ES sveikatos apsauga
Turinys
Įvadas…………………………3
1. ES struktūriniai fondai…………………………4
2. Laukiami pokyčiai farmacijos sektoriuje įstojus į ES……………….5
3. Sveikatos informacijos plėtra………………………7
4. Pagrindiniai informacijos apie sveikatą šaltiniai…………………8
5. Visuomenės sveikata ES teisėje……………………..10
6. Europos bendrijos sritys, įgyvendintos per sveikatos
programas…………..11
7. Pagrindiniai tikslai, iškelti sveikatos
programoje……………….15
Išvados…………………………17
Literatūra…………………………18
Įvadas
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą atsiveria visiškai kitokios
finansinės galimybės. Mes įstojame į sąjungą, kurioje yra siekiama
suvienodinti pragyvenimo lygį gyventojams, ypač jautriai rūpinamasi, kad
kiekvienas šalies gyventojas turėtų darbą ir uždarbį, susirgus gautų
reikiamą medicininę pagalbą, galėtų mokytis ir tobulintis, kad sumažėtų
skirtumas tarp bendrų šalies pajamų (BVP) kiekio tenkančio vienam
gyventojui Vakarų Europos šalyse ir Lietuvoje, būtų sukurtos naujos darbo
vietos ir pan.
Suprantant, kad stojančiųjų šalių pragyvenimo lygis yra žymiai
žemesnis negu Vakarų Europos šalyse, Europos Sąjunga šių problemų
sprendimui jose siūlo įvairias finansinės paramos priemones. Tam įsteigta
daug fondų, vykdomos tarptautinės programos ir pan. Viena iš tokių paramos
formų yra ir ES struktūriniai fondai.
Lietuva būdama šalimi kandidate kai kuriais atvejais galėjo naudotis
įvairia Sąjungos finansine parama. Tapus ES nare, keisis šios paramos
finansavimo šaltiniai, smarkiai išaugs paramos apimtys visų susikaupusių
problemų sprendimo galimybei užtikrinti.
Darbo tikslas – aptarti sveikatos apsaugos reikšmę Europos Sąjungoje.
Darbo uždaviniai:
1. Aptarti ES struktūrinius fondus
2. Apžvelgti ES sveikatos informacijos plėtrą
3. Pateikti Europos bendrijos sritis, įgyvendintas per sveikatos programas
ES struktūriniai fondai
Kokia tai yra parama ir ką ši parama duos kiekvienam iš mmūsų?
Struktūriniai fondai yra Europos Sąjungos regioninės politikos finansavimo
priemonė, skirta sumažinti skirtumus tarp išsivysčiusių ir mažiau
išsivysčiusių regionų (arba valstybių).
Struktūrinius fondus sudaro keturi atskiri tarpusavyje susiję
fondai (kuriuos sudaro ES biudžeto lėšos), turintys skirtingus tikslus ir
skirtingas finansines galimybes: Europos regioninės plėtros fondas (ERPF),
Europos socialinis fondas (ESF), Europos žemės ūkio valdymo ir garantijų
fondas (EŽŪVGF) ir Finansiniai instrumentai žuvininkystės valdymui (FIŽV).
Struktūrinių fondų parama remiasi principu teikti lėšas, kurios yra
skirtos ne pakeisti pačių valstybių išlaidas tam tikrose srityse, o jas
papildyti. Tačiau papildomumas yra ženklus ir, pavyzdžiui, viešų
institucijų projektams ES struktūrinių fondų parama galės sudaryti net iki
75 proc. konkretaus projekto išlaidų.
Ką tai reiškia sveikatos sektoriui?
Visos gydymo įstaigos Lietuvoje yra viešosios įstaigos. Tam, kad
pagerinti jų darbą, pagerinti gydymosi sąlygas jose, Lietuvos Vyriausybė,
savivaldybės kasmet skiria biudžeto lėšas. Žinome, kad šalies gydymo
įstaigų pastatai seni, dauguma neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, jų
išlaikymui ir atnaujinimui bei esamos įrangos pagerinimui lėšų nuolat
trūksta. ES struktūrinių fondų parama tuo ir paremta, kad parengus
nustatyta tvarka projektus, 3/4 reikiamų lėšų bus padengtos iš Europos
Sąjungos biudžeto lėšomis. Taigi, turėsime 4 kartus daugiau lėšų ir
galėsime 4 kartus sparčiau gerinti gydymosi sąlygas Lietuvos medicinos
įstaigose, per tą patį laiką galėsime atlikti 4 kartus daugiau darbų.
Tam, kad gauti šią paramą, gydymo įstaigos nustatyta tvarka rengs
projektus. Kadangi kiekvienas projekto naudos gavėjas ((sveikatos priežiūros
įstaiga) iš savo ar valstybės biudžeto lėšų privalės padengti ketvirtadalį
projekto išlaidų (25 %), šiuo metu Lietuva rengia bendrą šalies dokumentą,
kuriame yra numatyta kokiems projektams ir kiek lėšų jų įgyvendinimui
planuojama skirti iš valstybės biudžeto, įstojus į ES.
Turime pasidžiaugti, kad planuojama naudoti ES struktūrinių fondų
paramą taip pat ir sveikatos apsaugos projektams, t.y. kad reikiamą
procentą gydymo įstaigų teikiamų projektų išlaidų padengs valstybės ir
savivaldybių biudžetai.
Kam gali būti naudojama ES struktūrinių fondų parama?
Tai: ligoninių statyba ir esminė renovacija, medicininės įrangos
atnaujinimas šiuolaikine, medicinos personalo kvalifikacijos kėlimas ir kt.
Įstojus į ES neišnyks mus varginantys negalavimai ir ligos, kurie
egzistuoja ir Europos Sąjungos šalyse, tačiau atsiras galimybė greičiau
gauti šiuolaikiškesnę medicinos pagalbą, gydytis atnaujintose pagal
šiuolaikinius reikalavimus ligoninėse, greičiau sulaukti greitosios
pagalbos, pasirengusios medicinos pagalbą teikti nelaimės vietoje net ypač
sudėtingais atvejais ir kt.
