Ugdymo ir socialinių paslaugų teisinė bazė

UGDYMO IR SOCIALINIŲ

PASLAUGŲ TEISINĖ BAZĖ

Ugdymo samprata. Ugdymas anot Bronislavo Bitino“ yra sistema, kuri nepriima jos principų neatitinkančių komponentų. <.> Teorija ugdymą apibrėžia kaip žmonijos sukauptos ir apibendrintos patirties perteikimą augančiajai kartai. <.> Ugdymas – augančiosios kartos rengimas gyvenimui.” [1]

Socialinių paslaugų samprata. Laimutė Žalimienė knygoje “Socialinės paslaugos” rašo: “Terminas socialinės paslaugos labai populiarus, kai kalbama apie šiuolaikinės valstybės pagalbą žmogui, apie vadinamas gerovės valstybės teikiamas socialines garantijas. Tačiau atskirose šalyse šio termino sąvoka labai įvairi ir terminas socialinės paslaugos apibūdina gana sskirtingus dalykus. Socialinių paslaugų termino, jų turinio samprata yra skirtinga, kai kalbama: 1. Apskritai apie socialinę sritį, socialinę infrastruktūrą; 2. Tik apie socialinės apsaugos sistemą; 3. Apie socialinę paramą socialinio darbo kontekstu. Šiuo kontekstu socialinės paslaugos supratimas kaip ta dalis socialinės apsaugos sistemos, kuri dažniausiai neparemta klientų įnašais. Paslaugos asmenims teikiamos pagal poreikį, nepriklausomai nuo jų įmokų mokėjimo ir teikiama ne piniginių išmokų, o paslaugų forma. Socialinės paslaugos plačiuoju požiūriu visuomenei teikiamos paslaugos kaip antai švietimo, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos, ssporto, laisvalaikio, kultūros paslaugos. Šiek tiek siauresnė socialinių paslaugų samprata – tai paslaugos, kurias teikia šiuolaikinė socialinės apsaugos sistema, apimant aštuonias socialines rizikas: liga, invalidumas, senatvė, našlystė, šeima, vaikai, nedarbas, būstas, socialinė atskirtis. Pagal Europos sąjungos socialinės apsaugos statistinę klasifikaciją, jjos apima sveikatos priežiūros paslaugas, ikimokyklinio ugdymo paslaugas, vadinamasias asmenines socialines paslaugas, teikiamas įvairiose socialinės globos įstaigose vaikams, seniems žmonėms, neįgaliesiems, rizikos grupės žmonėms, apgyvendinimo paslaugas suteikiant socialinį būstą, įdarbinimo paslaugas, pajamų palaikymo paslaugas. Pajamų palaikymo paslaugos, įvairios pašalpos, kitokia parama, kuri vykdoma individualiai dirbant su klientu, pvz., socialinės pašalpos skyrimas. Šių išmokų skyrimas yra traktuojamas kaip socialinis darbas, kadangi apima tokią veiklą kaip antai atlikti situacijos tyrimą, nustatyti poreikį, numatyti tinkamą pagalbos formą ir suteikti pagalbą. ES statistikoje skiriamos dvi socialinės apsaugos formos: piniginės pašalpos ir paslaugos (tai kas teikiama ne pinigais. Visa pagalba teikiama ne pinigais, pvz., dienos centrai, nemokamas transportas, kompensacinė technika ir kt. socialinės apsaugos sistemoje apibūdinama ir apskaitoma kaip socialinės paslaugos.) Siauruoju požiūriu socialinės paslaugos ddar vadinamos asmeninėmis socialinėmis paslaugomis, kurios teikiamos neatsiejamai nuo socialinio darbo. Šioms paslaugoms apibūdinti dar vartojamas terminas socialinės globos paslaugos. Lietuvos socialinės paramos koncepcijoje socialinė globa apibūdinama kaip socialinių paslaugų visuma. Kalbant apie socialines paslaugas siauruoju požiūriu užsienio šalyje socialinėms paslaugoms apibūdinti vartojami terminai asmeninės socialinės paslaugos, žmogiškosios socialinės paslaugos. Dar vartojamas terminas gerovės išmokos pinigais, arba paslaugomis, arba individualios gerovės paslaugos. Tačiau yra ir kitų terminų, vartojamų šioms socialinėms paslaugoms apibūdinti, pvz., paslaugoms apibūdinti vartojami ir labiau literatūriniai, negu ggriežtai apibrėžti turinio prasme terminai: socialinė veikla, socialinė pagalba, tiesioginės paslaugos. Socialinės paslaugos siauruoju požiūriu apibrėžiamos socialinės apsaugos sistemos kontekstu kaip šios sistemos dalis, kuriomis siekiama panaikinti socialinę atskirtį, remti asmenų lygiateisiškumą, įsitraukimą į bendruomenę teikiant paslaugas labiausiai pažeidžiamoms žmonių grupėms: senyvo amžiaus žmonėms, neįgalie-siems, šeimoms, vaikams, jaunimui, bedarbiams, imigrantams, benamiams, pabėgėliams ir pan.

