Informacinių technologijų plėtros poveikis viešajam administravimui

Įvadas

Pastaruoju metu įvairiose pasaulio valstybėse internetas tampa svarbia ryšio priemone bendraujant valstybinėms institucijoms su visuomene. Šiuo metu visos svarbiausios Lietuvos valdžios institucijos – Seimas, Prezidentūra, Vyriausybė, ministerijos, taip pat dauguma savivaldybių turi savo interneto svetaines, kuriose pateikiama gan išsami informacija apie konkrečią įstaigą, jos vadovą, pateikiama kontaktinė informacija, darbuotojų elektroninio pašto adresai, taip pat lankytojams suteikiama galimybė išsakyti savo nuomonę apie įstaigą.

Informacinių technologijų (IT) plėtra suteikia galimybę kai kurias viešąsias paslaugas bei informaciją teikti internetu, tap pat naudojantis informacinėmis technologijomis vvaldžios institucijos gali palaikyti grįžtamąjį ryšį su visuomene. Susidaro prielaidos elektroninės valdžios kūrimui ir vystymui. Nemažai vyriausybių jau yra sudariusių programas dėl e valdžios vystymo ir viešųjų paslaugų tiekimo internetu.

Vystant e valdžią toli yra pažengusi Ispanijos Vyriausybė, tad šiame darbe sieksiu supažindinsiu su Ispanijos pasiekimais vystant e valdžią, su informacinių technologijų panaudojimu viešajame administravime, ir LR valdžios institucijų tinklapių būklę.

Elektroninės valdžios kūrimas Ispanijoje

Ispanijoje elektroninė valdžia kuriama įgyvendinant atskirus projektus nuo 1998 m. Ispanija – jauna ir sparčiai besivystanti Europos SSąjungos valstybė, todėl šių projekų patirtis galėtų praversti Lietuvai. Ispanijos Vyriausybė pradėjo rengti įvairius projektus, susijusius su elektroninės valdžios kūrimu. Ispanijos Senatas įsteigė Specialiąją informacinių tinklų komisiją, kurios tikslas – analizuoti interneto bei informacinių technologijų plėtros įtaką Ispanijos viešajam administravimui.

Kurdama eelektroninę valdžią, Ispanija pirmiausia priėmė įstatymus, kurie sudarė gyventojams palankesnes sąlygas naudotis internetu. Praėjus dviems mėnesiams po įstatymo įsigaliojimo, išaugo interneto vartotojų skaičius, o valstybinių institucijų interneto svetainės tapo lankomesnės.

1998 m. Ispanijos vyriausybė pradėjo ypač daug dėmesio skirti informacinės visuomenės kūrimui valstybėje. Šiuo tikslu tais pačiais metais šalyje buvo įkurta Informacinės visuomenės vystymo komisija. Ši komisija, siekdama daugelio kitų pasaulio valstybių pavyzdžiu, parengė projektą, kurio pagrindinis tikslas – gerinti valstybinių institucijų interneto svetainėse pateikiamos viešosios informacijos kokybę, kuo dažniau atnaujinti informaciją, tobulinti, plėsti, globalizuoti interneto svetaines ir taip skatinti šalies gyventojus naudotis internetu. Šis projektas buvo įgyvendintas per dvejus metus. Informacinės visuomenės vystymo komisijos užsakymu buvo atlikta vieša gyventojų apklausa. Šios apklausos rezultatai parodë, kad įgyvendinant projektą gyventojai mažiau tiesiogiai kkreipėsi į valstybines institucijas vienais ar kitais su viešąja informacija susijusiais klausimais. Atsakymų į šiuos klausimus jie stengėsi surasti valstybinių institucijų interneto svetainėse. Respondentai teigė, kad daugelį atsakymų į rūpimus klausimus jiems pavyko surasti. Taigi projektas pasitvirtino – Ispanijos piliečiai beveik trečdaliu karto dažniau pradėjo naršyti valstybinių institucijų interneto svetainėse nei anksčiau. Tai padėjo jiems sutaupyti laiką ir greičiau gauti norimos informacijos.

