Paauglių elgesio ydos mokykloje

TURINYS

SANTRAUKA…………………..

…………………3

ĮVADAS 4

1. PAAUGLIŲ ELGESIO YDŲ, PASIREIŠKIANČIŲ MOKYKLOJE, APŽVALGA TEORINIU

ASPEKTU 6

1.1 Paauglio psichologinė charakteristika 6

1.2 Paauglių elgesio ydų atsiradimo priežastys 7

1.2.1 Elgesio yda – melas 8

1.2.2 Smurtas ir šiurkštus elgesys 10

1.2.3 Egoizmas 11

1.2.4 Keiksmažodžiai 12

1.2.5 Agresyvumo pasireiškimas mokykloje 12

1.2.6 Tingėjimas kaip elgesio yda 14

1.2.7 Pavydas 14

2. TYRIMAS 15

2.1. Tyrimo metodika 15

2.2 Paauglių nuomonė apie elgesio ydas pasireiškiančias mokykloje 16

IŠVADOS 26

LITERATŪRA 27 ĮVADAS

Paauglystė – tai toks laikotarpis, kai jaunuolis gali pradėti

maištauti, elgtis šiurkščiai, agresyviai. Šitokiam elgesio pasikeitimui

negalima kaltinti vien bendraamžių, tam įtakos turi ir tėvu auklėjimas,

taip pat ir mokykla, kur paauglys praleidžia daugiau laiko nei namie.

Netinkamas tėvu pavyzdys, dėmesio stoka, paauglystėje turi didelę reikšmę.

Tai ko jis negauna namie, gauna mokykloje savo draugų rate ir nuo tų draugų

priklauso ar paauglys linksta į nusikaltimus, šiurkštumą, agresiją, ar

pasineria į mokslus ir stengiasi savo tėvams įrodyti, kad yra suaugęs ir

savo ateitimi rūpinasi pats.

Temos aktualumas: paauglių elgesio ydos mūsų visuomenėje gyvai

aptarinėjama tema. Nuo pat senų laikų žmonės meluoja, šiurkščiai elgiasi,

yra egoistai, tingi, pavydi vieni kitiems. Ši problema yra išlikusi iki

mūsų dienų, paaugliai vieni kitiems meluoja, pavydi, tingi. Tai vadinama

elgesio yda. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (2000) yda apibūdinama kaip

„bloga ypatybė, kliauda, trūkumas.“ Pasak K. Miškinį (2000), ydos yra

būdingos tiek pavieniams žmonėms, tiek grupėms ar kolektyvams. Mokykloje

elgesio ydos yyra ypač dažnai pasireiškiantis reiškinys. Kadangi mokykloje

mokosi daug paauglių ir visi yra skirtingų charakterių, norų, požiūrių į

gyvenimą, tad kiekvienas turi savo ydas, kuriuos vieniems pasireiškia

daugiau, o kitiems mažiau.

Ši tema pasirinkau, todėl, kad šiuolaikinėje mokykloje ji yra ypač

aktuali. Paaugliai mėgdžioja suaugusius, vienas kitą ir mano, kad tai yra

priimtina visuomenėje ir tuo nori parodyti, kad jie jau nebėra vaikai, kad

jie jau suaugę ir nori kuo greičiau būti pripažintais suaugusiųjų

pasaulyje. Tačiau to pripažinimo paaugliai siekia skirtingai. Anot Gage N.

L. Berliner (1994), asmenybės sąvokos pagrindas – elgesys. Mes matome tik

elgesį. Kai kalbama apie skirtingas mūsų elgesio rūšis, sukuriame jų

pavadinimus: agresyvus, šiurkštus, egoistas, melagis, dažnai yra vartojami

tie patys žodžiai, kuriuos vartojame asmenybės apibūdinimui.

Problemas: Šios temos problematiškumą lemia tai, kad šiuolaikinėje

visuomenėje ypač sparčiai plinta įįvairios elgesio ydos, jas reikia šalinti.

Tačiau labai svarbu kiekvieną elgesio ydą pastebėti ankstyvoje stadijoje –

kai tik yra prasidėjusi. Elgesio ydos dažniausiai prasideda ankstyvoje

vaikystėje, o tęsiasi ir plėtojasi paauglystėje. Šias ydas turi pastebėti

ne tik tėvai, bet ir mokytojai. Dauguma paauglių mokykloje elgiasi visiškai

kitaip nei namie, yra šiurkštesni, stengiasi įrodyti vienas kitam, kad yra

stiprūs, nuo niekieno nepriklausomi ir gali daryti ką nori. Todėl tokias

elgesio ydas kaip šiurkštumas, agresyvumas, melavimas, egoizmas, pirmi

dažniausiai pastebi mokytojai. Tai pastebėjus reikia nedelsiant pranešti

socialiniam pedagogui ir paaiškinti kokios pproblemos kyla su vienu ar kitu

paaugliu. Surinkęs kuo daugiau informacijos,

socialinis pedagogas kartu su mokytojais ir tėvais bando išsiaiškinti, dėl

kokų priežasčių paauglio elgesys yra neprognozuojamas.

Paauglių elgesio ydas plačiai nagrinėjo I. Atutienė, K. Miškinis, D.

Gailienė ir kt.

Darbo tikslas: Ištirti paauglių elgesio ydų raiškos ypatumus.

Darbo uždaviniai:

1. Aptarti mokinių elgesio ydų pasireiškimą mokykloje teoriniu aspektu.

2. Išsiaiškinti elgesio ydų atsiradimo priežastis.

3. Nustatyti būdingiausias elgesio ydas paauglystės laikotarpyje.

4. Ištirti elgesio ydų pasireiškimo galimybes.

Tyrimo objektas: paauglio elgesio ydų raiška mokykloje.

Kontingentas: Klaipėdos miesto savivaldybės 8 – 10 klasių mokiniai.

Tyrimo metodai:mokslinės literatūros analizė; anketine apklausa.

Darbo eiga: Baigiamąjį darbą sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje

analizuojama teorija ir aptariamos svarbiausios mokinių elgesio ydos.

Antrojoje dalyje atliktas tyrimas.

Profesinės kompetencijos:

• Vertinti ugdytinio aplinką, jos reikšmingumą ugdytinio socialiniam

funkcionavimui

• Organizuoti visuomenės švietimą, siekiant išvengti neigiamų

socialinių pedagoginių reiškinių.

• Analizuoti prevencinio darbo veiksmingumą.

• Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdytinių šeimos nariais, ugdymo

institucijomis bei kitomis organizacijomis.

• Vertinti, organizuoti ir tobulinti socialinio pedagogo praktiką.

• Gebėti taikyti socialinio tyrimo metodus.

1. PAAUGLIŲ ELGESIO YDŲ, PASIREIŠKIANČIŲ MOKYKLOJE, APŽVALGA

TEORINIU ASPEKTU

1.1 PAAUGLIO PSICHOLOGINĖ CHARAKTERISTIKA

Paauglystė, kaip teigia D.Gailienė(2002), – sudėtingas periodas ne

tik patiems paaugliams, bet ir aplinkiniams – tėvams, mokytojams, kitiems

asmenims. Paauglystės amžius – pats ssunkiausias ir sudėtingiausias iš visų

amžiaus tarpsnių. Jis dar vadinamas pereinamuoju laikotarpiu, nes tuo metu

vyksta savotiškas virsmas iš vaikystės į suaugusiojo gyvenimą, iš

nebrandumo į brandą.

Šiuo periodu vyksta visapusiškas paauglio vystymasis, apimantis

anatominius -fiziologinius, intelektualinius pokyčius, paauglio požiūrių į

įvairius reiškinius formavimąsi (Leliūgienė I., 2003).