Socialinės paslaugos, socialinio darbo organizavimas ir vadovavimas jam. Socialinės paslaugos – pagalba asmenims ne pinigais, siekiant juos integruoti į visuomenę. Taigi socialinės paslaugos išskiriamos iš socialinės apsaugos sistemos remiantis keturiais kriterijais: formos (tai pagalba ne pinigine forma); tikslo (siekiama padėti socialiai pažeidžiamiems visuomenės nariams, užtikrinti jų integraciją į visuomenės gyvenimą.); finansavimo būdo (Teisė į paslaugas dažniausiai neparemta kliento įnašų mokėjimu); Išlaidų kompensavimo būdo (Tai valstybės subsidijuojamos paslaugos. Klientas už jas moka ne rinkos kainomis, arba visai nemoka.) Plačiausiai vartojamas ir pakankamai konkretaus turinio socialinių paslaugų siauruoju požiūriu termino apibrėžimas yra asmeninės socialinės paslaugos. Tai paslaugos, kurias teikia viešosios, ne pelno, ar pelno institucijos ir savipagalbos iniciatyvos. Terminas asmeninės socialinės paslaugos neapima sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros, sporto paslaugų, paslaugų, kurios remiamos finansavimu per socialinio draudimo sistemą, pvz., pensijų ar ligos pašalpų mokėjimas, ar yra tik paprasta pinigų perdavimo akcija, pvz., vaiko globos pašalpa. Tokią socialinių paslaugų samprata remiamasi iir šiame darbe. Socialinės paslaugos šiame darbe analizuojamos kaip pagrindinės socialinio darbo, socialinės pagalbos organizavimo forma šiuolaikinėje valstybėje. Taigi socialinių paslaugų terminas veiklos turinio požiūriu bus neatskiriamas nuo socialinio darbo supratimo. Tiksliai apibrėžti socialines paslaugas yra labai sunku. Sunku tiksliai pasakyti tai yra socialinės paslaugos ar ne.

Socialinės paslaugos yra kaip socialinio darbo atlikimo įrankis, organizavimo forma šiuolaikinėje valstybėje. Socialinės paslaugos istorinės socialinio darbo organizavimo raidos elementai. Šiandien jos reiškia visuomenės teisinius įsipareigojimus teikti pagalbą, ją organizuoti laikantis išlaidų atsipirkimo, įstaigų veiklos efektyvumo ir racionalumo principų.