Pasinaudodama pažangiomis technologijomis, Ispanijos Vyriausybė 1998 m. pasiūlė gyventojams mokėti valstybei mokesčius pasinaudojus internetu. Šalies gyventojai internetu galėjo mokėti mmokesčius (pvz., nekilnojamo turto ir pan.) valstybei neišeidami iš namų ir bet kokiu paros metu. Dalis piliečių buvo identifikuojami naudojant bandomuosius elektroninius sertifikatus, kita dalis – naudojant specialiuosius identifikavimo kodus. 1998 m. mokesčių kampanija, inicijuota Ispanijos mokesčių agentūros, buvo surengta kaip eksperimentas renkant mokesčius internetu. Ši sistema pasiteisino, todėl vėliau buvo nuspręsta sukurti nuolat veikiančią tokio pobūdžio mokesčių mokėjimo internetu sistemą. Taip pat nutarta naudoti elektroninius sertifikatus mokesčių mokėtojams identifikuoti, nes jie yra patikimesni nei specialieji identifikavimo kodai.

Elektroniniai rinkimai

Ispanijos vidaus reikalų ministerija 1996 m. Parlamento rinkimuose atliko eksperimentą pateikdama rinkimų rezultatus specialiai tam sukurtoje interneto svetainėje. 2000 m. Parlamento rinkimų metu ši interneto svetainë buvo gausiai lankoma. Anksčiau įvardyto eksperimento sėkmė paskatino kurti ir kitas rinkimines procedūras internete. Ispanijos Vyriausybė ir viešojo administravimo institucijos pradėjo rengti ir plėtoti projektą, susijusį su elektroninio balsavimo įgyvendinimu ateityje. Nauja elektroninio balsavimo sistema bus paremta elektroniniu biuleteniu ir elektronine balsavimo urna, į kurią rinkėjas išsiunčia savo elektroninį biuletenį paspausdamas kompiuterio ekrane esantį laukelį „siųsti į urną“. Planuojama rengti dvejopo pobūdžio elektroninius rinkimus: 1. rengti elektroninius rinkimus, naudojantis internetu specialiuose elektroninio balsavimo centruose; 2. rengti tiesioginius elektroninius rinkimus internetu.

Elektroninio balsavimo centrams reikalinga gera telekomunikacinio ryšio kokybė ir kompiuterinė įranga, kuri būtø įrengta specialiose balsavimo kabinose. NNe visi rinkėjai mokėtų naudotis kompiuterine įranga, todėl iškiltų naudojimosi šia sistema mokymo problemų. Taip pat atsirastų neįgaliųjų rinkėjų balsavimo tokiuose centruose sunkumų. Todėl norint sėkmingai įgyvendinti tokius elektroninius rinkimus turi būti pasirūpinta, kad būtų sprendžiamos anksčiau įvardytos problemos. Tiesioginių elektroninių rinkimų internetu įgyvendinimas būtų itin pažangus žingsnis modernizuojant rinkimus. Tačiau tokius rinkimus šiuo metu būtų sunku įgyvendinti, nes, oficialiais Ispanijos viešosios agentūros tyrimų duomenimis, tik 21 proc. valstybės piliečių yra nuolatiniai interneto vartotojai . Galimybė laisvai naudotis internetu taip pat turi ne visi valstybës piliečiai. Vël iškiltų naudojimosi kompiuterine įranga mokymo problemų, tačiau skirtingai nei elektroninio balsavimo centruose, tiesiogiai balsuoti internetu, pavyzdžiui, neįgaliesiems rinkëjams, turintiems kompiuterį namuose, taptų daug patogiau. Turi būti kuriami vieši interneto kioskai, kad neįsigiję kompiuterių rinkëjai galėtų atlikti savo pilietinę pareigą elektroninių rinkimų metu.

Realizuojant elektroninius rinkimus būtina pasirūpinti rinkėjų identifikavimu. Tam tikslui piliečiams turi būti išduodami elektroniniai sertifikatai. Svarbu paminėti, kad elektroninio balsavimo centrų steigimas reikalingas kaip pereinamasis etapas tarp tradicinių rinkimų ir elektroninių rinkimų internete. Piliečiai įprastų balsuoti kompiuteriu, todėl įgyvendinus tiesioginius rinkimus internetu pasikeistų tik balsavimo vieta. Ja taptų namai, vieši interneto kioskai ir pan. Tačiau elektroninio balsavimo centrams steigti reikia gana didelių valstybės finansinių investicijų.

