ES

Kauno “Varpo” gimnazija

Šarūnas Straševičius 11d

Arminas Liubinas 11e

EUROPOS SĄJUNGA

Projektinis darbas

Vadovė V.Abromavičienė

Kaunas 2003

TURINYS :

• Europos sąjunga – kas tai yra?

• Europos sąjunga šiandien

• Europos sąjungos šalys ir šalys kandidatės įstoti į ES.

• Dažniausi Lietuvos piliečiams kylantys klausimai.

• Stojimo į Europos Sąjungą nauda Lietuvai ir jos piliečiams.

• Įžymių žmonių pasisakymai apie Lietuvos stojimą į Europos sąjungą.

• Referendumas dėl Lietuvos stojimo į Europos sąjungą.

• Referendumo rezultatai.

• Trumpai apie referendumus kitose šalyse .

• Apklausos rezultatai.

Projekto tikslai ir uždaviniai :

• Supažinti su tai, :

 Kas yra Europos sąjungą.

 Kas ją sudaro.

 Kokie yra ES privalumai .

 Kokią naudą Lietuva gaus iiš ES.

 Ką Lietuvos žmonės mano apie stojimą į ES.

• Aprašyti įvykusio referendumo :

 Organizavimą.

 Eigą

 Rezultatus

• Paruošti testą

• Padaryti apklausą ir sužinoti kitų žmonių nuomonę

• Paruošti pristatymą

• Pristatyti projektą

EUROPOS SĄJUNGA – mūsų ateitis

Europos Sąjungos reikia ne politikams, o juos renkantiems piliečiams. Visi Lietuvos piliečiai, balsavę referendume “už” Europos Sąjungą, tarsi pasako : “Mes mylime savo kraštą ir esame pasirengę dėti pastangas, kad Lietuva būtų laisva, ekonomiškai stipri ir gerbiama valstybė Europoje.

Skurdą ir visas kitas negeroves galima įveikti tik dirbant ir kuriant kartu vieningoje Europoje. Svarbiausias tikslas – uužtikrinti šviesią ateitį mūsų vaikams. Lietuva privalo išnaudoti istorinį šansą – užimti deramą vietą Europos valstybių šeimoje ”.

Kas yra Europos Sąjunga?

Europos Sąjunga – tai Europos valstybių asociacija, siekianti platesnės ir gilesnės ekonominės bei politinės joje dalyvaujančių šalių integracijos.

EUROPOS SĄJUNGA šiandien

Šiandien EEuropos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje tarptautinė organizacija, apimanti 3.2 mln. kv. kilometrų, vienijanti 15 valstybių ir daugiau kaip 370 milijonų gyventojų. 1999 metų ES biudžetas siekia 86 350.4 mln. eurų, arba 362 671.68 mln. litų. Tai valstybių asociacija, siekianti glaudesnės ekonominės ir politinės integracijos vardan savo piliečių gerbūvio užtikrinimo, taikos ir stabilumo Europoje.

Europos Sąjunga – tai didžiausias pasaulyje prekybos blokas. Europos Sąjunga:

• siekia Vieningos Rinkos sukūrimo, kurios viduje panaikinti visi apribojimai laisvam prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimui;

• vykdo bendrą prekybos politiką, numatančią prekybą su trečiosiomis šalimis;

• vykdo bendrą politiką tokiose srityse, kaip: žemės ūkis, transportas, energetika, aplinkos apsauga ir kita;

• kuria ekonominę ir pinigų sąjungą, numatančią vieną visai Europos Sąjungai piniginį vienetą euro.

Tikslai

Pagrindinis Europos Sąjungos tikslas yra sukurti kkuo „glaudesnę Europos tautų sąjungą, kurioje sprendimai yra priimami kuo arčiau piliečio“ (Europos Sąjungos sutartis).

Kiti ES tikslai:

• skatinti subalansuotą ekonominę ir socialinę pažangą, sukuriant teritoriją be vidinių sienų, stiprinant socialinę ir ekonominę sanglaudą, įsteigiant ekonominę ir valiutų sąjungą su vieninga valiuta;

• ginti jos interesus tarptautinėje arenoje, ypač įgyvendinant bendrą užsienio ir saugumo politiką, įskaitant bendros gynybos politikos plėtojimą, vedantį į bendrą gynybą;

• stiprinti jos valstybių narių piliečių teisių ir interesų apsaugą, įvedant ES pilietybę;

• plėtoti glaudų bendradarbiavimą teisėsaugos ir vidaus reikalų ssrityse;

• pilnai laikytis acquis communautaire (ES teisės sistema) ir jos papildymų.

Principai

Pagrindiniai ES principai yra šie:

• ekonominio pagrindo principas, kuris didina abipusę priklausomybę ir solidarumą;

• įstatymų viršenybės principas, pasireiškiantis privalomomis sutartimis, kurios aiškiai nustato Sąjungos institucijų uždavinius, jų kompetencijos ribas; ginčus reguliuoja Teisingumo Teismas;

• demokratinio sprendimų priėmimo principas, kurį apibūdina kompromisai ir bendri susitarimai.

•

Ypatumai

Europos Sąjunga nuo kitų tarptautinių organizacijų skiriasi:

• ES teisės dominavimas prieš nacionalinę teisę. ES valstybės narės paklūsta ES privalomoms sutartims bei teisės aktams.

• Institucinės sąrangos unikalumas. Unikalumą apsprendžia tai, kad ES valstybės narės perleidžia dalį savo suvereniteto nepriklausomoms institucijoms, kurios atstovauja ne kurios nors valstybės interesus, o bendrus, nacionalinius visos ES interesus.

• Subsidiarumo principas. Visi sprendimai Europos Sąjungoje priimami laikantis principo, teigiančio, kad sprendimai turi būti priimami tuo lygmeniu, kuriame jie yra efektyviausi. Jeigu sprendimą gali priimti žemesni valdžios lygmenys, vadinasi nėra reikalo jį patikėti aukštesniam lygmeniui.

• Įvairovė ir pagarba kultūriniam savitumui. Europos Sąjungą sudaro 15 skirtingų kultūrų valstybių, kurios gyventojai kalba skirtingomis kalbomis, išpažįsta savo religiją, turi specifinius nacionalinius ir kultūrinius tautos bruožus. Europos Sąjunga sudaro sąlygas šių kultūrų ir kalbų palaikymui ir skatinimui. Kiekvienas ES oficialus dokumentas yra verčiamas į devynias oficialias ES kalbas.

• Rūpinimasis žmogumi. Visa Europos Sąjungos politika iš esmės yra orientuota į ES vvalstybių narių bei jų piliečių gerbūvio užtikrinimą. Žmogus, jo rūpesčiai ir interesai- svarbiausi ES siekiai. ES suformavo tvirtą socialinę politiką, orientuotą į paprastų žmonių interesų gynimą.

• Ekonominė, politinė, socialinė sanglauda. Europos Sąjungos politika orientuota į siekį sumažinti atskirų Europos Sąjungos valstybių ir regionų ekonominio bei socialinio išsivystymo lygio skirtumus. Ekonomiškai silpni regionai remiami finansiškai siekiant vystyti jų ekonominį pajėgumą. Europos Sąjunga sanglaudą skatina per įvairius struktūrinius fondus, Europos investicijų fondą ir kitas finansų įstaigas.

Istorijos pradžia

ES istorijos pradžia sietina su trimis Europos Bendrijomis: 1951 m. Paryžiuje įsteigta Europos anglių ir plieno bendrija, 1957 m. Romoje įsteigtos Europos atominės energetikos bendrija ir Europos ekonominė bendrija. 1967 m. liepos 1 d. visoms trims bendrijoms įsteigus bendras institucijas, imtas taikyti „Europos Bendrijų“, arba „Europos Bendrija“, terminas.

„Europos Sąjungos“ terminas oficialiai imtas taikyti nuo 1993 m. 1992 m. vasario 7 d. pasirašius Mastrichto sutartį (sutartis įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d.) iki tol vartojamas „Europos Bendrijos“ terminas buvo pakeistas „Europos Sąjungos“ terminu. Pagal Mastrichto sutartį, Europos Sąjungą sudaro trys sudedamosios dalys (ramsčiai): Europos Bendrijos (Europos anglių ir plieno bendrija, Europos ekonominė bendrija ir Europos atominės energetikos bendrija (Euratomas), bendroji užsienio ir saugumo politika, bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse.

Svarbiausios sutartys

Svarbiausios Europos Sąjungos sutartys yra Romos ssutartis, Suvestinis Europos aktas, Europos Sąjungos (Mastrichto) sutartis, Amsterdamo sutartis. Šios sutartys tapo pagrindinėmis Europos Sąjungos kūrimosi, persitvarkymo gairėmis, jos laikomos pagrindiniu teisiniu pagrindu, kuriuo remiantis Europos Sąjunga ir jos valstybės narės bendradarbiauja.

Romos sutartis- 1957 m. kovo 25 d. Romoje pasirašyta sutartis, kuria buvo įsteigta Europos ekonominė bendrija.

Suvestinis Europos aktas- 1986 m. vasario 17 d. Liuksemburge pasirašyta ( įsigaliojo 1987 m. liepos 1 d.) sutartis, peržiūrėjusi ir padariusi pakitimus Europos Bendrijų steigimo sutartyse.

Europos Sąjungos (Mastrichto) sutartis- 1992 m. vasario 7 d. Mastrichte pasirašyta (įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d.) sutartis, kuria įsteigta Europos Sąjunga.

Amsterdamo sutartis- 1997 spalio 2 d. Amsterdame pasirašyta sutartis, padariusi tam tikras Europos Sąjungos sutarties, Europos Bendrijų steigimo sutarties ir kai kurių su jomis susijusių aktų pataisas.

Valstybės narės

EUROPOS SĄJUNGOS NARĖS :

Airija Austrija Belgija Danija

Didžioji Britanija Graikija Ispanija Italija

Liuksemburgas Nyderlandai Portugalija Prancūzija

Suomija Švedija Vokietija

ŠALYS KANDIDATĖS ĮSTOTI Į EUROPOS SĄJUNGĄ :

Bulgarija Čekija Estija Kipras

Latvija Lietuva Lenkija Malta

Rumunija Slovakija Turkija Slovėnija

Vengrija

Institucijos

Europos Sąjungą sudaro penkios pagrindinės institucijos- Europos Sąjungos Taryba (Taryba), Europos Komisija (Komisija), Europos Parlamentas, Teisingumo Teismas ir Audito Rūmai.

Kitos ES institucijos: Europos viršūnių taryba, Europos centrinis bankas, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, Europos investicijų bankas, Pirmosios instancijos teismas,

Ombudsmenas.

Kalbos

Europos Sąjunga turi 11 kalbų, vartojamų ES institucijų veikloje: anglų, danų, graikų, ispanų, italų, olandų, portugalų, prancūzų, suomių, švedų, vokiečių. Šios kalbos laikomos oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis. Visi ES dokumentai bei susitikimai yra verčiami į 11 oficialių kalbų.

