Europos sąjunga šiandien
Europos Sąjungos tikslai
Šalių – narių bendradarbiavimas ir interesų apsauga
Ekonominė bei socialinė pažanga, nuolatinis gyvenimo sąlygų gerėjimas
Ekonominė ir valiutinė sąjunga
Politinė sąjunga
Plėtimasis užtikrina stabilią ir stipresnę Europą
Lietuvos integracija į Europos Sąjungą
Lietuvos Respublikos derybų dėl narystės ES rezultatai
Žemės ūkis
Biudžetas
Kiti derybų rezultatai
Pereinamieji laikotarpiai
Ignalina
Kaliningradas
Institucijos
TEIGIAMAI LIETUVOS VERSLĄ PAVEIKSIANTYS APLINKOS PASIKEITEIMAI LIETUVAI ĮSTOJUS Į ES
Didesnes rinkos suformavimas
Saugumas ir stabilumas
Padidėjusios investicijos
Laisvas žmonių judėjimas
NEIGIAMAI LIETUVOS VERSLĄ PAVEIKSIANTYS APLINKOS PASIKEITEIMAI LIETUVAI ĮSTOJUS Į ES
Laisvos rinkos apribojimas
Biurokratija ir suverenumo apribojimas
Kainų kilimas
IŠVADOS
LITERATŪRA
1. EUROPOS SĄJUNGA ŠIANDIEN
1.1. Europos Sąjungos tikslai
– sstiprinti šalių – narių bendradarbiavimą ir interesų apsaugą;
– skatinti subalansuotą ir nepertraukiamą ekonominę bei socialinę pažangą, nuolatinį gyvenimo sąlygų gerėjimą;
– įgyvendinti ekonominę ir valiutinę sąjungą;
– įgyvendinti politinę sąjungą. (http://www.tdd.lt/vjrt/es.html)
Šalių – narių bendradarbiavimas ir interesų apsauga
Visų šalių-narių piliečiai kartu yra ir ES piliečiai. Kiekvienas. ES pilietis turi:
– nevaržomo judėjimo ir apsigyvenimo ES šalių-narių teritorijoje teisę;
– teisę balsuoti ir kandidatuoti vietiniuose ir Europos rinkimuose toje šalyje, kurioje jis gyvena;
– teisę būti ginamas diplomatinių ir konsulinių kiekvienos šalies-narės įstaigų;
– peticijos (kolektyvinio prašymo) EEuropos Parlamentui teisę. (http://www.tdd.lt/vjrt/es.html)
Ekonominė bei socialinė pažanga, nuolatinis gyvenimo sąlygų gerėjimas
Panaikinti teisiniai apribojimai, įgytos kvalifikacijos ir išsilavinimo pripažinimas visose ES narėse garantuoja ES piliečių judėjimo tarp valstybių laisvę. Panaikinti teisiniai ir mokestiniai barjerai, nustatyti bendri ūkinės veiklos standartai, harmonizuota teisinė ssistema padeda vystyti prekybą, teikti paslaugas ir gamybą. Skatinama konkurencija mažina kainas ir gina vartotojų interesus.
Ekonomiškai ir socialiai atsiliekančių valstybių ar regionų vystymuisi teikiama finansinė pagalba, vystant pramonę, kovojant su bedarbyste, padedant persikvalifikuoti bedarbiams, modernizuojant žemės ūkį. Garantuojama teisinė pagrindinių socialinių teisių apsauga. Teikiama finansinė pagalba jaunimui, įgyjant žinių ir patirties kitose valstybėse, pažįstant kitų šalių kultūros vertybes, bendraujant tarpusavyje. (http://www.tdd.lt/vjrt/es.html)
Ekonominė ir valiutinė sąjunga
ES Taryba nustatė šalių-narių ir ES bendruosius ekonominės politikos principus, kurie numato ekonominio vystymosi kiekvienoje šalyje-narėje ir ES kontrolę bei įvertinimą. Jeigu jų ekonominė politika neatitinka bendrųjų nuostatų arba kelia grėsmę normaliam ekonominės ir valiutinės sąjungos funkcionavimui, ES Taryba gali imtis tam tikrų veiksmų.
Euras (€) – vieninga Europos valiuta, kuri įvesta 2002 sausio 1 dieną. EEuro pakeitė 12 valstybių nacionalines valiutas. Vieninga valiuta padeda lengviau palyginti kainas, keliauti, užtikrina stabilią Europos verslo aplinką.
