Europos Sąjunga
Europos Komisija
Spaudos ir komunikacijos generalinis direktoratas
Rankraštis parengtas 2005 m. sausio mėn.
Europos Sąjungos panorama
Europos Sąjunga
Mažiau valstybių sienų, daugiau galimybių
Po didesnę ES dalį galite keliauti neturėdami paso ir netikrinami pasienio kontrolės punktuose.
Apsipirkti galite vykti į kitą šalį, kur prekės yra pigesnės, nemokėdami jokių papildomų mokesčių, jei prekes perkate savo asmeniniam naudojimui. Bendroji 12-os šalių valiuta euras suteikia galimybę pirkėjams tiesiogiai lyginti kainas. Dėl to gamintojai ir mažmeniniai pardavėjai ėmėsi priemonių, kad sumažintų nepagrįstai dideles kainas. Keliavimas iš vienos euro zonos šalies į kkitą apsipirkti, pramogauti ar verslo reikalais tapo pigesnis, nes nebereikia keisti pinigų ir mokėti komisinio mokesčio.
Dėl sienų nedalomos bendrosios rinkos padidėjusi konkurencija paskatino gerinti produktų ir paslaugų kokybę ir mažinti kainas. Dabar galima pigiau skambinti telefonu, naudotis internetu ir keliauti lėktuvu. Vis daugiau namų ūkių gali pasirinkti geriausias sąlygas ir mažiausią kainą siūlančius elektros ir dujų tiekėjus.
Jei nori, ES piliečiai gali gyventi, dirbti, mokytis ir išeiti į pensiją kitoje ES šalyje. Šios teisės palaipsniui suteikiamos ir 2004 m. prie ES pprisijungusių 10 šalių piliečiams.
Žalesnė Europa
Europos žmonės labai rūpinasi aplinka. Tad nenuostabu, kad ES skatina visą pasaulį imtis priemonių aplinkai išsaugoti ir tvariai plėtrai skatinti. Ji pirmoji pradėjo įgyvendinti Kioto protokolą, kad būtų sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų, dėl kurių vyksta gglobalinis atšilimas ir klimato pokyčiai, išmetimą. Įgyvendindama šį projektą, 2005 m. ES įveda naują „dujų emisijos leidimų sistemą“, pagal kurią gamybos įmonėms bus leidžiama pirkti ir parduoti ribotą kiekį tokių leidimų.
Tarša nepaiso sienų, tad ES valstybės narės ėmėsi bendrų aplinkosaugos veiksmų įvairiose srityse. Nenuostabu, kad Europos upės ir paplūdimiai tapo švaresni, automobiliai teršia mažiau, o atliekų tvarkymą reglamentuoja griežtos taisyklės. Pavyzdžiui, dabar nebegalima pavojingų atliekų iš Europos išvežti į neturtingas šalis.
ES siekia, kad transportas, pramonė, žemės ūkis, energetika ir turizmas būtų organizuojami taip, kad dėl jų plėtros nebūtų naikinami gamtos ištekliai, kitaip tariant, kad vyktų aplinką tausojanti tolygi plėtra, kuri leistų ekonomikai augti, nes tai yra būtina siekiant mūsų visuomenės gerovės ateityje.
Keliavimas į užsienį mokytis
Beveik du milijonai jaunuolių jau pasinaudojo EES programomis, kad galėtų studijuoti ir tobulintis kitose Europos šalyse. Todėl ES švietimo mainų ir tarptautinių partnerystės programų ERASMUS, LEONARDO ir SOCRATES pavadinimai yra gerai žinomi.
ES nesprendžia, ko mokytis mokykloje, bet stengiasi užtikrinti, kad jūsų išsilavinimas ir profesinė kvalifikacija būtų visiškai pripažįstami kitose ES šalyse.
Eurai kišenėje
Ko gero, euro (€) įvedimas yra akivaizdžiausias ES laimėjimas. Euras – tai bendra valiuta, naudojama 12 šalių, kuriose gyvena du trečdaliai ES gyventojų. Jų skaičius padidės naujosioms valstybėms narėms įsivedus eurą, kai jos ekonomiškai tam bbus pasirengusios.
Visi euro banknotai ir monetos gali būti naudojami visose šalyse, kuriose priimamas euras. Visi euro banknotai yra tokie patys, o euro monetų viena pusė yra bendra, o kitoje pusėje vaizduojamas kurios nors valstybės narės nacionalinis simbolis.
[insert map of euro zone]
Eurą įsivedusios ES valstybės
Euro neįsivedusios ES valstybės
Darbo vietos ir gerovė
Europos Sąjungos vadovai įsipareigojo siekti, kad ES taptų dinamiškiausia žinių visuomene pasaulyje, pasižyminti konkurencinga ekonomika ir kvalifikuota darbo jėga.
Siekdama šio tikslo, ES stengiasi, kad žmonės galėtų naudotis didelės spartos internetu mokyklose, namuose ir darbe. Ji skatina įmones ir šalių vyriausybes labiau išnaudoti internetą ir taip pagerinti teikiamas paslaugas. Kita prioritetinė darbo sritis – išmokyti darbuotojus naudotis informacinėmis technologijomis ir sudaryti žmonėms sąlygas mokytis visą gyvenimą.
Trečdalis metinio 100 mlrd. eurų ES biudžeto naudojamas ekonomikai stimuliuoti, naujoms darbo vietoms nepalankiausiose vietovėse kurti ir bedarbiams arba nepakankamą kvalifikaciją turintiems žmonėms mokyti. Pavyzdžiui, šiuo metu žmonės Airijos ir Ispanijos regionuose gyvena kur kas geriau nei prieš 20 metų.
ES sienų nedaloma bendroji rinka ir bendroji valiuta euras jau davė milijardus eurų pajamų ir padėjo sukurti kelis milijonus naujų darbo vietų.
Finansuodama aukštųjų technologijų tyrimus ir taikomąją veiklą, šiandien ES investuoja į ateities darbo vietas. ES vadovai įsipareigojo nuo 2001 iki 2010 m. padidinti tam skiriamas išlaidas daugiau kkaip 50 %.
Lygios galimybės
Visuomenė, kurioje nėra diskriminacijos dėl pilietybės, lyties, negalios, rasės ar dėl ko kito, yra teisingesnė ir veiksmingesnė. Štai kodėl ES teisė draudžia diskriminaciją.
Jau šeštajame dešimtmetyje pirmosiose ES sutartyse buvo išdėstyta aiški nuostata, kad už tą patį darbą vyrai ir moterys turi gauti vienodą atlyginimą. ES pirmoji pradėjo kovą dėl moterų teisių; dabar šios teisės įtrauktos į visas ES politikos sritis.
Laisvė, saugumas ir teisingumas
Visi mes norime gyventi saugiai ir būti apsaugoti nuo nusikalstamumo ir terorizmo. Štai kodėl ES šalys bendrai kovoja su tarptautiniu terorizmu, prekyba narkotikais ir žmonėmis. Jos priima bendras kovos su šiais nusikaltimais teisės normas ir imasi priemonių visiškam policijos, muitinės ir imigracijos tarnybų bei teismų bendradarbiavimui užtikrinti.
Vienas iš praktinių žingsnių šia linkme – priimtas Europos arešto orderis, pagal kurį tapo lengviau perduoti įtariamus nusikaltėlius iš suėmimo šalies šaliai, kurioje norima juos apklausti. ES šalys taip pat stengiasi derinti savo prieglobsčio politiką ir griežtinti ES išorės sienų apsaugą.
Kadangi Europos Sąjungos piliečiai gali laisvai gyventi bet kurioje ES šalyje, jie turi turėti vienodas galimybes naudotis teisingumo sistema visoje ES. ES valstybės narės turi užtikrinti, kad visur ES įstatymai būtų taikomi vienodai ir kad vienoje šalyje priimti teismo sprendimai galėtų būti vykdomi kitoje. ES jau daug nuveikė, kad palengvintų tteisinių problemų, susijusių su santuoka, daline ištuoka, santuokos nutraukimu, vaikų globa ir kitais civilinės teisės klausimais, sprendimus.
Taikos ir stabilumo skleidimas
Per pastaruosius 50 metų sustiprėjus ES valstybių puoselėjamai vienybei, karas tarp jų šiandien yra neįmanomas. Šios sėkmės skatinama ES dabar siekia skleisti taiką ir stabilumą už savo sienų.
Geriausias būdas neleisti kilti konfliktams – kurti pasaulinio masto gerovę. Būdama galingiausia jėga pasaulio prekyboje, ES siekia pasinaudoti savo įtaka nustatydama sąžiningas pasaulio prekybos taisykles. Ji siekia, kad globalizacija teiktų naudą ir skurdžiausioms pasaulio šalims. Jau dabar ES teikia daugiau humanitarinės pagalbos ir vystymo paramos nei bet kuris kitas pasaulio regionas.
Įgyvendindama bendrą užsienio ir saugumo politiką gynybos srityje, ES pasiuntė savo karines ir policijos pajėgas į Balkanus, kur ES taikdariai pakeitė NATO pajėgas.
Europos Sąjunga ypač suinteresuota padėti savo kaimynėms rytuose (buvusios Tarybų Sąjungos šalims) ir pietuose (Viduržemio jūros regiono šalims) pasiekti didesnį stabilumą ir gerovę.
Europos Sąjunga yra akivaizdus pavyzdys, kaip demokratinės šalys gali sėkmingai suvienyti savo ekonominius ir politinius išteklius siekdamos bendrų tikslų. Tuo modeliu galėtų pasinaudoti kiti pasaulio regionai.
Vieta Sąjungoje
Nuo pat įkūrimo prieš beveik 50 metų ES buvo tarsi magnetas, nuolat traukęs naujas šalis. Istorinę kulminaciją ES plėtros procesas pasiekė 2004 m. gegužės mėnesį, kai ES padidėjo nuo 15 iki 25 šalių.
Į ją
įstoti gali bet kuri Europos šalis, turinti stabilią demokratiją, užtikrinančią įstatymų laikymąsi, žmogaus teises ir mažumų apsaugą. Be to, joje turi veikti rinkos ekonomika ir valstybės tarnyba, gebanti taikyti ES teisės normas.
Tikimasi, kad Bulgarija ir Rumunija prie ES prisijungs 2007 m., o 2005 m. turėtų prasidėti stojimo derybos su Turkija ir Kroatija.
Nuo stojimo paraiškos pateikimo iki šalies įstojimo į Sąjungą gali praeiti net 10 metų. Susitarus dėl narystės, stojimo sutartį turi ratifikuoti Europos Parlamentas, pačios valstybės kandidatės bei visų kitų EES valstybių narių nacionaliniai parlamentai.
Plėtra visame žemyne
ES valstybės narės ir jų įstojimo metai:
1952 Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Vokietija
1973 Airija, Danija, Jungtinė Karalystė
1981 Graikija
1986 Ispanija, Portugalija
1995 Austrija, Suomija, Švedija
2004 Čekijos Respublika, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija, Vengrija
Naujoji Konstitucija
2004 m. birželio mėn. ES valstybių vadovai susitarė dėl naujos Europos Sąjungos konstitucijos. Ji įsigalios 2006 m., kai ją patvirtins visos 25 valstybės narės.
Konstitucija siekiama pakeisti senąsias ES sutartis vienu dokumentu, kuriame būtų aiškiai išdėstyta, kas yra Sąjunga ir kas už ką yra atsakingas. Į Konstituciją ttaip pat įtraukta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija.
Konstitucijoje nustatomos paprastesnės ir veiksmingesnės Sąjungos, kurią sudaro 25 šalys, sprendimų priėmimo taisyklės. Pavyzdžiui, dauguma sprendimų bus priimama kvalifikuota dauguma, nereikalaujant kiekvienos valstybės pritarimo.
Konstitucija siekiama, kad ES taptų atviresnė ir demokratiškesnė. Pavyzdžiui, Konstitucijoje įįtvirtinta nuostata, kad ES ministrai privalės teisės aktus svarstyti viešai. Ji suteikia piliečiams teisę kreiptis į Europos Komisiją su prašymu pateikti pasiūlymus priimti naujus teisės aktus. Be to, nacionaliniams parlamentams suteikiamas didesnis vaidmuo prižiūrint ES veiklą.
Naujojoje Konstitucijoje išlaikoma esama nacionalinių interesų ir bendro Europos intereso bei didelių ir mažų valstybių interesų pusiausvyra.
Siekiant padėti ES efektyviau veikti pasaulio arenoje, numatoma įsteigti užsienio reikalų ministro pareigybę.
Išsamesnės informacijos apie Konstituciją ieškokite: http://europa.eu.int/constitution/
(photo)
Margot Wallström, Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja, atsakinga už institucinius ryšius ir komunikacijos strategiją:
„Europa stato tiltus, tiesia kelius ir geležinkelius, kad suartintų žmones. Dabar mes turime stiprinti ryšius tarp žmonių.“
Europos Parlamentas:
Žmonių balsas
Europos Parlamentą penkerių metų laikotarpiui renka Europos žmonės, kad atstovautų jų interesams.
2004 m. birželį išrinktą Parlamentą sudaro 732 nariai iš visų 25 EES šalių. Moterys sudaro beveik trečdalį narių (222).
Pagrindinė Parlamento užduotis – leisti Europos įstatymus. Šia atsakomybe jis dalijasi su Europos Sąjungos Taryba, o naujų įstatymų pasiūlymus teikia Europos Komisija. Parlamentas ir Taryba bendrai tvirtina 100 mlrd. eurų metinį ES biudžetą.
Parlamentas taip pat turi teisę paleisti Europos Komisiją.
EP nariai salėje sėdi susiskirstę ne į grupes pagal valstybes, o į septynias politines grupes. Didžiausia yra centro dešiniųjų Europos liaudies partija (krikščionys demokratai); po jos – Socialistų, Liberalų ir Žaliųjų partijos. EP nariai aatstovauja pačioms įvairiausioms nuomonėms dėl Europos integracijos – tarp jų yra ir federalinės Europos rėmėjų, ir skeptiškai jos atžvilgiu nusiteikusių parlamentarų.
Pagrindiniai Parlamento posėdžiai vyksta Strasbūre, o kai kurie – Briuselyje. Kaip ir visose kitose ES institucijose, Parlamente vartojamos visos 20 oficialių ES kalbų.
Parlamentas išrenka Europos ombudsmeną (kontrolierių), tiriantį piliečių skundus dėl netinkamos ES institucijų veiklos.
www.europarl.eu.int
[photo] Josep Borrell
Europos Parlamento pirmininkas
Europos Sąjungos Taryba:
Valstybių narių balsas
Europos Sąjungos Taryba (anksčiau vadinta Ministrų Taryba) su Parlamentu dalijasi teisės aktų ir politinių sprendimų priėmimo atsakomybe. Taryba taip pat yra atsakinga už bendrą užsienio ir saugumo politiką ir ES veiksmus kai kuriose teisingumo ir vidaus reikalų srityse.
Tarybą sudaro visų ES šalių nacionalinių vyriausybių ministrai. Posėdžiuose dalyvauja tie ministrai, kurie yra atsakingi už konkretaus klausimo svarstymą, pavyzdžiui, užsienio reikalų ministrai, ekonomikos ir finansų ministrai, žemės ūkio ministrai ir t. t.
Kiekviena šalis Taryboje turi tam tikrą balsų skaičių, nustatytą pagal jos gyventojų skaičių, tačiau pagal tam tikrą koeficientą paskirstytą mažesnių šalių naudai. Dauguma sprendimų priimami balsų dauguma, tačiau labai svarbiems sprendimams mokesčių, prieglobsčio, imigracijos ir pan. klausimais priimti reikalingas vieningas balsavimas.
Valstybių narių prezidentai ir (arba) ministrai pirmininkai renkasi maždaug keturis kartus per metus į Europos Sąjungos Vadovų Tarybą. Tuose aukščiausio lygio susitikimuose nustatoma bendra ES politika.
ue.eu.int
[photo] Javier Solana
Vyriausiasis įgaliotinis bendrai užsienio iir saugumo politikai
Europos Komisija:
Bendro intereso skatinimas
Europos Komisija atstovauja ir palaiko visos Sąjungos interesus. Komisija yra nepriklausoma nuo nacionalinių vyriausybių.
Ji rengia naujų Europos įstatymų pasiūlymus, kuriuos teikia Europos Parlamentui ir Tarybai. Ji rūpinasi ES politikos įgyvendinimu ir ES lėšų panaudojimu. Ji taip pat prižiūri, kad visi laikytųsi Europos Sąjungos sutarčių ir teisės. Prireikus, ji gali imtis priemonių prieš tuos, kas nesilaiko Sąjungos teisės, ir paduoti juos į Teisingumo Teismą.
Komisiją sudaro 25 vyrai ir moterys – po vieną iš kiekvienos ES šalies. Jiems padeda 24 tūkstančiai tarnautojų, kurių dauguma dirba Briuselyje.
Komisijos pirmininką renka ES valstybių narių vyriausybės, o jį patvirtina Europos Parlamentas. Kitus Komisijos narius siūlo valstybių narių vyriausybės konsultuodamosi su būsimuoju pirmininku, o jų kandidatūroms taip pat turi pritarti Parlamentas. Komisijos nariai neatstovauja savo šalių vyriausybėms; jie yra atsakingi už tam tikrą ES politikos sritį.
Komisijos pirmininkas ir jos nariai skiriami penkerių metų laikotarpiui, kuris sutampa su laikotarpiu, kuriam išrinktas Europos Parlamentas.
europa.eu.int/comm
[photo] José Manuel Barroso
Europos Komisijos, ES vykdomosios institucijos, pirmininkas
Teisingumo Teismas:
Teisės palaikymas
Teisingumo Teismo paskirtis – užtikrinti, kad visose valstybėse narėse ES teisės aktai būtų aiškinami ir taikomi vienodai, ir kad visi būtų lygūs prieš įstatymą. Pavyzdžiui, jis užtikrina, kad valstybių narių teismai nepriimtų skirtingų nutarčių tuo pačiu klausimu. Teismas taip pat užtikrina, kad EES valstybės narės ir institucijos elgtųsi pagal įstatymus. Teismą sudaro po vieną teisėją iš kiekvienos valstybės narės. Jo buveinė yra Liuksemburge.
curia.eu.int
Audito Rūmai:
Kad jūsų pinigai būtų naudojami tikslingai
Audito Rūmai tikrina, kad iš Europos mokesčių mokėtojų surinktos lėšos būtų naudojamos teisėtai, taupiai ir pagal paskirtį. Audito Rūmai turi teisę tikrinti bet kurią ES lėšas naudojančią organizaciją, instituciją ar įmonę. Rūmų buveinė yra Liuksemburge.
www.eca.eu.int
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas:
Pilietinės visuomenės balsas
317 Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narių atstovauja įvairioms interesų grupėms: darbdaviams ir profesinėms sąjungoms, vartotojams ir ekologams. Tai patariamoji institucija, kuri teikia nuomonę dėl siūlomų ES sprendimų užimtumo, lėšų socialinėms reikmėms panaudojimo, profesinio mokymo ir panašiais klausimais.
www.ces.eu.int
Regionų komitetas:
Vietinis požiūris
Prieš priimdama sprendimus įvairiose tiesioginį poveikį vietos ir regionų gyvenimui turinčiose srityse (pavyzdžiui, transporto, sveikatos, užimtumo ar švietimo), ES tariasi su Regionų komitetu. Komitetą sudaro 317 narių, kurie paprastai būna regionų vadovai arba miestų merai.
www.cor.eu.int
Europos centrinis bankas:
Stabilūs pinigai
Frankfurte įsikūręs Europos centrinis bankas atsako už euro valdymą ir sprendžia, pavyzdžiui, kokios turi būti palūkanų normos. Svarbiausias banko tikslas – užtikrinti kainų stabilumą, kad Europos ekonomikai nekenktų infliacija. Bankas priima sprendimus nepriklausomai nuo valstybių narių vyriausybių ir kitų institucijų. Banko pirmininkas yra Jean-Claude Trichet.
www.ecb.int
Europos investicijų bankas:
Paramos teikimas
Bankas skolina pinigus svarbiems Europai projektams, ypač mažiau pasiturinčiuose regionuose.
Pavyzdžiui, jis finansuoja infrastruktūros projektus: geležinkelių ir automobilių kelių tiesimą, oro uostų statybą, aplinkosaugos projektus. Jis teikia paskolas mažoms ir vidutinėms įmonėms. Liuksemburge įsikūręs Bankas taip pat skolina valstybėms kandidatėms ir besivystančioms šalims. Kadangi Bankas priklauso ES valstybių narių vyriausybėms, jis gali pritraukti kapitalą ir teikti paskolas palankiomis sąlygomis.
www.eib.org
Europos Sąjungos simboliai
Europos vėliava 12 žvaigždžių vainikas simbolizuoja vienybę, solidarumą ir darną.
Europos himnas Europos himno melodija – Bethoveno Devintosios simfonijos finalo instrumentinė aranžuotė.
Gegužės 9-oji – Europos diena 1950 m. gegužės 9 d. Prancūzijos užsienio reikalų mministras Robertas Schumanas pirmą kartą paskelbė pagrindines idėjas, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga. Todėl gegužės 9-ąją švenčiama ES diena.
„Suvienijusi įvairovę“ Tai ES šūkis.
Europos Sąjungos panorama
Suvienijusi įvairovę
Europos Sąjunga (ES) yra demokratinių Europos valstybių šeima, pasiryžusi veikti išvien taikos ir gerovės labui. Tai nėra kokia nors nauja valstybė, pakeisianti esamas. Tačiau ES nėra ir vien tik tarptautinio bendradarbiavimo organizacija. Iš tiesų ši sąjunga yra unikali. Jos valstybės narės yra įsteigusios bendras institucijas, kurioms perduoda dalį savo suvereniteto, kad tam tikri konkretūs bendro intereso klausimai ggalėtų būti demokratiškai sprendžiami Europos lygmeniu.
Istorinės Europos Sąjungos šaknys glūdi Antrajame pasauliniame kare. Europos integracijos idėja kilo europiečiams nusprendus nebeleisti, kad pasikartotų tokios žudynės ir griovimas. Iš pradžių buvo šešios valstybės, kurios bendradarbiavo daugiausia prekybos ir ekonomikos srityse. Dabar ES yyra 25 šalys, kuriose gyvena 450 milijonų žmonių, ir čia sprendžiama daug kitų klausimų, tiesiogiai susijusių su mūsų kasdieniu gyvenimu.
Europa – tai žemynas, kuriame gyvena daug skirtingas tradicijas ir kalbas turinčių tautų, kurias vienija demokratijos, laisvės ir socialinio teisingumo vertybės. ES gina šias vertybes. Ji puoselėja Europos tautų bendradarbiavimą, skatindama vienybę išsaugant kultūrų įvairovę ir užtikrindama, kad priimami sprendimai kuo labiau atitiktų piliečių požiūrį. XXI amžiuje, nuolat didėjant pasaulio tarpusavio priklausomybei, labiau nei bet kada anksčiau kiekvienam Europos piliečiui reikės kartu dirbti su kitų šalių žmonėmis pažinimo, atvirumo ir solidarumo dvasia.