Šiuo laikotarpiu prasideda didelės socialinės ir psichologinės

permainos, kurios paprastai sutampa su audringu fiziologiniu vystymusi.

Kalbėdami apie paauglystę psichologai neretai šį amžiaus tarpsnį vadina

kriziniu. Tai susiję su paauglio psichikos vystymosi netolygumais:

paaugliui labai svarbu išreikšti save, atskleisti savo individualybę, tuo

tarpu charakterio bruožai, leidžiantys tą individualybę realizuoti dar tik

formuojasi (R.Želvys, 1994).

Kaip pastebi L.Jovaiša(1993), santykiuose su pačiu savimi paauglys

yra susidomėjęs savo asmenybe. Jis greitai reaguoja į jo adresu pasakytus

neigiamus žodžius. Egocentrizmas būdingas ir mąstymui: jis nori būti

dėmesio centre, grožisi savimi, save įsimyli. Jautrumas savo atžvilgiu rodo

pakilusį emocionalumą. Emocingai vertinami įvykiai. Proto sprendimai iš

esmės grindžiami emocijomis. Emocijų įtaka sprendimams veda prie

maksimalizmo – viskas vertinama aukščiausių reikalavimų pagrindu.

Elkinds teigia, kad paauglys dažnai susikuria įsivaizduojamą

auditoriją, kai svarsto, kaip aplinkiniai galėtų reaguoti į jo išvaizdą ir

elgesį. Ta įsivaizduojama publika atspindi paauglio tikėjimą tuo, kad

aplinkiniai žmonės yra taip susidomėję jo išvaizda, kritiškai vertina jo

elgesį kaip jis pats. Paauglys būdamas tarp kitų žmonių, elgiasi taip pat,

tarsi būtų aktorius vaidinantis scenoje, o visi kiti labai juo susidomėję

žiūrovai. Jauni žžmonės, yra pernelyg susirūpinę tuo, ką mano kiti apie juos

(R.Žukauskienė, 2001). To pasėkoje, jei paauglys atsiranda kompanijoje,

kuri linkusi į smurtą, šiurkštumą, apgaudinėjimą nenorėdamas išsiskirti

stengiasi įsilieti į jų būrį pamėgdžiodamas jų elgesį. Anot Černiaus

(1992), paaugliams svarbiausias yra savo vertybių išaukštinimas,

pasididžiavimas savo laimėjimais, savo darbu, ir artimų santykių su

bendraamžiais užmezgimas.

Suaugusiųjų moralės normas paauglys supranta bendraudamas būtent su

bendraamžiais draugais. Susidraugauti pi.rmiausia padeda panašūs interesai

ir veikla. Silpnesnės valios paauglys greičiau “užsikrečia” vienmečio

interesais. Jų draugystė labai emocionali, kupina išgyvenimų, o santykių

nutraukimas jiems itin skaudus (A.Petrulytė, 2003).

Paauglystės tarpsnis yra laikomas rizikos amžiumi, nes tada pradeda

sparčiai formuotis asmenybė, aktyviai vykti jos socializacija, atitinkamų

vaidmenų prisiėmimas, kt. Labai tikėtina, kad šiame procese gali

pasitaikyti įvairių elgesio defektų, įtakojančių deviantiškos asmenybės

susiformavimą. Todėl verta aptarti tam tikrus dėsningumus, kuriuos patiria

paaugliai šiame vystymosi tarpsnyje (Leliūgienė I., 2003).

1.2 PAAUGLIŲ ELGESIO YDŲ ATSIRADIMO PRIEŽASTYS

Žalingus įpročius skatina įvairūs socialiniai – psichologiniai

veiksniai. Psichologines – socialines problemas sudaro brandumas, t.y.

netinkama emocinė ir socialinė reakcija į savo amžių, savęs iškėlimas kaip

išskirtinis dėmesys sau, netolerantiškumas, netinkama savęs kontrolė,

vadovavimas bet kokiam netinkamam elgesiui kaip žiaurumas ir

negailestingumas, konfliktavimas, emocinės reakcijos: niūrumas, greitai

verkiama ir juokiamasi, emocinis nerimas, kuris pasižymi pastovia įtampa,

baime, apatija, perdėtu kaltės jausmu, fobija bei moralinis vystymasis kaip

nesugebėjimas atskirti tiesos nuo melo, taisyklių ignoravimas ir svetimos

kaltės ir

gėdos jausmas (Atutienė I., 1997).

Paauglių elgesio ydų atsiradimui, labai didžiulę reikšmę turi

vaikystėje patirtas netinkamas suaugusiųjų elgesys. Kai šeimoje ar tarp

artimų draugų yra melagių, keikūnų, egoistų vaiko sąmonėje iš mažens

susidaro teigiamas jų vertinimas. Jei vaikas nuo pat mažens mato

suaugusiųjų elgesio ydas tai jos vaikui tampa natūraliu suaugusio žmogaus

elgesiu, rodančiu vyriškumą, savarankiškumą, nepriklausomumą. Paauglystėje

ši nuostata lemia pasirenkamą elgesio kryptį: tapdamas saugesnis, bręsdamas

paauglys ne sąmoningai renkasi melą, šiurkštumą, egoizmą, kaip savigynos

ginklą. Neigiami įpročiai greičiau „prikimba“ nedarnioje šeimoje, kurioje

baramasi, pešamasi, keikiamasi, paauglys paliekamas vienas ir niekas

nekontroliuoja jo elgesio (Miškinis K., 2000).

Moralinį imunitetą neigiamiems gyvenimo reiškiniams gali išugdyti

tik šeima ir tik tada, kai joje tinkamai auklėjama. Tėvų reikalavimai turi

būti apibrėžti, reakcija į vaiko elgesį aiški ir nedviprasmiška. Svarbus

gero auklėjimo požymis yra išugdytas kritiškas vaiko požiūris į elgesio

ydas (Miškinis K., 2000).

Kaip jau buvo minėta elgesio ydų atsiradimui turi ir bendraamžių

elgesys. Paaugliui, svarbu bendrauti su tokiais, kaip jis pats, jais sekti,

būti įvertintam ir pripažintam. Norėdamas

įsitvirtinti tam tikroje grupėje ir bendrauti su jos nariais, paauglys

besąlygiškai perima ir jų elgesio normas. Noras pritapti dažnai yra

stipresnis už turėtą neigiamą požiūrį į ydingus įpročius. Taip elgesio ydos

(melas, šiurkštumas, agresyvumas, tingėjimas, keikimasis ir kt.) virsta

viena iš priemonių įsilieti į grupę (Miškinis K., 2000).

Paauglių elgesio ydoms atsirasti įtakos turi ir per televiziją

rodomi filmai apie karą, dvikovas, laidos kuriose rodomas smurtas (pvz.,

boksas, kikboksas ir t.t.). Pasitaiko atvejų, kai paauglio elgesiui didelę

įtaką turi ir žiniasklaida (pvz., paauglio idealas (aktorius ar koks

sportininkas) pradėjo vartoti narkotikus, sukėlė kavinėje muštynes ir pan.

seka jų pavyzdžiu).. 1.2.1 Elgesio yda – melas

Melas, anot K. Miškinio(1993) yra sąmoningai pasakyta netiesa. Tai

labiausiai paplitusi yda. Daugkartinis melas virsta įpročiu, žmogaus

charakterio savybe – melagingumu. Daugkartinis melas virsta žmogaus

charakterio savybe. Jam artimas veidmainiškumas, klastingumas,

dviveidiškumas. Melas – sunki yda, rodanti žmogaus dvasinę menkystę ir žemą

savigarbą. Jis pakerta tarpusavio pasitikėjimą, skleidžia įtarumą, trukdo

bendrauti, ardo draugystę. Paauglio prisirišimas prie tėvų pereina į jau ne

kartą suvoktą savosios laisvės ir melu įgytos savisaugos džiaugsmą.