Socialinių paslaugų samprata Lietuvos įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose. Kiekvienoje šalyje yra tam tikrų ypatumų, kai kalbama apie socialinių paslaugų sistemos turinį aprėpti. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme (1996 m.) socialinės paslaugos apibrėžiamos kaip pagalba ne pinigine forma, kai nepakanka kitų socialinės apsaugos sistemos garantijų. Iš esmės šis apibrėžimas tinka visoms paslaugoms. Tačiau detalesnis socialinių paslaugų reglamentavimas jau siejamas su socialinio darbo turiniu ir šios veiklos organizavimo formomis per tam tikro tipo socialinių paslaugų įstaigas. Lietuvos socialinės apsaugos sistemą sudaro dvi posistemės: 1. Socialinio draudimo posistemė – tai garantijos, kurias turi mokantys socialinio draudimo įnašus asmenys. 2. Socialinės paramos posistemė, garantijos, kurias turi visi gyventojai priklausomai ne nuo įmokų mokėjimo, bet nuo rialaus pagalbos poreikio. Ši posistemė ggarantuoja pagalbą tuo atveju, kai pirmoji neužtikrina tam tikrų gyvenimo sąlygų, arba asmuo neturi į jas teisių. Socialinės paslaugos yra viena iš sudedamųjų socialinės paramos sistemos Lietuvoje dalių. Kaip nurodoma Lietuvos Respublikos socialinės paramos koncepcijoje (1994 m.) socialinė parama teikiama trim būdais:

– Pašalpos ir piniginės išmokos;

– Šalpa daiktais;

– Socialinės paslaugos ir globa.

Socialinių paslaugų sampratą patikslina išskirti 3 šių paslaugų tikslai. Svarbiausias socialinių paslaugų tikslas – patenkinti asmenų gyvybinius poreikius ir sudaryti žmogaus orumą nežeminčias sąlygas, kai jie patys nepajėgūs to pasiekti savarankiškai. Tai paslaugos orientuotos bent į minimalų poreikių patenkinimą. Galutinis socialinių paslaugų tikslas – atkurti žmogaus gebėjimą funkcionuoti visuomenėje, kad jis pats galėtų savimi toliau savarankiškai rūpintis. Tai paslaugos orientuotos į visišką ir visapusišką poreikių patenkinimą. Socialinės paslaugos gali būt teikiamos ir prevencijos tikslais, siekiant užkirsti kelią atsirasti problemoms.

TEISINIAI AKTAI

Laimutės Žalimienės knygoje “Socialinės paslaugos” paminimi tokie teisės aktai:

SAD ministro įsakymas “LR veiklos kryptys gerinant veiklos ir rūpybos įstaigų darbą”, 1991 m;

 Valstybinių vaikų globos namų bendrieji nuostatai, 1996 m.

 Specialaus vaikų ugdymo įstatymas, 1998 m;

 Socialinių paslaugų apmokėjimo principai ir tvarka, 1998 m;

 Transporto lengvatų įstatymas, 2000 m;

 Socialinių darbuotojų kvalifikaciniai reikalavimai ir atestavimo tvarka. 2002 m;

Pirmo antrame priede išvardinti socialinių paslaugų norminiai teisės aktai, reglamentuojantys socialinių paslaugų teikimą:

Lietuvos

Respublikos įstatymai:

 LR invalidų socialinės integracijos įstatymas, priimta 1991 lapkričio 28 d., Nr. 1-2706, skelbta “Valstybės žiniose” 1991 m. gruodžio 31 d. nr. 36 (969), 1998 m. lapkričio 11 d. nr. 98 (2706);

 LR socialinių paslaugų įstatymas, 1996 m. spalio 9 d. nr. 1-1579, 1996 m. spalio 30 d. nr. 104-2368;

 LR vaiko globos įstatymas, priimtas 1998 m. kovo 24 d. Nr. 8-674, skelbta “Valstybės žiniose” 1998 balandžio 15 d. nr. 35 (933).

LR Vyriausybės nutarimai:

 Nutarimas “Dėl socialinės paramos kompensacijos”, ppriimta 1994 m. gegužės 9 d. Nr. 360, skelbta “Valstybės žiniose” 1994 m. gegužės 13 d. nr. 36;

 Nutarimas “Dėl senelių globos namų bendrųjų nuostatų ir nevalstybinių vaikų globos namų bendrųjų nuostatų patvirtinimo”, priimta 1995 m. kovo 14 d. Nr. 366, skelbta “Valstybės žiniose” 1995 m. kovo 22 d. nr. 25;

 Nutarimas “Dėl pabėgėlių priėmimo centro nuostatų patvirtinimo”, priimta 1996 m. kovo 27 d. Nr. 391, skelbta “Valstybės žiniose” 1998 m. balanžio 3 d. nr. 30 (750);

