Europos sajunga

Turinys

1. Įvadas ……………………..2 psl ;

1.1 Europos Sąjunga : kilmė ir etapai …………….3 psl ;

1.2 Europizmo idėjos raida iki 20 a. ……………4 psl ;

1.3 Europos Bendrijos susikūrimas …………….7 psl ;

1.4 Mastrichto sutartis ………………….8 psl ;

2. ES , jos sudėtis ………………….9 psl ;

3. ES kaip tarptautinė organizacija …………….11 psl ;

4. ES kaip federacija ………………….13 psl ;

5. ES kaip konfederacija ………………..14 psl ;

6. ES kas tai . Išvados …………………15 psl

7. Literatūra ……………………

ĮVADAS

Bėgant metams tokia sąvoka kaip “Europa” buvo objektas mokslinių ir politinių ginčų , kurie tebesitęsia iki šių ddienų . Sąvoka “Europa” žymi geografinį , istorinį , kultūrinį , bei politinį vientisumą , bendrumą . Net ligi šiolei mūsų pasaulyje yra paplitusi legenda apie Eeropą ir jos atsiradimą . Europa buvo turtingo finikiečių miesto Sidono karaliaus Agenoro duktė . Dzeusas susižavėjo Europa ir nutarė ją pagrobti . Jis pasivertė grąžuoliu baltu jaučiu , įsiviliojo ją į jūrą ,užsimetė ją ant nugaros ir atplaukė į kretos salą . Šis siužetas ir yra vadinamas Europos pagrobimu .

Senovės Graikijoje žžodis Europa reiškė plačiaakę ir plačiabalsę-taigi plačiai žiūrinčią , plačiai teisybę ir neteisybę matančią ir garsiai kalbančią . Apie Europos žemyną kaip geografinę sritį rašė tokie žmonės kaip Heziodas ir Miletietis , Herodotas ir Tukididas , Aristotelis ir Izokratas ,Polibijus iir Ptolomėjus .Graikų filosofas Diogenas pirmasis pavartojo terminą “kosmopolitas” – pasaulio pilietis – priešingą miesto valstybės piliečio sąvokai . Pagal šį filosofą pasaulio pilietis visų pirma buvo Europos pilietis . Dauguma graikų ir romėnų filosofųbuvo tos pačios nuomonės nurodant geografines Europos ribas – Rytuose tarp Azovo jūros ir dono upės , Vakaruose tarp Iberijos ir Atlanto vandenyno . Didžioji Britanija buvo laikoma sala esančia Europoje . Antikinėje epochoje Europa dažniausiai buvo įsivaizduojama kaip teritorija kuri randasi prie viduržemio jūros . Ši sritis ir buvo laikoma Europos branduoliu . Europos geografinė padėtis buvo svarbus faktorius kuris padėjo susiformuoti kultūriniam – istoriniam , politiniam ir ekonominiam bendrumui . Antikinės epochos Europa turėjo įtakos Europizmo idėjos formavimuisi ir vieningos Europos sampratai . Taip bbuvo padarytas milžiniškas žingsnis kuris padėjo žmogui suvokti jį supantį pasaulį . Antikinė Europa paliko savo palikuonims ir kai kuriuos politinio gyvenimo principus . Be to , ten aptinkamos partikuliarizmo ir universalizmo idėjos , kurios reiškėsi Europos istorinės raidos etapuose . Įvairių europinių koncepcijų ir projektų tyrinėtojai savo darbuose dažnai mini amfiktionus – genčių ir polių sąjungas (Achėjiečių sąjunga) .

Viduramžiais europizmo idėjos vystimąsis buvo susijęs su krikščionybe . Būtent krikščionįų bažnyčia ir buvo pagrindinė varomoji jėga kuri stengėsi suvienyti EEuropą .

Tuo laikotarpiu pasirodę pirmieji traktatai ir buvo plėtojamos universalizmo idėjos . Feodalinėje epochoje tarp pasaulietinės ir bažnytinės valdžios vyko intensyvi ir nuolatinė kova dėl dominavimo Europos žemyne . Bažnyčios vaidmuo viduramžių Europoje buvo nepaprastai didelis. Krikščionybė tapo Senojo kontinento dvasinio bendrumo pagrindu ,todėl dauguma filosofų ir politikų kalbėjo apie vieningą krikščioniškąją Europą . Vykstant kryžiaus žygiams bažnyčia prisidengdavo po krikščionybės skleidimo vėliava , taip siekdama užkariauti artimuosius Rytus ir Šiaurės Afriką . Jau netgi 14 – ame amžiuje pasirodė pirmieji klausimai ir projektai kurie buvo skirti politinei integracijai . Bet to meto projektuose ir publikacijose dar negalima pastebėti aiškesnių integracijos sąvokos aiškinimų ir teorijų . Tai būdavo daugiausia valstybių sąjungų ar jų susivienijimų steigimo projektai kurie neanalizavo kada ir kaip prasideda integracija ir kaip ji įvyksta .