Narystė Europos Sąjungoje atvers Lietuvai naujas perspektyvas,
padės pasiekti išsivysčiusių ES valstybių lygį, užtikrinti jos piliečių
gerovę bei teisių apsaugą, sveikatos priežiūros srityje greičiau artėsime
prie tų galimybių, kurias gauna Europos Sąjungos gyventojai.
Sveikatos programų skyriaus vedėja,
Rūta Liaudanskienė
Laukiami pokyčiai farmacijos sektoriuje įstojus į ES
Valstybės rūpestis bei pačių žmonių interesas, kad ligoniai būtų
gydomi tik saugiais, kokybiškais ir veiksmingais vaistais, kad mokslo
pažanga, pasireiškianti naujais aukštos technologijos preparatais pasiektų
Lietuvą taip greitai, kaip ir kitas išsivysčiusias valstybes. Svarbu, kad
vaistų būtų vaistinėse, bbūtiniausi vaistai būtų kompensuojami, o vaistus
vaistinėse išduotų aukštos kvalifikacijos vaistininkai, kurie turėtų
tinkamų farmacinių žinių ir galėtų suteikti ligoniui pilnavertę informaciją
apie vaistus. Svarbu, kad farmacijos pramonė plėstųsi ir vystytųsi lemdama
tiek socialinius ir finansinius, tiek Lietuvos vaistų rinkos teigiamus
poslinkius.
ES nustačiusi itin griežtus reikalavimus vaistų kokybei, saugumui
ir veiksmingumui, jų gamybai, platinimui, reklamai, pakuočių ženklinimui,
informacijai vartotojui, taip pat vaistininkams ir jų rengimui. Lietuva
didžiąją dalį šių reikalavimų jau perkėlė į savo teisę bei juos įgyvendina.
Nuo š.m. balandžio 1 d. nauji vaistai bus registruojami pagal ES
reikalavimus, lig tol įregistruotų vaistų registravimo bylos bus
peržiūrėtos ir papildytos iki 2007 m. sausio 1 d. Tai reiškia, kad vaistų
rinkoje vartotojai bus garantuoti, kad gydosi tikrai saugiais ir
kokybiškais vaistais.
Stambiosios farmacijos pramonės įmonės persitvarko pagal ES
nustatytus vaistų geros gamybos praktikos reikalavimus. Įmonės rekonstruoja
patalpas, įsigyja naujas šiuolaikines technologijas, tobulina vaistų
gamybos procesus ir gerina jų kokybę, kelia darbuotojų kvalifikaciją.
Suprantama, kad šie procesai sudėtingi ir reiškia didelį finansinį iššūkį
mūsų gamintojams, tačiau jie yra būtini. Pramoninė vaistų gamyba negali
būti orientuota tik į vietinę rinką. Būtina užsienio rinkų paieška,
eksporto plėtimas. Jei norime eksportuoti savo produkciją į Europą, turime
gaminti vaistus pagal joje pripažintus standartus. Beje, norėdami plėsti
eksportą į Rytų šalis, taip pat turime gerinti produkcijos kokybę, nes ir
šios šalys diegia geros gamybos praktikos reikalavimus, pvz, Rusijos
Federacija nnumato juos taikyti nuo 2005 m. Taigi, visais atvejai pertvarka
pramonėje yra būtina. Įstodami į ES mes įgyjame pripažinimą, kad mūsų
vaistai yra aukštos kokybės ir mes galime lygiavertėmis sąlygomis
konkuruoti su kitais ES gaminamais bei rinkoje esančiais vaistais.
Atsivėrusios naujos rinkos sudarys palankias prielaidas vystytis farmacijos
pramonei. O tai naudinga mums visiems. Bus vystoma viena iš nacionalinės
pramonės šakų (išsaugomos ir sukuriamos naujos darbo vietos, mokami
mokesčiai į biudžetą), Lietuvos vaistų rinkoje didės vietinės pramonės
pagamintų vaistų dalis, jie nenusileis savo kokybe ir saugumu iš užsienio
įvežamiems vaistams, bet bus pigesni, o tai itin svarbu mūsų ligoniams.
Vaistus importuoja ir platina vaistų didmeninio platinimo įmonės.
Nuo jų veiklos kokybės priklauso, kokių vaistų bus Lietuvos rinkoje, ar jų
netruks, ar tiekimo metu nebus pažeista kokybė. Todėl šių įmonių veikla
itin svarbi. Platinimo įmonės iki š.m. liepos 1 d. turi persitvarkyti
pagal ES nustatytus geros vaistų platinimo reikalavimus, kuriais
užtikrinama, kad vaistai perkami tik iš farmacinei veiklai licencijuotų
įmonių, transportuojami, saugomi sandėliuose ir parduodami vaistinėms
išsaugant vaistų kokybę. Pagal aukštus reikalavimus dirbančios įmonės
užtikrins saugų vaisto kelią nuo gamintojo iki vaistinių, stabilią vaistų
rinką, kai net ir reta liga sergantis ligonis turės galimybę įsigyti vaistų
ir nereikės ieškoti, kad jų kas nors atvežtų ar kitaip gautų.
ES teisė nereglamentuoja vaistų kainodaros ir kompensavimo. Yra
bendro pobūdžio reikalavimai, kad šios sritys būtų
viešos ir skaidrios.
Visa kita, kokius vaistus ir kaip kompensuoja, sprendžia pati šalis. Tai
priklauso nuo pasirinkto sistemos modelio, sergamumo, finansinių išteklių.
Lietuvoje veikianti kainodaros ir kompensavimo sistemos yra panašios į
daugelio ES šalių. Jau dabar keičiamės su kitomis šalimis informacija apie
vaistų kainas, o po įstojimo į ES šie procesai palengvės, būsime
lygiaverčiai partneriai prašydami vienos ar kitos informacijos apie
vaistus. Labai svarbu, kad gerėjant šalies ekonomikai, gerės ir biudžetinis
finansavimas sveikatos apsaugai, o kartu ir vaistų kompensavimui.
