Ugdymo programa vėrinėlis

TURINYS

Įvadas…………………………2

Ugdymo tikslai, uždaviniai ir principai………………….3

Aplinka grupėje ir lauke…………………………3

Priemonės…………………………5

Auklėtojos bendravimas ir bendradarbiavimas su vaikais ir tėvais………6

Vaikų gyvenimo ritmas…………………………7

Išvados…………………………11

Literatūra…………………………12ĮVADAS

Ugdymo vaidmuo žmonijos ateičiai yra lemtingas. Tik tinkamas ugdymas padeda siekti taikos, žmogaus teisių ir demokratijos, tarptautinio tarpusavio supratimo ir tolerancijos.

Ikimokyklinis ugdymas padeda tenkinti prigimtinius kultūros, etninės, socialinius, pažintinius poreikius. Darželyje laiduojamas vaiko asmenybės skleidimasis ugdant aktyvų savimi ir savo gebėjimais pasitikintį, stiprią pažinimo motyvaciją turintį vaiką. Sudaromos sąlygos tolesniam ugdymuisi mokykloje.

Lietuvos vaikų darželiai dirba pagal tam tikras pedagogines – metodines sistemas. Viena iš jjų – vaikų darželių programa ,,Vėrinėlis”, kuri plačiai naudojama Lietuvos darželiuose.Ugdymo tikslai, uždaviniai ir principai

o . Svarbiausias vaikų ugdymo darželyje tikslas – bendradarbiaujant su šeima, puoselėti visas vaiko galias, lemiančias vaiko asmenybės vystymosi ir jo integracijos į visuomenę sėkmę.

o Sudaryti kuo palankiausias sąlygas perimti tautos dvasinės kultūros pagrindus.

o Saugoti ir stiprinti fizinę ir psichinę vaiko sveikatą, puoselėti jo prigimtį, tenkinti svarbiausius poreikius: judėjimo, fizinio ir psichinio saugumo, bendravimo, pažinimo, asmeninio vertingumo, saviraiškos.

o Ugdyti psichines vaiko galias (intelektines, emocines, valios), stimuliuojant asmenybės pagrindų formavimąsi, puoselėjant jjos individualumą, iniciatyvumą.

Sėkmingo tikslų realizavimo rezultatas – deramas vaiko socializacijos lygis, taip pat ir reikiamas pasirengimas mokyklai.

Vaikų ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje grindžiamas šiais principais: tautiškumo, humaniškumo, demokratiškumo, integracijos, diferencijavimo.Aplinka grupėje ir lauke

Ikimokyklinės įstaigos vidus, išorė, joje esantys daiktai turi atitikti tradicinės kkultūros dvasią, būti estetiški ir funkcionalūs kurti jaukumą. Vaikai yra labai judrūs todėl ir aplinka turi būti tam tinkama. Aplinka darželyje skatinanti aktyviai veikti ir atsipalaiduoti, skatinanti vaiko savarankiškumą, kūrybiškumą, lengvai tvarkoma ir keičiama. Auklėtoja rūpinasi, kas grupės aplinka būtų įvairi, turtinga.

Grupės erdvę rekomenduojama skirstyti į kampelius. Veiklos kampeliai – tai specialiai įrengta grupėje, užimanti ribotą erdvę su patogiai joje išdėstytomis priemonėmis ir medžiagomis vaikų žaidimams ir darbeliams. Jis gali būti skirtas kelių vaikų, didelės vaikų grupės veiklai ar vienam vaikui. Veiklos kampeliai sudaro sąlygas natūraliam, kūrybiniam, labai individualiam mažų vaikų ugdymui. Veiklos kampeliuose tenkinamas natūralus vaikų smalsumas, veiklumas. Veiklos kampeliai teikia galimybes individualizuoti, diferencijuoti vaikų ugdymą, nes kampeliuose veikia ne visa vaikų grupė, o tik keli jų aarba po vieną, auklėtoja su jais gali bendrauti asmeniškai. Veiklos kampeliuose atsiskleidžia ir tobulėja savitas darželinukų patirties, žinių kaupimo, įgūdžių, įpročių formavimosi būdas, sudaromos sąlygos socialinei sąveikai.

