JAV branduolinė strategija po 1990 m.

ĮVADAS

Savo darbe bandysiu pateikti JAV branduolinės politikos ir strategijos raidos po šaltojo karo pagrindinius principus, kurie buvo numatyti 1990m. reformose patvirtintose 1999m. SIOP-00 (Vienpusiškai integruotas operacinis planas). Šiame plane numatyti Rusijos požiūris, Kinijos vaidmuo, naujų konfliktinių (“rogue”) valstybių įtaka. Didžioji dalis šios reformos nežinoma visuomenėje. Dabar kai branduolinių ginklų kontrolė pritaikoma post-Šaltojo karo galių lygiams ir nusiginklavimo procesas “įkalamas” apsaugoti ilgalaikes sukauptas atsargas neapibrėžtam laikui, gali pasirodyti, kad tai tik 21 amžiaus nauja atgrasinimo politika. Iššūkis, kurį pasaulis keičia pristatė JJAV branduolinės politikos planuotojai, buvo ne tik paprasčiausiai kaip sumažinti branduolinį ginklą ir atitinkamai modernizuoti karo planus. Tai buvo bauginanti užduotis, kadangi reikėjo milžinišką branduolinę mašiną parengtą kovoti su Sovietų Sąjunga perprogramuoti ir pritaikyti naujojo šiuolaikinio pasaulio rėmams ir politikai. Šis virsmas pareikalavo reformos, kuri atlaikytų masinius ginklų mažinimo tempus, tačiau išlaikytų tą pačią efektyvią bauginimo ir atgrasymo politiką globaliame lygmenyje. Dabar planuotojai keičia pasaulio perspektyvas nuo ginklų prie planinių užduočių aplinkos. Branduolinis ginklas tarptautinėje politikoje turi dvi funkcijas. Pirma, ttai – veiksminga kariavimo ir bauginimo priemonė. Antra, tai – valstybės prestižo dalykas: branduolinės valstybės pretenduoja į didesnę įtaką ir autoritetą tarptautinės bendruomenės akyse.

POŽIŪRIS Į RUSIJĄ

Paskutinis karo planas yra reformos prasidėjusios dar 1989 m. rezultatas. Tuomet gynybos sekretorius D. ČČeinis iškėlė branduolinius tikslus Rusijos (dar Sovietų sąjungos) atžvilgiu. Rusai laikyti pavojingais todėl gynybinių raketų skaičius su branduolinėm galvutėm vis buvo didinamas iki 16,000. Tačiau vėliau 1991m. sausį įvertinus Rusijos padėtį skaičius sumažintas iki 10,000. Taigi JAV nuo RF (Rusijos federacijos) susikūrimo taikė atgrasinimo politika. Taip pat abi šalys vykdė nusiginklavimo politiką masinio naikinimo ginklų srityje vardan pasaulinės taikos. Vystantis strateginių pajėgų nuginklavimui buvo paliestos ir branduolinių galvučių raketų-nešėjų klausimas. Beveik dvigubai abi pusės sumažino savo resursus. Atominiai povandeniniai laivai irgi nebuvo pamiršti, tačiau juos tai palietė mažiau, jiems tik buvo pritaikyti saugumo reikalavimai, seni pakeisti naujais. Rusijai dėl lėšų stygiaus iškilo modernizacijos problemų, kaip pavyzdys “Kursk” katastrofa. Toliau sekė ir strateginio oro laivyno redukcija, t.y tų lėktuvų kurie gali ttransportuoti atomines bombas.

KINIJOS VAIDMUO

Per paskutiniuosius metus Kinija JAV saugumo politikoje išsikovojo svarbią vietą. Jau nuo 1982m su Kinija paruoštas strateginis branduolinis planas. Po šaltojo karo Kinijai kaip ir Rusijai buvo pradėta taikyti atgrasinimo politiką, o ne karinę-branduolinę. JAV visam Azijos regionui priėmė kelis dokumentus apibūdinančius santykius branduolinėje strategijoje. Didelį vaidmenį suvaidino JAV prezidentas B. Klintonas inicijavęs šiuos nutarimus.

“NAUJI” PRIEŠAI

Trečias JAV strategijos formuotojas konfliktinės (“rogue”) valstybės, tai tokios valstybės kurios gali sau leisti turėti, gaminti ar platinti masinio naikinimo ginklus. DDėl tokių valstybių įtakos svarbos 1992 m. JAV buvo įkurtas STRATCOM’as (strateginio valdymų centras). Problemas susijusias su strateginiu valdymu parėmė šis centras.

Prakalbo iš jėgos pozicijų

Šiaurės Korėja, prieš dvi savaites prisipažinusi tęsianti slaptą branduolinių ginklų programą, sukėlė sąmyšį daugelio valstybių sostinėse. Jos santykiai su Pietų Korėja oficialiai yra karo būklės, todėl masinio naikinimo ginklas būtų naujas iššūkis modernėjančiai Pietų Korėjos kariuomenei. Drauge tai būtų atsakas amerikiečiams, kurie Šiaurės Korėją kartu su Iranu ir Iraku priskyrė „blogio ašiai“ ir pastatė į vieną eilę kartu su kitomis valstybėmis, remiančiomis teroristus. Tačiau šiuo atveju svarbiausia yra tai, kad Šiaurės Korėja nori kalbėtis su savo oponentais iš jėgos pozicijų – kaip valstybė, turinti branduolinį ginklą ir galinti jį panaudoti.

JAV reakcija – skirtinga

Irakui, kuris, kaip manoma, gali panaudoti masinio naikinimo ginklą, JAV atvirai grasina jėga. Kalbėdamas apie Šiaurės Korėją, JAV valstybės sekretorius C.Powellas pabrėžė, jog Vašingtonas atsakydamas „nesiims skubotų veiksmų“.Tokia reakcija aiškiai demonstruoja skirtumą, kuris matyti JAV vertinant faktiškai branduolinę valstybę Šiaurės Korėją ir norintį tokia tapti Iraką. JAV nenori rizikuoti karine konfrontacija su valstybe, kuri gali smogti masinio naikinimo ginklu jos sąjungininkėms Pietų Korėjai ar Japonijai. Tariamai pasigaminusi branduolinį ginklą, Šiaurės Korėja perėjo į kitą „svorio kategoriją“ – grasinimas jėga ttokiai valstybei gali išprovokuoti branduolinį atsaką. Juo labiau kad spėjama, jog Šiaurės Korėjos balistinės raketos „Teapo Dong 2″, apginkluotos branduoliniu užtaisu, galėtų pasiekti ir vakarinę JAV pakrantę.

Derybų scenarijus aiškus

Korėjiečiai supranta šį JAV interesą, todėl skubės juo pasinaudoti. Pchenjanui reikia lėšų kritinės būklės ūkiui finansuoti, o branduolinio ginklo turėjimas – svarus derybų veiksnys, siekiant išgauti kuo daugiau nuolaidų.Šiaurės Korėjos strategija greičiausiai visiškai pasiteisins: vietoj prevencinio Amerikos smūgio gali prasidėti neoficialus dialogas su amerikiečiais. Jo rezultatas iš anksto prognozuojamas: Šiaurės Korėja sustabdys branduolinės ginkluotės programą mainais už dar didesnę ekonominę pagalbą. Juo labiau kad Baltieji rūmai supranta, jog nieko nedarymas gali sąlygoti dar didesnius Šiaurės Korėjos pažeidimus branduolinės ginkluotės srityje.Nuo šiol Šiaurės Korėja su savo kaimynais galės kalbėti iš pozicijų valstybės, galinčios bet kuriuo momentu atnaujinti mėginimus sukurti masinio naikinimo ginklą. Nors branduoliniai reaktoriai greičiausiai bus uždaryti, žinios ir technologijos liks Pchenjano rankose.

IŠVADOS

Šiaurės Korėja savo prisipažinimu prisijungė prie naujų branduolinių valstybių, tokių kaip Pakistanas ar Indija, grupės. Tačiau pastarosios dar gali būti vadinamos bent jau iš dalies prognozuojamomis, o Šiaurės Korėjai toks apibūdinimas netinka. Prieš kelerius metus Pchenjano lyderiai išbandė naują balistinę raketą, paleisdami ją virš japonų galvų. Miniatiūriniai jūrų mūšiai su Pietų Korėjos karo laivynu taip pat nieko nnebestebina. Todėl JAV ir kitos regiono šalys visomis įmanomomis priemonėmis stengsis, kad Šiaurės Korėja nusiginkluotų.Bet problema – ne vien Šiaurės Korėja. Per kelis dešimtmečius smarkiai padaugėjo valstybių, turinčių masinio naikinimo ginklą. JAV politikams tai akivaizdžiai rodo, kad greitai gali ateiti diena, kai šis ginklas atsidurs teroristinių arba neprognozuojamų valstybių rankose. Tokia situacija vertinama kaip didžiausia grėsmė JAV nacionaliniam saugumui, ir visos priemonės turi būti panaudotos jai išvengti.

Paskelbdama savo ketinimus, Šiaurės Korėja pradėjo pavojingą diplomatinį žaidimą. JAV administracija dabar ypač jautriai reaguoja į bet kokius masinio naikinimo ginklo plėtros bandymus ir yra kupina ryžto visomis priemonėmis su tuo kovoti. Atrodo, kad Pchenjanas neturi atsitraukimo strategijos. Vienašališkas nusiginklavimas reikštų politinį pralaimėjimą, tuo tarpu Šiaurės Korėjos branduolinio statuso išlaikymas nėra priimtinas Vašingtonui.Šiaurės Korėjos branduolinė programa taip pat reiškia, jog kaimyninės valstybės – Japonija, Pietų Korėja ar kitos – gali pasekti tuo pavyzdžiu. Regionui tapus branduoliniam, kelio atgal nebėra.

Panaši padėtis buvo prieš penkerius metus, kai Indija ir Pakistanas oficialiai išbandė branduolinius užtaisus. Kitos valstybės protestavo, bet nieko padaryti negalėjo. Pasaulis po truputį juda kryptimi, kur masinio naikinimo ginklai taptų vienu pagrindinių tarptautinės politikos įrankių, o šantažas, grasinimas, bauginimas – svarbiausiais jos elementais.Dabar turime dar vieną pavyzdį, kaip valstybė branduolinį ginklą naudoja diplomatiniam

spaudimui. Toks elgesys pavojingas, bet sėkmės atveju komunistinė Šiaurės Korėja gali išsiveržti iš diplomatinės izoliacijos.

Literatūra:

Lietuvos rytas / 2002 m. spalio 26 d.

Interneto tinklapiai