Įstojimas į ES turės įtakos ir vaistininkams. Ši profesija Europos
Sąjungoje yra vertinama profesija. Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje
rengiami vaistininkai taip pat kaip ir ES šalių universitetuose, todėl
Lietuvai tapus ES šalimi nare Lietuvos vaistininkų diplomai bus
pripažįstami ir jie bus lygiaverčiai savo profesijos atstovai, kaip ES
šalių vaistininkai. Tikimės, kad galimybės išvykti dirbti Lietuvos
vaistininkams į ES šalis nebus tas vienintelis tikslas, kurį pajus Lietuvos
vaistininkai. Svarbu, kad Lietuvos žmonėms vaistinėse teikiamos paslaugos
būtų kvalifikuotos ir aukštos kokybės.
Ypač permainas turėtų pajusti kaimo vaistinės. ES struktūriniams
fondams pasiekus Lietuvą, turėtų pagerėti kaimo gyventojų finansinė padėtis
ir jie ggalės įsigyti reikalingų vaistų bei daugiau dėmesio skirti sveikam
gyvenimo būdui. Tai turėtų skatinti vaistinių steigimąsi kaime, vaistus
išdavinės farmacijos specialistai, kurie galės pateikti išsamią informaciją
kaip vaistus vartoti, koks galimas šalutinis poveikis, patars kitais
klausimais.
Farmacijos sektoriaus integracija į ES reiškia kokybiškai naują
sistemą, kkuri garantuoja gyventojų aprūpinimą aukštų technologijų vaistais
bei kokybišką farmacijos įmonių veiklą.
Lietuvos atstovai dalyvaus ES struktūrų: Vaistų, Farmacijos
komitetų, Europos vaistų vertinimo agentūros darbe, todėl turėsime
puikias galimybes diskutuoti ir išsakyti savo nuomonę vaistų klausimais.
Sveikatos informacijos plėtra – strateginė integracijos
į Europos Sąjungą kryptis (1998m)
Daugiausiai apie dominančias sveikatos problemas gyventojai sužino
iš televizijos laidų, sveikatos priežiūros specialistų. Plunksna,
televizijos kamera ir radijas daro didelę įtaką asmens sveikatai ir
visuomenės sveikatos politikai. PSO plėtojamas Pasaulio sveikatos
informacijos tinklas (World Health Communication Network) sveikatos
informaciją pripažįsta sveikatos determinantu .
Sveikatos informacija, ypač populiarioji, dažnai ignoruojama. Tai
vis dar silpna visuomenės sveikatos propagavimo sritis. Valstybės
tarnautojai, visuomenės sveikatos specialistai, nevyriausybinių
organizacijų atstovai stokoja informacijos teikimo įgūdžių bei rinkodaros
ir reklamos platinimo žinių, kurias sumaniai naudoja tabako pramonė. Blogą
situaciją dar pablogina nepakankami informacijos šaltinių, žiniasklaidos,
privataus ir visuomenės sektorių tarpusavio ryšiai. Galintys siekti bendro
tikslo partneriai, kurių vieta toje pačioje sveikatos informacijos fronto
linijoje, nepasitiki vieni kitais. Vyriausybė mano, kad žiniasklaidai rūpi
tik sensacijos ir skandalai, o žiniasklaidos nuomone, visa, kas oficialiai
pateikiama, tėra korumpuota ir bloga .
Mes gyvename informacijos amžiuje, todėl vykdydami PSO programos
,,Sveikata visiems XXI amžiuje“ tikslus, pirmiausiai turime garantuoti
sveikatos informacijos kokybę ir jos prieinamumą gyventojams. Atitinkanti
reikalavimus kiekvienam prieinama sveikatos informacija yra labai
reikšmingas įnašas vykdant priimtus sprendimus, nes ji – sveikatos
stiprinimo ir ligų prevencijos ppagrindas.
Sveikatos informacija (Health communication) apibrėžiama kaip
mokslo ir informavimo strategijų panaudojimas individo ir bendruomenės
sveikatos stiprinimo sprendimams .
Mokslininkai dažnai taiko platesnį šio termino apibrėžimą, pvz.,
,,Sveikatos informacija – tai svarbių sveikatos klausimų perteikimas
asmenims, institucijoms ir visuomenei, panaudojant informacijos perdavimo,
motyvavimo bei įtaigos meną ir techniką. Ji apima ligų prevencijos,
sveikatos stiprinimo, sveikatos priežiūros politikos ir praktikos, asmens
gyvenimo kokybės ir bendruomenės sveikatos gerinimo reikalus“ .
Sveikatos informaciją sudaro :
• Sveikatos mokymas – sveikos elgsenos įtvirtinimo priemonė, kai
gyventojai informuojami, mokomi sveikatos žinių ir įgūdžių, tam tikslui
pasitelkiant struktūras, naudojant mokymo priemones.
• Socialinė rinkodara – teigiamų bendruomenės elgesio pokyčių skatinimo
priemonė, panaudojant rinkos principus ir žiniasklaidą.
• Propagavimas – sveikatos stiprinimo politikos, teisės normų ir
programų rėmimo per žiniasklaidą priemonė.
• Rizikos veiksnių informacija – būdas įtraukti bendruomenę į diskusiją
apie aplinkos ir kitus sveikatai pavojingus veiksnius, jų prevencijos
alternatyvas. Čia priskiriamos ir individualios konsultacijos apie
genetiškai lemiamą pavojų sveikatai ir pasirinkimo pasekmes.
• Paciento informavimas – asmenų informavimas apie sveikatos sutrikimo
priežastis ir sveikatos stiprinimo galimybes, terapijos ir alternatyvių
priemonių taikymą pacientų mokymui ir savišvietai.