Rekomenduojami šie veiklos kampeliai: statybinių žaidimų, ,,Šeimos”, žaidimų su vandeniu, gamtos, socialinių studijų, kalbos ir komunikacijų, dailės ir rankų darbelių, muzikos, stalo žaidimų, medžio darbų, judėjimo, naujienų, poilsio. Tinkamai įrengti veiklos kampeliai, parinkus jiems optimalią vietą grupėje, padeda auklėtojai labai individualizuoti, diferencijuoti vaikų ugdymą. Kiekviena auklėtoja grupės erdvę gali tvarkytis savaip, atsižvelgiant į ggrupės erdvę ir turimas priemones. Erdvė, daiktinė aplinka vaikų darželyje turėtų būti skatinanti vaiką veikti ir padedanti atsipalaiduoti. Todėl labai svarbu tinkamai parinkti veiklos kampelius kaimynystei: judriai triukšmingai, gyvai veiklai-vienoje grupės dalyje; ramiai, reikalaujančiai susikaupimo – kitoje; giminingai veiklai – greta; poilsiui – pačiame ramiausiame ir nuošaliausiame grupės kampelyje. Poilsio kampelis – labiausiai izoliuotas nuo triukšmo, baldai minkšti, patogūs, keletas pagalvėlių. Šalia galima įrengti kalbos kampelį su supamom kėdėm, pagalvėlėm, knygų lentynom, užtemdyta vieta kino juostoms žiūrėti, spausdinimo mašinėle. Šiame kampelyje vaikai gali susikaupti ir pagalvoti, vartyti knygeles, kurti istorijas, daryti knygeles ir kt.

,,Šeimos” kampelis – tai vieta vaidmeniniam žaidimui, dramatizacijai. Jį gali sudaryti keli skyriai: virtuvėlė, lėlių kampelis, dramatizacijos kampelis. Nuo kitų kampelių jis gali būti atskirtas sulankstoma pertvara, širmelėmis, žemomis siauromis lentynėlėmis.

Socialinių studijų kampelyje esančias priemones rekomenduojama sudėti į lentynas pritaikytas vaikų ūgiui, kad vaikas įprastų rasti reikiamą daiktą jį pasiimti ir vėl padėti į vietą, taip ugdomas vaikų savarankiškumas.

Žaidimų su vandeniu kampeliui tinkamiausia vieta prausykloje, kad vaikai galėtų taškytis vandeniu ir lengvai sutvarkyti žaidimų vietą.

Dailės ir rankų darbų kampeliui rekomenduojama šviesi vieta netoli vandens, sienos ir grindys išklotos linoleumu, ant kurio galima piešti kreidelėmis, molbertas, speciali vieta darbelių parodėlei, lentynėlės būtinoms medžiagoms ir ppriemonėms.

Judėjimo kampelyje įrengti įvairūs treniruokliai, gimnastikos kopėtėlės, virvė, sūpuoklės, čiužiniai. Muzikos kampelis kaip ir judėjimo atokiau nuo poilsio bei kalbos kampelio, tai vieta ir priemonės klausytis muzikos, groti, šokti.

Statybinių žaidimų kampelis turi būti erdvus, kilimu užtiestomis grindimis, nes vaikai žaidžia ant grindų, be to, kilimas sugeria triukšmą. Šis kampelis nuo kitų gali būti atskiriamas siauromis, neaukštomis lentynėlėmis, kuriose laikomos statybinės detalės, mašinos ir kt. Veikla šiame kampelyje teikia daug džiaugsmo, padeda įgyti meistriškumą statant bei kuriant, skatina sąveiką ir kooperavimąsi.

Stalo žaidimų kampelyje stov.i patogūs staliukai, kėdutės, lentynėlės: konstruktoriams, didaktiniams žaidimams, stalo teatro figūrėlėms ir kitoms priemonėms susidėti.

Medžio darbų kampelyje būtinas specialus darbo stalas, įrankiai, lentynos medienai laikyti. Vasaros metu jį galima įrengti pavėsinėje.

