Baltijos jūros valstybių taryba

BALTIJOS JŪROS VALSTYBIŲ TARYBA (BJVT)

Baltijos Jūros Valstybių Taryba įkurta 1992 m. Kopenhagoje kaip neformalus regioninis politinis forumas, kurio pagrindinis tikslas – paskatinti integracinius procesus ir užmegzti tamprius bendradarbiavimo ryšius geopolitiškai pakitusiame regione. Ilgainiui BJVT transformavosi į regioninę politinę organizaciją, turinčią savo struktūrą.

BJVT nariai – 11 valstybių (Danija, Estija, Islandija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Norvegija, Rusija, Suomija, Švedija, Vokietija) ir Europos Komisija. Oficiali kalba – anglų.

Aukščiausias BJVT organas yra kasmetinės Užsienio reikalų ministrų sesijos, kurių metu priimamas bendras politinis ddokumentas. Tarpsesijiniu laikotarpiu dirba Vyresniųjų pareigūnų komitetas (VPK). Tarybai pirmininkaujama rotacijos principu. Pirmininkavimo laikas – 1 metai. BJVT užsienio reikalų ministrų 12 sesijoje Poryje nuspręsta užsienio reikalų ministrų susitikimus rengti kas du metai. Ateinantis susitikimas vyks Lenkijoje 2005 metais. 2004 metais BJVT sesija, kurios metu narėms atstovaus viceministrai, vyks V Baltijos jūros šalių vyriausybių vadovų susitikimo išvakarėse Estijoje birželio mėnesio pabaigoje.

Nerašytu susitarimu BJVT pirmininkavimą sutarta tęsti rotacijos principu pagal pirmojo organizacijos dešimtmečio pirmininkavimo tvarką. Šiuo metu BJVT Troika (pirmininkaujančios ššalys) sudaro Suomija (2002-2003), Estija (2003-2004) ir Lenkija (2004 – 2005). 2003-2004 m. pirmininkavimą BJVT perėmė Estija.

BJVT įkurtos trys darbo grupės: Ekonominio bendradarbiavimo, paramos demokratinėms institucijoms ir branduolinės bei radiacinės saugos. 2003-2004m. Lietuva pirmininkauja paramos demokratinėms institucijoms darbo ggrupei. BJVT rėmuose veikia keletas laikinai sukurtų darbo grupių ir padalinių transporto, vaikų problemų, informacinės visuomenės, energetikos, aplinkosaugos, kultūros paveldo, švietimo, intelektualinės nuosavybės, muitinių ir pasienio bendradarbiavimo klausimais ir du Baltijos jūros valstybių vyriausybių vadovų sprendimu įsteigti padaliniai – Pajėgos kovai su organizuotu nusikalstamumu ir Pajėgos kovai su užkrečiamomis ligomis. BJVT glaudžiai bendradarbiauja su visu tinklu partnerių organizacijų – Baltijos jūros parlamentarų bendradarbiavimo organizacija (BSPC), VASAB 2010 (erdvinis planavimas), BCCA (prekybos rūmų asociacija), BSSSC (BJR regionų bendradarbiavimo organizacija), Baltijos miestų sąjunga (UBC), HelCom (jūros aplinkos apsauga), Baltijos plėtros forumu ir kitomis regione veikiančiomis organizacijomis.

1994 m. įkurta BJVT Komisaro demokratinėms institucijoms ir žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, institucija. Komisaro būstinė – Kopenhagoje. 2000 m. pakeistas Komisaro mandatas ir ppavadinimas – BJVT Komisaras Demokratijos plėtrai. Komisaro mandatas baigiasi 2003.09.30. Sutarta, jog dabartinė komisarė Helle Degn dirbs iki 2003.12.31 ir institucija, kaip atlikusi savo misiją, bus uždaroma.

1998 m. – Lietuvos pirmininkavimo BJVT metu – Stokholme įkurtas Nuolatinis BJVT Sekretoriatas, šiuo metu jau tapęs didžiausia įvairiašakio bendradarbiavimo ryšių duomenų baze regione.

Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu (1998-1999) į BJVT priimti pirmieji stebėtojai: Ukraina, JAV, Prancūzija ir JK. Norvegijos pirmininkavimo laikotarpiu (1999-2000) – Italija, Vokietijos (2000-2001) – Nyderlandai.Rusijos pirmininkavimo metu 2001 m. gruodžio 66 d. stebėtojo statusas suteiktas Slovakijai.