Tarp pirmūjų sudaromų projektų būtina paminėti Prancūzijos karaliaus prokurorą P.Diubua (14a.). Jis pateikė projektą vietoj pasaulinės valstybės (Romos imperijos) sukurti Europos kraštų sąjungą . Tai turėjo būti savotiška Europos federacija , turinti bendras institucijas ir kelianti svarbiausią tikslą išsaugoti taiką kontinente . Praėjus dar 100 metų ,1462-aisiais , Čekijos karalius Jiržy Podiebradas paskelbė “Taikios Europos konfederacijos” projektą . Kai kurių tyrinėtojų nuomone šis projektas laikomas pirmąja politine Europos iniciatyva . JJis siekė suvienyti visas krikščioniškas Europos jėgas kovai prieš turkus . Šiame projekte taikos Europoje įtvirtinimas buvo tiesiogiai siejamas su Europos valstybių ir tautų susivienijimu į naują salygą bei reikalingų tam tikslui institucijų sukūrimu . Skirtingai nuo P.Diubua projekto šiame buvo siūloma , kad bendrus europiečių ir krikščionių reikalus imtųsi tvarkyti ne kuri nors stipriausia valstybė , o kad tame procese dalyvautų visos šalys lygiais pagrindais . Bet nepaisant visų šių pastangų vienyti Europos kraštus , pati didžiausia to laikotarpio problema buvo ne tarpvalstybiniai santykiai ir pati integracija , o suverenios valstybės formavimosi ir stiprėjimo problema . 19-a. Europa buvo vienijama po Jungtinių Europos Valstijų šūkiu , kuris iš karto tapo aštrios politinės ir idėjinės kovos tarp valstybių objektu . Šį lozungą labai dažnai naudodavo savo tikslams įvairios to laikotarpio pacifistinės organizacijos . Prasidėjęs pacifistinis judėjimas ypač pasireiškė taikos kongresuose . Pirmasis taikos kongresas buvo sušauktas Londone 1843 m. Žymiausi to laikotarpio pacifistiniai veikėjai buvo Madzinis , D.Garibaldis , V.Hugo , L.Blanas . Sąvoką “Jungtinės Europos Valstijos” pirmasis panaudojo žymus italų respublikos istorikas ir ekonomistas Karlas Kataneo . Giliu jų įsitikinimu , Europos vienybei reikia 4 padrindinių simbolių:

1. valdžios vienybės (imperatoriaus);

2. vieningų įstatymų (Romos teisės);

3. vieno tikėjimo (krikščionybės);

4. vienos kalbos (lotynų).

Nepaisant jų didelio ddarbo jų veikla neturėjo realaus pagrindo . Vieningos Europos idėjos daug kas tada nesuprato ir ji buvo atmesta . Europoje neišnyko ir kariniai konfliktai . Europos susivienijimo idėja vėl suvešėjo po Pirmojo pasaulinio karo . Ją propagavo austrų grafas R.Kudenhove , parašęs knygą “Kova už viską apimančią Europą” , kuri buvo išleista dideliu tiražu . Knygos autorius teigė , jog muitų tarifais suskaidyta Europa nepajėgi konkuruoti , pavyzdžiui su JAV ir tik vidinė rinka gali garantuoti jai sėkmingą pramonės ir žemės ūkio vystimąsi . Tačiau jis buvo ne vienintelis būsimos Europos ekonominės sąjungos pranašas . 1926m. spalio mėn.Vienoje posėdžiavo pirmasis Pan (apimantis viską , visuma) Europos kongresas . Jame dalyvavę delegatai iš 24 šalių įkūrė įtakingą sąjungą , propaguojančią Europos susivienijimo idėjas . Naujoji organizacija žurnalą “Pan Europa” leido keliomis kalbomis . 1927 metais šios sąjungos garbės pirmininku buvo išrinktas Nobelio premijos laureatas , Prancūzijos užsienio reikalų ministras A.Brianas . Vokietijoje tam aktyviai pritarė šios valstybės užsienio reikalų ministras O.Štrazemanas . Jų iniciatyva Europos valstybių vyriausybėms buvo išsiuntinėtas mamorandumas kuriame buvo siųloma sudaryti Europos federacinę sąjungą . 1929 metais šios sąjungos planus svarstė Tautų sąjunga . Buvo sudarytos net kelios komisijos planams įgyvendinti . Europos susivienijimo idėjai pritarė ir kiti

to meto žymūs veikėjai :L.Bliumas ir Ė.Erio (Prancūzija) , L.Emeri ir V.Čerčilis (Anglija). Ją rėmė Prancūzijos bei Vokietijos pramonininkai ir finansininkai , tačiau nepavyko įgyvendinti net minimalių Europos susivienijimo planų . Tam dirva nebuvo pakankamai paruosta ,trukdė politinė situacija . A.Brianas 1932 metais rašė: “Bijau kad kurdami Pan Europą mes netekome politinės iniciatyvos ir Europos sąjungą dabar kuria Vokietijos armija”. Netrukus sekė 2-asis pasaulinis karas .

