kelias į valdžią

I. KELIAS Į VALDŽIĄ

1. Vytauto Landsbergio biografija:

Apie Vytautą Landsbergį gimė ir augo Kaune. Tėvai: Vytautas Landsbergis ir Ona Jablonskytė-Landsbergienė, vertėsi profesine architekto ir akių gydytojos praktika. 1932 m., prieš pat jam gimstant, tėvai pasistatė nuosavą namą Donelaičio gatvėje. Nuo šešerių metų prisimena Kačerginę, kur tėvai turėjovasarnamį.Čia ir dabar vienintelė „šveicarija“-sako Vytautas Landsbergis . Gimnaziją baigė Kaune, o muzikos mokslus – Vilniuje. Čia 38-erius metus dirbo muzikos pedagoginį darbą ir parašė knygų, tapo paskaitininku, mokslininku, visuomenininku, Konservatorijos profesoriumi. Daugiausia tyrinėjo M.K.Čiurlionio kkūrybą. Nuo Lietuvos atgimimo ir Sąjūdžio laikų dalyvavo jau atviroje politinėje veikloje – taikingame pasipriešinime sovietų režimui. Visur padėjo žmona Gražina. 1990 m. Sąjūdžiui laimėjus rinkimus į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą, buvo išrinktas jos Pirmininku, tapo atkurtos valstybės vadovu. Jam vadovaujant Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai, valstybė ištvėrė SSRS spaudimą ir terorą, buvo padėti laisvos demokratinės valstybės pagrindai, pasiektas tarptautinis pripažinimas, buvo susitarta dėl greito Rusijos kariuomenės išvedimo, valstybė išėjo ir iš rublio zonos.

Po 1992 m. rudens rinkimų tęsė valstybės darbą Seimo oopozicijoje, gynė Lietuvos reikalus Europos Taryboje ir kitur. Turi tris vaikus ir aštuonis anūkus. Pomėgiai – literatūra, šachmatai, grybavimas. Moka anglų, lenkų, rusų kalbas. Tai būtų labai trumpai apie V. Landsbergį, kadangi, manau, į smulkius biografinius faktus veltis nereikėtų, nes nne tai yra šios temos, kertinis akmuo.

2. Rolando Pakso biografija:

Rolandas Paksas gimė 1956 m. birželio 10 d. Telšiuose. Tėvai Elena ir Feliksas Paksai ir dabar gyvena šiame mieste. Rolandas – jų vienturtis sūnus. 1974 m. baigęs Žemaitės vidurinę mokyklą, jis išvyko į Vilnių. 1979 m. baigė Vilniaus inžinerinės statybos institutą (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas) ir įgijo pramoninės ir civilinės statybos inžinieriaus diplomą. 1984 m. baigė Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) Civilinės aviacijos akademiją, įgydamas inžinieriaus lakūno diplomą. R.Paksas tapo profesionaliu sportininku.

Buvusios Sovietų Sąjungos akrobatinio skraidymo komandos narys, Lietuvos aukštojo pilotažo komandos narys. Daugkartinis Lietuvos akrobatinio skraidymo čempionas, tarptautinių lėktuvų sporto varžybų nugalėtojas. Būdamas sportininku, R.Paksas treniravo lakūnus. Vėliau jis tapo Vilniaus S.Dariaus ir S.Girėno aeroklubo direktoriumi, savanoriškos kkrašto apsaugos tarnybos vadu. 1992-1997 m. vadovavo statybų bendrovei „Restako“. 1997 m. R.Paksas buvo išrinktas į Vilniaus miesto tarybą ir 1999 m. tapo Vilniaus miesto meru. Tais pačiai metais jis tapo Lietuvos Respublikos devintosios vyriausybės ministru pirmininku. Atsistatydinęs jis dirbo Lietuvos Respublikos Prezidento patarėju, įgaliotuoju atstovu specialiems pavedimams. Jis buvo išrinktas Lietuvos liberalų sąjungos pirmininku. 2000 m. R.Paksas tapo Vilniaus miesto meru. Netrukus jis buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą. Nuo 2000 m. lapkričio iki 2001 m. birželio mėnesio jis vvadovavo vienuoliktajam ministrų kabinetui. Vėliau jis tapo opozicijos lyderiu Seime. 2000 m. kovo mėnesį jis tapo naujai įkurtos Liberalų demokratų partijos pirmininku..