Piliečių teisės

ES Valstybių narių piliečiai kartu yra ir ES piliečiai. Tai reiškia, kad ES pilietis gali:

• nevaržomai judėti ir apsigyventi bet kurioje ES valstybės narės teritorijoje;

• dirbti ir mokytis bet kurioje ES valstybėje narėje;

• balsuoti ir kandidatuoti tiek vietiniuose, tiek visos ES mastu rinkimuose ttoje šalyje, kurioje jis gyvena;

• būti ginamas diplomatinių ir konsulinių kiekvienos valstybės narės atstovybių;

• dalyvauti Europos Parlamento, išreiškiančio visų ES piliečių interesus, rinkimuose, teikti peticijas.

Simboliai

Vėliava. Vėliavą sudaro melsvas (melsvo dangaus) fonas, kuriame pavaizduotos dvylika žvaigždžių, išsidėsčiusių apskritimo forma. Žvaigždės simbolizuoja Europos gyventojų vienybę. Žvaigždžių skaičius yra nekintamas. ES vėliava oficialiai buvo patvirtinta 1986 metais

Himnas. Europos Sąjungos himnas – 1972 metais Tarybos patvirtinti trys Liudviko van Bethoveno Devintosios simfonijos finalo aranžuotės fortepijonui, pučiamųjų orkestrui ir simfoniniam orkestrui. Aranžuotės aautorius- Herbertas fon Karajanas. Žodžiai- Johano Šilerio „Odė džiaugsmui“.

Europos diena. Europos diena – 1985 metais Milano Europos viršūnių tarybos patvirtinta diena, skirta vieningos Europos idėjai propaguoti. Europos diena švenčiam kasmet gegužės 9 d., minint Šumano plano metines.

Pasas. Europos Sąjungoje nėra ccentralizuotos pasų sistemos. ES valstybių piliečiai naudojasi nacionaliniais pasais. Tačiau nuo 1985 metų Europos pasas pradėtas išdavinėti visose ES valstybėse, palaipsniui keičiant senuosius pasus. Pasų išdavimas ir toliau priklauso valstybių narių kompetencijai. Europos pasas yra vienodo formato, puskiečiu tamsiai raudonu viršeliu, ant kurio pasą išdavusios valstybės narės nacionaline kalba užrašyta „Europos Bendrija“, tos valstybės pavadinimas ir įspaustas jos herbas.

Sprendimų priėmimas

Sprendimų priėmimas Europos Sąjungoje yra kompleksiškas dalykas, priklausantis nuo ES institucijų tarpusavio sąveikos, valstybių interesų bei skirtingų politikos sričių. Priskaičiuojama 20-30 įvairaus pobūdžio ir paskirties sprendimų priėmimo procedūrų.

Panagrinėkime, kaip Europos Sąjunga priima teisės aktus.

Šiuo metu egzistuoja keturios pagrindinės įstatyminės procedūros: konsultacijos, bendradarbiavimas, bendri sprendimai ir pritarimas.

Konsultacijos. Pagal konsultacijos procedūrą teisės akto leidybą inicijuoja Komisija, kuri teikia teisės akto pprojektą Tarybai. Taryba, gavusi Europos Parlamento (retais atvejais – Ekonominių ir socialinių reikalų komiteto (ESRK) bei Regionų komiteto (RK) nuomonę, svarsto teisės projektą ir vienbalsiai arba kvalifikuota balsų dauguma priima sprendimą. Iki 1987 metų Suvestinio Europos akto visi teisės aktai buvo priiminėjami remiantis konsultaciniu būdu.

Bendradarbiavimo procedūra. Bendradarbiavimo procedūra yra žingsnis link gilesnės integracijos, Europos Parlamento galių išplėtimo bei konsultacinės procedūros išplėtimo. Pagal bendradarbiavimo procedūrą Europos Parlamentas gavo teisę antrą kartą dalyvauti teisės aktų ruošimo procedūroje. Šį sykį Europos Parlamentas ne ttik teikia siūlymus (pirmas teisės akto svarstymas), bet ir turi teisę pritarti, taisyti arba atmesti Tarybos parengtą bendrą poziciją. Tačiau ir bendradarbiavimo procedūroje lemiamas žodis priklauso Tarybai, kuri gali neatsižvelgti į Europos Parlamento siūlymus ir priimti teisės aktą vienbalsiai (kvalifikuotas balsavimas negalioja). Bendradarbiavimo procedūrą įdiegė 1987 m. Suvestinis Europos aktas.

Bendro sprendimo procedūra. Bendro sprendimo procedūra atsirado po 1993 metų įsigaliojus Europos Sąjungos (Mastrichto) sutarčiai. Ši procedūra numato teisės akto priėmimą dviejų institucijų- Europos Parlamento ir Tarybos- vardu. Iki tol visus sprendimus priimdavo Taryba. Remiantis bendro sprendimo procedūra, Europos Parlamentas gavo teisę trečią kartą dalyvauti teisės akto svarstyme. Tarybai neatsižvelgus į po antrojo svarstymo pareikštą Europos Parlamento nuomonę bendros pozicijos atžvilgiu, Europos Parlamentas turi teisę balsų dauguma vetuoti Tarybos priimtą sprendimą. Kad būtų išvengta konflikto ir surastas abipusiai priimtinas sprendimo variantas, kartais sudaromas specialusis taikinimo komitetas, kuriame yra vienodai Tarybos ir Europos Parlamento atstovų.

Pritarimo procedūra. Pritarimo procedūra taikoma priimant svarbius tarptautinius sprendimus (pvz., naujų valstybių stojimas, Europos centrinio banko užduotys ir įgaliojimai ir pan.). Pagal šią procedūrą Europos Parlamentas tvirtina arba atmeta jam pateiktą teisės akto leidybos pasiūlymą, tačiau neturi teisės jo taisyti.

Šiuo metu taikomos visos keturios teisės aktų priėmimo procedūros, tačiau 1997 metų pasirašius Amsterdamo sutartį numatyta atsisakyti bendradarbiavimo procedūros iir vietoje jos taikyti supaprastintą bendro sprendimo procedūrą.

Biudžeto sudarymas

Europos Sąjunga kaip ir kiekviena valstybė turi savo biudžetą, kurio lėšomis finansuojama visa ES veikla. Biudžetas yra bendras visoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybėms narėms, o jo lėšos skiriamas bendriems ES tikslams bei interesams pasiekti.

1999 metų ES biudžetas siekia 86 350.4 mln. eurų, arba 362 671.68 mln. litų.

Europos Sąjungos biudžetas sudaromas remiantis keturiais finansavimo šaltiniais: muito mokesčiais už prekes, įvežamas į Europos Sąjungos teritoriją; rinkliavos už importuojamą žemės ūkio produkciją; dalis visose valstybėse narėse iš pridėtinės vertės mokesčio gautų įplaukų (42 % visų išteklių); dalis valstybių narių bendro nacionalinio produkto įnašų (40 % visų biudžeto lėšų).

Tikslius muitų dydžius nustato prekybos sutartys su trečiosiomis šalimis; pridėtinės vertės mokesčių ir bendro nacionalinio produkto dalys nustatomos kasmet; PVM dalis paprastai nesiekia 1 proc., o įnašai nuo bendro nacionalinio produkto kiekvienai valstybei narei – apie 0,5 %.

Biudžeto paskirstymas

Didžiąją ES biudžeto išlaidų dalį sudaro lėšos, skiriamos bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP). Kasmet ši dalis mažėja (1988 metais siekė 65 %, o 1999 metais- jau tik 43 %).

Kita didelė Europos Sąjungos biudžeto dalis yra skirta ekonominei ir socialinei sanglaudai įgyvendinti. Jai skiriama apie trečdalį viso ES biudžeto dalies. Kasmet ši dalis didėja (1988 metais siekė 118 %, o 1999 metais- 37 %). Toks ryškus bendrai žemės ūkio politikai skiriamų lėšų mažinimas ir atitinkamas lėšų išaugimas regioniniams ir struktūriniams fondams atspindi dabartinius Europos Sąjungos prioritetus- mažinti nedarbą bei regionų netolygų vystymąsi.

Nemažą dalį savo biudžeto Europos Sąjunga išleidžia moksliniams tyrimams ir technologijų plėtojimui. Tai yra vienas iš ES politinių prioritetų. Lėšos šiai veiklai vystyti siekia apie 7,5 %.

Kitos sritys, kurioms skiriamos ES biudžeto lėšos yra humanitarinė pagalba trečiojo pasaulio šalims bei techninė ir finansinė parama Vidurio ir Rytų Europos šalims.

Kokiais kriterijais remiantis priimamos naujos valstybės?

Naujos valstybės iš Vidurio ir Rytų Europos (VRE), siekiančios narystės ES, turi atitikti tris taip vadinamus Kopenhagos kriterijus. Kopenhagos kriterijai – tai 1993 metais Kopenhagoje vykusio Europos viršūnių tarybos susitikimo išvados, skirtos VRE valstybėms, siekiančioms narystės ES. Kriterijai yra trys:

• stabilių institucijų, garantuojančių demokratiją, įstatymų viršenybę, žmogaus teises ir pagarbą mažumų apsaugai buvimas;

• funkcionalios rinkos ekonomikos veikimas, jos pajėgumas atlaikyti konkurencijos spaudimą ir rinkos jėgų veikimą ES;

• sugebėjimas prisiimti narystės įsipareigojimus, įsipareigojimas siekti politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos.

Papildomas kriterijus, atsiradęs praėjus dvejiems metams 1995 metų Madrido Europos viršūnių susitikime- tai valstybių administracinių struktūrų pertvarkymo bei prisitaikymo prie ES reikalavimų svarba.

DAŽNIAUSIAI LIETUVOS PILIEČIAMS KYLANTYS KLAUSIMAI

1. Kodėl Lietuvai reikia stoti į ES?

a. Todėl, kad

lietuvius traukiančios Jungtinės Amerikos Valstijos –toli, nenuspėjama Rusija – arti.

b. Lietuva – ne Norvegija, neturi tiek naftos išteklių, Lietuva – ne Šveicarija, neturi tiek kalnų ir galingų bankų.

c. Lietuvos stojimo į ES priežastis lemia šalies vidaus poreikiai. Lietuvos pramonei ir žemės ūkiui reikia didelės ir mokios rinkos. Lietuvos žmonėms reikia didesnių ir tvirtesnių garantijų gauti gerai apmokamą darbą, gerą išsilavinimą, užsitikrinti aiškesnę savo ir savo palikuonių ateitį.

2. Kodėl vyksta ES plėtra, kam turtingoms šalims reikalingos nelabai turtingos šalys iš pokomunistinio rregiono?

a. Todėl, kad būtų dar bent šimtu milijonų Europos Sąjungos piliečių daugiau. Todėl, kad suskaldyta Europa yra silpnesnė nei suvienyta.

b. Senosios ES šalys supranta, kad geriau turėti turtingus ir dirbančius bei uždirbančius kaimynus, nei kaimynus, kuriuos nuolat reikia remti.

c. Didindama Centrinės ir Rytų Europos valstybių stabilumą ir saugumą, ES praplės galimybes stiprėti taikai ir kilti gerovei. Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių užtikrinant taiką, saugumą ir laisvę stipri ir vieninga Europa yra svarbi kaip niekad.