Baigiantis 2-ąjam pasualiniam karui , kai Vokietijos karinė galia silpo ir buvo palaužta ,, Europoje vėl atgijo judėjimas už valstybių susivienijimą .Valstybių vadovai susimąatė kaip išsaugoti tauką , gilinti politinę ir ūkinę integraciją .Judėjimą už susivienijimą sugojo daugybė įvairiausių motyvų iš kurių svarbiausi buvo:

1. poreikis sparčiau plėtoti pokario ekonomiką;

2. prekybos Europoje liberalizavimas;

3. naujo ginkluoto konflikto baimė;

4. efektyvios atsvaros rytų blokui sukūrimas;

5. būtinumas gražinti Europai prarastą jos ekonominį ir politinį statusą tarptautinėje bedrijoje .

Europos susivienijimo idėja turėjo šalininkų tiek tarp kairiūjų , tiek tarp dešiniūjų . Ir vieni , ir kiti buvo įsitikinę , kad po dviejų Europos ppilietinių karų žemyną galima atstatyti tik bendromis jėgomis . Galingosios Europos valstybės be jas skiriančių nesutarimų turėjo daug daugiau bendrų interesų ir siekių . Vis tvirtesnis buvo įsitikinimas kad šiolaikiniame pasulyje , ypač ekonomikos ir prekybos srityse , maža nacionalinė vvalstybė kaip nepriklausomas vienetas jau nėra gyvybinga . 20a. pradžioje visos valstybės savo rinkas gynė muitais , nes vidinės rinkos sugebėdavo užtikrinti pakankamą ekonominį augimą . Po Antrojo pasaulinio karo išryškėjo naujos tendencijos . Buvo prieita prie išvados , kad , norint užtikrinti socialinę-ekonominę pažangą reikia pradėti kurti tarpnacionalines rinkas .

1946 m. Ciuriche Didžiosios Britanijos Premjerministras V.Čerčilis pareiškė , jog būtina nauja iniciatyva , kuri padėtų Europos žemynui užimti deramą vietą kituose junginiuose . Jo nuomone to meto Europa buvo tik žaisliukas išorės jėgų rankose . Susivienijusi ji galėtų įveikti vidaus sunkumus ir vėl tapti jėga pasaulyje . V.Čerčilis savo kalboje pakvietė sukurti Jungtines Europos Valstijas .

Atsirado nemažai tarptautinių oranizacijų kurios integracijos idėją realiai bandė įgyvendinti per 11948 m. įkurtą Beneliukso šalių uniją (muito) , kurios pagrindu buvo panailinti muitai ir vykdoma bendra jų politika .Tam kad būtų užkirstas kelias naujam karui buvo numatyta įkurti sąjungą , kurios dėka būtų kontroliuojama pagrindinė ginklavimosi industrija.Prancūzijos politika Ž.monė pasiūlo įsteigti bendrą Prancūzijos bei Vokietijos anglių bei plieno gamybos susivienijimą .Tai buvo pagrindas kurtis Europos bendrijai.

Praėjus dviem metams po V.Čerčilio kalbos Ciuriche , 1948 m. gegužės mėnesį , Hagoje susirinko Europos judėjimo kongresas , kuriame dalyvavo daugiau nei 700 ppolitinių grupuočių atstovų iš 15 šalių . Jame buvo suformuotas centrinis Europos susivienijimo komitetas , kurio garb4s pirmininkais buvo paskirti tokie politiniai veikėjai kaip : V.Čerčilis , P.A.Spaakas , A.de Gasperi ir kiti . Europos kongreso dalyviai , iniciavo Europos tarybos , tarptautinio Europos judėjimo bei būsimosios Europos sąjungos įkūrimą .

Pokario laikotarpiu integracija buvo plėtojama trijose srityse:

1. gynybinėje ;

2. politinėje ;

3. ekonominėje .

Gynybinės srities tikslas buvo taikos Europoje iišsaugojimas .Ekonominės srities tikslas- skatinti ekonominį bendradarbiavimą , politinės srities tikslas – sukurti laisvą ir demokratinę Europą tokiomis priemonėmis kaip Europos žmogaus teisių konvencija . Didžiausią įtaką politinei integracijai turėjo 1949 m. įkurta Europos Taryba kuriai priklausė 10 Europos valstybių . Antrasis pasaulinis karas įtikino valstybių vadovus , kad reikia kurti laisvą ir vieningą Europą kur būtų gerbiami visų interesai .Valstybė kuri norėjo tapti Europos Tarybos nare turėjo pasižadėti laikytis demokratijos , žmogaus teisių ir įstatymų viršenybės principų . Šios vertybės turėjo atsispindėti neprklausomų valstybių konstitucijose ir tapti pagrindiniais teisingos visuomenės principais . Tačiau neimanoma šiais principais ir vertybėm vadovautis paraidžiui ,netgi ir dabar kyla daug dilemų ir nesutarimų . Siekdama šias vertybes apginti Europos Taryba sudarė Europos Žmogaus teisių konvenciją . Ši konvencija ne tik skelbia teises ir laisves visiems , kurie ggyvena valstybėse narėse , bet ir garantuoja , kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ir Europos Žmpgaus Teisių komisija (EŽTK) prižiurės , kaip šių teisių bei laisvių yra laikomasi .Vėliau Europos Taryba žmogaus teisių konvenciją papildė kitais dokumentais:

