UGDYTINIŲ POŽIŪRIS Į ŠEIMYNINĮ GYVENIMĄ

Turinys

Įvadas

1. Šeima ir jos raida

1.1. Šeimos vaidmuo visuomenėje

1.2. Šeimos funkcijos

1.3. Šeimos tikslai ir principai

2. Šeimos psichologinis klimatas

3. Santuoka

4. Ugdytinių požiūrio į šeimyninį gyvenimą analizė

4.1. Tyrimo metodika

4.2. Tyrimo rezultatai

Išvados

Literatūra

Įvadas

Šeima – tai lyg maža valstybė, kurioje yra tam tikri įstatymai, papročiai, pareigos ir pan. Bendras gyvenimas moko sutuoktinius derinti savo charakterius, rūpintis vienas kitu.

Tema: Ugdytinių požiūris į šeimyninį gyvenimą

Tikslas: Išsiaiškinti ugdytinių požiūrį į šeimyninį gyvenimą

Uždaviniai: 1. Išanalizuoti sspecialiosios mokyklos ir bendrojo lavinimo mokyklos vyresniųjų klasių mokinių požiūrį į šeimą.

2. Išsiaiškinti kokį požiūrį į šeimą lemia lytis.

Tyrimo objektas: Vyresniųjų klasių mokinių požiūris į šeimą.

Tyrimo metodai: anketinė apklausa.

Rengiant šį darbą buvo atidžiai išnagrinėta darbo tema, tačiau apie specialių poreikių asmenų šeimas literatūros nėra. Buvo renkama informacija pagal pasirinktą temą, t.y. šeima ir jos raida, šeimos psichologinis klimatas, santuoka ir pan. Sukaupta informacija surasta naudojant šeimos pedagogiką, psichologijos knygas, kai kur panaudotos asmeninės žinios, patirtis ((žiūrėti darbo dalyje Literatūra).

Tema „Ugdytinių požiūris į šeimyninį gyvenimą“ yra aktuali ir reikšminga šiandieninėje visuomenėje, kadangi šeima yra visuomenės pagrindas. Šiuo metu vis daugėja skyrybų, tad įdomu išsiaiškinti mokinių požiūrį į šeimą.

Darbo struktūra:

Įvadas

Literatūrinė analizė

1 Šeima ir jos raida

2. Šeimos psichologinis klimatas

3. Santuoka

Tyrimo analizė

1 Tyrimo metodika

Išvados

Literatūra

Priedai

1. Šeima ir jos raida

Šeimos vaidmuo visuomenėje

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje rašoma: „ Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“ (׀׀׀ sk. 38 str.).

Lietuvoje šeimos santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos konstitucija, Lietuvos respublikos civilinis kodeksas ir kiti įstatymai. Šeima – visuomenės pagrindas, nėra šeimos – nėra valstybės. Šeima – tai maža valstybė, kurioje tėvai tampa savo vaikų auklėtojai. Tėvai perduoda savo atžaloms šeimos bei tautos tradicijas.

Miškinis (2003) teigia, kad šeimos gyvenimas – tai ne vienkartinis aktas, bet ilgai trunkąs vientisas procesas. Bendras gyvenimas moko sutuoktinius derinti savo charakterius, rūpintis vienas kitu ir šeimos reikalais. DDar Miškinis (2003) teigia, kad šeima nėra paprasta bendruomenė, ji yra asmenų bendrija, kurią sieja giminystės, atsakomybės ir globos saitai, patvirtinti įstatymais ir socialiai pripažinta tvarka.

Lietuvos Respublikos Prezidentas A. Smetona sakė, kad: „ tauta yra stipri, kai gerai auklėjama, vyresnieji veda, o jaunesnieji klauso ir mokosi, kad patys paskum būtų vyresni ir taptų vadais“ ¹.