3. Kiek Lietuvai kainuos narystė EEuropos Sąjungoje? Ar nekils mokesčiai?

a. Sena lietuviška patarlė gerai nusako, ką galima gauti veltui. Bet Lietuvai kainuos ne narystė ES – Lietuva, kaip ir kitos Sąjungos šalys mokės mokesčius į bendrą biudžetą, iš kurio nemažai lėšų vėl grįš į Lietuvą remontuojamiems kkeliams, statomoms mokykloms, ligoninių įrangai ir t.t. 2004 m. – 2006m. įmokos į ES biudžetą bus 1,7 mlrd. Lt.

b. Mokesčių didinimą ar mažinimą apspręs ne ES, o Lietuvos vidaus galimybės ir poreikiai.

c. ES tikrai nesuinteresuota, kad šalims, ypač naujoms narėms būtų sunku sumokėti įmokas į bendrą biudžetą, todėl įmokos bus mokamos iš biudžeto pajamų prieaugio, kuris natūraliai atsiranda dėl ekonomikos augimo. Taip pat bus efektyviau išnaudojami esami biudžeto ištekliai, racionaliai ir taupiai naudojant lėšas.

4. Kiek pinigų mums skirs Europos Sąjunga?

a. Lietuvos sumokėti pinigai 2004 – 2006 m.(žr.8 kl.) grįš beveik keturis kartus didesne suma – 6,5 mlrd.lt. Lėšos bus skirtos žemės ūkiui, kaimo plėtrai, transportui, energetikai, sveikatos ir socialinei infrastruktūrai, švietimui, užimtumo skatinimui.

b. Kiek išmoksime patys paimti. Kuo būsime protingesni ir vveiklesni, tuo daugiau sugebėsime pateikti projektų svarbių visai ES, tuo daugiau gausime lėšų bei sukursime darbo vietų Lietuvoje.

c. Daug gausime iš ES netiesiogiai – per įvairaus lygio pareigūnų mokymus, investicijas į Lietuvos sienų apsaugą ir pan.

5. Ar Europos Sąjunga nepabrangins tabako, kuro ir kitų prekių?

a. Neišgalintiems pirkti brangstančio tabako yra vienas geras ir sveikas patarimas – meskite rūkyti. Jeigu rimčiau, tai tabako ir kuro kainas daugiausia apsprendžia jų žaliavų kainų kitimas pasaulio rinkoje.

b. Akcizų didinimas tabakui ir dyzeliui nėra susijęs su LLietuvos įmokomis į ES biudžetą. Lietuva taps ES vidaus rinkos dalimi, o tai reiškia, kad jai galios vienodos „žaidimo taisyklės“.

c. ES vienodi yra tik PVM ir akcizo mokesčių tarifai, kurie keisis labai nežymiai. Įstojus į ES, jokių papildomų mokesčių nereikės mokėti, nebent vietos valdžia sugalvotų.

6. Ar maistas nepabrangs dvigubai?

a. Ar gali pabrangti dvigubai lietuviškos karvės, kiaulės, ar lietuviški grūdai ? Ar dvigubai pabrangusius produktus pirktų Lietuvos vartotojai ? Kainos bus tokios, kad produktus galėtume nupirkti, nes tokios yra rinkos, o ne ES taisyklės.

b. Įstojus į ES, nei per savaitę, nei per pusmetį, tikrai neįvyks esminių pokyčių, kurie pabrangintų maistą, ES tikrai nereikia milijonų maisto neišgalinčių nusipirkti piliečių – jų sveikatos apsauga kainuotų pernelyg brangiai.

c. Galime tikėtis priešingų dalykų – Lietuvos vartotojams savo maisto produktus norės pasiūlyti ir kiti Europos gamintojai, o jie privalės konkuruoti su vietos maisto pramone, todėl privalės siūlyti prekes žemesnėmis kainomis.

7. Kaip ES rinkoje išgyvens smulkieji verslininkai, ūkininkai ir kt. (nemokantys anglų kalbos ir t.t.)?

a. ES galima būti verslininku ir nemokant anglų kalbos, juk yra vokiečių, prancūzų, ispanų ir kitos kalbos. Jeigu pats užsienio kalbos nemoki, gali nusamdyti ją mokantį, kad padėtų plečiant verslą.

b. Ne kiekvienas smulkusis verslininkas ar ūkininkas vystys tarptautinį verslą kuriam būtinas geras užsienio kalbų žinojimas. IIki tarptautinio lygio verslą išvystęs žmogus tikrai išgalės samdyti kvalifikuotą pagalbą.

c. Bendroji ES rinka buvo kuriama tam, kad supaprastintų ir suvienodintų verslo sąlygas Europos šalyse. Vienodos verslo taisyklės skirtos ne apsunkinti, o palengvinti verslo sąlygas. Smulkieji verslininkai bei ūkininkai gaus visą reikalingą informacinę paramą, jiems bus suteiktos galimybės pasinaudoti įvairiomis paskolomis, SAPARD, gauti finansavimą savo vykdomai veiklai tokiais principais, kaip tai yra daroma ES šalyse.

8. Kas bus su Lietuvos ekonomika, kai jau būsime Europoje ?

a. Bus puiku, jeigu sugebėsime pasinaudoti naujomis galimybėmis.

b. Lietuvai tapus ES bendrosios rinkos dalimi, bus pašalintas pagrindinis Lietuvos trūkumas užsienio investuotojų akyse – labai maža Lietuvos vidaus rinka. Narystės ES sąlygomis Lietuva vis labiau bus vertinama, kaip tinkama vieta gaminti ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos gamintojams nes kiekvienam investuotojui svarbiausia – ne kur pagaminti, o kur parduoti produkciją.

c. Labai blogai bus tik tiems, kuriems visada blogai visur.

9. Ar dar ilgai kalbėsime lietuvių kalba? Ar bus išsaugotos mūsų tradicijos, kultūra, patirtis ir t.t.?

a. Ar kalba anglai anglų, italai italų, o portugalai portugalų kalba ? Juk nėra fiktyvios bendros ES kalbos.ES puoselėja tautiškumą ir niekas neprivers mūsų pamiršti lietuvių kalbos ir savo kultūros, todėl tautiškumo klausimų tikrai neturėtų iškilti.

b. Oficialiomis bus paskelbtos visos dabartinių ES valstybių narių kalbos iir be jokių abejonių bus paskelbtos dar dešimties valstybių kalbos. Visi Europos Sąjungos priimti dokumentai yra verčiami į visas oficialias kalbas. Kiekvienas europietis turi teisę kreiptis į Europos institucijas viena iš ES oficialių kalbų ir ta pačia kalba gauti atsakymą.

c. Ar mes galėjome į Maskvą rašyti lietuviškai ir gauti atsakymą? Ne, o Lietuvai tapus ES nare, galėsime kreiptis į Briuselį lietuviškai ir lietuviškai gauti atsakymą.

10. Kaip susitvarkysime su imigrantais?

a. Tikrai nemušime, nebent elgtumės kaip antieuropiečiai. ES sudarys sąlygas geriau saugoti savo sienas, taip sumažės nelegali migracija. Lietuva jau dabar turi pasirašiusi readmisijos sutartis su ES valstybėmis ir privalo priimti atgal pabėgėlius iš ES, jeigu jie ten pateko iš Lietuvos. Ir taip daro. Bet tai ne ES kaltė – mes patys blogai saugome sienas, ir nelegalūs imigrantai patenka į Lietuvos teritoriją.

b. ES jokiu būdu neskatina imigracijos. Atvirkščiai – pagrindinis tikslas kaip tik yra riboti įmigravimą į ES šalis, tarp kurių bus ir Lietuva. Be to, leidimas imigruoti suteikiamas tik išimtinais atvejais – kai žmogui gresia politinis persekiojimas savo šalyje.

c. ES ir kitos tarptautinės organizacijos remia ir rems mus finansiškai, kad pabėgėlius galėtume nuskraidinti į gimtąsias šalis.

11. Ar neišaugs Lietuvoje dar labiau nusikalstamumas?

a. Argi Europos Sąjungai būtų reikalinga valstybė su ypač dideliu nusikalstamumu, argi

ES norėtų, kad jos teritorijoje būtų plėšiami butai, vagiami automobiliai ar žalojami žmonės ? Todėl bus daroma viskas, kad Lietuvoje mažėtų nusikaltėlių, keliančių grėsmę ne tik Lietuvos, bet ir kitų ES šalių piliečiams bei jų nuosavybei.

b. Gera išorės sienų kontrolė užtikrins kovą su organizuotu nusikalstamumu, nelegalia prekyba žmonėmis, narkotikais, kontrabanda. Bet sienas saugome ir saugosime mes patys – Lietuvos pareigūnai, ir ne Europos Sąjunga atsako už tai, jei mūsų tarnybose dirba netinkami žmonės. Tik nuo mūsų priklauso, ar mes tinkamai iinvestuosime ES suteiktą paramą ir padidinsime Lietuvos nacionalinį saugumą.

c. Sustiprės teisėsaugos tarnybų kontrolė, nes jų darbą tikrins ir ES pareigūnai, todėl sumažės šių institucijų pareigūnų piktnaudžiavimas padėtimi, atsainus požiūris ir korupcija. Kuo daugiau bus skiriama lėšų teisėsaugos institucijoms, tuo griežtesnė bus jų kontrolė.

12. Ar Lietuvai įstojus į ES galėsime keliauti laisviau, ar mus ir toliau pasienyje tikrins?

a. Jeigu nebūsite pažeidę savo šalies ar bendrų ES įstatymų, nebūsite ieškomas šalyje, į kurią ketinate atvykti, pasienyje teliks pateikti asmens dokumentą ir nusišypsoti pasieniečiui. <

b. Europos piliečiai iš dabartinių valstybių narių ir iš naujųjų narių, pateikę galiojantį pasą ar asmens tapatybės dokumentą, naudosis laisve keliauti po visą ES. Laisvas judėjimas yra vienas iš Sąjungos pagrindų, kurio naudą pajus ir naujųjų valstybių narių, įskaitant Lietuvą, piliečiai. <

c. Žmonių kontrolė gali būti panaikinta tiktai tam tikromis sąlygomis, užtikrinus, kad toks sprendimas nesąlygos piliečių saugumo sumažėjimo. Viena iš svarbiausių sąlygų yra būsimųjų išorinių ES sienų priežiūros efektyvumo lygio atitiktis Šengeno zonai priklausančių valstybių sienų apsaugai. ES pradėjo vykdyti svarbias programas, padedančias išmokti naudoti būtiną įrangą ateities išorinių sienų kontrolės punktuose, ir konsultuoja kandidates, kaip tobulinti jų administracinius gebėjimus, kurie atitiktų bendrų taisyklių įgyvendinimo reikalavimus.

STOJIMO Į ES NAUDA LIETUVOS PILIEČIAMS

1. Žemdirbiams:

• Gavus ES subsidijas, apie 5 kartus padidės žemdirbių pajamos –

2002 m. iš Specialiosios kaimo rėmimo programos tiesioginėms išmokoms buvo skirta 91 mln. Lt, tuo tarpu 2004-aisiais bendras išmokų dydis išaugs iki 425 mln.litų.

