Konfucijus

Konfucijus gimė apie 551 m.pr.Kr. Lu karalystėje.

Sulaukęs penkiolikos metų jis pradeda rimtai mokytis ir mokėsi iki gyvenimo pabaigos.

Propaguoja paprastą maistą,šaltinio vandenį,miegą pasidėjus po galva alkūnę.Anksti pradėjo pedagoginę veiklą,trisdešimtaisiais savo gyvenimo metais jis įkuria pirmąją iš mums žinomų pasaulyje privačių filosofijos mokyklų. Sulaukęs 50 m.,tapo išminties simboliu.Konfucijus paskiriamas sostinės valdančiuoju administratoriumi,vėliau eina vyriausiojo teisėjo ir aukštas valdovo pirmojo patarėjo pareigas.Šiuose valstybiniuose postuose vengdamas radikalių priemonių,jis siekia įgyvendinti svarbias socialines ir politines reformas.Dėl stiprėjančiu nesutarimų su valdovų,Konfucijus atsisako valstybės postų ir 113 metų klajoja po daugelį Kinijos karalysčių,siekdamas praktiškai įgyvendinti savo skalbiamus idealus.Po ilgų klajonių 484 m.pr.Kr. Konfucijus sugrįžta į tėvynę,kur paskutiniuosius metus daug dėmesio skiria senųjų rašytinių šaltinių –sisteminimui ir redagavimui.

Knygos.

Priskiriamų knygų pats nerašė.Mokiniai po jo mirties,siekdami išsaugoti vėlesnių kartų žmonėms didžiojo Mokytojo vaizdinį ir idėjas,palaipsniui pradėjo užrašinėti jo išsakytas mintis.

Konfucijaus filosofija-tai pirmiausia didingos idealizuotos praeities aukštinimo filosofija.Svarbiausia Konfucijaus nuostata,slypi ne naujo kūrime,o siekime perteikti ateities kartoms geriausias praeities tradicijas.Suformuoja stabilų išaukštintos praeities kultą,tačiau ir orientuoja idealios aateities kultūros,mąstysenos,etikos,politikos,estetikos,meno ir valstybės modelius į didingą praeitį.Konfucijaus mąstysenai,kaip ir vėlesniems jo siekėjams,budingas demonstratyvus savęs menkinimas ir praeities tradicinis aukštinimas.

Jį labiausiai domina žmogus kaip socialinė esybė,jo humanitarinė,estetinė kultūra,sąžinė,dorybė,trūkumai,elgesio motyvacija.Jis atkakliai diegia etinę gyvenimo filosofiją,paremtą nuolatinio žmogaus elgesio nuostata,naujų asmenybės bbūties perspektyvų atskleidimu;tai turėjo visuomeninį gyvenimą pakylėti iki kosminės harmonijos lygmens.

Ontologija.

Konfucijus nemėgo abstrakčiai samprotauti apie iracionalius,mistinius būties aspektus.Vienintelė metafizinė jo filosofijos kategorija yra Dangus ir su juo glaudžiai susijusios Dangaus valios.Dangus sąmoninga kūrybinės būties jėga,reguliuojanti ir kontroliuojanti visus gamtoje ir visuomenėje vykstančius procesus.Kiekvieno konkretaus žmogaus gyvenimą,lemia likimas,o turtus ir kilmę Dangaus valia.Mirtį jis laikė natūraliu vientiso ir nenutrūkstamo būties srauto pasireiškimu.

Antropologija.

Konfucijus filosofijoje daugiausia dėmesio kreipiama ne į visuomenės būties problemas,o į konkretaus žmogaus gyvenimą. Mokydamas kitus,niekada nesistengė atrodyti visažinis

“Aš žinau tik tai,kad nieko nežinau”

Humanizmas.

