LR Prezidento rinkimai ir funkcijos
LR.Prezidentas ir rinkimai.
LR Prezidentas – asmuo, turintis aukščiausią valdžia valstybeje.
Lyginant su visiško prezidentinio valdymo šalimis, Prezidentas valdžią
šalyje daugiau dalijasi su Vyriausybe bei Seimu. Pusiau prezidentinio
valdymo šalyse, kaip ir Lietuvoje,prezidentas yra pagrindinis ir
didžiausias atstovas reprezentuoti šali užsienyje. LR Prezidentas
atstovauja valstybei, piliečiams ir laikosi visų įstatymų ir aktų
pavestų jo galiai LR Konstitucijoje.
Kaip įprasta demokratijai Prezidento galios ir valdžia įsigali tik jį
išrinkus tautai. Nuostatai ir normos renkant LR Prezidentą yra
pateikiamos Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme.
Šalies Prezidento rinkimai vyksta demokratiniu principu,laikantis
svarbiausio įstatymo – Konstitucijos. Neyvygdžius keliamų normatyvų
kandidatui ar nusižiangus rinkejui, slapto balsavimo metu, dažniausiai
kandidatūra ar balsas yra šalinami.
LR Prezidento rinkimų įstatymo bendrieji nuostatai:
1 straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų pagrindai
Respublikos Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai penkeriems
metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise,
slaptu balsavimu.
2 straipsnis. Teisė būti kandidatu į Respublikos Prezidentus
Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos
pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs
Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip
keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu. Tai
negali būti renkami asmenys, susiję priesaika ar pasižadėjimu užsienio
valstybei; asmenys, pagal teismo paskirtą nuosprendį atliekantys
kriminalinę bausmę, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.
Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau
kaip du kartus iš eilės.( 2 kadencijos).
2(1) straipsnis. Duomenys apie ryšius su užsienio specialiosiomis
tarnybomis.
Pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus registruojamas
po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą išduoti jam
rinkėjų parašų rinkimo lapus, privalo pateikti Vyriausiajai rinkimų
komisijai duomenis apie savo darbą užsienio valstybių atitinkamose
tarnybose, apie mokymąsi šių tarnybų mokyklose ar apie
bendradarbiavimą su jomis. Šiuos duomenis pretendentas įrašo duomenų
anketoje. Anketos duomenys yra vieši. Jei pretendentas būti kandidatu
į Respublikos Prezidentus duomenų anketoje pateikia šioje straipsnio
dalyje nurodytus duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija privalo šią
anketą viešai paskelbti per 24 valandas nuo jos pateikimo. Jei
pretendentas iki įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentus
nepateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai užpildytos duomenų anketos,
Komisija apie tai viešai paskelbia ne vėliau kaip per 24 valandas po
to, kai asmuo įregistruotas kandidatu į Respublikos Prezidentus.
Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija gauna raštu informaciją, kad
duomenų anketoje pateikti duomenys yra neteisingi, nuslėpti ar kad
nepateikta užpildyta anketa, taip pat kad pretendentas būti kandidatu
į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į Respublikos Prezidentus
dirbo, mokėsi šio straipsnio dalyje nurodytose tarnybose
(struktūrose), bendradarbiavo su jomis, ir nustato, kad apie tai nėra
įrašyta duomenų anketoje, per 48 valandas privalo pretendentą būti
kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatą į Respublikos
Prezidentus supažindinti su gauta informacija ir pasiūlyti jam
pateikti paaiškinimus. Jeigu pretendentas būti kandidatu į Respublikos
Prezidentus ar kandidatas į Respublikos Prezidentus sutinka su
Vyriausiojoje rinkimų komisijoje gauta informacija, jis turi
nedelsdamas papildomai įrašyti šią informaciją į ssavo duomenų anketą,
o jeigu duomenų anketa nebuvo užpildyta, ją užpildyti – įrašyti
nurodytą informaciją. Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per
24 valandas privalo šią informaciją paskelbti viešai. Jeigu
pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į
Respublikos Prezidentus nesutinka su Vyriausiojoje rinkimų komisijoje
gauta informacija, kviečiamas neatvyksta į Vyriausiąją rinkimų
komisiją ar atsisako pateikti paaiškinimus dėl gautos informacijos,
Vyriausioji rinkimų komisija prireikus gali kreiptis į informaciją
suteikusius asmenis, taip pat į kitas įstaigas ar organizacijas,
prašydama pateikti papildomų duomenų ar dokumentų.