 Nutarimas “Dėl socialinės pparamos teikimo asmenims grįžusiems iš laisvės atėmimo, kardomojo kalinimo vietų, socialinės bei psichologinės rebilitacijos įstaigų ir šių asmenų įdarbinimo”, priimta 1996 m. gruodžio 5 d. Nr. 1440, skelbta “Valstybės žiniose” 1996 m. gruodžio 11 d. nr. 119 (2796);

 Nutarimas “Dėl aapmokėjimo už socialines paslaugas principų ir tvarkos patvirtinimo”, priimta 1998 m. sausio 29 d. Nr. 111, skelbta “Valstybės žiniose” 1998 m. vasario 3 d. nr. 12 (278);

 Nutarimas “Dėl pabėgėlių socialinės integracijos tvarkos patvirtinimo”, priimta 1998 m. vasario 26 d. Nr. 239, skelbta “Valstybės žiniose” 1998 m. kovo 4 d. nr. 22 (546);

 Nutarimas “Dėl šeimynos motinos, tėvo darbo apmokėjimo”, priimta 1999 m. kovo 9 d. Nr. 263, skelbta “Valstybės žiniose” 1999 m. kovo 17 d. nr. 25 (707);

 Nutarimas “Dėl nuteistų ir grįžusių iš kardomojo kalinimo vietų, pataisos darbų socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų asmenų socialinės adaptacijos 2001-2004 m. programos patvirtinimo”, priimta 1999 m. spalio 25 d. Nr. 1179, skelbta “Valstybės žiniose” 1999 m. spalio 27 d. nr. 91 ((2666);

 Nutarimas “Dėl socialinių paslaugų teikimo reformos koncepcijos patvirtinimo” 2002 m. vasario 6 d. Nr. 171, Vilnius

Ministrų įsakymai ir kiti norminiai teisės aktai:

 SADM įsakymas “Dėl vaikų pensionato, globos ir rupybos įstaigos vaikams nuostatų patvirtinimo”, priimta 1996 m. birželio 14 d. Nr. 73, “Valstybės žiniose” neskelbtas;

 SADM įsakymas “Dėl socialinių darbuotojų kvalifikacinių reikalavimų ir atestavimo tvarkos patvirtinimo”, priimta 1998 m. sausio 29 d. Nr. 31, skelbta “Valstybės žiniose” 1998 m. vasario 11 d. nr. 15 (364);

 SADM įsakymas “Dėl socialinių ddarbuotojų kvalifikacinių reikalavimų ir atestavimo tvarkos patvirtinimo”, priimta 2002 m. spalio 16 d. Nr. 127, “Valstybės žinios”, 2002 m. nr. 101

 SADM įsakymas “Dėl vaiko globos organizavimo nuostatų ir bendrųjų šeimynų nuostatų patvirtinimo”, priimta 1998 m. liepos 20 d. nr. 126, skelbta “Valstybės žiniose” 1998 m. rugsėjo 2 d. nr. 77 (2189);

 SADM įsakymas “Dėl socialinių paslaugų namuose plėtojimo krypčių ir stacionarių globos įstaigų darbo efektyvumo didinimo nuostatų patvirtinimo”, priimta 1998 m. rugsėjo 4 d. Nr. 137, skelbta “Valstybės žiniose” 1998 m. spalio 28 d. nr. 94 (2621);

 Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymas “Dėl pabėgėlių integracijos centro nuostatų patvirtinimo”, priimta 1998 m. spalio 12 d. Nr. 156, “Valstybės žiniose” neskelbta;

 Sveikatos apsaugos ministro įsakymas “Dėl Lietuvos medicinos normos MN-57 1998 m. bendruomenės slaugytojo funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė patvirtinimo”, priimta 1998 m. lapkričio 27 d. Nr. 691, skelbta “Valstybės žiniose” 1998 m. gruodžio 4 d. nr. 107 (2939);

 Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymas “Dėl bendrųjų reikalavimų stacionarioms globos įstaigoms patvirtinimo”, priimta 1999 m. vasario 23 d. Nr. 20, skelbta “Valstybės žiniose” 1999 m. kovo 26 d. nr. 28 (818);

 Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymas “Dėl metodinės medžiagos socialinių paslaugų namuose organizavimui patvirtinimo”, priimta 1999 m. kovo 330 d. Nr. 31, skelbta “Valstybės žiniose” 1999 m. balandžio 9 d. nr. 32 (933);

 Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymas “Dėl šeimynos motinos, tėvo darbo apmokėjimo tvarkos”, priimta 1999 m. balandžio 29 d. Nr. 41, skelbta “Valstybės žiniose” 1999 m. gegužės 5 d. nr. 39 (1247);

 Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymas “Dėl sveikatos priežiūros įstaigų socialinių darbuotojų veiklos sveikatos priežiūros įstaigose nuostatų”, priimta 1999 m. spalio 6 d. Nr. 432-77, skelbta “Valstybės žiniose” 1999 m. spalio 13 d. nr. 85 (2553);

 Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymas “Dėl socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo patvirtinimo”, priimta 2000 m. sausio 4 d. Nr. 1-I, skelbta “Valstybės žiniose” 2000 m. sausio 14 d. nr. 4 (101);

 Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymas “Dėl socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 31 “Dėl metodinės medžiagos socialinių paslaugų namuose organizavimo patvirtinimo” dalinio pakeitimo”, priimta 2000 m.vasario 24 d. Nr. 16, skelbta “Valstybės žiniose” 2000 m. kovo 3 d. nr. 19 (476);

 Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymas “Dėl socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 20 “Dėl bendrųjų reikalavimų stacionarioms socialinėms įstaigoms patvirtinimo” dalinio pakeitimo”, priimta 2000 m. vvasario 29 d. Nr. 19, skelbta “Valstybės žiniose” 2000 m. kovo 22 d. nr. 24 (628);

 Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymas “Dėl savivaldybių socialinės paramos skyriaus pagalbos namuose tarnybos ir VTAT socialinių darbuotojų darbo normatyvų patvirtinimo”, priimta 2000 m. balandžio 5 d. Nr. 38, skelbta “Valstybės žiniose” 2000 m. kovo 14 d. nr. 31 (885).

 Apmokėjimo už socialines paslaugas principai ir tvarka, “Valstybės žinios”, 1998 m. nr. 12;

 “Dėl aprūpinimo kompensacine technika priemonėmis tvarkos ir kompensacinės technikos priemonių sutrikusią sudėjimo funkciją turintiems asmenims nomenklatūros sąrašo patvirtinimo”, “Valstybės žinios”, 2000 m. nr. 47;

 Invalidų socialinės integracijos įstatymas, “Valstybės žinios”, 1998 m. nr. 98;

 LR biudžetinių įstaigų įstatymas, “Valstybės žinios”, 1995 m. nr. 104;

 LR civilinis kodeksas, “Valstybės žinios”, 2000 m. nr. 74;

 LR nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas, projektas, 2001 m;

 Socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir LR švietimo ir mokslo ministro 1999 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 64-955 patvirtinta mažas pajamas gaunančių šeimų moksleivių nemokamo maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarka, “Valstybės žinios”, 2001 m. nr. 82;

 LR socialinių paslaugų įstatymas, “Valstybės žinios”, 1996 m.

 LR viešųjų įstaigų įstatymas, “Valstybės žinios”, 1996 m. nr. 68;

 Narkologinės priežiūros istatymas, “Valstybės žinios”, 1997 m. nr. 30;

 Pagalbos namuose tarnybos bendrieji

nuostatai, “Valstybės žinios”, 1999 m. nr. 32;

 Socialinės paramos koncepcija, “VŽ” 1994 m. nr. 36;

 Socialinių paslaugų katalogas, “VŽ”, 2000 m. nr. 65.