Politinė sąjunga
– Formuojama ilgalaikė bendra gynybos politika.
– Formuojama bendra teisėtvarkos ir vidaus reikalų politika imigracijos, prieglobsčio suteikimo, vizų ir kitais klausimais.
– Plečiama ES institucijų kompetencija.
Plėtimasis užtikrina stabilią ir stipresnę Europą
Iki 2004 m gegužės Europos bendriją sudarys 380 milijonai piliečių. Dešimt naujų narių prisijungs 2004 m. Bulgarija ir Rumunija tikriausiai prisijungs 2007 m., ES populiaciją padidindama iki 500 milijonų. Turkija taip pat yra kkandidatė, kuri įvykdžius visus reikalavimus turės galimybę įstoti į ES.
1.2. Lietuvos integracija į Europos Sąjungą
Lietuvos narystė Europos Sąjungoje buvo ir yra vienas svarbiausių Lietuvos užsienio politikos strateginių tikslų. Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje, šaliai reikėjo sukurti naują valstybės funkcionavimo sistemą (politinę, ekonominę ir kt.), kuri būtų orientuota į Vakarų Europos šalių demokratines tradicijas, reikėjo pakeisti Lietuvos statusą, t.y. iš Lietuvos TSR tapti Lietuvos Respublika. Šio tikslo dalis – Lietuvos įstojimas į NATO ir Europos Sąjungą.
Oficialūs santykiai ir bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Europos Bendrijos (EB) prasidėjo 1991 m. rugpjūčio 27 d., kai EB nusprendė pripažinti Lietuvos nepriklausomybę.
1995 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įteikė oficialų prašymą priimti į ES. 1997 m. liepos mėn. paskelbtoje Europos Komisijos nuomonėje pateikiama išvada, kad dabartinis pasirengimo narystei ES lygis leidžia tvirtinti, jog per artimiausius penkerius metus tik šios penkios asocijuotos Vidurio ir Rytų Europos valstybės bus pasirengusios narystei ES: Čekija, Estija, Vengrija, Lenkija ir Slovėnija.
Lietuva buvo pakviesta pradėti derybas 1999 m. kartu su kitomis vadinamosios antrosios grupės valstybėmis kandidatėmis. Tokį sprendimą Europos Komisija pasiūlė 1999 m. reguliariojoje ataskaitoje apie valstybių kandidačių pažangą rengiantis narystei ES. 1999 m. gruodžio mėn. ES Taryba pritarė šiai rekomendacijai ir apsisprendė dėl derybų pradžios. 2000 m. vasario 15 d. LLietuva pradėjo derybas dėl narystės ES. (http://www.tdd.lt/vjrt/es.html)
Lietuvos Respublikos derybų dėl narystės ES rezultatai
1. Žemės ūkis
Tiesioginės išmokos
ES Lietuvai, kaip ir kitoms naujoms pirmojo tikslo valstybėms narėms, taikys maksimalią bendrojo finansavimo ribą (iki 80%). ES kaimo plėtrai remti 2004-2006 m. Lietuvai skirs iki 434,2 mln. eurų finansinę paramą. 2004 m. atitinkamai numatoma skirti iki 133,4 mln. eurų, 2005 m. – iki 145,7 mln. eurų ir 2006 m. – 155,1 mln. eurų.
Žemės ūkio gamybos kvotos
Remiantis susiderėtomis kvotomis, 2004-2006 m. ES įsipareigojo Lietuvai skirti apie 152 mln. eurų tiesioginę paramą žemės ūkiui per tiesiogines išmokas. Pažymėtina, jog absoliučioje daugumoje sričių išsiderėtos gamybos kvotos viršija faktinį Lietuvos gamybos lygį.
2. Biudžetas
Mokėjimų balansas
2004 – 2006 m. grynasis Lietuvos mokėjimų balansas vienam gyventojui (390 eurų) yra geriausias šalių kandidačių tarpe.
Išmokos ir įmokos
Mokėjimai iš ES biudžeto Lietuvai vienam gyventojui per 2004 – 2006 m. yra didžiausi valstybių kandidačių tarpe (537 eurai), įmokos į ES biudžetą – vienos mažiausių (147 eurai) tarp kandidačių.
