Referatas DISKO METIMAS
ĮVADAS
Lengvoji atletika –„sporto karalienė“ viena masiškiausių sporto šakų, padedanti žmogui visapusiškai fiziškai vystytis, tobulėti. Į vieną sporto rūšį – lengvąja atletiką – buvo sujungti ėjimas, bėgimas, šuoliai, metimai ir daugiakovė. Šiuo metu lengvajai atletikai Lietuvoje vadovauja Lietuvos lengvosios atletikos federacija(LLAF), kuri įkurta 1921m. LLAF organizuoja tradiciniais tapusiais Pabaltijos mačus, įvairias tarptautines bei respublikines varžybas. Pastaruoju metu Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas yra Eimantas Skrabulis.
Disko metimas – tai labai sena sporto rungtis. Olimpiniame muziejuje esantis akmuo panašus į kiaušinį įrodo, kkad metimai vyko jau senovės Graikijoje – Eladoje 1300-1100 m.pr.m.e.708 m.pr.m.e. vykusiose senovės graikų olimpinėse žaidynėse buvo įtraukta rungtis disko metimas. Istorikai išsiaiškino, kad pirmieji diskai buvo akmeniniai, mediniai, metaliniai, o antikinėse olimpinėse žaidynėse – bronziniai nuo 1,35 – 4,75 kg. 2 knygoje rašoma, kad diskas buvo metamas iš vietos be posūkio vadinamu „graikiškuoju stiliumi“. Tik 1897m. švedas G.Soderstonas metė diską su posūkiu, perstatydamas koją ėjimu, o vengras R.Baueris II olimpinėse varžybose – su posūkiu, perstatydamas kojas ėjimu ir šuoliuku. PPatobulinta technika leido gerinti disko metimų rezultatus.1910 m. buvo nustatytas rato skersmuo – 250 cm. 1912 m. įkurta Tarptautinė mėgėjų lengvosios atletikos federacija nustatė taisykles ir pirmą kartą patvirtino pasaulio rekordus. 3 knygoje teigia, kad pirmasis pasaulio rekordininkas buvo D.Dunkanas .. Rezultatas 47,58 m. pasiektas Niujorke. Nuo 1923m. iki 1935 m. metikai T. Leibas, B.Hauzeris, E. Klemas, G. Hartrenftas rezultatus gerino nuo 47,61m iki 53 m.
Pasirinkau šią temą, todėl kad disko metimas pastaraisiais metais tapo ypatingai dominanti lietuvius lengvosios atletikos rungtis. Pirmiausia tai įtakojo puikūs atletai ir jų rezultatai, kurie buvo pasiekti per paskutinį dešimtmetį. Lietuvoje visuomet buvo gerų metikų. Tai tapo lyg tautos tradicija, nes čia reikalingi aukšti, stiprūs, greiti vyrai, kurių Lietuvoje niekada netrūko. Lietuva į garbingus disko metikų dienoraščio puslapius įrašė A.Baltušniką, V.Jarą, R.Ubartą, V. Kidyką. R Ubartas dvejose olimpinėse žaidynėse iškovojo sidabro ir aukso medalius. Lietuvos lengvosios atletikos specialistai geriausiu praėjusio šimtmečio Lietuvos lengvaatlečiu išrinko disko metiką Romą Ubartą. Jų tradicijas dabar tęsia Virgilijus Alekna: Sidnėjaus oolimpiados nugalėtojas, planetos vicečempionas, Pasaulio taurės laimėtojas, antrojo geriausio rezultato pasaulyje (73m 88 cm) autorius. 2003m rugpjūčio 26 d. jis tapo pirmuoju Lietuvos lengvaatlečiu per pasaulio lengvosios atletikos čempionatą (rezultatu 69,69 m)iškovojusiu aukso medalį. Visa Lietuva sveikino sugrįžusį ir aukso medalį parvežusį V. Alekną. Jis buvo pripažintas geriausiu Lietuvos sportininku lengvaatlečiu 2000m., 2001m., 2002 metais. Europos lengvosios atletikos asociacijos surengtose 2001m. geriausio žemyno lengvaatlečio rinkimuose olimpinis disko metikas buvo trečias, o metais anksčiau- šeštas. Matome, kad Lietuva pasaulyje garsi ne ttik krepšininkais, bet ir diskininkais.
