Įstatymai

LIETUVOS RESPUBLIKOS

APSKRITIES VALDYMO

ĮSTATYMAS

1994 m. gruodžio 15 d. Nr.I-707

Vilnius

(Lietuvos Respublikos 1996 m. gruodžio 12 d. įstatymu Nr.

VIII-33 pakeista straipsnių numeracija ir žodžiai „apskrities

valdytojas“ pakeisti į „apskrities viršininkas“ (Žin., 1996, Nr.

126-2938)

I skyrius

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Apskrities valdymo organizavimas

Apskritis yra Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnysis

administracinis vienetas, kurio valdymą per apskrities

viršininką, ministerijas bei kitas Vyriausybės institucijas

organizuoja Vyriausybė. Apskrities valdymas yra sudėtinė

valstybės valdymo dalis.

Apskrities ribas bei centrą nustato ir keičia, pavadinimą

jam suteikia ir keičia Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybės

teikimu.

2 straipsnis. Apskrities valdymo teisiniai pagrindai

Apskrities valdymas organizuojamas, vadovaujantis Lietuvos

Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu, kitais Lietuvos

Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimais,

Respublikos Prezidento dekretais, Vyriausybės nutarimais bei kitų

valstybės valdymo institucijų teisės aktais.

3 straipsnis. Apskrities lėšos

Apskrities valdymui organizuoti ir viršininko funkcijoms

įgyvendinti lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto bei kitų

finansavimo šaltinių.

II skyrius

APSKRITIES VIRŠININKAS IR JO KOMPETENCIJA

4 straipsnis. Lietuvos Respublikos

1998 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. VIII-896

(nuo 1998 m. lapkričio 4 d.)

(Žin., 1998, Nr. 96-2655),

2001 m. lapkričio 27 d. įstatymo Nr. IX-619

(nuo 2001 m. gruodžio 12 d.)

(Žin., 2001, Nr. 104-3702) ir

2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. IX-681

(nuo 2002 m. balandžio 1 d.)

(Žin., 2001, Nr. 112-4088)

redakcija

Apskrities viršininkas

Apskrities viršininką skiria ir atleidžia Vyriausybė

Ministro Pirmininko teikimu.

Apskrities viršininku gali būti Lietuvos Respublikos

pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą. Apskrities viršininkas

negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti

valstybinėse, visuomeninėse, privačiose verslo, komercijos ar

kitokiose įstaigose ar įmonėse, taip pat gauti kitokio

atlyginimo, išskyrus pagal pareigas nustatytąjį bei užmokestį už

kūrybinę veiklą.

Apskrities viršininko atlyginimą nustato Vyriausybė.

Apskrities viršininkas atskaitingas Vyriausybei ir jos

nustatyta tvarka jos įgaliotoms institucijoms.

Apskrities viršininkas turi pavaduotoją. Jeigu apskrityje

yra daugiau kaip 500 tūkst. gyventojų, apskrities viršininkas

turi du pavaduotojus. Apskrities viršininko pavaduotojus skiria

ir atleidžia Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu. Apskrities

viršininko pavaduotojams taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir

apskrities viršininkui.

5 straipsnis. Lietuvos Respublikos

1998 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. VIII-896

(nuo 1998 m. lapkričio 4 d.)

(Žin., 1998, Nr. 96-2655),

2000 m. spalio 117 d. įstatymo Nr. VIII-2055

(nuo 2000 m. spalio 31 d.)

(Žin., 2000, Nr. 92-2886),

2001 m. lapkričio 27 d. įstatymo Nr. IX-619

(nuo 2001 m. gruodžio 12 d.)

(Žin., 2001, Nr. 104-3702) ir

2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. IX-681

(nuo 2002 m. balandžio 1 d.)

(Žin., 2001, Nr. 112-4088)

redakcija

Apskrities viršininko uždaviniai

Apskrities viršininko uždaviniai yra:

1) įgyvendinti valstybės politiką regioninės plėtros,

socialinio aprūpinimo, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros,

teritorijos planavimo, paminklotvarkos, žemės naudojimo ir

apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose ssrityse, vykdyti apskrityje

valstybines ir tarpregionines programas;

2) koordinuoti apskrityje esančių ministerijų ir kitų

Vyriausybės institucijų struktūrinių padalinių veiklą, taip pat

derinti savivaldybių vykdomųjų institucijų veiklą, įgyvendinant

regionines programas;

3) numatyti prioritetines apskrities raidos kryptis ir

rengti programas.