• Kaimo plėtros priemonėms 2004 metais bus skirta 345 mln. lt. Šie pinigai bus skiriami paremti ūkininkus, aanksčiau išeinančius į pensiją, pinigus gaus žemdirbiai, dirbantys nepalankiose teritorijose, taikantys aplinkosaugines priemones, dirbamą žemę apželdinantys mišku ir panašiai. Šiuos pinigus žemdirbiai gaus už kiekvieną turimos žemės hektarą;

• Be to, 430 mln. litų per 2004-2006 metus ateis iš struktūrinių fondų. Šios lėšos – tai iš esmės bus palankesnėmis sąlygomis teikiama SAPARD parama, kuri bus skiriama modernizuoti ūkį, pirkti įrenginius, skatinti alternatyvią veiklą, teikiama jauniems ūkininkams, investuojama į kaimo infrastrutūros plėtrą – kaimo vietovių gyventojai ar bendruomenės, pateikę projektus, galės gauti lėšų vvandenvalai, keliams, elektros linijoms tiesti ir panašiai.

• Lietuvos žemdirbiai galės gauti ES žemės ūkio subsidijas produkcijos eksportui į trečiąsias šalis (ne Europos Sąjungos nares).

• ES lėšomis bus sutvarkyti kaimo keliai ir infrastruktūra. Per Sanglaudos fondą į miestų ir kaimų infrastruktūros plėtrą per 2004-2006 metus bus galima gauti 938 mln. litų. Paramą galės gauti regionų gyventojai, vežėjai, regionų įmonės, savivaldos institucijos.

• Atsivers didelė ES rinka kokybiškai produkcijai – savo tiek maisto produktus, tiek kitas prekes galima bus pardavinėti Briuselyje lygiai taip pat lengvai kaip Kaune ar Vilniuje.

• Ekologiški lietuviški produktai turės didelę paklausą Europoje.

• ES negalės realizuoti subsidijuojamos žemės ūkio produkcijos Lietuvoje

2. Kaimo žmonėms:

• Kaime vystysis alternatyvūs verslai, pavyzdžiui, kaimo turizmas. Struktūriniai fondai rems investicijas į turizmo infrastruktūrą – paplūdimių, stovyklaviečių, kempingų, poilsio aikštelių, sveikatingumo ir poilsio centrų, turizmo informacijos ženklų ir stendų įrengimą, turistinių leidinių leidybą, videoinformacijos rengimą ir .t.t

• ES skatina smulkaus verslo vystymąsi – galimybė pradėti savo verslą tradicinių ir netradicinių amatų mėgėjams, kaimo turizmo propaguotojams ir kitiems smulkiems verslininkams.

• ES skiria paramą vyresnio amžiaus ūkininkams, nusprendusiems nebeūkininkauti. Šiam tikslui numatyta ankstesnio išėjimo į pensiją schema. Pasinaudoję šia schema kaimo gyventojai gali perduoti žemę savo giminėms arba ją parduoti. Už tai kaimo gyventojui numatyta kompensacija.

• ES skiria lėšų kaimo infrastruktūrai plėsti – puoselėja kraštovaizdį – ppaplūdimių, stovyklaviečių, kempingų, poilsio aikštelių, sveikatingumo ir poilsio centrų, turizmo informacijos ženklų ir stendų įrengimas, turizmo informacijos sistemos duomenų bazių ir techninių galimybių plėtojimas, paveldo objektų atstatymas, restauravimas ir pritaikymas, nenaudojamų pastatų pritaikymas konferencijų, ekspozicijų ir amatų informacijos, kultūros ir laisvalaikio centrams, interesų klubams ir t.t.

• Mažės skirtumai tarp regionų. Struktūriniai fondai finansuos projektus, kurie nukreipti tiek miesto tiek kaimo problemų sprendimui. Bendrajame programavimo dokumente numatytos lėšos spręs problemas, nepriklausomai nuo jų teritorinės kilmės – esminis dalykas turi atsirasti žmonių, kurie šias problemas norės ir sugebės išspręsti, tai yra iniciatyvių projektų rengėjų.

3. Bedarbiams:

• Gerėjant ekonomikai, didės socialinės garantijos (pašalpos, išmokos, draudimas);

• Bus kuriamos naujos darbo vietos.

• Stojimas į Europos Sąjungą 2002-2009 metais padidins Lietuvos bendrą vidaus produktą (BVP) 65,9 milijardais litų, vien 2003 metais BVP vien tik dėl stojimo į ES išaugs 4,7 milijardo litų.

• Stojimas į ES padės pritraukti iki 23 milijardų litų dydžio investicijas, kurios reiškia naujų bendrovių steigimą arba esamų plėtrą, t.y. naujų darbo vietų kūrimą, šalies gerovės didinamą.

• ES siekia, kad visi norintys dirbti žmonės turėtų darbą.

• Bus daugiau sąlygų kvalifikacijos keitimui, darbo įgūdžių tobulinimui bei galimybė mokytis;

• Europos socialinis fondas skatins kurti daugiau ir geresnių darbo vietų.

• Lietuvos piliečiai galės oficialiai dirbti bet kurioje Europos valstybėje.

• Bus geriau ginamos dirbančiųjų teisės.

4. Pensininkams:

• Dėl bbendro šalies ūkio augimo didės žmonių pragyvenimo lygis, o kartu augs ir pensijos, – užtikrinta Jūsų senatvė;

• Europos Taryba kviečia reformuoti pensijų sistemas, didinti galimybes vyresniems žmonėms ilgiau likti darbo rinkoje, taikant lanksčias ir laipsniškas pensines formules ir užtikrinant galimybę mokytis visą gyvenimą. Tai reiškia, kad pensinio amžiaus žmonės nebus išprašomi iš darbo, o bus siekiama ilgiau juos išlaikyti – dėl to bus geresnė pensininkų finansinė padėtis.

• Pensininkai turės teisę į visas sveikatos priežiūros paslaugas, reikalingas būnant užsienyje. Išlaidas už jas turės apmokėti Lietuvos ligonių kasos.

5. Darbininkams:

• Saugesnės ir geriau įrengtos darbo vietos – sumažės profesinių susirgimų, nelaimingų atsitikimų ir mirčių darbe skaičius;

• ES užtikrins teises į deramas socialines garantijas.

• ES daug dėmesio skiria socialiniam dialogui, turėtų suaktyvėti socialinių partnerių diskusijos dėl darbo užmokesčio – darbdaviai negalės išnaudoti dirbančiųjų.

• Siekiant užkirsti kelią nepagrįstiems grupiniams atleidimams iš darbo, ES teisė numato grupinio darbuotojų atleidimo tvarką.

6. Didžiųjų miestų gyventojams:

• Bus investuojama į miesto infrastruktūrą: kelius, geležinkelius, oro uostus – į miestų ir kaimų infrastruktūros plėtrą iš Sanglaudos fondo per 2004-2006 metus bus galima gauti 938 mln. litų.

• Bus investuojama:

į kelių tinklo atnaujinimą ir plėtrą (pavyzdžiui, žvyrkelio asfaltavimas, vietinio eismo gerinimas, naujų kelių tiesimas: sumažės grūstys, sutrumpės kelionės, tiesiami ir rekonstruojami dviračių ir pėsčiųjų takai).

– visuomeninio transporto atnaujinimą,

– komunalinio ūkio atnaujinimą

(centralizuotas šildymas),

– daugiabučių namų rekonstrukciją,

– aplinkosaugą (švarus geriamas vanduo, oras, vandens telkiniai)

– poilsio zonas,

– miestų apželdinimą

• Ką ES jau padarė: per ISPA (transportas ir aplinkosauga) Lietuvoje vykdomiems projektams 2000-2002 metais ES skyrė 690 mln. litų. Naudą gavo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Druskininkų, Alytaus, Tauragės, Šiaulių, Neringos, Marijampolės, Jonavos, Kėdainių, Radviliškio, Mažeikių savivaldybės.

• Per PHARE 1999-2001 metais ES skyrė Lietuvoje vykdomiems projektams 138 mln.litų. Pinigus gavo Klaipėdos, Tauragės, Marijampolės, utenos, Prienų, Jurbarko, Anykščių, Kazlų Rūdos, Kretingos, Ignalinos, Zarasų, Visagino projektai. Buvo paremtos šios sritys: naujų ddarbo vietų kūrimas ir veikiančių įmonių pajėgumų stiprinimas, vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo projektai ir t.t.

• Modernizuojama Via Baltica (Helsinkis-Varšuva, eina per Panevėžį, Kauną, Marijampolę), rekonstruojamas geležinkelio koridorius IXB (Kijevas-Minskas: eina per Vilius, Kaunas, Klaipėda).

7. Jaunimui:

• Bendrijos kultūros politikos srityje bendroji programa KULTŪRA 2000, kuri šiuo metu yra svarbiausias bendrijos kultūros rėmimo instrumentas, ypatingą dėmesį skiria jaunimui, pvz., skatindama menininkų (ir jų darbų) bei kitų kultūros veikėjų mobilumą, talentingų Europos menininkų, ypač jaunųjų, įvertinimą ir pripažinimą. Programos penkerių metų biudžetą sudaro 167 mln. eeurų.

• Europos Bendrijų biudžetas numato paramą tarptautinėms nevyriausybinėms jaunimo organizacijoms, dirbančioms europinėje plotmėje. 2003 metų biudžetas sudaro 1,5 milijonų eurų.

• ES šalyse bus galima laisvai įsidarbinti lygiomis sąlygomis su kitais europiečiais.

• Veikia net kelios ES finansuojamos programos:

– Švietimo ir mokymo politikos srityje programa JAUNIMAS ffinansuoja tarptautinį bendradarbiavimą jaunimo klausimais,

– programa “Socrates” (švietimas ir aukštasis mokslas),

– programa “Leonardo da Vinci” (profesinis mokymas, programa skatina ieškoti glaudesnio ryšio tarp švietimo, verslo ir darbinės veiklos,).

8. Verslininkams:

• Aiški ir stabili įstatymų bazė – sėkmingo verslo pagrindas;

• Lietuvai tapus ES nare, Lietuvos verslininkai galės pasinaudoti ES struktūrinių fondų lėšomis. Yra 4 struktūriniai fondai:

– Europos regioninės plėtros,

– Europos socialinis fondas,

– Europos žemės ūkio valdymo ir garantijų fondas ir

– Finansinės priemonės žuvininkystei.

• Lietuvos verslininkai galės laisvai prekiauti ES rinkoje, Lietuvos įmonių produkcijai nebeliks muitų, kvotų ir kitų prekybos kliūčių. Taip pat nebeliks pasienio kontrolės ir muitinių.

• Palengvės prekybos su ES sąlygos – bus užtikrintos sąžiningos konkurencijos sąlygos, Lietuvos gamintojams nebus taikomos tokios diskriminacinės priemonės kaip antidempingo bylos, Lietuvos įmonės galės dalyvauti ES viešųjų pirkimų konkursuose.

• Bus plėtojama palanki vverslui aplinka, ypač didelį dėmesį skiriant pradedantiesiems verslininkams, verslininkų mokymams ir konsultacijoms, technologijų pajėgumų stiprinimui, elektroninei prekybai, inovacijoms, verslumo skatinimui.

• Lietuvos narystė ES didins Lietuvos gyventojų perkamąją galią.

