Europos sąjungos institucinė sandara
TURINYS
Įvadas 3
Europos parlamentas 4
Europos Sąjungos Taryba 6
Europos Komisija 8
Teisingumo teismas 9
Europos Audito rūmai 11
Išvados 13
Literatūra 14ĮVADAS
ES nėra federacija, kaip Jungtinės Valstijos. Ji nėra ir tiesiog vyriausybių bendradarbiavimo organizacija, kaip Jungtinės Tautos. ES sudarančios valstybės (jos „valstybės narės“) telkia savo suverenitetą, kad įgytų galią ir pasaulinę įtaką, kurios nė viena iš jų atskirai negalėtų turėti.
Nuo tradicinių tarptautinių organizacijų ES skiriasi unikalia institucine struktūra. Pritardamos Europos sutartims, valstybės narės perleidžia dalį savo suvereniteto nepriklausomoms institucijoms, kurios atstovauja nacionaliniams ir bendriems interesams. Šios institucijos papildo viena kitą ir atlieka tam tikrą vvaidmenį priimant sprendimus.
Šio referato tikslas – supažindinti su ES institucine sandara, siekkiant šio tikslo iškeliami tokie uždaviniai:
Supažindinti su Europos parlamento veikla, sandara bei funkcijomis;
Supažindinti su Europos Sąjungos Tarybos veikla, sandara bei funkcijomis;
Supažindinti su Europos Komisijos veikla, sandara bei funkcijomis;
Supažindinti su Europos Teisingumo Teismo veikla, sandara bei funkcijomis;
Supažindinti su Europos Audito rūmų veikla, sandara bei funkcijomis.EUROPOS PARLAMENTAS
Europos Parlamentas yra posėdžiaujanti ir viešai sprendimus priimanti institucija. Jo sprendimai, nuomonės ir svarstymai spausdinami Europos Bendrijų Oficialiajame leidinyje.
Europos Parlamento rūmuose jo nariai yra susiskirstę nne pagal nacionalines delegacijas, o pagal politines frakcijas. Šiuo metu Europos Parlamente yra septynios frakcijos ir nepriklausomi nariai. Beje, parlamentarai dirba parlamentiniuose komitetuose ir delegacijose – ten jie užima pagrindinių arba pakaitinių narių pareigas.
Europos Parlamento nariai kiekvieną mėnesį Strasbūre susirenka įį vienos savaitės plenarinę sesiją. Beje, keletas papildomų dvidienių sesijų vyksta Briuselyje. Generalinis sekretoriatas yra įsikūręs Liuksemburge.
Kiekvieną mėnesį Europos Parlamento nariai dalyvauja po dvi savaites vykstančiuose parlamentinių komitetų posėdžiuose Briuselyje. Trečioji savaitė skiriama frakcijų susitikimams.
Vertėjų žodžiu ir raštu dėka Parlamento darbe vartojamos visos oficialiosios Sąjungos kalbos: anglų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių.
Dabar Parlamentą sudaro 732 nariai. Remiantis Europos Konstitucija, narių skaičius negali būti didesnis negu 750.
Nuo 1979 m. kas penkeri metai Europos Parlamento nariai yra renkami per tiesioginius visuotinius rinkimus; yra taikoma arba proporcinio atstovavimo sistema regioniniu (Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje) ir nacionaliniu (Austrijoje, Danijoje, Ispanijoje, Liuksemburge, Čekijoje ir kt.) pagrindu, arba mišri ssistema (Vokietijoje). Belgijoje, Graikijoje ir Liuksemburge balsuoti yra privaloma. Visur taikomos bendrosios demokratinės taisyklės, t.y., teisė balsuoti sukakus 18 metų, moterų ir vyrų lygybė ir slaptas balsavimas.
1993 m. įsigaliojus Mastrichto sutarčiai, kiekvienas Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, gyvenantis kitoje Sąjungos valstybėje, gali balsuoti arba būti kandidatu per rinkimus toje valstybėje, kurioje jis gyvena.
2004 m. Josep Borrel Fontelles buvo išrinktas Europos Parlamento prezidentu.
