Kaliningrado srities klausimas Lietuvos – Rusijos santykiuose

Įvadas

“Lietuva buvo viena pirmųjų valstybių, kuri adekvačiai suprato Kaliningrado srities problemą, bei viena pirmųjų užsienio šalių, kuri pradėjo racionalų principinį bendradarbiavimą – pirmoji egzistuojančias problemas vertė sprendimais”

Šis trumpas, tačiau gana aiškus Vladimiro Nikitino intarpas manau labai puikiai apibūdina šio rašto darbo temą – Kaliningrado srities klausimą Lietuvos – Rusijos santykiuose. Turiu omeny, Lietuvos užsienio politikos vykdytojų vedamą gana nuosaikų dialogą Kaliningrado srities atžvilgiu.

Taigi, kaip matome jau iš temos pavadinimo, čia Kaliningrado ir Lietuvos užsienio politika bus nagrinėjama Lietuvos iir Rusijos santykių kontekste. Nepaisant to, kad pastarosios interesai yra žymiai platesni bei siekia tarptautinį lygmenį, Kaliningradas tiek ekonomine, tiek socialine, tiek juo labiau geografine prasme išlieka ypatingai svarbus Rusijai.

Taigi, pirmiausia šiame darbe bus bandoma trumpai apibudinti šiandieninius Rusijos- Lietuvos santykius, ko pasekoje bus galima nagrinėti ir Lietuvos- Kaliningrado dialogą. Kadangi užsienio politikos sritis yra tikrai plati, čia bus apsiribota gana siauru kontekstu, t.y. dvišaliu ir daugiašaliu bendradarbiavimo lygmeniu.

Taigi, šio darbo tikslas- trumpa Lietuvos Respublikos ir Kaliningrado srities bbendradarbiavimo dvišalių ir daugiašalių santykių lygmenyje analizė.

Analizuojant šio darbo pagrindinį klausimą – Kaliningrado srities ir Lietuvos Respublikos dialogą, išstudijavau nemažai literatūros. Apie Rusijos ir Lietuvos santykius gana išsamią informaciją pateikia Gedimino Vitkaus straipsnis „Lietuvos ir Rusijos santykiai 1990-1996″ , Janinos Šleivytės knyga „The Rusian Factor of the present Security Policy of Lithuania“ bei V.Ušacko straipsnis „Lithuania and Russia: Knowing the Past, Building Genuine Partnership for the Future“. Taipogi gana išsamią medžiagą apie Kaliningrado ir Lietuvos santykių raidą pateikia Vladas Sirutavičius. Jo straipsniu „Lietuva ir Kaliningrado sritis: santykių raida ir perspektyvos“ pagrinde ir bus remiamasi, siekiant atsakyti į pagrindinius darbo klausimus.

1. Lietuva ir Rusija – žvilgsnis į praeitį ir naujų kaimyninių santykių kūrimo pradžia

Integracija į Euroatlantines institucijas, taip pat kaip ir gerų santykių išlaikymas su kaimyninėmis šalimis, tarp kurių be abejo įvardijama ir Rusija, yra identifikuojami kaip Lietuvos užsienio politikos prioritetiniai dalykai. Lietuvos santykiai su Rusija yra tam tikra prasme „pažymėti“ ilgos ir gan skaudžios istorinės praeities, kuri natūraliai turėjo iir dar šiandien turi nemažą įtaką naujų, suverenių santykių plėtojimui. Bendrai paėmus Rusijos –Lietuvos tarpusavio santykius galima įvardinti kaip gana gerus, net jei jie ir buvo nemažą laiko tarpą pašliję bei nestabilūs. Abi valstybės turėjo ir dar dabar turi nemažai neišspręstų politikos problemų, tačiau vertinant šiandienos situaciją Lietuvos ir Rusijos santykius drįstu vertinti kaip pasižyminčius pasitikėjimu, lygiateisiškumu, abipuse nauda bei atvirumu.

Lietuva visuomet siekė, kad vykstantis dialogas su Rusija saugumo, ekonomikos, prekybos, kultūros bei Kaliningrado srities klausimais būtų skaidrus bei nnuspėjamas. Tai galima sakyti yra beveik pasiekta, ko aišku nebūtų buvę galima pasakyti prieš keliolika metų, kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę.