Melas – aplinkos poveikio ir auklėjimo padarinys, o ne įgimta

savybė. Meluodamas paauglys iškreipia tiesą, tačiau ne kiekvienas jos

iškreipimas yra smerktinas. Jeigu paauglys tai daro neturėdamas blogų

motyvų, tokį melą reikia suprasti ir tinkamai reaguoti (Miškinis K., 2000).

Diplomatiškas melas yra sąmoningas tiesos nutylėjimas arba jos

iškraipymas, turint tikslą palankiai nusakyti įvykius, išlaikyti paslaptį

arba padėti kam: broliui, sesei, draugui. Pavyzdžiui, klausiamas vaikas

atsako nematęs, kaip susižeidė draugas (nors drauge žaidė) tik todėl, kad

nereikėtų pasakyti, jog draugas lipo į medį (Miškinis K., 2000).

Mokykloje paaugliai dažniausiai meluoja, norėdami išgelbėti draugą,

klasę nuo barimo ar bausmės, ir prisiima kaltę: prisipažįsta išmušę langą,

paėmę ką nors, organizavę pabėgimą iš pamokų, susižeidęs pats ir pan. Su

herojišku melu dažnai susiduriame mokykloje – paaugliai meluoja norėdami

apsaugoti tėvus nuo gėdos. Fr. V. Fiorsteris šį melą vadino herojišku melu,

nekalčiausia neteisėtumo forma (Miškinis K., 2000).

Pagyrūnišku melu norima išaukštinti save, pasipuikuoti prieš kitus.

Antai paauglys giriasi perplaukęs Nemuną, nugalėjęs gerokai stipresnį už

save ar atlikęs kokį kitą „žygdarbį“ (Miškinis K., 2000).

Paaugliai ima laikytis principo, esą tiesą reikia sakyti tik

draugams, mylimiems bei artimiems žmonėms, o svetimiems, priešininkams

galima ir net reikia meluoti: pavyzdžiui,

kitataučiui parodyti netikslios krypties kelią. Tokio melo paaugliai

išmoksta šeimoje, mokykloje, taip pat būdami bendraamžių tarpe, kuriame

principinis grupinis melas beveik visada giriamas (Miškinis K., 2000).

Egoistinis melas, tai sąmoningas tiesos iškraipymas, siekiant

naudos, norint išvengti bausmės, pakenkti kitam, arba melas iš pavydo.

Antai, išmušęs langą, paauglys tvirtina, kad tai padaręs kas kitas; tėvų

prašomas parodyti dienoraštį, aiškina, kad jį turi auklėtoja, ir pan. Šitą

melo rūšį ugdo netinkamas tėvų pavyzdys arba žiaurus elgesys su vaikais

(Miškinis K., 2000).

Melas atsiranda ir ima vešėti, jeigu jam susidaro palanki dirva.

Kūdikis negimsta melagis. Pradedama meluoti tam tikromis aplinkybėmis,

dažniausiai dėl auklėjimo klaidų. Jeigu tėvų klaidos kartojasi ir jie

nesiima priemonių melui išgyvendinti, blogybė gali tapti neatskiriamu

paauglio charakterio bruožu (Miškinis K.,2000).

Kovodami su melo apraiškomis, tėvai bei pedagogai turėtų paisyti šių

reikalavimų ::

1. Kova su vaikų melu prasideda nuo savęs, t. y. nuo tėvų,

mokytojų. Tėvai patys turi gerbti tiesą, nemeluoti vaikams, mokytojams, o

mokytojai nemeluoti vaikams. Jeigu tėvai sąmoningai verčia kaltę kitiems,

patys atlieka už vaikus namų darbus, teisina be priežasties praleidinėjamas

pamokas, rašinėja mokytojams fiktyvius raštelius, tai ir vaikai išmoksta

meluoti bei apgaudinėti. Negalima vaikams žadėti to, ko nebus Įmanoma

ištesėti. Kai tėvai taip elgiasi, tai ir vaikai ima gudrauti, slėpti,

išsisukinėti, vengti viską pasakyti. Tėvai turi žinoti, kad vaikai labai

gerai atsimena jų pažadus (Miškinis K., 1993). Pedagogai negali apgaudinėti

vaikų žadėdami nebūtus dalykus, ar dviprasmiškus pasakymus.

2. Kiekvienu atveju reikia nustatyti ir .šalinti vaikų melo

priežastis. Tai elementarus, tačiau labai sunkus reikalavimas. Nevykdant

jo, neįmanomas vaiko dorovinis tobulėjimas, nes iš melo išsirutulioja kitos

ydos (Miškinis K., 1993).

3. Negalima vaikų, ypač mažų, griežtai bausti už

prasižengimus. Jeigu tėvai labai griežtai baudžia už kiekvieną smulkmeną,

vaikus nuo jų pykčio ir galimų bausmių gelbsti melas. Prisipažinti ir

atsiprašyti bijo, nes žino, kad vis tiek bus griežtai nubausti. Taip vaikas

per melą patiria savisaugos džiaugsmą (Miškinis K., 1993). Vaikai rečiau

meluoja, kai pedagogai taktiškai reaguoja į pasakytą netiesą. Jeigu vaikas

ką padarė ne taip ir prisipažino, pedagogai turi būti atlaidesni — kitaip

jis kitą kartą bijos sakyti tiesą. Kartu vaikų melas atspindi ne tik

sąmoningą piktavališkumą, bet ir nepatyrimą, nemokėjimą ppasirinkti.

4. Reikia padėti vaikams suvokti tiesą. Vaikams reikia kantriai ir

santūriai aiškinti, kad negalima meluoti. Taip pat reikia ugdyti vaikų

pastabumą, daugiau dėmesio kreipti į aplinkos tikrovės reiškinius, remtis

konkrečiomis situacijomis iš gyvenimo ir knygų (Miškinis K., 1993). 1.2.2 Smurtas ir šiurkštus elgesys

Smurtas ir šiurkštus elgesys – neigiamos žmogaus charakterio

savybės, rodančios nepagarbą kitiems žmonėms, pasireiškiančios

atsikalbinėjimu, užgauliojimu, įžeidinėjimu, storžieviškumu, akiplėšiškumu,

cinizmu, chuliganizmu. Smurtaujantis vaikas stengiasi prievarta rodyti

kitiems savo valią ar norus. Šiurkštumas paprastai atskleidžia žmogaus

vidinio pasaulio skurdumą, dorovinį bukumą, nejautrumą (Miškinis K., 1993).

Smurtas, žiaurumas ir prievarta, šiurkštumas nėra naujas reiškinys.

Galima pastebėti, kad XXI a. blogas elgesys su paaugliais peržengė visas

ribas. Mes gyvename tokiame laikmetyje, kurį būtų galima charakterizuoti

visuomenės prisotinimu smurtu ir prievarta. Todėl klasės auklėtojas turi

būti labai budrus ir laiku pastebėti nuo smurto kenčiančius moksleivius.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad smurtavimas gali būti nukreiptas ne tik

į kitus, bet ir į save, t. y. savigriova. Smurto įvykių analizė rodo, kad

tai susiję su pykčiu, kuris ilgai kauptas, neišreikštas arba staiga kilęs (

J. Jenkins 1997). Reikia pastebėti, kad vaikai vis dažniau smurtauja ir

mokykloje, todėl klasės auklėtojas yra atsakingas už kiekvieno vaiko

gerovę. Kaip pastebi M. Barkauskaitė, įtvirtinant humaniškumo principą

ugdymo procese klasės vadovas turi rūpintis, kad kiekvienas auklėtinis

klasės ar mokyklos bendruomenėje, būrelyje, klube ar komandoje jaustųsi

reikalingas, vertingas, turintis

teises ir už jas atsakingas. Taip

gyvenant, veikiant ir tai sąmoningai suvokiant galima tikėtis, kad

ugdytiniuose formuosis ir įsitvirtins supratimas apie kiekvieno žmogaus

vertingumą, jo atsakingum ( Barkauskaitė M., 1999).