Šeimos funkcijos

Miškinis (2003) teigia, kad šeimos funkcijas suprantame kaip sutuoktinių ar kitų jos narių (vaikų, senelių) poreikių tenkinimą ir pareigų vienų kitiems (tėvų vvaikams, vaikų tėvams ir kt.) atlikimą. Svarbiausia šeimos funkcija yra laimės siekimas. Kitos šeimos funkcijos (pagal Miškinį):

• Žmonių giminės tęsimas. Kiekviena šeima nori prasitęsti save vaikuose. Gimdyti vaikus yra moralinė būtinybė, nes vaikai teikia daug džiaugsmo, stiprina šeimą tuo pačiu ir tautą. Dabartinėje šeimoje auginama 1 ar 2 vaikai.

¹ Smetona, A. (1992).Pasakyta parašyta. Kaunas P .4.

• Vaikų socializacija ir auklėjimas. Socializacija – tai visuomeniškai vertingos asmenybės formavimas per ugdymą ir aplinkos veiksnius. Šeima yra pirmoji vaiko auklėjimo institucija, kurioje auklėjimas vyksta nenutrūkstamai ir nuolat koreguojamas.

• Ūkinė – ekonominė šeimos funkcija. Ji yra susijusi su materialiais šeimos poreikiais.

Materialinis nepriteklius griauna šeimos laimę.

• Reakrecija. Tai laikas skirtas šeimos narių poilsiui. Buvimas kartu suartina šeimos narius.

• Bendravimas. Bendraudami šeimos nariai keičiasi informacija, kartu sprendžia iškilusias problemas, sukuria palankią emocinę terpę.

• Lytinių poreikių tenkinimas. Lytinio gyvenimo harmonija gerina sutuoktinių tarpusavio santykius.

• Tautos etoso tęstinumas. Etosas – tai istorinis paveldas, siejantis kiekvieną mūsų su praeitimi.

Šeimos tikslai ir principai

Šeimos tikslai (pagal Miškinį):

• Kurti demokratišką ir savarankišką šeimą, kuri pagrįstos šeimos narių tarpusavio globa ir atsakomybe, užtikrinančios kartų kaitą.

• Padėti šeimoms įgyvendinti pagrindines šeimos funkcijas, kurti sąlygas, kurios padėtų stiprinti šeimas.

• Padėti šeimoms ugdyti kritiškai mąstantį žmogų.

• Padėti šeimai ugdyti demokratišką žmogų, gerą Lietuvos valstybės pilietį.

Šeimos politikos principai (pagal Miškinį):

• teikti visokeriopą paramą šeimai;

• aprėpti visas Lietuvos šeimas;

• užtikrinti ssocialinių šeimos saugumą;

• teikti šeimoms diferencijuotą paramą pagal realius poreikius;

• kiti.

2. Šeimos psichologinis klimatas

„Šeimos psichologinis klimatas – šeimos emocinių lūkesčių visuma, pasireiškianti kiekvieno nario savitarpio santykių būklės išraiška, kiekvieno šeimos nario pasitenkinimas ar nepasitenkinimas padėtimi“ ( Miškinis, 2003. P. 355)

Šeima yra socializacijos institutas, kuriame sudaromos sąlygos perimti patirtį. Kuo platesnis psichologinis klimatas, tuo šeimos nariai geriau vertina save ir kitus, pasitiki savimi. Šeimoje, kurioje geras psichologinis klimatas, vyrauja darnus šeimos gyvenimas, tarpusavio supratimas, bendravimas. O šeimoje, kurioje psichologinis klimatas blogas, žmogus jaučiasi suvaržytas. Tokioje aplinkoje susidaro daug konfliktų, abejingumas, gali būti ir nepriteklius.

Tinkamas psichologinis klimatas skatina vaikus mokytis, siekti aukštojo išsilavinimo. Nedarnių šeimų vaikai būna ne itin savarankiški, nekūrybingi, pasyvūs arba labai aktyvūs ir pan.

Slogi šeimos aplinka traumuoja vaiko psichiką, todėl ji lėčiau bręsta. Sakoma, kokioje šeimoje augo, tokia bus vaiko šeima.

Didelę reikšmę šeimos psichologiniam klimatui turi tarpusavio bendravimas. Bendraujant sukuriama žmogaus socialinė esmė. Juk tik bendraujant žmonės suartėja, supranta vienas kitą. Bendravimas – tai žmonių keitimas informacija.