Tada, dar 1990m. pabaigoje Lietuvos – Rusijos santykiai pradėjo plėtotis visiškai nauju teisiniu pagrindu. Lietuva tapo nepriklausoma valstybe de facto ir de jure. Tuo pačiu metu Rusija taipogi virto savarankiška valstybe, kuri kaip žinome perėmė Tarybų Sąjungos įsipareigojimus bei teisinius aktus. Ji taipogi įgijo visus supervalstybės atributus – dalyvavimą tarptautinėse organizacijose, įsipareigojimus įvairiose srityse ( tiek nusiginklavime, tiek ekonomikoje, tiek naujų sienų pasirašyme ir panašiai ).

Visgi, nepaisant iškilusių didelių problemų tarp Nepriklausomos Lietuvos ir Rusijos federacijos, dvišalių santykių turinys bei teisinė forma įgijo naują atspalvį . Dabar Rusijai atiteko naujo pobūdžio problemos bei atsakomybė . Čia taipogi reikia pabrėžti, jog pasikeitė požiūris į Lietuvos Respubliką. Turiu omeny, jog problemų, tokių kaip sienų ratifikavimas, kariuomenės išvedimas bei aišku Kaliningrado srities klausimas (kas mums ypač svarbu ), sprendimas tapo prieinamesnis- kitaip tariant, tapo užsienio politikos prioritetų dalimi.

Nauja Rusijos ir Lietuvos sutartis dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų buvo parengta ir 1991m. liepos 29. Maskvoje pasirašyta. Tą pačią dieną taip pat buvo pasirašytas susitarimas dėl Rusijos ir Lietuvos bendradarbiavimo Rusijos federacijos Kaliningrado srityje. Šia sutartimi šios dvi kaimyninės šalys pripažino viena kitą ir ssusitarė kurti bei palaikyti draugiškus tarpvalstybinius santykius ir kaimynystę, bendradarbiauti lygiomis teisėmis ir siekti abipusės naudos, remiantis tarptautinės teisės normomis. Ši politinė sutartis su Rusija buvo didelė Lietuvos užsienio politikos sėkmė, tiksliau galima sakyti, tai buvo kelias į naujo bendradarbiavimo užmezgimą.

2. Kaliningrado sritis ir Lietuva – dvišalių politinių santykių lygmenyje

Pradedant kalbėti apie Lietuvos bei Kaliningrado srities (KS) santykius bei vedamą dialogą, riekia pirmiausia suvokti santykį tarp Lietuvos bei Kaliningrado. T.y. kuo būtent yra svarbus Lietuvos bei Rusijos federacijos ekslavu vadinamos srities bendradarbiavimas , kokią reikšmę tai turi užsienio politikos klausimų sprendimui. O toliau jau galima pradėti nagrinėti Kaliningradą bei Lietuvą dvišalių bei daugiašalių polinių santykių lygmenyse.

Turbūt nedaugeliui reikia priminti tokius paprastus faktus apie Kaliningrado sritį, kaip kad : „KS yra labiausiai į vakarus nutolusi Rusijos federacijos teritorija“ arba, jog ją „būtų galima laikyti Rusijos Federacijos eksklavu“ arba, kad ši sritis turi nemažai problemų, kurių sprendimu turėtų būti suinteresuota ne tik Rusija, bet ir Lietuva kartu su kaimyninėmis šalimis. Tuo labiau, žvelgiant į šiandienos situaciją (turiu omeny ES plėtrą) šios srities probleminius klausimus riektų nagrinėti ne tik Rusijos bei Lietuvos santykių kontekste, tačiau ir įtraukiant ES. Visgi, tai ne mūsų darbo tikslas. Todėl apsiribosiu apžvelgti vien tik Lietuvos- Rusijos bendradarbiavimo sritį KKaliningrado klausimu, kuri manau ir taip yra pakankamai plati.