Norėdamas sustiprinti savo sveikatą, pažinti save, savo fizines galias ir dvasinę ištvermę, paskatintas kūno kultūros mokytojo aš pats susiejau savo gyvenimą su lengvąja atletika ir pasirinkau diskininko kelią. Dabar turiu galimybę fiziškai tobulėti, puoselėti harmoningo kūno grožį, judesių kultūrą, pasirinkti sveikos gyvensenos būdą, racionaliai planuoti savo dienos režimą.
Ypatingai didelį dėmesį sportui pradėjau skirti tik besimokydamas 10 klasėje. Esu tapęs 2 kartus Lietuvos zoninių L/a jaunimo varžybų nugalėtoju, Šiaulių apskrities čempionu disko metimo rungtyje.
Mano disko metimo rezultatų dinamika :
2001.04.28 diskas 1,5 kg. 32,08 m. Vilnius
2001.05.11 diskas 2 kg. 29,00 m. Šiauliai
2001.06.05 diskas 1,5 kg. 33,60 m. Meškuičiai
2001.06.10 diskas 1,5 kg, 35,80 m. Pasvalys
2001.07.12 diskas 1,5 kg. 39,79 m. Palanga
2001.10.11 diskas 1,5 kg. 40,48 m. Daugėliai
2002.04.27 diskas 1,75 kg. 37,35 m. Vilnius
2002.05.28 diskas 1,5 kg. 41,41 m. Daugėliai
2002.07.14 diskas 2 kg. 34,40 m. Kaunas
2002.09.25 diskas 1,5 kg. 41,88 m. Kuršėnai
2003.04.23 diskas 1,5 kg. 47,55 m. Meškuičiai
2003.04.26 diskas 1,75 kg. 40,70 m. Vilnius
2003.05.15 diskas 1,5 kg. 48,56 m. Šiauliai
2003.07.11 diskas 1,75 kg. 43,61 m. Kaunas
Šie rezultatai dar nėra galutiniai, nes laukia ilgas darbas: tobulinti techniką, auginti raumenų masę, gerinti maksimalius jėgos rodiklius.
Istorinis diskininkų nueitas kelias padės susipažinti su rezultatų raida. Juk kiekvienas laimėjimas – tai aankstesnių pastangų, ieškojimų, klaidų ir atradimų tęsinys.
PIRMIEJI BET TVIRTI
Lietuvos disko metimo rezultatų raidos istorija prasidėjo daugiau kaip prieš aštuoniasdešimt metų.1921 m. liepos 30-31 d. Kaune įvyko pirmosios Lietuvos lengvosios atletikos jaunių ir suaugusių pirmenybės. Tuometinė Lietuvos vyriausybė rėmė šį renginį. Pirmuoju disko metimų čempionu tapo J. Eretas numetęs diską 26,36m J. Teišerskio rezultatas buvo antras- 24,68m. Tų pačių metų spalio mėnesį Ąžuolyne buvo surengtos Kauno miesto ir įgulos lengvosios atletikos pirmenybės. Visose rungtyse ( išskyrus šuolyje su kartimi) buvo pagerinti Lietuvos rekordai. Tuomet J.Teišerskis diską numetė 29,09 m
1922 m.08.12-15 d. Kaune vykusiose Lietuvos pirmenybėse Teišerskis įveikė 30 m ribą ir disko metimo abiem rankom rungtyje, stipriąja ranka diską numetė 30,99 m Kadangi pirmenybės vyko keturias dienas, paskutiniąja dieną jis nusviedė diską 32,40 m., o disko metimo abiem rankom finale stipriąja ranka pasiekė 33 m ribą. Šis rekordas išsilaikė gana ilgai.
Tik 1927m. 08. 27-28 d. Kaune vykusiose Kariuomenės lengvosios atletikos pirmenybėse rekordą pasiekė leit. J.Sperauskas, numetęs diską 34,20 m Sekančiais metais birželio m.16-17 d. vyko tarptautinės lengvosios atletikos varžybos Klaipėda-Tilžė . Jų metu B.Pašeris diską numetė 35,35 m.