Šiuo metu šeimai yra suteikiamos psichologinės paramos (konsultacijos). Psichologinės paramos šeimai rūšys:

● Individuali parama. Tai parama skirta visai šeimai ir individualiai asmeniui. Jei specialistai dirbtų tik su vienu šeimos nariu, gautų informaciją apie santykius šeimoje netikslius ir iškreiptus.

● Parama sutuoktinių porai. Tai parama skirta tik sutuoktiniams.

● Grupinis sutuoktinių porų konsultavimas. Vienos poros padeda kitoms. Tačiau iškyla sunkumų – sutuoktiniai pamiršta savo problemas. Tokioje konsultacijoje didelis vaidmuo tenka psichologui.

● Šeimos grupinis konsultavimas. Šioje konsultacijoje dalyvauja ne tik sutuoktiniai, bet ir likusieji šeimos nariai.

3. Santuoka

„Santuoka – tai istoriškai nulemta, visuomenės įteisinta ir reglamentuota vyro bei moters santykių forma, apibrėžianti jų teises ir pareigas vieno kitam bei vaikams“(Miškinis, 2003. P.67).

Naujajame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse santuoka apibūdinama :“ Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius“². Santuoka yra sukuriama tam, kad būtų apsaugoti sutuoktinių ir jų vaikų teisės.

Santuoka priklauso nuo jos motyvų ir tikslų. A. Tavit nurodo tokias šeimos kūrimo motyvų grupes ³:

1. Labai svarbūs motyvai:

• meilė, noras visą laiką būti su mylimu žmogumi;

• siekimas savarankiškai gyventi;

• noras turėti vaikų.

2.Svarbūs motyvai:

• noras ikivedybiniams lytiniams santykiams suteikti teisinį pagrindą;

• nėštumas.

3. Nesvarbūs motyvai:

• noras turėti vedusio žmogaus statusą;

• baimė likti vienišam;

• kita.

Viena iš sudaromos santuokos sąlygų yra amžius. Tuoktis galima sulaukus tam tikro amžiaus (Lietuvoje 18m.). Jis nustatomas, atsižvelgiant į ekonomines, biologines, klimatines ir juridines sąlygas. Vyrauja tokia nuomonė, kad ankstyvos santuokos

yra netvirtos ( kaip rodo statistika, kad beveik pusę jų išyra per pirmą bendro gyvenimo dešimtmetį). Miškinis (2003) teigia, kad mūsų šalyje vidutinis moterų santuokos amžius mediana yra 21,8 metų, o vyrų – 24,2 metų.

² Valstybės žinios. (200). Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. D. ׀׀. Santuoka. Nr. 74, 3-7p. P. 79

³ Tavit, A. (1982). Besituokiančiųjų ir besiskiriančiųjų vedybiniai motyvai. Aktualios šeimos ir auklėjimo problemos. Vilnius. P. 174-182.

4. Ugdytinių požiūris į šeimyninį gyvenimą analizė

4.1. Tyrimo metodika

Tyrimui buvo naudota anketinė apklausa, kkurioje buvo pateikiama 10 klausymų. Tiriamieji: Šiaulių J. Laužiko specialiosios mokyklos 9 klasės mokiniai ir Šiaulių „Saulėtekio“ vidurinės mokyklos 9 klasės mokiniai. Apklausoje dalyvavo 24 mokiniai: 9 iš Šiaulių J.Laužiko specialiosios mokyklos ir 15 iš Šiaulių „Saulėtekio“ Vidurinės mokyklos.

4.2. Tyrimo rezultatai

Norint išsiaiškinti, ką aukštesniųjų klasių mokiniai galvoja apie šeimą, buvo atliktas tyrimas, kurio metu apklausti specialiosios mokyklos mokiniai ir bendro lavinimo mokyklos mokiniai. Tyrime dalyvavo 38% berniukų ir 62% mergaičių.

4.2.1. Respondentų nuomonės ar reikia kurti šeimą analizė

Net 96% aapklaustųjų teigė, kad šeimą reikia kurti. Tik viena Šiaulių „Saulėtekio“ vidurinės mokyklos mergaitė atsakė neigiamai (4%). Savo nuomonę ji pagrindė tuo, kad ne visiems žmonėms reikia šeimos, artimų žmonių.