Antras teisinių aktų šaltinis yra VPU SKI internetinė svetainė www.vpu.lt/socpedagogika. Joje reikia paspausti ant nuorodos “Naudinga informacija”, įvesti vartotojo vardą – skistudentas, slaptažodį – IsK04vPu ir paspausti ant nuorodos “Teisės aktai”. Atsidaro mūsų buvusio dėstytojo, asistento Jono Mickaus tvarkomas puslapis, kuriame yra šešios nuorodos į šiuos teisės aktus:

Dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. liepos 10 d. įįsakymo Nr. 70 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo 2000 m. patvirtinimo“ pakeitimo

(Socialinės apsaugos ir darbo ministerija/Įsakymas/A1-19/2005 01 27/Įsigalioja nuo 2005 02 02/Valstybės žinios’2005 Nr.15-481)

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=249497&Condition2=

Dėl Vaikų ir jaunimo socializacijos programos patvirtinimo

(Lietuvos Respublikos Vyriausybė/Nutarimas/209/2004 02 23/Įsigalioja nuo 2004 02 27/Valstybės žinios’2004 Nr.30-995)

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=227612&Condition2=

Dėl Valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo

(Lietuvos Respublikos Vyriausybė/Nutarimas/346/2004 03 29/Įsigalioja nuo 2004 04 01/Valstybės žinios’2004 Nr.47-1558, Valstybės žinios’2004 Nr.53 (atitaisymas))

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=229537&Condition2=

Dėl Specialiojo ugdymo paslaugų teikimo programos patvirtinimo

(Lietuvos Respublikos Vyriausybė/Nutarimas/1475/2004 11 22/Įsigalioja nuo 2004 11 26/Valstybės žinios’2004 Nr.170-6263)

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=245761&Condition2=

Dėl bendrojo lavinimo, specialiojo uugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo patvirtinimo

(Lietuvos Respublikos Vyriausybė/Nutarimas/746/2004 06 14/Įsigalioja nuo 2004 06 18/Valstybės žinios’2004 Nr.95-3510)

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=235520&Condition2=

Dėl našlaičių ir tėvų globos netekusių vaikų rėmimo ir integravimo į visuomenę 22005-2008 metų programos patvirtinimo

(Lietuvos Respublikos Vyriausybė/Nutarimas/1279/2004 10 11/Įsigalioja nuo 2004 10 17/Valstybės žinios’2004 Nr.152-5546)

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=242995&Condition2=

Trečia vieta, kur galima rasti daug teisės aktų yra Švietimo ir mokslo ministerijos internetinė svetainė www.smm.lt.

Naujausius su ugdymu susijusius įstatymus galima perkaityti knygoje “Socialinė pedagogika: teorija ir praktika, socialinis ugdymas, IX dalyje. Šioje knygoje spausdinami šie teisės aktai:

 Įsakymas “Dėl teisės pažeidimų, mokyklos nelankymo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, ŽIV/AIDS, smurto ir nusikalstamumo prevencijos” (p. 159-161);

 “Bendrieji socialinės pedagoginės pagalboos teikimo nuostatai” (p. 162-164);

 Švietimo pagalbos ikimokyklinio amžiaus vaiką namuose auginančiai šeimai teikimo tvarkos aprašas” (p. 165-167);

 Švietimo pagalbos nelankančiam ugdymo įstaigos 5-6 metų vaikui teikimo tvarka” (p. 168-169);

 Įsakymas dėl prevencinio darbo grupių mokyklose ir prevencinio darbo koordinavimo grupių savivaldybėse sudarymo bei jos veiklos krypčių aprašo ppatvirtinimo” (p. 197-200).

LITERATŪRA

1. Bitinas Bronislavas. Ugdymo filosofija. Vilnius: Enciklopedija, 2000 m. p. 3 ir 122.

2. LR socialinių paslaugų įstatymas, 1996 m. spalio 9 d. nr. 1-1579, 1996 m. spalio 30 d. nr. 104-2368

3. Socialinė pedagogika: teorija ir praktika. Socialinis ugdymas. IX dalis. – Vilnius: UAB “Baltijos kopija”, 2005 m., p. 159-200

4. Žalimienė Laimutė. Socialinės paslaugos. Vilnius: VU Specialiosios psichologijos laboratorija, 2003 m

5. www.smm.lt

6. http://projects.5ci.lt/socpedagogika/index.asp?DL=L&TopicID=100