Vietų skaičius pagal valstybes:
1999-2004 2004-2007 2007-2009
Belgija 25 24 24
Bulgarija – – 18
Kipras – 6 6
Čekija – 24 24
Danija 16 14 14
Vokietija 99 99 99
Graikija 25 24 24
Ispanija 64 54 54
Estija – 6 6
Prancūzija 87 78 78
Vengrija – 24 24
Airija 15 13 13
Italija 87 78 78
Latvija – 9 9
Lietuva – 13 13
Liuksemburgas 6 6 6
Malta – 5 5
Nyderlandai 31 27 27
Austrija 21 18 18
Lenkija – 54 54
Portugalija 25 24 24
Rumunija – – 36
Slovakija – 14 14
Slovėnija – 7 7
Suomija 16 14 14
Švedija 22 19 19
Jungtinė Karalystė 87 78 78
IŠ VISO 626 732 786
Parlamentas vykdo tris svarbiausias funkcijas:
1. Jis kartu su Taryba naudojasi teisės aktų leidimo galia. TTai, kad jis yra tiesiogiai renkamas, padeda užtikrinti ES teisės demokratinį teisėtumą.
2. Jis vykdo visų ES institucijų, svarbiausia, Komisijos, demokratinę kontrolę. Jis turi įgaliojimus pritarti arba nepritarti Komisijos narių kandidatūroms ir gali pareikšti nepasitikėjimą visa Komisija.
3. Kartu su Taryba jam priklauso įgaliojimai tvirtinti ES biudžetą, todėl jis turi įtakos ES išlaidoms. Baigdamas procedūrą, jis patvirtina arba atmeta visą biudžetą.
Kaip ir visi parlamentai, Europos Parlamentas turi trejopus svarbiausius įgaliojimus: leisti įstatymus, valdyti biudžetą ir kontroliuoti vykdomąją valdžią. Europos Konstitucija taip pat patvirtina ir sustiprina šį trejopą vaidmenį.
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA
Taryba yra svarbiausia ES sprendimų priėmimo institucija. Kaip ir Europos Parlamentas, Taryba buvo įsteigta pagal steigimo sutartis praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje. Ji atstovauja valstybėms narėms, o jos posėdžiuose dalyvauja po vieną kiekvienos ES valstybės narės vyriausybės ministrą.
Kurie ministrai vyksta į kokius posėdžius, tai priklauso nuo klausimų, įrašytų į jų darbotvarkę. Jei, pavyzdžiui, Taryba turi svarstyti aplinkos klausim.us, posėdyje dalyvauja kiekvienos ES valstybės narės aplinkos ministrai, ir ji vadinama „Aplinkos taryba“.
ES santykiai su visu kitu pasauliu yra aptariami Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryboje. Bet ši Taryba yra atsakinga ir už bendruosius politikos klausimus, dėl to jos posėdžiuose dalyvauja tas ministras ar valstybės sekretorius, kuriuos parenka kiekviena vyriausybė.
Iš viso yra devyneriopos TTarybos: Bendrųjų reikalų ir išorės santykių; Ekonomikos ir finansų (ECOFIN); Teisingumo ir vidaus reikalų; Darbo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų; Konkurencingumo (vidaus rinkos, pramonės ir mokslinių tyrimų); Transporto, telekomunikacijų ir energetikos; Žemės ūkio ir žuvininkystės; Aplinkos; Švietimo, jaunimo ir kultūros.
Nepaisant to, Taryba išlieka viena institucija.
Kiekvienas Tarybos darbe dalyvaujantis ministras turi įgaliojimus savo vyriausybės vardu prisiimti įsipareigojimus. Be to, kiekvienas ministras Taryboje yra atskaitingas savo valstybės parlamentui ir piliečiams, kuriems tas parlamentas atstovauja. Tai užtikrina Tarybos sprendimų demokratinį teisėtumą.
Taryba turi šiuos įgaliojimus:
1. Priimti ES teisės aktus. Daugelyje sričių ji juos priima kartu su Europos Parlamentu;
2. Koordinuoti valstybių narių bendras ekonomikos politikos kryptis;
3. Sudaryti ES tarptautinius susitarimus su viena ar daugiau valstybių arba tarptautinių organizacijų;
4. Kartu su Europos Parlamentu tvirtinti ES biudžetą;
5. Pagal Europos Sąjungos Vadovų Tarybos nustatytas gaires plėtoti ES bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP).