Baltijos valstybių Vyriausybių vadovų forumai

Papildomą impulsą Baltijos regiono bendradarbiavimui suteikė 1996 m. Visbyje (Švedija) įvykęs I-asis Baltijos valstybių Vyriausybių vadovų susitikimas, pakėlęs politinę regioninio bendradarbiavimo svarbos kartelę (nuo to laiko Baltijos valstybių Vyriausybių vadovai susitinka kas 2 metus). EK susitikime pristatė Baltijos Jūros Regioninę Iniciatyvą. Ten pat Ministrai Pirmininkai įkūrė savo asmeninių atstovų padalinį organizuoto nusikalstamumo kontrolės klausimais (“Task Force on Organized Crime”).

2000 m. Baltijos jūros valstybių Vyriausybių vadovų susitikime Koldinge (Danija) Ministrai Pirmininkai įkūrė savo asmeninių atstovų padalinį užkrečiamų ligų kontrolės klausimais (“Task Force on Communicable Disease Control”). Koldinge taip pat priimtas sprendimas, kokybiškai keičiantis BJVT statusą: pažymėdami regioninio tarpvyriausybinio bendradarbiavimo svarbą, atsižvelgdami į išaugusius tokio bendradarbiavimo mastus ir siekdami toliau didinti regiono konkurencingumą pasaulyje, Ministrai Pirmininkai įpareigojo Užsienio reikalų ministrus koordinuoti visų sričių regioninį bendradarbiavimą. Taigi, neformalus pagrindinis regiono politinis forumas tampa bendradarbiavimą koordinuojančia ir konsoliduojančia institucija.

BJVT ir ES Šiaurinio Matmens iniciatyva

BJVT, kaip regioninį bendradarbiavimą koordinuojantis forumas, aktyviai parėmė ES Šiaurinio Matmens iniciatyvą ir atnaujinamam Šiaurinio Matmens Veiksmų planui parengė regiono prioritetinių projektų sąrašą. BJVT pasiūlė Europos Komisijai pasinaudoti savo struktūromis, įdirbiu ir ryšiais su kitomis regioninėmis organizacijomis, siekiant efektyviai įgyvendinti ŠM Veiksmų planą. Antroji ES Užsienio reikalų ministrų, EK ir 7 ššalių partnerių atstovų konferencija Šiaurinio Matmens tema, įvykusi 2001 04 09 Liuksemburge pasveikino BJVT indėlį į ŠM Veiksmų plano vystymą.

Bendrų Lietuvos – Kaliningrado srities projektų įtraukimas į Šiaurės Matmens Veiksmų planą padėjo atkreipti dėmesį į šios RF srities problematiką ES plėtros kontekste. Projektai rengti ekologijos (Skirvytės žiočių gilinimas), sveikatos apsaugos (bendras AIDS prevencijos centras Klaipėdoje ir Kaliningrade), transporto (Via Hanseatica ir IX D koridorius) ir pasienio pareigūnų mokymo (bendri projektai su RF ir Lenkija) srityse, iš kurių labiausiai pasistūmėjo transporto kelių projektai.

Švedijos iniciatyva ir Rusijos pirmininkavimo metu buvo paskirtos BJVT sektorius vedančios šalys (sector-lead countries) kiekvienam BJVT prioritetų sąrašo sektoriui pagal Europos Komisijai pateiktą “Prioritetų ir projektų Šiaurės Matmens veiksmų planui sąrašą”. Lietuva koordinuoja transporto sektoriaus įgyvendinimą, Estija – aplinkos sektorių, Latvija – ekonominio bendradarbiavimo skatinimo sektorių.

Atsižvelgdama į regioninių organizacijų ir atskirų šalių pastabas, 2003 m. birželio pradžioje Europos Komisija pateikė Šiaurės Matmens Veiksmų Plano 2004 – 2006 darbinį variantą. Dokumentas po diskusijų ir pataisymų turėtų būti patvirtintas Europos (ES) Taryboje 2003 metų pabaigoje, pirmininkaujant Italijai.

Baltijos Jūros Valstybių Taryba (angl. – Council of the Baltic Sea States – CBSS) buvo įkurta 1992 m. kovo 6 d. Kopenhagoje, kur Danijos ir Vokietijos iniciatyva susirinko 10-ties BBaltijos jūros valstybių užsienio reikalų ministrai bei Europos Komisijos atstovai ir konstatavo, kad, pasikeitus regiono politiniam žemėlapiui, atsirado galimybė iki tol vyravusį susiskaldymą ir konfrontaciją pakeisti naujais partnerystės ir bendradarbiavimo ryšiais. Nors BJVT iš pradžių atliko regioninio politinio forumo funkciją, tačiau vėliau intensyvėjant regioniniam bendradarbiavimui šioje organizacijoje buvo įkurtos trys darbo grupės – Ekonominio bendradarbiavimo darbo grupė (EBDG) (angl.- Working Group on Economic Cooperation – WGEC), Paramos demokratinėms institucijoms ir Branduolinio saugumo.