• Vartotojo informavimas – priemonė ugdyti asmenų supratimą,
reikalingą priimti sprendimus dėl savo ar šeimos narių sveikatos,
pasirinkti sveikatos paslaugų teikėjus, sveikatos draudimo rūšį, naudotis
savigalbos priemonėmis, prevencijos ir socialinės gerovės programomis,
gydymo ir reabilitacijos paslaugomis.
Informacija ir švietimas daro didelę įtaką skatinant gyventojus
sveikiau gyventi, imantis ligų prevencijos ir kontrolės priemonių, remiant
svarbias valstybės ir bendruomenės sveikatos stiprinimo iniciatyvas,
sprendžiant medicinos pagalbos teikimo uždavinius. Tačiau informacija pati
savaime negali suteikti visuomenei galios išspręsti sistemos problemas,
tokias kaip skurdas ar medicinos pagalbos prieinamumas. Ji negali paveikti
genetiškai nulemtų nesveikatos priežasčių. Sveikatos informacija ir ryšiai
nesumažins ligų plitimo ir gyventojų sergamumo, jeigu jį palaiko tam tikri
elgsenos, biologiniai ar socialiniai ekonominiai aplinkos veiksniai. Tačiau
efektyvi sveikatos informacija gali padėti įveikti daugelį šių kliūčių.
Pirmiausias ES visuomenės sveikatos programos tikslas yra sukurti
visapusišką sveikatos informacijos sistemą, kurios pagrindą sudarytų platus
spektras rodiklių, atspindinčių gyventojų sveikatos būklę, ligas ir jų
demografinius bei socialinius determinantus, gyvensenos veiksnius, gyvenimo
ir darbo sąlygas, o taip pat sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos
priemones, įskaitant jų kaštus. Bus renkama informacija apie sveikatos
sistemų plėtros tendencijas ir efektyvumą, sveikatos technologijas, kokybės
standartus ir gerosios praktikos kriterijus. Bus sukurtos bendros duomenų
bazės ir informacijos perdavimo bei keitimosi sistemos. Sukurti įvairūs
sveikatos informacijos sistemos paketai, tenkinantys skirtingų visuomenės
grupių (politikų, sveikatos priežiūros specialistų, valstybės, regiono ir
vietos savivaldos institucijų, plačiosios visuomenės) informacijos
poreikius.
Vykdydamos šią programą ES šalys numato įgyvendinti tokias
sveikatos informacijos ir žinių plėtros priemones:
1. Sveikatos stebėjimo sistemos plėtojimas:
1.1. rodiklių, kaupimo metodų ir duomenų bazių plėtra;
1.2. duomenų pateikimo ir sklaidos sistemos plėtra.
2. Naudojimosi sveikatos analizės, patarimų, ataskaitų teikimo,
informacijos perdavimo ir konsultavimo mechanizmu gerinimas.
Į šias svarbiausias ES sveikatos informacijos plėtros kryptis ir jų
įgyvendinimo strategiją būtina atsižvelgti planuojant Lietuvos visuomenės
sveikatos strategiją, Ryšių su visuomene ir kitų sveikatos programų
priemones, Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės visuomenės
sveikatos priežiūros tarnybos ir visuomenės sveikatos centrų Ryšių su
visuomene padalinių darbą, Lietuvos sveikatos informacijos centro,
Visuomenės sveikatos ugdymo centro Visuomenės informavimo biuro veiklą.
Visuomenės sveikata Europos Sąjungos teisėje
Europos Sąjungai jau daugiau kaip 50 metų, tačiau visuomenės
sveikata, kaip viena iš politikos sričių, jos dokumentuose buvo įtvirtinta
palyginti neseniai.
Europos Sąjungos steigimo sutartyse visuomenės sveikatos priežiūra
taip pat nebuvo reglamentuojama, o dėmesys buvo koncentruojamas į sąjungų,
pagrįstų ekonominiais kriterijais, vieningos vidaus rinkos kūrimą.
Pirmosios nuostatos dėl Europos Sąjungos šalių narių bendradarbiavimo,
derinant sveikatos apsaugos ir darbo aplinkos taisykles, buvo įtrauktos į
Vieningą Europos aktą (Single European Act). Visuomenės sveikata, kaip
savarankiška sritis Europos Sąjungos teisėje, buvo apibrėžta tik 1992 m.
vasario 7 d. Europos Sąjungos Mastrichto sutartyje. Šios sutarties
straipsnis nustato, kad:
“siekiant 2 straipsnyje (Europos ekonominės bendrijos steigimo
sutarties) iškeltų tikslų, kaip numatyta šioje Sutartyje ir pagal joje
nustatytus terminus, Bendrijos veiklos sritys yra šios: <.> pagalba
siekiant aukšto lygio sveikatos apsaugos <.>.”
Taigi, 1992 metais sveikatos apsauga tampa oficiali Europos
Sąjungos veiklos sritis.
Europos Sąjungos sutartis taip pat papildė Europos ekonominės
bendrijos steigimo sutartį X antraštinės dalies “Visuomenės sveikata”
numatydama, kad “Bendrija prisideda
prie žmonių sveikatos aukšto lygio
apsaugos užtikrinimo skatindama valstybių narių bendradarbiavimą ir
prireikus paremdama jų veiklą”.
Kitas su visuomenės sveikatos priežiūra susijusias sritis taip pat
reglamentuoja Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 157 (130)
straipsnis – aplinkos apsauga, 153 (129a) str. – vartotojų apsauga, 137
(118) str. – darbuotojų sauga ir kt.