Šengeno instrumentas
Pasirengimui narystei Šengeno sutartyje ES 2004-2006 m. įsipareigojo skirti Lietuvai 135,7 mln. eurų pagal proporcijas: 33% – 2004 m., 45% – 2005 m., 22% – 2006 m.
Pinigų srautų sureguliavimo instrumentas
Siekiant sureguliuoti pinigų srautus ir sumažinti bbiudžeto įtampas, Lietuvai 2004 m. skiriama 35 mln. eurų ir 2005-2006 m. laikotarpiui – 12,6 mln. eurų.
3. Kiti derybų rezultatai
Pereinamieji laikotarpiai
Lietuva išsiderėjo 22 pereinamuosius laikotarpius ir 3 išimtis. ES atitinkamai išsiderėjo 2 pereinamuosius laikotarpius.
Ignalina
Atskiru protokolu ES 2004-2006 m. Lietuvai papildomai įsipareigojo skirti 285 mln. eurų finansavimą, kuris atitinkamai bus tęsiamas po 2006 m. Parengiamiesiems darbams Lietuvai įsipareigota skirti 210 mln. eurų per tarptautinį fondą (TPIENF). 2003 m. Komisija planuoja dar skirti iki 30 mln. eurų. Viso, iki 2006 m. pasirengimui ir Ignalinos AE uždarymui bus skirta iki 525 mln. eurų (iki 1,8 milijardo litų).
Kaliningradas
Atskiru protokolu ir deklaracija prie Stojimo sutarties ES įsipareigojo Lietuvai padengti visas papildomas išlaidas susijusias su susitarimų dėl asmenų tranzito per Lietuva įgyvendinimu. Susitarimai neįtakos ir nepavėlins Lietuvos narystės Šengeno sutartyje.
Institucijos
Europos Parlamente Lietuva turės 13 vietų iš 732. nuo narystės pradžios iki 2004 metų lapkričio 1 d. Lietuva Taryboje turės 3 balsus (iš 124), po lapkričio 1 d. – 7 balsus (iš 321). Lietuva ir kitos ES narės į Komisijos sudėtį skirs po vieną Komisarą.
(http://www.urm.lt/data/3/LF21384240_es-rezult.htm)
2. TEIGIAMAI LIETUVOS VERSLĄ PAVEIKSIANTYS APLINKOS PASIKEITEIMAI LIETUVAI ĮSTOJUS Į ES
ES pagrindinis tikslas – sudaryti galimybes harmoningam ekonomikos vystymuisi, užtikrinti stabilumą, aukštesnius gyvenimo
standartus ir artimesnius ryšius tarp šalių – narių. Tai turi būti padaryta atidarant sienas, tam, kad užtikrinti laisvą žmonių, kapitalo, prekių ir paslaugų judėjimą ir didinti solidarumą politikoje ir finansuose.
Didesnes rinkos suformavimas
Plėtimo procesas suteikia unikalią galimybę visiškai panaikinti dirbtinį visus šešiasdešimt metų egzistavusį Europos žemyno padalijimą į dvi dalis. Rinkos ekonomikai įsišaknijus Vidurio ir Rytų Europoje, žmonės galės laisvai judėti, studijuoti ir dirbti, nepaisydami šalis skiriančių sienų, o verslas ir ekonomika suklestės. 500 milijonų žmonių vienijančios vidaus rinkos sukūrimas tiek eekonomine, tiek ir politine prasme bus naudingas visai Europai.
. Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje prekybos partnerė, kuriai 1999 metais teko daugiau nei penktadalis viso pasaulio eksporto. Nuo pat pirmųjų gyvavimo dienų Europos Sąjunga siekė šalinti prekybos kliūtis, egzistuojančias tarp ES valstybių narių, laikydamasi nuomonės, jog tai turėtų skatinti ekonomikos augimą bei užtikrinti šalių ir asmenų gerovę. Tuos pačius principus ji aktyviausiai gina ir pasaulio kontekste. (http://www.eudel.lt/lt/es_pasaulyje/index.htm)
Laisva prekyba gali reikšti ir daugiau verslo galimybių, efektyvesnį išteklių paskirstymą ir didesnę gerovę. DDar labiau sumažinus muitų tarifus, verslo atstovai galės geriau išnaudoti eksporto potencialą, nes prekybos srautams vis daugiau įtakos turės kokybė, kaina bei aptarnavimas ir juos mažiau varžys tokios dirbtinės kliūtis, kaip muitų tarifai. Be to, vartotojai turės didesnį pasirinkimą ir kkai kuriais atvejais galės naudotis dėl padidėjusios konkurencijos sumažėjusiomis kainomis.