6 straipsnis. Neteko galios Lietuvos Respublikos

1998 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. VIII-896

(nuo 1998 m. lapkričio 4 d.)

(Žin., 1998, Nr. 96-2655)

7 straipsnis. Lietuvos Respublikos

1996 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. I-1355

(Žin., 1996, Nr. 55-1293),

1997 m. vasario 25 d. įstatymo Nr. VIII-129

(Žin., 1997, Nr. 21-489),

1997 m. spalio 21 d. įstatymo Nr. VIII-471

(Žin., 1997, Nr. 101-2549) ir

2003 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr. IX-1511

(nuo 2003 m. gegužės 1 d.)

(Žin., 2003, Nr. 42-1915)

redakcija

Apskrities viršininko įgaliojimai švietimo,

kultūros ir socialiniais klausimais

Apskrities viršininkas:

1) įstatymų nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ir

likviduoja apskrities valstybines švietimo, išskyrus aukštąsias

mokyklas, įstaigas, kultūros, kūno kultūros ir sporto, socialinės

paramos ir globos įstaigas bei tarnybas, taip pat specialiųjų

socialinių paslaugų institucijas;

2) atsako už šio straipsnio 1 punkte nurodytų valstybinių

įstaigų funkcionavimą ir jų išlaikymą;

3) organizuoja bendrosios valstybinės švietimo, kultūros ir

socialinės politikos vykdymo priežiūrą;

4) rengia, koordinuoja ir vykdo apskrities socialines

programas ir socialinius projektus;

5) kontroliuoja socialinių paslaugų teikimą apskričiai

priklausančiose socialinių paslaugų teikimo įstaigose;

6) kkartu su teritorinėmis darbo biržomis sprendžia gyventojų

užimtumo problemas.

8 straipsnis. Lietuvos Respublikos

1997 m. birželio 24 d. įstatymo Nr. VIII-300

(Žin., 1997, Nr. 62-1466)

redakcija

Apskrities viršininko įgaliojimai sveikatos

priežiūros ir farmacinės veiklos klausimais

1. Apskrities viršininkas:

1) organizuoja Vyriausybės patvirtintų valstybinių sveikatos

strategijų ir sveikatos apsaugos reformos įgyvendinimą

apskrityje;

2) analizuoja apskrities savivaldybių gyventojų sveikatos

būklę, jos pokyčius, juos lemiančius veiksnius ir teikia

Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai su apskrities

savivaldybėmis suderintus pasiūlymus dėl apskrities gyventojų

sveikatos išsaugojimo, atgavimo ir stiprinimo;

3) suderinęs su Sveikatos apsaugos ministerija, steigia,

reorganizuoja ir likviduoja apskričių ligonines, taip pat

nustatytas ir įrašytas į Sveikatos apsaugos ministerijos

patvirtintą sąrašą antrinės sveikatos priežiūros specializuotas

stacionarines asmens sveikatos priežiūros įstaigas;

4) organizuoja valstybinių privalomųjų sveikatos programų

įgyvendinimą apskrityje, regioninių visuomenės sveikatos ugdymo

ir neinfekcinių ligų bei traumų profilaktikos programų rengimą ir

jų įgyvendinimą;

5) bendradarbiauja su apskrities savivaldybėmis formuojant

savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybas ir organizuojant jų

veiklą;

6) įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais teikia siūlymus

Vyriausybei skelbti apskrities teritoriją ar jos dalį pavojaus ar

žalos visuomenės sveikatai rajonu;

7) turi kitus įstatymų nustatytus įgaliojimus sveikatos

priežiūros klausimais.

9 straipsnis. Lietuvos Respublikos

2003 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr. IX-1511

(nuo 2003 m. gegužės 1 d.)

(Žin., 2003, Nr. 42-1915)

redakcija

Apskrities viršininko įgaliojimai teritorijų

planavimo ir paminklotvarkos klausimais

Apskrities viršininkas:

1) organizuoja apskrities lygmens teritorijų planavimo

dokumentų rengimą, dalyvauja jų derinimo procedūroje;

2) kaupia ir tvarko teritorijų planavimo duomenų banką bei

teritorijų planavimo duomenų registrą, teikia informaciją kitų

lygių duomenų bankams;

3) teikia informaciją, išvadas ir pasiūlymus Lietuvos

Respublikos teritorijos bendrajam ir specialiesiems planams

rengti;