40 metrų ribą peržengė S.Šačkus, nors iki tos ribos buvo sunkus ir ilgas kelias. Aštuntose Lietuvos pirmenybėse , kurios jau antrą kartą vyko Klaipėdoje SS.Šačkus buvo pirmas. Jis diską nusviedė 38 m. Metikas pasižymėjo savo sportiniu ilgaamžiškumu, todėl šešis kartus gerino savo rezultatus .1931m.09.05 Kaune dešimtose Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybėse S.Šačkus diską numetė 40,17 m. , o 1932m.08.13 d. Klaipėdoje Lietuvos pirmenybėse esant puikiam orui ir kokybiškam stadionui – 41,90 m. Tilžėje 1933 m. vykusiose keturių miestų Kauno, Klaipėdos, Liepojos ir Tilžės mače diskas nuskriejo 42,37 m. Metikas aštuonis kartus tapo Lietuvos čempionu. Lietuvos lengvosios atletikos sąjunga 1934 m. jį išsiuntė į pirmąsias Europos lengvosios atletikos pirmenybes dalyvauti dešimtkovės varžybose, tačiau jis jų nebaigė.
Prieškarinėje Lietuvoje diską mėtė ir moterys. 1922.08.12-15 d. į diskų metikų gretas įrašyta pirmoji moteris. E. Garbačiauskienė. Lengvosios atletikos pirmenybėse numetė diską 17,90m. Metais vėliau disko metimo sektoriuje pasižymėjo M. Pakarklytė (17,80 m) Ji aštuonis kartus buvo tapusi Lietuvos čempione. 1924.09.14 Kaune Lietuvos pirmenybėse Steponaitytė diską numetė 24,14 m . M. Pakarklytės rezultatas 22,45 m. buvo antras
Diskininkės M. Pakarklytės rezultatų raida :
1926 08 22-23 18,75 Kaunas 1 vieta
1927 07 09-10 22,02 Klaipėda 1 vieta
1928 09 08-09 22,09 Kaunas 1 vieta
1929 08 31 09-01 26,29 Klaipėda 2 vieta
1930 08 23-24 19,15 Kaunas 1 vieta
1931 09 05-06 22,04 Kaunas 1 vieta
1932 05 29 28,39 Kaunas
1932 08 13-14 24,96 Kaunas 1
vieta
1933 09 09-10 22,45 Kaunas 1 vieta
Kaip matome lentelėje 1929 m. Lietuvos pirmenybėse ją aplenkė M.Šteinaitė numetusi diską 26,42 m. Tik 1935.05.19 Kauno miesto sezono atidarymo varžybose V. Hagėnaitė pagerino rekordą diską numetusi 29,40 m. Tų pačių metų rugpjūčio mėnesį vykusiose Lietuvos pirmenybėse ji įveikė 30 m ribą, o rugsėjo mėnesį Klaipėdoje diską numetė 32,,61m.
D. Vitartaitė –Ruzgienė tai pat pasižymėjo ilgaamžiškumu.1938m. 08. 29 Rygoje
Vykusiose pirmose Lietuvos Latvijos moterų lengvosios atletikos varžybose pagerino disko metimo rekordą rezultatu 33,89 m, o LLietuvos čempionatuose pasiekė aštuonias pergales.
1940 m.birželio 15 d. nepriklausomos Lietuvos sportinis gyvenimas buvo sustabdytas, nes Lietuvos vardas buvo išbrauktas iš visų tarptautinių sporto sąjungų. Tų pačių metų pabaigoje įkurtas Lietuvos SSR fizinės kultūros ir sporto komitetas.
POKARIO DISKININKŲ REZULTATAI
1945 m. rugsėjo mėnesį labai sunkiomis sąlygomis įvyksta pirmasis pokario
Lietuvos Lengvosios atletikos čempionatas . Lietuvos lengvaatlečiai nuo 1946m. pradeda dalyvauti Tarybų Sąjungos čempionatuose, kuriuose vyrauja ypatingai didelė konkurencija.