Svarbiausias Konfucijaus antropologinės filosofijos kategorija yra humaniškumas asmenybės santykiuose su kitais visuomeniniais subjektais. Žmogiškojo gyvenimo paskirtį Konfucijus sieja su dvasiniu asmenybės tobulėjimu,humanitarinės ir estetinės kultūros plėtojimu,žmogaus ir jį supančio pasaulio harmonijos įteisinimu. KKita svarbi jo filosofijos kategorija nusakanti teisinga elgesį ,gyvenseną,etiką,ritualus,atitinkančius visuomeninio gyvenimo normas.Šių gyvenimo normų sukūrimas-tai aukščiausio tipo žmonių-išminčių-veiklos ir gyvenimo rezultatas.

Epistemologija.

Kita svarbi Konfucijaus mokymo dalis susijusi su epistemologija,t.y.mokymu apie žinojimą,kuris vaidina svarbų vaidmenį formuojant humanistinės asmenybės idealą.Jis tapo pirmosios pasaulyje vientisos epistemologijos kūrėju. Jis mokė mylėti patį mokymosi ir pažinimo procesą dėl pažinimo džiaugsmo.Žmogus, neturi įgimto žinojimo,turi daug ir atkakliai dirbti,kritiškai vertinti savo laimėjimus.

Harmonijos,arba aukso vidurio,kategorija senovės kinų filosofijoje asocijuojasi ne tik su pažinimo džiaugsmu,gyvenimo išminties,būties vienatiškumo suvokimu,tačiau ir ssu wen kultūros principų pažinimu.

Pedagogika

Konfucijus-ne tik unikalios mokymo sistemos kūrėjas,bet ir pedagogikos mokslo pradininkas.Jis labai reikliai rinkosi mokinius į savąją mokyklą.Svarbiausias atrankos kriterijus jam buvo ne socialinė kilmė,o įgimti gabumai,aistringas žinių ir tiesos troškimas.Norėdamas mokyti efektyviai,Konfucijus įdėmiai stebėjo savo mokinius,siekė pažinti jų charakterius,polinkius ir kitus dvasinius savybių specifinius bruožus.Geriausiais mokiniais jis laikė tokius,kuriems pakanka tik užsiminti,ir jie jau supranta,apie ką bus kalbama.Konfucijus visuomet savikritiškai žvelgė į savo laimėjimus ir nuolatos stengėsi tobulėti,semtis naujų žinių.Savo mokymo sistemoje jis daugiausia dėmesio kreipia ne į griežtą programos įgyvendinimą,o į tiesioginį bendravimą su mokiniais,jų asmenybės,mąstysenos,dvasinės kultūros ugdymą.

Jis teigė-jei išsilavinimas užgožia natūralia žmogaus prigimtį,tai jis virsta raštininko siela.Tik tada žmogus yra kilnus,kai jo išprusimas ir prigimtis sudaro pusiausvyrą.

Mokytojas mokė keturių dalykų:suprasti senuosius raštus,teisingai elgtis,būti ištikimiems ir nepalaužiamiems,būti nuoširdiems ir teisingiems.

Mokytojas buvo išsivadavęs nuo keturių dalykų:išankstinio nusistatymo,visažinystės,kuri neleidžia abejoti,užsispyrimo ir savanaudiškumo.

Konfucijus kalbėjo:”Kas pirmiau susipažįsta su ritualais,elgesio normomis,muzika,o po to pasidaro valdininku,tas yra tikras žmogus,Kas pirmiau įgyja tarnybą,o po to pradeda mokytis,tas jos neteks,Aš pritariu tam.kuris mokosi iš anksto”.

Konfucijus jau tada teigė,kad lavinimas turi būti visiems prieinamas,be luominio skirtumo.

Kilnaus žmogaus koncepcija.