Taigi, Lietuvos bendradarbiavimą su Kaliningrado sritimi galima bendrais bruožais apibūdinti dvejopai. Pirmiausia reiktų pabrėžti, jog Lietuvai pavyko racionalizuoti savo politiką. Čia turima omeny, jog Lietuva, būdama suinteresuota Kaliningrado srities kaip kaimyninės šalies, gerove, stengėsi užmegzti, o šiandien palaikyti gerus santykius ir vesti dialogą tiek politiniame, tiek ekonominiame, tiek kultūriniame, tiek energetikos lygmenyse. Ko pasekoje, vedama tokia politika yra vertinama teigiamai ne tik tarptautinių organizacijų, tokių kaip ES, bet ir kitų kaimyninių šalių bei pačios Rusijos. Žodžiu, Lietuvos interesas čia tapo pati Kaliningrado sritis, kur užsienio politikos klausimai sprendžiami tiek daugiašalių, tiek dvišalių santykių lygmenyje . Kalbant apie pastaruosius, V. Sirutavičius išskiria du lygmenis. Pirmasis jų vedamas tarp Maskvos ir Vilniaus, antrasis – tarp Kaliningrado ir Vilniaus. Abu šie lygmenys apima Lietuvos ir Kaliningrado srities užsienio politikos dialogą.

2.1. Vilniaus ir Maskvos dialogas

Kalbant apie Maskvos ir Vilniaus santykius svarbu pabrėžti būtent Vilniaus ir Maskvos sutarties dėl tarpvalstybinės sienos pasirašymą. Čia buvo susitarta dėl Lietuvos Respublikos bei Rusijos federacijos valstybinės sienos, taipogi dėl išskirtinės ekonominės zonos bei ekonominio šelfo atribojimo Baltijos jūroje. Kaip nebūtų keista, bet čia, nors atrodo ir buvo normalizavęsi (dalinai) santykiai su Rusija, Lietuva neišvengė netikėtumų . Pačiai gana greitai

priėmus sprendimą ratifikuoti sutartį, „stabdžius“ įjungė Rusijos federacija (kaip jau minėjau, nuostabos didelės tai nesukėlė). Visgi nereikia nusiminti, nes juk sutartis dabar jau ratifikuota!

Be to, juk jau tada dar tik pasirašytos sutartys dėl sienos buvo didelis pasiekimas, o ratifikavimo klausimas, manau, skatino abi valstybes vesti „tobulesnį“ dialogą, na neturiu omeny čia nuolaidų taikymo, paprasčiausiai noriu pasakyti, kad į užsienio politikos klausimus abi šalys buvo priverstos pažvelgti kitu kampu nei kad buvo „pripratusios“.

2.2. Kaliningrado sritis ir Lietuva – tiesioginis bendradarbiavimo lygmuo

Bendradarbiavimas ttarp Lietuvos regionų ir KS administracijos

„Kitas svarbus dvišalio bendradarbiavimo aspektas – tai prie Lietuvos – Rusijos tarpvyriausybinės komisijos sukurta darbo grupė, kurios pagrindinė veiklos kryptis – bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir KS regionų plėtra, vystymas“. Čia manau reikia paminėti bendradarbiavimo sferas, kuriose veikė minėtosios dvi šalys. Taigi, energetikos, švietimo, kultūros, infrastruktūros, sienų kirtimo, statistikos bei kitos aktualios sritys nebuvo pamirštos. Visos išvardintosios buvo aptartos ir priimti (galbūt ne visada pilnai) tam tikri abejoms pusėms naudingi sprendimai.

Nors nepagrįstai, tačiau bandau teigti, jog ppastarųjų sprendimų pasekoje buvo numatytas ir bendradarbiavimo tarp Lietuvos bei Kaliningrado srities tarybos sukūrimas.

Dar vieną iš faktinių bendradarbiavimo tarp Lietuvos didžiųjų miestų apskričių ir KS administracijos pavyzdžių galima būtų pateikti ir Lietuvos didžiųjų miestų bei Kaliningrado srities administracijos sutartis. Tačiau atsižvelgiant į tuo metu dar nenustatytus Rusijos federacijoje dialogo vedimo principus su kitų šalių regionais (tame tarpe ir Lietuvos), drįstu teigti, jog šie susitarimai nėra tie, kurie būtų sektini pavyzdžio. Visgi, dabartinė situacija rodo, jog dialogo vedimas tarp Lietuvos regionų bei KS administracijos davė savo, turiu omeny, jog šiandien šiokia tokia apčiuopiama nauda (daugiau tai liečia pačia KS) yra.