Saugumas ir stabilumas
Didžiąją dalį pokario laikotarpio, t.y. po antrojo pasaulinio karo, Europos saugumo garantija buvo artimas bendradarbiavimas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, o NATO buvo pagrindinė savigynos institucija. Tačiau pasibaigus šaltajam karui situacija iš esmės pasikeitė.
Būtent šie veiksniai paskatino Europos Sąjungą 1993 metų Mastrichto sutartyje aprašyti bendrosios užsienio ir saugumo (BUSP) politikos pagrindus, kuriuos plačiau reglamentuoja 1999 m. gegužės 1 d. įsigaliojusi Amsterdamo sutartis. Europos Sąjungos bendrosios užsienio politikos pagrindą sudaro penki pagrindiniai uždaviniai:
– užtikrinti ES pamatinius interesus ir nepriklausomybę;
– stiprinti ES saugumą;
– saugoti taiką pasaulyje ir didinti tarptautinį saugumą;
– skatinti tarptautinį bendradarbiavimą;
– stiprinti demokratiją, įstatymo galią ir pagarbą žmogaus teisėms.
(http://www.eudel.lt/lt/es_pasaulyje/index.htm)
Politine prasme narystė ES reikš Lietuvos sstabilumo didėjimą, tai, be jokios abejonės, bus juntama ir ekonomikoje. Juk verslas gali sėkmingai vystytis tik ten, kur yra aiški ir daugiau ar mažiau stabili įstatyminė bazė. Užsienio investicijos visuomet aplenks valstybę, kuri gali neatlaikyti politinio ar ekonominio vidaus ar užsienio jėgų spaudimo. Todėl integracija į ES ir narystė joje – tai realiausia galimybė šaliai sėkmingai vystytis ir modernizuoti ūkį.
Narystė ES suteiks realius svertus, leisiančius Lietuvai dalyvauti didžiojoje politikoje ir nelikti pasaulio užkampyje. Tapusi ES nare Lietuva kartu taps tiesiogiai aateities Europos kūrime dalyvaujančia valstybe. Lietuvos dalyvavimas Europos viršūnių taryboje, Europos Komisijoje, ES Taryboje, Europos Parlamente ir kitose institucijose užtikrins tokį mūsų “buvimą” Europoje, kokio Lietuva neturėjo nuo pat vėlyvųjų viduramžių.
Taigi gaunama politinė nauda- Europos sąjunga nėra tik ekonominis derinys, politikoje jis veikia kaip vienas junginys, bei sudaro galimybę reikalauti ir gauti daugiau.
Padidėjusios investicijos
Bene svarbiausia narystės ES nauda mums – investicijos. Narystė padės papildomai pritraukti iki 23 milijardų litų užsienio investicijų. Tai reikš naujų įmonių steigimą ar esamų plėtrą, t.y. darbo vietų kūrimą, šalies gerovę. Palyginkime: 2002 m. Lietuvos BVP sudarė apie 50 milijardų litų. Stojimas į Europos Sąjungą 2002–2009 metais padidins Lietuvos bendrąjį vidaus produktą (BVP) 65,9 milijardo litų (apie 19 tūkst. litų vienam gyventojui). 2003 m. BVP vien tik dėl stojimo į ES išaugs 4,7 milijardo litų (apie 1358 litus vienam gyventojui). Dėl bendro šalies ūkio augimo kils žmonių pragyvenimo lygis, o kartu ir – pensijos.