4) nustatyta tvarka rengia sąlygas apskrities ir

savivaldybių teritorijų planavimo dokumentams;

5) nustatyta tvarka organizuoja savivaldybių teritorijų

planavimo, statinių projektavimo, statybos, statinių pripažinimo

tinkamais naudoti ir griovimo valstybinės priežiūros vykdymą;

nustatyta tvarka išduoda statybos leidimus (išskyrus tuos, kurių

išdavimas įstatymų pavestas savivaldybės administracijos

direktoriui);

6) nustatyta tvarka organizuoja teritorijų planavimo

priežiūrą;

7) koordinuoja savivaldybių ir valstybės institucijų veiklą

vykdant geodezijos, topografijos, kartografijos ir

geoinformatikos darbus, nustatyta tvarka organizuoja šių darbų

valstybinės priežiūros vykdymą;

8) atlieka kultūros vertybių ir paminklų apsaugą, tvarko jų

apskaitą ir organizuoja paminklotvarkos priežiūrą;

9) atlieka apskričiai priskirtų objektų statybos užsakovo

funkcijas.

10 straipsnis. Lietuvos Respublikos

1997 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. VIII-456

(Žin., 1997, Nr. 97-2444),

1999 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. VIII-1195

(nuo 1999 m. birželio 9 d.)

(Žin., 1999, Nr. 50-1602),

2000 m. gegužės 4 d. įstatymo Nr. VIII-1662

(nuo 2000 m. gegužės 24 d.)

(Žin., 2000, Nr. 42-1190),

2001 m. lapkričio 27 d. įstatymo Nr. IX-619

(nuo 2001 m. gruodžio 12 d.)

(Žin., 2001, Nr. 104-3702),

2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. IX-681

(nuo 2002 m. balandžio 1 d.)

(Žin., 2001, Nr. 112-4088) ir

2003 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr. IX-1511

(nuo 2003 m. gegužės 1 d.)

(Žin., 2003, Nr. 42-1915)

redakcija

Apskrities viršininko įgaliojimai žemėtvarkos

ir žemės ūkio klausimais

Apskrities viršininkas:

1) tvarko laisvos valstybinės žemės fondą, išskyrus žemę,

perduotą valdyti savivaldybių institucijoms;

2) įgyvendina žemės reformą;

3) įstatymų nustatyta tvarka organizuoja žemės servitutų

nustatymą ir žemės naudojimo valstybinį reguliavimą bei žemės

naudojimo valstybinę kontrolę;

4) koordinuoja, organizuoja ir įgyvendina regionines kaimo

plėtros programas;

5) neteko galios

6) organizuoja valstybinės melioracijos ir hidrotechnikos

įrenginių priežiūros vykdymą;

7) neteko galios

8) parduoda ar kitaip perleidžia privačion nuosavybėn

valstybinę žemę, išskyrus privatizuojamiems nekilnojamojo turto

objektams priskirtus žemės sklypus, atstovauja valstybei

perleidžiant privačią žemę valstybės nuosavybėn bei valstybei

pagal įstatymus ar testamentą paveldint žemę;

9) sprendžia žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir

pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo

klausimus.

TIC PASTABA: Iki LR 2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr.

IX-681 (Žin., 2001, Nr. 112-4088) įsigaliojimo (2002 m. balandžio

1 d.) apskričių viršininkai negali pertvarkyti rajonų žžemės ūkio

skyrių ir mažinti šiems skyriams asignavimus.

11 straipsnis. Lietuvos Respublikos

1998 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. VIII-896

(nuo 1998 m. lapkričio 4 d.)

(Žin., 1998, Nr. 96-2655)

redakcija

Apskrities viršininko įgaliojimai gamtos

išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos

klausimais

Apskrities viršininkas:

1) organizuoja veiklą apskričiai priskirtose saugomose

teritorijose ir dalyvauja valdant kitas valstybės saugomas

teritorijas (išskyrus rezervatus);

2) pagal savo kompetenciją teikia pasiūlymus gamtos išteklių

naudojimo limitams nustatyti;

3) rengia apskrities aplinkos apsaugos valstybines

programas, investicijų projektus, organizuoja, koordinuoja jų

įgyvendinimą;

4) pagal savo kompetenciją organizuoja vandens telkinių

apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų tvarkymą bei vandens

telkinių valdymą;

5) pagal savo kompetenciją atlieka valstybinę miškų būklės,

naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę;

6) organizuoja ekologinį švietimą.