„Universalių interneto vartų“ projektas

Ispanijos Viešojo administravimo ministerija 1999 sspalį pradėjo įgyvendinti „Universalių interneto vartų“ projektą. šio projekto tikslas – visas valstybines institucijas lengvai pasiekti per specialius „valdžios vartus“ internete. 1999 m. pabaigoje buvo sukurta speciali tokio pobūdžio „valdžios vartų“ interneto svetainė. šioje svetainėje pateikta informacija apie skirtingas valstybines institucijas, jų veiklą, parengtus ir pradėtus rengti įvairius projektus, strateginius planus. čia išvardytos visos valstybinės institucijos, jų departamentai, skyriai, pateikti darbuotojų elektroninio pašto adresai. „Universalūs interneto vartai“ taip pat padeda valstybės piliečiams ieškoti informacijos apie laisvas darbo vietas, stipendijų fondus, teikiamas pašalpas ir t. t. Planuojama, kad ateityje ši interneto svetainė bus dar gausiau lankoma, todėl šiuo metu čia stengiamasi pateikti kuo daugiau svarbios viešosios informacijos.

Elektroninių administravimų perspektyvos

2000 m. pradžioje Ispanijos Vyriausybė inicijavo „Elektroninio administravimo“ projektą. šiame projekte daug dėmesio skiriama sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos administravimo sistemoms modernizuoti pasinaudojus informacinėmis technologijomis

2000 m. pradžioje Ispanijos sveikatos apsaugos ministerija parengė įstatymo projektą, kuriame aptariamas gydymo įstaigų kompiuterizavimas. Šiame projekte numatyta, jog gydymo įstaigose įprastinės ligos istorijos turi būti keičiamos į elektronines. Duomenys iš „popierinių“ ligos istorijų laipsniškai turės būti įvedamos į elektronines ligos istorijas. Kiekvienos gydymo įstaigos kompiuterių tinkle kuriamos duomenø bazsės, kuriose yra saugomos kiekvieno gyventojo asmeninės elektroninės ligos istorijos. Ateityje taip pat planuojama įgyvendinti elektroninių laikinų nedarbingumo pažymėjimų išdavimo

sistemą.

Elektroninis laikino nedarbingumo pažymėjimas valstybės piliečiams padėtų išvengti įprastų formalumų. Kreipdamasis į gydymo įstaigą, pilietis identifikavimo tikslu pirmiausia turi pateikti savo asmeninę elektroninę kortelę. Gydymo įstaigos darbuotojas įveda asmens duomenis į tam tikrą parengtą formą kompiuteryje. Baigus pildyti šią formą pridedamas gydymo įstaigos elektroninis antspaudas bei parašas ir elektroniniu paštu išsiunčiamas į piliečio darbovietę. Tai ir yra elektroninis laikino nedarbingumo pažymëjimas.

Ispanijos Vyriausybė ateityje numato įgyvendinti elektroninių socialinio draudimo pažymëjimų išdavimo sistemą. Kiekvieno piliečio socialinio draudimo pažymėjimai sukuriami ir saugomi šiuos ppažymëjimus išduodančios institucijos kompiuterinėse duomenų bazėse. Piliečiui įsidarbinus darbdavio įmonė privalo susisiekti su elektroninius socialinio draudimo pažymëjimus išduodančia įstaiga ir atsisiųsti darbuotojo elektroninį socialinio draudimo pažymėjimą. Asmens darbovietėje šiame pažymėjime padaromi reikiami įrašai ir pažymėjimas išsiunčiamas atgal išduodančiai įstaigai.

Informacinių technologijų bei interneto plėtros įtaka elektroninės valdžios kūrimui šiuo metu taip pat aktuali tema Lietuvoje. Kuriant žinių ir informacinę visuomenę daugelį Ispanijos elektroninės valdžios projektų būtų galima pritaikyti ir mūsų šalyje.

Lietuvos valdžios institucijų interneto svetainių kokybė

Diegdamos elektronines valdžios elementus, viešojo aadministravimo institucijos teikia vis daugiau informacijos ir ivairių viešųjų paslaugų internete. Elektroninė valdžios plėtra pasaulyje inicijuoja naujus mokslinius tyrimus. Vienas jų – JAV Brown universiteto profesoriaus Darrel M.West atliktas „Globalusis elektronines valdžios tyrimas“. Jame įvertinta 196 pasaulio valstybių skirtingų valdžios iinstitucijų Interneto svetainėse pateiktos informacijos kokybė pagal bendrus informacijos vertinimo kriterijus. Lietuvoje pirmieji elektroninės valdžios tyrimai pradėti 2000 m. Tais pačiais metais atliktas bandomasis visuomenės ir valdžios bendravimo internetu tyrimas.

