimui kylančias problemas.Nors galima būtų jaunimą
laikyti veikliu, iniciatyviu, tačiau galima manyti, kad jaunimas nelabai
sugeba spręsti jiems kylančias problemas, yra pakankamai nesavarankiškas
bei nebrandus.
Galima būtų įvardinti nemažai įvairių jaunimo bruožų. Nors yra
teigiama, kad jaunimas turi bendrus interesus, bendras savybes bei
problemas, tačiau išskirti skirtingas jaunimo grupes, galima. Besimokantis
jaunimas, bei jau dirbantis jaunimas. ŠŠių dviejų jaunimo grupių poreikiai,
interesai bei esminiai bruožai yra skirtingi. Pasak ekspertų, besimokantis
jaunimas, yra laisvesnis, turi mažiau atsakomybės, daugiau linkęs ieškoti.
Jaunimui kaip visumai labiau būdinga įvairovė, nei kitoms socialinėms
grupėms.
Galima įžvelgti tam tikrus skirtumus tarp kaimo ir miesto jaunimo.
Pasak ekspertų, kaimo jaunimas šiek tiek skiriasi nuo miesto jaunimo
bendravimo, laisvalaikio praleidimo, dalyvavimo visuomeninėje veikloje
galimybėmis. Kaime jaunimas turi mažiau galimybių bei susiduria su
aštresnėmis socialinėmis problemomis. Fokusuotoje grupinėje diskusijoje
dalyvavęs kaimo vietovių jaunimas atkreipė dėmesį, kad kaimo jaunimas
išsiskiria iš kitų socialinių grupių skirtingu požiūriu, įsitikinimais,
pomėgiais bei elgesiu. [19] 1. 3. NARKOTIKAI JAUNIMO TARPE
Kodėl jauni žmonės vartoja narkotikus? Priežasčių gali būti labai
daug: jie neturi rimto užsiėmimo, jiems nuobodu; jų draugai vartoja
narkotikus; jie mėgsta riziką; jie nori šokiruoti tėvus ir draugus; tai yra
madinga; jie nori pabėgti nuo šiandieninio gyvenimo ir asmeninių problemų.
Šiandien narkotikų nesunku gauti, tai kodėl gi neišbandžius jų poveikio?
Jiems patinka „ta“ savijauta. Gana dažnai jauni žmonės narkotikų vartojimą
supranta kaip protestą prieš suaugusiųjų pasaulį, prieš tėvus. Ne be
reikalo „eksperimentuojančio“ jaunimo dauguma priklauso 14-17 m. amžiaus
grupei, nes būtent paauglystėje būdingas noras tapti savarankišku,
nebepriklausomu nuo tėvų, turėti „savo“ požiūrius, vertybes, o narkotikų
vartojimas tampa vienu iš būdų tai įrodyti. Neretai pagrindiniu narkotikų
vartojimo motyvu tampa smalsumas. Paaugliams būdingas nekritiškas požiūris
į reiškinius, siekis patirti malonumą „čia ir dabar“, autoritetų neigimas,
smalsumas, nnoras tapti nepriklausomais, galų gale – nesugebėjimas realiai
numatyti narkotikų vartojimo pasekmių. [17]
3. 1. NARKOTIKŲ SĄVOKA BEI JŲ RŪŠYS
1.
Narkotikai – tai organinės ar neorganinės kilmės vaistinė medžiaga,
vartojama gryna ar kaip sudėtinė preparatų dalis. Toks narkotikų
apibrėžimas pateikiamas žodyne, tačiau jis dar ne visas. Narkotikų yra
įvairiausių pavidalų, formų ir spalvų. Jų tokia daugybė, o kai kurių net
neįtartum, kad tai narkotikai. Pavyzdžiui, namų vaistinėlėje pilna
narkotinių medžiagų: aspirinas ir paracetamolis, mikstūra nuo kosulio ir
vaistai nuo peršalimo. Net kavos ar arbatos puodelyje yra narkotinių
medžiagų – kofeino, stimuliuojančio nervų sistemą. Alkoholis ir tabakas
taip pat yra narkotikai. Medžiagos, kurias vadintumėme tikrais narkotikais
– heroiną, kokainą ir „Ecstasy“ – labai skirtingos. [30]
Narkotiku laikoma kiekviena augalinės ar sintetinės kilmės medžiaga,
kuri, įvedant ją į organizmą, pakeičia jo funkcijas ir po nuolatinio
vartojimo priveda prie psichinės ir fizinės priklausomybės. Narkomanija
pasireiškia narkotikų arba įvairių kitų preparatų vartojimu be medikų
parodymų. [14]
Narkomanija – tai liga, kurią sukelia nuolatinis narkotinių medžiagų
vartojimas. Šia liga sergantis žmogus yra fiziškai ir psichiškai
priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Psichinė priklausomybė, pasireiškusi
liguistu noru vėl patirti narkotinio apsvaigimo būseną, gali susiformuoti
jau po pirmojo karto narkotikų vartojimo. Ilgą laiką vartojant narkotikus,
ląstelės pripranta prie šių medžiagų, ir narkotikai tampa būtini organizmo
biocheminei pusiausvyrai palaikyti. Organizmo tolerancija narkotinėms
medžiagoms didėja, todėl apsvaigimui sukelti reikia vis didesnės narkotikų
dozės. Pamažu dozė tiek padidinama, kad narkotikų nevartojusiam žmogui ji
gali būti mirtina. Negavus narkotikų, atsiranda abstinenciniai reiškiniai –
fiziniai ir psichiniai sutrikimai. Apima depresija, nerimas, susiaurėja
sąmonės laukas. Narkomaną užvaldo viena mintis – kaip gauti narkotikų. [12]
Socialinėje medicinoje narkomanija skirstoma į neskausmingą, kai žmogus
gali nustoti vartoti narkotikus, ir skausmingą, kai narkomanas tampa
priklausomu nuo šių medžiagų. Neliguisto narkotikų vartojimo pasekmės –
pykinimas, haliucinacijos, galvos skausmas. Tai sulaiko kai kuriuos vaikus
nuo tolesnio jų vartojimo. Tie, kurie ir toliau vartoja narkotikus,
atsiranda įprotis, kuris vadinamas abstinencija (narkotikų alkis), kuris
sukelia didelį fizinį ir moralinį skausmą, norą daugiau ir dažniau vartoti
narkotikus.
Pasaulyje žinoma apie 500 narkotinių medžiagų rūšių, iš jų 100 tikrų
narkotikų ir apie 50 psichotropinių preparatų. [12]
| |
| |
| . |
|Remiantis Statistikos Departamento pranešimu spaudai Nr. 04/086 (2005 m. |
|birželio 17 d.) galima nurodyti šias narkotinių bei psichotropinių |
|medžiagų rūšis: |
| |
|Augalinės kilmės narkotikai |
|Aguonos ir jų dalys |
|Aguonų ir jų dalių ekstraktas |
|Aguonų ir jų dalių koncentratas |
|Marihuana (kanapės) |
|Kanapių žaliava |
|Haliuciogeniniai grybai |
|Hašišas |
|Pusiau sintetiniai narkotikai |
|Heroinas |
|Kokainas |
|Sintetiniai narkotikai |
|Natrio oksibutiratas-GHB |
|Amfetaminas |
|Ekstazis (MDMA, MDE) |
|Metkatinonas (efedronas) |
|LSD |
|Diazepamas (relaniumas) |
|Metamfetaminas |
|Klonazepamas |
|Nitrazepamas |
|Tramadolas |
|Lorazepamas |
|Metadonas |
|I kategorijos prekursoriai |
|BMK |
|Safrolas |
|Efedrinas |
Iš pradžių narkotikai sukelia euforiją, tačiau vėliau atsiranda
mieguistumas, šleikštulys, vėmimas. Vartojančių
vyzdžiai susitraukia,
paakiai pabrinksta, atsiranda niežulys. Perdozavimo poveikis: kvėpavimas
tampa negilus ir lėtas, lipni ir drėgna oda, konvulsijos, koma ir galima
mirtis.