Nors tiek Šiaulių J.Laužiko spec. mokyklos mokiniai ir Šiaulių „Saulėtekio“ vidurinės mmokyklos mokiniai pritaria nuomonei, kad reikia kurti šeimą, tačiau išsiskyrė nuomonės, kodėl yra kuriama šeima.

Dauguma Šiaulių J.Laužiko spec. mokyklos mokinių teigė, kad šeima kuriama dėl meilės (33%) ir vaikų (22%). Tačiau net 22% apklaustųjų nepagrindė savo nuomonės, kodėl yra kuriama šeima. Tiek pat procentų apklaustųjų nurodė kitas priežastis.

Šiaulių „Saulėtekio“ vidurinės mokyklos mokinių pagrindinės šeimos kūrimo priežastys: giminės pratęsimas (40%), meilė (27%), atsakomybė (13%). 7% apklaustųjų teigia, kad šeimos kūrimui įtakos turi visuomenė. 13% respondentų nurodė kitas šeimos kūrimo priežastis.

4.2.2. Respondentų nuomonės ar reikia kartu pagyventi prieš santuoką analizė

Visi Šiaulių „Saulėtekio“ vidurinės mokyklos mokiniai (100%) teigia, kad prieš santuoką reikia kartu pagyventi. Jie teigia, kad reikia pažinti vienas kitą.

Šiaulių J.Laužiko spec. mokyklos mokinių nuomonės išsiskyrė. 78% aapklaustųjų pritaria, kad prieš kuriant šeimą reikia kartu pagyventi. Jie taip pat, kaip ir vidurinės mokyklos mokiniai teigia, kad reikia vienas kitą pažinti, tačiau ne visi pagrindė savo nuomonę. 22% apklaustųjų teigia, kad nebūtina, tačiau savo nuomonės nepagrindžia.

4.2.3. Respondentų nuomonės apie santuokos amžių analizė

Šiaulių „Saulėtekio“ vidurinės mokyklos mokinių vidutinis moterų santuokos amžius mediana yra 24,6 metų, o vyrų – 24,7 metų. Moters ir vyro santuokos amžius yra vienodas.

Šiaulių J.Laužiko spec. mokyklos mokinių vidutinis moterų amžius mediana yra 22,5 mmetų, o vyrų – 24,6 metų. Jų teigimu vyras turi būti vyresnis už savo žmoną.

4.2.4. Respondentų nuomonės apie santuokos motyvus analizė

Iš pasiūlytų šeimos kūrimo motyvų respondentai turėjo išsirinkti vieną, jų manymų svarbiausią. Tiek Šiaulių J.Laužiko spec. mokyklos mokiniai, tiek Šiaulių „Saulėtekio“ vidurinės mokyklos mokiniai pagrindinį šeimos kūrimo motyvą nurodo meilę ( 96%), tačiau keletas respondentų nurodo vaikus (4%).

4.2.5. Respondentų šeimų analizė

Šiaulių J. Laužiko spec. mokyklos mokinių didžiąją dalį sudaro pilnos šeimos (55%). Nepilnos šeimos: mama ir vaikai sudaro 33%, o tėvai ir vaikai 12%.

Šiaulių „Saulėtekio“ vidurinės mokyklos mokinių šeimas, kaip ir spec. mokyklos mokinių šeimas, didžiąją dalį sudaro pilnos šeimos (60%). Nepilnos šeimos – mama ir vaikai sudaro 27%. Nepilnų šeimų tėvo ir vaikų nėra. Tačiau yra kitokių (13%) šeimų, pavyzdžiui: močiutė, tėvas, vaikai ir pan.

4.2.6. Respondentų nuomonės apie buities darbų atlikimą analizė

Išsiskiria požiūriai tarp berniukų ir mergaičių. Mergaitės pasirinko arba dalintis darbus (30%), arba dirbi kartu (70%). Dauguma berniukų dalintųsi darbus su žmonomis (40%), kiti dirbtų kartu (20%). Berniukų tarpe atsirado ir tokių, kurie buities darbus palieka žmonoms (20%) ar net patys dirbtų (20%).

