pedagoginės pertraukėlės ir jų vieta pamokoje
Pedagoginės pertraukėlės,
jų rūšys ir vieta pamokoje
Vaikų protinio darbo krūviai kasmet didėja: daugėja pamokėlių, intensyvėja vaikų protinė veikla. Tai pedagoginės pertraukėlės pradinukų pamokose yra viena iš svarbesnių pamokos dalių, nes pradinukas intensyviai gali dirbti tik dalį pamokos.
Mokymasis yra didelis krūvis, be to, vaiko darbingumą neigiamai veikia vienoda kūno poza, varžomas kvėpavimas. Prasidėjęs bendras grupės neramumas rodo, kad vaikai pavargo. Jų smegenų žievėje ima dominuoti jaudinimo procesas. Sumažėjus vaikų darbingumui, susilpnėja dėmesys, pablogėja atmintis, sunkiau įsimenama mokomoji medžiaga. Vėliau vaikas darosi mmieguistas, pradeda atsakinėti į klausimus nesąmoningai arba visai neatsako. Jis suglemba, žiovauja, rąžosi. Tai rodo, kad smegenų žievėje prasidėjo apsauginis slopinimas. Jeigu šių reiškinių auklėtoja nepastebi, vaikas gali pervargti.
Protinio darbingumo „bangavimai“ priklauso nuo vaikų amžiaus, darbo ir poilsio režimo. Pastebėta, kad, tinkamai pasimankštinę per pertraukėles, vaikai ne taip greitai pavargsta, greičiau susikaupia, atlikdami užduotis, būna atidesni. Labai svarbu, kad poilsis per pamokėlę ir tarp pamokėlių būtų aktyvus. Fiziniai pratimai, keisdami veiklos pobūdį, skatina sulėtėjusią organizmo veiklą, padeda atpalaiduoti tuos ggalvos smegenų žievės centrus, kurie labiausiai buvo apkrauti, pakeisti kūno padėtį, gerina vaikų nuotaiką. Jie sumažina nuovargį, teigiamai veikia sveikatą bei darbingumą. Todėl reikia, kad atskiri režiminiai momentai pradinėse klasėse būtų dinamiški, poilsio pertraukėlės — motoriškai aktyvios.
Pastebėta, kad po ppedagoginės pertraukėlės vaikai, t.y. 2-3 minučių aktyvaus poilsio vaikai vėl gali našiai dirbti. Žymus pedagogas K.Ušinskis teigė, kad reikia leisti vaikams truputį pajudėti ir jie apdovanos mus, mokytojus, nauju dešimties minučių gyvu dėmesiu.
Šiame (6-9 metų) amžiuje intensyviai vystosi vaiko organizmas — audiniai, vidaus organai, kaulai, kvėpavimo ir kraujo apytakos sistemos ir kt. Šiame amžiuje normalus vaiko organizmo vystymasis gali būti lengvai pažeidžiamas dėl nepalankių darbo ir poilsio sąlygų.
Šio (6-9 metų) amžiaus vaikų smulkieji rankų raumenys dar nėra pilnai išsivystę ir sutvirtėję, formuojasi plaštakos, riešo kaulai. Vaikai rašo, piešia įsitempę, nesugeba laisvai atlikti didelio tikslumo reikalaujančių judesių. Dėl to rašant, piešiant, lipdant ar konstruojant greitai pavargsta vaikų rankos. Tada užduotis atliekama skubotai, neteisingai, kartais vaikai nebenori užbaigti pradėto darbo. Fiziniai ppratimai pagreitina kraujo apytaką, pagerina medžiagų apykaitą, padeda atpalaiduoti intensyviai dirbusius raumenis.
Mankštos pertraukėlės turi didelę reikšmę racionalios laikysenos profilaktikai: jos mažina fizinį nuovargį tų raumenų, kurie fiksuoja viršutinę kūno dalį vertikalioje padėtyje. Todėl mankštos pertraukėlėms labai tinka vienas kitas pratimas, koreguojantis vaiko laikyseną, padedantis justi taisyklingą kūno pozą nes paprastai vaikai sėdėdami atsipalaiduoja, ima kūprintis. Jei yra sąlygos, galima atlikti keletą pratimų atsigulus. Tai skatina nugaros raumenų „įtampos iškrovimą“.
Pertraukėlė turi būti trumpa (3 – 5 min.), labai kompaktiška, kompleksiška. RReikia siekti, kad vaikai visą laiką judėtų, laisvai jaustųsi. Paaiškinimai, jei jų reikia, turi būti trumpi, konkretūs. Pastabos visai grupei arba atskiriems vaikams daromos, atliekant judesius. Paprastai stengiamasi nestabdyti vaikų, kol įmanoma juos koreguoti judant. Reikia stengtis kuo mažiau laiko sugaišti vaikų išrikiavimui. Dažniausiai judesiai daromi šalia suolų arba laisvame klasės plote, rečiau — vaikams sėdint. Pradinukai dažnai mokosi klasėse su prieškambariu, tai jis labai tiks ir pedagoginei pertraukėlei. Laisvame plote vaikai gali patys sustoti taip, kad netrukdytų vienas kitam, arba sudaryti ratuką. Rikiuoti vaikus sudėtingesniais būdais nereikia, nes veltui gaištamas laikas.
Aiškinant pertraukėlės žaidimą, reikia draugiškai bendrauti su vaikais. Jų galima paklausti: „Kokį žaidimą šiandien norite pažaisti?“. Arba: „Pažaiskime šiandien žaidimą.“, „Ar jūs žinote žaidimą.“ ir t. t. Žaidimai neturi būti per daug sudėtingi, kad nereiktų gaišti daug laiko jų aiškinimui.
Parenkant žaidimus, reikia atkreipti dėmesį į esamas sąlygas ir į tai, kad per pedagoginę pertraukėlę vaikai per daug neišsiblaškytų. Čia ne visi žaidimai tiks su laipiojimo, mėtymo, pusiausvyros pratimais. Jiems žaisti dažniausiai reikia tam tikrų prietaisų, reikmenų, daug vietos.
