Kas yra Europos sąjunga?

Kas yra Europos Sąjunga?

Europos Sąjunga – tai Europos valstybių asociacija, siekianti platesnės ir gilesnės ekonominės bei politinės joje dalyvaujančių šalių integracijos.

Europos Sąjunga

Šiandien Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje tarptautinė organizacija, apimanti 3.9 mln. kv. kilometrų, vienijanti 25 valstybes ir 455 milijonus gyventojų. Tai valstybių asociacija, siekianti glaudesnės ekonominės ir politinės integracijos vardan savo piliečių gerbūvio užtikrinimo, taikos ir stabilumo Europoje.

Europos Sąjunga – tai didžiausias pasaulyje prekybos blokas. Europos Sąjunga:

siekia Vieningos Rinkos sukūrimo, kurios viduje panaikinti visi apribojimai laisvam prekių, asmenų, ppaslaugų ir kapitalo judėjimui;

vykdo bendrą prekybos politiką, numatančią prekybą su trečiosiomis šalimis;

vykdo bendrą politiką tokiose srityse, kaip: žemės ūkis, transportas, energetika, aplinkos apsauga ir kita;

kuria ekonominę ir pinigų sąjungą, numatančią vieną visai Europos Sąjungai piniginį vienetą eurą.

Tikslai

Pagrindinis Europos Sąjungos tikslas yra sukurti kuo „glaudesnę Europos tautų sąjungą, kurioje sprendimai yra priimami kuo arčiau piliečio“ (Europos Sąjungos sutartis).

Kiti ES tikslai:

skatinti subalansuotą ekonominę ir socialinę pažangą, sukuriant teritoriją be vidinių sienų, stiprinant socialinę ir ekonominę sanglaudą, įsteigiant eekonominę ir valiutų sąjungą su vieninga valiuta;

ginti jos interesus tarptautinėje arenoje, ypač įgyvendinant bendrą užsienio ir saugumo politiką, įskaitant bendros gynybos politikos plėtojimą, vedantį į bendrą gynybą;

stiprinti jos valstybių narių piliečių teisių ir interesų apsaugą, įvedant ES pilietybę; <

plėtoti glaudų bendradarbiavimą teisėsaugos ir vidaus reikalų srityse;

pilnai laikytis acquis communautaire (ES teisės sistema) ir jos papildymų.

Principai

Pagrindiniai ES principai yra šie:

ekonominio pagrindo principas, kuris didina abipusę priklausomybę ir solidarumą;

įstatymų viršenybės principas, pasireiškiantis privalomomis sutartimis, kurios aiškiai nustato Sąjungos institucijų uždavinius, jų kompetencijos ribas; ginčus reguliuoja Teisingumo Teismas;

demokratinio sprendimų priėmimo principas, kurį apibūdina kompromisai ir bendri susitarimai.

Ypatumai

Europos Sąjunga nuo kitų tarptautinių organizacijų skiriasi:

ES teisės dominavimas prieš nacionalinę teisę. ES valstybės narės paklūsta ES privalomoms sutartims bei teisės aktams.

Institucinės sąrangos unikalumas. Unikalumą apsprendžia tai, kad ES valstybės narės perleidžia dalį savo suvereniteto nepriklausomoms institucijoms, kurios atstovauja ne kurios nors valstybės interesus, o bendrus, nacionalinius visos ES interesus.

Subsidiarumo principas. Visi sprendimai Europos Sąjungoje priimami laikantis principo, tteigiančio, kad sprendimai turi būti priimami tuo lygmeniu, kuriame jie yra efektyviausi. Jeigu sprendimą gali priimti žemesni valdžios lygmenys, vadinasi nėra reikalo jį patikėti aukštesniam lygmeniui.

