RŪKYMO PASEKMĖS, PRIEŽASTYS IR KOVA SU JUO ŠEIMOJE (referatas)

TURINYS

ĮVADAS 3

1. TABAKO ATSIRADIMO ISTORIJA 4

2. RŪKYMO PRIEŽASTYS 5

3. RŪKYMO PASEKMĖS 6

4. KOVA SU RŪKYMU ŠEIMOJE 9

IŠVADOS 10

SITUACIJA 11

ANKETA 12

APKLAUSOS REZULTATAI 13

LITERATŪROS SĄRAŠAS 15ĮVADAS

Kiekvieno žmogaus elgesys priklauso nuo įpročių. Įpročiai yra suautomatinti veiklos komponentai, susiję su poreikiu juos tenkinti.(K. Miškinis. Šeimos pedagogika).

Kaip žinome iš savo gyvenimo patirties įpročiai gali būti geri ir blogi, naudingi ir žalingi. Naudingi padeda žmogui tobulėti, būti kūrybingam, sveikam, pailgina gyvenimą. Jiems galime priskirti higienos įpročius. Naudingi įpročiai susidaro lengvai ir greitai. Žalingi įpročiai, kurie yra blogi trukdo tobulėti, kenkia sveikatai, trumpina amžių, trukdo darbinę bei kūrybinę veiklą. Žmonės ddažnai puikiai žino, kaip vienas ar kitas žalingas įprotis atsiliepia sveikatai, bet negali jiems atsispirti. Taigi vienas iš daugelių žalingų įpročių yra rūkymas. Pasaulyje yra labai daug žmonių kurie rūko. Taigi šio referato tikslas – išsiaiškinti kokios yra rūkimo priežastys, pasekmės ir kaip kovojama su rūkymu šeimoje.

Uždaviniai:

 Išsiaiškinti tabako atsiradimo istoriją;

 Apžvelgti rūkymo priežastys ir pasekmės teoriniu aspektu;

 Išsiaiškinti, kaip šeimos kovoja su rūkymu šeimoje;

 Ištirti ar žmonės žino kaip cigaretės kenkia sveikatai.1. TABAKO ATSIRADIMO ISTORIJA

Tabakas – bulvinių šeimos daugiametis žolinis augalas, paprastai auginamas kaip vvienmetis, galintis sukelti haliucinacijas. Tabako tėvynė – tropinė Amerika. Amerikos indėnai tikėjo, kad tabako vartojimas padeda bendrauti su dvasiomis. Europoje tabakas pasidarė žinomas po to, kai 1496 metais grįžę antrosios Kolumbo ekspedicijos dalyviai parvežė jų sėklų. Kolumbo ekspedicijos dalyviai su nnuostaba žiūrėjo, kaip indėnai kažkokio augalo lapus susuka, uždega ir įkvėpia dūmus. Rūkymo žalą kai kurie europiečiai suvokė iškart. Tačiau nežiūrint to, Europoje tabakas labai greitai pradėtas vartoti kaip vaistas. Taip nutiko, nes tuometinė medicina turėjo labai ne daug gydymo priemonių, žmonės vylėsi aptikti kokį nors vaistą, nes tuo metu siautė ir maras, ir sifilis, ir kitos tuomet dar nepagydomos ligos.

Po kiek laiko tabakas pasidarė madingas. Tačiau ilgą laiką tai buvo brangus malonumas. Masiniu reiškiniu rūkymas tapo tik 1881 m. išradus cigarečių sukimo mašiną. Ilgai buvo neigiama, kad nuo nikotino galima tapti priklausomam, tačiau dabar jau beveik niekas neabejoja, kad ilgainiui rūkymas sukelia fizinę ir psichinę priklausomybę.

Lietuvoje pradėta rūkyti XVIII a. [9]2. RŪKYMO PRIEŽASTYS

Yra daug įvairių priežasčių dėl kurių žmonės pradeda rrūkyti.

Mes kiekvienas kažkada pirmą kartą savo gyvenimę susidūrėme su cigarete. Bet nekiekvienas pasiduodame pagundai ją pabandyti. Daugiausia su šia pagunda susiduria paaugliai, nes kiekvienas bendraamžis nori būti panašus į savo draugus, nori pasirodyti prieš kitus, todėl pasiūlius parūkyti – sutinka. Be to, jie tai daro iš smalsumo, norėdami sužinoti, koks tai jausmas – rūkyti.