3 straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė
Teisę rinkti Respublikos Prezidentą turi Lietuvos Respublikos
piliečiai, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 18 metų.
Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, teismo pripažinti neveiksniais. Bet
kokie tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos
piliečių rinkimų teisių apribojimai dėl lyties, rasės, tautybės,
kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų
– draudžiami.
4 straipsnis. Lygi rinkimų teisė
Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisę rinkti
Respublikos Prezidentą, rinkimuose turi vieną balsą
5 straipsnis. Tiesioginiai Respublikos Prezidento rinkimai
Respublikos Prezidentą rinkėjai renka be tarpininkų.
6 straipsnis. Slaptas balsavimas
Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Kontroliuoti rinkėjų valią
rinkimuose draudžiama.
7 straipsnis. Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus
Valstybės institucijos ir rinkimų komisijos Respublikos Prezidento
rinkimus rengia ir vykdo viešai. Apie rinkimų organizavimo renginius
(susirinkimus, posėdžius) viešai pranešama ne vėliau kaip likus 12
val. iki renginių pradžios.
Rinkimų komisijos informuoja piliečius apie savo darbą, rinkimų
apylinkių sudarymą, rinkimų komisijų sudėtį, buvimo vietą ir darbo
laiką, apie rinkėjų sąrašus, kandidatų į Respublikos Prezidentus
įregistravimo rezultatus, balsavimo ir rinkimų rezultatus.
Valstybinės masinės informacijos priemonės informuoja visuomenę
apie Respublikos Prezidento rinkimų rengimą ir vykdymą.
Visų masinės informacijos priemonių atstovai turi teisę
nekliudomai dalyvauti visuose renginiuose, kuriuos organizuoja rinkimų
komisijos, visuose rinkimų komisijų posėdžiuose, taip pat gauti iš
rinkimų komisijų informaciją apie rinkimų rengimą ir vykdymą.
8 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos
Respublikos Prezidento rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka
valstybė ir savivaldybės. Iš valstybės lėšų apmokamos rinkimų komisijų
išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti bei atlyginama už rinkimų
komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo darbą. Iš savivaldybių
lėšų apmokama už miestų, rajonų ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių
patalpų išlaikymą, balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus įsigijimą
ir išsaugojimą. Jeigu savivaldybė nesuteikia tinkamų patalpų ar
inventoriaus rinkimų apylinkės būstinei ir balsavimo patalpoms, tam
Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu panaudojamos valstybės
lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir
inventoriui per 2 mėnesius po rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne
ginčo tvarka išieško iš savivaldybės. Respublikos Prezidento rinkimus
organizuoja ir vykdo:1) Vyriausioji rinkimų komisija;2) miesto, rajono
rinkimų komisija;3) apylinkių rinkimų komisijos.
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus skiria Lietuvos Respublikos
Seimas. Skirdamas Prezidento rinkimus Seimas priima atitinkamą
nutarimą. Respublikos Prezidento eiliniai rinkimai vykdomi paskutinį
sekmadienį, likus dviem mėnesiams iki Respublikos Prezidento
kadencijos pabaigos.
Pretendentų būti kandidatais į Respublikos Prezidentus iškėlimas
pradedamas ne anksčiau kaip likus 80 dienų ir baigiamas ne vėliau kaip
likus 665 dienoms iki rinkimų dienos.
Pretendentais būti kandidatais į Respublikos Prezidentus save gali
iškelti pavieniai asmenys. Pretendentus būti kandidatais į Respublikos
Prezidentus gali kelti, remti politinės partijos ir politinės
organizacijos.
Pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ne vėliau kaip
likus 65 dienoms iki rinkimų raštu pareiškia apie tai Vyriausiajai
rinkimų komisijai.