Kilnus žmogus pirmiausia idealus visuomenės narys,dvasios aristokratas,savotiška žmogiškosios giminės viršūnė.Tokių žmonių atsiradimą lemia ne jų socialinė kilmė,o išimtinai išsilavinimo ir išskirtinių moralinių ssavybių visuma,gebėjimas sąžiningai atlikti savo visuomenines pareigas.Svarbiausias t.y.civilizuotumas,humaniškumas,dvasios aristokratiškumas,teisingumas,kitų žmonių,o labiausiai savęs gerbimas,masinės psichologijos stereotipų ir normų atmetimas,mąstymo ir veiklos vieningumas.

Kas būdinga kilniam žmogui? Kilnus žmogus stiebiasi aukštyn,jis atviras,dosnus,rūpinasi dvasinėmis vertybėmis,kitais žmonėmis,elgiasi remdamasis dvasinėmis vertybėmis,kitais žmonėmis,elgiasi remdamasis pareigos jausmu ir neužmiršdamas moralės reikalavimų,o paprastas žmogus atvirkščiai,linksta žemyn,yra pavydus,gobšus,siekia materialinės naudos,galvoja tik apie save.

Kilnus žmogus pirmiausia pasielgia,kaip galvoja,po to kalba taip,kaip pasielgė.Kilnus žmogus su visais elgiasi vienodai,o prastas žmogus mėgsta draugiją,nori,kad jam kiti vadovautų.Kilnus žmogus rūpinasi dvasinėmis vertybėm,o paprastas žmogus-atvirkščiai-siekia materialinės naudos.Kilnus žmogus galvoja apie teisingus pavyzdžius,o prastas trokšta prielankumo.

Konfucijus kalbėjo:”Kai buvau 15m,visa mano valia buvo nukreipta mokymuisi.Kai man suėjo 30m,aš jau tvirtai stovėjau.Būdamas 40 m.,nebeturėjau abejonių.Būdamas 50m.,žinojau Dangaus valią.Sulaukęs 60m.,įgijau subtilią klausą,galėdavau atskirti gera ir bloga,tikra ir netikra.Sulaukęs 70m.,galėjau pildyti savo širdies norus,neperžengdamas saiko ribos.”Taip per visa gyvenimą,žmogus pereina tiek etapų,kad gali pasiekti tai ko nori,teisingai elgdamasis.

Mokiniai paklausė-Kas yra doras elgesys?Konfucijus pasakė:”Nugalėti patį save,įveikti savo norus ir troškimus,vadovautis padorumu,mandagumu ir gerais papročiais-tai ir yra doras elgesys.Kas bent vieną dieną taip elgiasi,tą visi girs dėl gero jo elgesio.Teisingas elgesys priklauso nuo mūsų pačių”.

Etika.

Jis įsitikinęs,kad etinės normos ir ritualai vaidina svarbų reguliuojanti vaidmenį visuomenės gyvenime,padeda išsaugoti jos stabilumą.Emocinių principų įsigalėjimą Konfucijus sieja su teisingu žmonių auklėjimu nuo vaikystės,nuo pagalbos ttėvams ir vyresniesiems skiepijimo.Dorovinio tobulinimo pamatai yra klojami šeimoje,ir jei jaunas žmogus neišmoksta gerbti vyresniųjų,nukrypsta nuo tėvų kelio,tuomet sunku iš jo reikalauti garbingo ir padoraus elgesio.Etiniai Konfucijaus apmąstymai yra nukreipti į harmoningos asmenybės idealo formą.Jos svarbiausias dorybės yra humaniškumas ir gebėjimas vadovautis ritualais visose gyvenimo ir veiklos srityse.

Jo manymu,retai būna taip,kad žmonės,kurie gerbia tėvus ir vyresniuosius brolius,maištaus prieš vyresnybę.Kilnus žmogus pirmiausia rūpinasi,kad gyvenimas įgautų tvirtą pagrindą.Kai pagrindas tvirtas,atsiveria Teisingas kelias.Pagarba tėvams,vyresniųjų brolių gerbimas-tai dorovės šaknys.