Subsidiarumas

Subsidiarumas ( anglų klb.subsidiarity) sprendimų priėmimo principas, nustatantis, kad sprendimai turi būti priimami tuo lygmeniu, kuriuo jie yra veiksmingiausi. Ši principą į Europos Bendrijos steigimo sutartį įtraukė Mastrichto sutartis. Subsidiariumo principas ES taikomas tikslinant valstybių narių ir Europos Bendrijos kompetenciją. Šis principas išlieka daugiau retorine, o ne realia priemone sprendžiant kompetencijų ppasidalijimo Bendrijoje klausimą

Įvairovė ir pagarba kultūriniam savitumui. Europos Sąjungą sudaro 25 skirtingų kultūrų valstybės, kurių gyventojai kalba skirtingomis kalbomis, išpažįsta savo religiją, turi specifinius nacionalinius ir kultūrinius tautos bruožus. Europos Sąjunga sudaro sąlygas šių kultūrų ir kalbų palaikymui ir skatinimui. Kiekvienas ES oficialus dokumentas yra verčiamas į dvidešimt oficialių ES kalbų.

Rūpinimasis žmogumi. Visa Europos Sąjungos politika iš esmės yra orientuota į ES valstybių narių bei jų piliečių gerbūvio užtikrinimą. Žmogus, jo rūpesčiai ir interesai- svarbiausi ES siekiai. ES suformavo tvirtą socialinę politiką, orientuotą į paprastų žmonių interesų gynimą.

Ekonominė, politinė, socialinė sanglauda. Europos Sąjungos politika orientuota į siekį sumažinti atskirų Europos Sąjungos valstybių ir regionų ekonominio bei socialinio išsivystymo lygio skirtumus. Ekonomiškai silpni regionai remiami finansiškai siekiant vystyti jų ekonominį pajėgumą. Europos Sąjunga sanglaudą skatina per įvairius struktūrinius fondus, Europos investicijų fondą ir kitas finansų įstaigas.

Teisės aktai

Europos Sąjungos teisės aktus sudaro reglamentai, direktyvos, sprendimai ir rekomendacijos bei išvados. Konkrečią dokumento formą pasirenka jį priimanti institucija.

Reglamentas. Reglamentas yra privalomas visa apimtimi ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Jis įsigalioja visoje Europos Sąjungoje iškarto po to, kai yra paskelbiamas Europos Bendrijų „Oficialiajame leidinyje“ arba nuo reglamente nurodytos datos, yra privalomas be išimties visiems Europos Sąjungos teisės subjektams ir nepalieka jo įįgyvendinimo priemonių pasirinkimo laisvės.

Direktyva. Direktyva suformuluoja uždavinius ir tikslus, kurie yra privalomi visoms ES valstybėms narėms, tačiau sprendimą dėl jų taikymo nacionaliniu lygiu priima pačios valstybės narės. Direktyvos taikomos derinti, koordinuoti tiems nacionaliniams įstatymams, kurių įvairovė ar netolygumai trukdo veikti bendrajai rinkai.

Sprendimas. Sprendimas priimamas konkrečiam klausimui spręsti ir nėra privalomas visuotinai visais atžvilgiais. Jis privalomas tiktai tiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kuriems jis yra skirtas, pvz.: vienai kuriai nors valstybei narei, konkrečiai verslo šakai ar netgi atskiriems asmenims.

Rekomendacija ir išvada. Rekomendacija ir išvada nėra teisiškai privalomi Europos Sąjungos teisės aktai. Jomis paprasčiausiai išreiškiama institucijų pozicija tam tikru klausimu, siūlomi tam tikri veiksmai ir elgesys, įvairių politikos sričių derinimas, koordinavimas. Rekomendacijos ir išvados gali būti skirtos tiek fiziniams ir juridiniams asmenims, tiek valstybėm narėms.