Jeigu pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus iškėlė
politinės partijos ir politinės organizacijos, šis jų sprendimas taip
pat pateikiamas raštu. Taip pat yra pateikiami pretendento pilietybę
bei asmenybę patvirtinantys dokumentai ir sumokamas penkių vidutinių
mėnesinių darbo užmokesčių dydžio užstatas. Vyriausioji rinkimų
komisija išduoda rinkėjų parašų rinkimo lapus. Surinkus Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 79 straipsnyje nurodytus 20 tūkstančių
rinkėjų parašų, visas užstatas yra grąžinamas jį sumokėjusiam
asmeniui.
Pretendentai būti kandidatais į Respublikos Prezidentus kandidato
statusą įgyja juos įregistravus kandidatais į Respublikos Prezidentus
Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Kandidatų į Respublikos Prezidento
vietą skaičius neribojamas.
Likus iki rinkimų ne mažiau kaip 45 dienoms, pretendentai būti
kandidatais į Respublikos Prezidentus privalo pateikti Vyriausiajai
rinkimų komisijai jos išduotus rinkėjų parašų rinkimo lapus su ne
mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų parašų. Taip pat pretendentas turi
pateikti pajamų bei turto deklaracijos pagrindinių duomenų išrašą,
patvirtintą valstybinės mokesčių inspekcijos.
Likus iki rinkimų dienos ne mažiau kaip 30 dienų, Vyriausioji rinkimų
komisija oficialiai skelbia visų asmenų, įregistruotų kandidatais į
Respublikos Prezidentus, sąrašą ir ne vėliau kaip per 24 valandas nuo
sąrašo paskelbimo išduoda šiems asmenims kandidato į Lietuvos
Respublikos Prezidentus
pažymėjimą.
Rinkiminė kampanija
Nuo oficialaus kandidatų į Respublikos Prezidentus sąrašo
paskelbimo dienos prasideda Respublikos Prezidento rinkimų
kampanija,po kurios kandidatai į Respublikos Prezidentus po oficialaus
kandidatų sąrašo paskelbimo turi lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir
kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, naudotis
valstybinėmis masinės informacijos priemonėmis ir skelbti savo
rinkiminę programą. Rinkimų agitacija draudžiama likus 30 valandų iki
rinkimų pradžios ir rinkimų dieną, išskyrus nuolatinę vaizdinę
agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta likus ne mažiau
kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios.
Balsavimas. Rezultatai, jų skaičiavimas ir rezultatų skelbimas.
Balsavimas vyksta rinkimų dieną nuo 77 iki 21 valandos rinkimų
komisijos nurodytoje patalpoje. Rinkėjas balsuoja tik toje rinkimų
apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra įtrauktas. Rinkėjas gali
balsuoti paštu, paprastai tai padaro keli procentai rinkimų teisę
turinčių piliečių( apie 6 procentai paskutiniuose LR Prezidento
rikimuose). Rinkimų teisę taip pat turi užsienyje gyvenantys Lietuvos
piliečiai,dažnausiai savo balsą pareikšdami savo šalies atstovybėje.
Išrinktu laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidento vietą,
kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų
rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų
balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų,
išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau
kaip 1/3 visų rinkėjų balsų. Jeigu pirmajame balsavimo rate nė vienas
kandidatas nesurenka reikiamos balsų daugumos, po dviejų savaičių
rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių
daugiausia balsų. Išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau
balsų. Jeigu pirmajame rate dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir
nė vienas negavo reikiamo balsų skaičiaus, rengiami pakartotiniai
rinkimai.
Galutinius Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne vėliau kaip
per 5 dienas po rinkimų skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.
Pakartotinių Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne vėliau kaip
per 5 dienas nuo pakartotinio balsavimo dienos skelbia Vyriausioji
rinkimų komisija. Prezidento rinkimų rezultatų paskelbimas yra
Respublikos Prezidento rinkimų komisijos nutarimo paskelbimas Lietuvos
Respublikos informacijos šaltiniuose. Po Respublikos Prezidento
rinkimų rezultatų paskelbimo Respublikos Prezidento rinkimų komisija
ne vėliau kaip per 3 valandas išrinktam Respublikos Prezidentui
įteikia Lietuvos Respublikos Prezidento pažymėjimą.