Daug dėmesio skiria bendravimui,tai akivaizdžiai liudija jo apmąstymai apie tėvų ir vaikų santykius.Konfucijus kalbėjo:”Jaunuolis šeimoje privalo gerbti tėvus ir jų klausyti.Kol tėvas gyvas,neprieštarauk jo valiai.Po jo mirties vadovaukis jo darbais.Negalima pažeisti pagarbos ir paklusnumo taisyklių.

Sutikęs svetimą žmogų,turi elgtis taip,kaip jaunesnis brolis elgiasi su vyresniuoju.”Būk visada ištikimas,atsidavęs ir nuoširdus.Kilnus žmogus valgo saikingai,nesiekia kasdieninio gyvenimo patogumų,elgiasi protingai,o kalba apgalvotai.

Nedraugauk su tais,kurie tavęs neverti.Jis triskart turėjo galimybę gauti valdžią ir triskart jos atsisakė.Savo padorumu jis niekada nesididžiavo ir netgi nebuvo už tai pagirtas.

Estetika

Konfucijaus estetinis idealas,kaip ir visas jo mokymas,yra orientuotas į idealizuotą praeities kultūrą ir meną.Senovėje jis regi įsikūnijimą amžiais nusistovėjusių tobulų estetinių vertybių,kurios jam atrodo yra daug vertingesnės,negu chaotiški dabarties kūriniai.Naujos estetinės ir meninės vertybės suvokiamos kaip senų vertybių atgaivinimas.Konfucijaus menų sistemoje besąlygiškas prioritetas

teikiamas muzikai ir dainuojamajai poezijai,darančioms didelį poveikį žmonėms ir dvasiniam asmenybės tobulėjimui..Muziką jis laikė tobuliausiu ir jautriausiu žmogaus jausmų pasaulio reiškėju.Tobuliausia muzikos forma,yra ritualinė muzika,palydinti įvairias apeigų ceremonijas.dainos lavina žmogų,aštrina jo žvilgsnį,stiprina santarvę,išsklaido liūdesį ir nepasitenkinimą.Dainos moko ir to,kas arti-pareigos tėvams,ir to,kas toli-pareigos valdovui.Muzika,poezija,dainos,vaizduojamoji dailė,literatūra tiesiogiai veikdami visa,kas gyva,ne tik suteikia žmonėms malonumą,apvalo jausmus,tobulina žmonių moralines savybes,bet ir kartu padeda valdyti valstybę.Tapyba Konfucijaus estetinėje teorijoje aiškinama kaip estetinio skonio,dorovingumo principų įtvirtinimo priemonė.

Konfucijus tvirtai laikėsi ritualų ir manė,kad tai yra llabai svarbu laikytis ritualo ir elgesio normų.

Konfucijus kalbėjo:”Kaip aš turiu žiūrėti į tokį,kuris užimdamas aukštas pareigas,nerodo kilnumo,nepagarbiai atlieka apeigas,o per laidotuves nejaučia liūdesio ir sielvarto?”Dainos taurina žmogų.Apeigos yra jo ramstis.Muzika tobulina.Dainos moko ir to,kas arti-pareigos tėvams-ir to,kas toli-pareigos valdovui.

Mokytojas dažniausiai kalbėdavo apie dainas,apeigas ir istorijos dokumentus.

Socialinė ir politinė filosofija.

Greta etinės ir estetinės problematikos,Konfucijaus mokyme svarbi vieta tenka socialinei filosofijai ir politinėms valstybės funkcionavimo,jos valdymo problemoms.Konfucijus buvo didis socialinės ir politinės filosofijos pradininkas,subtilus politinės diplomatijos žinovas,kurio daugelis politinio gyvenimo ddiagnozių ir receptų aktualūs ir šiandien.Pagrindiniais politinės veiklos principais jis skalbia aukštą dorovingumą,asmenybę už savo veiksmus.Jo manymu,intelektualios ir kūrybingos asmenybės įsivėlimas į politinio gyvenimo verpetus gali atvesti prie jos deformacijos ir degradavimo.