(http://www.eudel.lt/lt/es_pasaulyje/index.htm)
Kai dėl lėšų, kurias Lietuva gaus iš ES biudžeto, tai pirmaisiais narystės metais mūsų šalis iš ES turėtų gauti apie 1,7 mlrd. litų, o įmokos į ES biudžetą sudarytų apie 640 mln. litų, t.y. beveik tris kartus mažiau. Turint omenyje, kad visas Lietuvos 2001 m. valstybės biudžetas yra maždaug 7,4 mlrd. llitų, ši parama būtų išties juntama. Praėjus 4-5 metams po Lietuvos įstojimo į ES, įplaukos iš ES biudžeto pasiektų apie 3,3-3,7 mlrd. litų, tai reikštų 2,8-3,3 mlrd. litų grynųjų įplaukų. Žinoma, būtina sąlyga šioms lėšoms gauti yra pačios Lietuvos finansinis dalyvavimas (vadinamasis kofinansavimas). Paprastai tariant, maždaug du trečdaliai naujo kelio ar tilto pastatymo išlaidų guls ant ES, trečdalis – ant Lietuvos pečių.
(http://www.euro.lt)
Laisvas žmonių judėjimas
Šiandien nemažai lietuvių vyksta užsidirbti į Europos Sąjungos valstybes. Tačiau dauguma jų ten dirba nelegaliai ir be jokių socialinių garantijų. Lietuvai tapus ES nare, lietuviai galės laisvai važiuoti dirbti į Europą. Nebereikės baimintis, jog už nelegalų darbą būsi išsiųstas namo ar, kad susirgęs nesulauksi pagalbos. Lietuviai, kaip suomiai, danai ar prancūzai, galės įsidarbinti, bet kurioje ES valstybėje ir gauti visas socialines garantijas. Šiuo metu ES nelegaliai dirba ne vienas tūkstantis Lietuvos piliečių. Galimybė gauti legalų darbą labai pagerintų jų padėtį. Šiandien darbdavys gali mokėti mažesnį atlyginimą ar nepaisyti jų teisių, o Lietuvai tapus Sąjungos nare, jų atlyginamai didės, o darbo sąlygos gerės.
Apklaustieji Lietuvoje nurodė, kad svarbiausi pokyčiai yra galimybė žmonėms dirbti kitose ES šalyse (48%), sumažėsiantis nedarbas (42%); pagerėsianti Lietuvos ekonominė padėtis (33%). Kiti dažniau paminėti teigiami pokyčiai – daugiau galimybių studijuoti užsienyje (30%), padaugės uužsienio investicijų (25%). (Gyventojų apklausa apie ES. UAB “Alora”. 2003 m., rugpjūtis)
3. NEIGIAMAI LIETUVOS VERSLĄ PAVEIKSIANTYS APLINKOS PASIKEITEIMAI LIETUVAI ĮSTOJUS Į ES
Laisvos rinkos apribojimas
Ekonominė ES politika nėra ideali: dideli mokesčiai, didele darbdavių socialiniai įsipareigojimai, didelės subsidijos žemės ūkiui ir plieno pramonei (protekcija nuo užsienio produkcijos). Valstybės kišimasis į verslo reikalus. Protekcionizmas prieš Amerikos ir Azijos gaminius. Didžiausia problema iš jų galima laikyti laisvosios rinkos apribojimai. Kai kurie žmonės linkę tikėti, kad ES prekybos politika veda link laisvosios prekybos globaliniu mastu. Tačiau Europos rinkos plėtros varomoji jėga yra ne tik ir ne tiek laisvos prekybos dvasia, bet ir protekcionizmas nuo likusio pasaulio. CATO (JAV) instituto ekspertai pateikia šiuos pavyzdžius.
Stodamos į ES naujos narės turės stabdyti ekonominio liberalizavimo tempus (pvz., Estija dėl stojimo į ES turėjo įvesti 10 794 naujus tarifus importui iš už ES ribų), nes turės prisitaikyti prie ES egzistuojančių gerovės valstybės standartų. Taigi padidės mokesčių našta bei bus daugiau ekonomikos laisvės suvaržymų.
Kita bėda yra didėjanti ES centralizacija. Nors atskiros sąjungos šalys gali turėti siekių pagerinti savo ekonominę padėtį vykdant dereguliaciją, Briuselio biurokratai, suinteresuoti kuo daugiau galių sukaupti savo rankose, reguliaciją mato kaip priemonę pasiekti tikslą – politiškai suvienyti Europą. Tai sukuria paradoksalią padėtį, nes ilgalaikė Europos gyventojų
ekonominė gerovė yra nesuderinama su politinių ir ekonominių sprendimų priėmimo centralizavimu ir sutelkimu niekieno neišrinktos (ir niekam neatstovaujančios) Briuselio biurokratijos rankose.