Gamtos kampelis tai vieta gėlėms auginti, daiginti įvairius augalus, įkurti akvariumą ir terariumą.

Kampeliai keliems vaikams, bendra judėjimo, žaidimų erdvė, poilsio kambarys ir salė, galimybė atsitverti sau erdvę širmele, padeda aktyviai bendrauti su vienu ar keliais vaikais, su suaugusiuoju ir išlaikyti savo savarankiškumą. Baldai judami – lengvai tvarkoma, keičiama aplinka. Stalai gali būti įvairaus dydžio,formos, aukščio, kad vaikas galėtų žaisti, ką nors veikti ne tik atsisėdęs, bet ir stovėdamas. Jei grupės patalpos iš dviejų kambarių, patartina įsigyti sustumiamas lovytes, kad vaikų veiklai būtų galima panaudoti ir miegamojo eerdvę. Darželyje įsirengus valgyklėlę, vaikai grupėse nemaitinami, todėl jų erdvę galima sutvarkyti tikslingiau.

Darželyje vaikai daug laiko praleidžia lauke. Vasarą kieme, be smėlio dėžės ir sporto aikštynų, turėtų būti įrengiamos beveik visos pagrindinės zonos įvairiai vaikų veiklai.Priemonės

Daiktai, priemonės turėtų būti patrauklūs, spalvingi, genėtinai įvairūs, dailių formų, pirktiniai bei auklėtojos ir vaikų gaminti, išdėlioti taip, kad keltų pasigėrėjimą. Jie lengvai tvarkomi, keičiami ir saugomi. Tikslinga turėti po kelis variantus tos pačios rūšies priemonių, bet skirtingo sudėtingumo.Vertėtų naudoti modernią techniką – mikroskopą, video ir audio aparatūrą, kompiuterius ir kt., bei paprasčiausias buitines ir gamtos priemones – akmenėlius, kankorėžius, sėklas, miltų – druskos tešlą ir panašiai. Priemones išdėlioti taip, kad jos skatintų vaikus veikti, didintų jų savarankiškumą, joms skiriama pastovi vieta, kad vaikai jas lengvai surastų, galėtų patys pasiimti ir vėl padėti į vietą. Naudotinos priemonės, teikiančios galimybes savikorekcijai – leidžiančios pačiam pastebėti klaidą, netikslumą ir jas ištaisyti. Parinktos priemonės turi padėti siekti ugdymo tikslų ir aktyvinti vaikų intelektą.Auklėtojos bendravimas ir bendradarbiavimas su vaikais ir tėvais

Vaikų vystymosi sėkmė labai priklauso nuo šilto emocinio klimato grupėje, vaiką supančių taurių, dvasingų žmonių. Todėl svarbiausias vaidmuo ikimokyklinėse įstaigose yra auklėtojos. Auklėtojos darbas – atsakingas, reikalaujantis kantrybės ir pasiaukojimo. Pedagogo uždavinys – netiesiogiai vadovauti vaikų veiklai: paruošti įvairiapusę

aplinką, padėti vaikams rinktis veiklą, į ją įtraukti, pasiūlyti gerų idėjų, sumanymų saviraiškai, kūrybai, tyrinėjimams, ką nors veikti drauge su jais, atliepti jų norus, interesus, sumanymus, taip padedant vaikams ,,augti”- plėsti savo patyrimo lauką, ugdytis ir tobulinti įvairius gebėjimus, socializuotis ir kt.

Pedagogai stengiasi kasdien ugdyti vaikų atsakomybę už savo poelgius, veiksmus, žodžius, skatinti pagalbą ir pagarbą artimui, asmeninę iniciatyvą. Darbe su vaikais visuomet pabrėžiami lygiateisiškumo bei demokratijos principai.