6. Koordinuoti valstybių narių teismų ir policijos pajėgų bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose.
Europos Sąjungos Tarybai paeiliui pirmininkauja kiekviena valstybė narė.
Pagal iš anksto nustatytą tvarką Tarybai paeiliui po šešis mėnesius (nuo sausio iki birželio mėn. ir nuo liepos iki gruodžio mėn.) pirmininkauja kiekviena valstybė narė.
Tarybai pirmininkaujanti valstybė vaidina esminį vaidmenį organizuojant šios institucijos darbą, ypač skatinant teisinių ir politinių sprendimų priėmimo procesą. JJi yra įgaliota organizuoti visus posėdžius, tarp jų ir daugumos darbo grupių, ir jiems pirmininkauti, taip pat pasiekti kompromisus.
Norėdama naujoms valstybėms narėms suteikti laiko pirmininkavimui pasirengti, 2002 m. spalį Briuselyje vykusiame susitikime Europos Vadovų Taryba patvirtino rotacijos tvarką iki 2006 m. pabaigos. Ne vėliau kaip 2005 m. gegužės 1 d. Taryba priims sprendimą dėl pirmininkavimo 2007 ir vėlesniais metais.
Rotacinė pirmininkavimo tvarka: 2004 sausio – birželio mėn. – Airija; 2004 liepos – gruodžio mėn. – Nyderlandai; 2005 sausio – birželio mėn. – Liuksemburgas; 2005 liepos – gruodžio mėn.- Jungtinė Karalystė; 2006 sausio – birželio mėn. – Austrija; 2006 liepos – gruodžio mėn.– Suomija.
Pirmininkaujančiai valstybei padeda Generalinis sekretoriatas, kuris rengia ir visais lygmenimis užtikrina sklandų Tarybos darbą.
1999 m. Tarybos generaliniu sekretoriumi buvo paskirtas Javieras Solana. Jis taip pat yra vyriausiasis įgaliotinis bendrai užsienio ir saugumo politikai (BUSP) ir, eidamas šias pareigas, padeda Tarybai rengti politinius sprendimus ir juos įgyvendinti. Jis taip pat Tarybos vardu dalyvauja politiniame dialoge su ES nepriklausančiomis valstybėmis.
Generaliniam sekretoriui padeda generalinio sekretoriaus pavaduotojas, kuris yra atsakingas už vadovavimą Generaliniam sekretoriatui.
Sprendimai Taryboje yra priimami balsavimu. Kuo daugiau yra valstybės gyventojų, tuo daugiau balsų ji turi. Bet balsų skaičius nėra tiksliai proporcingas, jis yra priderintas palankiai mažiau gyventojų turinčioms
valstybėms.
Nuo 2004 m. lapkričio 1 d. kiekvienos valstybės balsai skaičiuojami taip: Vokietija, Prancūzija, Italija ir Jungtinė Karalystė – 29; Ispanija ir Lenkija – 27; Nyderlandai – 13; Belgija, Čekijos Respublika, Graikija, Vengrija ir Portugalija – 12; Austrija ir Švedija – 10; Danija, Airija, Lietuva, Slovakija ir Suomija – 7; Kipras, Estija, La.tvija, Liuksemburgas ir Slovėnija – 4; Malta – 3. Iš viso 321 balsas.EUROPOS KOMISIJA
Komisija yra politiniu atžvilgiu nepriklausoma institucija, atstovaujanti visos ES interesams ir juos palaikanti. Tai yra ES iinstitucijų sistemos varomoji jėga: ji siūlo teisės aktus, politikos kryptis ir veiksmų programas, yra atsakinga už Parlamento ir Tarybos sprendimų įgyvendinimą.
Kaip ir Parlamentas bei Taryba, Europos Komisija buvo praėjusio amžiaus šeštajame dešimtyje pagal Europos Bendrijų steigimo sutartis.