Jei vaikai pamokos metu dirbo labai intensyviai, labai susikaupę skaičiavo, piešė, mokėsi eilėraštį ir pan., reikia parinkti jiems gerai žinomą žaidimą, kuris nereikalautų įtemptos protinės veiklos, ir vaikai galėtų pailsėti. PPravartu ir mokytojai pasimankštinti kartu su mokiniais.
Žaidimai gali būti jau žinomi vaikams, kartojami keletą kartų. Baimintis, kad žaidimai gali įgristi, nėra ko. Vaikai linkę daugelį kartų kartoti tą patį žaidimą: kuo jie geriau žino žaidimą, tuo kūrybiškiau, laisviau atlieka judesius, jaučia pasitenkinimą ir džiaugsmą. Nereikia užmiršti ir vaikų domėjimosi vienais ar kitais žaidimais. Vaikų mėgstamus žaidimus reikia žaisti dažniau, sumaniai panaudoti siekiant įvairių pedagoginių tikslų. Žaidimas lydi žmogų visą gyvenimą. Tai pagrindinė veikla, kompensuojanti troškimą dalyvauti rimtame suaugusiojo darbe, ypatingas metodas, padedantis įtraukti vaiką į kūrybą, stimuliuojantis aktyvumą, žinių troškimą. Tai nuostabi bendravimo priemonė ir mokymo proceso dalis bei mokymosi proceso organizavimo būdas. Pedagoginės pertraukėlės suteiks mokiniams daugiau žvalumo, pakels nuotaiką.
Pradinukams, o ypač pirmokams labai tinka imitacinės mankštos pertraukėlės. Vaikams patinka, darant judesius, imituoti trumpą eilėraštuką ar pasakojimą. Tekstas didina vaikų susidomėjimą fiziniais pratimais, padeda geriau įsivaizduoti judesį. Šio amžiaus vaikams neįdomūs ir sunkiai suprantami bendro lavinimo pratimai.
Jei pertraukėlė bus per ilga, vaikai per daug išsiblaškys ir juos bus vėl labai sunku sukaupti darbui.
Pedagoginę pertraukėlę reikia daryti tada, kai atsiranda trumpa pauzė (pereinama nuo naujos medžiagos perteikimo prie jos įtvirtinimo, pateikiama vaikams kita užduotis ar pan.).
Namuose ruošiant pamokas vaikams taip pat galima daryti trumpalaikes mankštos pertraukėles, nes ir tada vvaikas gali pavargti ir pavargsta ilgiau rašydamas ar sėdėdamas ilgiau vienoje pozoje.
Arkadijus Kiseliovas ir Danutė Kiseliova 1 klasės mokytojo knygoje pažymi, kad “organizuojant pedagogines pertraukėles, atsižvelgiama į pamokos turinį, eigą. Jeigu pamoka įdomi, kaitaliojamos darbo formos, tai dažniausiai specialių pertraukėlių ir nereikia. Dirbtinės pertraukėlės blaško mokinius. Atlikus vadovėlio užduotis, reikėtų pažaisti kokį nors matematinį žaidimą, visiems kartu išspręsti galvosūkį, įminti keletą mįslių ir kt., po to pereiti prie užduočių pratybų sąsiuviniuose”.
Patariama matematikos pamokoje nedaryti pedagoginių pertraukėlių susijusių su muzika, nes dainuojant dirba tie patys smegenų centrai kaip ir skaičiuojant.
Pedagoginės pertraukėlės – tai nėra paprastos pertraukėlės. Jos turi būti tinkamai organizuotos. Net ir jų metu mokytojas siekia tam tikrų tikslų.
Tiek savo turiniu, tiek forma pedagoginės pertraukėlės yra labai įvairios. Tai: mįslių minimas; galvosūkiai, kryžiažodžiai, rebusai; eilėraštukai su skaičiais; matematiniai didaktiniai žaidimai; mankštos pertraukėlės; judrieji žaidimai; mankšta rankoms, akims; siužetiniai-inscenizaciniai (imitaciniai) žaidimai; pasikalbėjimai.
Patarimų, kokios pedagoginės pertraukėlės kokiai pamokai tinka, galima rasti įvairioje didaktinėje literatūroje, skirtoje pradinių klasių mokytojams (žr. literatūros sąrašą). Tikrai daug patarimų galima rasti jau minėtų autorių Danutės Kiseliovos ir Arkadijaus Kiseliovo, Broniaus Balčyčio, Janinos Balčytienės ir Aldonos Vaičiulienės mokytojo knygose matematikos mokymui pradinėse klasėse.
1996 metų “Žvirblių tako” Nr.3 Pakruojo rajono Linkuvos vidurinės mokyklos mokytoja Regina Kriščiūnaitė
dalijasi savo patirtimi apie žaidimus ir pedagogines pertraukėles per “Aš ir pasaulis” pamokas 1 klasėje. Jos straipsnis taip ir vadinasi: “Žaidimai ir pedagoginės pertraukėlės per “Aš ir pasaulis” pamokas I klasėje. Jį rasite prieduose.
Mįslių minimas
Pedagoginėms pertraukėlėms tinka mįslių minimas. Jas galima minti po mankštos ar judraus žaidimo, kad vaikai vėl susikauptų darbiu. Mįslių minimą kaskart galima pradėti tokių eilėraštuku:
Oi nuo seno,
Oi nuo seno
Mįslės tarp žmonių gyvena!
Paklausykit, pamąstykit
Ir įminti pabandykit.
Per matematikos, pasaulio pažinimo ar kitas pamokas, nagrinėjant laiko matus, pedagoginėse pertraukėlėse ggalima panaudoti šias mįsles:
Eina be kojų,
Muša be lazdos,
Pats nieko nemato,
kitiems kelią rodo. Kas?