12 straipsnis. Lietuvos Respublikos

1996 m. balandžio 4 d. įstatymo Nr. I-1280

(Žin., 1996, Nr. 35-876),

1997 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. VIII-456

(Žin., 1997, Nr. 97-2444),

1998 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. VIII-896

(nuo 1998 m. lapkričio 4 d.)

(Žin., 1998, Nr. 96-2655),

1999 m. kovo 18 d. įįstatymo Nr. VIII-1093

(nuo 1999 m. balandžio 2 d.)

(Žin., 1999, Nr. 30-854),

2000 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. VIII-2055

(nuo 2000 m. spalio 31 d.)

(Žin., 2000, Nr. 92-2886),

2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. IX-681

(nuo 2002 m. balandžio 1 d.)

(Žin., 2001, Nr. 112-4088) ir

2003 m. balandžio 1 d. įstatymo Nr. IX-1413

(nuo 2003 m. liepos 1 d.)

(Žin., 2003, Nr. 38-1659)

redakcija

Apskrities viršininko įgaliojimai kitais

klausimais

Apskrities viršininkas, neviršydamas savo įgaliojimų:

1) nagrinėja fizinių bei juridinių asmenų pareiškimus bei

prašymus ir priima dėl jų sprendimus. Viršininko sprendimai gali

būti apskųsti įstatymų nustatyta tvarka;

2) analizuoja apskrities socialinę, ekonominę ir ekologinę

būklę bei jos pokyčius ir apie tai praneša gyventojams;

3) registruoja visuomeninių organizacijų, kurių veikla apima

daugiau kaip vienos savivaldybės teritoriją ir kurių buveinės yra

apskrities centre ar kitoje apskrities teritorijoje esančioje

miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, įstatus;

4) kontroliuoja saugaus eismo priemonių valstybinių programų

įgyvendinimą visoje apskrities teritorijoje;

5) neteko galios

6) organizuoja stichinių nelaimių, avarijų padarinių

likvidavimą, paieškos ir gelbėjimo darbus;

7) steigia, reorganizuoja, likviduoja valstybės įmones,

valdo apskričių viršininkams perduotų įmonių valstybei

priklausančias akcijas;

8) Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka

atstovauja valstybei akcinėse bendrovėse ar uždarosiose akcinėse

bendrovėse, kuriose valstybei priklausančių akcijų valdytojas yra

Valstybės turto fondas ar kita valstybės institucija;

9) teikia Vyriausybei Apskrities administracinių ginčų

komisijos narių kandidatūras, tarp jų – ir pirmininko

kandidatūrą;

10) Regioninės plėtros įstatymo nustatyta tvarka vykdo

regionų plėtros institucijos funkcijas;

11) kartu su savivaldybėmis organizuoja apskrities

informacinės visuomenės plėtros programos, kurią tvirtina regiono

plėtros taryba, rengimą ir koordinuoja jos įgyvendinimą.

Apskrities viršininkas atlieka ir kitus Lietuvos Respublikos

įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose numatytus įgaliojimus.

13 straipsnis. Lietuvos Respublikos

1998 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. VIII-896

(nuo 1998 m. lapkričio 4 d.)

(Žin., 1998, Nr. 96-2655),

2000 m. spalio 17 d. įstatymo NNr. VIII-2055

(nuo 2000 m. spalio 31 d.)

(Žin., 2000, Nr. 92-2886) ir

2001 m. lapkričio 27 d. įstatymo Nr. IX-619

(nuo 2001 m. gruodžio 12 d.)

(Žin., 2001, Nr. 104-3702)

redakcija

Apskrities viršininko teisės

Apskrities viršininkas, vykdydamas jam priskirtus

įgaliojimus, turi teisę:

1) teikti pasiūlymus su apskrities teritorija susijusiais

klausimais valstybinėms ir tarpregioninėms programoms rengti bei

išvadas dėl parengtų valstybinių ir tarpregioninių programų

projektų;

2) teikti pasiūlymus Vyriausybei ir kitoms valstybės valdymo

institucijoms apskrities raidos klausimais;

3) dalyvauti Vyriausybės posėdžiuose svarstant su apskrities

viršininko kompetencija susijusius klausimus, taip pat apskrityje

esančių ministerijų ir kitų Vyriausybės institucijų struktūrinių

padalinių bei savivaldybių institucijų posėdžiuose;