Europos Sąjunga

ES istorijos pradžia sietina su trimis Europos Bendrijomis: 1951 m. Paryžiuje įsteigta Europos anglių ir plieno bendrija, 1957 m. Romoje įsteigtos Europos atominės energetikos bendrija ir Europos ekonominė bendrija. 1967 m. liepos 1 d. visoms trims bendrijoms įsteigus bendras institucijas, imtas taikyti „Europos Bendrijų“, arba „Europos Bendrija“, terminas.

„Europos Sąjungos“ terminas oficialiai imtas taikyti nuo 1993 m. 1992 m. vasario 7 d. pasirašius Mastrichto sutartį (sutartis įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d.) iki tol vartojamas „Europos Bendrijos“ tterminas buvo pakeistas „Europos Sąjungos“ terminu. Pagal Mastrichto sutartį, Europos Sąjungą sudaro trys sudedamosios dalys (ramsčiai): Europos Bendrijos (Europos anglių ir plieno bendrija, Europos ekonominė bendrija ir Europos atominės energetikos bendrija (Euratomas), bendroji užsienio ir saugumo politika, bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse.

Svarbiausios sutartys

Svarbiausios Europos Sąjungos sutartys yra Romos sutartis, Suvestinis Europos aktas, Europos Sąjungos (Mastrichto) sutartis, Amsterdamo sutartis. Šios sutartys tapo pagrindinėmis Europos Sąjungos kūrimosi, persitvarkymo gairėmis, jos laikomos pagrindiniu teisiniu pagrindu, kuriuo remiantis Europos Sąjunga ir jos valstybės narės bendradarbiauja.

Romos sutartis – 1957 m. kovo 25 d. Romoje pasirašyta sutartis, kuria buvo įsteigta Europos ekonominė bendrija.

Suvestinis Europos aktas – 1986 m. vasario 17 d. Liuksemburge pasirašyta ( įsigaliojo 1987 m. liepos 1 d.) sutartis, peržiūrėjusi ir padariusi pakitimus Europos Bendrijų steigimo sutartyse.

Europos Sąjungos (Mastrichto) sutartis – 1992 m. vasario 7 d. Mastrichte pasirašyta (įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d.) sutartis, kuria įsteigta Europos Sąjunga.

Amsterdamo sutartis – 1997 spalio 2 d. Amsterdame pasirašyta sutartis, padariusi tam tikras Europos Sąjungos sutarties, Europos Bendrijų steigimo sutarties ir kai kurių su jomis susijusių aktų pataisas.

Konstitucinė sutartis buvo parengta Konvento dėl Europos ateities (2002 rugpjūtis- 2003 birželis), o 2004. birželio mėn. Europos Sąjungos Vadovų Taryba ją priėmė. Kad sutartis įsigaliotų, kiekviena ES valstybė

narė turės ją ratifikuoti. Kai kuriose ES šalyse dėl Konstitucinės sutarties numatoma rengti referendumus. Lietuvoje referedumo rengti neketinama. Numatoma, kad sutartis įsigalios 2009 m.

Valstybės narės ir kandidatės

Europos Sąjungą sudaro 25 valstybės narės: Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Didžioji Britanija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija.

Bulgarija ir Rumunija yra šalys kandidatės. Numatoma jų narystės pradžia – 2007 m. sausio 1 d.

2004 gegužės mėn. Europos Komisija rekomendavo EEuropos Sąjungos vadovų Tarybai pradėti su Kroatija narystės derybas.

Taryba sprendimą dėl derybų su Kroatija pradžios priims 2004 m. gruodžio mėn.

Ar Turkija įgis kandidatės statusą, taip numatoma apsispręsti 2004 m. gruodžio mėn. įvyksiančioje Europos Sąjungos vadovų Taryboje.

Kas yra ES valstybės narės?

ES Valstybės narės – tai valstybės, pasirašiusios Europos bendrijų steigimo ir Europos Sąjungos sutartis, o tos, kurios nebuvo tarp šalių- steigėjų (taigi, ir Lietuva) pasirašiusios Stojimo sutartį ir tuo pačiu prisijungusios prie visų ankstesnių sutarčių.