Taip daugelis paauglių pradeda rūkyti, rūko iš įpročio, norėdami atsipalaiduoti ar sumažinti įtampą ir negali to įpročio lengvai atsisakyti.

Sunku nepastebėti, kiek daug vietos mūsų gyvenime užima įįvairių prekių reklama. Kiekvienas gamintojas nori, kad jo prekė būtų perkama, nors ta prekė gali būti nieko verta. Todėl reklamomis bandoma atkreipti žmonių dėmesį į tam tikras prekes ir siekiama, kad žmonės jas kuo daugiau pirktų. Daug žmonių pamatę naują gaminį, pavyzdžiui, šokolado skonio cigaretes, nori jį išbandyti. Taigi reklama tai dar viena rūkymo priežastis.

Reklamos aktoriai ir pati reklama yra gražiai pateikiama, todėl žmogus nesusimąsto apie galinių daromą žalą. Pavyzdžiui cigarečių gamintojai paprastai nutyli, kad:

 rūkantieji nuo plaučių vėžio miršta 10 kartų dažniau negu nerūkantys žmonės.

 nuo rūkymo sukeltų ligų pasaulyje kas 10 sekundžių miršta 1 žmogus. Rūkydamas žmogus kenkia ne tik savo sveikatai, bet ir savo šeimai – rūkančių tėvų vaikai daug dažniau serga kvėpavimo takų ligomis, linkę susirgti astma.

 cigaretes reklamuojančios kompanijos nepasako, kad tas kaubojus, kuris reklamavo ir rūkė „Marlboro“ cigaretes, jau seniai mirė nuo plaučių vėžio.

 „L&M“ cigarečių reklamose nesakoma, kad už cigaretes išleidžiamų pinigų gali užtekti nuvažiuoti į bet kurią kelionę be cigarečių kompanijos malonės. Visos cigarečių reklamos – tai pastangos įvilioti pradedančiuosius rūkyti į rūkymo įpročio ir priklausomybės nuo nikotino spąstus. [8]

Šiuo metu tabako reklamų mes nebematome per televiziją, bet parduotuvėje tabako gaminių gausu. Esantys užrašai ant tabako gaminių: “TABAKAS KENKIA SVEIKATAI”, “RŪKYMAS ŽUDO”, kkurie turėtų privesti žmogų susimąstyti, žmonėms mesti rūkyti nepadeda.3. RŪKYMO PASEKMĖS

Rūkymas – labai paplitusi narkomanijos rūšis. Nekiekvienas rūkantis žmogus galvoja apie rūkymo pasekmes, kurio priveda žmogų prie mirties.

Bet reiktų kiekvienam apie tai susimąstyti, nes rūkymas sukelia labai daug, žmogaus organizmui, pavojingų ligų.

Tabako dūmai pažeidžia lūpų, liežuvio, gomurio ir gerklų gleivinę, sukelia sausą kosulį ir burnos infekciją. Pablogėja rūkalių uoslė, atsiranda blogas kvapas iš burnos, gelsta dantys ir pirštai, atsiranda skreplių. Sumažėja organizmo atsparumas peršalimui, dažniau sergama infekcinėmis ligomis.

Rūkymas taip pat veikia balso stygas, balsas užkimsta, tampa duslus, gali net visai dingti, veidas praranda skaistumą, oda elastingumą, sausėja, susiraukšlėja (ypač prie viršutinės lūpos ir aplink akis), atsiranda raukšlės.