Greitai išsivysto narkotikų tolerancija ir priklausomybė nuo jų.
Naudojant tuos pačius švirkštus galima užsikrėsti AIDS, hepatitu. Nėščioms
moterims vartojimas gali sukelti persileidimą, išankstinį gimdymą ar
vaikučio priklausomybę, kuris gali jausti stiprią abstinenciją.
Žvelgiant į narkomanijos terminą socialiniu – edukaciniu aspektu,
galima teigti, jog narkomanija yra deviantinio elgesio forma,
pasireiškianti fizine ar psichine priklausomybe, nuolat fiziškai ir
psichiškai alinančia vaiko organizmą ir skatinanti socialinę asmenybės
deadaptaciją. Pagrindinis narkomanijos pavojus ne tiek fizinė žala
organizmui, kiek asmenybės degradacija, kuri ištinka 10-20 kartų greičiau
nei vartojant alkoholį. Vaikai narkomanai nustoja domėtis mokslu, mokykla,
o vėliau apskritai meta mokyklą. Palaipsniui susilpnėja ir nutrūksta
naudingi socialiniai ryšiai su draugais, mokyklos bendruomene, klase,
pedagogais, sudėtingėja santykiai šeimoje, vystosi egoistiniai charakterio
bruožai, laisvamanystė, melagystė. Visas dėmesys sutelkiamas narkotinių
medžiagų įsigijimui.[28]
3. 2. VISUOMENĖS ĮTAKA
Vaikai ir jaunimas, kaip svarbi visuomenės dalis, jau daug dešimtmečių
įvairiais aspektais nagrinėjama psichologų, edukologų, sociologų ir kitų
sričių atstovų. Reikia konstatuoti, kad šiandieninis jaunimas “serga”
įvairiomis socialinėmis ligomis: klesti alkoholizmas, narkomanija,
toksikomanija, prostitucija, nusikalstamumas. Tai toli gražu ne visos
problemos, kurios kamuoja jautriausią visuomenės dalį. Socialinės jaunimo
problemos užima svarbią vietą pedagogų bei kitų mokslininkų moksliniuose
tyrimuose. [16]
Pagrindinė nepilnamečių narkomanijos priežastis glūdi auklėjime,
sukeliančiame socialinių –pedagoginių ir socialinių problemų. Vienos
n.arkologinės pagalbos duomenimis, tarp 344 vaikų, sergančių narkomanija,
buvo pastebėta:
➢ socialinė tėvų, kaip asmenybių degradacija (nepastovus darbas,
kriminalinis elgesys);
➢ nesveika atmosfera šeimoje, kaip jos iširimo pasekmė;
➢ sunki materialiai padėtis;
➢ auklėjimas nepilnoje šeimoje. [29]
Jei prieš 5 metus narkotikus vartojantys jaunuoliai buvo iš vargingų,
alkoholikų, kriminalinių, nusikaltėlių, pasižymėjusių žiaurumu šeimų, tai
dabar – vaikai iš šeimų, turinčių gerą socialinę padėtį. Narkotikai tampa
tam tikru gyvenimo stiliumi, atributu. Diskotekos, koncertai, jaunimo
vakarėliai tampa pavojingomis narkotikų platinimo vietomis, kuriose laisvai
parduodami ir vartojami narkotikai.
Šie duomenys rodo, kad narkomanu tampama, o ne gimstama. Manoma, jog
daugiausiai narkomanų yra tarp tokių jaunuolių kaip:
➢ teritorinėse grupėse, susiformavusiose pagal gyvenamąją ar mokymosi
vietą.
➢ delinkventinėse ir kriminalinėse vaikų bei suaugusių grupėse. [12]
Makro priežastys lemiančios žalingų įpročių plitimą – tai naujos
socialinės &– kultūrinės, ekonominės sąlygos. Pasak amerikiečių sociologo
R.Mertono, narkomanija, kaip alkoholizmas bei valkatavimas, yra socialinės
adaptacijos forma, kurią pasirenka patyręs nesėkmę ir atsisakęs socialinių
tikslų žmogus. Tai aktualu analizuojant šių dienų Lietuvos situaciją ir
žmonių socialinės sėkmės bei nesėkmės suvokimą. Iš tiesų, labai didelė
dalis žmonių patyrė nesėkmę, nes nebuvo susikūrę tam tikrų naujų socialinių
– ekonominių sąlygų strategijos. Visada socialinių – ekonominių pasikeitimų
procesą lydi įvairios deviacijos.
Bendra marginalumo atsiradimo priežastis – chaotiškas visuomenės judėjimas
kitos, dar aiškiai neapibrėžtos socialinės – ekonominės ir politinės
sistemos link.
Tos priežastys susijusios ssu socialiniais – kultūriniais veiksniais:
➢ Kultūros, dažniausiai subkultūros poveikis. Kultūriniam veiksniui
priskiriama gimtoji kalba, religija, valgis, tradicijos ir ritualai;
narkotikų prieinamumas;
➢ Narkotikų verslo augimas ir platinimas sparčiai plečiasi.
Gyventojų ir profesinių grupių nuomone pagrindinė žalingų įpročių
plitimo priežastis yra neužimtas laisvalaikis ir mikro- bei makro-
socialinės kontrolės stoka.
Jaunimas turėtų gauti kuo daugiau informacijos apie propaguojamą sveiką
gyvenseną, apie organizuojamą laisvalaikį be svaigalų. Taip pat jaunimui ir
jų tėvams, draugams bei artimiesiems reikia kuo daugiau informacijos,
konsultacijų socialinės pagalbos klausimais. [30]
Pamokėlės ar valandėlės narkotikų žalos tema kažin ar gali atsverti iš
supančios aplinkos gaunamą „švietimą“, kurį suteikia bendraamžiai ir
populiariosios kultūros terpė. Vaikai imlūs naujovėms, ir žinių jie gauna
iš kino filmų, televizijos, vaizdajuosčių, kompaktinių diskų, žurnalų,
interneto svetainių, virtualių pokalbių kambarių. Mūsų šiandieninės
kultūros mados ir tendencijos propaguoja kartais šokiruojančias vertybes.
Vaiką ar paauglį supa gausybė įvairių pranešimų apie tai, kas gero „slypi“
tokiose medžiagose kaip alkoholis, tabakas ar narkotikai. TV personažai
gyvena narkotikais uždirbtų pinigų sukurtoje prabangoje; interneto svetainė
propaguoja pritarti marihuanos legalizavimui; mėgstamos kino žvaigždės
herojus naujausiame filme nesiskiria su cigaru; populiari daina pasakoja,
kaip nuostabiai narkotikų poveikyje atrodo Paukščių takas. Su narkotikais,
alkoholiu, cigaretėmis susiję „pranešimai“ paauglius gali pasiekti visai
netikėtai: iš žurnale išspausdintos reklamos, parduotuvėje skambančios
dainos, kino filmo herojaus posakio. Šie „ženklai“ paprastai tiesiogiai
neskatina vartojimo – tačiau jie tarsi kuria nnuostatą, kad vartojimas yra
„normalus“ dalykas. [30]
Nespėjus jaunam žmogui susidaryti klaidingą nuomonę, reikia kuo plačiau
bei efektyviau skle.isti informaciją apie narkotikų psichologinę bei
fiziologinę žalą jam.