• Airijos pavyzdys rodo, kad narystė ES sudarė Airijoje palankias sąlygas verslui, t.y. sumažindama mokesčius pritraukė nemažai užsienio kapitalo, kuri atnešė naujas idėjas ir naujas technologijas. ES parama Airijai pakylėjo Airijos ekonomiką. Airijos vyriausybė nustatė Europos paramos panaudojimo kryptingumą, kur buvo pirmiausiai skiriamos investicijos. Tokiomis sritimis tapo gamyba (45 ES paramos), žmogiškieji resursai (31), eekonomikos infrastruktūra, vietos ir miesto vystymo sektoriai. Struktūrinių fondų parama sudarė 10 ekonomikos augimo 1988 – 1998 metais Airijoje.

9. Mirštančios pramonės miestams:

• ES skatina ir investuoja į skirtumų tarp regionų mažinimą per Europos Sąjungos struktūrinius fondus, kurie yra nukreipti į regionų infrastruktūrinių, socialinių ir ekonominių problemų sprendimą.

• Struktūriniai fondai rems kokybiškus ir novatoriškus projektus. Projektuose numatyta netiesiogiai mažinti regionų išsivystymo skirtumus remiant:

– smulkaus ir vidutinio verslo,

– švietimo ir užimtumo,

– energetikos,

– sveikatos ir socialinės infrastruktūros,

– aplinkos ir transporto,

– informacinių paslaugų kūrimo ir kitas problemas.

10. Jūrų verslui (jūreiviams, Klaipėdos miestui):

• Gerinamos ir užtikrinamos socialinės garantijos jūrininkams (darbo sąlygų laivuose gerinimas, minimalus pragyvenimo lygis, jūrininko profesijos skatinimas)

• Mūsų šalies laivai po įstojimo į ES bus traktuojami kaip ir ES šalių laivai, jiems bus taikomos mažesnės rinkliavos;

• Užtikrinamas didesnis jūrų transporto saugumas (griežtinami saugumo reikalavimai, kad būtų apsisaugota nuo jūros užteršimo gabenant kenksmingas medžiagas, nuo kenksmingų medžiagų patekimo į jūrą, naftos, mazuto išsiliejimo).

11. Vartotojams:

• Išsiplėtus ES Bendrajai rinkai ir padidėjus konkurencijai, vartotojai turės geresnes galimybes:

a) dėl žemesnių kainų nei anksčiau (jas lems padidėjusi prekybininkų konkurencija),

b) dėl kokybiškesnių prekių ir paslaugų nei anksčiau,

c) platesnis prekių ir paslaugų pasirinkimas.

• Liberalizavus telekomunikacijų rinką, ES šalyse vidaus pokalbiai atpigo vidutiniškai 50, o tarptautiniai 40.

• ES gina savo piliečių teisę į saugius ir kokybiškus produktus.

• Dėl griežtų reikalavimų produktų saugai, mažės nelaimingų aatsitikimų skaičius vartojant įvairius produktus: gersime švaresnį vandenį, kvėpuosime gaivesniu oru, dirbsime saugesnėse darbovietėse.

12.Atsiras galimybė laisvai išvažiuoti gyventi ar dirbti užsienio šalyse

Apklausos duomenimis dauguma žmonių išvyktų iš Lietuvos

Lietuviški diplomai bus pripažįstami Europoje

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą turintys žmonės galės lygiomis teisėmis su kitais ES gyventojais dalyvauti Europos darbo rinkoje bei tobulinti savo kvalifikaciją Europos šalių universitetuose.

„Svarbu, kad tiek aukštojo mokslo baigimo diplomas, tiek patirtis Lietuvoje bus vertinami lygiai tokiomis pačiomis teisėmis, kaip ir kitų ES šalių piliečių”, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Raimundas Lopata. Vertinant aukštąjį mokslą baigusių žmonių kvalifikaciją, bus atsižvelgiama į du kriterijus – diplomą – ar jis išduotas Lietuvoje pripažintos mokslo įstaigos, bei profesinę kvalifikaciją – įgytą patirtį.

Stojimas į ES suteiks daugiau galimybių Lietuvos studentams bei norintiems tęsti aukštesnės pakopos studijas ES šalyse – jie galės daug paprasčiau stoti į pasirinktas specialybes. Lietuvos studentų sąjungos prezidento Mindaugo Reinikio teigimu, Europos Sąjungoje Lietuvos studentai turės galimybę laisvai įsidarbinti lygiomis teisėmis su kitais ES piliečiais, kai kkuriose ES šalyse narėse palengvės ir studijų sąlygos, nes Lietuvai tapus ES nare, nebereikės mokėti studijų mokesčio.

Šiuo metu daugelis šalies universitetų derina skirtingų specialybių mokymo programų turinį bei nuostatas su ES šalių reikalavimais. Užsienio universitetų mokymo programas jau atitinka veterinarijos, architektūros, politikos mokslų specialybės, baigiamos derinti ir stomatologijos, medicinos bei kitų specialybių programos ir nuostatai. Norėdami įsidarbinti ES šalyse, šių profesijų atstovai turės pateikti tik aukštojo mokslo baigimo liudijimą, tačiau neprivalės atlikti papildomos profesinės praktikos ES šalyse, kurios kartais buvo reikalaujama iki šiol.

Šalies gyventojai savo nuomonę dėl šalies stojimo į ES pareikš privalomajame referendume, kuris vyks šių metų gegužės 10 – 11 dienomis. Lietuva ketina tapti visateise organizacijos nare 2004-ųjų metų gegužės 1 dieną. Sociologiniai tyrimai rodo, kad šalies narystę ES palaiko du trečdaliai gyventojų.

Lietuvos svarba Europoje stiprės

Nepriklausomybės dieną šiandien švenčianti Lietuva galės įtvirtinti savo tautiškumą ir nepriklausomybę. Žymiausių šalies istorikų teigimu, istorinį šansą įstoti į ES išnaudojusi Lietuva sustiprins savo išskirtinumą pasaulyje

“Europa pirmiausia yra tautų civilizacija. 15 valstybių vienijanti Europos Sąjunga didelį dėmesį skiria šalių išskirtinumo ir tautinių vertybių išsaugojimui ir stiprinimui”,

– teigė žymus šalies istorikas prof. Alfredas Bumblauskas. Pasak jo, tai rodo ne tik didžiųjų, bet ir mažųjų Europos Sąjungos narių – Airijos, Suomijos, Austrijos, Portugalijos – pavyzdžiai.

Kitas žymus šalies istorikas Edvardas Gudavičius teigia, kad tik įstojusi į Europos Sąjungą Lietuva privers pasaulį atsižvelgti į mūsų tradicijas. “Nebereikės verkti, kad su mumis elgiasi kaip su afrikiečiais. Net kasdieniniame gyvenime kiekvienas lietuvis privers su savimi skaitytis”. Pasak jo, kitos tautos turės pripažinti ir tradicines lietuviškas vertybes.

A. Bumblauskas taip pat ppastebėjo, kad Lietuvos žengimas į Europą turi gilias istorines šaknis. Lietuvių tauta laisva valia dar nuo LDK laikų nuolat sudarinėjo įvairias sąjungas ir susitarimus su jai svarbiomis valstybėmis ir taip sprendė ekonominės gerovės klausimus. Istorikų teigimu šalis savo išskirtinumą turėtų stiprinti ir tapusi ES nare.

Šalies gyventojai savo nuomonę dėl šalies stojimo į ES pareikš privalomajame referendume, kuris vyks šių metų gegužės 10–11 dienomis. Lietuva ketina tapti visateise organizacijos nare 2004-ųjų metų gegužės 1 dieną. Sociologiniai tyrimai rodo, kad šalies nnarystę ES palaiko du trečdaliai gyventojų

ĮŽYMŪS ŽMONĖS APIE LIETUVOS STOJIMĄ Į EUROPOS SĄJUNGĄ

ANDRIUS

MAMONTOVAS

Kodėl žinomam ir nevargstančiam žmogui, tokiam kaip tamsta turėtų rūpėti, bus ta Lietuva Europos Sąjungoje, ar ne?

Todėl kad Tarybų Sąjungoje prabėgusi mano vaikystė ir paauglystė, mman pakankamai parodė apie tai kas ateina pas mus iš mūsų rytinių kaimynų. Todėl, kad Lietuva per maža šalis, jog išgyventų pati viena. Todėl, kad vaikai mūsų neprakeiktų, jei kas iš rytų pusės vėl sugalvos mums atnešti režimą, panašų į tą kuriame gyvenome 70 metų. Ir dar todėl, kad mes nebūsime laisvi tol, kol neprisijungsime prie laisvo pasaulio.

Teko pačiam pakeliauti po margą svietą, ar galėtum pasakyti, kuo lietuviai skirtųsi nuo Vakarų šalių piliečių, ir ko vieni iš kitų galėtume pasimokyti?

Mes visada būsime ypatingi tuo, kad mūsų moterys yra pačios gražiausios visame pasaulyje.

Lietuvos žemdirbiai labai bijo konkurencijos, ir to, kad jų produktai neįtiks išrankiems europiečiams, ar panašios baimės neturėtų apimti ir Lietuvos pramogų verslo žmonių?

Turėtume mąstyti plačiau nei mūsų pačių kiemo ttvora siekia. Konkurencijos bijo tie, kurie ir dabar nelabai tvirtai laikosi. Tie, kurie nebijo dirbti ir žino ką daro – jokios konkurencijos dažniausiai nebijo.

pramogų verslo žmonėms gal pagaliau atsivertų durys į pasaulį. Kiek pažįstu pramogų verslo žmones – visi labai laukia naujų vėjų ir galimybių.

Vienas turtingiausių Lietuvos žmonių Bronislovas Lubys kažkada yra pasakęs, kad net palyginti su lenkų verslininkais, jis tėra vidutiniokas. Kaip atsakytum tu, paprašytas palyginti save su Europos kolegomis?

Mano turtingumas matuojamas ne piniginiais vienetais, todėl aš nesu kuo nnors mažiau pranašesnis už bet kurį mano kolegą užsienyje.

Kaip manai, koks didžiausias buvimo ES privalumas?

Galimybės.

Ar norėtum turėti vilą ir žemės sklypelį ar namus ir kitose ES valstybėse?

Ne. Man labai gera gyventi mano senajame, gerajame Vilniuje.

Ką Lietuva galėtų geriausio pasiūlyti Europai?

Tikras lietuvis pirma susižinos ką jis gali gauti geriausio.

Ką atsakytu tiems, kurie mano, kad Lietuva praranda didelę dalį savo nepriklausomybės, jungdamasi į dar vieną sąjungą?

Nesenai per žinias girdėjau, kad kažkoks Rusijos pareigūnas pagrasino įvesti į Lietuvą tankus.

Gal galėtum pasiūlyti trumpa agitacinį šūkį už Lietuvos narystę ES?

Būtų taip gera gyvenime apsieiti be šūkių.

Pramogų verslo, kultūros žmonės, kiti žinomi veikėjai lyg ir remia Lietuvos narystę ES, bet kaip užtikrinti, kad jie ateitų balsuoti? Kaip manai, kiek jų tikrai balsuos? Ir apskritai – kodėl šįkart reikėtų balsuoti?