1. Europos socialine chartija ;

2. Europos konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų , nežmonišką ar žeminantį elgesį ir bausmes .

Šuio metu Europos Tarybai priklauso 40 valstybių .Tarybos būstinė randasi Strasbūre .

Naujo ginkluoto konflikto baimė ir efektyvios atsvaros rytų blokui sukūrimas vertė Europos valstybes pradėti bendradarbiauti gynybos srityje . 1949 m. JAV ir Kanada kartu su kai kuriomis Europos valstybėmis įkūrė NATO organizaciją . Dar po kelių metų buvo įkurta jau grynai Europietiška gynybos organizacija – Vakarų Europos Sąjunga . Tačiau vis dėlto didžiausias dėmesys buvo skiriamas Europos ekonominiam bendradarbiavimui . Europos valstybės netgi buvo skatinamos JAV iniciatyva . Tai buvo JAV sekretorius G.Maršalas (Maršalo planas) .Tai buvo keturių metų planas teikti paramą Europos valstybėms , o tuo pat metu ir išvaduoti JAV nuo pastovios ekonominės pagalbos Europai tiekimo naštos . Maršalo planą rengė prezidento H.Trumeno ekonomikos patarėjų taryba . Pagal šio plano apskaičiavimus , Vakerų Europai atstatyti pirmaisiais finansiniais metais buvo siūloma skirti penkis milijardus dolerių ,o iš viso per keturis paramos metus nnet iki 17 milijardų JAV dolerių . Maršalas leido suprasti kad tokia parama galima ir Rusijai , bet Stalinas nedvejodamas to plano atsisakė . Maršalo planui įgyvendinti buvo sukurta Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija (OEEC – organization for European Economic Cooperation ) .

Ją sudarė 16 Europos valstybių .

Europos Bendrija (1950-1986 m.)

Dabartinė Europos Sąjunga buvo kuriama tam tikrais etapais , kurių metu valstybės narės pasirašydavo tam tikras sutartis , kurios šiandien sudaro pirminę bendrijos teisę ir kartu su kitais teisiniais aktais sudaro ir reguliuoja valstybių narių tarpusavio santykius , įpareigoja valstybes nares gerbti šios santykius . Antrinė bendrijos teisė tai būtų Europos Bendrijos institucijų dokumentai : (potvarkiai , direktyvos ) .

Pagrindą susikurti Europos Bendrijai davė du Prancūzai – J.Monė ir R.Šumanas . Abu jie buvo karšti vieningos Europos šalininkai . 1950 m. gegužės mėn. Buvo paskelbta vadinamoji Šumano deklaracija , kurioje buvo išdėstytos vieningos Europos kūrimosi sąlygos ir tikslai .Pagrindinė sąlyga buvo Prancūzijos ir Vokietijos susitaikymas , nes tik esnt taikai tarp didžiūjų Europos valstybių yra galima politinė ir ekonominė visos Europos sąjunga . Vokiečiai sutiko su šio pasiūlymu . Prie šios deklaracijos prisijungė Italija , Belgija , Olandija bei Liuksemburgas . 1951 m. šios šešios valstybės pasirašė

Paryžiaus sutartį , kuri įkūrė pirmąją vieningos Europos pakopą – Europos anglies ir plieno bendriją (ECSC-European Cooland Steel Comunity) .

1956 m. šių valstybių pastangomis buvo pasirašyta Romos sutartis ir įkurta Europos atominė bendrija .

EB bruožai :

1. EB kūrėsi ant solidžių ūkinių pamatų (EB valstybių narių lygis buvo aukštas).

2. EB nuo pradžių deklaravo ir laikėsi 4 pagrindinių laisvių :

a) kapitalo judėjimo laisvė ;

b) asmenų judėjimo laisvė ;

c) materialinių vertybių judėjimo laisvė ;

d) paslaugų judėjimo laisvė .

3. EB priimami sprendimai buvo privalomi visoms narėms ;

4. EB savo tikslų siekia pper bendrą politiką kuri apima ŽŪ ,transportą , žvejybą , muitus ir tt..

1991 m. Mastrichte dvylikos valstybių vadovai nusprendžia įkurti Europos Sąjungą , kuri bus kuriama Europos Bendrijos bazėje , tuo pačiu pasirašant Europos Sąjungos sutartį kuri įsigaliojo 1993 11 01 .