Mokykloje paaugliai ypač elgiasi šiurkščiai su bendraklasiais ir su

mokytojais, atsikalbinėja, neklauso, barasi, elgiasi kaip nori. Todėl

labai svarbu, kad tėvai nuo pat mažens ugdytų vaikuose pagarbą vyresniems

ir bendraamžiams, taip pat pagarbą sau. Kadangi paaugliai mėgdžioja visokį

tėvų elgesį, tai iš jų, kurie elgiasi šiurkščiai, galima pasakyti kokie

santykiai yra šeimoje su tėvais.

Psichologai (K. Izardas, VV. Kruteckis, N. Lukinas) daugeliu tyrimų

įrodė, kad šiurkštaus elgesio šaknys glūdi šeimoje, t. y. toje terpėje,

kurioje vaikas auga ir auklėjamas. Vaikystėje patirtas šiurkštumas vėliau

trukdo suvokti tikrąsias dvasines vertybes, bendrauti su žmonėmis. Taigi,

norėdami pakeisti šiurkščių vaikų elgesį, tėvai turi suprasti savo daromas

auklėjimo klaidas ir jas šalinti. Be abejo, reikia atsižvelgti į brendimo

laikotarpiu padidėjusį vaikų jautrumą, nervingumą (Miškinis K., 2000). 1.2.3 Egoizmas

Žmogaus gyvenimo orientacijos principas, kai pirmenybė teikiama

asmeniniams interesams, vadinamas egoizmu (lot. ego – aš). Egoizmas,

įsitvirtindamas žmogaus charakteryje, virsta egoistiškumu. Kasdieniniame

gyvenime egoistai ddažniausiai būna niurgzliai, pavyduoliai, visada kažkuo

skundžiasi. Jie žiūri tik sau naudos, nepaiso kitų, net pačių artimiausių

žmonių interesų, bet kokiomis priemonėmis siekia garbės, karjeros,

apdovanojimų (Miškinis K., 2002).

Egoistas kitam jautrus tik tiek, kiek iš jo laukia naudos. Siekdamas

savanaudiškų tikslų, dažnai nesiskaito su priemonėmis, būna savimyla.

Egoistui sunku palaikyti gerus, nuoširdžius ryšius su kitais žmonėmis,

paprastai jis įtarus, nepatiklus, kitų poelgiuose nuolat ieško slepiamos

prasmės (kurios gali ir nebūti). Tai sąlygoja nedraugiškumą, priešiškumą,

piktumą, pagiežingumą, kerštingumą ir pavydumą. Egoistas yra geros nuomonės

apie save, jam būdingas neadekvatus savęs vertinimas. Egoizmas iškreipia,

žaloja asmenybę, rodo, kad ji ne tik silpna, bet turi ir asocialių bruožų:

nemoka bendrauti, padėti kitiems, jų suprasti ir atjausti (Miškinis K.,

2002).

Norint, kad paauglys nebūtų egoistais reikia iš mažens pratinti jį

viskuo dalytis, domėtis kitais žmonėmis ir jiems padėti, atsisakyti

malonumų kitų labui. Tėvų įsitikinimas, kad jeigu šeimoje auga keletas

vaikų, tai egoizmui tapti nėra sąlygų, yra klaidingas. Viskas priklauso nuo

to, ar šeimoje tarp vaikų veši tikra draugystė. Tėvai elgiasi neteisingai

mokydami vaiką kitam nieko neduoti, nesidalyti ir pan. J. AA. Komenskis buvo

tokios nuomonės: „Svarbiausia teišmoksta meilės, tebūna greiti dalytis tuo,

ką turi, kai reikalo prispaustas kas prašo ir net be prašymo. Tai pati

krikščioniškiausia dorybė, kurios pirmų pirmiausia mus moko Kristaus

dvasia“ (Navaitis G., 2002).

Egoizmas labai pasireiškia mokykloje, paaugliai meluoja, nori

atkreipti dėmesį į save. Dėl panašių priežasčių kyla didžiulės problemos

tarp mokinių, tarp mokinių ir mokytojų.

Pedagogų ir psichologų nuomone, egoizmas išugdomas vaikystėje. Jau

maži vaikai reikalauja, kad juos suptų, imtų ant rankų, duotų patinkamus

daiktus, o negavę verkšlena, trypia kojomis ar rėkia. Daugelis tėvų, ypač

mamos, yra įsitikiną, jog mažas vaikas dar „kvailas“ ir nieko nesupranta.

Iš čia ir prasideda pedagoginės klaidos. Besaikiais bučiniais, saldžiais

epitetais („brangenybė“, „saulutė“, „perlas“, „aukselis“) prasideda vaiko

kultas šeimoje, o vėliau suveši ir egoizmas. Įžymus pasakų kūrėjas K.

Andersenas labai taikliai pasakė apie vieną išpaikintą mergaitę: „Šią jos

puikybę išugdė tėvai bučiniais vaikystėje“ (Miškinis K., 1994). 1.2.4 Keiksmažodžiai

Keiksmažodžių yra visose kalbose. Keikiamasi, kai norima išreikšti

nepritarimą, apibarti ką, pašalinti psichinę įtampą arba tiesiog iš

įpratimo. Daugelio lietuviškų keiksmų pagrindą sudaro šie žodžiai: velnias,

rupūžė, gyvatė, perkūnas, žaltys. Keikiant jie apipinami kitais vaizdingais

žodžiais, sukuriami rūstūs, pikti linkėjimai. Vaizdingieji keiksmai padeda

geriau išreikšti besikeikiančio žmogaus nuotaiką, daro stipresnį įspūdį

keikiamajam (Miškinis K., 1994).

Vaikai išmoksta keiktis šeimoje. Nuo pat mažens girdėdami tėvų

keikimąsi vaikai mėgdžioja keikdamiesi mokykloje, bendraamžių būryje.

Necenzūrinių žodžių bei posakių vartojimas rodo žmogaus kalbos ir

mąstymo skurdumą: dėl primityvių minčių, menko žodyno, negebėjimo tvardytis

sunku įtikinamai ir mandagiai kalbėti, tad keikūnas ima piktžodžiauti. Nors

ir nešvankūs, keiksmai daro nemažą poveikį ir, be abejonės, neigiamą.

Standartinė keiksmažodžių formulė padeda išreikšti primityvias emocijas:

pyktį, nuostabą, smerkimą, pavydą (Miškinis K., 2000).

Keiksmai yra ne tik užgaulūs, įžūlūs, skurdina, daro lėkštą,

nepadorią žmogaus kalbą, trukdo tobulėti kalbai, bet ir skiepija įprotį

nesivaržant reikšti emocijas, kliudo ugdyti savitvardą ir santūrumą.

Keiksmažodžiai skatina nešvankų cinišką paauglių ir jaunuolių požiūrį į

lyčių santykius (Miškinis K., 22000). 1.2.5 Agresyvumo pasireiškimas mokykloje

Iš kur kyla agresyvumas, stengiasi išsiaiškinti daugelis autorių.

Davido G. Myerso teigimu, remiantis požiūriu, kurį plėtojo Zigmundas

Freudas ir gyvūnų elgesio tyrinėtojas Konradas Lorenzas, žmonėms būdinga

didžiulė agresijos proveržių galia (Myers D. G., 2000).

Kai kuriu tyrinėtoju (R. Prakapas, R. Žukauskienė, )nuomone,

agresyvumas ir žiaurumas yra bendro asocialaus, nusikalstamo elgesio dalis.