Rūkančio žmogaus alveolės praranda tamprumą, sukietėja, todėl pasunkėja kvėpavimas ir dujų apykaita. Rūkymas yra dažna mirties priežastis, nes sukelia aterosklerozę, širdies infarktą, lėtinį bronchitą, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę ir lūpų, liežuvio, gerklų, plaučių, kasos, šlapimo pūslės vėžį. Ypač rūkymas kenkia besivystančiam organizmui, todėl rūkalių mažesnis svoris ir ūgis, menkesni protiniai sugebėjimai. [5]

CHEMINĖ MEDŽIAGA JOS DAROMA ŽALA

NIKOTINAS Pagreitina širdies plakimą

DERVA Sudaro keliolika vėžį sukeliančių medžiagų

ANGLIES MONOKSIDAS Labai nuodingos dujos, dėl kurių kraujas blogiau aprūpina kūną deguonimi

DIRGINANČIOS MEDŽIAGOS (ALDEHIDAI, KETONAI, FENOLAI IR KT.) Jos pakenkia bronchų gleivinę ir sukelia bronchitą

Tabaką sudaro apie trys šimtai įvairių cheminių medžiagų. NNustatyta, kad 40 iš jų – nuodingos. Rūkant į kraują patenka šios cheminės medžiagos: nikotinas, derva, anglies monoksidas, anglies dioksidas, sieros vandenilis, aldehidai, ciano vandenilio rūgštis ir taip toliau. Kiekviena ši cheminė medžiaga daro mūsų organizmui labai didelę žalą. [7]

Priklausomybę rūkymui sukelia medžiaga – nikotinas.

Nikotinas yra vienas iš stipriausių stimuliatorių, todėl žmonėms sukelia atsipalaidavimą, pasitenkinimą, sugebėjimą “susitvarkyti” su problemomis, sukelia laikiną nuotaikos pakilimą, energijos antplūdį, padeda susikaupti, pagerina akių ir rankų koordinaciją, taip pat stimuliuoja simpatinę nervų sistemą, sutraukia vainikines širdies kraujagysles. Nikotinas labai greitai rezorbuojasi plaučių kapiliaruose ir per kelias sekundes susidaro didelė jo koncentracija smegenyse. Po 6-8 valandų nikotino koncentracija sumažėja 75%. Tuomet žmogus stipriai pajunta abstinencijos simptomus, o vėliau atsiranda kitos dozės poreikis.

Nikotino abstinencijos simptomai:

 Nerimas;

 Įtampa;

 Dirglumas;

 Depresija;

 Nepastovi nuotaika;

 Nuovargis;

 Sutrikęs miegas;

 Sutrikusi dėmesio koncentracija;

 Padidėjęs apetitas;

 Svorio prieaugis;

 Prakaitavimas;

 Drebulys;

 Galvos svaigimas.

Nikotinas ir kitos medžiagos sutrikdo bronchų vegetacinę inervaciją, didina gleivinės liaukų sekreciją, stiprina gleivinės pabrinkimą ir sudaro palankias sąlygas infekcijai. Tai yra viena iš stipriausių neurotropinių nuodų. Jis keičia tokių gyvybiškai svarbių nervų sistemos dalių, kaip kvėpavimo ir širdies veiklos reguliavimo centrai galvos smegenyse, nervinių ląstelių medžiagų apykaitą ir funkciją. Nikotinas stimuliuoja antinksčių žievę, padidina adrenalino ir noradrenalino išskyrimą. To pasekmė – padažnėję širdies susitraukimai, padidėjęs kraujospūdis. Rūkoriaus širdis plaka 10-20 dūžių per

minutę dažniau, tad per metus rūkančio žmogaus širdis suplaka 5-10 milijonų kartų daugiau už nerūkančio žmogaus širdį. [6]

Viena iš dažniausių rūkymo sukeltų ligų – plaučių vėžys.

Plaučių vėžys pasitaikydavo dažniau vyrams negu moterims, tačiau pastaruoju metu moterys dažniau miršta ne nuo krūties, o nuo plaučių vėžio. Tai galima susieti su didėjančiu rūkančių moterų skaičiumi. Atlikus skrodimus rūkaliams, paaiškėjo įprastos plaučių vėžio formos vystymosi etapai. Pirmiausiai sustorėja ir sulėtėja bronchų gleivinės ląstelės. Po to netenkama blakstienėl.ių, todėl neišvengiama dulkių ir nešvarumų nuosėdų pplaučiuose. Dar vėliau sukietėjusioje gleivinėje atsiranda ląstelių su išsigimusiais branduoliais. Navikas sudarytas iš netvarkingų ląstelių, kuriose yra netipiški branduoliai, vadinami lokalizuotu vėžiu. Kai tik dalis ląstelių atsilaisvina ir įsiskverbia į kitus audinius, vėžys išplinta.