Auklėtoja gerbia vaikus, jiems dėmesinga, širdinga, palanki, nuoširdžiai domisi vaiku, stengiasi jį ppažinti. Leidžia vaikams patiems siūlyti, spręsti, rinktis veiklą, atlikimo būdą, priemones. Pastebėjusi, kad vaiko sprendimas gali būti žalingas jam ar kitiems, kad jis nepajėgs įgyvendinti sumanymo iki galo ir pan., auklėtoja padeda vaikui nuspręsti, atlikti, kam nors pasiryžti, pateikdama keletą pasiūlymų, idėjų, naudingos informacijos. Suteikdama sprendimo, pasirinkimo, veiklos laisvę, auklėtoja kartu nustato ir vaikų veiklos ribas, neleidžia jiems nukrypti nuo socialinių normų. Auklėtoja dažniau atkreipia dėmesį ir skatina tinkamo elgesio apraiškas, įvertina net minimalias vaikų pastangas, pabrėžia vaiko pasiekimus bei ssėkmes, ypač tose srityse, kur jis turi keblumų. Vaikui nusikaltus, auklėtoja neigiamai vertina jo poelgį, o ne patį vaiką. Ji stengiasi tapti vaikų grupės nariu, dalijasi su jais savo asmeniniais džiaugsmais ar išgyvenimais, patyrimu ir kt. Ji visuomet išklauso vaikų ssiūlomas idėjas, stengiasi visas jas įgyvendinti arba prieiti kompromisą. Tuomet vaikai auga: darbingi, iniciatyvūs, savarankiški, gebantys bendrauti, atviri.

Pedagogas turi stengtis užmegzti kontaktus su vaiko tėvais, nelaukdama iniciatyvos iš jų pusės. Tinkamas auklėtojos bendradarbiavimas su tėvais padeda sukurti vaiko ugdymui palankią aplinką, išvengiama tėvų ir darželio pedagogų požiūrio į vaiką skirtingumo; vaikas mato gražaus bendradarbiavimo pavyzdį, palaikantį tėvų ir auklėtojų autoritetą. Auklėtoja įsiklauso į pasiūlymus tėvų, kurie gali patarti vaiko auklėjimo klausimais, stengiasi vaikų labui panaudoti kurioje nors srityje talentingų tėvų paslaugas, mielai priima jų pagalbą. Kartu su tėvais ji aiškinasi ir numato būdus vaiko problemoms spręsti. Auklėtoja vaiko ir tėvų problemas laiko paslaptyje, viešai nediskutuoja. Pripažįsta, kad tėvai turi savo požiūrį, vertinimus, įsitikinimus, vengia išankstinio neigiamo nusistatymo tėvų atžvilgiu, kkai auklėtojos ir tėvų nuomonės nesutampa.

Auklėtojų ir tėvų bendradarbiavimo formos:

o Apsilankymai namuose

o Apsilankymai grupėje

o Pokalbiai su tėvais

o Kasdieninis bendravimas, atvedus ar pasiimant vaiką

o Tėvų susirinkimaiVaikų gyvenimo ritmas

Vaikai jaučiasi saugūs, patenkinti, auga sveiki, neįnoringi, veiklūs, jei jiems sudaromos sąlygos gyventi pagal kiekvieno individualų ritmą. Kiekviena grupė darželyje kuria savitą gyvenimo ritmą ir jo laikosi. Kiekvienam vaikui taip pat sudaromos sąlygos gyventi pagal jo individualų ritmą, jei jis nepažeidžia grupės interesų. Jei yra kitaip, vaikui padedama prisitaikyti prie grupės gyvenimo ritmo mažiausiomis fizinių ir psichinių jėgų pastangomis.

Grupės ggyvenimo ritmą formuoja:

1. Aktyvios vaikų veiklos ir poilsio kaita (sudaromos sąlygos aktyviai vaikų veiklai bei poilsiui, atsižvelgiant į jų amžių ir individualias savybes; išlaikoma pusiausvyra tarp veiklos grupėje ir lauke; tarp aktyvios ir ramios veiklos).

2. Deramas savaimingos ir organizuotos, laisvai pasirenkamos ir siūlomos veiklos santykis.

3. Pakankamai laiko skiriama individualiai veiklai, veiklai nedidelėmis grupelėmis, visos grupės veiklai. Turėtų vyrauti individuali veikla ir veikla nedidelėmis grupelėmis.