Komisijos nariai yra ėję aukštas politines pareigas savo kilmės valstybėse, o daugelis yra buvę ministrais, bet kaip Komisijos nariai jie yra įsipareigoję veikti paisydami visos Sąjungos interesų ir neklauso valstybių narių vyriausybių nurodymų.
Nauja Komisija tvirtinama kas 5 m., per 6 mėn. nuo Europos Parlamento rrinkimų, tokia tvarka:
Valstybių narių vyriausybės kartu sutaria, kas turėtų būti skiriamas naujuoju Komisijos pirmininku.
Numatytasis Komisijos pirmininkas, tardamasi su valstybių narių vyriausybėmis, pasirenka kitus 19 Komisijos narių.
Naujasis Parlamentas apklausia visus 20 narių ir pateikia savo nuomonę apie visą „kolegiją“. JJą patvirtinus, naujoji Komisija gali oficialiai pradėti darbą nuo kitų metų sausio.
Dabar nuo 2004 m. Lapkričio 22 d. Komisijai pirmininkauja José Manuel Barroso
Komisija politiniu atžvilgiu tebėra atskaitinga Parlamentui, kuris, pareiškęs jai nepasitikėjimą, turi galią ją atstatydinti. Komisijos nariai dalyvauja visose Parlamento sesijose, kur jie turi aiškinti ir pagrįsti savo politikos kryptis. Jie taip pat reguliariai atsakinėja į Parlamento narių raštu ir žodžiu teikiamus paklausimus.
Kasdienį Komisijos darbą dirba jos administracijos pareigūnai, specialistai, vertėjai raštu bei žodžiu ir sekretoriai. Tokių čia dirbančių ES tarnautojų yra apytikriai 24 tūkstančiai.
Komisijos pagrindinė buveinė yra Briuselis (Belgija), bet ji turi įstaigų ir Liuksemburge, atstovybes visose ES valstybėse narėse ir delegacijas daugelio pasaulio valstybių sostinėse.
Europos Komisija vykdo keturias svarbiausias funkcijas:
1. siūlo teisės aktus Parlamentui ir TTarybai priimti;
2. administruoja ir vykdo ES politiką ir biudžetą;
3. įgyvendina ES teisę (kartu su Teisingumo Teismu);
4. atstovauja ES tarptautinėje arenoje, pavyzdžiui, vesdama derybas dėl ES susitarimų su kitomis valstybėmis.TEISINGUMO TEISMAS
Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (dažnai vadinamas tiesiog „Teismu“) įsteigtas 1952 m. pagal EAPB sutartį. Jo paskirtis – užtikrinti, kad ES teisės aktai (kaip sako teisininkai, „Bendrijos teisė“) visose valstybėse narėse būtų aiškinami ir taikomi vienodai.
Teismas turi įgaliojimus spręsti tarp valstybių narių, ES institucijų, komercinių įmonių ir asmenų kylančius teisinius ginčus.
Teismą ssudaro po vieną teisėją iš kiekvienos valstybės narės, kad būtų atstovaujama visoms ES nacionalinėms teisinėms sistemoms. Kad išliktų veiksmingas, Teismas gali posėdžiauti kaip vien iš 11 narių susidedanti Didžioji kolegija, užuot rinkęsis į plenarinį posėdį, kuriame dalyvauja visi teisėjai.
Teismui padeda aštuoni generaliniai advokatai. Jų užduotis – Teismo posėdyje teikti argumentuotas nuomones dėl nagrinėjamų bylų. Jie tai turi daryti viešai ir objektyviai.
Teisėjai ir generaliniai advokatai yra buvę nacionalinių aukščiausiųjų teismų nariai arba aukštos kvalifikacijos teisės specialistai, kurių nešališkumas nekelia abejonių. Jie yra skiriami bendru valstybių narių vyriausybių sutarimu. Kiekvienas iš jų skiriamas šešeriems metams, o paskui jie gali būti dar kartą paskirti vienam ar dviem trejų metų laikotarpiams.
Europos Teisingumo Teismas įsikūręs Liuksemburge.