Tyrimais nustatyta, kad pasyvus rūkymas – tiesiog kvėpavimas oru su cigarečių dūmais – irgi gali sukelti plaučių vėžį ir daug kitų dėl rūkymo susijusių ligų. Jei žmogus nustoja aktyviai ir pasyviai rūkyti ir jei kūno audiniai dar nėra suvėžėję, tai jie paprastai per tam tikrą laiką atsistato.

Rūkymas kkenkia tiek mamai, tiek jos vaisiui.

Spontaninis abortas – rūkančioms moterims jis įvyksta dvigubai (net iki 80%) dažniau. Jų vaikai dažniau serga, lėčiau auga, būna nervingesni, prasčiau mokosi, du kartus daugiau apsigimimų. Vaisiaus mirtis nėštumo metu – rūkančioms moterims pasitaiko 220-24% dažniau, negu nerūkančioms. Kūdikio mirtis gimdymo metu, priešgimdyminiame ir pogimdyminiame laikotarpiuose – iki 2,4 karto dažnesnis, jei moteris rūkė nėštumo metu. Priešlaikinis gimdymas – rūkančioms moterims pasitaiko 1,5 karto dažniau.

Rūkančių motinų naujagimiai sveria vidutiniškai 200 g mažiau, žymiai dažniau jų svoris nesiekia 2500 g. Taip pat, rūkančioms motinoms dažniau stinga pieno, trumpiau tegali maitinti ir kūdikis gauna nikotiną ir per motinos pieną. [5]

Taip pat rūkymas daro didelę žalą netik žmogaus organizmui, bet ir socialiniam gyvenimui, bei aplinkai. [4]

Socialiniai rūkymo padariniai

RŪKYMO PADARINIAI KAIP VEIKIA

PINIGAI cigaretės labai brangios. Pinigus, kuriuos išleidžiame cigaretėms, galėtume išleisti kitiems dalykams

APLINKOS TARŠA rūkaliai „priverčia“ rūkyti ir nerūkančiuosius. Nerūkantieji tampa pasyviais rūkaliais. Sveikatos apsaugos tarnybų duomenimis rūkymas sutrumpina žmogaus gyvenimą 7 metais, sukelia tūkstančius rimtų ligų.

ŽALA TREČIAJAM PASAULIUI džiovinant ir ruošiant ttabaką pažeidžiami dideli žemės plotai. Ilgalaikės tabako auginimo pasekmės yra miško sunaikinimas, dirvos erozija, dirvožemio pavertimas nederlingu. Kai kuriose trečiojo pasaulio šalyse žemė tiesiog paimama tabakui auginti, ir jis eksportuojamas. Tai gali turėti grėsmingų pasekmių vietos gyventojams, sukelti badą ir kitas blogybes4. KOVA SU RŪKYMU ŠEIMOJE

Nerūkančios moterys, ištekėjusios už daug rūkančių vyrų, keturis kartus dažniau miršta nuo plaučių vėžio už moteris, kurių vyrai nerūko. Rūkančių moterų kūdikiai gimsta per mažo svorio, nėštumo metu joms gresia persileidimas, per ankstyvas gimdymas, vaisiaus arba nnaujagimio mirtis. Paauglys, surūkantis per dieną vieną pakelį cigarečių, 50% dažniau serga ir praleidžia pamokas nei nerūkantieji. Du pakeliai per dieną praleistų pamokų skaičių padvigubina. Dauguma rūkančių paauglių ir laisvalaikį leidžia su rūkančiais vaikinais ar merginomis. Rūkantys paaugliai dažnai mokosi blogiau nei vidutiniškai. Nesimokantys paaugliai rūko du kartus daugiau už tuos, kurie lanko mokyklą. Daug mažiau rūkančių tarp tų, kurie rengiasi stoti į aukštąsias mokyklas. Kuo labiau išsimokslinęs žmogus, tuo mažesnė tikimybė, kad jis rūkys. Dauguma rūkalių sutinka, kad rūkyti kenksminga. 85% jų norėtų mesti rūkę. [2]

Dažnai tenka girdėti kaip moterys ar vyrai skundžiasi dėl vieno iš šeimos narių rūkymo. Jie jau būna išbandę daugybę priemonių, kad jų šeimos narys neberūkytų ar bent sumažintų cigarečių skaičių.