3. 3. BENDRAAMŽIŲ ĮTAKA
Pirmąjį bandymą dažniausiai lemia aplinkiniai..Paauglių
socializacijos ypatybė – sekti mada, bendraamžiais, jiems būdinga didelė
tarpusavio priklausomybė. Draugų įtaka labai svarbi, ypač pradedant vartoti
narkotikus. Daugumai jaunuolių pirmą kartą narkotikų pasiūlo draugai arba
draugų draugai. [10]
Rizikos faktoriai, susiję su bendravimu už šeimos ribų:
➢ prasti bendravimo įgūžiai;
➢ bendravimas su asocialiais bendraamžiais;
➢ teigiamas požiūris į narkotikų vartojimą mokykloje, tarp draugų,
bendruomenėje.
Dažnai laikomasi nuomonės, jog pradėti vartoti narkotikus pastūmėja
draugai, tačiau iš tiesų dažnai vyksta atvirkščiai – draugai keičiami tam,
kad būtų su žmonėmis, pasirinkusiais tokį patį gyvenimo stilių.
Tai, ar jaunuolis pradės vartoti narkotikus, labai priklauso nuo jo
nuostatų narkotikų atžvilgiu: tiek to, kaip jis supranta narkotikų keliamą
pavojų savo sveikatai, tiek nuomonės, ar jo bendraamžiai pasmerks šį jo
žingsnį. [19]
Bendraamžių bičiulių įtaka svarbi ir apsisprendžiant vartoti
cigaretes, alkoholį ar narkotikus. Jei paauglys galvos, jog jo bendraamžiai
nepritars jam ir jį pasmerks, didelė tikimybė, kad jis ir nepradės vartoti
nė vienos iš šių medžiagų. Paskaičiuota, kad kiekvienas narkomanas per
metus pripratina apie 10 – 15 žmonių prie narkotikų, tai parodo, kad ši
socialinė grupė progresyviai didėja. Be to, dauguma narkomanų serga
hepatitu, AIDS ir kkitom nepagydomom ligom. Bendraudami jie užkrečia kitus.
Dažnai jaunuolis bando išvengti streso, pabėgti nuo vienatvės,
nugalėti drovumą, atrodyti suaugusiu ar patenkinti savo smalsumą. Juk
paauglystė – žemo savęs vertinimo laikotarpis. Jaunas žmogus paprastai
nespėja augti ir keistis taip greitai, kaip jam norėtųsi. Jis gali jaustis
ne toks protingas, patrauklus, talentingas ar populiarus, kaip jo
bendraamžiai. Vienas iš būdų išspręsti kylančias problemas — mėginimas
pasitelkti narkotikus ar alkoholį.
Narkomanais dažniau tampa nepilnų irzlūs, jautrūs, greitai netenkantys
dvasinės pusiausvyros, silpnavaliai, nepasitikintys savimi, greitai
pasiduodantys kitų įtakai, turintys psichologinių problemų jaunuoliai.
Dažniausiai tai asmenys, neturintys gyvenime tikslo, ieškantys netikrų
malonumų, lepūnėliai, nesuprasti artimųjų bei bendraamžių, linkę
pervertinti savo galimybes arba nusivylę po nesėkmių. [12]
Pasitaiko, kai į narkotikus įninka kuris nors iš draugų. Todėl būtina
iš anksto paruošti jaunuolį tokiai situacijai. Reikia patarti nesistengti
pačiam jį išgelbėti, nes tai gali padaryti tik specialistai. Galima
pasiūlyti draugui gydytis, pasakyti, kad su narkomanu draugauti neketinąs.
Jeigu draugas nesiryžta pradėti gydytis, galima pabandyti jį įkalbėti.
Jokiu būdu negalima užtarti narkomano, duoti jam pinigų, leisti nakvoti
savo namuose. Jaunuolis turi suvokti, kad tokia pagalba draugui nenaudinga,
o jam pačiam – pavojinga! [22]
Mokykla gali suteikti moksleiviams žinių apie narkotikų vartojimo
riziką, pasekmes, formuoti socialinius įgūdžius, padėsiančius atsispirti
socialiniam spaudimui vartoti įvairius narkotikus. Kartais užtenka vien
paramos, padrąsinimo, užuojautos, pritarimo ar supratimo, kartais reikia ir
rimtesnių žingsnių – psichologinės pagalbos, bendrų
mokytojų bei tėvų
pastangų. Tėvai bei mokytojai turi matyti su kuo bendrauja vaikas, patarti
jam. Matant, su kuo vaikas draugauja, lengviau jį apsaugoti nuo blogos
įtakos. Psichologai pripažįsta: jei mokinys jaus suaugusiųjų meilę,
pagarbą, globą, domėjimąsi savo asmenybe, tikės, kad šie nori jį suprasti,
padėti, tai sumažins narkotikų vartojimo tikimybę. [12]
3. 4.. SEIMOS ITAKA
Rizikos faktoriai leidžia įvertinti situaciją ir nustatyti asmenų
grupes, kuriose yra didžiausia narkotikų pavartojimo galimybė.
Kiekvienas šis faktorius turi įtakos asmens psichologiniam ir socialiniam
ugdymuisi. Didžiausią reikšmę vaiko ugdymuisi turi šeima.
Reikšmingiausi neigiami ffaktoriai šeimoje yra:
➢ netinkamas auklėjimas, ypač jei vaikas yra sunkaus būdo ir turi
elgesio sutrikimų;
➢ chaotiška namų aplinka, ypač jei tėvai piktnaudžiauja narkotinėmis
medžiagomis ir pan.arba serga psichikos ligomis;
➢ nesirūpina vaiku, nėra tarpusavio supratimo.
Ankstyvą narkotikų vartojimo pradžią lemia ne tiek pačių jaunuolių,
kiek jų tėvų socialinė destabilizacija.
Čia susipina aukščiau išskirtos narkotikų vartojimo mikro ir makro
priežastys: šeimų, kurios patyrė socialinę nesėkmę pasikeitus socialinėms –
ekonominėms sąlygoms, vaikų narkotikų vartojimas – tai reakcija į tėvų
nesėkmes. Didelė dalis tų ššeimų – aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys.
Todėl jų vaikams iškilo sunki pasirinkimo užduotis – arba atsisakyti
vertybių, kurias diegė jų tėvai (pvz., siekis įgyti išsilavinimą), arba
pasirinkti tas vertybes jau tarsi žinant, kad jos socialinės sėkmės
neatneš, kaip kad neatnešė ir jų tėvams. [12]
Norėdami apsaugoti savo vaikus nuo narkomanijos liūno, tėvai turėtų
deramai juos auklėti ir rodyti gerą pavyzdį. Pirmiausia reikia stengtis
išsaugoti su vaiku kuo stipresnį emocinį ryšį – mylėti jį, padėti jam,
domėtis jais. Geri santykiai šeimoje apsaugo vaiką nuo klaidingų žingsnių.