Nuo 1999 m. iki 2002 rugsėjo – Vilniaus klubo prezidentas, vienas iš Vilniaus klubo įkūrėjų. Nuo 2002 m. – Vilniaus klubo garbės prezidentas. Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos narys.

Vedęs, žmona Laima Paksienė – inžinierė ekonomistė. Turi du vaikus. Dukra Inga – Lietuvos teisės universiteto ir Tarptautinės verslo mokyklos studentė. Sūnus Mindaugas – Vilniaus T.Liubertienės vidurinės mokyklos moksleivis.

2003 m. sausio 5 d. Rolandas Paksas buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu.

II. LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMAI

1. Kandidatūros:

1993 metais sausio 25 dienos rinkimų rezultatai buvo tokie: Algirdas Brazauskas apie 60 procentų, o Stasys Lozoraitis apie 38 procentus. Bet , kodėl rinkimuose nelaimėjo Vytautas Landsbergis, o galu gale, kodėl net atsisakė dalyvauti? Savo knygoje V. Landsbergis tai aiškina, kaip komunistų valdžios kaltę. Visų pirma tai, naujai išrinktos daugumos priimtas įstatymas, kurio besiremiant buvo sudaryta Prezidento rinkimų komisija, kuri nebuvo pavaldi vyriausiajai. Antra, tai nežabota šmeižto bei visokiausių melų kampanija nukreipta prieš jį. V. Landsbergis pasirinko, tuo metu, jo galva, protingą žingsnį, parėmė Stasį Lozoraitį. Jis sakė ir tikėjosi, kad apie Lozoraitį nesuspės primeluoti ir prikurstyti neapykantos, tačiau kaip parodė rinkimų rezultatai tai buvę klaidinga. Kita vertus, ppagalvokime ar teisus V. Landsbergis? Manau, ne, nes visų pirma, jau nedalyvavimas rinkimuose yra ryžto ir pasitikėjimo stoka. Antra, viską versti vien tik ant LDDP, kuri tuo metu sudarė daugumą Seime irgi yra neteisinga. Trečia, vargu ar vien šmeištu apie kitą kandidatą galima ji nugalėti per rinkimus. Juk niekas netrukdo ir pačiam V. Landsbergiui kompromituoti rinkiminių priešininkų, o galų gale naudotis labia svariu koziriu , ar tai šūkiu – Aš atvedžiau Jus į nepriklausomybę! Pažiūrėkime į kitą kandidatą į prezidento rinkimus, tai Rolandą Paksą, kuris 2003 metais vykusiuose prezidento rinkimuose, pagal Vyriausiosios Rinkimų komisijos duomenimis nugalėjo po antrojo turo, surinkęs 54,91 procentus, o jo oponentas prezidentas Valdas Adamkus 45,09 procentus, kai pastarasis pirmajame ture turėjo beveik 20 procentų persvarą. Pirma, kuo skyrėsi R. Paksas nuo V. Landsbergio, kad dalyvavo, visų pirma, rinkimuose ir nors pirmajame ture ryškiai pralaimėjo, tačiau priešingai nenuleido rankų ir dar aktyviau, galima sakyti įvairiausiais būdais, siekė laimėti. Kaip pasakė garsus Viduramžių mąstytojas N. Makjevėlis ,,Tikslas, pateisina priemones”. Antra, naudojosi gerai patikrintais rinkimų istorijos metodais, t. y. ieškojo rinkiminio priešininko valdymo silpnybių, pasitelkdamas spaudą ir televiziją. Trečia, labai gerai atskleidė savo politinę veikla, kurioje yra vos nepagrindinė istorija su ,, Mažeikių nafta”, kai tuo tarpu V. Landsbergis tturėdamas tautos ,,vedlio” į nepriklausomybę autoritetą, tuo netinkamai naudojosi. Čia, manau, ir slypi esmė, kad žmogus, kuris išveda tautą į nepriklausomybę, nebūtinai turi ją valdyti arba, kitaip sakant, mokėti nugalėti rinkimuose ir valdyti.