Kaip kovoja moterys: jos dažniau apsimetinėja, kad nuo vyro rūkančio kvapo joms pradeda skaudėti galva, griaužia akis ir t.t. Jos stengiasi vis mažiau bučiuotis su vyru, nes esą joms bloga nuo dūmų kvapo. Susiranda tokią veiklą, kuri nepatinka jų vyrams.

Vyrų kova su rūkančia moterimi skiriasi: kai kurie vyrai net pasižada pasiaukoti ir neiti su draugais į barą savaitgaliais vien tam, kad jo žmona mestų rūkyti. Kiti vyrai pradeda rūkyti nors jiems tai ir nepatinka, kad įrodytų žmonai ką gali dėl jos padaryti, kad ji ttik mestų rūkyti.

Yra vyrų, kurie skatina savo žmonas pastoti, siekdami, kad jei žmona lauksis, tai mes rūkyti. Dažnai šeimos susiduria su savo vaikais, kurie paslapčia pradeda rūkyti.

Tėvai su vaikų rūkymu kovoja įvairiai. Jie mano, jei vaikui kažko neleis daryti, pavyzdžiui, žiūrėti televizoriaus, žaisti kompiuteriu ar eiti į kiemą, tai vaikas neberūkys. Taip pat tėvai nori, kad jų vaikai, kuo rečiau susitiktų su draugais, nes galvoja, kad tik per draugus, jų atžala pradėjo rūkyti.

Dažnai pasitaiko, kad tėvai siekia kompromisų su savo vaikais, pavyzdžiui, jei vaikas neberūkys, tai tėvai nupirks daiktą, kurio jis trokšta.

Mes visi žinote, jei susirgs vienas šeimos narys, kentės visa šeima. Todėl kiekvienas šeimos narys nori, kad jo artimas ir jis pats būtų sveiki ir siekia visais būdais užkirsti kelią rūkymui.IŠVADOS

1. Tabakas – bulvinių šeimos daugiametis žolinis augalas, paprastai auginamas kaip vienmetis, galintis sukelti haliucinacijas. Tabako tėvynė – tropinė Amerika. Rūkymo žalą kai kurie europiečiai suvokė iškart. Tačiau nežiūrint to, Europoje tabakas labai greitai pradėtas vartoti kaip vaistas. Taip nutiko, nes tuometinė medicina turėjo labai ne daug gydymo priemonių, žmonės vylėsi aptikti kokį nors vaistą, nes tuo metu siautė ir maras, ir sifilis, ir kitos tuomet dar nepagydomos ligos.

Ilgai buvo neigiama, kad nuo nikotino galima tapti ppriklausomam, tačiau dabar jau beveik niekas neabejoja, kad ilgainiui rūkymas sukelia fizinę ir psichinę priklausomybę.

Lietuvoje pradėta rūkyti XVIII a.

2. Žmonės dažnai puikiai žino, kaip vienas ar kitas žalingas įprotis atsiliepia sveikatai, bet negali jiems atsispirti. Taigi vienas iš daugelių žalingų įpročių yra rūkymas. Pasaulyje yra labai daug žmonių kurie rūko.

Šiais laikais cigaretė prieinama kiekvienam. Daugiausia žmonių pirmą cigaretę surūko smalsumo vedami, kiti norėdami pasirodyti prieš draugus. Tai būdingiausia paaugliams. Vėliau žmonės rūko iš įpročio, norėdami atsipalaiduoti ar sumažinti įtampą. Tačiau visi žino rūkymo pasekmes ir su jomis susiduria kasdien (pavyzdžiui, su užrašais ant tabako gaminių), bet visi naiviai tiki, kad šių pasekmių išvengs.

Rūkymas paskatina ir sukelia daugelį negalavimų, ligų (širdies ligos, bronchitas, emfizema, vėžys), socialinių rūkymo padarinių (pinigai, aplinkos tarša, žala trečiajam pasauliui).