Institucijos

Europos Sąjungą sudaro ppenkios pagrindinės institucijos- Europos Sąjungos Taryba (Taryba), Europos Komisija (Komisija), Europos Parlamentas, Teisingumo Teismas ir Audito Rūmai.

Kitos ES institucijos: Europos viršūnių taryba, Europos centrinis bankas, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, Europos investicijų bankas, Pirmosios instancijos teismas, Ombudsmenas.

Kalbos

ES institucijų veikloje vvartojama 20 kalbų: anglų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių. Šios kalbos laikomos oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis. Visi ES dokumentai bei susitikimai yra verčiami į 20 oficialių kalbų.

Piliečių teisės

ES Valstybių narių piliečiai kartu yra ir ES piliečiai. Tai reiškia, kad ES pilietis gali:

nevaržomai judėti ir apsigyventi bet kurioje ES valstybės narės teritorijoje;

dirbti ir mokytis bet kurioje ES valstybėje narėje;

balsuoti ir kandidatuoti tiek vietiniuose, tiek visos ES mastu rinkimuose toje šalyje, kurioje jis gyvena;

būti ginamas diplomatinių ir konsulinių kiekvienos valstybės narės atstovybių;

dalyvauti Europos Parlamento, išreiškiančio visų ES piliečių interesus, rinkimuose, teikti peticijas.

Simboliai

Vėliava. Vėliavą sudaro melsvas (melsvo dangaus) fonas, kuriame pavaizduotos dvylika žvaigždžių, išsidėsčiusių aapskritimo forma. Žvaigždės simbolizuoja Europos gyventojų vienybę. Žvaigždžių skaičius yra nekintamas. ES vėliava oficialiai buvo patvirtinta 1986 metais.

Himnas. Europos Sąjungos himnas – 1972 metais Tarybos patvirtinti trys Liudviko van Bethoveno Devintosios simfonijos finalo aranžuotės fortepijonui, pučiamųjų orkestrui ir simfoniniam orkestrui. Aranžuotės autorius- Herbertas fon Karajanas. Žodžiai- Frydricho Šilerio „Odė džiaugsmui“.

Europos diena. Europos diena – gegužės 9-oji.

Pasas. Europos Sąjungoje nėra centralizuotos pasų sistemos. ES valstybių piliečiai naudojasi nacionaliniais pasais. Tačiau nuo 1985 metų Europos pasas pradėtas išdavinėti visose ES valstybėse, ppalaipsniui keičiant senuosius pasus. Pasų išdavimas ir toliau priklauso valstybių narių kompetencijai. Europos pasas yra vienodo formato, puskiečiu tamsiai raudonu viršeliu, ant kurio pasą išdavusios valstybės narės nacionaline kalba užrašyta „Europos Bendrija“, tos valstybės pavadinimas ir įspaustas jos herbas.

Sprendimų priėmimas

Sprendimų priėmimas Europos Sąjungoje yra kompleksiškas dalykas, priklausantis nuo ES institucijų tarpusavio sąveikos, valstybių interesų bei skirtingų politikos sričių. Priskaičiuojama 20-30 įvairaus pobūdžio ir paskirties sprendimų priėmimo procedūrų.

Šiuo metu egzistuoja keturios pagrindinės įstatyminės procedūros: konsultacijos, bendradarbiavimas, bendri sprendimai ir pritarimas.

Konsultacijos. Pagal konsultacijos procedūrą teisės akto leidybą inicijuoja Komisija, kuri teikia teisės akto projektą Tarybai. Taryba, gavusi Europos Parlamento (retais atvejais – Ekonominių ir socialinių reikalų komiteto (ESRK) bei Regionų komiteto (RK) nuomonę, svarsto teisės projektą ir vienbalsiai arba kvalifikuota balsų dauguma priima sprendimą. Iki 1987 metų Suvestinio Europos akto visi teisės aktai buvo priiminėjami remiantis konsultaciniu būdu.