Kad Teisingumo Teismas galėtų greičiau spręsti tūkstančius bylų ir teikti piliečiams geresnę teisinę apsaugą, 1989 m. buvo įsteigtas Pirmosios instancijos teismas. Šis teismas (veikiantis prie Teisingumo Teismo) turi teisę nagrinėti ir spręsti tam tikrų kategorijų bylas, ypač privačių asmenų pateiktus ieškinius ir bylas, susijusias su komercinių įmonių nesąžininga konkurencija.
Ir Teisingumo Teismas, ir Pirmosios instancijos teismas iš savo narių trejiems metams išsirenka savo pirmininką.
Teismas nagrinėja ir sprendžia jame iškeltas bylas. Būdingiausi bylų tipai yra šie:
1. prašymai pateikti preliminarų nutarimą;
2. bylos dėl pareigos nevykdymo;
3. bylos dėl panaikinimo;
4. bylos dėl neveikimo.
Bylos TTeisme pradedamos sekretoriui adresuotu rašytiniu pareiškimu; kiekvienai bylai paskiriamas konkretus teisėjas ir generalinis advokatas.
Procesas Teisme susideda iš dviejų etapų: rašytinio ir žodinio.
Pirmajame etape visos dalyvaujančios šalys pateikia rašytinius paaiškinimus, o paskirtasis bylos teisėjas parengia šiuos paaiškinimus apibendrinantį pranešimą ir teisinį bylos apibūdinimą. Išnagrinėjęs šį pranešimą, paskirtasis generalinis advokatas parengia savo išvadas. Susipažinęs su tomis išvadomis, teisėjas parengia nutarimo projektą, kuris pateikiamas svarstyti kitiems Teismo teisėjams.
Paskui prasideda antrasis etapas – viešas bylos nagrinėjimas. Dažniausiai jis vyksta visos sudėties Teisme (plenariniame posėdyje), bet, atsižvelgiant į bylos svarbą ar sudėtingumą, ją gali nagrinėti iš trijų arba penkių teisėjų susidedančios kolegijos. Teismo posėdyje išklausomi bylos šalių advokatų argumentai, o teisėjai ir generalinis advokatas gali jiems pateikti klausimus. Paskui generalinis advokatas perskaito savo išvadas, o galiausiai teisėjai svarsto ir priima sprendimą.
Teismo sprendimai teisėjų balsų dauguma ir skelbiami viešame posėdyje. Atskirosios nuomonės nepateikiamos.
EUROPOS AUDITO RŪMAI
Audito Rūmai tikrina, ar visos Sąjungos pajamos ir išlaidos turėtos teisėtai ir tvarkingai ir ar patikimai valdomas ES biudžetas. Rūmai įsteigti 1977 m.
Au dito Rūmai įsikūrę Liuksenburge.
Rūmus sudaro po vieną narį iš kiekvienos ES valstybės. Narius skiria Taryba šešerių metų kadencijai; jai pasibaigus, jie gali būti paskirti dar vienai kadencijai. Kad nariai dirbtų veiksmingai, jie gali sudaryti kolegijas (susidedančias tik iš kelių nnarių), rengiančias tam tikro pobūdžio pranešimus arba nuomones.
Visi Rūmų nariai yra dirbę savo kilmės valstybių audito įstaigose arba įgiję šiam darbui tinkamą kvalifikaciją. Jie parenkami atsižvelgiant į jų kompetenciją ir nepriklausomumą. Eidami savo pareigas, nariai nevykdo jokios kitos veiklos.
Rūmų nariai iš savo tarpo trejie.ms metams išsirenka pirmininką.
Svarbiausias Audito Rūmų uždavinys – tikrinti, ar teisingai vykdomas ES biudžetas, kitais žodžiais tariant, prižiūrėti, kad ES pajamos ir išlaidos būtų teisėtos, skaidrios ir patikimai valdomos. Taigi Rūmai padeda užtikrinti, kad ES sistema veiktų veiksmingai ir atvirai.
Jiems pavestą uždavinį Rūmai vykdo tikrindami bet kurios ES pajamas ar išlaidas valdančios organizacijos apskaitos dokumentus. Prireikus Rūmų auditoriai atlieka tikrinimus įvairiose vietose. Savo išvadas jie išdėsto pranešimuose, kuriuose Komisijai ir valstybėms narėms yra nurodomi visi pastebėti nesklandumai.