3. Kova su rūkymu šeimoje gan dažnas reiškinys ir visi randa būdų, kaip išspręsti šią problemą savais metodais. Mes manome, kad visuomenė turi šnekėti kuo daugiau apie rūkymo žalą ir pasekmes, kad kiti galėtų pasinaudoti kitų patirtimi ir metodais.SITUACIJA

Grįžta mylimas sūnus (14 metų) iš mokyklos ne tik su blogais pažymiais, bet ir su. tabako dūmų dvoku. Ką daryti, sužinojus, kad tavo mylima atžalėlė rūko?

Pirmiausia, mama ar tėtis jokiu būdu neturi šaukti ant vaiko. Antra, išsiaiškinti iš

kur gavo cigaretes ir su kuo rūkė. Trečia, papasakoti, kaip rūkymas kenkia jaunam žmogui (kad jis gali nustoti augti, kad gali paruduoti dantys ir patamsėti veido oda, gali susirgti įvairiomis ligomis ir t.t). Ketvirta, paaiškinti savo vaikui, kad jei toliau rūkys, vėliau labai sunku bus atsisakyti cigaretės. Penkta, tėvai gali būti pasiruošę įvairių lankstinukų ir duoti paskaityti vaikui, kaip tai yra žalinga, ne tik jam, bet ir jį supantiems žmonėms.ANKETA

Mieli Respondentai, mes Klaipėdos kolegijos pedagogikos fakulteto, socialinės pedadogikos specialybės studentės, SSimona Petkevičiūtė ir Sandra Jurkutė, vykdome apklausą apie rūkymą. Mes siekiame sužinoti įvairių specialybių ir įvairaus amžiaus žmonių požiūrį į rūkymą, jo priežastis, pasekmes ir kovą su juo šeimoje.

Iš galimų variantų pasirinkite tik vieną ir pažymėkite taip:

Apklausos dalyvis:

Lytis:

 Vyras;

 Moteris

Amžius____________________

Profesija ___________________

Klausimai:

1. Ar jūs rūkote?

 Taip;

 Ne.

2.Kada pirmą kartą pabandėte rūkyti?

 Nuo 7 iki 12 metų;

 Nuo 12 iki 14 metų;

 Nuo 14 iki 16 metų;

 Nuo 16 iki 18 metų;

 Nuo 18 iki 35 metų;

 Niekada nebandžiau.

3. Kas pastumėjo (pastumėtų) Jus pabandyti rūkyti?

 Draugai;

 Smalsumas;

 Reklama;

 Aplinkybių privesti.

4. Iš kkur buvo atvežtas pirmasis tabakas į Europą?

 Iš Afrikos;

 Iš Centrinės Amerikos;

 Iš Azijos;

 Iš Australijos.

5. Kokias pasekmes sukelia rūkymas?

 Mirtį;

 Sunkias ligas;

 Socialines (pvz. pykčiai šeimoje)

 Jokių.

6. Kaip Jūs manote, kas yra nikotinas?

 Mirtini nuodai;

 Medžiaga sukelianti priklausomybę;

 Vaistai;

 Jokio poveikio neturinti medžiaga.

7. Kaip manote ar rūkantys tėvai tturi teisę uždrausti rūkyti savo vaikams?

 Taip;

 Ne;

 Nežinau.

8. Jeigu Jūs rūkytumėte (rūkote), kaip bandytumėte išvengti, kad Jūsų vaikai nerūkytų?

 Aiškintumėte, kad tai yra blogai, ir sunku atsikratyti šio įpročio, nes tampi priklausomas nuo cigarečių;

 Rūkydami slėptumėtės nuo vaikų;

 Kita___________________________________________________________________________

AČIŪ!APKLAUSOS REZULTATAI

Apklausoje dalyvavo 5 žmonės.

• Mokytoja – 40 m;

• Med. Sesuo – 33 m;

• Koordinatorė – 25 m;

• Studentas – 19 m;

• Vairuotojas – 42 m.LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. A. Baravykaitė, Nuo šiandien metu rūkyti// Moters savaitgalis, 2003, Nr.33, 20-21 pusl.

2. Jenkins J. Šių laikų dorovinės problemos, Vilnius, 1997.

3. Miškinis K. Šeimos pedagogika, Vilnius, 1993.

4. www.narkomanija.lt

5. www.narkotikai.info

6. www.nicorette.lt

7. www.sveikas.lt

8. www.sveikata.su.lt

9. www.tingiu.lt