Galiausiai dar viena problema – ES teisinis reguliavimas neatitinka stojančių šalių ekonominio išsivystymo lygio. Taigi šalys, stojančios į ES, verčiamos įvesti tokias reguliacines normas, kurios pritaikytos ekonomiškai jau susiformavusių ir išsivysčiusių šalių praktikai. Tuo tarpu pačios stojančios valstybės išgyvena ekonominio augimo laikotarpį ir tokios normos joms yra dažniausiai netinkamos.
Pasak CATO instituto ekspertų, nors steigiamojoje Europos Bendrijų sutartyje numatyta pašalinti visas llaisvosios prekybos kliūtis Europos kontinente, sąjungoje esantis reguliacinis produkcijos, pristatymo ir pardavimų pobūdis, būdingas bendrajai rinkai, toli gražu neatitinka ortodoksinio laisvosios rinkos supratimo. ES esanti gausybė įvairiausių reguliacinių normų – techniniai standartai, vartotojų apsauga, aplinkosauginės normos, konkurencijos politikos taisyklės – logiškai yra nepateisinama įgyvendinant bendrosios rinkos ir laisvosios prekybos sukūrimo tikslą.
(http://www.cato.org/pubs/pas/pa-489es.html)
“Pagrindinės neigiamos narystės ES pasekmės, instituto požiūriu, yra apribojimų su trečiosiomis šalimis didinimas (kai kuriais atvejais), ekonominio reguliavimo augimas, normų suvienodinimas neatsižvelgiant į valstybių narių ekonominius ir socialinius sskirtumus, subsidijų mentaliteto, ypač žemės ūkio srityje, skatinimas.” (http://www.lrinka.lt/Komentarai/T-Es.phtml)
Biurokratija ir suverenumo apribojimas
ES yra ir pavojus suverenumui. ES teisė yra aukštesnė nei nacionalinė teisė. Reiškia, kad daugelyje verslą sąlygojančių sprendimų bus priimama Briuselyje, o ne Lietuvoje, kas savo ruožtu mažins galimybę įįtakoti tuos sprendimus.
Galima teigti, kad ES yra švelnaus totalitarizmo pavyzdys, bet kita vertus toks aparatas labai lengvai gali pasiduoti biurokratijos papirkinėjimų taikiniu. Jau dabar išleidžiama tokių įsakymų kurių nauda galima abejoti. Paskutiniai įvykiai įrodo šių teiginių pagrįstumą. Tiek Europos statistikos komisijoje, tiek kituose padaliniuose nagrinėjami skandalai susiję su korupciją bei lėšų išeikvojimu.
EU gyvena apie 400 milijonų žmonių, ir 50 žmonių priima sprendimus: 15 valstybių vadovų, 15 Ministrų tarybos narių, 20 Europos komisijos narių. Nei Europos parlamentas, nei nacionalinio parlamentai negali užginčyti šių institucijų priimamų sprendimų
Šią problemą knygoje “Briuselio erdvėlaivis – kaip Europoje žlunga demokratija” (Raumschiff Brussel – Wie die Demokratie in Europa Scheitert), kurios autoriai – buvęs “Sueddeutsche Zeitung” korespondentas Briuselyje Andreasas Oldagas ir “Stern” korespondentas ES sostinėje Hansas Martinas TTilaka.
Knygoje kalbama apie tai, kas vadovauja šiai milžiniškai sistemai, kuri atėmė iš nacionalinių parlamentų didžiąją dalį jų galių ir paslėpė jas labai sudėtingose sprendimus priimančiose struktūrose. Knygos autorių tvirtinimu, 50 procentų visų įstatymų projektų gimsta Briuselyje. Darbo grupių, rengiančių tarybos sprendimus, nariams ES sostinėje kartu kasmet tenka apsilankyti 360 tūkstančių kartų. Vien Europos Taryboje ministrai priima tiktai 15-20 procentų sprendimų, o 80-85 procentai Europos įstatymų suderinama ir patvirtinama tarp valstybės tarnautojų.
Knygoje pabrėžiama, jog komisarai itin daug galių neturi iir yra priklausomi nuo savo personalo. Pirmąjį praėjusių metų pusmetį komisarai priėmė tiktai 79 sprendimus, tuo tarpu jų administracijos “prastūmė” 1,090 tūkstančio sprendimų. Komisarai paprastai keičiami kartą per penkerius metus, tuo tarpu pagrindiniai sistemos administratoriai nekeičiami, ir tai, autorių nuomone, yra viena iš pagrindinių ES valdymo sistemos problemų.