4. Fizinę, psichinę ir socialinę vaikų raidą skatinančios veiklos darna (lavinančios kūną; ugdančios vaiko protą; žadinančios emocijas,jausmus; lavinančios valią; skatinančios socializaciją.

5. Derinimas veiklos padedančios įgyti žinių; skatinančios perimti vertybines nuostatas; išmokti įvairių veiklos būdų.

6. Tinkamas kasdienybės ir švenčių ritmas.

Vaikų gyvenimo ritmą ir veiklą derėtų organizuoti taip, kad jie pajustų skirtumą tarp susikaupimo, rimtos veiklos ir atsipalaidavimo, pramogos. Reikėtų sudaryti sąlygas bent trumpam išgyventi šventumo jausmą, šventę intuityviai suvokti kaip savą žmogaus gyvenimo apmąstymą, įprasminimą, o šventumo simbolius ir ritualus-kaip žmogui svarbių vertybių ženklus. Tradicinės pramogos galėtų padėti pajusti atsipalaidavimo, linksmybės nuotaikas.

Veiklą, vaikai renkasi skirtingai – pagal savo norus. Auklėtoja leidžia jiems pasirinkti norimą veiklą, jiems netrukdo, tik pataria, paaiškina ar padeda. Pasirinkdami priimtiną veiklą, vaikai išreiškia save. Veikloje atsiskleidžia jų nuotaika, charakterio bruožai. Auklėtoja visuomet pagirdavo kiekvieną vaikų darbelį. Taip ji kelia vaikų pasitikėjimą savimi.

Pagrindinė vaikų veikla ddarželyje yra žaidimas. Kaip ir veiklą taip ir žaidimus vaikai renkasi skirtingai. Ikimokyklinio amžiaus vaikas žaidžia su daiktais, žodžiais, mintimis. Žaidimas – ypatinga vidinė vaiko būsena. Dėl to jis visada natūralus, laisvas, savaime teikia vaikui malonumo. Tai vaiko saviauklos, lavinimosi bei savo ryšių su aplinka organizavimo ir formavimo mechanizmas, būdas.

Žaidimų, meninės, darbinės, pažintinės, švietėjiškos ir komunikacinės veiklos metu itin didelis dėmesys skiriamas šių veiklų sąryšingumui. Kasdien dirbama su konkrečia tema, kuri keičiama kas savaitę ar dvi savaites. Tema vaikų veiklai – tai būdas žadinti vaikų kūrybingumą, padėti atsiskleisti jų gabumams, į visumą susieti vaikų išgyvenimus, atradimus, praplėsti vaikų pasaulio suvokimą ir patyrimą ( pvz. Pirmąją praktikos savaitę tema buvo profesijos, vaikai „ryto ratelio“ metu su auklėtoja aptaria tą temą ir eina daryti darbelius susijusius su ta tema).

Ikimokyklinio ugdymo metu siekiama, kad vaikai augtų veiklūs, aktyvūs, todėl sudaromos visos galimybės vaikams tyrinėti, išbandyti save, atrasti ir sužinoti. Siekiant šių tikslų organizuojamos ekskursijos, išvykos, darbinis ir fizinis lavinimas. Ypatingas dėmesys skiriamas tokių vaiko gebėjimų ugdymui, kurie svarbūs realiam asmens gyvenimui ir ugdymosi tęstinumui. Kiekvienam vaikui sudaromas individualus vaiko ugdymo planas, kuriame numatomi pagrindiniai ugdymo tikslai bei pedagogo ir vaiko motinos atsakomybė ir įsipareigojimai. Ugdymo planas leidžia stebėti ir vertinti vaiko raidą bbei padidinti motinos ir pedagogo atsakomybę už kryptingą vaiko vystymąsi.

Labai didelis dėmesys skiriamas kalbos ugdymui. Darželio pedagogai remiasi nuostatomis, kad kalba – tai vaiko esybė. Jos lavinimo negalima atsieti nuo vaiko kasdienio gyvenimo ir patirties.