Bendradarbiavimo procedūra. Bendradarbiavimo procedūra yra žingsnis link gilesnės integracijos, Europos Parlamento galių išplėtimo bei konsultacinės procedūros išplėtimo. Pagal bendradarbiavimo procedūrą Europos Parlamentas gavo teisę antrą kartą dalyvauti teisės aktų ruošimo procedūroje. Šį sykį Europos Parlamentas ne tik teikia siūlymus (pirmas teisės akto svarstymas), bet ir turi teisę pritarti, taisyti arba atmesti Tarybos parengtą bendrą poziciją. Tačiau ir bendradarbiavimo procedūroje lemiamas žodis priklauso Tarybai, kkuri gali neatsižvelgti į Europos Parlamento siūlymus ir priimti teisės aktą vienbalsiai (kvalifikuotas balsavimas negalioja). Bendradarbiavimo procedūrą įdiegė 1987 m. Suvestinis Europos aktas.

Bendro sprendimo procedūra. Bendro sprendimo procedūra atsirado po 1993 metų įsigaliojus Europos Sąjungos (Mastrichto) sutarčiai. Ši procedūra numato teisės akto priėmimą dviejų institucijų – Europos Parlamento ir Tarybos- vardu. Iki tol visus sprendimus priimdavo Taryba. Remiantis bendro sprendimo procedūra, Europos Parlamentas gavo teisę trečią kartą dalyvauti teisės akto svarstyme. Tarybai neatsižvelgus į po antrojo svarstymo pareikštą Europos Parlamento nuomonę bendros pozicijos atžvilgiu, Europos Parlamentas turi teisę balsų dauguma vetuoti Tarybos priimtą sprendimą. Kad būtų išvengta konflikto ir surastas abipusiai priimtinas sprendimo variantas, kartais sudaromas specialusis taikinimo komitetas, kuriame yra vienodai Tarybos ir Europos Parlamento atstovų.

Pritarimo procedūra. Pritarimo procedūra taikoma priimant svarbius tarptautinius sprendimus (pvz., naujų valstybių stojimas, Europos centrinio banko užduotys ir įgaliojimai ir pan.). Pagal šią procedūrą Europos Parlamentas tvirtina arba atmeta jam pateiktą teisės akto leidybos pasiūlymą, tačiau neturi teisės jo taisyti.

Šiuo metu taikomos visos keturios teisės aktų priėmimo procedūros, tačiau 1997 metų pasirašius Amsterdamo sutartį numatyta atsisakyti bendradarbiavimo procedūros ir vietoje jos taikyti supaprastintą bendro sprendimo procedūrą.

Teisės aktai

Europos Sąjungos teisės aktus sudaro reglamentai, direktyvos, sprendimai ir rekomendacijos bei išvados. Konkrečią dokumento formą pasirenka jį priimanti iinstitucija.

Biudžeto sudarymas

Europos Sąjunga turi savo biudžetą, kurio lėšomis finansuojama visa ES veikla. Biudžetas yra bendras visoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybėms narėms, o jo lėšos skiriamas bendriems ES tikslams bei interesams pasiekti.

2003 m.

ES biudžetas sudarė 92,5 mlrd. eurų, 2004 m. preliminariais skaičiavimais 25 narių Europos Sąjungos biudžetas sudarys apie 99,7 mlrd. eurų.

Europos Sąjungos biudžetas sudaromas remiantis keturiais finansavimo šaltiniais: muito mokesčiais už prekes, įvežamas į Europos Sąjungos teritoriją; rinkliavos už importuojamą žemės ūkio produkciją; dalis visose valstybėse narėse iš pridėtinės vertės mokesčio gautų įplaukų (42 % visų išteklių); dalis valstybių narių bendro nacionalinio produkto įnašų (40 % visų biudžeto lėšų).