Ir atvirkščiai, nesutarimai su tėvais, jų abejingumas greičiau stumteli
vaiką į narkotikų liūną. Antra, reikia namuose sukurti kuo jaukesnę
atmosferą, leisti vaikams užsiimti mėgstama veikla, pasikviesti į namus
draugų. Nors gyvenime būna ir nelengvų akimirkų, negalima dejuoti, ypač
girdint vaikui. Nuolat girdėdamas, koks sunkus gyvenimas, kiek daug
aplinkui blogų žmonių, apgaulės, vaikas gali nusivilti gyvenimu. O tai
pavojinga, tad verčiau pasidžiaugti tinkama sveikata, daugiau su vaiku
papramogauti, dažniau lankytis įdomiuose renginiuose. Būtina vaiką išmokyti
gerbti ne tik kitus, bet ir save. Save gerbiantis jaunuolis lengviau
pasakys „ne“, kai jam bus siūloma alkoholis, cigaretės ar narkotikai. O
savigarbą ugdo bendra veikla, suaugusiųjų pagyrimas, jų pasitikėjimas, tam
tikros pareigos namuose. Jei vaikas šeimoje jaučiasi visavertis šeimos
narys, jis ima save gerbti. Dabar vaikai nuo mažens žino apie narkotikus ir
tarpusavyje kalba apie juos. Bet tėvams vistiek dera pasišnekėti su savo
atžalomis. Tokiam pokalbiui reikia pasiruošti iš anksto, nes vaikas turi
gauti daugiau žinių. Nereikėtų vien tik bandyti įbauginti vaiką: kalbėti
apie nnarkotikų daromą žalą, AIDS ir kitas su jais susijusias ligas. Vaikas
turėtų žinoti, kad pradėjus vartoti narkotikus visiškai prarandamas
savarankiškumas ir tampama narkotikų platintojų vergu.
Žinant rizikos veiksnius, vartojimo motyvus, galima sukurti ir
stiprinti apsaugančius nuo narkotikų vartojimo veiksnius. Šie veiksniai
šeimoje – tai geri tėvų bei vaikų tarpusavio santykiai, pasitikėjimo ir
bendradarbiavimo atmosfera šeimoje, tėvų domėjimasis vaikų problemomis,
abipusė pagarba. [25]. 1. 3. 5. NARKOTIKŲ PREVENCIJA
Koordinavimo modeliai europos sąjungos šalyse
Koordinavimas:
Globalus (sveikatos priežiūra, socialiniai reikalai, teisėsauga,
švietimas ir ugdymas, vidaus reikalai ir kt. ) 12 ES šalių + Norvegija,
Specifinis (atskiros institucijos atskiroms problemoms spręsti), 3 ES
šalys
Pagrindinės funkcijos: teikia LRV pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos
valstybės biudžeto asignavimų priemonėms įgyvendinti;
teikia LRV, valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms
pasiūlymus dėl narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės veiklos
prioritetinių krypčių, tobulinimo;
analizuoja ir vertina valstybės ir savivaldybių institucijų bei
įstaigų ataskaitas apie tai, kaip įgyvendinamos priemonės;
koordinuoja suinteresuotų valstybės ir savivaldybių institucijų bei
įstaigų keitimąsi informacija apie narkomanijos prevencijos ir narkotikų
kontrolės priemonių įgyvendinimą;
palaiko ryšius su ES, užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis
ir tarptautinėmis organizacijomis, atstovauja LR užsienio valstybėse ar
tarptautinėse organizacijose (EMCDDA, ET Pompidou grupėje);
organizuoja narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimo
stebėjimą, analizuoja tendencijas šalyje ir užsienyje, narkotinių medžiagų
vartojimo padarinius;
informuoja visuomenę, bendradarbiauja su visuomeninėmis
organizacijomis, visuomenės informavimo priemonėmis, mokslo ir studijų,
kitomis institucijomis;
Nacionalinė narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės 2004 –
2008 metų programa
Programos tikslas – sustabdyti ir sumažinti narkomanijos plitimą,
nustatyti ir įgyvendinti pagrindines valstybės politikos gaires ir veiklos
kryptis narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės srityje, padidinti
narkomanijos prevencijos Lietuvoje veiksmingumą
Realumas
Veiksmingumas
Rezultatas
Naujas požiūris – Integruotas, subalansuotas, multidisciplininis
Prioritetinės narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės kryptys:
pirminė narkomanijos prevencija vaikų ir jaunimo tarpe;
asmenų, vartojančių narkotines ir psichotropines medžiagas, sveikatos
priežiūra, reabilitacija ir socialinė reintegracija;
neteisėtų narkotikų ir psichotropinių medžiagų pasiūlos mažinimas;
moksliniai tyrimai, informacinės sistemos plėtra, koordinavimas.
Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programa
Visų pirma tvirtinti ir finansuoti tas narkomanijos prevencijos
programas, kurios skirtos narkotikų vartojimo mokyklose, šeimose, vaikų,
jaunimo pasilinksminimo vietose prevencijai, remti projektus, skirtus
gatvės ir asocialiose arba didesnės rizikos grupei priklausančiose šeimose
augantiems vaikams.
Sukurti ir įdiegti moksliniais tyrimais pagrįstą narkomanijos
prevencijos ir narkotikų kontrolės stebėsenos, vykdomų programų ir projektų
veiksmingumo vertinimo ir koordinavimo sistemą, sparčiau diegti informacinę
sistemą.
Sukurti šiuolaikišką gerai veikiančią narkomanijos prevencijos ir
narkotikų kontrolės specialistų rengimo, mokymo ir kvalifikacijos kėlimo
sistemą. [31]
Siekiant apsaugoti jaunimą nuo narkotikų ir sprendžiant narkotikų
vartojimo problemas, svarbiausias mokyklai tenkantis uždavinys –
prevencinis darbas. Siekiama mažinti ir sustabdyti narkomanijos plitimą,
taip užtikrinant valstybės ir visuomenės saugumą. Prioritetai – pirminė
narkotikų vartojimo prevencija šeimoje, tarp vaikų ir jaunimo.
➢ Ugdyti neigiamą visuomenės požiūrį į narkotines medžiagas, ypač
rūpintis narkomanijos prevencija šeimoje, tarp vaikų ir jaunimo,
diegti vaikams ir jaunimui brandžias vertybines nuostatas ir sveiko
gyvenimo įgūdžius, stabilizuoti ir mažinti narkotikų vartojimą.
➢ Kurti pozityvią sistemą, palaikančią jauną žmogų, padedančią jam
suvokt.i jo paskirtį.
➢ Įtraukti į bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo planus narkomanijos
prevencijos klausimus, plėtoti popamokinę veiklą, jaunimo užimtumą
laisvalaikiu; rengti ir įgyvendinti narkotikų vartojimo prevencijos
priemones.
➢ Užtikrinti, kad vaikai ir jaunimas gautų reikiamą socialinę, teisinę
ir psichologinę, o švietimo įstaigų darbuotojai, šeimos –
organizacinę, metodinę ir konsultacinę pagalbą, plėsti teisėsaugos,
švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos institucijų, bendruomenių
bendradarbiavimą. [30] II. TYRIMO ANALIZĖ
2.1 TYRIMO METODIKA
Tyrimo problema ir aktualumas: Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje,
plinta rūkymas, alkoholio ir kitų nelegalių narkotinių medžiagų
vartojimas. Viena iš priežasčių skatinančių pradėti vartoti narkotikus –
vaikų neužimtumo problema. Vaikai šlaistosi gatvėmis, tampa nusikaltimų
aukomis ir net vykdytojais, ir galiausiai susiduria su pačia baisiausia –
narkotikų problema.
Deja, šiandieninių jaunų žmonių kultūroje narkotikai užima
reikšmingą vietą. Gaminamos ir vartojamos psichotropinės medžiagos daro
didžiulę žalą jaunimui. O su šia karta didesnė grėsmė bus ir ateinančioms
kartoms. Norint išsiaiškinti narkotinių medžiagų vartojimą kaip jaunimo
socializacijos veiksnį buvo atiliktas tyrimas.