4) prireikus kviesti apskrityje esančių ministerijų ir kitų

Vyriausybės institucijų struktūrinių padalinių vadovų pasitarimus

ir jiems pirmininkauti;

5) gauti iš kitų valstybės valdymo ir apskrities

savivaldybių institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų

informaciją savo kompetencijos klausimais;

6) įstatymų nustatytais atvejais imtis papildomų priemonių

gyventojų bei jų turto saugumui užtikrinti, tvarkai apskrityje

palaikyti;

7) sudaryti ekspertų komisijas jo kompetencijai priskirtiems

klausimams analizuoti ir išvadoms pateikti;

8) kooperuoti savivaldybių lėšas numatomiems bendriems

darbams apskrityje atlikti, kai yra susitarta;

9) įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka valdyti, naudoti

ir disponuoti valstybės turtu;

10) nustatyta tvarka rengti konkursus, organizuoti

pasitarimus, konferencijas ir kitus renginius;

11) pagal savo kompetenciją nustatyta tvarka palaikyti

ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių regionų institucijomis

ir tarptautinėmis organizacijomis.

14 straipsnis. NNeteko galios Lietuvos Respublikos

1998 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. VIII-896

(nuo 1998 m. lapkričio 4 d.)

(Žin., 1998, Nr. 96-2655)

III skyrius

VALSTYBĖS VALDYMO INSTITUCIJOS APSKRITYJE

15 straipsnis. Valstybės valdymo institucijos apskrityje

Valstybės valdymo institucijos pagal savo veiklos pobūdį

Lietuvos Respublikos Seimui arba Vyriausybei leidus gali steigti

apskrityje sau pavaldžias valdymo įstaigas ir organizacijas.

Valstybės valdymo institucijoms pavaldžios valdymo įstaigos

ir organizacijos apskrityje veikia pagal šių institucijų

patvirtintus nuostatus.

IV skyrius

APSKRITIES VIRŠININKO SANTYKIAI SU SAVIVALDYBIŲ IR VALSTYBĖS

VALDYMO INSTITUCIJOMIS

(Skyriaus pavadinimas pakeistas Lietuvos Respublikos 2001 m.

lapkričio 27 d. įstatymu Nr. IX-619 (nuo 2001 m. gruodžio 12 d.)

(Žin., 2001, Nr. 104-3702)

16 straipsnis. Lietuvos Respublikos

1998 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. VIII-896

(nuo 1998 m. lapkričio 4 d.)

(Žin., 1998, Nr. 96-2655),

2000 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. VIII-2055

(nuo 2000 m. spalio 31 d.)

(Žin., 2000, Nr. 92-2886) ir

2001 m. lapkričio 27 d. įstatymo Nr. IX-619

(nuo 2001 m. gruodžio 12 d.)

(Žin., 2001, Nr. 104-3702)

redakcija

Apskrities viršininko santykiai su

savivaldybių ir valstybės valdymo

institucijomis

Apskrities viršininkas, įgyvendindamas jam priskirtas

funkcijas ir vykdydamas Lietuvos Respublikos įstatymus,

Respublikos Prezidento dekretus ir Vyriausybės nutarimus bei

kitus teisės aktus, bendradarbiauja su savivaldybių ir valstybės

valdymo institucijomis, joms pavaldžiomis valdymo įstaigomis bei

organizacijomis apskrityje.

Valstybės valdymo institucijos,

įsteigtos apskrityje pagal

šio įstatymo 15 straipsnio nuostatas, nėra pavaldžios apskrities

viršininkui. Šios įstaigos ir organizacijos privalo pranešti

apskrities viršininkui apie savo veiklą apskrityje.

Apskrities viršininkas praneša atitinkamai Lietuvos

Respublikos Seimui ar Vyriausybei apie valstybės valdymo

institucijų padalinių apskrityje veiklą ir sprendimus, jei jie

neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų

arba pažeidžia piliečių ar organizacijų teises. Jei ginčijamo

sprendimo nepanaikina ar nepakeičia jį priėmęs valstybės valdymo

institucijos padalinys ar aukštesnioji valstybės valdymo

institucija, galutinį sprendimą priima Vyriausybė.

17 straipsnis. Lietuvos Respublikos

2000 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. VIII-2055

(nuo 22000 m. spalio 31 d.)

(Žin., 2000, Nr. 92-2886)

redakcija

Regiono plėtros taryba

Apskrities viršininkas inicijuoja regiono plėtros tarybos

sudarymą. Regiono plėtros tarybos sudarymo tvarką bei funkcijas

nustato Regioninės plėtros įstatymas.