Dėl šios priežasties ateityje šie vaikai bus linkę nusikalsti, ir šis

agresyvus elgesys bus perduodamas iš kartos i kartą. Vadinasi, agresijos ir

žiaurumo priežastys iš esmes tos pačios kaip ir pastovaus ekstremalaus,

asocialaus, delinkventiško elgesio. Šių priežasčių gana daug, nusikalstamas

kitų šeimos narių elgesys, netinkamas tėvu rūpinimasis vaiku, šeimos

struktūra, vaiko nesėkmes mokykloje. Asocialius elgesio būdus, kuriu

išmokstama namie, paauglys pritaiko bendraudamas su kitais.

Kaip rašo R. Prakapas vis didėjanti prievarta ir žiaurumas

bendruomenėse trikdo ne tik paauglius, bet ir jų tėvus bei pedagogus. Tai

visos mokyklos bendruomenes problema. Salia akivaizdžiu asocialiu žiaurumo

aktu yra dar daug kitu blogo elgesio apraiškų (pravardžiavimas, tyčiojimas,

fizine prievarta). Dideli pavoju kelia psichologine pritarta,

pasireiškianti netikėta

agresija ir žiaurumu. Mokykla yra pagrindine socialine institucija, galinti

paveikti didžiausios rizikos grupėje esančius paauglius. Dėl paauglio

išgyvento emocinio bendravimo deficito susidaro prilaidos išsivystyti

negrįžtamam susvetimėjimui tarp paauglio ir kitu žmonių. Dėl to labiausiai

padidėja priešiškumo bei agresyviu reakcijų pasireiškimo tikimybe

(Žukauskienė R., 1988).

Agresyvus vaikinai socialine prasme skiriasi nuo savo bendraamžiu

tuo, kad jie dažniau ssavo agresija demonstruoja atvira forma, ypač ne namu

aplinkoje (sienos subraižymas, plakatu draskymas, medžiu laužymas,ir

t.t..). Vaikinai taip elgdamiesi mokykloje jaučiasi esą stipresni,

galingesni, drąsesni už kitus savo bendraamžius. Labai dažnai agresija

mokiniai demonstruoja iš bailumo ir nepasitikėjimo savimi, jie negerbia

savęs ir tokiu būdu tikisi užsitarnauti pagarba.

Agresyvaus elgesio priežastys aiškinamos įvairiai. Daugelis mano,

kad agresija yra išmoktas fenomenas, kuri pastiprina tėvai, bendraamžiai,

žiniasklaida bei kita vaiką supanti aplinka. Jie pabrėžia išmokymo svarba

agresyvaus vaiko elgesio raidai ir teigia, kad agresijos galima išmokti

jau ankstyvame amžiuje, o vėliau ji išplečiama ir perkeliama i kitas

situacijas.

Tyrimais nustatyta, jog vaikai, ikimokykliniame amžiuje taikė

instrumentine arba priešiška agresija bendraudami su kitais šeimos nariais,

buvo veikiami suaugusiuoju, kurie patys skatino, modeliavo ir toleravo

agresyvu savo vaiku elgėsi. Be to, suaugusieji leido vaikui agresyviai

elgtis su kitais vaikais, pirko agresyvius žaislus arba leido su jais

žaisti, leido žiūrėti agresyvias televizijos laidas. Be to, agresyviam

elgesiui susiformuoti turi įtakos patirtis, kurią vaikas gavo namie ir

mokykloje (R. Žukauskienė, 1999).

R. Žukauskienė (1999) pastebėjo, jog kai kuriems agresyviems

paaugliams būdingi nepakankamai išsivystę socialiniai įgūdžiai, jie

nesugeba užmegzti pažinties, artimesnių ryšių, todėl dažnai tampa

atstumtaisiais, o tai lemia priešiškų jausmų ir veiksmų atsiradimą, tų

atžvilgiu, kurie juos atstumia.

Agresyviai besielgiantys mokiniai išsiskiria iš kitų klasės mokinių

tam tikrais jiems būdingais ypatumais. Pasak V. Černiaus (1992), toks

mokinys pasižymi šiais elgsenos

bruožais:

nesutinka su mokytojo ir grupės nutarimais;

priekabus, greitai supyksta, dažnai pešasi;

pagiežingas, nepaklusnus, paniuręs, erzina suaugusius;

ardo klasės darbą, sunkiai sudrausminamas;

kiti mokiniai jo vengia;

kart.ais naikina aplink save esančius daiktus. 1.2.6 Tingėjimas kaip elgesio yda

Vengimas dirbti yra tingėjimas. Darbas taurina žmogų, ugdo jo

dorovines savybes, o tingėjimas, priešingai, žlugdo. Čekų pedagogas J. A.

Komenskis daugiau kaip prieš tris šimtus metų rašė: „Žmogaus sėkmei kelią

pastoja baisiai pražūtingas ir siaubą keliantis žvėris – tingumas. Tingumas

yra bodėjimasis darbu ir ištižimas. Iš jo kyla: 1) darbo vengimas ir, kur

galima, išsisukinėjimas, 22) atsainus, šaltas, paviršutiniškas nenuoširdus

jo atlikimas ir pagaliau 3) atidėliojimas ir metimas jo nebaigus“ (Miškinis

K., 1993). Per tingėjimą atsiranda daugelis dorovinių ydų — ištižimas,

nedrausmingumas, vagiliavimas ir kt.,— kurios savo ruožtu stumia paauglį į

nusikaltimus. Visa to pasėkoje atsiranda pamokų praleidinėjimas

Tingėjimą, t. y. bodėjimąsi mokymusi, bet kokiu darbu, tik labai

retai galima paaiškinti vaiko sveikata. Dažniausiai vaikai pradeda tingėti,

jei nuo mažens tėvai neskatina jų veiklumo, nepratina įveikti kliūčių,

nežadina domėjimosi buitiniais šeimos reikalais, neugdo įpročio dirbti,

nepratina džiaugtis gerai atliktu darbu. Taigi tinginystė – šeimos

auklėjimo vaisius (Miškinis K., 1994).

Tingėjimą, t. y. bodėjimąsi darbu, mokymusi, tik labai retai galima

paaiškinti paauglio sveikata. Dažniausiai paaugliai pradeda tingėti, jei

tėvai iš mažens neskatina jų veiklumo, nepratina įveikti kliūčių, nežadina

domėjimosi buitiniais šeimos reikalais, neugdo įpročio dirbti, nepratina

džiaugtis gerai atliktu ddarbu (Miškinis K., 1993). 1.2.7 Pavydas

Pavydas — tai kartėlio jausmas dėl pasisekimo gerovės. Vaikai pavydi

vienas kitam „didesnės“ tėvų meilės, žaislų, geresnių pažymių, mokytojų

pagyrimų. Pavydėdamas vaikas ima klaidingai žiūrėti į pasaulį: jis temato

tai, ką kitas turi, ir nepastebi, ką pats gauna. Pavydas padaro žmogų

nelaimingą. Tai bjauri yda, nes ją dažniausiai lydi apkalbos,

užgauliojimai, skundimai. „Nėra nė vienos ydos, kuri taip kenktų žmonių

gerovei, kaip pavydas, nes tie, kurie ja užsikrėtė, ne tik patys save

įžeidžia, bet aptemdo ir kitų džiaugsmą“ ,— rašė R. Dekartas. Pavydas gali

peraugti į atvirą neapykantą žmonėms. Sis neigiamas jausmas dažnai

paskatina žmones net nusikalsti. Jis labai kenkia geriems tarpusavio

santykiams, pasėja įtarumą (Miškinis K. 1993).