Kad veiksmingai atliktų pavestą darbą, Rūmai turi ir likti nepriklausomi nuo visų kitų institucijų, ir palaikyti su jomis nuolatinį ryšį.
Viena iš pagrindinių Rūmų užduočių – padėti biudžetą tvirtinančioms institucijoms (Europos Parlamentui ir Tarybai), kasmet pateikiant joms praėjusių finansinių metų ataskaitą. Nuo tame metiniame pranešime auditorių pateiktų pastabų daug priklauso, ar Parlamentas nuspręs pritarti tam, kaip Komisija įvykdė biudžetą. Neradę trūkumų, Audito Rūmai taip pat siunčia Tarybai ir Parlamentui patikinimo, kad Europos mokesčių mokėtojų pinigai panaudoti tinkamai, pareiškimą.
Be to, Audito
Rūmai savo nuomonę pateikia prieš nustatant finansinius reglamentus. Jie gali bet kuriuo metu pateikti pastabas konkrečiais klausimais arba pareikšti nuomonę kurios nors ES institucijos prašymu.
Audito Rūmai veikia nepriklausomai ir gali laisvai pasirinkti audito darbų atlikimo tvarkaraštį, išvadų pateikimo būdą ir laiką, ataskaitų ir nuomonių viešumo laipsnį.
Rūmuose dirba 550 kvalifikuotų specialistų, iš kurių apie 250 yra auditoriai. Auditoriai yra suskirstyti į audito grupes. Jos parengia pranešimų projektus, dėl kurių Rūmai priima sprendimus.
Auditoriai dažnai yra komandiruojami atlikti patikros kitose ES institucijose, vvalstybėse narėse ir bet kurioje šalyje, kuri gauna ES paramą. Nors Rūmai daugiausia dėmesio skiria pinigams, už kuriuos yra atsakinga Komisija, iš esmės 90 proc. ES pajamų ir išlaidų valdo nacionalinės valdžios institucijos.
Audito Rūmai neturi savarankiškos teisinės galios. Nustatę sukčiavimo faktą arba pažeidimą, auditoriai kuo skubiau perduoda šią informaciją atsakingoms ES įstaigoms, kad šios galėtų imtis atitinkamų veiksmų.
IŠVADOS
Europos sprendimų priėmimo procese apskritai, ir ypač bendro sprendimo proceduroje dalyvauja trys pagrindinės institucijos:
• Europos Parlamentas, kuris atstovauja ES piliečiams ir yra jų ttiesiogiai renkamas;
• Europos Sąjungos Taryba, kurioje atstovaujama atskiroms valstybėms narėms;
• Europos Komisija, kurios paskirtis – palaikyti visos Sąjungos interesus.
Šis „institucijų trikampis“ nustato politikos kryptis ir leidžia teisės aktus (direktyvas, reglamentus ir sprendimus), kurie taikomi visoje ES. Iš esmės Komisija ssiūlo naujus ES teisės aktus, bet juos priima Parlamentas ir Taryba.
Dvi kitos institucijos atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį: Teisingumo Teismas palaiko ES teisės nustatytą tvarką, o Audito Rūmai tikrina Sąjungos veiklos finansavimą.
Šios institucijos buvo įsteigtos remiantis sutartimis, kurios yra visos ES veiklos pagrindas. Sutartys yra pasirašytos valstybių narių prezidentų ir ratifikuotos parlamentų. Jose yra nurodytos taisyklės ir procedūros, kurių turi laikytis ES institucijos.
LITERATŪRA
1. www.google.lt
2. http://europa.eu.int/institutions/index_lt.htm
3. http://ue.eu.int/cms3_fo/index.htm
4. http://www.europarl.eu.int/home/default_lt.htm
5. http://www.durys.org/zinynas/es_ir_kultura2.htm
6. Europos Sąjunga – jūsų kaimynė. Liuksenburgas, 1995
7. Dešimt Europos pamokų. Vilnius, 1998.