Tikslius muitų dydžius nustato prekybos sutartys su trečiosiomis šalimis; pridėtinės vertės mmokesčių ir bendro nacionalinio produkto dalys nustatomos kasmet; PVM dalis paprastai nesiekia 1 proc., o įnašai nuo bendro nacionalinio produkto kiekvienai valstybei narei – apie 0,5 %.

Biudžeto paskirstymas

Didžiąją ES biudžeto išlaidų dalį sudaro lėšos, skiriamos bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP). Kasmet ši dalis mažėja (1988 metais siekė 65 %, o 1999 metais – jau tik 43 %).

Kita didelė Europos Sąjungos biudžeto dalis yra skirta ekonominei ir socialinei sanglaudai įgyvendinti. Jai skiriama apie trečdalį viso ES biudžeto dalies. Kasmet ši ddalis didėja (1988 metais siekė 18 %, o 1999 metais- 37 %). Toks ryškus bendrai žemės ūkio politikai skiriamų lėšų mažinimas ir atitinkamas lėšų išaugimas regioniniams ir struktūriniams fondams atspindi dabartinius Europos Sąjungos prioritetus- mažinti nedarbą bei regionų netolygų vystymąsi.

Nemažą ddalį savo biudžeto Europos Sąjunga išleidžia moksliniams tyrimams ir technologijų plėtojimui. Tai yra vienas iš ES politinių prioritetų. Lėšos šiai veiklai vystyti siekia apie 7,5 %.

dalis biudžeto lėšų taip pat skiriama humanitarinei pagalbai trečiojo pasaulio šalims.

Biudžeto tvirtinimas ir kontrolė

ES biudžeto svarstymas ir tvirtinimas trunka beveik metus. Biudžeto projektą parengia Europos Komisija, prieš tai gavusi kitų ES institucijų pasiūlymus dėl savo finansinių poreikių. Vėliau projektas pateikiamas Europos Tarybai ir Europos Parlamentui. Europos Taryba tvirtina projektą kaip preliminarų ir pateikia jį Europos Parlamentui, kuris daro pataisas ir galiausiai po dar vieno Europos Tarybos pataisyto projekto varianto balsuoja dėl viso biudžeto projekto. Europos Parlamentas turi teisę patvirtinti arba atmesti biudžeto projektą (pirmą kartą biudžeto projektas buvo atmestas 1979 metais).

Biudžeto kontrole užsiima Europos PParlamentas ir Audito Rūmai, kurie atlieka Europos Sąjungos sąskaitų patikrinimus ir kontroliuoja ar lėšos naudojamos efektyviai. Kasmet, lapkričio pradžioje, Audito Rūmai pateikia ataskaitą, kurioje yra analizuojamas ankstesnių metų

Teisės aktai

Europos Sąjungos teisės aktus sudaro reglamentai, direktyvos, sprendimai ir rekomendacijos bei išvados. Konkrečią dokumento formą pasirenka jį priimanti institucija.

Reglamentas. Reglamentas yra privalomas visa apimtimi ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Jis įsigalioja visoje Europos Sąjungoje iškarto po to, kai yra paskelbiamas Europos Bendrijų „Oficialiajame leidinyje“ arba nuo reglamente nurodytos datos, yra pprivalomas be išimties visiems Europos Sąjungos teisės subjektams ir nepalieka jo įgyvendinimo priemonių pasirinkimo laisvės.

Pradeda veikti Lietuvos narystės Europos Sąjungoje informacinė sistema

2004m.Lapkričio mėn. pradeda veikti Lietuvos narystės Europos Sąjungoje informacinė sistema “LINESIS”. Šioje sistemoje kaupiami ir interaktyviai apdorojami duomenys apie Europos Sąjungos teisės aktų rengimą ir įgyvendinimą.