(Laikrodis)
Eina, eina, niekur nenueina.
(Laikrodis)
Vienos motinos 7 vaikai.
Kiekvieno kitoks vardas. Kas?
(Savaitės dienos)
Šeši ponai dirba, o septintas poilsiauja.
(Savaitė)
Septynios tetulės vienoj lovoj guli.
(Savaitė)
Vos gimęs, daug žino, išmano.
Per metus ėmė ir paseno.
(Kalendorius)
Kas vakare miršta, o ryte gimsta?
(Diena)
Kas buvo vakar ir kas bus rytoj?
(Diena)
Muša muša, bet nieko neužmuša. Kas?
(Laikrodis)
Stovi ąžuolas su dvylika šakų. Ant kiekvienos šakos po keturis llizdus. Kiekviename lizde po septynis kiaušinius. Kiekvieno kiaušinio vienas galas baltas, kitas juodas.
(Metai, mėnesiai, savaitės, savaitės dienos ir diena-naktis)
Be dūšios,
Be kvapo –
Teisybę pasako. Kas?
(Laikrodis)
Pasaulio pažinimo pamokoms labai
tiks mįslės apie augalus ir gyvūnus*:
Jauna – graži, ssena – gardi
(Aguona)
Vasarą bagotas, o žiemą plikas.
(Medis)
Vieną paslėpiau, tūkstantį radau.
(Aguona)
Gale dvaro skolininkas, kas praeina, tam užmoka.
(Varnalėša)
Kai jauna buvau – rože žydėjau, kai pasenau – akis įsigijau, pro tas akis pati išlindau.
(Aguona)
Daug broliukų vienam lopšy supasi.
(Žirniai)
Už žirnį mažesnis, už šunį piktesnis.
(Pipiras)
Čyrukas vyrukas ore verkia.
(Vyturys)
Kai gyvas buvau – visų bijojau, kai numiriau – žmogui ant galvos atsistojau.
(Kiškis)
Kas baltas neplautas?
(Gulbė)
Kieno balsas į dangų neina?
(Šuns)
Kabo kabikas, žiūri žiūrikas, kad kabikas nekabėtų, tai žiūrikas nežiūrėtų.
(Katinas žiūri į lašinius)
Po ledu žirklės.
(Vėžys)
Pilkas – ne vilkas, ilgaausis – ne kiškis, su kanopom – ne arklys.
(Asilas)
*Mįslių pasaulis / parinko ir sudarė Pranas Sasnauskas. – K., Vaiga, 2000, 67-129 psl.
Galvosūkiai, kryžiažodžiai, rebusai
Pedagoginei pertraukėlei puikiai tinka galvosūkiai*.
· Du dviratininkai kryžkelėje (1 pav.) ginčijasi, kurį kelią pasirinkti. Vienas siūlo važiuoti į šiaurę, kitas —— j pietus. Ginčui įsiliepsnojus, pirmasis taria: „Tu daryk kaip nori, o aš važiuoju j šiaurę“. Antrasis sėda ant dviračio ir taip pat važiuoja į šiaurę. Kodėl jis taip daro?
1 pav. Šį paveikslėlį padidintą parodome mokiniams ir skaitome užduotį. Paveikslėlį didinimui rasite prieduose.
Atsakymas: Dviratininkai keliavo tandemu — dviviečiu dviračiu (2 pav.). Tad, jei pirmas jų važiavo šiaurės link, tai ir antras turėjo važiuoti ta kryptimi.
2 pav. Pavaizduoja atsakymą. Jį rodome aptariant atsakymo variantus. Paveikslėlį didinimui rasite prieduose.
· Spynos* (3 pav.) priekyje ppavaizduotos geometrinės figūros. Dešinėje pusėje po plokštele — skylė raktui. Išnagrinėję, kaip keičiasi figūros, pamėginkite įspėti, kokios formos išpjovą slepia plokštelė. Kokios formos yra rakto galas?
Šis galvosūkis tinka matematikos pamokai įtvirtinat ir kartojant geometrines figūras.
3 pav. Rodomas skaitant mokiniams
aukščiau pateiktą užduotį. Paveikslėlį didinimui rasite prieduose.
Atsakymas: Kiekvienoje eilėje ir kiekviename stulpelyje cikliškai (vienoda tvarka viena po kitos) kartojasi trys figūros: trikampis, kvadratas ir skritulys. Kadangi matomoje dalyje yra pavaizduoti trys skrituliai, tai plokštelė slepia kvadratą ir trikampį.
· Galvosūkis “Linksmasis futbolininkas”. Iš kokių skaitmenų sudarytas “Linksmasis futbolininkas” (4 pav.) ?
4 pav. Linksmasis futbolininkas. Paveikslėlis nėra sudėtingas, tai mokytoja gali jį paprasčiausiai nupiešti lentoje.
Tinka matematikos pamokos 1 klaseje pedagoginei pertraukėlei, kai mokiniai susipažinę su visais skaitmenimis.
· Krepšelyje yra 5 obuoliai. Kaip padalinti šiuos obuolius 5 vaikams, kad kiekvienam tektų po obuolį, o vienas obuolys liktų krepšelyje.
Atsakymas: Vienam vaikui obuolys atiduodamas kartu su krepšeliu.
· 3 TIESĖS — 6 GARDELIAI*
Antys, lapė ir varlytės.
Nėr kada į jas dairytis!—
Kol nepuolė
Lapė ančių,
Gelbėti varles
Patarčiau!—
Antys jas
Netruks praryti!—
Na, tai ką
Dabar daryti?
Gal nubrėžti kokią sieną
Ir visas atskirt po vieną?
Taip!
Kad būtų kuo greičiau,
Tokį būdą numačiau:
Tiesės trys padėti gali.
Bus gyvūnams
Po gardelį!
* Skučaitė R. Sukit sukit galveles. – K., Šviesa, 11984, Nr.34.