Ekonominiai ir prekybiniai santykiai

Bandant įvertinti Kaliningrado srities ir Lietuvos ekonominius santykius, manau lengviausia tai padaryti pateikiant skaičius. Taigi, remiantis 1999 ir 2000m. vertinimais, duomenys yra tokie: iki vadinamosios finansinės krizės Rusijoje (1998m.) Lietuvos prekybos apyvarta su KS buvo apie 12% , prekių apyvarta nuo 1993 iki 1998m. išaugo kažkur 2,2 karto. Taipogi duomenys rodo, jog Lietuvos Respublika tuo metu buvo ttrečia pagal įmonių skaičių. Visgi, juk nenuostabu, kad tokios gerą vardą ne tik Lietuvoje turinčios įmonės kaip „Naujoji Rūta“, „Klaipėdos maistas“ yra paklausios ekonomiškai gana neišsivysčiusioje Rusijos federacijos dalyje. Kita vertus, duomenys apie skolas tuo metu, nors dar ir dabar, nedžiugina Lietuvos ekonomistų bei finansų ministerijos. Turiu omeny didžiulius įsiskolinimus Lietuvos partneriams.

3. KS ir LT bendradarbiavimas įvairių tarptautinių organizacijų bei iniciatyvų rėmuose

Kalbant apie Kaliningrado srities įsitraukimą į tarptautinį bendradarbiavimą būtina pabrėžti, jog šie procesai yra ypač svarbūs pačiai Kaliningrado raidai bei ekonominiam išsivystymui. Turiu omeny, jog jau dabar po ES plėtros, Rusija ir jos eksklavinė dalis , yra vienintelė Baltijos jūros regione ne ES narė, beje, kaip ir vienintelė valstybė nepriklausanti Pasaulinei prekybos organizacijai. Todėl, drįstu teigti, jog ES kartu su Lietuva bei Rusija priešakyje privalo stipriai “padirbėti” Kaliningrado srities įtraukimo į platesnį bendradarbiavimą klausimu, apimant įvairias sritis: ekonomiką, sveikatos apsaugą, energetiką, aplinkosaugą, verslą, bei žmogiškųjų procesų plėtrą. Tam tinka iki šiol veikiantys bendradarbiavimo formatai, kuriuose dalyvauja Europos taryba ar Europos komisija,. Iš jų minėtini Šiaurės matmens iniciatyva (ŠMI) bei BJVT.

Vienas pagrindinių uždavinių susijusių su daugiašaliu bendradarbiavimu, Lietuvos užsienio politikos vykdytojai įvardina KS įtraukimą į įvairius BJVT inicijuojamus projektus, kurie skatina ekonominę- socialinę KS raidą.

Dažnai tenka susidurti su tokia situacija, jog problemos sprendimo įvardinimas dar nereiškia jo įgyvendinimą. Kaliningrado srities atžvilgiu BJVT-oje tai nepasitvirtina. Turiu omeny, jog BJVT su LT priešakyje sprendžia pagrindines problemas, t.y. suteikia ekonominę ir technologinę paramą, bendradarbiavimą energetikos, transporto, komunikacijų, sveikatos apsaugos, mokslo, kultūros, turizmo bei aplinkosaugos srityse, kiek tai liečia Baltijos jūros regioną bei Kaliningrado sritį.

Minint vadinamąją “Šiaurės dimensiją”, reikia pabrėžti, kad ES plėtra į rytus bei šio formato siūlomi projektai turėtų padėti išvengti Kaliningrado srities politinės bei ekonominės izoliacijos. TTiksliau neturėtų jos paversti “dviguba periferija” arba “Juodąja Europos skyle”, ko pasekoje galima būtų tikėtis įvairių konfliktų. Taigi todėl Šiaurės dimensijos iniciatyvos įgyvendinimas naudojant tokius instrumentus, kaip ES – Rusijos partnerystės ir bendradarbiavimo sutartį, ES bendrąją strategiją dėl Rusijos ir Asocijuotos narystės sutartį su kandidatėmis (šiandien jau narėmis) manau padės išvengti šių problemų. Juo labiau, kad čia iniciatyvas rodo ne tik ES, bet Lietuva bei Rusija taipogi. Be abejo, čia svarbu ne tik iniciatyvos rodymas, bet ir prioritetų nustatymas, t.y. čia pageidautina, kad iniciatyvos bei projektai būtų priimtini visoms suinteresuotoms šalims.