Ši sutartis numatė ir esminius pasikeitimus :

1. Sutarties pagrindu buvo įkurtas vienos sąjungos pilietybės institutas . Kiekvienas Europos Sąjungos pilietis turi teisę laisvai judėti ES narių teritorijoje ir turi teisę apsistoti ir dalyvauti municipaliniuose rinkimuose , kiekvienas ppilietis gali naudotis diplomatinėmis atstovybėmis bei konsulinių įstaigų teikiama pagalba ;

2. ES sutartis numatė , kad bus įvesta valiutų sąjunga . ES bus steigiamas Europos centrinis bankas , kuris su valstybių narių bankais sudarys Europos centrinę bankų sistemą ;

3. numatė kad Europos SSąjungos biudžetas negali būti deficitinis ;

4. ES reikia traktuoti kaip politinę sąjungą , t.y. , kad ES aptariama ir formuojama bendra užsienio politika . Saugumo politika siejama su ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo org.) .

5. Imta kalbėti ir apie bendrą politiką teisėtvarkos srityje : kova su narkotikais , organizuotu nusikalstamumu , bendra vidaus politika , migracijos bei prieglobsčio klausimais .

ES sudėtis

Pagal Europos Sąjungos sutartį yra įsteigtos šios ES institucijos :

1. Europos komisija ;

2. Ministrų taryba ;

3. Europos parlamentas ;

4. Europos Teismas ;

5. Auditorių Teismas .

Europos komisija , Ministrų Taryba ir Auditorių Teismas randasi Briuselyje , Europos Parlamentas – Strasbūre , o Europos Teismas – Liuksemburge .

Europos Sąjungos komisija yra formuojama 5-iems metams . Tai aukščiausia institucija kuriai atstovauja 20 narių , kurie renkami ppo 2 iš didžiūjų valstybių (Prancūzija , Didžioji Britanija , Vokietija , Ispanija bei Italija) , o visos kitos narės deleguoja po viną narį .

Europos komisija

Komisijos nariai – komisionieriai tampa nepriklausomi nuo savo valstybių ir irba vykdomąjį įstatymimį darbą . Komisijai vadovauja jos išrinktas prezidentas . Komisijos funkcijos :

1. Teisės aktų leidyba ;

2. Sutarčių ir teisės normų įgyvendinimo priežiūra ;

3. ES finansų tvarkymo funkcija ;

4. ES komisija atstovauja ES užsienio reikalų srityje . Pati komisija turi daugiau nei 100 atstovybių ir jjai yra suteikta ribota teisė priimti t. normų aktus .

Ministrų Taryba

Tai viena iš institucijų kurioje ruošiami , nagrinėjami bei derinami t.normų aktai . Tarybą sudaro : ministrai kurie keičiasi priklausomai nuo nagrinėjamo klausimo . Kadangi Ministrų Tarybos ir Europos Parlamento funkcijos buvo vienodos , buvo pakeista ES institucijų struktūra ir vietoj Minisrų Tarybos buvo sudaryta ES taryba . Ją sudaro :

1. valstybių vadovai ;

2. komisijos pirmininkas .

Šiems asmenims talkina užsienio reikalų ministrai ir vienas komisijos narys . Tarybai paeiliui po 6 mėn. pirminikauja valstybės narės , o jai talkina generalinis sekretoriatas kuriam vadovauja tarybos paskirtas generalinis sekretorius . Taryba renkasi 2 kartus per metus ir sprendžia strateginius ES vystimosi klausimus . Visi Europos Tarybos vykstantys posėdžiai yra uždari .

Europos Parlamentas

Parlamentas paskutiniais metais yra formuojamas tiesioginiu rinkimų būdu . Jį sudaro 626 nariai kurie yra proporcingi gyventojų skaičiui kuriuos atstovauja valstybės narės . Kiekvienai valstybei yra skiriamas vietų skaičius perlamente (Vok-99 , Pr-87 ir atitinkamai). Parlamente yra sudaromos politinės frakcijos . Kadangi parlamentą sudaro visų valstybių narių kandidatai , jie nagrinėja ir siūlo nagrinėjimui įstatymų priėmimą ir vykdymą . Įstatymų priėmimas atliekamas per bendrus sprendimus , bendradarbiavimą . Europos Parlamentas kontroliuoja viasą biudžetą .

ES Teisingumo Teismas

Šį tteismą sudaro 15 teisėjų ir 8 generaliniai advokatai . Jie yra skiriami 6 metams .Teisingumo teismas nagrinėja bylas kai komisija arba valstybės narės patraukia į teismą valstybę narę už įstatymų nesilaikymą , arba valstybės narės ar ES institucijos patraukia į teismą ES institucijas dėl kurio nors teisės akto panaikinimo .