Pedagoginėms pertraukėlėms tiks ir kryžiažodžiai. Nesudėtingus kryžiažodžius galima spręsti tiesiog lentoje mokytojos iš anksto nubraižytuose langeliuose. Klausimus mokytoja skaitys garsiai visai klasei. Prie lentos gali eiti po vieną vaiką ir parašyti atsakymą. Taip galės dalyvauti nors ir ne visi, bet bent jau dalis vaikų.
Kryžiažodžių ir rebusų gausu laikraščių ir žurnalų vaikų puslapiuose ir vaikiškose knygelėse. Galima panaudoti ir šiuos du (25 ir 52), paimtus iš Ramutės Skučaitės knygelės “Sukit sukit galveles”:
25.
Aš — žvaigždė.
Aš nematyta!
Ž-ž-žodžių prirašyta.
Bet. žibėti tegalėsiu,
Kai visus žodžius turėsiu:
1. Pavasario gėlės.
2. Miško uoga.
3. Žemės plotas, supamas vandenynų.
4. Upės dalis prie žiočių.
5. Žymė, pėdsakas.
6. Vaiskus, lakštuotas mineralas.
7. Ugniakuras.
Atsakymai: žibutės, žemuogė, žemynas, žemupys, ženklas, žėrutis, židinys.
52.
Rebusas
Trys rebusai!
Kiekvienas — PASLAPTIS.
Bet,
Kas tikrai įdėmiai juos skaitys,
Be ypatingo vargo sužinos
Patarlių porą
Ir eilutę iš dainos:
Atsakymai:
1) Kas klausia – neklysta!
2) Miegas už medų saldesnis.
3) Te visad šviečia saulė!
Eilėraštukai su skaičiais
Eilėraštukai su skaičiais, kai veiksmas pateikiamas eiliuotai*, labai sudomina vaikus. Nors vaikai čia neatlieka jokių judesių ir labai nepailsi, tačiau eilėraščius rekomenduojame pamokai paįvairinti, vaikų dėmesiui sukaupti. Tarkime, pirmiausia galime pravesti judrią pedagoginę pertraukėle, o po to dar išspręsti eiliuotą uždavinėlį. Arba jį įterpti tarp dviejų sudėtingesnių, rimtų užduočių. Šie eeilėraštukai tinka įtvirtinant ir kartojant sudėtį, atimtį, daugybą:
abcd
100 pienių nusiskyniau,
Vainikėlį nusipyniau.
7 žiedai nuvyto
Ir ant žemės jie nukrito.
Vainikėly kiek žiedų,
Nenuvytusių, gražių? (93)
abcd
Trys rakteliai, dvi purienos
Ir obels žiedelis vienas –
Štai ir puokštė.
Kiek žiedų dovanoti tau žadu?(6)
abcd
Čia stirniukai keturi
Šokinėja pagiry.
Suskaičiuokit iš eilės,
Kiek kojyčių jie turės?(16)
abcd
100 vyšnią raudoną
Kraut kraitelėn ketinu.
20 suvalgiau,
10 padaviau aš Algiui.
Jei gudrus tu, pasakyk,
Kiek vyšnelių man dar liks? (70)
*Pradinis ugdymas Nr.1. – Š., 1996.
Balčytienė J. Matematikos uždaviniai pradinėje mokykloje (eilėraštukai, dainelės, galvosūkiai). – Šiaulių pedagoginis institutas, 1995.
abcd
Ir apvalūs, ir raudoni
Obuoliukai štai aštuoni.
Du po suolu pariedėjo,
Du suvalgyti suspėjau.
Kiek man liko tų skanių
Obuoliukų apvalių?(4)
abcd
Trys pelytės duoną kepė,
Trys peliukai sviestu tepė.
O kačiukas, tas septintas,
Tyliai slapstėsi už spintos.
abcd
Gražią puokšte padariau,
Dovanosiu ją tuojau
Tam, kas suskaičiuot mokės,
Kiek gėlyčių joj, atspės:
Trys ramunės, trys narcizai,
Du bijūnai, du žemčiūgai. (10)
abcd
Rudanosis meškinukas
Pirko turguj obuoliukų.
Obuolys gražus — pasvertas
Jis kainuoja 10 centų.
Obuoliukus 3 paėmęs,
Traukė litą iš kišenės.
Kas greičiausiai sužinos,
Kiek priklauso jam grąžos? (70)
abcd
Pagalvokit, pamąstykit
Ir vaikučiams pasakykit:
Keturi ir trys, ir
du.
Kiek turiu aš riešutų? (9)
abcd
Šešios gražios laputaitės,
Dar gražesnės uodegaitės.
O gaidelis, o septintas,
Prie girnelių prirakintas.
Kas kojytes suskaičiuos,
Tas gaidelį išvaduos.(27)
abcd
Varpoj 12 grūdų
Nešasi ančiukai du.
Jie nežino, ką daryti,
Kaip tuos grūdus padalyti.
Mes padėkim padalyti
Duodami abiems po lygiai. (6)
abcd
Užgavėnių laužas dega,
Aplink jį ratu – vien kaukės.
Trys čigonės, du žydukai,
Giltinė aplinkui sukas.
Kanapinis, lašininis,
Daktaras čia ir ožys,
Ir jaunieji vidury.
Pasakyki tučtuojau,
Kiek jau kaukių priskaičiau? (12)
abcd
Miške auga ąžuolas dvišakis.
Tos dvi ššakos vėl dvišakės,
Ant kiekvienos šakos po obuolį,
Kiek iš viso obuolių?
(Ant ąžuolo obuoliai neauga)
abcd
Atvežu aš obuolių,
Ir skanių, ir didelių.
100 obuolių priskyniau
ir sukroviau į statinę.
30 daviau vaikams,
kiek obuolių liko man? (70)
abcd
Trypu, trypu, tapu, tapu,
nešė trys ežiai po lapą.
Jeigu neštų po 5,
Tai kiek būtų, pasakyk? (15)
abcd
Sugalvojo vieną naktį
Pelės pyragėlius kepti
Nutarė būrys pelių
Atnešt po 3 grūdelius.