2002 m. pradžioje buvo atliktas tyrimas analizuojantis Lietuvos ministerijų ir savivaldybių interneto svetainių kokybę pagal skirtingus informacijos vertinimo kriterijus. Sąrašas sudarytas remiantis modifikuota Europos politologų Phil Noble ir B. Lehmann internetinių kompetencijų tyrimo metodika, pagal kurią 1999 m. ir 2000 m. buvo atlikti Europos Sąjungos šalių valdžios institucijų tyrimai. Taip pat analizuota visuomenės ir valdžios bendravimo elektroniniu paštu kokybe.

Ministerijų svetainėse turi buti pateikiama informacija, susijusi su jos paskirtimi. Kadangi ministerijų veiklos sritys yra skirtingos, tai pateikiamos informacijos struktūros bei pati informacija šių institucijų svetainėse taip pat labai skiriasi. Ištyrus Belgijos, Ispanijos, AAustrijos, ir Švedijos ministerijų interneto svetaines, pastebėta, kad čia nera bendros informacijos pateikimo struktūros. Todėl pagal turinį išskirta 14 bendrų, pagrindinių kriterijų, atitinkančius svarbiausias ministerijų interneto svetainių informacijos sritis, kurios aktualios teikiant būtiniausią informaciją gyventojams. Informacijai ministerijų interneto svetainėse įvertinti iškirti šie kriterijai:

1. Ministerijos struktūra, 2. Ministerijos elektroninio pašto vartai, 3. Ministro asmeninis elektroninio pašto adresas, 4. Darbuotojų elektroninio pašto adresai, 5. Ministerijos dokumentai, tesės aktų projektai, 6. Ministerijos nuostatai, 7. Ministerijos tarptautiniai ryšiai, 8. Ministerijos pranešimai žiniasklaidai, 9. Aktualijos, nnaujienos, 10. Gyventojų priemimo grafikas, 11. Dažniausiai užduodamų klausimų sąrašas, 12. Atsiliepimų skyrelis svetaineje,13. Svetainės versija užsienio kalba, 14. Informacija apie svetainės atnaujinimą.

Jei tiriamojoje interneto svetaineje buvo pateikta atitinkamos srities informacija, vertinant tyrimo rezultatus kriterijaus reikšme buvo prilyginta 1, jei šios informacijos nėra arba jos neaptikta, kriterijaus reikšmė prilyginta 0. Tyrimų rezultatai parodė, kad ministerijų internetinė kompetencija žemesnę už ES vidurkį.

Informacijos kokybė savivaldybių interneto svetainėse analizuota pagal atskirą informacijos vertinimo kriterijų sąrašą. Jis sudarytas remiantis 1999 m. Lietuvoje ratifikuota Europos vietos savivaldos chartija ir 1994 m. priimtu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu. Be to, parenkant kriterijus atsižvelgta i ES šalių – Švedijos, Vokietijos, Suomijos bei Ispanijos – savivaldybių svetainėse pateiktą informaciją. Pasirinkti 24 informacijos vertinimo kriterijai, suskirstyti į 4 pagrindinius informacijos vertinimo blokus (tyrimų rezultatai žr. priedą 1 grafikas):

I. Svarbi informacija apie savivaldybę

1. Savivaldybės administracijos struktūra, 2. Mero fotografija/telefonas ir elektroninio pašto adresas, 3. Savivaldybių elektroninio pašto vartai, 4. Visų darbuotojų elektroninio pašto adresai, 5. Savivaldybės pajamų bei išlaidų ataskaita, 6. Savivaldybės dokumentų sąrašas, 7. Informacija apie savivaldybės tarptautinius ryšius.

II. Aktuali informacija gyventojams

8. Aktualijos, naujienos, 9. Gyventojų priemimo grafikas, 10. Atmintinės gyventojams, 11. Dažniausiai užduodamų klausimų sąrašas, 12. Informacija verslininkams bei besidomintiems verslu, 13. Informacija turistui, 14. Informacija aapie sveikatą bei gydymo įstaigas, 15. Informacija apie švietimą, 16. Miesto ar miesto rajono žemelapis, 17. Miesto ar miesto rajono plotas bei gyventojų skaičius.

III. Kulturinė, laisvalaikio bei kita įdomi informacija

18. Organizuojamų renginių sąrašas, 19. Kultūros institucijos, 20. Informacija apie laisvalaikio galimybes bei sportą, 21. Svečių knyga (gyventojų atsiliepimai).