Nieko, žinoma, neužtikrinsime. „Kūrybentija“, inteligentija ir „pramogininkai” dažnai būna tiek pat tingūs visokių referendumų atžvilgiu, kaip ir asocialūs asmenys. Tačiau pastaruoju metu šiuose sluoksniuose aš pastebiu tam tikrą pilietinių jausmų suaktyvėjimą. Daugelis pažįstamų tikrai pasiryžę eiti balsuoti ir, žinoma, už ES. Tiesą sakant, Europos įvaizdis ir ekonominiai pasiekimai daugeliui kur kas aiškesni nei atskiri mūsų vyriausybės planai tvarkyti tą ar kitą sritį. Europa yra aiškus kokybės ženklas ir daugelį tai veikia kaip magnetas.

Kokios naudos pats tikiesi, Lietuvai įįstojus į elitinį Europos valstybių klubą?

Aš nesitikiu jokios asmeninės konkrečios naudos. Tikiuosi globalaus mūsų valstybės sužydėjimo – tai teigiamai atsilieps visiems. Pagaliau Lietuvos situacija tokia, kad mes turime prie ko nors šlietis. Mums niekada nesisekė likti nuošalėje ir, ko gero, nepasiseks. Mes kaip akmuo ant kelio, kurį praeidamas vis tiek kas nors paspirs. Vadinasi, reikia ieškoti tinkamos kompanijos. Nežinau, kaip kiti, bet man mieliau kad ir pasipūtusi Vakarų Europa nei kokia nors artima, bet chuliganiška Baltarusija.

Kaip manai, kodėl nemaža dalis lietuvių bijo ES?

Savaitgalį buvau kaime. Kirtome mišką ir prie „samanės“ butelio daug apie tai vapėjome su vietiniais. Susidarė įspūdis, jog jie ne tiek bijo ES, kiek jaučiasi įskaudinti mūsų valdžios ir todėl linkę jai keršyti. Žmonės jaučiasi apgauti. Žmonės jaučiasi apvogti. Ir jų niekas dėl to neatsiprašė. Jie įsitikinę, kad niekas niekada nepaiso jų interesų, o prisimena tik tada, kai jie reikalingi. Referendumas dėl ES jiems asocijuojasi su dar viena apgavyste. O tada jie ir sako – „špygą jums, kelioliktą kartą mūsų neapgausit“. Visi žinome, kaip sunku įskaudintą žmogų palenkti į savo pusę.

Antra man pasirodžiusi problema – rajonuose nevykdoma jokia agresyvi agitacija už ES. Tie nusmurgę plakatai miestelių afišose – niekas. Prezidentinė kampanija buvo kur kas aktyvesnė. Intelektualūs pokalbiai ttelevizijose jų nepasiekia. Juolab, kad ten dažnai diskutuoja tie, kurie kaimo žmogui jau seniai nekelia pasitikėjimo.

Mūsų bus jau ne kokie trys milijonai, o beveik pusė milijardo europiečių. Ar nepasimesime, ar netapsime dar labiau vienas kitam svetimi?

Nieko nepadarysi. Sąvoka „tauta“ jau dabar reiškia ne tai, ką ji reiškė praėjusio amžiaus pradžioje. Statydamas vienoje vietoje, kažką prarandi kitoje ir išspręsdamas vienas problemas, visuomet prigamini naujų. Žinot, čia kaip žmonos priekaištai vyrui, kad jis daug dirbdamas neranda laiko šeimai. Puiku, bet juk jis dirba vardan tos pačios šeimos, tiesa?

Teigiama, kad pagal pragyvenimo lygį Lietuva atsilikusi nuo daugumos ES šalių keliais dešimtmečiais, ar su tuo sutinki? Kurioje sferoje esame labiausiai atsilikę, o kurioje – nuėję toliausiai?

Tegul į tai atsako Algirdas Brazauskas. Žinoma mes atsilikę, nors nesutinku, kad beviltiškai. Manau, didžiausia problema – mūsų mentalitetas ir lėtoka valstietiška pasaulėžiūra. Mes pakankamai apsišvietę ir išprusę, tačiau turime išmokti būti labiau pragmatiški. Kažkur skaičiau sociologinius tyrimus, kur eilės tvarka reikėjo sudėlioti prioritetus. Lietuviai pagrindiniu faktoriumi iškėlė darbštumą, tuo tarpu vakariečiai pirmumą skyrė kūrybiškumui. Beje, estai – taip pat. Ko gero, tai reiškia, jog mes į daugelį dalykų dar žiūrime iš kažkokio baudžiauninko pozicijų. Tai yra – daug ariu, vadinasi bus rezultatas. Kaip rodo runkelių

augintojų piketai, tai ne visada tiesa.

Kuri Lietuvos pramogų verslo sritis labiausiai europietiška – klubai, koncertų organizavimas, atlikėjų lygis ar kas nors kita?

Europietiško čia nėra nieko, išskyrus probritiškus PUB’us ir vakarų gamybos prožektorius bei garso įrangą. Kita vertus, ta Europa plati ir nežinai, į kurią lygiuotis. Sakykim, savo technokratija, progresyvumu ir šiuolaikiškumu jau dabar Vilnius atrodo įspūdingiau nei koks Dublinas, o lyginant su Paryžiumi ar Londonu – tykus užutekis.

Pramogų verslo srityje mes apskritai niekas. Mus toli lenkia ta pati Rusija iir jos pavyzdys rodo, kad norint atgaivinti šou biznį visai nereikia būti ES nare. Reikia pinigų ir galvų bent dešimt kartų daugiau, nei šiuo metu yra Lietuvoje. Mes – maža šalis ir užsienietiškos apimtys tegali kelti pavydą, tačiau tai nepasiekiama arba pasiekiama tik retkarčiais. Kita vertus, ar tai būtinai reikalinga. Visada būsime mažesni, na ir kas. Mes juk neleidžiame į Marsą kosminių laivų, tačiau argi mums nepakanka skraidyti lėktuvais?

Ar gali įsivaizduoti save vedantį renginius ar rašantį straipsnius kitoje Europos valstybėje? KKurioje srityje laikytum save pajėgiu sėkmingai konkuruoti su kolegomis iš ES šalių?

Tikrai žinau, kad neišeis konkuruoti geidžiamiausio jaunikio srityje . Nemanau, kad galėčiau ten būti „superstaras“. Man jau virš trisdešimt ir aš, bet kuriuo atveju, nesu iš jų chebros. Su llaiku to gali siekti mūsų jaunimas ir tikiu, kad ateis laikas, ir taip bus.

Tačiau yra daugybė kitų sričių, kur galima pritaikyti savo įdirbį ir patirtį. Juk Lietuviai ten, kaip ir kitos tautos, taip pat sėkmingai pristato spektaklius, koncertuoja mūsų orkestrai ir instrumentalistai, žurnalistai rengia medžiagas užsienio informacinėms agentūroms, kinematografininkai (kad ir kiek jų negausu) dalyvauja tarptautiniuose konkursuose ir tampa laureatais.

Mano atveju, manau, tas pats. Vienintelis barjeras tiek rašant rašinius, tiek vedant renginius gali būti nepakankamas užsienio kalbos valdymas, bet tai lengvai pataisoma, jeigu nori būti pirmuoju. Žinoma, tai labai ambicinga ir sau tokio tikslo nekelčiau. Tačiau pritaikyti save gali visur. Tiesiog tai tas pats, jei niekur nežinomas ateitum pirmą kartą darbintis. Kur nors tave pavarys velniop, o kur nors ttu būsi reikalingas.

Kurie Lietuvos muzikantai, dainininkai jau dabar galėtų koncertuoti Europos klubuose, o kurie – koncertų salėse ar stadionuose ?

Muzika – tas pats verslas. Norint parduoti mūsiškį į ten, reikia pradinio kapitalo, kurio mes neturime ar asmeninių svarių pažinčių, kurių mes šioje srityje neturime taip pat. Naivu įsivaizduoti, kad koks Briuselis laukia nesulaukia mūsų atlikėjų. Tačiau mes, be jokios abejonės, turime gabių žmonių ir su laiku, tamprėjant valstybių tarpusavio ryšiams, aiškiai turėsime ką nors, kas karaliaus jų radijo stočių ttopuose. Pirmasis desantas bus Rytis Cicinas.

Kaip manai, ar sumažės Lietuvoje Rusijos radijo stočių ir šios muzikos gerbėjų, Lietuvai tapus ES nare?

Esu įsitikinęs, kad po kokių penkiolikos metų jų nebeliks. Nebent prezidentu ilgainiui išsirinktume Borisovą ar Uspaskichą

Kodėl nusprendei prisidėti prie agitacinės kampanijos už narystę ES? Ar tau pačiai labai norisi į Europą?

Man labai patiko gerbiamo profesoriaus istoriko Edvardo Gudavičiaus pasisakymas informacijos centro “Už Europą!” pristatymo ceremonijoje. Beje, mano tėvas irgi istorikas. Gal ir todėl esu įsitikinusi, kad jokiu būdu negalima pamiršti istorijos. Taigi, kaip teisingai pastebėjo E.Gudavičius, žvelgiant į praeitį, akivaizdu, kad labai gerai žmonėms nebuvo niekada. Bet visgi man labiau patinka orientuotis į Vakarus nei į Rytus, aš tiesiog nematau kitų alternatyvų. Užtenka apsimetinėti intelektualais, ir norisi tiesiog tiesiai šviesiai pasakyti: „Chebra, einam į Europą“. Nebėra laiko intelektualiems išvedžiojimams.

Kodėl tuomet daug žmonių Lietuvoje yra labiau linkę žvelgti į Rytus? Gal politikai, kultūros žmonės, kiti inteligentai tiesiog traukia visą tautą ne ten, kur ji norėtų eiti?

Atvirai pasakysiu, kad nežinau, kodėl tie žmonės linksta į Rytus. Aš tiesiog nematau alternatyvos Europos Sąjungai. Kur mes būsime Rytuose, kaip išgyvensime vieni?

Tavo laidoje dalyvauja labai įvairūs žmonės. Ar jie gali tikėtis, kad Lietuvai pagaliau tapus ES nare, kiekvieno iš jjų gyvenimas iš esmės pasikeis?

Žmogaus gyvenimas prie jokios santvarkos ir jokios valdžios negali pasikeisti į gerą pusę iš esmės, bet geriau tikrai gali būti, aš bent taip tikiuosi. Man ir dabar gerai, ir visada gerai, nebent Lietuvoje atsirastų koks diktatorius. Bet tikiu, kad Europoje ir kitiems žmonėms būtų geriau, būtent apie kitus daugiau galvoju nei apie save. Net nežinau, kodėl. Dar kartą pakartosiu: negaliu tvirtinti isteriškai, kad ES bus labai gerai, bet tiesiog nežinau kitų alternatyvų. Mes neprarasime savo nepriklausomybės. Juk kur kas baisiau yra dabar, kai esame priklausomi nuo savo ubagystės.

Ar gali nutikti taip, kad tikrai pradėsime visi gyventi sočiai, gerai, bet kartu ir nuobodžiai?

Kai yra gerai, niekada nebūna nuobodu.

Ar galėtum gyventi kurioje nors kitoje Europos valstybėje?