Konfucijus,būdamas puikus politinio gyvenimo teoretikas,nepadarė politinės karjeros.Konfucijus visą gyvenimą nnuosekliai kovojo prieš įvairias despotizmo ir savivalės apraiškas,jautriai reagavo į socialinės neteisybės faktus.Matė plačiųjų liaudies masių inertiškumą,konservatyvumą,priešiškumą naujoms idėjoms,jų keliaklupsčiavimą prieš šlovinamus autoritetus ir laiko pripažintas vertybes.Liaudį jis laikė galinga inertiška mase,kuria,išmintingai elgiantis galima priversti paklusti,tačiau kuriai sunku paaiškinti daugelio reiškinių priežastis ir tikslus.

Svajodamas apie idealą,Konfucijus ne tik sukuria išaukštintos praeities kultą,tačiau ir orientuoja būsimos idealios valstybės,valdovo,valdymo principų modelius į idealizuojamą “aukso amžių”.

Jis teigia,kad bet kokia žmogaus prievarta sukelia tokį atoveiksmį arba baimę ir išorinį paklusnumą,nes žmonės tuomet nejaučia natūralaus pasibobėjimo negatyviais poelgiais.

Kuo išmintingesnis valdovas,tuo geriau jis supranta,kad drausti yra lengviau negu auklėti ir todėl jis rečiau baudžia savo pavaldinius.Konfucijus suprato,kad geriausia valdymo priemonė yra švietimas ir auklėjimas.Visuomenės tobulėjimas ir jos ydų gydymas prasideda nuo žmonių auklėjimo,o-žmogus nuo ssavęs tobulinimo.Toks valdovas,pasak Konfucijaus,”valdo nevaldydamas”.Tačiau net išmintingiausias ir droviausias valdovas nepajėgus išvaduoti visuomenės nuo jos įsisenėjusių ligų.Valdant jam turi pasikeisti visa karta,kad pasaulyje įsigalėtu žmoniškumas.Konfucijaus visuomenės modelis susideda iš griežtai hierarchizuotos socialinės struktūros,kurioje kiekvienas organizmo narys turi besąlygiškai atlikti jo socialinį rangą,polinkius ir gabumus atitinkančias funkcijas.Vadinasi,gabiausi,išmintingiausi,sąžiningiausi ir autoritetingiausi nariai turi užimti jam priklausančias vadovaujančias vietas socialinėje hierarchijoje,o kiti-dirbti ir atlikti kitas mažiau reikšmingas socialines funkcijas.Senovės Kinijoje pripažįstama ir kiekvieno žmogaus,netgi vergo,gyvenimo vertė.

Konfucijaus valdymo teorijoje valdovui besąlygiškai turėtu paklusti visi jjo pavaldiniai,tačiau ir valdovas savo ruožtu turėtų jausti atsakomybę savo pavaldiniams,tautai ir patenkinti jų siekius.

“Kai valstybė eina Teisingu keliu,reikia kalbėti atvirai,o veikti-ryžtingai ir drąsiai.Kai valstybė eina neteisingu keliu,reikia ryžtingai veikti,bet santūriai kalbėti.

Jis rekomenduoja valdymo struktūrose esantiems žmonėms nuolat laikytis kilnaus elgesio taisyklių,nesikišti į kitų pareigas,neskubėti spręsti ir nepaskęsti smulkmenose.

Valstybę valdantys asmenys turi jausti atsakomybę dėl negatyvių reiškinių,nusikaltimų,vykstančiu jų valdomoje teritorijoje.Išmintingas valdovas pirmiausia rūpinasi savo pavaldinių gerbimu,jų pragyvenimo lygiu,nes amoralu reikalauti aukštų dvasios polėkių iš pasmerktų skurdui ir nepritekliams.Todėl išmintingas valdovas padeda beturčiams ir neleidžia turtuoliams be saiko turtėti,valdo taip,kad gyvenantys greta didžiuojasi juo,o toli gyvenantys persikelia į jo valdas.