Kiek atnešt grūdelių gali
Visos šios 7 pelės? (21)
abcd
Penki zuikiai kopūstavo,
Dar penki morkas ragavo.
Jei esi tu toks ggudrus,
Suskaičiuok, kiek jų ausų?(20)
abcd
Aš turiu tris šuniukus.
Mėgsta jie saldainiukus.
Jeigu po 9 duosiu,
Kiek saldainių suskaičiuosim? (27)
abcd
Du viščiukai cypu – cypu,
Du dar iš pintinės lipa,
Keturi dar po višta,
Kiek viščiukų bus tada? (8)
Matematiniai didaktiniai žaidimai
Matematiniai didaktiniai žaidimai* dažniausiai žžaidžiami vaikų darželyje, tačiau ir mokykloje pirmokai, antrokai labai noriai žaidžia šiuos žaidimus. Vaikų darželyje šie žaidimai yra pagrindinė ugdomosios veiklos forma, mokykloje juos žaisdami mokytojai turi daug paprastesnį tikslą – pakeisti vaikų įtemptą darbą pamokoje lengvesne mokymo forma.
1. Kiek paimti pieštuku?
Mokytoja ant stalo padeda po 10 dviejų skirtingų spalvų pieštukų. Tada ji sako skaičių, o pakviestas mokinys pakelia dviejų – spalvų pieštukus taip, kad jų suma būtų lygi pasakytam skaičiui. Ieškoma kuo daugiau variantų.
2. Sudaryk nurodyta skaičių.
Mokiniams išdalijami maišeliai arba dėžutės su smulkiomis geometrinėmis figūromis (skrituliukais, kvadratėliais, trikampėliais). Mokytoja rodo kurį nors skaitmenį, o vaikai turi sudaryti atitinkamą skaičių iš dviejų komponentų (pvz., kvadratėlių ir skrituliukų). Figūros gali būti ir tos pačios, tada jos turi būti skirtingos sspalvos arba skirtingo dydžio.
3. Padėk daugiau arba mažiau.
Vaikams išdalijamos smulkios geometrinės figūros. Mokytoja pasinaudoja vaikišku muzikos instrumentu (lėkštutėmis, trikampiu, būgneliu). Mokiniams padėti reikia vienu skrituliuku daugiau negu girdėjo garsų. Atlikus keletą tokių užduočių, liepiama padėti vienu kvadratėliu mačiau, negu girdėjo garsų. Užduotis galime ir sunkinti: liepti padėti dviem mažiau, dviem daugiau.
4. Surask savo nameli.
I variantas. Klasėje išdėliojamos pastatomos kortelės su skaitmenimis (jei daugiau kaip 10 – skaičiais) skirtingose vietose. Mokiniai išeina prieš klasę, jiems taip pat išdalijamos kortelės ssu atitinkamais skaitmenimis (skaičiais). Po signalo mokiniai susiranda savo skaitmenį ir netoli jo sustoja. Taip vaikai pasiskirsto į „namelius“.
II variantas. Klasėje išdėliojamos pastatomos kortelės su įvairiomis geometrinėmis figūromis. Mokiniai taip pat gauna atitinkamas geometrines figūras ir po signalo suranda savo „namelius“.
5. Sudaryk skaičių eiles.
Mokiniai išeina prieš klasę. Jiems išdalijamos kortelės su įvairiais skaitmenimis. Po signalo jie turi sustoti į keletą eilių skaičių didėjimo tvarka. Kadangi keletas mokinių gaus vienodų skaitmenų, tai susidarys ir keletas skaičių eilių.
6. Skaičiuok toliau (atgal).
Mokiniai išeina prieš klasę ir sustoja ratu. Mokytoja stovi rato viduryje ir meta kamuolį kuriam nors vaikui, sakydama bet kokį skaičių. Vaikas pagauna kamuolį ir skaičiuoja toliau iki apvalios dešimties, po to atmeta kamuolį atgal mokytojai. Toliau kamuolys metamas kitam mokiniui. Skaičiuoti galima ir pirmyn, ir atgal.
7. Surask skaičių kaimynus.
Žaidimas panašus į ankščiau aprašytąjį. Vaikai stovi ratu, mokytoja viduryje. Ji sako skaičių ir kuriam nors vaikui meta kamuolį. Vaikas, pagavęs kamuolį, pasako to skaičiaus kaimynus ir meta kamuolį atgal.
8. Atspėk, koks skaičius paslėptas.
I variantas. Mokytoja paima keletą kortelių, ant kurių užrašyti skaitmenys, ir jas paslepia (galima paslėpti į spintą, išnešti į koridorių, žaidimų kambarį, prieškambarį ir pan.). Už durų išeina 3 – 4 vaikai. Su likusiais susitaria, kką reikės daryti pamačius kurį nors skaitmenį. Pvz., 5 – ploti, 6 – atsitūpti, 8 – pakelti rankas į viršų ir t. t. Ateina po vieną vaiką, atsineša arba suranda paslėptą vieną kortelę ir įą parodo. Visi vaikai turi atsiminti, ką reikėjo daryti, ir tai daryti. Tas, kuris suklydo, sėdasi į suolą. Kiti žaidžia toliau.
II variantas – Kokia figūra paslėpta. Žaidimas analogiškas, tik vietoj kortelių su skaitmenimis naudojamos įvairios geometrinės figūros.
9. Parodyk atsakymą skaitmenimis.
Mokiniai pasiima – skaitmenis, o mokytoja korteles, kuriose užrašyti veiksmai. Mokytoja vieną po kitos duoda užduotį, o vaikai rodo atsakymą skaitmenimis. Po to užduotis paįvairina. Rodo veiksmą, kuriame vienas komponentas pažymėtas tuščiu kvadratėliu, tą komponentą mokiniams reikės išgirsti (mokytoja beldžia, ploja ar naudoja vaikišką muzikos instrumentą), po to atlikti veiksmą ir skaitmenimis – parodyti atsakymą.