2. Rinkiminės programos

1992 metų pabaigoje vykę prezidento rinkimai, buvo nesėkmingi V. Landsbergiui. Tačiau, kita vertus, nebuvo net jokios apybrėžtos programos. Buvo tik tislai, gairės, kuriomis remtūsi, jei būtų išrinktas. Šios gairės :

o Priešintis, buvusių sovietinių papročių grįžimui.

o Visais politiniais būdais ginti Lietuvos nepriklausomybę.

o Ginti vakarietišką Lietuvos orentaciją.

o Stiprinti tarptautinę padėtį.

Ir galų gale, visi tie teiginiai, vargu ar galėjo būti uždegantys rinkėjus, be to, mūsų tauta tuo metu turėjo 50 metų komunistinį ,,stažą”. Ir staigus posūkis į kitą sistemą tuo metu buvo pavojingas, kai tuo tarpu kitas žmogus aktyviai dalyvavęs politikoje Algirdas Brazauskas, žmonėms siejosi su stabilumu. Be to, prasidėjusi ekonominė krizė, atėmė pagrindinį argumentą, kad demokratija yra geriau, o Rusija priešas iš viso to teigėjo V. Landsbergio. Kai tuo tarpu R. Paksas 2003 metų rinkimuose, aišku, V. Landsbergio ,,rinkimus” ir R. Pakso ,,rinkimus” skyria 10 metų, kai Lietuvos žmonės jau turi patirties ir daugiau informacijos, kas vyksta, kaip vyksta ir kodėl vyksta? Šalia to, jaunoji karta ir jau nebežino, kas yra autoritarinis valdymas, komunistų partija ir taip toliau. Žinoma, jiems

tai gali papasakoti tėvai galima skaityti knygas apie tai, bet praktiškai tai pajusti neįmanoma, nebent įsivaizduoti. Tai gi, ką žadėjo R. Paksas arba ką jo rinkimines programos skelbė. Visų pirma, R. Paksas pradėjo nuo to, ko žmonėms labiausiai reikia ir, ką jie akivaizdžiai mato, kas vyksta Lietuvoje negero. Taigi, R.Pakso 2003 metų Prezidento rinkimų programa:

o Stiprinti normas ir žmogiškąsias vertybes, kovoti su kriminalais.

o Skatinti užsienio investuotojus, suteikti jiems tas pačias teises kaip ir Lietuvos gyventojams.

o Žemės ūkio pertvarkymas.

o Mažinti nedarbo llygį, kurti specialius projektus tuo klausimu jaunimui.

o Talentingą jaunimą skatinti grįžti į Lietuvą.

o Gerinti socialinį saugumą.

o Privalomą mokymą pratęsti iki 18 m. ( buvo iki 16m.)

o Įvertinti specialistų darbą, susigrąžinti užsienyje dirbančius specialistus.

o Skirti daugiau dėmesio Lietuvių kultūros populiarinimui.

o Palaikyti draugiškus santykius su Europa ir Amerika

o Gerinti santykius su Rusija, Gudija ir Ukraina.