Asmuo, išrinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veiklą
politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki naujos
Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos pradžios. Tokį pareiškimą
Respublikos Prezidentas turi paskelbti kitą dieną po to, kai
Respublikos Prezidento rinkimų komisija įteikia jam LR. Prezidento
pažymėjimą.
Priesaika
Išrinktas Respublikos Prezidentas ssavo pareigas pradeda eiti rytojaus
dieną pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to, kai
prisiekia tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai.
Prisiekia ir perrinktas Prezidentas.Respublikos Prezidentas prisiekia
LR Seimo rūmuose, Seimo posėdyje. Respublikos Prezidento priesaikos
priėmimo ceremonijoje kviečiami dalyvauti Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos – Steigiamojo Seimo 1990 m. kovo 11 d. Akto
„Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signatarai, Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nariai, bažnyčių hierarchai bei atstovai,
politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų
atstovai, Lietuvoje akredituoti užsienio valstybių diplomatai.
Respublikos Prezidento priesaikos priėmimo ceremoniją tiesiogiai
transliuoja Lietuvos radijas ir televizija. Respublikos Prezidentas
prisiekia, stovėdamas priešais priesaiką priimantį Konstitucinio
Teismo pirmininką, o jo nesant – vieną iš Konstitucinio Teismo teisėjų
ir skaitydamas priesaikos tekstą padėjęs ranką ant Lietuvos
Respublikos Konstitucijos.
Prezidento funkcijos.
[pic]
Prezidento įgaliojimai užsienio politikos srityje
Respublikos Prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos
klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką.
Vyriausybės teikimu Prezidentas skiria ir atšaukia Lietuvos
Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie
tarptautinių organizacijų; priima užsienio valstybių diplomatinių
atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus; teikia aukščiausius
diplomatinius rangus ir specialius vardus. Be to, šalies vadovas
pasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas
Seimui ratifikuoti.
Prezidentas ir Seimas
Šalies Konstitucijoje įtvirtinta Respublikos Prezidento ir Seimo galių
subalansavimo sistema. Respublikos Prezidentas ir Seimas kai kuriuos
klausimus sprendžia suderintai. Ypač ryškiai ši „svertų ir atsvarų“
sistema pasireiškia įstatymų leidybos procedūroje, formuojant
Vyriausybę bei skiriant kitus pareigūnus.
Naujai išrinktas Seimas į pirmąjį posėdį renkasi Prezidento
kviečiamas.
Konstitucijoje numatytais atvejais (ginkluoto užpuolimo atveju,
įvedant karo padėtį ir skelbiant mobilizaciją arba įvedant
nepaprastąją padėtį) tarp Seimo sesijų Prezidentas šaukia neeilinę
Seimo sesiją.
Prezidentas taip pat skelbia eilinius Seimo rinkimus, o tam tikrais
atvejais gali skelbti ir pirmalaikius Seimo rinkimus.
Pirmalaikius Seimo rinkimus Respublikos Prezidentas gali paskelbti
dviem atvejais:
1) jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl
naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo
pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės
programai;
2) Vyriausybes siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį
nepasitikėjimą Vyriausybe.
Respublikos Prezidentas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų,
jeigu iiki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos liko mažiau kaip
6 mėnesiai, taip pat jeigu po pirmalaikių Seimo rinkimų nepraėjo 6
mėnesiai.
Prezidentas ir Vyriausybė
Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu skiria ir atleidžia
Ministrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos
sudėtį. Ministro Pirmininko teikimu Prezidentas skiria ir atleidžia
ministrus. Lietuvos Respublikos ministrai yra atsakingi Seimui,
Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui.
Respublikos Prezidentas priima Vyriausybės atsistatydinimą ir
prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam iš
ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja
Vyriausybė. Prezidentas taip pat priima ministrų atsistatydinimą ir
gali pavesti jiems eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras.
Išrinkus naują Seimą Prezidentas priima Vyriausybės grąžinamus
įgaliojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja
Vyriausybė. Vyriausybei atsistatydinus ar Vyriausybei grąžinus
įgaliojimus, ne vėliau kaip per 15 dienų teikia Seimui svarstyti
Ministro Pirmininko kandidatūrą.