Spec. mokykloje nuomonių skirtumas dar didesnis. Net 80%mergaičių mano, kad buities darbus šeimoje turi atlikti vyrai. Tik maža dalis (20%) mmano, kad vyras ir žmona turi dalintis darbus. Berniukai mano, kad šeimoje buities darbus turi atlikti jie patys (50%). 25% mano, kad turi dalintis. Kiti likusieji 25% mano, kad turi dirbti kartu.

4.2.7. Respondentų nuomonė apie vaikų auklėjimą analizė

Šiaulių „Saulėtekio“ vidurinės mokyklos mergaitės mano, kad šeimoje vaikus turi auklėti abu tėvai (100%). Dauguma berniukų galvoja taip pat (80%). Tačiau 20% mano, kad vaikus turi auklėti mama.

Šiaulių J.Laužiko spec. mokyklos berniukai teigia, kad vaikus šeimoje turi auklėti abu tėvai (100%), dauguma mergaičių galvoja taip pat (80%). Tačiau tarp mergaičių atsirado manančių, kad vaikų auklėjimas šeimoje turi priklausyti tik mamai (20%)

4.2.8. Respondentų nuomonė apie šeimoje vyraujančius santykius analizė

Šeimoje vyraujantys santykiai, respondentų nuomone, yra draugiškumas (35%), atvirumas (30%) ir gera nuotaika (21%). Taip mano ir Šiaulių J.Laužiko spec. mokyklos mokiniai, tačiau tarp jų buvo manančių ir kitaip. Gal nesuvokė šių žodžių prasmės. Nei vienas Šiaulių J.Laužiko spec. mokyklos mokinys nenurodė kitų santykių, kurie galėtų vyrauti šeimoje.

4.2.9. Respondentų nuomonė apie savo gyvenimo partnerį analizė

Šiaulių J.Laužiko spec. mokyklos mergaitės norėtų, sukurti šeimą su tokiu žmogumi:

• geras;

• mylintis;

• draugiškas;

• nesmurtaujantis;

• negeriantis ;

• mylintis tėvas;

• kita.

O berniukai:

• graži;

• švelni;

• negerianti;

• draugiška;

• kkita.

Šiaulių „Saulėtekio“ vidurinės mokyklos mergaitės savo gyvenimo partnerį įsivaizduoja:

• mylintis;

• geras;

• protingas;

• mylintis vaikus;

• nuoširdus;

• atsakingas;

• negeriantis;

• kita.

Berniukai savo gyvenimo partnerę įsivaizduoja tokią:

• gera;

• graži;

• protinga;

• mylinti vaikus;

• turinti savo nuomonę;

• mylinti vaikus;

• kita.

Išvados

1. Tiek Šiaulių J.Laužiko spec. mokyklos mokinai, tiek Šiaulių „Saulėtekio“ vidurinės mokyklos mokiniai apie šeimą galvoja labai panašiai. Tik gal kai kuriais atvejais, Šiaulių J.Laužiko mokyklos mokiniai galvoja labai lengvabūdiškai. Respondentų būsimoms šeimoms įtakos turi dabartinės jų šeimos.

2. Lytis požiūriui į šeimą neturi didelės įtakos. Tiek berniukai, tiek mergaitės apie šeimą galvoja panašiai. Gal tas skirtumas šiek tiek ryškesnis tarp Šiaulių J.Laužiko spec. mokyklos berniukų ir mergaičių. Nuomonės išsiskyrė dėl buities darbų atlikimo. Šiaulių J.Laužiko spec. mokyklos dauguma mergaičių teigia, kad namų ruošos darbus turi atlikti vyrai. Taip pat mano ir dauguma berniukų.

Literatūra

1. Miškinis, K. (2003). Šeima žmogaus gyvenime. Kaunas.

2. Smetona, A. (1992). Pasakyta parašyta. Kaunas P .4.

3. Tavit, A. (1982). Besituokiančiųjų ir besiskiriančiųjų vedybiniai motyvai. Aktualios šeimos ir auklėjimo problemos. Vilnius. P. 174-182.

4.Valstybės žinios. (200). Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. D. ׀׀. Santuoka. Nr. 74, 3-7p.

P. 79