Tyrimas buvo atliktas Klaipėdos Kolegijoje, buvo apklausti pirmų
kursų studentai:
85 merginos ir 62 vaikinai. Kurių amžius nuo 19 iki 21
metų. Iš visų tiriamųjų 69 atvykę studijuoti iš kaimo ir 78 iš miesto.
Tyrimo imtis iš viso 147 respondentai.
Tyrimo laikas ir vieta. Tyrimas atliktas 2005 m. kovo – gegužės mėn.
Klaipėdos Kolegijoje.
Tyrimo tipas: kiekybinis ir kokybinis.
Duomenų rinkimo metodai: anketinė apklausa.
Tyrimo atlikimo tvarka: Sociologinė apklausa standartizuoto interviu
būdu. Respondentai turi atsakyti į pateiktus iš anksto sudarytus anketos
klausimus, pasirinkdami siūlomus atsakymų variantus. Interviuotojas turi
pats pažymėti pasirinktus respondento atsakymus
3 TYRIMO RREZULTATAI
Tyrimui atlikti buvo sudaryta anketa iš 19 kausimų (žr. 1 priedą) .
Iš kurių keturi atviri (1, 2, 7, 18 anketos klausimai), penkių uždarų (4,
6, 12, 17, 19 anketos klausimai) ir dešimties pusiau uždarų (3, 5, 8, 9,
10, 11, 13, 14, 15, 16 anketos klausimai).
Pirmuoju anketos klausimu buvo siekiama išsiaiškinti ar jaunuoliai
supranta kas yra narkotikai. Respondentai teigė, kad narkotikai yra
„svaigiosios medžiagos“ „medžiagos žalojančios žmogaus organizmą“, „tai
haliucinogenai“, „tai sintetiniai gaminiai“, „augalinės kilmės medžiagos“,
„medžiagos kurios patekusios į organizmą pakeičia veiklą“. Visi šie
narkotikų apibūdinimai yra teisingi. Kiekvienas tiriamasis turi supratimą
apie narkotikus.
[pic]
1 pav. Narkotikų rūšys, kurias žino jaunuoliai
Antruoju anketos klausimus siekiama išsiaiškinti, kokias narkotikų
rūšis žino jaunuoliai. Tai matyti 1 pav. Tyrimo metu paaiškėjo, kad
jaunuoliai žino daug narkotikų rūšių, tačiau žinomiausi – tabakas 98%,
alkoholis 91%, inhaliatoriai 84% ir kokainas 82%.
[pic]
2 pav. Informacijos apie narkotikus šaltiniai
Trečiasis anketos klausimas skirtas išsiaiškinti iš kur jaunuoliai
gauna informaciją apie narkotines medžiagas. Kaip matyti 2 pav. jaunuoliai
apie narkotikus daugiausiai sužino mokymo įstaigose (100%). Mokykloje
jaunuoliai daugiausiai sužino apie narkotines medžiagas, jų žalą organizmui
todėl, kad yra vedamos sveikatingumo pamokos, organizuojami renginiai
kurių metu pateikiama įvairi informacija apie narkotines medžiagas. Kadangi
jaunuoliai daugiausiai bendrauja su bendraamžiais, tai 94% respondentų apie
narkotikus sužinojo iš draugų. Informacija apie narkotines medžiagas
šiuolaikinėje visuomenėje perteikiama įvairiais būdais, ne tik mokykloje,
bet ir visuomenėje – per masinės informacijos priemones, suaugusiųjų
pokalbio metu. Todėl jaunuoliai apie narkotikus yra girdėję ir iš
visuomenės – aplinkinių žmonių (85%).
[pic]
3. pav. Ar esi matęs platinant narkotikus?
Ketvirtasis anketos klausimas skirtas išsiaiškinti ar jaunuoliai
yra matę platinant narkotikus. Tai matyti 3 pav. Tyrimo metu paaiškėjo, kad
kaimo vietovėse gyvenantys jaunuoliai platinant narkotines medžiagas yra
matę mažiau, .nei mieste gyvenantys. 8% respondentų teigė, jog kaimo ir 23%
miesto jaunuolių yra matę platinant narkotikus. Mačiusiųjų platinant
narkotines medžiagas kaimo ir miesto vietovėje skaičius yra skirtingas,
mūsų nuomone todėl, kad kaime gyvenantys jaunuoliai yra labiau užimti ūkio
reikalais, todėl neturi laiko šlaistytis gatvėmis, kaip mieste gyvenantys
jaunuoliai.
[pic]
4. pav. Kur buvo platinamos narkotinės medžiagos
4 pav. matyti kur jaunuoliai yra matę platinant narkotines medžiagas.
Šis klausimas buvo skirtas tik tiems jaunuoliams, kurie matė platinant
narkotines medžiagas. Tyrimo metu paaiškėjo, kad kaimo vietovėje gyvenantys
jaunuoliai daugiausia yra matę narkotikus platinant vakarėlių metu (79%).
Vakarėlių metu kaime būna didžiausi jaunimo susibūrimai, todėl lengviausia
tokioje vietoje platinti narkotines medžiagas. Kadangi mieste jaunuoliai
susiburia ne tik vakarėlių metu, bet ir kieme, gatvėje, tai šie jaunuoliai
yra matę, jog narkotines medžiagas platina vakarėlių metu (80%), kieme
(71%), gatvėje (38%).
[pic]
5. pav. Ar jaunuolių draugai, bendraamžiai vartoja narkotikus
Šeštuoju anketos klausimu buvo siekiama išsiaiškinti ar jaunuolių
draugai bei bendraamžiai vartoja narkotiku. Kaip matyti 5 pav., kad 6%
kaime gyvenančių jaunuolių ir 19% mieste gyvenančių jaunuolių žino, jog
jų draugai vartoja narkotines medžiagas. Šis skaičius skiriasi mūsų manymu
todėl, kad kaime gyvenantys jaunuoliai yra labiau užimti, neturi laiko
vaikščioti gatvėmis, o mieste gyvenantys jaunuoliai neturi nudirbti ūkio
darbų, jie grįžę iš mokyklos iš karto keliauja į kiemą susitikti su
draugais, jų tėvai dažniausiai dirba iki vakaro ir neturi laiko prižiūrėti
savo atžalų, todėl iš neturėjimo ką veikti jaunuoliai pradeda vartoti
narkotines medžiagas.
[pic]
6 pav. Jaunuolių reakcija pamačius vartojant narkotikus
Septintuoju klausimu siekta išsiaiškinti jaunuolių požiūrį pamačius
bendraamžius vartojančius narkotikus. Dauguma tiriamieji teigė, jog pamatę
bendraamžį vartojant narkotines medžiagas nekreiptų dėmesio (42%), nes tai
ne jų reikalas, kiekvienas elgiasi taip kaip nori, nenori kištis į svetimus
reikalus, nenori tapti priešu. 336% respondentų teigia, jog pamatę vartojant
narkotines medžiagas patys norėtų pabandyti, nes gyvenime reikia išbandyti
viską, nenorėtų jaustis kitokie nei draugas, nenorėtų būti atstumti.
Pradėti vartoti narkotikus ypač pavojinga, nes prie jų greitai galima
priprasti.
[pic]
7 pav. Ar bendrautum su tokiu draugu kuris vartoja narkotikus?