Pasak Vyriausybės kanclerio Antano Zenono Kaminsko, speciali informacinė sistema įdiegta, kad ES dokumentai būtų prieinami atsakingoms institucijoms ir jos operatyviai galėtų rengti Lietuvos Respublikos pozicijas. “LINESIS” sukūrimas reiškia kokybiškai naują informacijos apdorojimo lygmenį &– dokumentai gaunami ir su jais dirbama elektroninėse laikmenose.

Žinoma, pasak kanclerio, dokumentus tvarkyti ir rengti buvo galima ir “tradiciniais” būdais, kai jie gaunami popieriuje, raštinės darbuotojai juos kopijuoja, paskirsto, vėliau pasiūlymai, atmintinės paštu ar faksu keliauja iš vienos įstaigos į kitą. Tačiau toks būdas pareikalautų gerokai daugiau aptarnaujančio personalo ir laiko.

Valstybės tarnautojai “LINESIS” sistemoje šiuo metu rengia Lietuvos Respublikos pozicijas klausimais, kurie svarstomi Europos Sąjungos Tarybos darbo grupėse ir Nuolatinių atstovų komitete. Sistemos vartotojas gali sekti, kaip keičiasi pirminis teisės akto projektas, pateikti ir susipažinti su atitinkamų svarstymų atmintinėmis.

Informacinė sistema “LINESIS” užtikrina, kad iš Europos Sąjungos Tarybos Generalinio direktorato gaunami dokumentai (apie 500 per savaitę) atitinkamas Lietuvos valstybės įstaigas ir jose dirbančius pareigūnus pasiektų operatyviai ir būtų tinkamai suklasifikuoti, o Lietuvos Respublikos pozicijos Europos Sąjungos institucijose nagrinėjamais klausimais būtų rengiamos tarpusavyje konsultuojantis bei laiku pasiektų Vyriausybę ir Lietuvos nuolatinę atstovybę Briuselyje.

“LINESIS” sistemoje taip pat kaupiama informacija apie jau priimtus ES teisės aktus ir jų įgyvendinimą Lietuvoje.

Šia sistema naudosis apie 500 valstybės tarnautojų įvairiose ministerijose ir kitose valstybės institucijose. Numatoma, kad “LINESIS” sistema, kiek tai nepažeidžia derybų konfidencialumo, galės naudotis ir socialiniai ekonominiai partneriai.

Manoma, kad sukurta informacinė sistema savo mastais yra unikali tarp ES valstybių narių. Planuojama, kkad panaši sistema bus sukurta ir Lietuvoje priimamiems teisės aktams.

Sistemą, Vyriausybės kanceliarijos užsakymu, sukūrė UAB “Iterija”.

04-10-15 BALTIJOS TYRIMAI: Lietuvos stojimo į ES vertinimas

________________________________________

Vilnius, spalio 8 d. (ELTA). Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugsėjo mėnesį atliktos apklausos duomenimis, trys ketvirtadaliai – 76 proc. – Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 metų mano, kad Lietuvai buvo naudingas įstojimas į Europos Sąjungą (ES). Kiek daugiau nei dešimtadalis – 13 proc. – mano, kad Lietuvai narystė ES nenaudinga. Kas dešimtas apklaustasis neturėjo aiškios nuomonės šiuo klausimu.

Didžiausią naudą šaliai įstojus į ES mato jaunesni nei 30 metų gyventojai – 87 proc. jų mano, kad toks žingsnis buvo naudingas ir tik 6 proc. – kad nenaudingas.

Nuomonę, jog įstojimas į ES buvo naudingas, labiau palaiko didmiesčių gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, dešiniųjų politinių pažiūrų bei tie, kurių šeimos pajamos per mėnesį yra didesnės nei vidutinės – per 1000 litų.