Bendrieji vaiko kalbos lavinimo tik.slai:

o formuoti požiūrį į gimtąją kalbą, kaip į tautos savastį, jos vienybės išraišką, rodant jos ryšį su tautos būdu, galvosena, pasaulėvaizdžiu ir pasaulėjauta;

o sudaryti sąlygas kalbos kaip aplinkos savito suvokimo ir pažinimo priemonės vartojimui;

o padėti vaikui perimti gimtosios kalbos etninį raiškos paveldą, siejant kalbos lavinimą su dvasiniu vaiko tobulėjimu bei kalbine dorove;

o skatinti kasdienį bendravimą bei informacijos perteikimą turtinga, spalvinga ir gyva savo kalba, atspindinčia vaiko būsenas, atvirą reagavimą į situacijas;

o puoselėti gyvąjį tarmišką vaikų kalbėjimą – kalbos jausmo mokyklą;

o naudoti tautosaką ir grožinę literatūrą kalbos suvokimo tobulinimui bei žodžio reikšmės įvairovės atskleidimui.

Specifiniai vaiko kalbos lavinimo tikslai:

o Sudaryti sąlygas kalbėjimo įgūdžių formavimuisi, kalbinės patirties įgijimui, kalbos jausmo, kalbinės intuicijos atsiradimui ir plėtojimuisi;

o Puoselėjant sugebėjimą klausyti ir kalbėti, skatinti vaikų kalbinį aktyvumą;

o Padėti formuotis vaiko individualiai šnekai, spontaniškai išraiškai, pratinant sakyti tai, ką galvoja;

o Formuoti rašytinės kalbos – raštingumo pamato – prielaidas;

o Skatinti kalbinę raišką derinti su raiška vaizdu, judesiu, mimika;

o Padėti perprasti kalbėsenos sąsajas su vieta, laiku, darbo bei šeimyninėmis apeigomis, kalbančiaisiais ir pan.;

o Žadinti malonius išgyvenimus kalbant natūralia, melodinga gimtąja kalba, skatinti grožėjimąsi ir

gerėjimąsi ja;

o Atsargiai tikslinti vaiko kalbinės raiškos priemones, skatinti tikslingą tarseną;

o Per klausimą, skaitymą, kalbėjimą, dainavimą, vesti vaiką į literatūros pasaulį.

Švenčių darželyje neturėtų būti per daug. Derėtų rengti gamtos ritmo, kalendorines, darbo šventes, kai kurias tautos šventes. Galėtų būti švenčiami vaikų gimtadieniai ar savos darželio šventės.

IŠVADOS

Ikimokyklinio ugdymo metu siekiama, kad vaikai augtų veiklūs, aktyvūs, todėl sudaromos visos galimybės vaikams tyrinėti, išbandyti save, atrasti ir sužinoti. Siekiant šių tikslų organizuojamos ekskursijos, išvykos, darbinis ir fizinis lavinimas. Grupės kambarys taip pat pritaikytas diferencijuotam vaikų uugdymui: jis suskirstytas į veiklos kampelius, kurie skirti žaidimams, tyrinėjimas, “mokslui”, judėjimui, menui.

Vaikų darželio programoje ,,Vėrinėlis” vaiko ugdyme didelis dėmesys skiriamas supančiai aplinkai. Tai ugdomoji inspiruota aplinka. Tai liečia ir priemones. .,,Vėrinėlio” programoje priemonės funkcionalios, ugdančios vaiko intelektualumą jos gali būti pirktinės ar pačių pagamintos.

Vaikų gyvenimo ritmas svarbus ugdymo elementas.

,,Vėrinėlio” programoje auklėtoja turi stengtis sukurti tokią aplinką kuri lemia visapusišką vaiko asmenybės vystymąsi, didelis dėmesys skiriamas bendradarbiavimui su šeima.

LITERATŪRA

Monkevičienė O. Vėrinėlis. Knyga auklėtojai, V.,-1995

Monkevičienė O. Vaikų darželių programa Vėrinėlis, VV.,- 1993