Pokario Lietuvos disko metimų čempionai :
1. 1945 09 22-23 Kaunas B. Jankūnas 39,15 m D. Ruzgienė 32,22 m
2. 1946 05 19 Kaunas B.Jankūnas 37,11 m D. Ruzgienė 30,85 m
3. 1947 08 01-03 Kaunas B.Jankūnas 39,00 m A. Briedytė 35,15 m
4. 1948 09 16-18 Vilnius V. Mikėnas 39,48 m D. Ruzgienė 34,83 m
5. 1949 07 23-25 Vilnius V.Mikėnas 39 84 m A.Briedytė 35,60 m
6.1950 08 02-07 Vilnius V.Mikėnas 42,00 m D. Ruzgienė 34,60 m
7. 1951 07 29- 08.01 Vilnius V.Mikėnas 40,31 m V.Smailytė 34,15 m
8. 1952 09 14-17 Vilnius V.Mikėnas 41,97 m L.Balčiūnaitė 36,18 m
Rezultatai buvo per žemi, kad sportininkai galėtų patekti į Tarybų Sąjungos rinktinę ar užimti sąjunginėse varžybose prizines vietas. 1950 m .vykusiose Tarybų Sąjungos pirmenybėse tarp draugijų komandų „Spartako“ komandai atstovavęs V.Barkalaja pagerino Lietuvos rekordą diską numetęs 43,09 m., tačiau į geriausių šešetuką nepateko. Daug ir atkakliai dirbęs Lietuvos čempionas V. Mikėnas 1952 m. savo rezultatus gerino penkis kartus : 43,40m; 43,90m ; 44,03m ; 44,67m ; 45,59m (pagal 3 knygą).
Daug kartų Lietuvos disko metimo rekordą gerino A. Pocius ir rezultatą pperkėlė per 50 m. ribą.1954 05 30 Rygoje pasiekia 46,39m. rekordą , o tų pačių metų Lietuvos čempionate mažesniu rezultatu- 43,24m. tampa nugalėtoju. Kaip matome Lietuvos Lengvosios atletikos rekordų sąvade A.Pocius nuo 1954m. iki 1957m. aštuonis kartus gerino Lietuvos rekordą ir keturis kartus tapo Lietuvos čempionu.
Į garbingus disko metikų dienoraščio puslapius įrašyti A. Baltušniko unikalūs rekordai.Tačiau žingsniai į didįjį sportą buvo ypatingai sunkūs, nes atsidūrus šeimai tremtyje rūpėjo kaip išgyventi šaltyje, dirbti sunkius darbus, priprasti prie maisto trūkumo. “Nežinau kaip būtų toliau susiklostęs mano tremtinio gyvenimas, jei nebūčiau susidraugavęs su sportu.“ Rašo laikraštis „Kauno diena“ 1998m. gegužės 4 d. Pirmą kartą į rankas paimtą diską Novosibirske vykusiame Sibiro čempionate A. Baltušnikas diską nuskraidino net 39,68m. Metikas prisimena ir 1955 m., kai laimėjo SSRS kaimo draugijų čempionatą ir buvo pakviestas į stovyklą Nalčike, kur sutiko Lietuvos rinktinės narius A.Pocių, A.Mikėną, trenerį Karpavičių. Tai paskatino jį rūpintis grįžimu į Lietuvą. 1956m. laimėjus Rusijos spartakiadą ir po I SSRS tautų spartakiados sportininkas grįžta į tėvynę, o 1957m. kaip Lietuvos rinktinės narys Maskvoje sunkiai, bet laimi SSRS čempionatą rezultatu 54,83 m. Vilniuje per Lietuvos lengvosios atletikos sezono atidarymo varžybas 1958m. A. Baltušniko diskas nuskrieja 56,58 m. Taip pagerinamas SSRS rekordas, o iki Europos rekordo tetrūko 40 cm. Metikas tris kartus gerina Lietuvos rekordus (matome Lietuvos rekordų sąvade) .Jis tris kartus tampa Sovietų sąjungos čempionu 1957m.,1960m. – 55,03m. 1961 m.- 57,93 m ( 1961m. pagerintas SSRS rekordas). Tačiau tremtis įrašyta jo biografijoje neleido sportininkui išvykti 1958 m. į Europos čempionatą, o 1960 m. – į olimpines žaidynes. Sportininkas 1960 m. Maskvoje per „šimtmečio mačą“, t.y. varžybas su JAV rinktine yra išbandęs jėgas su A.Babka ir G.Silvesteriu. Trauma įvykusi 1964 m. pakeitė jo sportinį gyvenimą. Stiklo ššukės perpjovė kairės plaštakos sausgysles, todėl sportininkas nebegalėjo pasiekti ankstesnės sportinės formos ir perėjo dirbti treneriu.