Aštuntas anketos klausimas skirtas išsiaiškinti ar jaunuoliai
bendrautu su tokiu draugu kuris vartoja narkotikus. Kaip matyti 7 pav.
dauguma jaunuolių nebebendrautų (71%) su tokiu draugu, argumentuodami tai
tuo, kad nepatinka žmonės vartojantys narkotikus, neleidžia tėvai bendrauti
su tokiais asmenimis, nenoriu pats tapti priklausomas nuo narkotikų.
Jaunuoliai, kurie teigė, jog bendrautų bendraamžiais vartojančiais
narkotikus argumentavo, jog draugas nepasikeitė, jis liko tas pats todėl
nesvarbu jis vartoja narkotikus ar ne, negalima nusisukti nuo draugo, kai
jam nelaimė.
[pic]
8. pav. Ar bandytų atkalbėti draugą, bendraamžį vartojantį narkotikus
8 pav. pavaizduotas respondentų atsakymas į klausimą „Ar bandytum
atkalbėti draugą, bendraamžį vartojantį narkotikus?“. Tyrimo metu
paaiškėjo, kad 84% apklaustųjų bandytų draugą atkalbėti, nes vartojant
narkotikus gali būti labai sunkių pasekmių: atsirasti priklausomybė, galima
perdozuoti net numirti. Kiti tiriamieji teigė, kad nenorėtų prarasti gero
draugo, nenorėtų, kad pradėtų kalbėti apie draugą, kaip narkomaną. Beveik
visi atsakiusieji, jog b.andytų atkalbėti draugą tvirtino, jog nenorėtų
nukentėti nuo draugo t.y., kad ko nors nepavoktų kai reikės pinigų
narkotikams. Tiriamieji, kurie teigė, kad neatkalbinėtų draugo rašė, jog
nenorėtų draugauti su jaunuoliu vartojančiu narkotikus, „tai jjo reikalas“,
„jei jis sau gadina sveikatą prašau svarbu ne mano“.
[pic]
9 pav. Pasekmės atsirandančios vartojant narkotines
medžiagas
Tyrimo metu norėta išsiaiškinti ar jaunuoliai žino, kokios gali būti
pasekmės vartojant narkotikus, tai matyti 9 pav. Tyrimo metu paaiškėjo, kad
jaunuoliai žino narkotikų vartojimo pasekmes, nes 98% tiriamųjų teigė, jog
vartojant narkotikus galima prie jų priprasti, 91% teigė, kad pažeidžiama
nervų sistema, 83% tiriamųjų mano, kad vartojant narkotikus galima mirti.
Visos šios pasekmės galimos pradėjus vartoti narkotikus. Svarbiausia tai,
kad silpnesniam organizmui pakanka tik vieno – dvejų kartų ir jis jau
pripranta prie narkotikų, o pasekmės gali būti skaudžios.
[pic]
10 pav. Jaunuolių santykis su tėvais
Vienuoliktuoju klausimu norėta išsiaiškinti ar tėvai yra tie žmonės su
kuriais jaunuoliai gali dalintis savo jausmais, įspūdžiais, spręsti
iškilusias problemas. Kaip matyti 10 pav. dauguma tiriamųjų (57%) su tėvais
bendrauja kaip su draugais, nes beveik visas problemas stengiasi spręsti su
tėvų pagalba, su tėvais pasikalba visais klausimais, neturi paslapčių,
žino, kad tėvai padės bet kokioje situacijoje.
Jaunuoliai, kurie teigė, kad tėvai nėra tie žmonės kurie būtų geri
pašnekovai, draugai, argumentavo tuo, kad bijo tėvų reakcijos, tėvai labai
griežti, tėvai niekada nesupranta jų požiūrio, bijo būti nubausti. Toks
jaunuolių požiūris į tėvus rodo, kad tėvų ir vaikų santykiai nėra labai
geri, kad būtų galima pasipasakoti apie ištikusias nelaimes.
[pic]
11 pav. Ar
jaunuoliai yra vartoję narkotikų
11 pav. matyti ar jaunuoliai yra patys vartoję narkotinių medžiagų.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad kaime gyvenančių jaunuolių vartojusių narkotines
medžiagas yra 4%, o t.y. mažiau nei mieste gyvenančiųjų, nes čia
vartojusiųjų skaičius 15%. Šie skaičiai skiriasi, todėl, kad gyvenantiems
mieste jaunuoliams pradėti vartoti narkotikus yra daugiau pagundų, nei
gyvenantiems kaime.
[pic]
12 pav. Kaip dažnai jaunuoliai vartoja narkotikus
Tyrimo metu norėta išsiaiškinti, kaip dažnai vartoja narkotikus
jaunuoliai kurie yra vartoję. 12 pav. matyti daugiausia jaunuoliai yra
vartoję narkotikus tik vieną kartą t.y. 67% kaime gyvenančių ir 64%
gyvenantys mieste. Atsakydami į klausimą „kodėl“ jaunuoliai teigė, kad buvo
bloga, svaigo ir skaudėjo galva, pykino todėl daugiau niekada nebebandys
vartoti narkotinių medžiagų. 33% kaime gyvenančiųjų ir 32% mieste
gyvenančiųjų jaunuolių narkotikus vartojo du kartus. Šį teiginį
argumentuodami, jog bijo daugiau kartų vartoti, nes nenori priprasti, pirmą
kartą pavartojus jautė malonumą, o kai pavartojo antrą kartą pajuto
pykinimą, šleikštulį, todėl dar kartą bandyti neketina. 4% mieste
gyvenančiųjų narkotikus vartoję daugiau negu du kartus teigė, kad patinka
narkotikų poveikis.
[pic]
13 pav. Narkotinės medžiagos, kurias yra vvartoję jaunuoliai
Tyrimo metu buvo norima išsiaiškinti kokias narkotines medžiagas yra
vartoję jaunuoliai, tam, kad nustatytume koks narkotikų daromas poveikis.
13 pav. matyti, kad jaunuoliai dažniausiai rūko t.y. vartoja tabaką (78%),
geria alkoholį (45%) ir 32% vartoja inhaliatorius. Tačiau yra jaunuolių
kurie vartojo kanapes (3%) ir LSD (8%). Kiekviena šių medžiagų turi
skirtingą poveikį organizmui, vartojant vienas narkotines medžiagas žala
organizmui. atsiranda per trumpą laiką, o kitas per ilgą laiką. Todėl labai
svarbu laiku pastebėti jaunuolius vartojančius narkotikus ir suteikti
jiems prevencinę pagalbą.
[pic]
14 pav. Veiksniai įtakojantys vartoti narkotikus
14 pav. pateikti veiksniai, kurie įtakoja vartoti narkotikus. Tyrimo
metu paaiškėjo, kad dažniausiai pradėti vartoti narkotikus įtakoja
bendraamžiai (64%). Kadangi jaunuoliai daugiausiai laiko praleidžia
bendraudami su bendraamžiais – draugais, o dažnai jų tarpe būna asocialių,
rizikos grupės vaikų, tai, todėl ir skatinama pradėti vartoti narkotikus.
Taip pat priežastis gali būti ir ta, kad kai kurie asmenys labai greitai
pasiduoda kitų įtakai, įkalbinėjimas nors būna priešingos nuomonės nei
draugai.
[pic]
15 pav. Jausmas vartojant narkotikus
15 pav. matyti kokį jausmą jautė jaunuoliai bandę vartoti narkotines
medžiagas. Tyrimo metu paaiškėjo, kad dažniausiai jaunuoliai jaučia
pykinimą (20%), galvos skausmą (20%), galvos svaigimą (20%), mieguistumą
(19%), šleikštulį (17%). Vartojant narkotines medžiagas jaučiami visi šie
pojūčiai, jie būna trumpalaikiai, t.y. jaučiami tik trumpą laiko tarpą.