Baltijos jūros valstybių taryba – BJVT

Lietuva inicijavo Kaliningrado srities įtraukimą į įvairius bendradarbiavimo Baltijos jūros valstybių tarybos formatus, pagrindinį dėmesį skiriant ekonominio bendradarbiavimo (investicijų ir smulkaus bei vidutinio verslo skatinimas), aplinkosaugos, transporto, švietimo klausimams. Lietuvos pirmininkavimo metu Kaliningrade 1999 m. vasario 17-18 d.d. įvyko Vyresniųjų pareigūnų komiteto (VPK) išvažiuojamasis posėdis.

BJVT rėmuose taip pat organizuotos tarptautinės konferencijos investicijų skatinimo, kaimo turizmo, pilietinio saugumo bei socialiniais klausimais, kuriose dalyvavo ir KS atstovai. Lietuva siekia, kad bendradarbiavimo su KS problematikai ir ateityje būtų skiriamas prioritetinis BJVT dėmesys.

2000 m. rugsėjo 20 d. Kaliningrado valstybiniame universitete buvo iškilmingai atidarytas Eurofakultetas. Lietuva buvo tarp pradinių šio projekto donorių ir šias teises išsaugojo iki šiol. 2002 metais įvertinus Eurofakulteto Kaliningrade projektą, jis iš esmės buvo įvertintas teigiamai.

Ketinama projektą pratęsti dar trejiems metams (2003-2006).

KA ministro L. Linkevičiaus įžanginė kalba, pasakyta konferencijoje „Lietuvos rytų kaimynai: saugumas ir politika” 2002 gegužės 10 d., Karo Akademijoje

Pone pirmininke, garbūs svečiai, ponios ir ponai,

Lietuvos užsienio politikoje visuomet daugiausia dėmesio buvo skiriama gerų kaimyninių santykių ir regioninio saugumo bei stabilumo skatinimui. Todėl šiandien jau esame palankiai visoms suinteresuotoms pusėms išsprendę visus su sienomis ir etninėmis mažumomis susijusius klausimus. Tai visiškai tinka didžiausiam mūsų kaimynui – Rusijos Federacijai, kurios atžvilgiu nuolat akcentuojame ppragmatinį bendradarbiavimą su Kaliningrado sritimi.

Kalbėdami šios dienos konferencijos tema, t.y. apie mūsų rytų kaimynus ir regioninį saugumą, neišvengiamai turime atsižvelgti į platesnį tarptautinio saugumo kontekstą. Todėl negalime nepaminėti po rugsėjo 11-osios globalinėje saugumo aplinkoje vykstančių pokyčių. Rytoj, gegužės 11 dieną, dar kartą prisiminsime siaubingų teroristinių išpuolių Niujorke ir Vašingtone aukas. Kiekvieną kartą nagrinėjant skirtingus ir nenuspėjamus tiek savo pobūdžiu, tiek prigimtimi saugumo iššūkius bus prisimenami tos dienos įvykiai.

Lietuvos ir Rusijos santykiai pasižymi pasitikėjimu, lygiateisiškumu, abipuse nauda ir atvirumu. Lietuva vvisuomet siekė, kad vykstantis dialogas su Rusija saugumo klausimais būtų skaidrus ir nuspėjamas. Daug dėmesio taip pat skiriame Vienos Dokumente ir Įprastinės ginkluotės Europoje sutartyje nurodytų pasitikėjimą ir saugumą stiprinančių priemonių įgyvendinimui.

Lietuvos bendradarbiavimą su Kaliningrado sritimi galima pavadinti sėkmės istorija. MMes nuolat akcentuojame, kad Kaliningrado anklavas turi toliau demilitarizuotis ir gauti naują ekonominį impulsą. Pastaraisiais metais Lietuva siekė padaryti Kaliningrado sritį „galimybių langu“, galinčiu paskatinti platesnį Rusijos ir besiplečiantį Europos Sąjungos bei NATO bendradarbiavimą. Jau šiandien Lietuva formuoja savo santykius su Rusija kaip neatskiriamą NATO ir Rusijos bei ES ir Rusijos partnerystės ir bendradarbiavimo dalį. Lietuva suinteresuota prisidėti prie sklandaus regiono plėtojimo dalyvaudama bendruose projektuose, regioninėse iniciatyvose ir skatindama asmeninius kontaktus. Tai taip pat turėtų sušvelninti Rusijos baiminimąsi, kad ES ir NATO plėtros regionas gali tapti uždaras ir izoliuotas.