Kol nėra Ministro Pirmininko ar jis negali eiti savo pareigų,
Respublikos Prezidentas ne ilgesniam kaip 60 dienų laikui Ministro
Pirmininko teikimu paveda vienam iš ministrų jį pavaduoti, o kai tokio
teikimo nėra, Respublikos Prezidentas vienam iš ministrų paveda
pavaduoti Ministrą Pirmininką.
Tarp Seimo sesijų Prezidentas esant reikalui sprendžia, ar
leisti patraukti Ministrą Pirmininką ar ministrą baudžiamojon
atsakomybėn, duoda leidimą juos suimti ar kitaip suvaržyti jų laisvę.
. Prezidento įgaliojimai įstatymų leidybos srityje
Įstatymus Lietuvos Respublikoje leidžia Seimas. Prezidentas
turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime. Be Prezidento šią
teisę turi Seimo nariai.
Seimo priimti įstatymai įsigalioja tik po to, kai juos pasirašo
ir oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas. Po įteikiamu
Respublikos Prezidentui pasirašyti ir oficialiai paskelbti Lietuvos
Respublikos įstatymo tekstu Seimo statute nustatyta tvarka yra įrašas
su Seimo Pirmininko arba jo pavaduotojo parašu apie Seimo priimto
įstatymo autentiškumą.
Lietuvos Respublikos įstatymai, kurie įteikiami Respublikos
Prezidentui pasirašyti ir oficialiai paskelbti, registruojami
specialioje knygoje, kurioje vėliau nurodoma jų pasirašymo bei
paskelbimo data arba pažymima apie jų grąžinimą Seimui pakartotinai
svarstyti. Lietuvos Respublikos įstatymo teksto pabaigoje prieš
Respublikos Prezidento parašą įrašoma: „Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.“ Respublikos Prezidentas Seimo
priimtą įstatymą ne vėliau kaip per dešimt dienų po įteikimo arba
pasirašo ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grąžina Seimui
pakartotinai svarstyti. Jeigu nurodytu laiku Seimo priimto įstatymo
Respublikos Prezidentas negrąžina ir nepasirašo, toks įstatymas
įsigalioja po to, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo
Pirmininkas. Respublikos Prezidento grąžintą įstatymą Seimas gali iš
naujo svarstyti ir priimti.
Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu,
jeigu buvo priimtos Respublikos Prezidento teikiamos pataisos ir
papildymai arba jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip 1/2, o už
konstitucinį įstatymą ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių. (Paprastai
įstatymai laikomi priimtais, jeigu už juos balsavo dauguma Seimo
narių, dalyvaujančių posėdyje, o konstituciniai priimami, jeigu už
juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne
mažesne kaip 3/5
visų Seimo narių.) Tokius įstatymus Respublikos
Prezidentas privalo ne vėliau kaip per tris dienas pasirašyti ir
nedelsiant oficialiai paskelbti.
Priimtą įstatymą dėl Konstitucijos keitimo pasirašo Respublikos
Prezidentas ir ne vėliau kaip per 5 dienas oficialiai paskelbia. Jeigu
nurodytu laiku tokio įstatymo Respublikos Prezidentas nepasirašo ir
nepaskelbia, šis įstatymas įsigalioja, kai jį pasirašo ir oficialiai
paskelbia Seimo Pirmininkas, o įstatymas dėl Konstitucijos keitimo
įsigalioja ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo jo
priėmimo.Referendumu priimtą įstatymą ar kitą aktą ne vėliau kaip per
5 dienas privalo pasirašyti ir oficialiai paskelbti Respublikos
Prezidentas. Jeigu nurodytu laiku tokio įstatymo Respublikos
Prezidentas nepasirašo ir nepaskelbia, įstatymas įsigalioja po to, kai
jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas.
Prezidento teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą
Respublikos Prezidentas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl
Vyriausybės aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais (dėl Seimo
priimtų įstatymų sutikimo su Konstitucija Prezidentas kreiptis
negali). Jeigu Konstitucinis Teismas priima sprendimą, kad atitinkamas
aktas prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams, toks aktas negali būti
taikomas nuo oficialaus sprendimo paskelbimo dienos.
Prezidentas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą išvados, ar
nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per SSeimo narių rinkimus, taip pat
dėl tarptautinių sutarčių.