Nors ir kitos apklaustųjų grupės labiau pritaria, kad įstojimas į šią organizaciją naudingas šaliai, galima išskirti kelias demografines ir socialines gyventojų grupes, kurios mažiau už kitas su tuo sutinka. Trečdalis – 31 proc.- kitų tautybių gyventojų mano, kad įstojimas buvo nenaudingas Lietuvai. Tarp tokių daugiausia lenkų tautybės gyventojų – 37 proc.

Panašios nuomonės yra ir nemaža dalis pensininkų – 20 proc. ir bedarbių – 20 proc.

Kas antras, t. y. 50 proc., apklausos dalyvių mano, kad įstojimas į ES buvo naudingas jiems asmeniškai. Kas penktas – 21 proc. – kol kas dar nepajuto jokios asmeninės naudos. Nemaža dalis – 29 proc. – apklaustųjų neatsakė į šį klausimą.

Pajutę asmeninę naudą Lietuvai įstojus į ES kiek dažniau minėjo vyrai – 55 proc., jaunimas nuo 15 iki 29 metų – 67 proc., didmiesčių ggyventojai – 59 proc. Asmenine nauda žavėjosi ir respondentai, kurių šeimos pajamos didžiausios – daugiau kaip 1600 litų per mėnesį. 68 proc. jų nurodė, kad šalies narystė ES jiems naudinga. Panašiai atsakė ir respondentai su aukštuoju išsilavinimu – 61 proc. jų matė asmeninę naudą narystėje ES. Tarp atskirų socialinių gyventojų grupių išskiria studentai ir moksleiviai. 71 proc. jų pažymėjo asmeninį naudingumą.

Mažiau už kitus asmeninę naudą dėl Lietuvos įstojimo į ES pajuto vyresni nei 50 metų gyventojai. 28 proc. jų mmano, kad jiems tai buvo nenaudinga. Panašios nuomonės laikėsi ir respondentai su mažiausiomis šeimos pajamomis, t. y. 30 proc. tų, kurių šeimos pajamos per mėnesį mažesnės nei 600 litų.

Kad stojimas į ES buvo labiau nenaudingas asmeniškai nei naudingas mano 333 proc. apklaustų pensininkų bei 43 proc. lenkų tautybės piliečių.

Apklausa vyko 2004 m. rugsėjo 15-21 d. Apklausta 1000 Lietuvos gyventojų, nuo 15 iki 74 metų, 100 Lietuvos vietovių. Apklaustųjų sudėtis atitinka 15-74 metų Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 15–74 metų Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.

KL.: .: „KAIP JŪS VERTINATE, AR LIETUVAI BUVO NAUDINGAS ĮSTOJIMAS Į EUROPOS SĄJUNGĄ?“

KL.: .: „O AR JUMS ASMENIŠKAI BUVO NAUDINGAS ĮSTOJIMAS Į EUROPOS SĄJUNGĄ?“

Naudingas Lietuvai

(proc.) Naudingas asmeniškai

(proc.)

Labai naudingas 14 6

Greičiau naudingas 62 44

Greičiau nenaudingas 11 17

Labai nenaudingas 2 4

Nežino, neatsakė 11 29

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir vviešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir “Baltijos tyrimus” būtina.

Europos Sąjungos valstybės:

Airija

Austrija

Belgija

Čekija

Danija

Didžioji Britanija

Estija

Graikija

Ispanija

Italija

Kipras

Latvija

Lenkija,

Lietuva

Liuksemburgas

Malta

Nyderlandai

Portugalija

Prancūzija,

Slovakija

Slovėnija

Suomija

Švedija

Vengrija

Vokietija.

Šalys kandidatės (2007m. numatoma narystė sausio 1d.)

26.Bulgarija

27. Rumunija

28. Sprendimas dėl Kroatijos

29. Ar Turkija įgis kandidatės statusą?

30. Europos Sąjungos plėtra.

Atsakymuose į klausimus pateikite informaciją apie Europos Sąjungos pplėtrą, valstybių ekonomiką, politiką, bendradarbiavimą, stojimo į Europos Sąjungą ypatumus