10. Gyvieji skaičiai.
Jis labai panašus į 9 – klasė padalinama į tris grupes. Viena grupė vaizduos šimtus, kita – dešimtis, trečia – vienetus. Mokiniams ant krūtinės pakabinamos kortelės su skaitmenys. Kortelės gali būti net skirtingų spalvų, pvz., šimtams – raudonos kortelės, dešimtims – žalios, vienetams – mėlynos. Mokytoja arba vedantysis moksleivis sako triženklį skaičių, pvz., 152. Vaikai, kurie turi vienetų skaitmenį 2, dešimčių skaitmenį 5 ir šimtų skaitmenį 1, iišbėga į priekį ir sustoja taip, kad susidarytų mokytojos ar vedančiojo pasakytas skaičius. Žaidimas tęsiamas tol, kol visi vaikai jame sudalyvaus.
Šis pratimas gali būti atliekamas matematikos pamokų pedagoginių pertraukėlių metu, kai vaikai susipažinę su triženklio skaičiaus sandara, įtvirtinant ir kartojant vienetus, dešimtis ir šimtus.
Mankštos pertraukėlės
Pertraukėlę sudaro 3 — 4 bendro lavinimo pratimai, kartojami 4 — 8 kartus. Čia labiau tinka nesudėtingos koordinacijos pratimai. Parenkant pratimus, reikia atsižvelgti į pamokos turinį, vaikų amžių, jų sugebėjimą atlikti judesius bei turimas žinias. Tačiau čia negalime pamiršti ir bendrų rekomendacijų*:
1) Bendro lavinimo pratimai parenkami taip, kad įtrauktų į darbą įvairias raumenų grupes (ir stambias — pečių juostos, nugaros, pilvo, kojų, ir smulkesnes — riešo, pirštų, kaklo, ir ypač tas, kurios nedalyvavo darbe).
2) Mankštos pertraukėlių metu tikslinga daryti judesius, lavinančius ištiesiamuosius kūno raumenis. Tai ugdo taisyklingą kūno laikyseną.
3) Pratimai dažniausiai atliekami be reikmenų, kad nereikėtų gaišti taiko jiems išdalyti. Jeigu pamokėlėje naudojama didaktinė medžiaga, kuri išdalijama kiekvienam vaikui, tinka atlikti bendro lavinimo pratimus (pavyzdžiui, atlikti pratimus su kubeliais, skrituliais, medžio lapais ir pan.).
4) Darant pratimus, reikia taisyklingai kvėpuoti. Taisyklingai kvėpuojant, oras traukiamas pro nosį. Tada sudirginami kvėpavimo centrai, įkvepiamas oras sušyla, apvalomas nuo nešvarumų. Būtina vaikams nurodyti, kurioje pratimo dalyje įkvėpti, kurioje —
iškvėpti. Įkvepiama paprastai tuo metu, kai judesiai padeda išplėsti krūtinės ląstą, iškvepiama — kai judesiai suspaudžia krūtinės ląstą ir pilvą. Iškvėpdami vaikai labai mėgsta tarti garsus sssss, ššššš, žžžžž ir kt. Tai irgi padeda geriau iškvėpti. Kvėpuoti reikia laisvai, ritmiškai, negalima sulaikyti kvėpavimo. Kartais kvėpavimas būna paviršutinis. Plaučiuose susikaupus neiškvėptam orui, pradedama dusti. Auklėtoja turi priminti, kad vaikai laisvai kvėpuotų.
5) Retkarčiais galima daryti pratimus ir sėdint ant kėdžių. Tai rekomenduotina tada, kai yra pavojus sutrukdyti vaikui realizuoti savo sumanymą, nutraukti kkūrybinį procesą (pavyzdžiui, piešimo pamokėlėse). Tada galima liepti atpalaiduoti rankas, pamankštinti pirštus, atsilošti keletą kartų atgal, ištiesti kojas.
Judrieji žaidimai
Pedagoginei pertraukėlei galima panaudoti žaidimą “Estafetė su pieštukais”*: Vaikai sustoja ratu arba eilėmis tarp suolų ir vienas kitam perduoda tokį statinį: ant dviejų pieštukų skersai uždėtas trečias, taip, kad nenukristų skersai esantis pieštukas. Jei pieštukas nukrenta, tas žaidėjas išeina iš žaidimo ir sėdasi į vietą. Laimi tas, kuris lieka stovėti paskutinis.
Estafetė su pieštukais
Tokie ir panašūs pratimai bei žaidimai lavina vaikų judesių koordinaciją, ssusikaupimą. Leis vaikams pailsinti rankas, akis.
Pertraukėlėms tinka ir įvairūs lietuvių liaudies žaidimai. Įvairių judrių žaidimų žino ir patys vaikai, tai prieš žaidžiant galima ir jų paklausti, kokį šiandien jie norėtų pažaisti, tada vaikams bus dar linksmiau ir jie geriau ppailsės.
Mankšta rankoms ir akims
Pedagoginių pertraukėlių metu galima skirti pratimus rankoms pailsinti. Pvz., daryti priešingus judesius*: dešiniąja ranka ritmiškai mušti į stalą, kairiąja tuo pačiu taktu braukti per stalo kraštą šen ir ten; dešine ranka ir dešine koja brėžti priešingos krypties ratus; koją sukti ratu, o ranka ploti per pilvą; viena ranką kiloti aukštyn žemyn virš galvos, o kita ranka ratu glostyti pilvą. Vienus pratimus galima daryti atsisėdus, o kitus atsistojus prie suolų. Vedantysis arba mokytojas stovi priekyje ir rodo, ką reikia daryti.
Tokie pratimai ir žaidimai lavina vaikų judesių koordinaciją, susikaupimą. Leis vaikams pailsinti rankas, akis. Tinka ir gerai žinomas eilėraštukas: mus rankytės rašė rašė, pailsėti jos paprašė.