Vaikai yra emocingi, įtaigūs, todėl ypač jautriai išgyvena pavydo

jausmą. Mokykloje, kai mokytojai pagiria mokininį, kiti dažnai pavydi,

todėl mmokytojas turi stengtis pagirti visus mokinius (aišku už pasiektus

rezultatus) 2. TYRIMAS

2.1. TYRIMO METODIKA

Tyrimas vyko keturiais etapais:

1. Literatūros šaltinių analizė. 2005 nuo rugsėjo 1 d.

Šio etapo metu buvo gilinamasi į temą, keliami darbo tikslas ir

uždaviniai, apsibrėžiamas amžiaus tarpsnis kuris bus tiriamas,

analizuojami, kitų šią temą tyrinėjusių autorių požiūriai.

2. Anketos sudarymas 2005 rugsėjo mėn. (Priedas Nr.2).

Anketą mokiniams sudaro 16 klausimų.

1, 3 demografiniai klausimai.

2, 4 klausimai skirti išsiaiškinti elgesio ydų atsiradimo

priežastis.

6, 11 anketos klausimai skirti nustatyti bbūdingiausias elgesio ydas.

5, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16 anketos klausimai skirti

išsiaiškinti elgesio ydų pasireiškimo galimybėms.

3. Tyrimo vykdymas 2005 spalio – lapkričio mėn.

Tyrimo metu buvo apklausta 125 Klaipėdos miesto 8 ir 10 klasių

mokiniai. Apklausta 78 merginos ir 47 vaikinai.

4. Gautų tyrimo duomenų analizė 2005 gruodžio mėn.

Analizuojami tyrimo metu gauti duomenys, daromos išvados, jos

lyginamos su šią temą jau nagrinėjusių autorių mintimis.

2.2 PAAUGLIŲ NUOMONĖ APIE ELGESIO YDAS PASIREIŠKIANČIAS MOKYKLOJE

Tyrimas buvo atliktas Klaipėdos miesto savivaldybės mokyklose.

Tyrimo metu buvo apklausti 125 aštuntų – dešimtų klasių moksleiviai, iš jų

74 mergaitės ir 51 berniukai.

1 pav. pateikti tyrimo duomenys, kelių vaikų šeimoje auga

tiriamieji.

[pic]

1 pav. Respondentų šeimoje augančių vaikų skaičius

Kaip parodė tyrimo duomenys, dauguma tiriamųjų (60%) auga šeimoje,

kurioje yra du vaikai. Po 20 % tiriamųjų yra vienturčiai arba turi brolį ar

seserį.

2 pav. matyti, kaip paaugliai sutaria su savo broliais ir

seserimis.

[pic]

2 pav. Respondentų santykiai su broliais ir seserimis

Remiantis tyrimo duomenimis galima sakyti, kad 55% tiriamųjų su

broliais kartais susipyksta, o 30% santykiai yra geri, 11% santykiai yra

blogi, iš to galima teigti, kad ta dalis paauglių gali turėti elgesio ydų.

Paauglio elgesiui didelę įtaką turi santykiai su šeimos nariais,

ypač su savo broliais ar sseserimis. Juo vaikai geriau sutaria, tuo mažiau

kyla konfliktų, pasireiškiančių elgesio ydų.

3 pav. matyti, koks yra paauglių mokymosi pažangumas

[pic]

3 pav. Paauglių mokymosi pažangumas

Tyrimo metu buvo klausiama, kaip vaikai mokosi. Kaip matyti 3 pav.

40% tiriamųjų pažymių vidurkis yra geras, 26% – vidutinis, 20% labai gerai,

4 % blogas.

Remiantis tyrimo duomenis, galima teigti, kad tie 4% blogai

besimokančių paauglių turi daugiau elgesio ydų. Tai matyti 1 ir 2

lentelėje.

Šiam klausimui ištirti anketos buvo suskirstyti į tris grupes:

kokiomis elgesio ydomis pasireiškia paaugliai tie, kurie be pateisinamos

priežasties nepraleidinėja pamokų, kurie praleidžia kartais, kurie

praleidžia 1 – 6 pamokas per savaitę.

[pic]

4 pav. Kaip dažnai mokiniai praleidinėja pamokas

4 pav. matyti, kad dauguma tiriamųjų (60%) be pateisinamos

priežasties nepraleidinėja pamokų. Tai rodo, kad dauguma vaikų turi

pareigingumo jausmą ir stengiasi lankyti visas pamokas. Tačiau yra tokių

mokinių, kurie praleidinėja 1 – 6 pamokas per mėnesį (36%). Daugiau 6

pamokų per savaitę nepraleidžia nėi vienas paauglys.

Kai vaikai nepraleidinėja be pateisinamos priežasties pamokų,

vadinasi, jie stengiasi mokytis, ir nebendrauti su tokiais paaugliais,

kurie daro blogą įtaką.

1 lentelė. Paaugliai, kurie be pateisinamos priežasties

nepraleidinėja pamokų, savyje mato šias elgesio ydas:

|Meluoja |8% |78% .|14% |

|Elgiasi agresyviai |4% |12% |84% |

|Vartoja |26% |58% |16% |

|Smurtauja |4% |36% |60% |

|Elgiasi šiurkščiai |1% |16% |83% |

|Elgiasi egoistiškai|39% |48% |13% |

|Pavyduliauja |46% |44% |10% |

|Tinginiauja |5% |48% |47% |

Tyrimo metu paaiškėjo, kad paaugliai, kurie be pateisinamos

priežasties pamokų nepraleidinėja dažniausiai elgiasi egoistiškai,

pavyduliauja ir vartoja keiksmažodžius, didžioji dalis kartais meluoja,

vartoja keiksmažodžius, tinginiauja (žr. 1 lentelę).

2 lentelė. Paaugliai, kurie praleidinėja pamokas kartais (1 – 5

pamokas per mėnesį), savyje mato šias elgesio ydas:

|Meluoja |24% |68% |8% |

|Elgiasi agresyviai |4% |60% |36% |

|Vartoja |40% |34% |26% |

|Smurtauja |8% |41% |51% |

|Elgiasi šiurkščiai |10% |35% |55% |

|Elgiasi egoistiškai|10% |50% |40% |

|Pavyduliauja |22% |48% |30% |

|Tinginiauja |20% |62% |18% |

2 lentelėje matyti, paaugliai, kurie praleidinėja pamokas kartais,

dažniau savyje mato šias elgesio ydas: meluoja, vartoja keiksmažodžius.

Tokie paaugliai kartais elgiasi šiurkščiai netgi smurtauja pavyduliauja,

tinginiauja.

3 lantelė. Paaugliai, kurie per savaitę praleidžia 1 – 6 pamokas,

savyje mato tokias elgesio ydas:

|Meluoja |18% |75% |7% |

|Elgiasi agresyviai |15% |72% |13% |

|Vartoja |39% |39% |22% |

|Smurtauja |12% |39% |49% |

|Elgiasi šiurkščiai |15% |45% |40% |

|Elgiasi egoistiškai|18% |48% |34% |

|Pavyduliauja |12% |36% |52% |

|Tinginiauja |54% |43% |3% |

3 vantelėje matyti, kad paaugliai, kurie praleidinėja pamokas

dažniau pasižymi tokiomis elgesio ydomis, kaip keiksmažodžių vartojimu,

tinginiavimu,

šiurkštumu, melavimu, agresyvumu. Mažiau pasižymi melavimu ir

tinginiavimu.

Remiantis tyrimo duomenimis (žr.1, 2, 3 lenteles), galima sakyti,

kad dažniausiai elgesio savybėmis pasižymi tie mokiniai, kurių pamokų

lankomumas yra dažnesnis.

Tyrimo metu buvo siekta išsiaiškinti ar paaugliai pripažįsta savo

klaidas.

[pic]

5 pav. Ar respondentai pripažįsta savo klaidas?