Naują puslapį diskų metikų metraštyje atvertė Vytautas Jaras .Jis pirmasis Lietuvos metikas diską numetęs virš 60 m. ribos , šešis kartus gerinęs Lietuvos rekordą, tapęs SSRS ir IV SSRS tautų spartakiados čempionu.( 58,08 m). Jau 1958 09 13-15 d ,Lietuvos čempionate V.Jaras tampa disko metimo sektoriuje nugalėtoju . Jo rezultatas 46,44m.
Disko metimo pasiekėjai buvo ir V.Penzikovas (50,42), Avrūninas (67,14), Šiaudinis (65,00), Murašovas (64,98),. Jie rekordų negerino, nors tapdavo Lietuvos čempionais.
Įveikus 60 metrų ribą prasidėjo kova dėl 70 metrų atžymos į kurią kartu su JAV,VDR ir kitų šalių atstovais įsitraukė ir V.Kidykas su R.Ubartu.
1981m. Lietuvos čempionu tapo R.Ubartas (60,66). Tuo metu jis dar tik pradėjo savo kelią į olimpo viršūnę. Tais pačiais metais Feodosijoje pagerino Lietuvos rekodą (65,62) priklausiusį jo treneriui V.Jarui. Jo geriausias rezultatas yra 70,06metrai. Šis rezultatas taip pat įamžintas rekordų knygoje. R.Ubartas ne kartą stovėjo ant nugalėtojų pakilos, tačiau didžiausias laimėjimas buvo 1992m. Barselonoje. Tuomet jis iškovojo olimpinių žaidynių aukso medalį disko metimo rungtyje (65,12). Jo garbei pirmą kartą olimpinių žaidynių istorijoje pakelta Lietuvos trispalvė ir sugrotas Lietuvos valstybinis himnas.
1989m. Lietuvos čempionu tapo ir V.Kidykas. Tarptautiniame brolių Znamenskių
memoriale vykusiame 11986m. Leningrade V.Kidykas iškovojo aukso medalį (65,34). Europos čempionate yra iškovojęs bronzos medalį. Jo geriausias rezultatas yra pasiektas 1985m. (67.34) tuomet jis pagerino ir Lietuvos rekordą.
Diskininkų tradicijas dabar tęsia Virgilijus Alekna.1995 m. debiutą pasaulio čempionate , kuris vyko Geteborge sportininkas pradėjo nuo 19 –os vietos. 1997 m. buvo antras, 1999 m.- ketvirtas,2001m. – antras.
1998m. Lietuvos čempionate disko metimų sektoriuje geriausiai pasirodė V.Alekna. 75-ame Lietuvos čempionate jis diską numetė 66,85metrus. 2000m. vykusiame Lietuvos čempionate jis pagerino Lietuvos rekordą ir tapo čempionu. V.Alekna numetęs diską 69.30metro tapo Sidnėjaus olimpinių žaidynių nugalėtoju.
2003m. rugpjūčio 26 d. Paryžiuje vykusiame 9 –ame pasaulio lengvosios atletikos čempionate sportininkas iškovojo aukso medalį. Pirmasis jo bandymas buvo auksinis. Jis įveikė visus varžovus nusviedęs diską 69,69 m. ir tapo pirmuoju Lietuvos lengvaatlečiu per pasaulio lengvosios atletikos čempionatą iškovojusiu pasaulio čempiono titulą. Lietuvos vyriausybė sportininką apdovanojo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Didžiuoju kryžiumi.. Galime pabrėžti, kad V.Alekna pirmas pasaulyje vienose varžybose diską skraidino keturis kart virš 70 metrų ribos. Jam dabar priklauso antrasis geriausias pasaulyje rezultatas -73,88 metrai. V. Alekna fantastiškai talentingas ir disko metimo kartelę gali pakelti dar aukščiau.
Lietuvoje per visą laiką 60metrų ribą yra įveikę devyni disko metikai:
73,88 Virgilijus Alekna 2000m.