Siužetiniai – inscenizaciniai (imitaciniai) žaidimai
Per imitacinę mankštos pertraukėlę dažniausiai judesiais imituojami trumpi eilėraščiai ar ppasakojimai. Čia tinka ir muzikos įrašai, dainelių improvizacijos. Pertraukėlėms parenkami vaikams suprantamo turinio eilėraščiai ar pasakojimai, kuriuose veikia žinomi personažai. Svarbu, kad lengvai būtų galima parinkti nesudėtingus judesius, kurie atitiktų eilėraščių ar pasakojimą turinį ir kartu leistų pasireikšti vaikų aktyvumui, patenkintą ją poreikį judėti. Judesiai turi būti dinamiški, atliekami emocionaliai ir laisvai. Tokie judesiai skatina kraujo apytakos ir kvėpavimo organą darbą, stimuliuoja ją fiziologines funkcijas.
Per mankštos pertraukėles naują veiksmų nemokoma, paprastai vaikai daro bent šiek tiek žinomus judesius. Imituodami ppaukščių, gyvūną judesius, vaikai patys improvizuoja arba daro judesius kartu su mokytoja. Reikia stengtis parinkti vaizduojamo personažo veiksmus atitinkančius judesius. Pavyzdžiui, kiškučiai bėga, šokinėja, drugeliai skraido, tupi ir pan. Iš pradžių mokytoja lėtai taria vaikams nežinomo eilėraščio žodžius ir rodo judesius. Vaikai kartu su mokytoja deklamuoja ir mankštinasi. Kai vaikai išmoksta žodžius ir judesius, mokytoja daugiau dėmesio skiria klaidų taisymui. Jei eilėraštis trumpas, galima jį kartoti kelis kartus.
Tokie žaidimai padės vaikui ne tik pailsėti, bet ir ugdyti vaikų judesių koordinaciją, vikrumą, orientaciją.
Eilėraštukai turi būti neilgi, kad vaikai per daug neišsiblaškytų.
Mokytoja nebūtinai turi rodyti vaikams, kokius judesius šie, imituodami eilėraštuką, turi atlikti. Vaikai vieni gali daryti tokius judesius, kokius jie įsivaizduoja. Dažnai mokytojai užtenka padaryti pradžią, o po to vaikai patys sėkmingai sugeba vaizduoti pasakojimą.
Jei tokia mankšta kartojama keletą kartų, vaikai patys išmoksta ir patį eilėraštuką. Tada jiems dar linksmiau mankštintis, nes kartu ir deklamuoja.
Štai keletas pavyzdžių:
Vėjas ir lapai Ł
Žaidėjai laisvai išsidėsto klasėje. Vaikai vaizduoja vėjo blaškomus lapus. Žaidimo vedančiuoju gali būti mokytojas arba vienas iš moksleivių. Vedantysis gali pats sugalvoti žaidimo tekstą, kurį žaidžiantieji turės vaizduoti ir taip vaikai visi kartu linksmai pasimankštins.
Vedantysis sako: pučia stiprus vėjas, lapai blaškosi (vaikai prigula, atsitupia, atsisėda, atsistoja).
Vedantysis: vėjas nurimo (vaikai sėda į ssuolus).
Vedantysis: vėjas vėl kyla, ūžia, švilpia (žaidėjai: šššš, vaizduoja skraidančius lapus).
Vedantysis: pradeda lyti (vaikai barbena pirštais į suolą).
Pertraukėlė
(A. Matutis)
Pertraukėlė! (vaikai atsistoja prie suolų ir
Pertraukėlė! deklamuoja eilėraštį)
Rankutes
Vaikai iškėlė. (vaikai kelia aukštyn rankutes)
Oi, aukštai – labai aukštai!
Pirštukus vos užmatai. (stengiasi iškelti rankas kiek galima aukščiau)
Šast atgal! (atsilošia atgal)
Palinkt priekį! (visi palinksta į priekį)
Plast paplast! (judina rankas, bandydami imituoti
Paukščiu plazdėti. skrendantį paukštį)
Plast žemyn, (judindami rankas, vaikai atsisėda)
Vėl plast į aukštį! (judindami rankas, vaikai atsistoja)
Lėk! Plazdėk! (vaikai smarkiai plačiai mojuoja rankomis)
Vaikuti – paukšti!
Siaura ir platu
(A. Matutis)
Šios pertraukėlė ypač tinka per matematinių vaizdinių formavimo pamoką, kurioje įtvirtinamos sąvokos „platesnis — siauresnis“, padės įsiminti apvalius daiktus.
— SUPRANTU AŠ,
SUPRANTU:
ŠITAIP SIAURA,
TAIP — PLATU!
ŠTAI TVORA!
PRO SIAURĮ PLYŠĮ,
KAIP BELĮSI,
NEPRALĮSI.
PRO VARTUS—
PLAČIUS PLAČIUS-
VESIESI KIEMAN
SVEČIUS.
PRO PLAČIAS PLAČIAS
DURIS
SUGUŽĖS
SVEČIŲ BŪRYS.
TU KOJELĖMIS
SUTRENKSI
IR SVETELIAMS
NUSILENKSI:
— ŠITA IP SIAŪRA,
TAIP — PLATU:
DAUG, VAI DAUG
AŠ SUPRANTU!
(linguoti galvą, mojuoti rankomis)
(rodyti rankomis, kaip siaura)
(tiesti rankas į šalis, atsilošti atgal, rodo kaip platu)
(atsiklaupti keturpėsčia, ropoti)
(atsistoti)
(tiesti rankas į šalis, atsilošti atgal)
(žygiuoti vietoje)
(tiesti rankas į šalis, atsilošti atgal)
(žygiuoti vietoje)
(sutrepsėti kojomis)
(nusilenkti pirmyn, kviesti ranka svečius)
(rodyti rankomis, kaip siaura ir platu)
(tiesti rankas į šalis, atsilošti atgal)
(lenkti galvą į vieną ir į kitą pusę)
Apskritimas
(A. Matutis)
AŠ ŽINAU
DAUG DAIKTŲ— <
APVALIŲ,
APSKRITŲ:
ŽIRNIS APSKRITAS,
GALVELĖ,
APSKRITA IR KARUSĖLĖ
MUMS PASAKĖ
ŠIANDIEN MATAS:
— APSKRIČIAUSIAS,
VYRAI, RATAS!