Vieną tokių pavyzdžių manau galima būtų paminėti ir Nidos iniciatyvą, kur 2000m. vasario mėnesį susitiko Rusijos federacijos bei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrai. Čia buvo aptarti regioninio bendradarbiavimo pagrindiniai klausimai bei bendros idėjos liečiančios specifinius Šiaurės dimensijos projektus. Čia taipogi buvo paminėta vedamo dialogo svarba ir bendrų projektų įgyvendinimas tarp Lietuvos regionų bei Kaliningrado srities administracijos, kur buvo sutarta tobulinti kaimyninius santykius bei didinti įtaką įtvirtinant stabilumą.

Išvados

Šiame darbe buvo nagrinėjami Kaliningrado srities klausimas Lietuvos – Rusijos santykiuose. Darbo eigoje buvo bandoma parodyti, kaip buvo ir yra vedamas Kaliningrado ir Lietuvos dialogas dvišalių ir daugiašalių santykių lygmenyje pagrinde remiantis prof. dr. Gedimino Vitkaus, dr. Janinos Šleivytės bei doc. V. Sirutavičiaus sstraipsniais.

Čia aptarti klausimai ir problemos leidžia daryti sekančias išvadas:

· Pirma, jog dar prieš dešimtmetį buvę nestabilūs Rusijos ir Lietuvos santykiai šiandien įgavo teigiamą pobūdį. Žvelgiant į užsienio politikos gaires bei sutartis pasirašytas tarp šių dviejų savarankiškų valstybių, gana drąsiai galima teigti, jog užsienio politikos dialogas krypsta teigiama linkme.

· Antra, Lietuvos politika Kaliningrado srities atžvilgiu kaimyninių valstybių ir pačios Rusijos federacijos vertinama pozityviai.

· Bendradarbiavimas tarp Kaliningrado ir Lietuvos vystomas dvišalių ir daugiašalių santykių lygmenyje;

· Bendradarbiavimas daugiašaliame santykių lygmenyje vyksta per tokias tarptautines organizacijas ir iniciatyvas kaip BJVT, ES bei Šiaurės dimensija.

· Dvišalių politinių santykių vystymas pasireiškia per tiesioginį – Maskvos ir Vilniaus, bei netiesioginį – Kaliningrado ir Vilniaus – lygmenis.

Literatūros sąrašas:

· Vitkus G., „Lietuvos ir Rusijos santykiai 1990-1996″,Politologija 1997, Nr.1, P.82-94.

· Kretinin G., „The Russian-Lithuanian Relationship: The regional aspect“, in Lithuanian Foreign Policy review, 2000/2, P.50-61, 94-95.

· Šleivyte J., „The Rusian Factor of the present Security Policy of Lithuania“, On the basis of MSc in global security dissertation, Vilnius: Ministry of National Defence of Lithuania, Updated in 2002, p. 50-61, 94-95.

· Sirutavičius V., I.Stanyte-Toločkiene, „Rusijos federacijos Kaliningrado srities strategine reiksmė“, Lietuvos metine strateginė apžvalga 2002, Vilnius p.171-200.

· Sirutavičius V., “Lietuva ir Kaliningrado sritis: santykių raida ir perspektyvos”, Vilnius, p.52-56.

· Ušackas V. „Lithuania and Russia: Knowing the Past, Building Genuine Partnership

for the Future“, Lithuanian Foreign Policy review, 2000/2 (6), htttp://www.urm.lt/lfpr

· Yurii Matochkin “The Kaliningrad Region – 2000”, in Lithuanian Foreign Policy review, 2000/2 (6), htttp://www.urm.lt/lfpr

· “Nida joint statement“,in Lithuanian Foreign Policy review, 2000/2 (6), htttp://www.urm.lt/lfpr

· Nikitin V., “Kaliningrad Chance:Realisation of the Pilot Region Concept”, in Lithuanian Foreign Policy review, 2000/2 (6), htttp://www.urm.lt/lfpr