ES Auditorių Teismas

Tai tokia institucija kuri neatlieka įst. vykdomosios valdžios darbo . Ji tik prižiūri komisijos finansinę veiklą . Auditorių Teismą sudaro 15 narių . Jie renkami 6 metams . Juuos skiria taryba .

ES kaip tarptautinė organizacija

TO – kas tai . Tarptautinė organizacija yra vienas iš tarptautinės teisės subjektų . Šis subjektas yra išvestinis ir del to dar yra vadinamas antriniu . Jo kaip subjekto pagrindą nustato pačios valstybės ir tai yra atliekama per tarptautines sutartis , kuriose nurodoma atitinkama veiklos kryptis , struktūra , teisės bei pareigos .

Tarptautinė organizacija – tai trijų ar daugiau valstybių susivienijimas kuris yra įkurtas remiantis tarptautine sutartimi arba sutartimis , kuris turi suderintus tikslus , veiklos principus ,pastoviai veikiančias institucijas taip pat nustatytą sprendimų priėmimo tvarką ir procedūras .

Tarptautinės organizacijos požymiai :

1. TO kūrėjais gali būti ne mažiau trijų valstybių , nes TO yra viena iš daugiašalio bendradarbiavimo fformų . Priklausomai nuo valstybių skaičiaus TO gali būti :

a) universalios – kurias jungia įvairių regionų valstybės ;

b) regioninės – tos kurias jungia vieno regiono valstybės ;

2. TO yra kuriamos tyarptautinės sutarties pagrindu – jos turi turėti teisinį pagrindą . Šioje dugiašalėje sutartyje turi būti numatyta tarptautinės organizacijos struktūra , tikslai , kompetencija ir tt.;

3. TO turi ygyvendinti savo tikslus , nes jei ji savo tikslų neįgyvendina tai ji kaip vienetas nustoja egzistuoti ;

4. Kiekviena tarptautinė organizacja turi savo institucijų sistemą :

a) aukščiausia institucija – pirmoji grandis ;

b) vykdomosios institucijos – kurios veikia laikotarpyje tarp suvažiavimų ;

c) pastoviai veikiančios , šios institucijos dar būna vadinamos būstinėmis arba sekretoriatais .

5. Kiekvienoje tarptautinėje organizacijoje turi būti numatyta institucijų kompetencija , sprendimų priėmimo tvarka bei sprendimo juridinė reikšmė .

Taigi analizuojant pagal požymius galima teigti , jog Europos Sąjunga gali buti toks vienetas kaip Tarptautinė organizacija .Tai matoma iš to jog Europos Sąjunga yra sudaryta iš daugiau nei trijų valstybių (į ES įeina netgi virš 10 , tiksliau 12 pasaulio valstybių ) , Europos Sąjungą galima būtų netgi priskirti prie regioninių tarptautinių organizacijų nes į ES sudėtį įeina vieno regiono valstybės (kurios priklauso Europai ) . ES kaip ir tarptautinė organizacija yra sukurta sutarčių pagrindu ir jose yra numatyta struktūra ,

tikslai , kompetencija , sprendimų priėmimas – tai antrasis TO požymis . ES sėkmingai įgyvendina savo tikslus ir tai aiškiai matoma per ES šalių ekonominį bei ūkinį lygį , yra pastebima sėkmingai vykdoma integracija į ES . Europos Sąjunga kaip ir kiekviena tarptautinė organizacija turi savo veikiančią institucijų sistemą (E. Komisija , Ministrų taryba , Europos parlamentas , E. Teismas , Auditorių teismas ) , bei yra nustačiusi kiekvienai institucijai atitinkamą kompetenciją is hierarchiją . Sprendžiant iš šių požymių galima ddaryti išvadą kad Europos Sąjungą galime priskirti prie tarptautinių organizacijų nes tarptautinių organizacijų požymiai pilnai atitinka ir Europos Sąjungos požymius .

ES kaip federacija

Federacija – kas tai . Federacija – tai jungtinė valstybė , kuri yra sudaryta iš atskirų dalių (valstybinių junginių ) . Tokie į federacijos sudėtį įeinantys junginiai yra pilnateisiai sąjunginės valstybės nariai ir yra vadinami pilnateisiais federacijos subjektais . Dažniausiai federacijos subjektai būna vadinami valstijomis (JAV , Meksika , Brazilija , Indija ir tt.. ) , oo kitose šalyse gali būti vadinami ir kitaip (žemėmis , kantinais ar provincijomis ) .