P IEŠTI RATĄ
MATAS IMA.
— VYRAI! MATOT
APSKRITIMĄ!
(tiesti rankas į šalis, atsilošti atgal)
(rankos aukštyn, rodyti „apvalę daiktą “ )
(nuleisti rankas prieš save, laikant jas „apvaliai „)
(pusiau ištiesti kairę ranką pirmyn, dešinės
rankos didžiuoju pirštu brėžti ant delno apskritimą)
(rankas uždėti ant galvos, lenkti galvą kairėn, dešinėn)
(rankos ištiestos į šalis, suktis aplink)
(eiti vietoje, aukštai keliant kelius)
(mostai pirmyn pakaitomis kaire, dešine ranka)
(ėjimas vietoje, aukštai keliant kelius)
(parodyti rankomis prieš save krutinės aukštyje apskritimą)
Pasikalbėjimai
Išmokyti vaikus bendrauti yra taip pat svarbu, kaip ir skaityti. Pasikalbėjimai — trumpi tautosakos ar rašytojų kūriniai, o kartais tiesiog mokytojo sugalvotos situacijos, mokančios ne tik bendrauti; pažinti tautosaką, bet ir pagyvinančios pamokas. Jos suteikia užduotims žaismingą pobūdį. Štai keletas pavyzdžių:
Ir aš taip pat*
– Aš nuvažiavau į mišką.
– Ir aš taip pat.
– Aš nukirtau medį.
– Ir aš taip pat.
– Aš parsivežiau namo.
– Ir aš taip pat.
– Aš padirbau lovį.
– Ir aš taip pat.
– Aš įdrėbiau jovalo.
– Ir aš taip pat.
– Kiaulės ėdė.
– Ir aš taip pat.
Mokytojas pradeda, o klasė atsakinėja. Pabaigoje visi juokiasi iš savęs, nes susipainiojo ir pasakė taip, kad tarsi ėdė kartu su kiaulėmis.
Kur važiuoji?*
– Kur važiuoji?
–
Į Zapyškį.
– Ką ten pirksi?
– Pilką kiškį.
– Kur važiuoji?
– Į Šilutę.
– Ką parveši?
– Gal roputę.
– Kur važiuoji?
– Į Kėdainius.
– Ką ten pirksi?
– Tris riestainius.
– Kur važiuoji?
– Į Veliuoną.
– Ką ten pirksi?
– Baltą duoną?
– Kur važiuoji?
– Į Alytų.
– Ką ten pirksi?
– Šimtą plytų.
– Kur važiuoji?
– Į Varėną.
– Ką parveši?
– Aitrų krieną.
Šiame pokalbyje klasė gali pasidalinti perpus. Vieni klausia, o kiti atsako.
* Žaidimai per pedagogines pertraukėles pradinėse klasėse. / Parengė Šiaulių Zoknių pagrindinės mokyklos ppradinių klasių vyr. mokytoja Janina Petraitienė. – Šiaurės Lietuva, 2001.
LITERATŪRA:
1. Adaškevičienė E. Mankštos pertraukėlės vaikų darželyje. – K., Šviesa, 1984.
2. Balčytienė J. Matematikos uždaviniai pradinėje mokykloje (eilėraštukai, dainelės, galvosūkiai). – Šiaulių pedagoginis institutas, 1995.
3. Balčytis B., Vačiulienė A. I klasės matematikos pamokų planavimas. Didaktiniai patarimai mokytojams. – K., Šviesa, 2002.
4. Balčytis B., Vačiulienė A. Skaičių šalis. I klasės mokytojo knyga. – K., Šviesa, 1994.
5. Balčiūnienė R., Paulauskienė Z. Matematikos testai ir įvairių užduočių kompleksai gabiems mokinukams. – Š., 2001.
6. Baltrūnas A. Matematiniai galvosūkiai. – K., Šviesa, 11989.
7. Didaktika / parengė vyr. dėstytoja Genovaitė Lipnevičienė. – Panevėžys, 2000.
8. Kiselienė B. Čiulbėkit vyturėliai. 2000.
9. Menu mįslę keturgyslę. Lietuvių liaudies mįslės / paruošė Grigas K. – V., 1984.
10. Mįslių pasaulis / parinko ir sudarė Pranas Sasnauskas. – K., Vaiga, 2000.
11. Okeris O. Žaidimai visai ššeimai. – V., 1985.
12. Pedagoginės pertraukėlės pradžios mokykloje. / Sudarė Bagamulskienė A., Bumlauskienė I., Kimontienė A., Vaitkuvienė V. – Šiauliai, Šiaulių universiteto leidykla, 2000.
13. Pradinis ugdymas Nr.1. – Š., 1996.
14. Rajeckas Vl. Mokymo organizavimas. – K., Šviesa, 1999.
15. Skučaitė R. Sukit sukit galveles. – K., Šviesa, 1984.
16. Stulgienė A. Įdomioji matematika I-II klasei. – Š., Šiaurės Lietuva, 1995.
17. Trudniovas V. Skaičiuok, mąstyk, spėk. – K., Šviesa, 1983.
18. Žaidimai per pedagogines pertraukėles pradinėse klasėse / parengė Šiaulių Zoknių pagrindinės mokyklos pradinių klasių vyr. mokytoja Janina Petraitienė. – Šiaurės Lietuva, 2001.
19. Žvirblių takas. 1996/3, 4-6 psl.
PRIEDAI