5 pav. matyti, kad 54% paauglių savo klaidas pripažįsta kartais.

Vadinasi šie vaikai sunkiai pripažįsta savo klaidas, o tai yra bloga

elgesio yda.

6 pav. matyti paauglių nuomonė, kodėl jie turi elgesio ydų.

[pic]

6 pav. Kodėl mokinai turi eelgesio ydų

Tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma tiriamųjų (36%) taip elgiasi dėl

kitų priežasčių, nei buvo išvardinta anketoje: nes reikia išsisukti iš

keblios situacijos, todėl, kad vyresnieji skriaudžia mažesniuosius, nes

turi savo nuomonę, nes nori apsaugoti draugą, pagal nuotaiką, todėl, kad

nori šitaip elgtis, išeina netyčia. Be to, paaugliai turi elgesio ydų, nes

taip elgtis patinka (22%), nesiklauso bendraamžiai, mokytojai (20%).

Paaugliams didelės įtakos elgtis y.dingai turi bendraamžiai (20% +

12%).

Tyrimo metu buvo norėta išsiaiškinti, kaip mokiniai išreiškia pyktį.

[pic]

7 pav. Kaip mokiniai išreiškia ppyktį

7 pav. matyti, kad dauguma mokinių (68%) nusikeikia, 34% respondentų

pradeda šaukti, 22% nutyli, 18% ką nors sulaužo.

Remiantis tyrimo duomenimis galima teigti, kad dažniausia vaikų

elgesio yda yra keiksmažodžių vartojimas.

8 pav. matyti, dėl kokių priežasčių mokiniai meluoja.

[pic]

8 ppav. Priežastys dėl kurių mokiniai meluoja

Tyrimo metu paaiškėjo, kad 55% respondentų meluoja, nes nori

apsaugoti savo draugą nuo nelaimės, 31% paauglių meluoja, nes nori nuslėpti

tiesą. Remiantis tyrimo duomenimis galima sakyti, kad mokiniai meluoja dėl

daugelio priežasčių, tačiau jų manymu, tos priežastys yra labai

reikšmingos.

Dažniausiai melavimo yda, paauglystės laikotarpyje, atsiranda tada

dėl bendraamžių įtakos (kai norima apsaugoti, apginti).

9 pav. matyti, mokinių nuomonė, kas turėtų pasikeisti, kad mokiniai

nebedarytų elgesio ydų.

[pic]

9 pav. Kas turėtų pasikeisti, kad mokiniai taip nebesielgtų

Remiantis respondentų atsakymais, galima sakyti, kad paaugliai

nebedarytų elgesio ydų tada, kai aplinkiniai sugebėtų jį išklausyti – taip

teigia net 39% respondentų. 24% teigia, kad juos turėtų gerbti.

4 lentelė Elgesio ydos būdingos respondentų draugams

|Meluoja |44% |42% |14% |

|Elgiasi agresyviai |22% |62% |16% |

|Vartoja |54% |44% |2% |

|Smurtauja |26% |40% |34% |

|Elgiasi šiurkščiai |30% |52% |18% |

|Elgiasi egoistiškai |28% |36% |36% |

|Pavyduliauja |34% |40% |26% |

|Tinginiauja |60% |30% |10% |

4 lentelėje, matyti, kokias elgesio ydas turi respondentų draugai.

Pagal tai, kokias elgesio ydas turi draugai, galima manyti, kad tokias

elgesio ydas turi ir jie patys. Tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma

apklaustųjų draugų dažnai meluoja, vartoja keiksmažodžius, kartais elgiasi

agresyviai, smurtauja, elgiasi šiurkščiai, egoistiškai, pavyduliauja.

10 pav. matyti, ar respondentų draugai gailisi, kai pasielgia

negražiai.

[pic]

10 pav. Ar draugai galisi, jei pasielgia negražiai

Remiantis tyrimo duomenimis galima sakyti, kad dauguma paauglių

(44%) kartais gailisi, kai pasielgia negražiai, ir net 38% nesigaili dėl

savo blogo elgesio, iš to galima teigti, kad ta dalis paauglių ypač linkusi

į elgesio ydas.

Gailėjimasis dėl padarytų klaidų, jau yra didelis žingsnis elgesio

ydų atsikratymui.

Tyrimo metu buvo siekta išsiaiškinti, kaip mokytojai reaguoja, kai

mokiniai pamokos metu elgiasi nedausmingai.

[pic]

11 pav. Mokytojų reakciją, kai pamokos metu paaugliai išdykauja,

neklauso

11 pav. matyti, kad dauguma pedagogų (70%) pyksta, jog mokiniai

nesilaiko drausmės. 30% – išvaro iš klasės. Pagal tai, kokį pavyzdį

mokiniams rodo mokytojai, galima manyti, elgsis ir mokiniai, nes mokiniai

perima suaugusiųjų pavyzdį.

Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip elgiasi mokinių tėvai.

3 lentelė. Elgesio ydos, kurias paaugliai mato tėvų elgesyje

|Meluoja |2% |40% |58% |

|Elgiasi agresyviai |0% .|10% |90% |

|Vartoja keiksmažodžius|4% |50% |46% |

|Smurtauja |0% |2% |98% |

|Elgiasi šiurkščiai |2% |16% |82% |

|Elgiasi egoistiškai |0% |12% |88% |

|Pavyduliauja |0% |14% |86% |

|Tinginiauja |4% |34% |62% |

3 lentelėje matyti, kad daugumos respondentų tėvai kartais

vartoja keiksmažodžius. Niekada nemeluoja , nesielgia agresyviai,

nesmurtauja, nebūna egoistai, nepavyduliauja, netinginiauja.

Kada vaikai mato tinkamą pavyzdį, tai ir patys stengiasi elgtis

tinkamai: nemeluoti, nesikeikti, nepavyduliauti ir t.t.

[pic]

12 pav. Kiek laiko paaugliai praleidžia prie televizoriaus

12 pav. matyti kiek laiko mokiniai per dieną praleidžia prie

televizoriaus. Dauguma paauglių (45%) televizorių žiūri daugiau nei tris

valandas.

Per televizorių vaikai mato daug filmų, laidų, kurios gali turėti

blogą įtaką jų elgesio ydų atsiradimui.

Tyrimo metu buvo siekta išsiaiškinti, kokius filmus vaikai žiūri

dažniausiai.

[pic]

13 pav. Filmai kurie vaikams patinka labiausiai

13 pav. matyti, kad vaikai dažniausiai žiūri komedijas (taip teigia

54% respondentų). Taip pat vaikai mėgsta žiūrėti fantastinius filmus

(36%), komedijas (30%), animacinius filmus (30%).

Kadangi dalis vaikų mėgsta žiūrėti kovinius filmus, tai yra

tikimybė, kad jie yra linkę į agresyvumą, šiurkštumą.

Iš atlikto tyrimo galima spręsti, kad visi paaugliai pasižymi

įvairiomis elgesio ydomis, tačiau skirtingai. Dažniausiai paauglių elgesyje

pasireiškia: melavimas, keiksmažodžių vartojimas, tinginiavimas, egoizmas,

agresyvumas, šiurkštumas, pavyduliavimas. Tik labai maža dalis paauglių

savyje ir drauguose nemato elgesio ydų.

26 IŠVADOS

1. Mokykloje labai dažnai pasireiškia įvairios paauglių elgesio ydos:

melas, šiurkštumas, egoizmas, keiksmažodžiai, agresyvumas, tingėjimas,

pavydas. Kiekviena elgesio yda pasireiškia skirtingai vieniems stipriau,

kitiems silpniau. Nors kiekviena elgesio yda yra įgyta dažniausiai

šeimoje, tačiau mokykloje jos išryškėja, sustiprėja. Labai dažnai būna

taip, kad šeimoje elgesio ydų vaikas neturi, bet mokykloje ydos labai

ryškiai pasireiškia. Kuo klasėje daugiau mokinių turinčių neigiamas

elgesio ydas, tuo mokytojui sunkiau su tokia klase dirbti.