Europos Sąjunga, tapusi sąjunga “be sienų”, įgyvendinančia keturias
pagrindines laisves (laisvą asmenų, kapitalo, paslaugų bei prekių
judėjimą), susidūrė su naujomis didelėmis sveikatos problemomis
(narkomanija, AIDS, Alzhaimerio liga ir kt.) Bendrijos mastu tapo būtina
tobulinti Europos sveikatos politiką. 1997 metais 15 valstybių narių
pasirašytoje Amsterdamo sutartyje bendrojo pobūdžio normos buvo pakeistos,
sukonkretintos. Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 152 (129)
straipsnis taip pat buvo pakeistas. Šio straipsnio 1 dalyje teigiama:
“Žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga užtikrinama nustatant ir
įgyvendinant visas Bendrijos politikos ir veiklos kryptis. Bendrija, savo
veikla papildydama valstybių narių politiką, siekia gerinti visuomenės
sveikatą, užkirsti kelią žmonių negalavimams ir ligoms bei pašalinti
pavojaus žmonių sveikatai šaltinius. Tokia veikla apima kovą su labiausiai
sveikatą pakertančiomis ligomis skatinant jų priežasčių, plitimo ir
profilaktikos tyrimus, taip pat skleidžiant informaciją ir plėtojant
švietimą sveikatos klausimais. Bendrija papildo valstybių narių veiklą
mažinant su narkotikais siejamą žalą sveikatai, taip pat plėtojant
informavimą ir prevenciją.”
Svarbi yra minėto straipsnio dalis, numatanti, kad Bendrija
visuomenės sveikatos srityje visiškai pripažįsta valstybių narių atsakomybę
už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bbei teikimą.
Po sutarčių priėmimo Europos komisija komunikate dėl veiklos plano
visuomenės sveikatos srityje išdėstė aštuonias svarbiausias Europos
bendrijų veiklos sritis, kurios buvo įgyvendinamos per atskiras programas:
1. Sveikatos stiprinimas, ugdymas, švietimas ir mokymas. Kaip jau
buvo minėta, Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 152 (129)
straipsnio 1 dalyje numatyta: “Bendrija savo veikla siekia <.> skleisti
sveikatos apsaugai reikalingą informaciją ir žinias.” Tokių nuostatų
įtvirtinimas pirminiuose teisės aktuose (sutartyse, taip pat dažnai
vadinamose Europos Sąjungos konstitucijose) parodo šių veiksmų svarbą,
siekiant juos įgyvendinti visos Bendrijos mastu. Veiksmai buvo vykdomi
vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 1996 m. kovo 29 d. priimtu
sprendimu Nr. 645/96/EC, patvirtinančiu Bendrijos veiksmų sveikatos
skatinimui, informavimui, ugdymui ir mokymui programą, kurios pagrindinis
tikslas buvo užtikrinti aukštą sveikatos apsaugos lygį. Programa buvo
įgyvendinama veiksmais, kuriais siekiama stiprinti sveikatos skatinimą tarp
šalių narių, sveiko ggyvenimo būdo ir įpročių propagavimą, apsaugos nuo
rizikos faktorių įgyvendinimą ir kt. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas
sveikatos mokymui ir sveikos gyvensenos ugdymui mokyklose, darbo vietose,
ligoninėse ir bendruomenėse, taip pat pabrėžiamas sveikos mitybos principų
propagavimas, tabako ir alkoholio žala, psichikos sveikatos veiksniai,
lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių mažinimas, bendradarbiavimas
tarp sektorių, mokslinių tyrimų plėtojimas.
2. Sveikatos rodiklių monitoringas. Šią sritį aprėpia Bendrijos
veiksmų sveikatos monitoringui programa, patvirtinta Europos Parlamento ir
Tarybos 1997 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 1400/97/EC. Ši programa
įtvirtino pagrindinį tikslą – sukurti Europos Sąjungos šalių sveikatos
monitoringo (stebėsenos) sistemą, skirtą vertinti sveikatą (sveikatos
lygį), jos pokyčius ir ją įtakojančius veiksnius, padėti planuojamoms,
monitoruojamoms ir vykdomoms programoms bei veiksmams, aprūpinti šalis
nares patikima ir tinkama informacija, kuria siekiama rodiklių palyginimo,
nacionalinės sveikatos politikos rėmimo.
3. Kova su vėžiu. Vėžys – viena iš pagrindinių mirties priežasčių
Europos Sąjungoje. Kovojant su šia liga 1996 m. kovo 29 d. Europos
Parlemento ir Tarybos sprendimu Nr. 646/96/EC buvo patvirtintas kovos su
vėžiu veiksmų planas 1996-2000 m. Šiame plane (1 straipsnio 3 dalyje)
daugiausia dėmesio buvo skiriama keturioms sritims:
a) duomenims rinkti ir tirti, siekiant surinkti kuo daugiau
informacijos apie vėžio priežastis, profilaktiką ir gydymą, kaupti patikimą
lyginamąją informaciją apie sergamumą vėžiu, ją naudoti Europos lygio
epidemiologiniams vėžio tyrimams;
b) informavimui ir sveikatos mokymui, siekiant išplėsti Europos
Sąjungos gyventojų žinias apie vėžio grėsmę bei profilaktiką, propaguoti
sveiką gyvenseną, įgyvendinti sveikatos politiką bei atitinkamas priemones,
susijusias su vėžio priežastimis bei grėsme;
c) ankstyvajai vėžio diagnostikai ir atrankiniam sveikatos būklės
tikrinimui, siekiant padėti įgyvendinti ir pagerinti ankstyvosios
diagnostikos galimybes;
d) kvalifikacijai kelti ir kokybės kontrolei bei garantijoms, kurių
tikslas tobulinti onkologijos, tarp jų ir vaikų onkologijos, specialistų
rengimą, gerinti kokybės kontrolės metodus. 1998 m. lapkričio 8 d. Europos
Komisija priėmė rekomendaciją Nr. 89/601/EEC dėl sveikatos personalo mokymo
vėžio klausimais.
Bendrijos mastu svarbus yra 1996 m. liepos 30 d. Komisijos
sprendimas Nr. 96/469/EC dėl patariamojo komiteto vvėžio prevencijai įkūrimo
(O. J. L 192 , 02/08/1996, p. 0031-0032).
Europos Sąjungos politikoje daugiausia dėmesio skiriama kovai su
rūkymo sukeliamu vėžiu. 2001 m. birželį Europos Parlamentas ir Taryba
priėmė direktyvą Nr. 2001/37/EC dėl įstatymų, taisyklių ir administracinių
priemonių, susijusių su tabako produktų gamyba, reklama ir pardavimu,
derinimo tarp valstybių narių. Direktyva nustato maksimalias nikotino ir
anglies monoksido ribas cigaretėse, privalomuosius įspėjimus jas
pardavinėjant ir kt.