Tačiau kiekvienas narkotikas turi ilgalaikį poveikį t.y. žalojama organizmo
veikla, nes gali pakisti psichinė būsena, kvėpavimo sistema ir pan.
Tyrimo metu paaiškėjo kad jaunuoliai apie narkotikus žino daug: žino
narkotikų sąvoką, rūšis, koks yra jų poveikis organizmui. Informaciją apie
narkotines medžiagas jaunuoliai daugiausiai gauna mokymo įstaigose, bei iš
bendraamžių. Tyrimo metu paaiškėjo, kad labai mmaža dalis jaunuolių yra matę
platinant narkotikus. Respondentų teigimu narkotikus platina vakarėlių
metu, kieme, gatvėje.
Remiantis tyrimo duomenimis galima sakyti, kad dauguma jaunuolių
nevartoja narkotinių medžiagų, nes dauguma kaimo vietovėse gyvenantys, bei
miesto vietovėse gyvenantys tiriamieji narkotinių medžiagų nevartoja, o tie
kurie pavartojo nors po vieną kartą jautė nemalonius jausmus, kurie skatina
pasišlykštėjimą narkotinėmis medžiagomis. Taip pat galima paminėti tai, jog
iš vartojusiųjų narkotikus kaimo vietovėse gyvenančių jaunuolių skaičius
yra daug mažesnis nei mieste gyvenančiųjų. Šie skaičiai skiriasi dėl
jaunimo užimtumo, nes jaunuoliai gyvenantys kaime dažniausiai būna užimti
ūkio reikalais – padeda tėvams, todėl neturi laiko šlaistytis gatvėmis, be
to tėvai dažniausiai yra ūkininkai, todėl būna namie ir prižiūri vaikus. O
mieste gyvenančiųjų jaunuolių tėvai būna užsiėmę darbu, ir neturi laiko
prižiūrėti savo atžalų, todėl jaunuoliai nuolat bastosi gatvėmis, o tai yra
didžiausia pagunda išbandyti tai, kas dar nebandyta. Taip pat narkotikų
vartojimas labai priklauso ir nuo to, kokie yra jaunuolių santykiai su
tėvais, jei santykiai šilti, nuoširdūs, tai jaunuoliai stengiasi
nemaištauti ir nebando vartoti narkotinių medžiagų.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma jaunuolių narkotines medžiagas
vartojo tik vieną kartą ir daugiau kartų nenori bandyti, nes nepatiko jų
daromas poveikis, bei nenori priprasti prie narkotinių medžiagų.
Tyrimo metu buvo“ klausiama kokias narkotines medžiagas vartojai,
paaiškėjo, kad dauguma tiriamųjų bandė rūkyti, bei vartojo alkoholinius
gėrimus.. IŠVADOS
1. Pagrindinė žalingų įpročių plitimo priežastis yra neužimtas
laisvalaikis ir mikro- bei makro- socialinės kontrolės stoka.
Šiuolaikinės informacijos priemonės bei žiniasklaida
jaunuoliui leidžia susidaryti nuomonę, jog vartoti narkotikus
normalu.
2. Draugų įtaka labai svarbi, ypač pradedant vartoti narkotikus.
Mėginimas pasitelkti narkotikus – noras jaustis protingu,
patraukliu, talentingu ar populiariu, kaip jo bendraamžiai.
3. Ankstyvą narkotikų vartojimo pradžią lemia ne tiek pačių
jaunuolių, kiek jų tėvų socialinė destabilizacija. . Geri
santykiai šeimoje apsaugo vaiką nuo klaidingų žingsnių.
4. Kaimo vietovėse jaunuolių skaičius yra daug mažesnis nei
mieste gyvenančių jaunuolių. Jaunuoliai žino narkotinių
medžiagų žalą organizmui, tačiau vis tiek juos vartoja. Kaip
parodė tyrimo duomenys, jaunuoliai narkotikus vartoja, todėl,
kad nori išbandyti tai, kas nauja, tačiau didžiausia įtaka
pradėti vartoti narkotikus yra bendraamžių įtaka.
5. Nacionalinės narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės
2004 – 2008 m. programos tikslas – sustabdyti ir sumažinti
narkomanijos plitimą, nustatyti ir įgyvendinti pagrindines
valstybės politikos gaires ir veiklos kryptis narkomanijos
prevencijos ir narkotikų kontrolės srityje, padidinti
narkomanijos prevencijos Lietuvoje veiksmingumą.
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Jaunimas – visuomenės narių grupė, apimanti asmenybės formavimosi bei
perėjimo prie savarankiško gyvenimo visuomenėje laikotarpį gyvenančius
asmenis, turinčius nuo 16 iki 29 metų.
Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių
tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomų kompetencijų įgijimo
programas.
Prevencija – priemonės ir būdai kuriais siekiama užkirsti kelią socialinės
rizikos veiksniams atsirasti ir pplėtotis.
Resocializacija – socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo
priemonėmis ugdytiniui, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį
pasitikėjimą.
Saviraiška – asmenybės prigimties ir patirties realizavimas veikloje,
kurios metu atsiskleidžia asmenybės talentai, gebėjimai ir išgyvenimai.
Socializacija – žmogaus vystymasis per visą jo gyvenimą sąveikaujant su
aplinka, socialinių normų ir kultūrinių vertybių perėmimo procesas, taip
pat savęs tobulinimas ir realizavimas toje visuomenėje, kuriai jis
priklauso.
Socialinė aplinka – žmogų supantis socialinis pasaulis – visuomeninės
(materialinės ir dvasinės) žmonių gyvenimo, jų vystymosi ir veiklos
sąlygos.
Socialinė atskirtis – nesavanoriškas nutolimas nuo visuomeninių vertybių.
Socialinė rizika – įvairios visuomeninio gyvenimo aplinkybės ir sąlygos,
sudarančios prielaidas socialinei vaikų ir jaunimo atskirčiai atsirasti
Socialinis pedagogas – asmuo, įgijęs socialinio pedagogo profesinę
kvalifikaciją aukštojoje mokykloje arba turintis socialinio darbuotojo
kvalifikaciją ir įgijęs pedagogo profesinę kvalifikaciją.
Socialinė partnerystė – subjektų, dalyvaujančių socializacijos procese,
bendradarbiavimas.
Socialiniai partneriai – valstybės ar savivaldybių įstaigos,
nevyriausybinės institucijos ir organizacijos, susijusios su vaiko teisių
apsauga, su kuriomis Vaiko teisių apsaugos tarnyba yra sudariusi terminuotą
(neterminuotą ) bendradarbiavimo sutartį dėl vaiko globos (rūpybos)
organizavimo, vaiko globėjų (rūpintojų) parinkimo, jų pasirengimo.
Socialinė pagalba – formali ir neformali veikla, kuria siekiama užtikrinti
individualius žmogaus poreikius, reikalingus pilnaverčiam gyvenimui
visuomenė.je. LITERATŪRA
[1] Astra L. Gyvenimo laikas. Vilnius, 1993, p. 114.
[2] Bagdonas A. Socialinis darbas Lietuvoje: raidos, praktikos ir
akademiniai aspektai // Socialinė teorija, empirika, politika ir
praktika.T. 1. 2001, p. 11.
[3] Bitinas B. Ugdymo filosofijos pagrindai. Vilnius, 1999, p.
79.
[4] Bulotaitė, Narkotikai ir narkomanija Iliuzijos ir realybė, Vilnius
2004.
[5] Galkienė A. Pedagoginė sąveika integruoto ugdymo sąlygomis. Šiaulių
Universiteto leidykla, 2003.