70,06 Romas Ubartas 1988m.
68,49 Vaclovas Kidykas 1988m.
67,11 Igoris Avrūninas
1988m.
65,08 Jonas Šiaudinis 1988m.
64,98 Valerijus Murašovas 1988m.
62,64 Vytautas Jaras 1973m.
60,46 Viceslavas Pačinas 1992m.
60,00 Aleksandras Čiupkovas 1989m.
Lietuvos lengvosios atletikos rekordų sąvadas (1921 – 2000)
Disko metimas (vyrai)
1. 26,39 J.Eretas 1921 07 31, Kaunas
2. 29,02 I.Teišerskis 1921 10 01, Kaunas
3. 30,28 I. Kiršneris 1921 10 01, Kaunas
4. 30,99 I.Teišerskis 1922 08 14, Kaunas
5. 33,00 I.Teišerskis 1922 08 15, Kaunas
6. 33,00 Jakšys 1923 09 03, Klaipėda
7. 34,20 J.Sperauskas 1927 07 27, Kaunas
8. 35,35 B.Pašerys 1928 07 08, Klaipėda
9. 35,75 S.Šačkus 1929 05 26, Kaunas
10. 36,15 S.Šačkus 1929 07 03, Kaunas
11. 38,00 S.Šačkus 1929 08 31, Klaipėda
12. 39, 20 F.Gebelis 1929 08 15, Šilutė
13. 40,17 S.Šačkus 1931 09 05, Kaunas
14. 41,90 S.Šačkus 1932 08 13, Klaipėda
15. 42,37 S.Šačkus 1933 08 06 Tilžė
16. 42,93 M.Lumauskas 1940 07 07, Kaunas
17. 43,08 B. Jankūnas 1943 07 18, Šiauliai
18. 44,70 Z.Puzinauskas 1943 09 15, Miunchenas
19. 46,10 Z. Puzinauskas 1949 Miunchenas
20. 46,39 A.Pocius 1954 05 30, Ryga
21. 47,92 A. Pocius 1955 03 20, Kaunas
22. 48,70 A.Pocius 1955 06 12, Vilnius
23. 49,10 A.Pocius 1955 08 17, Maskva
24. 50,22 A..Pocius 1956 05 12, Nalčikas
25. 50,92 A.Pocius 1956 06 17, Kaunas
26. 51,61 A. Pocius 1956 08 12, Maskva
27. 53,12 A. Pocius 1956 09 29, Vilnius
28. 54,83 A.Baltušnikas 1957 08 29, Maskva
29. 56,58 A.Baltušnikas 1958 05 03, Vilnius
30. 57,93 A.Baltušnikas 1961 10 03, Tbilisis
31. 58,73 V.Jaras 1962 10 10, Batumis
32. 59,82 V.Jaras 1967 03 28, Leselidzė
33. 60,14 V.Jaras 1967 05 14, Leselidzė
34. 60,26 V.Jaras 1970 07 15, Podolskas
35. 60,94 V.Jaras 1970 07 15, Podolskas
36. 62,64 V.Jaras 1973 04 22, Fodosija
37. 65,62 R.Ubartas 1981 04 19, Fodosija
38. 67,14 I.Avruninas 1984 05 05, Smalininkai
39. 67,34 V.Kidykas 1985 07 22, Leningradas
40. 67,88 R.Ubartas 1986 06 22, Talinas
41. 70,06 R.Ubartas 1988 05 08, Smalininkai
42. 70,39 V.Alekna 2000 06 11, Tartu
43. 73,88 V.Alekna 2000 08 03, Kaunas
Galime palyginti ir su pasaulio vyrų rekordų dinamika:
1. 47,58 J. Dunkanas (JAV) 1912
2. 51,03 E. Krencas (JAV) 1930
3. 60,56 J. Silvesteris (JAV) 1961
4. 70,24 M. Vilkinsas (JAV) 1976
5. 74,08 J. Šultas (VDR) 1986
Disko metimas(moterys)
1. 17,90 E.Garbačiauskienė 1922 08 12, Kaunas
2. 24,14 V.Steponaitytė 1924 09 14, Kaunas
3. 26,42 M.Šteinaitė 1924 09 31, Klaipėda
4. 28,39 M.Pakarklytė 1932 05 29, Kaunas
5. 29,40 V.Hagėnaitė 1935 05 19, Kaunas