4. Kova su AIDS ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis. Tai taip pat
svarbi visuomenės sveikatos sritis. Europos Sąjunga, įteisindama vieną iš
pagrindinių laisvių – laisvą asmenų judėjimą, privalo numatyti ir
garantuoti pakankamą užkrečiamųjų ligų kontrolę, kurios be jos galėtų
nesunkiai paplisti. Europos Sąjungos šalys siekia, kad kiekvienoje atskirai
ir tuo pačiu visose valstybėse būtų sukurta kuo efektyvesnė užkrečiamųjų
ligų nustatymo, stebėjimo bei kontrolės sistema. Tai leistų anksti
diagnozuoti ligą ir organizuoti greitą reagavimą.
1996 metais Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 647/96/EC
buvo patvirtinta bendrijos veiksmų programa dėl AIDS ir kitų užkrečiamųjų
ligų prevencijos 1996-2000 metais. Pagrindinis jos tikslas –
bendradarbiaujant šalims narėms ir skatinant prevencijos programų
koordinavimą, remiant nevyriausybinių organizacijų veiksmus, tarp jų ir ŽIV
užsikrėtusių asmenų organizacijas, padėti sustabdyti plitimą bei sumažinti
mirtingumą ir sergamumą AIDS ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis. Daug
dėmesio programoje buvo skirta užkrečiamųjų ligų priežiūrai ir
monitoringui, kovai su užkrečiamųjų ligų plitimu, informavimui, mokymui ir
ugdymui bei ŽIV/AIDS užsikrėtusių asmenų rėmimui, kovai su jų
diskriminacija.
Europos Parlamentas ir Taryba sprendimu Nr. 2119/98/EC įkūrė
užkrečiamųjų ligų epidemiologinio stebėjimo ir kontrolės tinklą, kuris
Bendrijos lygiu skatina bendradarbiavimą ir vykdo veiksmų koordinavimą tarp
šalių narių, kad būtų pagerinta užkrečiamųjų ligų prevencija ir kontrolė.
Šis tinklas skirtas:
– užkrečiamųjų ligų epidemiologiniam stebėjimui;
– užkrečiamųjų ligų ankstyvojo įspėjimo bei reagavimo
sistemos sukūrimui, jų prevencijai bei kontrolei.
5. Kova su narkomanija. Europoje pastarąjį dešimtmetį vykstant
sudėtingiems socialiniams ir ekonominiams procesams, vis grėsmingesniu
veiksniu tampa narkotikų vartojimas. Šio reiškinio svarbą pabrėžia ir
Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 152 (129) straipsnio 1
dalis, numatanti: “Bendrija papildo valstybių narių veiklą mažinant su
narkotikais siejamą žalą sveikatai, taip pat plėtojant informavimą ir
prevenciją.”
Europos Sąjunga, kovodama su šiuo veiksniu, priėmė keletą teisės
aktų: reglamentą, nustatantį priemones, kurių reikia imtis siekiant
užkirsti kelią panaudoti tam tikras medžiagas neteisėtai narkotinių ir
psichotropinių medžiagų gamybai, Bendrijos veiksmus, patvirtintus Tarybos
pagal Europos Sąjungos sutarties dėl Europolo narkotikų padalinio K.3
straipsnį, direktyvą dėl tam tikrų medžiagų, naudojamų neteisėtai narkotikų
ir psichotropinių medžiagų gamybai, gaminimo ir patekimo į rinką ir kt.
Visuomenės sveikatos požiūriu svarbus buvo Europos Parlamento ir
Tarybos 1997 metų sprendimas Nr. 102/97/EC, patvirtinantis Bendrijos
veiksmų programą dėl narkotikų priklausomybės prevencijos 1996-2000 metais.
Programos tikslas – padėti kovoti su priklausomybe nuo narkotikų, skatinant
bendradarbiavimą tarp šalių narių, šito buvo siekiama tokiais veiksmais:
kaupiant duomenis, atliekant jų tyrimus ir analizę, informacijos skleidimu,
sveikatos
mokymu ir ugdymu.
Europos Taryba 2000 m. birželio 7 d. patvirtino Europos Sąjungos
veiksmų planą prieš narkotikus 2000-2004 metais (planą galima rasti
internete adresu: www.emcdda.org). Šiame plane numatomos penkios
prioritetinės veiksmų sritys, tarp kurių yra veiksmų koordinavimas,
informacija ir vertinimas, poreikio mažinimas, narkotikų vartojimo bei
nusikaltimų, susijusių su narkotikų vartojimu, prevencija, neteisėtos
narkotikų apyvartos mažinimas, tarptautinis bendradarbiavimas. Šiuo planu
siekiama: per penkerius metus žymiai sumažinti narkotikų vartojimo
paplitimą, ypač tarp jaunų asmenų iki 18 metų amžiaus; sumažinti su
narkotikais susijusius sveikatos pakenkimus (ŽIV, hepatitą ir pan.) ir dėl
narkotikų susijusių mmirčių skaičių; kovoti su pinigų plovimu, nelegaliu
narkotikų vartojimu, nelegaliu prekursorių gabenimu ir kt.
Svarbus taip pat yra ir 1993 metais priimtas Tarybos reglamentas,
kuriuo įkuriamas Europos narkotikų ir narkotikų vartojimo monitoringo
centras. Pagrindiniai šio centro tikslai yra rinkti, registruoti ir
analizuoti informaciją, rengti mokymus, koordinuoti šalių narių veiklą
šioje srityje ir kt.