[6] Jakavičius V., Žmogaus ugdymas, Įvadas į edukologijos studijas, KU
leidykla, 1998, p.43.
[7] Jovaiša L. Edukologijos įvadas. Vilnius, 1993.
[8] Jovaiša L. Pedagogikos terminai, Kaunas, 1993.
[9] Justickis V., Bendroji ir teisės psichologija, LTU, Vilnius 2003.
[10] Karužaitė R., internetinis žurnalas Sociumas.
[11] Legkauskas, Psichologijos įvadas Paskaitų medžiaga, VDU, Kaunas, 2001.
[12] Leliūgienė I. Socialinė pedagogika. Kaunas, 2003, p. 96.
[13] Leliūgienė M., G.Žilinskienė, Programa „Prevencinis darbas su šeima,
kompleksinė pagalba šeimai, esančiai krizinėje situacijoje ir šeimos
motyvacija resocializacijai“, VPU Socialinės komunikacijos institutas.
[14] Lietuvos vaikai. Lietuvos statistikos departamentas.
[15] Lietuvos enciklopedija. Bostonas. 1953. 16 t.
[16] Lietuvos Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Vilnius, 1999 p. 4.
[17] Louise C. Johnson. Socialinio darbo praktika. Vilnius, 2000, p. 20,32,
53, 85.
[18] Norkutė M., Etikos ir moralumo bei socialinio saito tematika Z.
Baumano darbuose , internetinis žurnalas Sociumas.
[19] Petrutytė A. Jaunesniojo paauglio socialinė raida. Vilnius, 2003.
[20] Poviliūnas A. Pilietinė visuomenė // Žmogaus socialinė raida. Vilnius,
2000, p. 53.
[21] Rimkutė J., Vološčiuk II. Įvadas į žmogaus socialinę raidą // Žmogaus
socialinė raida. p. 11.1995.12
[22] Socialinė apsauga Lietuvoje. Vilnius, 1997 p. 74-75.
[23] Louise C. Johnson. Socialinio darbo praktika. Vilnius, 2000, p. 20,32,
53, 85.
[24] Vaitkevičius J. Socialinės pedagogikos pagrindai. Vilnius, 1995.
[25] Vaikai ir šeima. Vilnius, 11998, p. 25.
[26] Žmogaus socialinė raida ir gyvenamoji aplinka. Vilnius, 1996 p.
[27] Žukauskienė R. Raidos psichologija. Kaip įveikti alkoholio ir
narkotikų problemas: vadovėlis.-V., 1994. Vilnius, 2001.
[28] http://www.policeclub.lt/index.php?mid=3〈=lt&js=yes
[29] http://www.policija.lt
[30] http://www.vjrt.lt/lt/progr/narkomanija/prevencija
[31] http://www.vjrt.lt/lt/teise/lr_istatymai
SANTRAUKA
Analizuojant mokslinę – metodinę literatūra bandyta nustatyti jaunimo
narkomanijos priežastis. Remiantis literatūros analize bandyta įvertinti
šiuolaikinio jaunimo požiūrį į narkomaniją bei paanalizuoti narkomanijos
prevencijos priemones.
Šio darbo tikslas – paanalizuoti jaunimo narkotikų vartojimo
priežastis bei prevenciją.
Skyriuje “Jaunystė, kaip amžiaus tarpsnis” mėginta atskleisti
jaunystės, kaip atskiros socialinės grupės bei ypatingos visuomenės dalies,
ypatumus.
Skyriuje „Narkotikai jaunimo tarpe“ analizuota, kaip visuomenė, šeima
bei bendraamžiai įtakoja jaunuolio apsisprendimą pradėti vartoti
narkotikus.
Atliekant tyrimą didžiausias dėmesys kreipiamas į tai, kas didžiausią
įtaką daro bei kas pastūmėja jaunuolį link narkotinių medžiagų. Taip pat
bandyta palyginti kaip skiriasi miesto ir kaimo jaunimo požiūris į
narkotinių medžiagų vvartojimą.
Šiame darbe naudojamos tokios sąvokos: jaunimas, neformalus švietimas,
prevencija, resocializacija, saviraiška, socializacija, socialinė aplinka,
socialinė atskirtis, socialinė rizika ir kt.
PRIEDAI
1 PRIEDAS
ANKETA
Aš esu KU studentė, atlieku tyrimą norėdama išsiaiškinti narkotikų
vartojimą kaip jaunimo s.ocializacijos veiksnį.
Labai prašom neskubant, gerai apgalvojus, atvirai atsakyti į anketos
klausimus. Jūsų atsakymai yra labai svarbūs siekiant gauti kuo tikslesnius
tyrimo rezultatus. Ši anketa yra visiškai anoniminė. Jūsų asmeninė anketa
nebus viešai skelbiama. Anketos duomenys bus apdoroti statistiškai.
1. Kaip galėtum apibūdinti narkotikus?
……………………..
………………….
2. Kokias narkotikų rrūšis žinai?
……………………..
……………………3.
Iš ko gauni informacijos apie narkotikus?
o Mokymo institucijoje;
o Iš tėvų;
o Iš bendraamžių;
o Iš aplinkinių žmonių – visuomenės;
o
Kita………………….
……………….
4. Ar esi matęs platinant narkotikus?
o Taip;
o Ne.
5. Kur tai vyko?
o Mokykloje;
o Vakarėlių metu;
o Gatvėje;
o Kieme;
o
Kita………………….
……………….
6. Ar tavo draugai, bendraamžiai vartoja narkotikus?
o Taip;
o Ne.
7. Kaip reaguotum, jei pamatytum bendraamžį vartojantį narkotikus?
Kodėl?
……………………..
……………………..
……………………..
………………….
8. Ar bendrautum su tokiu draugu kuris vartoja narkotikus?
o Taip;
o Ne;
Kodėl?
……………………..
……………
9. Ar bandytum atkalbėti draugą, bendraamžį vartojantį narkotikus?
o Taip;
o Ne;
Kodėl?……………………
…………….
10. Kokios gali būti pasekmės vartojant narkotines medžiagas?
o Galima tapti priklausomu nuo narkotikų;
o Gali sutrumpėti atmintis;
o Žaloja kvėpavimo sistemą;
o Pažeidžiama nervų sistema;
o
Kita………………….
……………….
11. Ar tėvai yra tie žmonės su kuriais tu gali dalintis savo jausmais,
įspūdžiais, spręsti iškilusias problemas?
o Taip;
o Ne.
Kodėl?………………….
………………
12. Ar esi vartojęs narkotinių medžiagų?
o Taip;
o Ne.
13. Jei taip tai kiek kartų?
o Vieną kartą;
o Du kartus;
o Labai dažnai;
o
Kita………………….
……………….
Kodėl?……………………
……………….
14. Kokias narkotines medžiagas esi vartojęs?
o Kanapes;
o Inhaliatorius;
o LSD;
o
Kita…………………..
………………..
15. Kokie veiksniai įtakojo vartoti nnarkotikus?
o Šeima;
o Visuomenė;
o Bendraamžiai;
o Žiniasklaida;
o
Kita………………….
………………..
16. Ką jautei vartojant narkotikus?
o Pykinimą;
o Haliucinacijas;
o Galvos skausmą;
o Mieguistumą;
o Šleikštulį;
o
Kita………………….
……………….
17. Jūsų lytis:
o Vyras
o Moteris
18. Jūsų amžius:…..
19. Kur gyvenate?
o Kaime;
o Mieste.
Dėkoju už pateiktus atsakymus.