Gerai išanalizavus šią programą nelieka jokių abejonių, kad apima visas gyvenimo sritis, kuriose matomi dideli trūkumai. Antra vertus, ši rinkiminė programa yra priešinga V. Landsbergio programai.Ypač paskutiniai ppunktai, kuriuose gręžiamasi į Rusiją, be to, pernelyg didelio dėmesio nėra skiriama Amerikai ir Europai, manau, žodis ,,palaikyti“ dar yra per menkas, tai yra mes dar nesame tokie geri partneriai. Kai tuo tarpu V. Landsbergio programoje, tiesiog bėgama į Vakarus. AAišku, mes negalime atmesti ir to dalyko, kad šiandien mes esame daugiau pažengę į Vakarus.

III. ŠIANDIENINĖ POLITINĖ VEIKLA:

1. Užimamos pareigos

Šią skiltį pasirinkau todėl, kad, manau, yra labai svarbu ką žmogus veikia dabar, kokias užima pareigas, kaip tai pasiekė ir kodėl tokias turi pareigas šiandien. V. Landsbergis šiandien yra Seimo narys, taip pat opozicinės konservatorių partijos ,, Tėvynės sąjunga“ narys. Iš šalies atrodo eilinis Seimo narys, kuris lanko Seimo posėdžius, dalyvauja priimant įstatymus, juos nagrinėja ir atstovauja tai institucijai, kuri turi žemiausius reitingus iš visų valdžių. O tai , manau, yra stiprus minusas, kaip politinio lyderio. Be to, jis atstovauja opozicijai, kurios vos ne pirmutinėje vietoje yra kritikuoti poziciją. Šalia, to ir čia V. Landsbergis dalyvauja mažokai, juk tik aktyvi valdininko llaikysena, jo asmeninės savybės patraukia žmones, pelno jų pasitikėjimą ir nulemia pastoviai aukštą vietą reitinguose, kurie, manau, daug ką pasako, apie politinį lyderį. Kai tuo tarpu R. Paksas šiandien yra Lietuvos Respulikos prezidentas ir juo bus dar mažiausiai ketverius metus, šalia to, nors ir yra išėjęs iš Lietuvos liberaldemokratų partijos, tačiau neoficialiai yra jos lyderis. Be to ši partija turi didelių ambicijų 2004 metų Seimo rinkimuose. Ši institucija yra daug reikšmingesnė vien tuo, kad jai yra suteiktas tautos mandatas.Be to, nnuo pat kadencijos pradžios Prezidentas nuosekliai laikosi inauguracijos metu išreikštos nuostatos aktyviai dalyvauti valstybės politinėje veikloje, būti kiek galima arčiau žmonių, suprasti ir atsiliepti į jų rūpesčius. Tai drąsi ir įpareigojanti, bet ir gerokai rizikinga nuostata bet kam, matant koks duobėtas ir klaidus yra mūsų šalies gyvenimas. Todėl nenuostabu, kad dažnas Prezidento sprendimas greit susilaukę prieštaringų vertinimų. Politikos apžvalgininkai nedelsią pareikšti savo nuomonės, vertėjo ar ne Prezidentui įsitraukti į vieną ar kitą politikos ar ūkio problemą, sėkmingai ar ne jis derina savo gerus ketinimus ir konstitucines prerogatyvas, ar tinkama yra Prezidento aplinka.

2. Gyventojų požiūris

Gyventojams mūsų valstybėje priklauso suverenitetas, todėl jų požiūris yra ypač svarbus. Mnau, nesuklysiu parašęs, kad nuo jų vertinimo tampama ir politiniais lyderiais. Aš šiuo aspektu norėjau paimti šiandienos žmonių požiūrį į V. Landsbergį ir R. Paksą. Tačiau šiandien yra iškylusi dviprasmiška situacija: R. Paksas yra įklimpęs į Prezidentūros skandalą, o V. Landsbergis yra tarsi pasitraukęs iš politinės arenos, kartas nuo karto pasirodantis televizoriaus ekranuose ir mestelėdamas kokią tai šventą mintį savo elektoratui. Todėl būtų neveiksminga žiūrėti į šiandienos nuomonės. Aš pabandysiu paimti…