Nenorėčiau, nes jausčiausi svetima. Čia ir aš, ir Marius visus pažįstame, todėl ir smagu. Gyventi kitur nenorėtume ne todėl, kad kitos valstybės mums nepatiktų, o todėl, kad mums ir Lietuvoje labai gerai.

Nemažai žmonių nerimauja, jog Lietuvai atsidūrus ES, jie jausis svetimi savame krašte, nes jų gyvenimą labai įtakos išoriniai veiksniai, kitos kultūros. Ką manote apie tai?

Dirbtinai nieko neišsaugosi. Aišku, kad valstybė privalėtų šiuos veiksnius reguliuoti, taip, kaip tai daro prancūzai, kad apsaugotų savo kultūrą. Tačiau kita vvertus, yra įrodyta, kad tautai gresia išsigimimas, jei ji visiškai atsitvėrusi nuo išorinės įtakos.

Ar Lietuvos menininkai atras rinką savo kūrybai Europoje?

Menininkai rinkos neturi niekur. Vokiečių menininkai blogai gyvena Vokietijoje, žinoma, išskyrus elitą, į kurį nebūtinai patenka tikrai patys geriausieji. Meno rinkos taisyklės jau senokai jaučiamos ir Lietuvoje.

Žmonės vis dar skundžiasi, kad trūksta informacijos apie ES.

Nežinau kaip kiti, bet Marius, kuris nuolat klausosi Lietuvos radijo programų, jau skundžiasi, kad jį pribaigs su ta Europa. Informacijos yra, tik reikia noro jos klausytis ar skaityti.

Lietuva ir taip yra Europoje, sena Europos valstybė, tai kodėl turėtume dar stoti į Europos Sąjungą ?

Prieš tapdama europietiška valstybe, taigi iki krikšto, Lietuva lyg ir buvo Europoje, bet, pripažinkime, buvo labai atsilikusi. Pripažinta europietiška valstybe, ji ėmė sparčiai vystytis, pažangą sustabdė carinė Rusija, o vėliau ir sovietinė okupacija. Ir dabar dėl to mes vėl atsilikę, nors būtų labai sudėtinga palyginti, ar Lietuvai teko įveikti didesnį atsilikimą, anuomet ar dabar, kai grįžtame į Europos bendriją. Mes įpratome simuliuoti, o ne rimtai dirbti, nes taip buvo patogu. ES simuliuoti negalėsime. Daugiausia kalbama apie politinę ėjimo į Europos Sąjungą pusę, bet juk viską lemia ekonomika. Pasilikę nuošalyje, dar labiau atsiliksime, dar labiau mus išnaudos, dar labiau

mus nukonkuruos. Globalizacija pradėjo kaupimo procesą, net pačioje Rusijoje tai vyksta, ir mes negalime jame nedalyvauti..

Profesoriau, ar nebijote jūs konkurencijos ? Įstos Lietuvą į Europos sąjungą, pradės į Lietuvos universitetus važiuoti profesoriai iš kitų šalių, iš garsių universitetų su skambiais titulais ir neis studentai į jūsų ar kolegų paskaitas.

Tikrai nebijau. Galiu pasakyti, kad į vienų paskaitas visada ėjo, o į kitų – ne. Juk, atgavus Nepriklausomybę, važiavo nemažai dėstytojų iš Amerikos,kitų šalių, pradžioje lyg ir buvo labai įdomu, bet vėliau ttikrai ne į visų jų paskatas studentai veržėsi.Konkurencija yra labai gerai – dirbk, ir tavęs klausysis, nebus to, ko bijai. Juk galėjau aš irgi ramiai gyventi, anuomet buvo tokia mokslininkų nomenklatūra, turėjau vardą, galėjau tuo ir naudotis. Bet ką darysi, kad toks yra gyvenimas. Reikia dirbti ir judėti į priekį.

Lietuvai tapus ES nare, dar labiau išaugs domėjimąsis ne tik mūsų šalies ekonomikos galimybėmis, bet ir dėmesys mūsų istorijaui, ar bus žmonių, kurie sugebės įdomiai pasakoti turtingą Lietuvos istoriją svetimšaliams?

Jau yra, bbet vėlgi reikia dirbti.Frankfurto mugė geriausias pavyzdys, kad jau mokame papasakoti apie Lietuvą pasauliui, nors tai buvo daroma su visokiais suvaržymais, nurodinėjimais. Naudokimės tuo turime. Jeigu kam bus įdomūs mano straipsniai ar mano istorijos knygos, išvers į kitas kalbas.

Lietuvos narystės EES priešininkai, kaip vieną iš svariausių pateikia argumentą, neva Lietuvai tapus ES nare, darbingų žmonių bėgimas iš Lietuvos bus nebesustabdomas ?

Aš to kaip tik nebijau. Juk daugiau nei pusė tų, kurie dabar jau išvažiavę, neketina pasilikti svetimuose kraštuose.jie grįš ir grįš su pinigasi. Mes tą matėme visus penkiasdešimt metų Jugoslavijoje, į kurią nuolat patekdavo svetur uždirbti pinigai, nes Jugoslavijoje kitaip nei Sovietų Sąjungoje buvo žiūrima į šį procesą, kiek kitaip jie ir gyveno. Aš dėl to žmonių bėgimo iš Lietuvos mažiausiai jaudinuosi, o verslui Lietuvoje bus tik geriau.

Ar pajėgs prisitaikyti prie tų naujų gyvenimo sąlygų kiti jūsų kartos žmonės ?

Įėjimo į ES pirmoji banga bus lyg labai didelė dozė vaistų arba stiprus šaltas dušas, ir gali būti labai sunku atsilaikyti. BBet panašiai yra ir su mirtina liga, kurią išgydyti padėtų tik sunki operacija. Galima ją atidėlioti, jos vengti, bet galima ir surizikuoti bei pagyti. Viena karta gal iš karto ir nepajus permainų rezultatų, bet permainos, ir didžiulės, tikrai bus.

Už narystę ES agituoja politikai, kurių pažadais žmonės jau tiek kartų nusivylę, kodėl turėtų dar kartą patikėti, kad bus geriau?

Kaip politikai agituoja per rinkimus, ir kaip juos po to keikiame už agitacijos metu neįvykdytus pažadus ? Bet vis tiek renkame. Ir renka ttuos, kurie daugiausia žada. Neišrenka tų, kurie žadėjo praeitą kartą, bet renka kitus, kurie žada tiek pat.

Aš tikrai nežadu, kad Europos Sąjungoje bus geriau. Ir negalima žmonėms žadėti migdolų.Mano atsakymas žmonėms yra toks – rinkitės, kas jums yra geriau. Jeigu jums geriau nieko nekeisti, ir gyventi taip kaip dabar, jeigu geriau ir toliau simuliuoti, o ne rimtai dirbti, tuomet ES jums nereikia.

Žmonės bijo, kad ES išnaudos mus, kad tapsime tik antrarūšiais elitinio klubo nariais.

O dabar kaip europiečiai Lietuvoje elgiasi, žiūrėkite, britai ant Prezidentūros šlapinasi, moko mus atseit. Elgiasi kaip Afrikoje. Kai tapsime ES nariais, tegul pabando šitaip pasielgti. Arba dviratininko Rumšo šeimos istorija. Nesiimu spręsti, kaip ten buvo, ir kas tikrai kaltas, bet tokio atsainumo ir nesiskaitymo su žmonėmis tikrai nebūtų buvę, jei jie būtų kokie suomiai, o ne lietuviai. Verkiame, kad mus niekina, bet mums tapus ES nariais tikrai nedrįs taip elgtis. Net kasdieniniame gyvenime kiekvienas lietuvis privers su savimi skaitytis. Viskas prasideda nuo atskiro žmogaus. Turime pradėti nuo savęs.

Labai geras pavyzdys yra Jacques Chiraco ir Vilniaus dešimtuko konfliktas. Ką ta reiškia – kad nors mes ir maži, mūsų daug, mūsų klausosi, mūsų netgi – tai reškia, kad pagaliau mes tikrai Europoje. Nemačiau taip įsiutusio nė vieno PPrancūzijos vadovo per kelis dešimtmečius. Pabandyk apsiginti nuo tokio J. Chiraco, nebūdamas Europoje. Labai geras pavyzdys, kodėl reikia į ES. K

REFERENDUMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE (gegužės 10-11 d.)

Rinkėjų aktyvumas, 2003.05.11 21 val.

Referendume dalyvavo:

10 val. – 27.78% rinkėjų (duomenys iš 2040 apyl. ir 60 miestų ir rajonų)

14 val. – 42.15% rinkėjų (duomenys iš 2040 apyl. ir 60 miestų ir rajonų)

18 val. – 51.67% rinkėjų (duomenys iš 2040 apyl. ir 60 miestų ir rajonų)

21 val. – 55.91% rinkėjų (duomenys iš 2040 apyl. ir 60 miestų ir rajonų)

Pastabos. Miestas (rajonas) lenteleje rodomas tik tada, kai gauti bent vienos jo apylinkės duomenys.

Procentai skaičiuojami nuo duomenis perdavusių apylinkių rinkėjų skaičiaus sumos, ne nuo miesto (rajono) rinkėjų skaičiaus.

Rūšiuota pagal aktyvumą paskutinės valandos, kurios gauti duomenys.

Rinkėjų skaičius pateikiamas pagal, paskutinę valandą, kurią miestas (rajonas) atsiuntė duomenis.

Miestas (rajonas) Rinkėjų

skaičius Apylinkių

skaičius 10 val. 14 val. 18 val. 21 val.