IV. Svetainės globalizavimas bei techniniai privalumai

22. Versija užsienio kalba, 23. Svetainės atnaujinimo data, 24. Apsilankymų svetainėje skaitiklis.

Lietuvos Respublikos ministerijų svetainių tyrimai atlikti 2002 m. sausio mėnesį. Tuo metu visos ministerijos jau turejo atskiras interneto svetaines. 93 proc. ministerijų svetainių atitiko daugiau nei pusę informacijos vertinimo kriterijų.

Lietuvos Respublikos savivaldybių interneto svetainių tyrimai atlikti 2001 m. pabaigoje – 2002 m. pradžioje. Tuo metu 25-ios savivaldybės iš 60-ies dar neturejo sukurtų atskirų interneto svetainių. 39 proc. savivaldybių svetainių atitiko mažiau nei pusę informacijos vertinimo kriterijų. Daugiau nei pusę informacijos vertinimo kriterijų atitiko 32 proc. savivaldybių interneto svetainių.

Tiriant visuomenės ir valdžios bendravimo kokybę elektroniniu paštu, buvo imituojamas piliečių ir valdžios bendravimas – paštu, siunčiami gyventoju užklausimai valdžios institucijoms. Pasinaudota skirtingais elektroninio pašto adresais. Klausimai buvo siunčiami•per institucijų elektroninio pašto vartus, ir į administracinio personalo darbuotojų asmenines elektroninio pašto dežutes.

Per tirtų valdžios institucijų elektroninio pašto vartus siųsta po 5 klausimus. Buvo formuluojami paprasti, atsakymams specialių žinių nereikalaujantys klausimai .. „Gyventojai“ domėjosi galimybėmis patekti pas valdžios institucijos vadovą, norėjo sužinoti, ar įmanoma kreiptis į instituciją nedarbo valandomis, ar galima siųsti pareiškimus elektroniniu paštu. Visi klausimai siųsti LR Vyriausybei, ministerijoms, apskričių viršininkų administracijoms ir savivaldybėms. Imituojant gyventojų ir privačių imonių bendravimą su valdžios institucijomis elektroniniu paštu, prie kiekvieno siunčiamo klausimo buvo nurodomi skirtingų asmenų vardai ir pavardės.

Visuomenės ir LR valdžios institucijų bendravimo elektroniniu paštu kokybės tyrimai atlikti 2002 m. vasario men. Tiriant grįžtamojo ryšio internetu kokybę, valdžios institucijoms iš viso buvo išsiųsta 613 klausimų. 370 klausimų išsiųsta per valdžios institucijų elektroninio pašto vartus, 243 klausimai – administracinio personalo darbuotojams. Atitinkamai gauti 242 (40 proc.), 173 (47proc.) ir 68 (28 proc.) atsakymai.

Atsakymų, gautų elektroniniu paštu iš tyrinetų valdžios institucijų administracinio personalo darbuotojų, kokybė gana žema. Į 69 proc. Atsakymų neatsakyta iš esmės, buvo prašoma nurodyti užklausejo pareigas, patikslinti klausimo detales. Tyrimai parodė, kad Lietuvos ministerijų darbuotojų internetinė kompetencija dar žema ir internetinis ryšys menkai tepanaudojamas ministerijų grižtamajam ryšiui su visuomene.

Informacinių technologijų plėtros perspektyvos Lietuvos viešajame administravime

Viešojo administravimo plėros iki 2010 metų strategijos įgyvendinimo priemonių 2004 – 2006 metų plane, viešojo administravimo sektoriaus strateginiu tikslu laikoma sukurti skaidrią, veiksmingą, orientuotą į rezultatus ir tinkamą asmenų aptarnavimą viešojo administravimo sistemą, pagrįstą IT. Numatoma

tobulinti viešojo administravimo institucijų teikiamų paslaugų prieinamumą, kokybę, skaidrumą ir trumpinti trukmę plačiau naudojantis patikimų informacinių technologijų galimybėmis. Taip pat, sudaryti sąlygas, kad kuo daugiau visuomenės narių galėtų pasinaudoti IT teikiamomis galimybėmis. Sprendžiant šį uždavinį, bus svarbu užtikrinti prieigą prie šiuolaikinių technologijų visiems norintiesiems, ypač tiems, kurie iki šiol jomis nesinaudoja. Tam bus kuriamas viešosios interneto prieigos tinklas (VIPT), organizuojamas gyventojų kompiuterinio raštingumo kėlimas.