Europos Parlamentas, knygos autorių nuomone, taip pat yra labai silpna institucija, nors tai ir yra vienintelė ES institucija, turinti demokratinį mandatą.
Kainų kilimas
Integracija ir narystė ES susijusi su kainų (pvz., maisto, žemės ūkio produktų) pokyčiais arba, kitaip tariant, jų kilimu. Paprastai toks kainų kilimas kompensuojamas darbo užmokesčio augimu, tačiau visuomenė, be abejo, griežčiau stebi kainų lygio kitimą nei atlyginimų didėjimą.
Padidės bendras importo muitų lygis – padidės 90,2 mln. litų, sumažės 10,8 mln. litų. Dėl to neigiamą poveikį patirs vartotojai bei importuotojai. Iš Rusijos be muitų įvežamiems metalams, statybinėms medžiagoms bus taikomi nemaži muitai, taigi minėtos prekės brangs.Dabar ES šalyse kai kurių maisto produktų kainos yra 20-50 proc. didesnės nei pasaulinėje rinkoje. Lietuva turės paklusti ES rinkos taisyklėms, todėl kainų lygis turėtų artėti prie euro zonos kainų.
Kita brangimo priežastis – ES kol kas nežada atsisakyti didesnių muitų importuojamai produkcijai, todėl ir į naująsias ES valstybes jau nebebus leidžiama įvežti pigesnių žaliavų iš trečiųjų ššalių.
Lietuvos respondentams buvo siūloma išrinkti tris, jiems svarbiausius stojimo į ES trūkumus bei įvertinti, ar greitai Lietuvos žmonės juos pajus.
Labiausiai respondentai nerimauja dėl to, kad, įstojus į Europos Sąjungą, pakils kainos (54%), užsienio šalys naudosis pigia darbo jėga (44%), iš Lietuvos išvyks gabiausi žmonės (43%).
IŠVADOS
Europos Sąjungos tikslai:
– stiprinti šalių – narių bendradarbiavimą ir interesų apsaugą;
– skatinti subalansuotą ir nepertraukiamą ekonominę bei socialinę pažangą, nuolatinį gyvenimo sąlygų gerėjimą;
– įgyvendinti ekonominę ir valiutinę sąjungą;
– įgyvendinti politinę sąjungą.
Lietuva stodama į ES, pateks į aplinką kuri turės didelę įtaką verslui. Tai lems sienų atidarymas, laisvas žmonių, kapitalo, prekių ir paslaugų judėjimą, bus didinamas solidarumą politikoje ir finansuose. Lietuvos verslą įstojus į ES teigiamai paveiks šie aplinkos pokyčiai:
– didesnės rinkos suformavimas;
– saugumas ir stabilumas;
– padidėjusios investicijos;
– laisvas žmonių judėjimas.
Tačiau ekonominė ES politika nėra ideali: vyrauja dideli mokesčiai, didele darbdavių socialiniai įsipareigojimai, didelės subsidijos žemės ūkiui ir plieno pramonei (protekcija nuo užsienio produkcijos). Per didelis valstybės kišimasis į verslo reikalus. Protekcionizmas prieš Amerikos ir Azijos gaminius. Lietuvos verslą įstojus į ES neigiamai paveiks šie aplinkos pokyčiai:
– laisvos rinkos apribojimas
– biurokratija ir suvernumo sumažėjimas
– kainų kilimas
Tačiau sudėjus ir pasvėrus visus už ir prieš galima teigti kad stojimas į ES, sukurs geresnę aplinką verslui, užtikrins stabilumą, atvers daugiau galimybių.
LITERATŪRA
1. www.eudel.lt
2. www.urm.lt
3. www.euro.lt
4. www.cato.org
5. www.lrinka.lt
6. www.es.visiems.lt
7. Gyventojų apklausa apie ES. UAB “Alora”. 2003 mm., rugpjūtis
8. www.delfi.lt
9. europa.eu.int
10. A. Oldag, H. M. Tilaka, “Raumschiff Brussel – Wie die Demokratie in Europa Scheitert”