Dalyvavo Apyl.,

atsiuntusių

duomenis Dalyvavo Apyl.,

atsiuntusių

duomenis Dalyvavo Apyl.,

atsiuntusių

duomenis Dalyvavo Apyl.,

atsiuntusių

duomenis

Neringos 2035 3 51.60% 3 68.16% 3 75.53% 3 78.23% 3

Palangos miesto 13014 7 36.68% 7 54.43% 7 63.81% 7 67.16% 7

Kauno miesto 277849 116 34.16% 116 48.85% 116 60.16% 116 64.55% 116

Panevėžio miesto 89254 29 33.99% 29 49.25% 29 58.96% 29 64.50% 29

Pasvalio rajono 26615 35 27.28% 35 41.50% 35 49.20% 35 63.36% 35

Kauno rajono 61130 42 28.91% 42 47.14% 42 57.98% 42 61.88% 42

Kėdainių rajono 49282 54 32.02% 54 47.87% 54 57.50% 54 61.67% 54

Druskininkų 19153 14 31.16% 14 47.45% 14 57.08% 14 61.23% 14

Šiaulių miesto 98304 34 32.92% 34 48.35% 34 56.51% 34 61.23% 34

Birštono 4170 3 28.73% 3 48.56% 3 57.58% 3 60.86% 3

Alytaus miesto 53845 24 29.98% 24 44.38% 24 55.39% 24 60.30% 24

Akmenės rajono 22292 18 34.16% 18 48.98% 18 56.13% 18 59.38% 18

Utenos rajono 38460 29 29.65% 29 43.94% 29 53.77% 29 58.08% 29

Šilutės rajono 41064 37 27.05% 37 43.97% 37 53.23% 37 56.76% 37

Raseinių rajono 34040 46 28.38% 46 43.71% 46 53.40% 46 56.53% 46

Jonavos rajono 37182 27 28.21% 27 42.77% 27 52.38% 27 56.16% 27

Radviliškio rajono 39636 44 30.09% 44 44.99% 44 52.27% 44 55.99% 44

Panevėžio rajono 33644 43 29.32% 43 44.66% 43 52.68% 43 55.90% 43

Vilniaus miesto 396774 162 28.65% 162 40.29% 162 50.60% 162 55.78% 162

Kupiškio rajono 19084 24 29.82% 24 43.47% 24 51.03% 24 55.69% 24

Anykščių rajono 27814 37 27.96% 37 43.89% 37 51.72% 37 55.64% 37

Rokiškio rajono 33213 42 28.91% 42 43.20% 42 51.36% 42 55.62% 42

Tauragės rajono 39623 33 25.52% 33 41.57% 33 51.97% 33 55.45% 33

Ukmergės rajono 37779 40 27.39% 40 42.20% 40 51.72% 40 55.14% 40

Šiaulių rajono 39002 40 28.04% 40 43.54% 40 51.77% 40 55.05% 40

Marijampolės 53249 41 25.47% 41 40.94% 41 51.51% 41 54.93% 41

Kretingos rajono 34189 38 25.03% 38 41.41% 38 50.99% 38 54.62% 38

Prienų rajono 26860 32 24.12% 32 39.80% 32 50.26% 32 54.31% 32

Šakių rajono 29907 36 24.28% 36 40.81% 36 51.13% 36 54.24% 36

Elektrėnų 21589 15 26.02% 15 39.92% 15 49.91% 15 54.14% 15

Klaipėdos rajono 35201 31 25.94% 31 41.57% 31 50.75% 31 54.07% 31

Plungės rajono 32118 28 25.74% 28 40.41% 28 50.60% 28 53.84% 28

Jurbarko rajono 28918 31 25.34% 31 40.75% 31 50.04% 31 53.56% 31

Joniškio rajono 24136 26 27.08% 26 42.69% 26 49.79% 26 53.49% 26

Biržų rajono 27895 32 28.40% 32 42.13% 32 50.27% 32 53.41% 32

Vilkaviškio rajono 38628 43 23.14% 43 39.73% 43 49.85% 43 53.18% 43

Klaipėdos miesto 136687 55 28.09% 55 41.18% 55 49.33% 55 53.14% 55

Lazdijų rajono 21575 30 23.27% 30 39.58% 30 49.62% 30 52.89% 30

Mažeikių rajono 48762 38 25.64% 38 40.00% 38 48.65% 38 52.71% 38

Kaišiadorių rajono 29359 29 23.96% 29 38.13% 29 48.27% 29 52.28% 29

Šilalės rajono 23279 27 22.16% 27 38.02% 27 47.65% 27 51.69% 27

Telšių rajono 42344 33 24.60% 33 39.62% 33 48.22% 33 51.67% 33

Kelmės rajono 31535 41 24.13% 41 39.63% 41 48.14% 41 51.56% 41

Kazlų Rūdos 11354 14 24.85% 14 39.10% 14 48.58% 14 51.36% 14

Alytaus rajono 25889 45 21.04% 45 36.87% 45 47.63% 45 51.17% 45

Pagėgių 9249 11 25.05% 11 40.22% 11 48.41% 11 51.12% 11

Širvintų rajono 15814 24 23.31% 24 37.00% 24 46.67% 24 50.99% 24

Pakruojo rajono 22424 38 26.11% 38 39.39% 38 47.51% 38 50.81% 38

Skuodo rajono 19551 24 22.19% 24 37.71% 24 46.87% 24 50.59% 24

Molėtų rajono 20025 24 24.57% 24 38.30% 24 46.51% 24 50.36% 24

Varėnos rajono 24958 34 25.26% 34 39.29% 34 47.39% 34 50.22% 34

Ignalinos rajono 18908 27 25.97% 27 39.27% 27 47.09% 27 49.65% 27

Zarasų rajono 18364 24 26.59% 24 39.37% 24 46.57% 24 49.53% 24

Švenčionių rajono 26246 29 19.54% 29 34.63% 29 44.63% 29 48.58% 29

Rietavo 8008 9 23.88% 9 39.00% 9 45.54% 9 47.98% 9

Kalvarijos 10398 17 20.54% 17 35.10% 17 43.85% 17 47.02% 17

Šalčininkų rajono 30228 36 16.43% 36 32.00% 36 41.38% 36 46.61% 36

Trakų rajono 28750 26 17.11% 26 28.69% 26 38.10% 26 42.10% 26

Vilniaus rajono 67600 53 15.46% 53 27.42% 53 36.79% 53 41.43% 53

Visagino 18342 16 15.93% 16 24.75% 16 30.24% 16 35.35% 16

Iš viso: 2596597 2040 27.78% 2040 42.15% 2040 51.67% 2040 55.91% 2040

Apylinkių, atsiuntusių duomenis, skaičius –

2040 (100.00% nuo 2040).

Miestų ir rajonų, atsiuntusių duomenis, skaičius – 60 (100.00% nuo 60).

Pagal gautus iš apylinkių duomenis:

rinkimų teisę turinčių piliečių – 2638886, referendume dalyvavo – 1672317 (63.37%),

negaliojančių biuletenių – 20526 (1.23%), galiojančių biuletenių – 1651791 (98.77%),

referendumas laikomas – įvykusiu.

Klausimas Paduotų balsų skaičius Priimtas

apylinkėse paštu iš viso procentais

nuo galiojančių

biuletenių procentais

nuo dalyvavusių

skaičiaus

Taip Ne Taip Ne Taip Ne Taip Ne Taip Ne

1. Pritariu Lietuvos Respublikos narystei Europos Sąjungoje 1323584 126863 180680 20664 1504264 147527 91.07% 8.93% 89.95% 8.82% Taip

Referendumo rezultatai miestuose ir rajonuose

TRUMPAI APIE REFERENDUMUS KITOSE ŠALYSE

Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje referendumai ddėl įstojimo į ES nebuvo organizuoti.

1975 m. liepos 5 d. referendume dėl to, ar likti Europos Sąjungoje ar iš jos išstoti balsavo Didžiosios Britanijos piliečiai. Tąsyk 67,2 proc. britų pasisakė už pasilikimą ES, o 32,8 proc. – prieš.

Kitas pavyzdys – Grenlandija. ši didžiausia pasaulyje sala, kurios 84 proc. teritorijos dengia ledynai ir kurioje gyvena tik apie 56 tūkst. žmonių, 1982 m. vasario 23 d. referendume nusprendė pasitraukti iš ES (už pasitraukimą balsavo 74,9 proc., prieš – 26,1 proc.). Tačiau GGrenlandijos pavyzdys yra išskirtinis: ji nėra nepriklausoma valstybė, o yra sudedamoji Danijos Karalystės dalis, turinti autonomiją.

Per visą Europos Sąjungos gyvavimo istoriją vyko 11 referendumų dėl stojimo į šią organizaciją:

Valstybė Data Klausimas Dalyvavimas (proc.) Atsakymas (proc.)

Taip Ne

Airija 1972 m. gegužės 10 d. Ar stoti į EB? 70,9 83 17

Norvegija 1972 m. rugsėjo 225 d. Ar stoti į EB? 79,2 46,5 53,5

Danija 1972 m. spalio 2 d. Ar stoti į EB? 89,9 63,5 36,5

Austrija 1994 m. birželio 12 d. Ar stoti į ES? 81 66,6 33,4

Suomija 1994 m. spalio 16 d. Ar stoti į ES? 74 52,9 47,1

Švedija 1994 m. lapkričio 13 d. Ar stoti į ES? 82 52,3 47,7

Norvegija 1994 m. lapkričio 28 d. Ar stoti į ES? 89 47,2 52,8

Malta 2003 m. kovo 8 d. Ar stoti į ES? 91 53,65 46,35

Slovėnija 2003 m. kovo 23 d. Ar stoti į ES? 60,29 89,61 10,39

Vengrija 2003 m. balandžio 12 d. Ar pritariate, kad Vengrija taptų Europos Sąjungos nare? 45,6 83,76 16,24

Lietuva 2003 m. gegužės 10-11 d. Pritariu Lietuvos Respublikos narystei Europos Sąjungoje 63,37 91,07 8,93

Ar privalo ES šalys kandidatės skelbti referendumus dėl stojimo į ES?

Klausimas, turi ar neturi naujai priimama į ES valstybė rengti savo šalyje referendumą, nėra aptariamas Europos Bendrijos steigimo sutartyje ir Europos Sąjungos sutartyje.

Tai reiškia, kad stojančiai valstybei paliekama teisė savarankiškai spręsti dėl referendumo. Sprendimas priimamas aatsižvelgiant į šalyje galiojančias atitinkamas konstitucines normas, tarkim, skelbti referendumą ar ne nusprendžiama parlamente.

APKLAUSŲ DUOMENYS

Išvados

Manome, Europos sąjunga Lietuvos valstybei atneš didelę naudą, nes šiuo metu Lietuva yra viena atsiliekančių valstybių Europoje. Tik dirbant kartu su labiausiai išsivysčiusiomis valstybėmis galima judėti į priekį. Plėtojant pramonę, atsigauna ekonomika, padidėja importas ir eksportas. Visi šie dalykai susiję vienas su kitu. Norint visa tai gerinti be galingiausių valstybių pagalbos, reikia labai daug pastangų ir dar daugiau laiko. Bet šiuo atveju, kai Lietuvoje klesti kkorupcija ir skurdas, tai tampa nerealu. Dauguma žmonių bijo, kad kils kainos , didės mokesčiai ar bankrutuos daug smulkaus verslo atstovų. Mūsų nuomone, jei nors ir pasitvirtintų kelios iš šių baimių, reikia kažką paaukoti, kad kažką gautum atgal, galbūt net dvigubai daugiau. Galbūt mūsų kartos atstovai dar nepajaus didelių pokyčių, kurie gali įvykti, bet užtai mūsų vaikai tikrai gyvens geresnėje Lietuvoje, kurioje sustiprės ekonomika, bus užtikrintos socialinės garantijos, tobulės švietimo sistema, didės algos, o galbūt net bus stipriai sumažintas nusikalstamumas ir ypač korupcija. Bėgant metams, gyvenimas Lietuvoje gerės. Galime paimti Airijos pavyzdį. Kadaise ji buvo atsiliekanti valstybė, o dabar viena iš stipriausių valstybių Europoje. Kaip žinome, ne vienas lietuvis yra išvykęs tenai ieškoti laimės.

“Išėjome iš vienos sąjungos, dabar stojame į kitą” – nekarta girdėta frazė, verčia dvejoti. Galbūt mes vėl prarandame nepriklausomybę? Ne, įstodami į ES, mes tiesiog gauname teisę gyventi geriau ir tuo pačiu niekuo neįsipareigojame. Europa mus pastebėjo, į mus atkreipė dėmesį, tad “nepasišiukšlinkime” ir atsilyginkime tuo pačiu.

Naudota literatūra :

• Laikraštis “Kauno diena” ir “Lietuvos Rytas”

• Žurnalas “Extra”

• Žurnalas “TV Antena”

• Lankstinukai apie referendumą ir Europos sąjungą

• Internetas