Integruojant privataus verslo, centrinės ir vietos valdžios bei užsienio fondų išteklius, bus siekiama, kad interneto plėtra leistų ppasiekti ES interneto skverbties vidurkį. To pasiekti padės gyventojų mokymas pradinių kompiuterinių įgūdžių, tolygiai visoje Lietuvoje plėtojamas VIPT tinklas, ypač daug dėmesio bus skiriama kaimo vietovėms, kuriose šiuo metu interneto vartotojų dar labai mažai.

Plane taip pat numatoma teikti viešąsias paslaugas naudojant saugias IT. Visos viešosios paslaugos, kurias administruoja valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, turės būti teikiamos naudojant modernias komunikacijas ir IT kuo aukštesniu brandos lygiu, kur įmanoma, siekiant visiško interaktyvumo. Naudojant IT, turės būti teikiama bent 20% viešųjų paslaugų, nnumatytų Elektroninės valdžios koncepcijoje atsižvelgiant į ES programinius dokumentus.

Elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimo priemonių plane numatytos įgyvendinti bendrosios organizacinės ir konkrečios valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų priemonės, skirtos viešųjų paslaugų teikimui naudojant IT.

Plėtojant viešųjų paslaugų teikimą naudojant IT, turės būti ddidinama pačių valstybės tarnautojų kompiuterinio raštingumo kompetencija. Tam į valstybės tarnautojų mokymo programas reikės įtraukti kompiuterinio raštingumo (pvz., ECDL programa – European Computer Driving Licence), elektroninės valdžios projektų plėtros, naujų paslaugų teikimo būdų naudojant IT ir IT saugos mokymą. Taip pat turės būti nustatyti kompiuterinio raštingumo kvalifikaciniai reikalavimai.

Viešosios paslaugos turės būti teikiamos naudojant saugias IT. Taigi viešųjų paslaugų teikimas naudojant IT ir IT sauga yra neatsiejami dalykai. Įgyvendinant Informacijos technologijų saugos valstybinės strategijos įgyvendinimo planą, tobulinamas IT saugos teisinis reglamentavimas, stiprinama svarbiausių valstybės informacinių sistemų sauga, ugdomi duomenų saugos įgaliotinių įgūdžiai ir užtikrinama IT saugos įgyvendinimo kontrolė.

E. valdžios projektų įdiegimas viešojo administravimo srityje leis įdiegti elektroninių dokumentų keitimosi tarp viešojo administravimo institucijų sistemą, savivaldybių tarnautojams privalomai įgyti ir pagilinti kompiuterinio rraštingumo žinias, greičiau ir efektyviau vykdyti iškilusius viešojo administravimo uždavinius ir funkcijas.

Išvados

Naujos informacinės komunikacinės technologijos, sparti interneto plėtra didelius pakitimus atneša ir į valdymo bei viešojo administravimo sritis. Informacinės valdymo sistemos ima vaidinti vis didesnį vaidmenį institucijų administravime. Staigi interneto plėtra, interneto svetainių atsiradimas neišvengiamai turi įtakos ir Lietuvos viešojo administravimo institucijoms. Jau dabar daug svarbios informacijos apie valdžios institucijas (teisės aktai, konkursai pareigoms užimti, priėmimo tvarka) galima rasti inerneto svetainėse, o ateityje jos turėtų tik daugėti.

IT plėtra sukuria galimybes įįgyvendinti elektroninės valdžios kūrimą. Viešajame administravime elektroninė valdžia yra priemonė, sudaranti galimybes įgyvendinti valstybės valdymo reformą, ateityje tai priemonė valstybės funkcijoms vykdyti.

Viešojo administravimo srityje eelektroninės valdžios projektų įgyvendinimas sukels struktūrinius pertvarkymus, keisis valstybės valdymo struktūra, iš valstybės ir savivaldybių tarnautojų bus reikalaujama aukštesnės darbo kokybės ir produktyvumo.

E. projektų diegimas ir valdymas pareikalaus iš valstybės ir savivaldybių tarnautojų naujų žinių ir įgūdžių. Visų pirma gero informacinių technologijų, verslo valdymo ir projektų valdymo išmanymo ir šių žinių pritaikymo įgūdžių.

Toliau vykdant viešojo administravimo reformą Lietuvoje reikia sukurti tokią sistemą, kur visuomenė pasinaudodama informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis, gebėtų paveikti viešojo administravimo procesus, tai sudarytų prielaidas augti pasitikėjimui valstybės valdymo institucijomis.

Kurdama e valdžią ir teikdama dalį viešųjų paslaugų internetu, Lietuva galėtų pasinaudoti Ispanijos Vyriausybės patirtimi.