V skyrius

APSKRITIES VIRŠININKO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

18 straipsnis. Lietuvos Respublikos

1998 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. VIII-896

(nuo 1998 m. lapkričio 4 d.)

(Žin., 1998, Nr. 96-2655) ir

2001 m. lapkričio 27 d. įstatymo Nr. IX-619

(nuo 2001 m. gruodžio 12 d.)

(Žin., 2001, Nr. 104-3702)

redakcija

Apskrities viršininko administracija

Apskrities viršininkas jam priskirtoms funkcijoms

įgyvendinti formuoja administraciją ir jai vadovauja.

Apskrities viršininko administracija yra juridinis asmuo,

turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir apskrities

pavadinimu.

Apskrities viršininko administracijos struktūrą ir jos

nuostatus tvirtina apskrities viršininkas pagal Vyriausybės

patvirtintus apskrities viršininko administracijos tipinę

struktūrą ir jos ttipinius nuostatus.

19 straipsnis. Lietuvos Respublikos

1998 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. VIII-896

(nuo 1998 m. lapkričio 4 d.)

(Žin., 1998, Nr. 96-2655),

2000 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. VIII-2055

(nuo 2000 m. spalio 31 d.)

(Žin., 2000, Nr. 92-2886) ir

2001 m. lapkričio 27 d. įstatymo Nr. IX-619

(nuo 2001 m. gruodžio 12 d.)

(Žin., 2001, Nr. 104-3702)

redakcija

Apskrities viršininko įgaliojimai

administravimo srityje

Apskrities viršininkas:

1) organizuoja administracijos darbą ir atsako už jos

veiklą;

2) teikia Vyriausybei apskrities lėšų sąmatos projektą;

3) Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria ir

atleidžia iš pareigų jam pavaldžių įstaigų vadovus,

administracijos departamentų, skyrių ir padalinių vadovus;

4) neviršydamas nustatyto metinio darbo apmokėjimo fondo,

tvirtina administracijos pareigybių sąrašą;

5) šaukia regionų plėtros tarybos pirmąjį posėdį ir

vadovauja tarybos darbui, kol taryba išsirenka pirmininką ir

patvirtina savo nuostatus;

6) vykdo kitus Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės ir

Ministro Pirmininko jam suteiktus įgaliojimus.

Kai apskrities viršininko nėra, jo pareigas eina apskrities

viršininko pavaduotojas.

20 straipsnis. Lietuvos Respublikos

2000 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. VIII-2055

(nuo 2000 m. spalio 31 d.)

(Žin., 2000, Nr. 92-2886)

redakcija

Apskrities viršininko įsakymai ir kiti

teisės aktai

Apskrities viršininkas leidžia įsakymus ir kitus teisės

aktus ir tikrina, kaip jie vykdomi.

Apskrities viršininko įsakymai ir kiti teisės aktai ggali

būti naikinami įstatymų nustatyta tvarka.

21 straipsnis. Neteko galios Lietuvos Respublikos

1998 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. VIII-896

(nuo 1998 m. lapkričio 4 d.)

(Žin., 1998, Nr. 96-2655)

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TERITORIJOS ADMINISTRACINIŲ VIENETŲ IR JŲ RIBŲ

ĮSTATYMAS

1994 m. liepos 19 d. Nr.I-558

Vilnius

I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos teritorijos

administraciniai vienetai ir gyvenamosios

vietovės

Lietuvos Respublikos teritorija skirstoma į administracinius

vienetus, kurie susideda iš gyvenamųjų vietovių. Lietuvos

Respublikos teritorijos administracinis vienetas yra teritorijos

dalis, kurioje valdymą organizuoja Lietuvos Respublikos

Vyriausybė arba savivaldos institucijos.

Teritorijos administracinis vienetas turi savo ribas, centrą

ir pavadinimą.

Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai vienetai

yra apskritys ir savivaldybės.

Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovės skirstomos į

miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves. Miesto gyvenamosioms

vietovėms priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietovėms

priskiriami miesteliai ir kaimai.