6. 30,52 V.Hagėnaitė 1935 08 03, Kaunas
7. 32,61 V.Hagėnaitė 1935 09 22, Klaipėda
8. 33,89 D.Vitartaitė 1938 08 29, Ryga
9. 35,15 A.Briedytė 1947 08 02, Kaunas
10. 38,20 A.Briedytė 1949 06 11, Vilnius
11. 38,31 V.Smailytė 1951 06 12, Vilnius
12. 38,56 L.Balčiūnaitė 1952 10 06, Talinas
13. 40,53 L.Balčiūnaitė 1953 09 21, Vilnius
14. 41,15 D.Vitartaitė 1954 09 16, Vilnius
15. 42,35 A.Skrinskaitė 1956 07 11, Vilnius
16. 43,23 A.Skrinskaitė 1956 07 11, Vilnius
17. 43,32 J.Veikalaitė 1957 04 27, Kaunas
18. 44,15 J.Veikalaitė 1957 05 11, Ryga
19. 47,03 J.Veikalaitė 1957 08 13, Vilnius
20. 47,14 J.Veikalaitė 1958 05 10, Kaunas
21. 47,47 J.Laukaitytė 1958 08 09, Vilnius
22. 48,86 J.Laukaitytė 1958 08 27, Maskva
23. 49,20 K.Petrovič-Minkova 1964 07 20, Vilnius
24. 49,90 T.Stankevičiūtė 1964 08 01, Klaipėda
25. 51,76 T.Stankevičiūtė 1967 04 02, Aluša
26. 51,94 M.Tiškinaitė 1968 10 06, Nalčikas
27. 52,00 M.Tiškinaitė 1971 05 23, Vilnius
28. 53,00 R.Makauskaitė 1971 06 26, Vilnius
29. 54,80 R.Makauskaitė 1973 04 21, Feodosija
30. 54,90 V.Guliokienė 1974 09 07, Vilnius
31. 57,16 R.Makauskaitė 1974 09 07, Vilnius
32. 58,68 V.Guliokienė 1975 07 20, Kaunas
33. 58,92 G.Murašova 1978 04 29, Krasnodaras
34. 59,02 G.Murašova 1978 07 25, Vilnius
35. 59,62 G.Murašova 1978 08 05, Vilnius
36. 61,60 G.Murašova 1978 08 28, Vilnius
37. 63,38 G.Murašova 1978 05 11, Vilnius
38. 63,46 G.Murašova 1980 05 02, Smalininkai
39. 64,50 G.Murašova 1980 05 25, Sočis
40. 66,45 G.Murašova 1980 09 09, Doneckis
41. 67,24 G.Murašova 1982 05 15, Tbilisis
42. 69,06 G.Murašova 1982 09 01, Atėnai
43. 69,79 G.Murašova 1983 06 09, Berlynas
44. 70,86 G.Murašova 1984 05 20, Sočis
45. 72,14 G.Murašova 1984 08 18, Vilnius
Galime palyginti ir su pasaulio moterų rekordų dinamika:
1. 48,31 G.Mauermajer (Vok.) 1936
2. 50,50 N.Dumbadz4 (TSRS) 1946
3. 61,26 L.Vesterman (VFR) 1967
4. 770,20 F.Melnik (TSRS) 1975
5. 76.80 G.Reiniš (VDR) 1988
IŠVADOS
Disko metimo rungtis yra labai populiari Lietuvoje. Tai įtakojo per pastarąjį dešimtmetį pasiekti aukšti rezultatai. Išanalizavus vyrų disko metimo raidą matome, kad rezultatai nuolatos gerėjo. Vos ne kasmet buvo gerinami Lietuvos disko metimo rekordai. A.Pocius Lietuvos rekordus gerino 8 kartus, A.Baltušnikas 3 kartus, Jaras 6 kartus, R.Ubartas 3 karatus, V.Kidykas 1 kartą, V.Alekna 2 kartus. Pirmasis disko metimo rekordas buvo pasiektas 1921m. (26,36). 30- ties metrų ribą pirmas peržengė I.Teišerskis 1922m., 40-ties S.Šačkus1932m., 50-ties A.Pocius 1956m. 60-ties V.Jaras 1967m., 70-ties R.Ubartas 1988m.