Konfucijui,išmintingas valdovas,neatsiejamas nuo taupaus valstybės turtų naudojimo,nes”išlaidumas kelia netvarką,taupumas skatina paprastumą.

Konfucijus kalbėjo:”Kai įstatymais siekiama paklusnumo,o bausmėmis-tvarkos,tada žmonės,mėgindami išvengti įstatymų ir bausmių,praranda bet kokį sąžinės jautrumą.Ir atvirkščiai-kai valdoma pagal dorovines nuostatas,kai tvarka pasiekiama laikantis ritualų ir teisingų elgesio normų,tada žmonės ne tik nepraranda sąžinės,bet darosi paklusnūs iš įsitikinimo.

Kai valdovas deramai elgiasi su savo artimaisiais,žmonės laiko jį pavyzdžiu ir patys teisingai elgiasi.Jai valdovas neatmes gerų tradicijų ir nepamirš senų draugų,žmonėse išnyks niekšybė ir žemi poelgiai.

Garbingas,aukštas pareigūnas privalo laikytis 3 dalykų.Jis turi būti švelnus ir atidus.Jo veido išraiška turi būti darni,kelianti pasitikėjimą.Balse ir žodžiuose neturi būti nieko užslėpto ar nederamo.

Konfucijus aapie politiką kalbėjo daug,svarstė kaip geriausiai turi būti valdoma valstybė ir koks valdovas yra geriausias.Jis teigė:”Jeigu koks valdovas pavestų man tvarkyti valios reikalus,jau po metų reikalai pasitaisytų,o po trejų-viskas būtų sutvarkyta”.Jis teigė,kad viskam reikia laiko.Nereikia visomis jėgomis siekti greito pasisekimo ir nedidelės naudos.Kas trokšta didelio pasisekimo,tas nepasiekia tikslo.

Viskas pasaulyje tarpusavyje susiję ir Konfucijus visada tuo vadovaudavosi.Senovėje,norėdami Dangaus paskliautėje paskleisti spindulingąją doros malonę,pirmiau įvesdavo tvarką savoje valstybėje:norėdami įvesti tvarką savoje valstybėje,pirmiausia atkurdavo darnius santykius savo

šeimoje:norėdami atkurti darnius santykius savo šeimoje,pirmiau tobulino savąją esybę:norėdami tobulinti savąją esybę,pirmiau išgrynindavo savąją širdį:norėdami išgryninti savąją širdį,pirmiau praskaidrindavo savąsias mintis;norėdami praskaidrinti savąsias mintis,pirmiau siekdavo žinojimo pilnatvės.

Konfucijaus idėjų sklaida.

Konfucijus buvo genialus kinų mąstytojas,formavęs vienos didžiausių pasaulyje civilizacijų vertybių sistemą ir mąstymo stilių,kurio pėdsakų galima rasti visoje vėlesnėje kinų kultūros istorijoje.

Pagrindinis jo mokymo tikslas-tai veiksmų programos ir rekomendacijų veiksmui formavimas.

Konfucijus pirmasis pasaulio filosofijos istorijoje suformavo stebėtinai gyvybingą humaniškos,idealo asmenybės modelį,kuris tapo savotišku etiniu orientyru vėlesnių kartų žmonėms ir turėjo milžinišką įtaką tolesnei kinų kultūros raidai.Pasaulinės kultūros istorijoje jis išliko kaip pirmosios filosofijos mokyklos kūrėjas,epistemologijos,etikos,socialinės filosofijos pradininkas.

Konfucijus suformavo konfucianistinę filosofinę tradiciją,beveik 2500m.aktyviai veikusią visas kinų greta esančias Tolimųjų Rytų šalių kultūros sferas.Jo išsakytas mintis toliau puoselėjo daugelis jo pasekėjų,mokyklų ir t.t.

Konfucijus visada teigė:”Nerasiu nė vieno,kuris ttaip trokštų žinių,kaip aš”.