2 straipsnis. Lietuvos Respublikos teritorijos

administracinių vienetų samprata

Savivaldybė yra Lietuvos Respublikos teritorijos

administracinis vienetas, kurį valdo jos gyventojų bendruomenės

išrinktos savivaldos institucijos pagal Lietuvos Respublikos

vietos savivaldos įstatymą ir kitus įstatymus. Savivaldybė

sudaroma iš gyvenamųjų vietovių. Pagrindiniai savivaldybės

steigimo kriterijai yra jos pasirengimas tvarkyti ir prižiūrėti

savo aplinką, komunalinį ūkį, teikti gyventojams paslaugas ir

vykdyti kitas funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos vietos

savivaldos įstatyme.

Apskritis yra Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnysis

administracinis vienetas, kurio valdymą organizuoja Lietuvos

Respublikos Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos apskrities

valdymo įstatymą ir kitus įstatymus.

Apskritis sudaroma iš savivaldybių teritorijų, pasižyminčių

socialinių, ekonominių ir etnokultūrinių interesų bendrumu.

3 straipsnis. Lietuvos Respublikos teritorijos gyvenamųjų

vietovių samprata

Miestai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės,

turinčios daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų, kurių daugiau kaip 2/3

dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės

infrastruktūros srityse.

Mažiau kaip 3 tūkst. gyventojų turintys Lietuvos Respublikos

miestai, rajonų miestai bei miesto tipo gyvenvietės, turėję

miesto statusą, kaip gyvenamosios vietovės yra laikomi miestais

ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių

vienetų ir jų ribų įstatymui.

Miesteliai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios

vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventojų, kurių daugiau

kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir

socialinės infrastruktūros srityse, taip pat tradiciniai

miesteliai.

Kaimai yra kitos gyvenamosios vietovės, neturinčios miesto

ir miestelio požymių.

II SKYRIUS. LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS

ADMINISTRACINIS SKIRSTYMAS

4 straipsnis. Lietuvos Respublikos savivaldybės

Lietuvos Respublikoje pirmajame teritorijos administracinių

vienetų reformos etape steigiamos šios savivaldybės:

Vilniaus miesto, Alytaus miesto, Birštono miesto,

Druskininkų miesto, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Marijampolės

miesto, Neringos miesto, Palangos miesto, Panevėžio miesto,

Šiaulių miesto, Visagino miesto, Akmenės rajono, Alytaus rajono,

Anykščių rajono, Biržų rajono, Ignalinos rajono, Jonavos rajono,

Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kaišiadorių rajono, Kauno

rajono, Kėdainių rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono,

Kretingos rajono, Kupiškio rajono, Lazdijų rajono, Marijampolės

rajono, Mažeikių rajono, Molėtų rajono, Pakruojo rajono,

Panevėžio rajono, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Prienų rajono,

Radviliškio rajono, Raseinių rajono, Rokiškio rajono, Skuodo

rajono, Šakių rajono, Šalčininkų rajono, Šiaulių rajono, Šilalės

rajono, Šilutės rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono,

Tauragės rajono, Telšių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono,

Utenos rajono, Varėnos rajono, Vilkaviškio rajono, Vilniaus

rajono, Zarasų rajono.

5 straipsnis. Lietuvos Respublikos apskritys ir jų

teritorijos

Lietuvos Respublikos teritorijoje yra šios apskritys:

Alytaus – centras Alytaus miestas, priskirtos Alytaus ir

Druskininkų miestų, Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonų

savivaldybių teritorijos;

Kauno – centras Kauno miestas, priskirtos Kauno ir Birštono

miestų, Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Prienų ir Raseinių

rajonų savivaldybių teritorijos;

Klaipėdos – centras Klaipėdos miestas, priskirtos Klaipėdos,

Neringos ir Palangos miestų, Klaipėdos, Kretingos, Skuodo ir

Šilutės rajonų savivaldybių teritorijos;

Marijampolės – centras Marijampolės miestas, priskirtos

Marijampolės miesto, Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio rajonų

savivaldybių teritorijos;

Panevėžio – centras Panevėžio miestas, priskirtos Panevėžio

miesto, Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio ir Rokiškio rajonų

savivaldybių teritorijos;

Šiaulių – centras Šiaulių miestas, priskirtos Šiaulių

miesto, Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio ir

Šiaulių rajonų savivaldybių teritorijos;

Tauragės – centras Tauragės miestas, priskirtos Jurbarko,

Šilalės ir Tauragės rajonų savivaldybių teritorijos;

Telšių – centras Telšių miestas, priskirtos Mažeikių,

Plungės ir Telšių rajonų savivaldybių teritorijos;

Utenos – centras Utenos miestas, priskirtos Visagino miesto,

Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos ir Zarasų rajonų savivaldybių

teritorijos;

Vilniaus – centras Vilniaus miestas, priskirtos Vilniaus

miesto, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės ir

Vilniaus rajonų savivaldybių teritorijos.