Karinėje srityje Lietuva toliau siekia Kaliningrado srities demilitarizavimo. Kalbant apie karinį tranzitą, jis vyksta be didelių problemų. Rusija iš esmės laikosi Lietuvos nustatytų taisyklių. Tačiau Lietuva nėra suinteresuota sutikti su Rusijos pasiūlymais ssudaryti išsamią dvišalę sutartį, kuri sudarytų sąlygas kariniam tranzitui geležinkeliu, oro ir sausumos keliais. Galiojanti teisinė bazė nesuteikia Rusijai automatinės teisės tokiam tranzitui. Mes ir toliau laikysimės tokios politikos, kadangi siekiame išlaikyti laisvas rankas Rusijos karinio tranzito atžvilgiu, kol Lietuva įstos į ES ir NATO. Priešingu atveju, toks dvišalis susitarimas su Rusija galėtų būti kliūtis mūsų kelyje į šias dvi organizacijas. Vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad artėjanti Lietuvos narystė NATO ir ES jokiu būdu nepakeis mūsų siekio bendradarbiauti su šiuo rregionu.

Klausimas dėl Kaliningrado srities ateities gali būti sprendžiamas tik daugiašaliu bendradarbiavimu, įtraukiant visas suinteresuotas šalis: ES, Rusijos Federaciją bei artimiausius regiono kaimynus – Lenkiją ir Lietuvą.

Dabar norėčiau pasidalinti mintimis apie naujas ir pozityvias tendencijas NATO ir Rusijos santykiuose ir jų poveikį saugumui Baltijos regione bei Lietuvos saugumo politikai. Kad ir kokie buvo baisūs rugsėjo 11-osios įvykiai, vis tik jie padarė tam tikrą pozityvų poveikį tarptautiniam bendradarbiavimui tarp NATO įkūnytos euroatlantinės saugumo bendruomenės ir Rusijos Federacijos. Rusija tapo svarbia, galbūt net nepakeičiama JAV vadovaujamos globalinės antiteroristinės koalicijos partnere. NATO savo ruožtu pasiūlė Rusijai naujus santykius, suteikdama jai unikalų statusą „dvidešimtuko“ forume. Šie nauji santykiai apsiribos tam tikromis sritimis, įskaitant taikos palaikymo operacijas, paieškos ir gelbėjimo misijas, pasikeitimą informacija apie masinio naikinimo ginklus ir pan., tačiau šis bendradarbiavimas neapims gyvybiškai svarbių klausimų – 5 straipsnio įsipareigojimų, karinių veiksmų ar plėtros.

Norėčiau pažymėti, kad naujasis forumas nekelia pavojaus Baltijos valstybių saugumo interesams. Priešingai, Rusijos įtraukimas į prasmingą ir pragmatišką bendradarbiavimą didina tarpusavio pasitikėjimą ir stabilumą regione. Tai taip pat yra galimybė Baltijos valstybėms, o ypač Lietuvai, kaip būsimai Aljanso narei, ženkliai prisidėti prie tolesnio NATO ir Rusijos partnerystės stiprinimo.

Gali būti, kad būtent dėl naujo bendradarbiavimo su NATO, griežti ir bekompromisiai Rusijos Federacijos prieštaravimai Aljanso pplėtrai rytų kryptimi tapo nuosaikesni ir dabar kvestionuoja tik NATO plėtros būtinybę. NATO ir Rusijos tarybos įkūrimas ir tolesnis ryšių stiprinimas galiausiai turėtų paskatinti Maskvą geriau suprasti tikrąją NATO plėtros prasmę bei tikslą ir taip atsikratyti klaidingo įvaizdžio, jog Aljanso plėtra į rytus reiškia politinį Rusijos sutriuškinimą. Tai taip pat turėtų paskatinti išsižadėti šaltojo karo mąstymo stereotipų, vis dar tebegyvuojančių kai kuriuose Rusijos politinio ir karinio elito sluoksniuose. Besikeičianti Rusijos pozicija taip pat paskatino kai kurias NATO Europos valstybes peržiūrėti savo dvejojančias pozicijas dėl trijų Baltijos valstybių priėmimo paisant „Rusijos saugumo interesų“.

Turint galvoje šiuos argumentus, galima tęsti toliau ir daryti prielaidą, jog NATO plėtra bus naudinga visoms suinteresuotoms šalims ir labiau pagerins tarp NATO ir Rusijos vykstantį dialogą. Tapusi NATO nare Lietuva šioje srityje įgis unikalią galimybę įnešti savo pozityvų indėlį. NATO narystė suteiks mums itin tvirtą pagrindą plėtoti savo santykius su Rusijos Federacija. Aš įsivaizduoju, jog šie santykiai galėtų būti tokie pat konstruktyvūs, kokius Rusija dabar plėtoja su dabartinėmis NATO sąjungininkėmis kaimynėmis – Norvegija ir Lenkija. Šiuo metu mūsų santykiai su Rusija saugumo srityje yra grindžiami bendru Lietuvos ir Rusijos Federacijos prezidentų pareiškimu, pabrėžiančiu kiekvienos valstybės teisę rinktis saugumo priemones.

Dabar norėčiau pakalbėti apie kitą Lietuvos rytų kaimyną – Baltarusiją. SSantykiai su šia valstybe – tai daugiau ginčų keliantis klausimas. Lietuva, be abejonės, yra suinteresuota, kad šioje šalyje būtų sukurtos demokratinės normos ir principai bei būtų kuriama gyventojų gerovė ir stabilumas šalies viduje. Kaip žinote, Lietuva prisijungė prie tarptautinės bendruomenės veiksmų, skatinančių demokratinius procesus Baltarusijoje ir nepripažįstančių A. Lukašenkos režimo.

Oficiali Lietuvos diplomatinė pozicija Baltarusijos atžvilgiu – selektyvus ir pragmatinis bendradarbiavimas. Toks bendradarbiavimas be kitų klausimų apima ir praktinį sienos apsaugos tarnybų bendradarbiavimą, kovojant su neteisėta prekyba ir prekyba žmonėmis bei keitimąsi informacija apie neskraidymo zonos virš Ignalinos AE pažeidimus. Santykiuose su Baltarusija taikome tas pačias pasitikėjimą ir saugumą skatinančias priemones (CSBM) kaip ir su Rusija. Karinis bendradarbiavimas aukščiausiu lygiu buvo sustabdytas dėl gen. Uschopčiko paskyrimo gynybos ministro pavaduotoju. Žemesniame karinio bendradarbiavimo lygmenyje keičiamės karinių pratybų stebėtojais.

Savaime suprantama, kad Baltarusijoje stiprėjant demokratinėms tendencijoms, Lietuva ilgainiui galėtų išplėsti bendradarbiavimo sritį. Šiuo metu Lietuva prisideda prie Baltarusijos demokratizacijos bendradarbiaudama su nevyriausybinėmis organizacijomis, žiniasklaida, taip pat remdama Baltarusijos bendruomenės švietimą (šių metų pradžioje Lietuvos ambasada Minske parėmė Baltarusijos žurnalistų grupės kelionę į Lietuvą).

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas, kurį norėčiau trumpai apžvelgti – tai Lietuvos santykiai su kitomis toliau rytuose esančiomis valstybėmis, su kuriomis šiandien sėkmingai bendradarbiaujame. Santykių su Nepriklausomų valstybių sandrauga (NVS)

svarba neturėtų būti ignoruojama, todėl Lietuva siekia bendradarbiauti su šiomis šalimis. Gruzija ir Ukraina buvo pirmosios NVS šalys, parėmusios Lietuvos NATO narystės siekius. Mes esame pasirašę bendradarbiavimo susitarimus gynybos srityje, kuriais remdamiesi plėtojame karinius santykius. Lietuva turėtų išnaudoti savo strateginės padėties teikiamus privalumus ir aktyviai dalintis bendradarbiavimo Baltijos regione įgyta patirtimi su suinteresuotomis šalimis kituose regionuose, šiuo atveju, Užkaukazėje ir Vidurio Azijoje. Jau esame pasiekę tam tikros pažangos šioje srityje: pavyzdžiui, su Gruzija dalijomės patirtimi vystant šios šalies ginkluotąsias pajėgas iir teikėme šiai šaliai konsultacijas Rusijos kariuomenės išvedimo klausimais. Saugumo ir stabilumo zonos plėtra į rytus išlieka ilgalaikiu Lietuvos ir visos euroatlantinės bendruomenės tikslu.