2. RRemiantis tyrimo apžvalga galima teigti, kad elgesio ydos atsiranda dėl

daugelio priežasčių, tačiau pagrindinės priežastys: tėvų dėmesio stoka,

bendraamžių įtaka, pedagogų netolerantiškumas, televizijos įtaka.

3. Paauglystės laikotarpyje pasireiškia visos elgesio ydos. Tačiau jų

pasireiškimas nėra vienodas. Vienos elgesio ydos pasireiškia dažniau

(melavimas, pavyduliavimas, keiksmažodžių vartojimas, tinginiavimas), o

kitos rečiau (šiurkštumas, agresyvumas)

4. Elgesio ydų pasireiškimui didžiausią įtaką turi draugai, šeimos nariai,

pedagogų elgesys, masinės informacijos priemonės, LITERATŪRA

1. Atutienė I. Socialinės problemos mokykloje // Socialinis darbas

mokykloje. Šilutė. 1997

2. Barkauskaitė M. Klasės vadovas – auklėtinių saugumo garantas // Klasės

auklėtojas ugdymo procese. Respublikinės mokytojų konferencijos

medžiaga. 1999 lapkričio mėn. 4 – 6 d., p. 20.

3. Černius V. Mokytojo pagalbininkas. Kaunas, 1992.

4. Gage , N.L. Berliner, Pedagogine psichologija. Vilnius. 1994

5. Gailienė D., Bulotaitė L., Sturlienė M.. Asmenybės ir bendravimo

psichologija. Vilnius. 2002

6. Jenkins J. Šių laikų dorovinės problemos. Vilnius. 1997

7. Jovaiša L.. Pedagogikos terminai. Kaunas: Šviesa. 1993

8. Leliūgienė, I. Socialinė pedagogika. Kaunas. 2003

9. Miškinis, K. Pokalbiai su tėvais. Kaunas. 2000

10. Miškinis, K. Šeima žmogaus gyvenime. Vilnius. 1994

11. Miškinis, K. Šeimos pedagogika. Vilnius. 1993

12. Myers, D. G. Psichologija. Kaunas. 2000

13. Navaitis , G. Psichologinis šeimos konsultavimas. Vilnius. 2002

14. Petrutytė A. Jaunesniojo paauglio

socialinė raida. Vilnius, 2003.

15. Žukauskas, G. Abilitacija stresas reabilitacija. Vilnius. 1998

16. Žukauskienė R.. Agresyvaus mokyklinio amžiaus vaikų elgesio raidos

ypatumai. Psichologija, 1997

17. Žukauskienė, R. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų agresyvaus

elgesio ypatumai. Vilnius. 1988

18. Žukauskienė, R. Raidos psichologija. Vilnius. 2001

SUMMARY

The behaviour flaws of the teenagers are often on the subject in our

society. Children often lie, they are jealous, lazy, they maul, swear,

quarrel. This we can call the behaviour flaws.

The theme of the study was cchosen because of the very small attention

to behaviour flaws of the teenagers at school. Teachers have problems with

teenagers every day and how to solve these problems – it is not only

teacher’s capacity but parents’ as well.

The main purpose of research is to discuss the behaviour flaws of the

pupils at school and to find out their reasons.

Particular goals of this project:

1. To discuss the manifestations of the behaviour flaws of teenagers

at school in theory.

2. To explore tthe reasons of the origin of the behaviour flaws.

3. To establish the typical behaviour flaws of the teenagers.

4. To explore the facility of the behaviuor flaws manifestation.

There were used these methods:

The analysis of the scientific literature aand questionnaire survey.

Contingent: 125 teenagers from Klaipėda schools.

As the research showed all the behaviour flaws assert on a period of

teen. These behaviour flaws are discussed by many scientists as I.

Atutienė, D. Gailienė, A. Petrulytė, K. Miškinis and others.

After analysis of the facts of the research we can affirm that the

scarcity of parents attention for their children, peers, not tolerant

teachers, various television programmes have an influence of behaviour

flaws coming.

PRIEDAI

Priedas Nr. 1

KLK PF ANKETA MOKINIAMS 2005/2006

Sveiki. Aš esu Klaipėdos Kolegijos pedagogikos fakulteto 4s

kurso studentas Tomas Olberkis. Rašant diplominį darbą man yra reikalinga

Jūsų pagalba. Atsakymai į šiuos klausimus man padės atlikti išsamų tyrimą

apie Jūsų amžiaus jaunuolių elgesį. Anketa yra anoniminė, todėl Jūsų

atsakymų niekas nematys.

Lytis

Vaikinas

Mergina

1. Kiek Jūsų šeimoje vaikų? ( pažymėkite )

1 2 3 ir daugiau

2. Jei turite brolių, seserų, kokie Jūsų santykiai?

• Geri:

• Blogi:

• Kartais susipykstame;

• . Kita:

……………..

……. .

3. Koks Jūsų mokymosi pažangumas?

• Labai geras (9 – 10 balai);

• Geras ( 8 – 9 balai);

• Vidutinis ( 5 – 6 balai);

• Blogas (1 – 4 balai).

4. Kaip dažnai praleidinėjate pamokas?

• Be pateisinamos priežasties nepraleidinėju;

• 1 – 66 pamokas per savaitę;

• 6 – 12 per savaitę;

• Kartais ( 1 – 5 pamokos per mėnesį ).

5. Ar pripažįstate savo klaidas?

• Taip

• Ne

• Kartais

6. Kokias elgesio ydas matote savyje?

7. Kodėl Jūs šitaip elgiatės?

• Nes manęs nesiklauso bendraamžiai, mokytojai;

• Neskiria dėmesio tėvai;

• Taip elgtis man patinka;

• Taip elgiasi draugai;

•

Kita:…………….

……..

8. Kaip išliejate pyktį?

• Nutyliu;

• Nusikeikiu;

• Pradedu šaukti;

• Ką nors sulaužau;

•

Kita:…………….

…….. .

9. Meluojate nes:

• Norite apsaugoti draugą nuo nelaimės;

• Norite nuslėpti tiesą;

• Norite atrodyti protingesnis ir gudresnis;

• Kita:

……………..

……. .

10. Kas tūrėtų pasikeisti, kad Jūs taip nebesielgtumėte?

• Mane turi gerbti;

• Išklausyti;

• Padėti;

• Kita:

…………………..

. .

11. Kokios elgesio ydos būdingos Jūsų draugams?

12. Ar Jūsų draugai gailisi, jei pasielgia negražiai? Pvz.,

iškolioja mokytoja, sumuša mažesnį už save.

• Taip;

• Ne;

• Kartais.

13. Kaip reaguoja mokytojai, kai pamokos metu klasės draugai

išdykauja, triukšmauja, nesiklauso kas sakoma?

. • Pyksta;

• Iškolioja;

• Išvaro iš klasės;

• Nekreipia dėmesio;

• Kita:

……………..

…. .

14. Kaip elgiasi tavo tėvai?

|:…….| | | |

15. Kiek laiko praleidžiate žiūrėdami televizorių?

• Iki 1 val. per dieną;

• Nuo 1 iki 2 val. per dieną;

• Nuo 2 iki 3 val. per dieną;

• Daugiau nei 3 val. per dieną.

16. Kokie filmai Jums patinka labiau?

• Koviniai;

• Fantastiniai;

• Komedijos;

• Animaciniai;

• Kita:

……………….

. .

Geros dienos ir sėkmes moksluose. AČIŪ už atsakymus