III SKYRIUS. LIETUVOS RESPUBLIKOS

TERITORIJOS

ADMINISTRACINIŲ VIENETŲ IR GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ

NUSTATYMAS IR JŲ RIBŲ KEITIMAS

6 straipsnis. Apskričių nustatymas ir jų ribų keitimas

Apskritis nustato ir panaikina, taip pat jų teritorijų ribas

bei centrus nustato ir keičia Lietuvos Respublikos Seimas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu. Apskrities ribos turi

būti tikslinamos pasikeitus savivaldybių skaičiui arba jų riboms.

Savivaldybės teritorija apskričių ribomis nedaloma.

7 straipsnis. Savivaldybių nustatymas ir jų ribų keitimas

Savivaldybes nustato ir panaikina, taip pat jų teritorijų

ribas bei centrus nustato ir keičia Lietuvos Respublikos Seimas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu, atsižvelgdamas į

savivaldybių pasiūlymus.

IV SKYRIUS. PAVADINIMŲ SUTEIKIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS

TERITORIJOS ADMINISTRACINIAMS VIENETAMS IR GYVENAMOSIOMS

VIETOVĖMS BEI JŲ KEITIMAS

8 straipsnis. Apskričių ir savivaldybių pavadinimai

Apskritims pavadinimus suteikia ir juos keičia Lietuvos

Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu.

Savivaldybėms pavadinimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės

teikimu suteikia ir juos keičia Lietuvos Respublikos Seimas,

atsižvelgdamas į savivaldybių tarybų siūlymus.

9 straipsnis. Pavadinimų suteikimas gyvenamosioms vietovėms

ir jose esantiems objektams bei jų keitimas

Gyvenamosioms vietovėms pavadinimus savivaldybės tarybos

teikimu suteikia ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

atsižvelgdama į vietos gyventojų siūlymus.

Gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems savivaldybių

teritorijoje esantiems jų nuosavybės objektams pavadinimai

suteikiami atitinkamų savivaldybių tarybų sprendimais, pritarus

Valstybinei lietuvių kalbos komisijai.

Valstybinės nuosavybės objektams pavadinimus suteikia ir

juos keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

10 straipsnis. Gyvenamųjų vietovių panaikinimas ir jų ribų

keitimas

Gyvenamąsias vietoves panaikina, jjų teritorijų ribas nustato

ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė savivaldybių tarybų

teikimu.

V SKYRIUS. LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS

ADMINISTRACINIŲ VIENETŲ IR GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ

REGISTRAVIMAS IR APSKAITA

11 straipsnis. Apskričių, savivaldybių registravimas ir

apskaita

Remiantis šiuo įstatymu nustatytos apskritys ir savivaldybės

registruojamos, o jų teritorijų pakeitimai apskaitomi Lietuvos

Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir gyvenamųjų

vietovių rejestre Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka.

12 straipsnis. Gyvenamųjų vietovių registravimas ir apskaita

Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovės registruojamos, o

jų teritorijų arba pavadinimų pakeitimai apskaitomi Lietuvos

Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir gyvenamųjų

vietovių rejestre Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka.

13 straipsnis. Dokumentų teikimas teritorijos

administraciniams vienetams ir gyvenamųjų

vietovių teritorijoms nustatyti ir riboms

keisti

Institucijos, teikdamos pasiūlymus dėl teritorijos

administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų

nustatymo bei jų ribų keitimo, turi pateikti atitinkamos

savivaldybės tarybos sprendimą, savivaldybės tarybos

paaiškinamąjį raštą, kuriame pagrindžiamas teikiamų siūlymų

tikslingumas, pertvarkomų teritorijų administracinių vienetų

1:100000 mastelio planus (2 egzempliorius) su siūlomais

pakeitimais, o jeigu keičiamos teritorijos ribos nesutampa su

žemės naudotojų ribomis – 1:10000 mastelio ribų planus (2

egzempliorius). Planai turi būti suderinti su apskrities

valdytoju bei Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių

vienetų ir gyvenamųjų vietovių rejestro tvarkytoju.

VI SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

Šis įstatymas įgyvendinamas pagal Lietuvos Respublikos Seimo

nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių

vienetų ir jų ribų įstatymo įgyvendinimo“.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS