JAV Kongreso rinkimai

Turinys

Turinys 2

Įvadas 3

1. Bendri rinkimų bruožai 4

2. Senato rūmų rinkimai 5

4. Atstovų rūmų rinkimai 6

5. Rinkimų kampanijos 7

6. Pinigai rinkimuose 7

Išvados 9

Naudota literatūra: 10Įvadas

Jungtinės Amerikos Valstijos viena galingiausių , didelę galią visame pasaulyje turinčių valstybių. Ji pirmaujanti pasaulyje savo pramone, karine galia, ekonomika. Tai supervalstybė diktuojanti pasauliui savo madas. Tačiau kaip tokia valstybę suvaldyti iš vidaus? Kokie žmonės tai sugeba padaryti, kaip jie patenka į valdžios postus? O konkrečiau kaip vyksta JAV kongreso rinkimai? Kongreso rinkimai yra taip pat svarbūs kaip ir prezidento, nes Kongresas vaidina vieną iš svarbiausių įįstatymų leidybos rolių. Visi įstatymai turi pereiti pro Kongresą. Kitaip nei parlamentinėse sistemose, nariai gali balsuoti kaip nori, ir kaip mano jiems esant tinkamai. Kongresas susideda iš dviejų rūmų: Senato ir Atstovų rūmų. Jų funkcijos ir paskirtis yra gana skirtingos. Skirtingai vyksta ir rinkimai į šių rūmų postus.

Šiuo rašto darbu ir ketinu išsiaiškinti, kokie rinkimų ypatumai vyrauja kiekvienuose rūmuose. Pabandysiu atsakyti į klausimą: “kaip vyksta Kongreso rinkimai Jungtinėse Amerikos Valstijose?”. Rašydamas šį rašto darbą daugiausiai rėmiausi internetine literatūra, JAV KKongreso internetiniu puslapiu.1. Bendri rinkimų bruožai

Kaip yra išrenkami žmonės:

Rinkimas susideda iš dviejų dalių – visų pirma kandidatas yra išrenkamas partijos viduje, o po to per viešuosius rinkimus į Kongresą. Paprastai rinkimuose partijos pateikia bloką kandidatų, kurie pretenduoja į visus postus ((federalinius, valstijų ir vietinius).

Tačiau yra ir galimybė būti išrinktam į Kongresą ir neremiamam partijos, kandidatui. Yra du būdai:

1. Kandidatas turi pristatyti peticiją, pasirašytą tam tikro skaičiaus rinkėjų (sk. priklauso nuo valstijos).

2. Rinkėjai bukletuose patys įrašo savo kandidato vardą.

Dauguma klausimų susijusių su rinkimais sprendžia valstija, tačiau pagrindus nustato Konstitucija. Kadangi renkami kandidatai fiksuotam terminui, todėl visada yra žinoma kada bus rinkimai (1996, 2000, 2004 ). Rinkimai visuomet vyksta antradienį po pirmo lapkričio pirmadienio .

Pagal Konstituciją Atstovų rūmuose nariai yra renkami 2 metams. Senatoriai yra renkami 6 metams. Tačiau atstovai yra perrenkami visi vienų rinkimų metu, o senatoriai perrenkami 1/3 visų senatorių. Renkant naudojamasi daugumos balsų metodu – nugali daugiausiai balsų surinkęs. Tačiau tai sukuria geras sąlygas gyvuoti dvipartinei sistemai, tuo ttarpu kai didžiojoje kontinentinės Europos dalyje naudojamas proporcinis atstovavimas ir tai suteikia teisę į kongresą papulti ir kitoms interesų grupėms.

Konstitucijos kūrėjai, įvesdami Kongreso rinkimus kas 2 metus, siekė užtikrinti, kad koordinacija tarp Kongreso ir prezidento nebus per daug artima.

Šiam tikslui tarnauja ir Konstitucijos I-ojo straipsnio 6 skyrius, nustatantis, kad “nė vienas asmuo, užimantis kokias nors pareigas Jungtinėse Valstijose, negali būti nei vienų rūmų nariu tol, kol eina tas pareigas”. Kaip Džeimsas Madisonas teigia, šis padalijimas buvo sukurtas siekiant sutekti vvaldžios šakoms skirtingus rinkimų būdus ir skirtingus veikimo principus, taip jas padarant tiek mažai susijusias viena su kita, kiek leidžia jų bendrų funkcijų prigimtis ir bendra jų priklausomybė nuo visuomenės . Prezidentas nuo nepageidautinos Kongreso įtakos saugomas ir II-ojo Konstitucijos straipsnio nuostata, kad prezidento gaunamas atlyginimas negali būti nei padidintas, nei sumažintas tuo laikotarpiu, kuriam jis išrinktas. Taigi, Konstitucijoje Kongresas ir prezidentas yra atskirti tiek savo struktūra, tiek ir rinkiminėmis procedūromis.

JAV valdžia skirstoma į tris viena nuo kitos nepriklausomas rūšis: įstatymų leidžiamąja (Kongresą), įstatymų vykdomąją (prezidentas) ir teisminę valdžią. JAV įstatymų leidžiamoji valdžia priskiriama Kongresui, kurį sudaro Senatas ir Atstovų rūmai. Atstovų rūmai yra visų JAV piliečių atstovaujamoji institucija. Ji susideda iš 435 atstovų. Skirtingoms valstijoms priklausomai nuo gyventojų skaičiaus, atstovauja skirtingas kongresmenų skaičius. Jie yra renkami tiesioginiuose rinkimuose kas dveji metai. Senate yra atstovaujamos JAV valstijos. Nepriklausomai nuo pastarųjų dydžio ir gyventojų skaičiaus kiekviena valstija gali deleguoti po du senatorius. Senatoriai renkami šešeriems metamas, tačiau rinkimai vyksta kas dveji ir taip perrenkama po trečdalį visų Senato narių. 435 Kongreso nariai atstovauja skirtingiems savo rinkėjų ekonominiams, socialiniams ir geografiniams interesams, nes jų perrinkimas priklauso nuo geografiškai apibrėžtos teritorijos politinių jėgų. To pasėkoje Kongreso nariai laikosi gana siauros politinės orientacijos, o nnacionaliniai interesai Kongrese gali atsirasti tik vykstant deryboms tarp narių ar jų blokų, atstovaujančių skirtingiems interesams, kuriant laikinas koalicijas. Todėl Kongresui dažnai trūksta efektyvumo, pastovumo ir darnumo.2. Senato rūmų rinkimai

Senatas yra skirtas atstovaiti Valstijas, ir iš pradžių senatoriai buvo renkami pačios Valstijos. Nuo 1913m. senatorius renka valstijų gyventojai, iki tol juos rinkdavo valstijų įstatymų leidžiamasis susirinkimas. Kongresmenu gali būti išrinktas asmuo, turįs aktyviąją rinkimų teisę, ne mažiau kaip 25 metus amžiaus ir 7 metus JAV pilietybę. Senatorius turi būti ne jaunesnis kaip 30 metų ir turėti pilietybę bent 9 metus. JAV kongresui priklauso įstatymų leidimas visais federacijos kompetencijai priskiriamais klausimais.

Rinkdami senatorių piliečiai siekė, kad kai jie užims savo postą, jie galės koncentruotis į savo srities darbus be aplinkinio poveikio, tuo tikslu ir numatyta rinkti po 2 senatorius iš valstijos. Buvo pastebėta, kad rinkimai kiekvienoje valstijoje vyksta skirtingu keliu, todėl 1866 metais Senatas priėmė įstatymą, kuris nurodė kaip kiekvienoje valstijoje vyks rinkimai. Tai buvo pirmas kartas, nuo JAV Konstitucijos sukūrimo, kai buvo pakeista senoji rinkimu tvarka. 1870 metais rinkėjai nusiuntė į Atstovų rūmus peticiją, kurioje prašė tiesioginių rinkimų. Atstovų rūmuose ši peticija sulaukė pasisekimo, tačiau pats Senatas nenorėjo jos tvirtinti. 1900 metais Oregonas savarankiškai pakeitė senatorių rinkimo tvarką – ttai buvo eksperimentas, tačiau jis pavyko, sekdama Oregono pavyzdžiu Nebraska irgi įvedė tokia pačią tvarką savo valstijoje. Taip pat spaudoje buvo spausdinami straipsniai, kurie senatorius rodė kaip industrialistus ir finansistus, ir taip siekė, kad tiesioginių rinkimų įstatymas butų įteisintas.

Apie 1812 metus Senate jau buvo 29 senatoriai, kurie ėjo savo pirmąją kadenciją, kaip tiesiogiai išrinkti. Todėl buvo pasiūlytas priedas prie Konstitucijos nusakantis senatorių rinkimo tvarką. Priedas (“amendment”) buvo patvirtintas senate ir perduotas Atstovų rūmams. Žemieji rūmai po trumpų diskusijų patvirtino šį priedą ir 1913 metais šis Konstitucijos priedas buvo oficialiai patvirtintas. Ši pataisa keičia Konstitucijos pirmo straipsnio 3 dalį, ir teigia, kad senatoriai – neskiriami valstijos legislatūrinės valdžios, o renkami rinkėjų. Senatoriui mirus Valstijos valdžia pagal jos nustatytas sąlygas gali išrinkti naują arba pakeisti kitu iki sekančių rinkimų.

3. Atstovų rūmų rinkimai

Žemesnieji rūmai yra skirti daugiau atspindėti rinkėjų nuomonę ir norus, taip pat pagal Konstitucijos kūrėjus, jie yra labai dažni. Šiuose rūmuose atspindimas geografinis pasiskirstymas. Atstovai yra renkami vienmandatėse apylinkėse. Kiekvienoje Valstijoje garantuojama, kad turės bent po viena savo atstovą. Tačiau atstovų skaičius priklauso nuo gyventojų toje valstijoje populiacijos.

Kadangi JAV yra dvi pagrindinės partijos, todėl kas 3 kandidatui praktiškai neįmanoma laimėti, nes ir patys rinkėjai nenori švaistyti savo balsų nežinomiems kandidatams

ar partijoms. 2002 metų rinkimuose iš 435 kongresmenų tik 2 buvo nepriklausomi, kitos vietos buvo pasidalintos Demokratų ir Respublikonų.

Kongresmenai dažnai yra perrenkami kitai kadencijai, savo poste išbūna net po kelis dešimtmečius, nes lojalūs rinkėjai juos nuolat perrenka. Po 1960 metų apie kandidatus rinkėjams informacijos buvo galima gauti ir televizijos, laikraščių. Taip pat patys kandidatai turėjo galimybę sužinoti apie rinkimų rezultatus iš apklausų.

JAV rinkimų sistema labai paranki “incumbat” kandidatams. Tokie kandidatai gauna daugiau pinigų savo rinkimų kampanijai, taip pat pasirodymų ttelevizijoje ir laikraščiuose. Dėl šių priežasčių šie kandidatai turi daugiau šansų laimėti rinkimus. 2002 metais iš 398 atstovų, kurie norėjo būti perrinkti, neišrinkti tik 16, o iš 26 senatorių tik 3. tai rodo didelį visuomenės lojalumą. Kandidatai turintys daugiau pinigų ir daigiau pasirodymų visuomenei yra daugiau žinomi elektoratui. Apklausos rodo, kad 9 iš 10 apklaustųjų žino pagrindinį partijos kandidatą, tačiau jo oponento dažniausiai ne. todėl oponentai praktiškai neturi šansų laimėti.

4. Rinkimų kampanijos

Anksčiau buvo populiarūs pasisakymai miestelių turga.us aikštėse, dabar ttai pakeitė televizija, Nors esmė liko ta pati – skatinanti rinkėjus balsuoti už tam tikrą kandidatą, tačiau pasikeitė reklamos mąstai – nuo kelių šimtų turgaus aikštėje, – iki kelių milijonų žiūrinčių televiziją. Ir tai dabartiniais laikais pasiekiama vieninteliu pasirodymu per rrinkiminę televizijos programą.

Rinkimų procesai visuomet reikalavo iš kandidatų tų pačių savybių – malonaus balso, gerų oratorinių sugebėjimų, tai padėjo perduoti publikai savo gerąsias savybes. Tačiau dabartiniai laikai dar privertė kandidatą būti nuosekliu ir vengti nesėkmių, – kandidato nesėkmės tuoj pat yra priešinamos visuomenėje. Šiuolaikinės kampanijos yra sukoncentruotos į kandidato gerąsias savybes ir jo partijos laimėjimus. Svarbus profesionalumas, nesvarbu į kur Kongresą ar Prezidento postą kandidatuosi, tam pasitelkiami kompiuteriai jų pagalba kuriamos ataskaitos rinkėjų nuomonei analizuoti, tai padeda reikiamu metu pakeisti kandidatui savo rinkimų kampanijos pakraipą. Samdomi specialistai mokantys išaukštinti kandidato savybes arba sumenkinti priešininką. Visų kandidatų vienas tikslas priversti eiti balsuoti tuos rinkėjus, kurie nėra apsisprendę už ką balsuos, o taip pat svarbu, kad eitų balsuoti kuo daugiau turinčių tteisę balsuoti rinkėjų.

5. Pinigai rinkimuose

Yra keli finansavimo šaltiniai tai – kandidato remiantieji individai, interesų grupės, partijos. Problema tame, kad atsiranda teisiškai įforminta korupcija, tie kurie finansuoja, tikisi iš kandidato pagalbos ar tam tikros užuojautos. Kita problema, kad visi rinkimai labai brangiai kainuoja ir pats vienas kandidatas nėra pajėgus tai pakelti finansiškai. 1971 metais buvo išleistas Federalinis rinkimų kampanijos įstatymas, kuris reikalavo, kad kandidatai deklaruotų savo pajamas. Naujasis įstatymas labai sugriežtino finansines dotacijas – finansinė parama daugiau nei 100 dolerių negali bbūti slepiama. Dvi pagrindinės partijos siekia rėmėjų iš įvairių socioekonominių klasių, kurios sudaro JAV multietninę visuomenę. Respublikonai didžiausią finansinę paramą gauna iš verslo grupių, krikščionių religinių organizacijų, kaimo gyventojų, o demokratai daugiausia paramos sulaukia iš profsąjungų ir etninių mažumų. Finansinė parama yra labai svarbi, nes federaliniai rinkimai JAV laikomi vienais iš brangiausių pasaulyje. Todėl partijų gaunama parama vėliau turi didelę įtaką priimant politinius sprendimus.Išvados

Nors ir Kongreso Aukštieji ir Žemieji rūmai savo funkcijomis yra panašūs tačiau išesmės skirisi jų rinkimū bruožai. Labai svarbu kandidatui bolotiruojantis į vadovo posta turėti netik moraline, bet ir finansinę paramą, nes Amerikoje federaliniai rinkimai yra vieni iš brangiausių pasaulyje. Tačiau čia iškyla dilema, nes tie privatūs asmenys, grupės ar partijos remdamos kandidatą visuomet siekia sau naudos, vienokio ar kitokio jų palaikymo kai jų kandidatas bus vadovo poste. Tai galima sakyti įteisinta korupcija, vienintelis tai reguliuojantis veiksnys – politinė visuomenė. Tačiau kaip ten bebūtu Amerikos federaliniai rinkimai yra laikomi vieni iš demokratiškiausių pasaulyje, nevaržantys ir neribojantys žmogaus teisių ir laisvių.Naudota literatūra:

1. Pelle S., Baile J., Cain B., Guy Peters B., “Developments in American politics” ., Palgrave Macmillan., 2002 m.

2. Singh. R., “American Government and Politics”., London: Suge Publication, 2004 m.

3. http://www.usis.lt

4. http://www.house.gov

5. http://www.senate.gov

6. http://usinfo.state.gov/dhr/Archive/2004/Apr/28-546581.html

7. http://usinfo.state.gov/journals/itdhr/1004/ijde/mann.htm

8. http://usinfo.state.gov/products/pubs/election04/congress.htm

9. http://www.access.gpo.gov/uscode/title2/chapter1_.html