Federacijos subjektų savarankiškumą rodo tai , kad jie turi nuosavas konstitucijas , bet konstitucijose atsispindintys teiginiai negali prieštarauti federalinei konstitucijai . Federacijos subjektų pripažinimą kaip vvalstybiniais junginiais rodo ir tai , jog jiems suteikiama teisė be federalinės turėti ir savo pilietybę , bet šis bruožas nėra būdingas visoms federacijoms (kai kurių federacijų konstitucinė tvarka numato tik vieną – federalinę pilietybę (Kanada , Venesuela , Indija). Visi federacijos subjektai , kaip savarankiški valstybiniai dariniai turi aukščiausius valstybinius organus : įstatymų leidimo ir vykdomosios valdžios institucijas , teismus . Dviejų aukščiausiūjų valdžios organų sistemų (federacijos ir federacijos subjektų ) egzistavimas reikalauja nuoseklaus kompetencijos paskirstymo tarp federacijos ir jos subjektų . Paprastai konstitucijos nustato dvi kompetencijų sferas :

1. Federacijos kompetencija , skirta federaliniams organams ;

2. Federacijos subjektų kompetencija , skirta federacijos subjektų organams ;

Svarbiausia valstybinės valdžios funkcijų bei kompetencijos dalis priklauso centrui , t.y. federaliniams organams , o tuo mmetu federacijos subjektų suverenios teisės yra apribojamos . Dažniausiai federaliniai organai sprendžia užsienio politikos ir prekybos , gynybos ir saugumo bei svarbiausius ekonominio gyvenimo klausimus . Federacijos subjektams yra skiriami tik vietinio pobūdžio klausimai : mokesčių rinkimas , paskirstymas , švietimo , sveikatos , kultūros klausimai žemesnieji teismai ir t.t. . Visi federacijos subjektai turi teisę leisti įstatymus ir juos įgyvendinti savo kompetencijos ribose .

Žiūrint iš šio taško Europos Sąjunga nelabai tinka į federacijos rėmus . Negalima teigti kad EEuropos Sąjunga yra jungtinė valsatybė nes pati ES yra sudaryta iš valstybių narių . ES valstybes nares negalima vadinti federacijos subjektais nes jie dažniausiai yra vadinami valstijomis , žemėmis ,provincijomis ar kt., o , ES valstybės narės ir yra atskiros valstybės kurios pripažysta pagrindine savo pilietybę , o ne kaip federacijos subjektams yra leidžiama turėti savo pilietybę , o kitais atvejais išvis to atsisakoma . Kiekvina ES valstybė narė turi savo konstituciją kuri nesuteikia pirmumo teisės federalinei konstitucijai . Panašumas yra tas , kad tiek ES tiek federacija savo subjektams yra panašiai paskirsčiusios kompetencijas – federacijos kompetencija skirta federaliniams organams ir federacijos subjektų kompetencija skirta federacijos subjektų organams , – ES taip pat yra suskirsčiusi savo kompetenciją į ES institucijų kompetenciją ir valstybių narių vietinės valdžios kompetenciją . Galima teigti kad Europos Sąjunga yra žymiai didesnis vienetas už federaciją ir jos negalima talpinti į federacijos rėmus .

ES kaip konfederacija

Konfederacija . Be federacijos valstybės istorijoje yra žinoma ir kita jungtinės valstybės santvarkos forma – konfederacija . Valstybės ir teisės teorija ją traktuoja kaip sutartimi įtvirtintą dvišalę ar daugiašalę sąjungą vlstybių , kurios siekia tam tikrų bendrų tikslų (karinių ,užsienio politikos , ekonomikos ir t.t). Konfederacijos narės valstybės išlieka tarptautinės tteisės subjektais . Konfederacijos kompetencijai perduodami įgaliojmai yra tiksliai apibrėžiami sutartyje .

Reikalinga pastebėti , kad konfederacijoje nėra bendros (centrinės ) valdžios , kuri diktuoja savo valią , nėra bendro įstatymų leidimo (bendros konstitucijos) ir bendros vyriausybės . Dėl to konfederacijai deleguoti įgaliojimai įgyvendinami bei juos atitinkantys sprendimai priimami kiekvienoje valstybėje atskirai , remiantis savo valdžios organų sistema ir naudojantis savais įstatymais . Tuo tikslu šalies įstatymai yra koreguojami , priderinami prie sutarties dėl konfederacijos reikalavimų . Jų turinys paprastai yra aptariamas ir suderinamas konfederacijos narių atsovų susirinkimuose , konferencijose . Bendri sprendimai dažniausiai yra priimami paritetiniais pagrindais ir įsigalioja tik tada kai juos patvirtina atitinkami konfederacijos narių organai (parlamentas ar vyriausybės vadovas). Konfederacija neturi ir bendros armijos . Kiekviena valstybė narė turi atskiras karines formuotes ir atskirą jų vadovybę . Tačiau jos narių karinių dalinių sujungimo ir panaudojimo bendros gynybos tikslams sąlygos yra aptariamos ir nustatomos sutartine tvarka .

Konfederacijoje nėra ir bendros pilietybės – ji išlieka tų valstybių , kurios įeina į konfederaciją . joje taip pat nėra bendrų mokesčių ir bendro biudžeto – bendros išlaidos dengiamos iš atskirų konfederacijos narių įnašų . Konfederacija yra atributyvinė , t.y., jai priklauso tik tai , ką jos nariai išskiria ir jjai įsakmiai paveda vykdyti . Kadangi centrinė valdžia kofederacijoje neegzistuoja , ją sudarančių valstybių aukščiausieji valdžios organai išsaugo savo aukščiausią galią – suverenitetą .

Konfederacija , keisdama įvairias formas ,priartėja prie šiuolaikinių internacionalinių institucijų kurios veikia pagal tarptautinės teisės normas .

Savita konfederacijos forma yra Europos Sąjunga , kuri susideda iš penkiolikos Vakarų Europos valstybių . Sąjungos konstitucijos vaidmenį atlieka tarpvalstybinės sutartys .Taigi konfederaciją galima labiau priskirti Europos Sąjungai negu federaciją , nors ir čia yra savų trūkumų . Pati konfederacija kaip vienetas ir ES panašios yra tuo , kad jų valstybės narės siekia tų pačių tikslų , priklauso savo grupei , bet tuo pačiu valstybės narės išlieka tarptautinės teisės subjektais . Beje ES turi savo centrnę valdžią o konfederacija jos neturi .

ES kas gi tai?, tarptautinė organizacija , federacija ar konfederacija tai toks klausimas kuris priverčia gerai pamastyti ir gali buti taip , jog atsakymai gali būti keli ir visi jie gali būti teisingi jeigu jie bus pagrįsti logiškais ir teisingais argumentais . Visdėlto apibendrinant nagrinėtą medžiagą galima teigti , kad Europos Sąjunga yra artimesnė ir giminingenė tarptautinės organizacijos ir konfederacijos sąvokoms , tačiau giminingiausia ji būtų Tarptautinei Organizacijai . Europos Sąjungą galime lyginti su regionine tarptautine organizacija

, kurioje vyksta joje dalyvaujančių valstybių įvairiapusė integracija ir kurią pagal daugelį požymių galima priskirti viršnacionalinių tarptautinių organizacijų grupei . Svarbiausias iš tų požymių yra valstybių narių pagrindinės įstatyminės bazės unifikavimas . Europos Sąjungos viršnacionalumo pobūdį pabrėžia ir vieningos valiutos įvedimas , taip pat Europos Sąjungos pilietybė ir himnas su vėliava . ES pilietybė nedubliuoja nacionalinės pilietybės ir dėl to žmonės gali išlaikyti nacionalinį identitetą . Ji suteikia ir kai kurias kitas papildomas civilines teises ;

1. Europos Sąjungos piliečiai gali laisvai jjudėti visoje Sąjungoje ;

2. gali apsigyventi bet kurioje valstybėje narėje ;

3. turi teisę dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą bei balsuoti ir bolatiruotis vietiniuose rinkimuose toje šalyje , kurioje gyvena ir kt..

Taigi kalbant apie Europos Sąjungą kaip apie tam tikrą vienetą galime teigti jog ji yra giminingiausia ir artimiausi tarptautinei organizacijai bei jos savokai .Tam tikrais požiūriais Europos Sąjunga yra viršnacionalinis junginys ir gali būti traktuojamas kaip vieningas jungtinis valstybių vienetas , bet kartu tai yra ir nepriklausomų valstybių rinkinys . ES tteisė , reglamentuojanti užsienio poitiką , remiasi tradicine tarptautine teise , bet iš esmės ES teisės negalima visiškai priskirti tarptautinei teisei . Galutinė išvada gali būti tokia , kad Europos Sąjungą negalima tiesiogiai įvardinti kaip tarptautinę organizaciją , konfederaciją ar ffederaciją . Mano manymu ją galima gretinti arčiausiai tarptautinės organizacijos , bet tai jau yra naujas ir perspektyvus darinys , kurio nauda yra aiškiai matoma ir apčiopiama ir , kad ši viršnacionalinė organizacija perpektyviai vykdo jos užsibrėžtus tikslus bei integraciją į Europą . Taigi galime daryti išvadą jog Europos Sąjunga viską ir parodo vien savo pavaddinimu jog tai valstybių narių savo noru sudaryta sąjunga kurios tikslas yra siekti ir įgyvendinti sytartinius tikslus kurios renkasi pačios valstybės narės .

Naudota literatūra:

1. A. Junevičius “Šiuolaikinė valstybė” ;

2. A. Junevičius “Europos Sąjunga” ;

3. A. Junevičius “Valstybės pagrindai” 1-3 dalys

4. Europos Sąjunga “Enciklopedinis žinynas” ;

5. Alan Tatham “Europos Sąjungos teisė” ;

6. Dr. Klausas Dieter (is) “Bendrijos teisės abėcėlė” , “Europos integracija” ;

7. Verner Veidenfeld ir Wolfgang Welse “Europa nuo a iiki z” ;

8. Informacija rasta internete (www.urm.lt) .