Prieškario Lietuvoje pasižymėjo 2 disko metikai: I.Teišerskis asmeninis rekordas 33m. pasiektas 1922m. ir S.Šačkus – 42,37m (1933m.). Pokario Lietuvoje V.Mikėnas penkis kartus tapo Lietuvos čempionu, tačiau Lietuvos rekordo nėra pagerinęs. 1954m Lietuvos čempionu tampa A.Pocius Jis aštuonis kartus gerina Lietuvos rekordą. Aukščiausias Jo pasiektas rezultatas yra 53,12m (1956m.).
1957-1970m. nuolatiniais Lietuvos čempionais SSRS čempionatų nugalėtojais ir prizininkais 14 kartų buvo Baltušnikas (asmeninis rekordas 57,93m) ir Jaras (asmeninis rekordas 52,64m). Jie iškovojo 4 – aukso, 5- sidabro ir 5- bronzos medalius. Pagal knygą nr 3.
1961m. sėkmingiausi buvo A.Baltušnikui, kuris pasiekė SSRS rekordą (57,93m). Tuose varžybose Jaro rezultatas-56,26m ir buvo trečias. Vėliau juos disko sektoriuje pakeitė R.Ubartas (asmeninis rekordas 70,06m.), V.Kidykas (asmeninis rekordas 67,34m.) ir V.Alekna (asm. rrek. 73,88m.).
Tenka pažymėti, kad moterų pasiekimai mažesni negu vyrų. Iš Lietuvos moterų prieš karinių disko metikių galima paminėti M.Pakarklytė ir D.Vitartaitę- Ruzgienę kurios po aštuonis kartus iškovojo Lietuvos čempionių vardus. 30-ties metrų ribą pirmoji peržengė H.Hagenaitė 1935m., 40-ties metrų ribą L.Balčiūnaitė 1953m., 50-ties metrų T.Stankevičiūtė 1967m., 60-ties G.Murašova 1978m., 70-ties metrų ribą G.Murašova 1984m. Lietuvos rekordus 3 kartus didino R.Makauskaitė, 4 kartus G.Veikalaitė, 13 kartų G.Murašova. Sportiniu ilgaamžiškumu ir savo pasiektais rezultatais pasižymėjo G.Murašova. Ji 1978m. įsijungė į kovą dėl geriausios pasaulio disko metikės vardo. 1983m. pirmose pasaulio lengvosios atletikos pirmenybėse buvo antra (67,44m.).
Disko metimo rezultatų raida atspindi to meto sportininkų meistriškumą ir jų tobulėjimą. Tuo metu metikų pasiekti rekordai atrodo fantastiški, tačiau žmogaus galimybės neribotos. Gal ateis laikas, kai dabartiniai V.Aleknos rekordai nublanks prieš naują Lietuvos žvaigždę. Sportas sudaro galimybes tobulėti. Rekordai, vykstant žmonijos evoliucijai nuolatos kyla, tai atsispindi ir Lietuvos disko metimo rungtyje.
LITERATŪRA
1. Lietuvos lengvosios atletikos federacija /Lietuvos lengvoji atletika XX amžiaus. Atsakingas redaktorius: Karoblis P. – V.: Homo liber. 2001.- 662 p.
2. Šležas I. Disko metimas // Istorija ir mokymo metodika / Lengvoji atletika.- V., 1995.- p. 215-234.
3. Pocius A. Kelias į olimpinę viršūnę // Istorinė patirtis – sporto ateičiai / Mokslinės konferencijos medžiaga. – K.:Raidė. 1994, pp. 147-155.
4. Žunia V. Nepalūžes rekordininkas / apie buvusį sportininką disko metiką Algimantą Baltušniką // Kauno dienos – 1998-gegužės-04.
5. Alekna V. Lietuvoje visada buvo gerų diskininkų metikų / pokalbis su disko metiku // Respublika.- 1997-rugpjūčio-27
6. Lukauskas R. Lietuvos lengvaatlečiai amžių sandūroje.- V. 2001, p. 34-35, 77-7