6. Traumų ir nelaimingų atsitikimų prevencija. Šioje srityje
Europos Parlamentas ir Taryba 1999 metais sprendimu Nr. 372/1999/EC
patvirtino Bendrijos veiksmų programą dėl sužalojimų prevencijos 1999 –
2003 metams. Šios programos pagrindinis tikslas buvo prisidėti prie
visuomenės ssveikatos veiklos sričių, kurios siekia mažinti nelaimingus
atsitikimus (traumas), daugiausia sąlygotus namuose ir laisvalaikio metu,
skatinant: epidemiologinį traumų monitoringą (EHLASS sistema – Europos
nelaimingų atsitikimų namuose ir laisvalaikio metu stebėjimo sistema) bei
pasikeitimą informacija.
7. Su aplinkos užterštumu susijusių ligų prevencija. Šią sritį
reglamentavo Europos PParlamento ir Tarybos 1999 m. kovo 29 d. sprendimas
Nr. 1296/1999/EC, tvirtinantis Bendrijos veiksmų programą dėl su aplinkos
užterštumu susijusių ligų 1999-2001 metams. Pagrindinis šios programos
tikslas buvo padėti vystyti politiką ir strategijas sveikatos ir aplinkos
srityse, susikoncentruojant į susijusių su užterštumu ligų prevenciją,
įskaitant žinių ir sveikatos rizikos supratimo gerinimą. Tai užtikrinama
šiomis priemonėmis: skleidžiant informaciją apie ligas, susijusias su
aplinkos užterštumu, bei gerinant žinias, užkrečiamųjų ligų valdymo
supratimą, prevencinių veiksmų efektyvumą.
Su aplinkos užterštumu susijusių ligų prevencija glaudžiai susijusi
su bendrai vykdoma aplinkos apsaugos politika Bendrijos mastu. Tai ir
atmosferos oro apsauga, atliekų tvarkymas, geriamojo ir paviršinio vandens
apsauga ir kokybės reglamentavimas, cheminių medžiagų kontrolė bei
dirvožemio užterštumo problemos, triukšmo, radiacijos mažinimas ir kt.
8. Retų ligų prevencija bei kontrolė. Europos Parlamentas ir Taryba
sprendimu Nr. 1295/1999/EC 1999 metais patvirtino Bendrijos veiksmų
programą dėl retų ligų. Šios programos tikslas buvo prisidėti prie kitų
Bendrijos vykdomų priemonių užtikrinant aukštą sveikatos apsaugos lygį,
gilinant žinias ir keičiantis informacija apie retas ligas.
2002 metais rugsėjo 23 d., remdamiesi Europos Bendrijos steigimo
sutarties 152 str. ir gavę Komisijos pasiūlymą, Europos Parlamentas ir
Taryba sprendimu Nr. 1786 patvirtino Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos
srityje programą 2003-2008 metams. Priėmus šią programą buvo panaikintos
minėtosios aštuonios programos visuomenės sveikatos srityje.
Programą priimti paskatino tai, kad Bendrija, vadovaujantis
anksčiau paminėtais teisės aktais, yra įsipareigojusi plėtoti ir gerinti
sveikatą, uužkirsti kelią ligoms ir atremti galimas grėsmes sveikatai,
sumažinti išvengiamą sergamumą ir priešlaikinį mirtingumą bei skatinti
aktyvumą sumažinant negalią. Taryba, Ekonomikos ir socialinių reikalų
komitetas, Regionų komitetas ir Europos Parlamentas parėmė sprendimus,
kuriuose išreiškiamas požiūris, kad veiksmai visuomenės sveikatos srityje
Bendrijos lygiu turi būti nustatyti vienoje visa apimančioje programoje,
veiksiančioje mažiausia penkerius metus ir apimsiančioje tris pagrindinius
tikslus – gerinti informaciją plėtojant visuomenės sveikatą, skubiai
reaguoti į grėsmes sveikatai ir nustatyti sveikatos veiksnius per sveikatos
plėtojimą ir ligų prevenciją, stiprinant tarpsektorinį bendravimą ir
naudojimą visų Sutarties priemonių.
Atsižvelgdama į Evoros konferenciją dėl sveikatos veiksnių, 2000
metų birželio 29 d. rezoliucijoje Taryba pabrėžė, jog svarbu, kad nauja
Bendrijos visuomenės sveikatos strategija būtų kuriama remiantis
specifiniais jau egzistuojančių programų veiksniais, ypač su dėmesiu
tabako, mitybos ir alkoholio programoms; svarbu užtikrinti programų
tęstinumą ir tolesnį darbą.
Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programa pradeda
veikti nuo 2003 metų sausio 1 d. ir turi būti įgyvendinta iki 2008 metų
gruodžio 31 d. Programos pagrindinis tikslas – saugoti asmens bei gerinti
visuomenės sveikatą. Programos 2 straipsnyje iškeliami trys pagrindiniai
tikslai:
• gerinti informaciją ir žinias plėtojant visuomenės sveikatą. Tai
apima tokius veiksmus:
– sveikatos monitoringo sistemos vystymas ir valdymas (esamo darbo ir
jau pasiektų rezultatų pagrindu, Bendrijos lygiu) siekiant įdiegti
lygintinus kiekybinius ir kokybinius rodiklius; rinkti, analizuoti bei
suderinti specifinę informaciją apie asmens sveikatą (sveikatos lygį,
sveikatos politiką ir sveikatos rodiklius, apimančius demografinę,
geografinę ir socialinę-ekonominę situaciją, asmeninius ir biologinius
faktorius, sveikatos elgseną, maitinimąsi, protinę veiklą, lytinį elgesį,
gyvenimo, darbo ir aplinkos sąlygas).
– skubaus/ankstyvo užbėgimo už akių ligoms bei sveikatos grėsmėms, tarp
jų ir užkrečiamosioms bei neužkrečiamosioms ligoms vystymas, informacinės
sistemos nustatymas ir priežiūra.
– informacijos perdavimo, dalijimosi ja ir sveikatos sistemos
duomenimis tobulinimas, sudarant galimybę visuomenei prieiti prie
informacijos.
– su Šalimis narėmis ir kitais suinteresuotais asmenimis mechanizmų
sveikatos padarinių analizei, konsultacijoms, pranešimams, informavimui
vystymas ir naudojimas.
– pasikeitimo informacija ir geros praktikos patirtimi rėmimas.
• stiprinti galėjimą skubiai ir koordinuotai reaguoti į grėsmes
sveikatai. Tai apima tokius veiksmus:
– gebėjimo sustabdyti užkrečiamąsias ligas, remiant tolesnį Europos
Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl užkrečiamųjų ligų epidemiologinio
stebėjimo ir kontrolės tinklo įgyvendinimą, stiprinimas.
– pasikeitimo informacija ir reagavimo į neužkrečiamųjų ligų pavojų,
įskaitant lyčiai specifinius sveikatos sutrikimus ir retas ligas,
strategijas ir mechanizmus, prevencijos plėtojimas.
– keitimasis informacija dėl strategijų, siekiant priešintis grėsmėms
sveikatai (tarp jų ir susijusioms su terorizmu) psichinių (psichologinių),
cheminių ar biologinių šaltinių pavojaus atveju, ir, kai reikia, Bendrijos
pagalbos (išteklių) ir mechanizmų vystymą ar naudojimą.
– keitimasis informacija apie vakcinacijos ir imunines strategijas.
– žmogaus organų ir medžiagų, įskaitant kraują, kraujo komponentus ir
kraujo pirmtakus (prekursorius), saugumo ir kokybės stiprinimas, vystant
aukštus minėtų medžiagų rinkimo, laikymo, platinimo ir naudojimo kokybės ir
saugumo standartus.
– strategijų iir priemonių, susijusių su asmens sveikatos apsauga nuo
galimo neigiamo poveikio dėl aplinkos veiksnių, tokių kaip jonizavimas ar
nejonizuojanti radiacija, ar garsas vystymas.
• plėtoti sveikatą ir užkirsti kelią ligoms, akcentuojant sveikatą
visose Bendrijos politikose ir veikloje. Tai apima tokius veiksmus:
– strategijų ir priemonių, įskaitant ir susijusių su visuomenės
gyvenimo būdo supratimu (mityba, psichinė veikla, tabakas, alkoholis,
narkotikai bei kitos medžiagos), paruošimas bei įgyvendinimas, jų
įtraukimas į visas Bendrijos politikas ir strategijas.
– situacijų analizavimas ir strategijų, susijusių su socialiniais ir
ekonominiais sveikatos veiksniais, vystymas, siekiant nustatyti sveikatos
skirtumus ir kovoti su jais bei įvertinti socialinių ir ekonominių veiksnių
poveikį sveikatai.
– situacijos, dėl sveikatos veiksnių, susijusių su aplinka,
analizavimas ir strategijos vystymas, pagalbos teikimas siekiant
identifikuoti ir įvertinti aplinkos faktorių įtaką sveikatai.
– situacijos analizavimas ir keitimasis informacija apie genetinius
veiksnius ir genetinio skryningo naudojimą.
Manoma, jog ši Programa prisidės prie aukšto asmens sveikatos
apsaugos lygio užtikrinimo.
Lietuvos Respublikai svarbi nuostata, išreikšta Programos preambulėje, kur
teigiama: “narės kandidatės turi būti aktyviai įsitraukusios į programos
plėtrą ir įgyvendinimą, dėmesį skirti strateginiam sveikatos lygio
priartėjimui prie šalių narių lygio, spręsti specifines savo šalies
sveikatos problemas.”
Programa yra atvira ir EFTA/EEA (Europos ekonominės sąjungos/zonos)
šalims, kitoms asocijuotoms centrinės ir Rytų Europos šalims, Kiprui,
Maltai ir Turkijai. Įgyvendinat programą numatytas glaudus
bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis
organizacijomis, tarp jų ir Pasauline sveikatos organizacija,
Europos
taryba, Pasauline prekybos organizacija ir kt.
Išvados
1. Struktūrinių fondų parama remiasi principu teikti lėšas, kurios yra
skirtos ne pakeisti pačių valstybių išlaidas tam tikrose srityse, o jas
papildyti. Tačiau papildomumas yra ženklus ir, pavyzdžiui, viešų
institucijų projektams ES struktūrinių fondų parama galės sudaryti net iki
75 proc. konkretaus projekto išlaidų.
2. Mes gyvename informacijos amžiuje, todėl vykdydami PSO
programos ,,Sveikata visiems XXI amžiuje“ tikslus, pirmiausiai turime
garantuoti sveikatos informacijos kokybę ir jos prieinamumą gyventojams.
Atitinkanti reikalavimus kiekvienam prieinama sveikatos informacija yra
labai reikšmingas įnašas vykdant priimtus sprendimus, nes ji – sveikatos
stiprinimo ir ligų prevencijos pagrindas.
3. Integracija į Europos Sąjungą turės palankų poveikį norminių
aktų, reglamentuojančių pacientų teises, tobulinimui, specifinių klausimų,
susijusių su sveikatos priežiūra, reglamentavimui. Vykstant sparčiam
sveikatos sistemos technologizavimui, biotechnologijų plėtrai ir kartu
autonomijos vertybių stiprėjimui, visuomenė vis dažniau susiduria su
tokiomis problemomis kaip gydymo atsisakymas ar netaikymas, valios
negaivinti pareiškimas, informacijos apie sveikatą konfidencialumas ir
privatumo apsauga, duomenų apsauga, informuotojo asmens sutikimas,
dalyvavimas moksliniuose tyrimuose ir kt., todėl detali šių sričių analizė
ir jų reglamentavimas yra ypatingai svarbūs ir laikomi viena svarbiausių
Europos SSąjungos veiklos krypčių.
LITERATŪRA
1. Algirdas Paleckis. „Ties Europos greitkeliu‘‘.V. 2000m.
2. Internetas www.google.lt
3. “Mokslas ir technika” 2001 nr. 3
4. “Visuomenės sveikata” 2001 nr. 3
5. Vitkus G.Europos Sąjunga: Enciklopedinis žinynas >- V.:Engrimas 1999m.