Prezidento įgaliojimai skiriant teisėjus
Lietuvos Respublikos teismų sistemą sudaro apylinkių ir apygardų
teismai, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas, taip pat administraciniai teismai. Skiriant ir atleidžiant
šių teismų teisėjus vienaip ar kitaip dalyvauja Respublikos
Prezidentas. R.P teikia Seimui Aukščiausiojo Teismo teisėjų
kandidatūras, o paskyrus visus Aukščiausiojo Teismo teisėjus, iš jų
teikia Seimui skirti Aukščiausiojo Teismo pirmininką. Aukščiausiojo
Teismo skyrių pirmininkus iš paskirtų teisėjų skiria Seimas Prezidento
teikimu, pasiūlius Aukščiausiojo Teismo pirmininkui.
Prezidentas skiria Apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų –
Apeliacinio teismo pirmininką, jeigu jų kandidatūroms pritaria Seimas.
Teisėjų kandidatūras Prezidentui teikia teisingumo ministras,taip pat
apylinkių, apygardų ir specializuoto teismo teisėjus bei pirmininkus
skiria, jų darbo vietas keičia Respublikos Prezidentas. Įstatymo
numatytais atvejais Prezidentas atleidžia arba teikia Seimui atleisti
teisėjus. Dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo
iš pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta
teisėjų institucija – Teisėjų tarybą. Respublikos Prezidentas įstatymo
nustatytais atvejais nustato arba teikia Seimui nustatyti teisėjų
skaičių teismuose, tvirtina teisėjų valdžios simbolių etalonus,
pažymėjimų pavyzdžius.
Lietuvos Konstitucija bei kiti įstatymai įtvirtina teisminės
valdžios savarankiškumą ir teisėjai, vykdydami teisingumą, yra
nepriklausomi. Teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon
atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo,
o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo. Teisėjai,
nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Valstybinės valdžios ir
valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų,
politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo
ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą
atsakomybę. Taigi Respublikos Prezidentas negali daryti įtakos teismų
sprendimams konkrečiose bylose, nors piliečiai dažnai kreipiasi į
šalies vadovą su skundais dėl teismuose priimtų sprendimų.
Prezidentas teikia Seimui trijų Konstitucinio TTeismo teisėjų
kandidatūras, o paskyrus visus Konstitucinio Teismo teisėjus, iš jų
teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatūrą.
Prezidento įgaliojimai krašto apsaugos srityje
Respublikos Prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų
vadas. Jis skiria kariuomenės vadą, suteikia karinius laipsnius.
Prezidentas taip pat vadovauja Valstybės gynimo tarybai, kuri svarsto
ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Sprendimus
dėl mobilizacijos, karo padėties, ginkluotųjų pajėgų panaudojimo ir
sprendimą gintis nuo ginkluotos agresijos priima Respublikos
Prezidentas. Taikos metu Prezidentas tvirtina kariuomenės dislokavimo
vietas ir manevravimo teritorines ribas; sprendimus dėl kariuomenės
dalinių perkėlimo į kitą dislokavimo vietą turi teisę priimti tik
Respublikos Prezidentas. Tik šalies vadovas savo sprendimu gali
įsakyti krašto apsaugos ministrui suformuoti karių padalinius
valstybės sienų apsaugai.
Nepaprastosios padėties įvedimas
Jeigu Valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar
visuomenei, tautai, Seimas gali visoje valstybės teritorijoje ar jos
dalyje įvesti nepaprastąją padėtį. Jos trukmė – iki šešių mėnesių.
Tarp Seimo sesijų neatidėliotinais atvejais tokį sprendimą turi teisę
priimti Respublikos Prezidentas, kartu šaukdamas neeilinę Seimo sesiją
svarstyti šio klausimo. Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos
Prezidento sprendimą.
Prezidento įgaliojimai skiriant ir atleidžiant valstybės pareigūnus
Be jau minėtų valstybės pareigūnų (Ministro Pirmininko, ministrų,
teisėjų, diplomatinių atstovų užsienio šalyse) Konstitucija ir
įstatymai Prezidentui suteikia įgaliojiomus skiriant ir atleidžiant
šiuos valstybės pareigūnus:
Prezidentas teikia Seimui valstybės kontrolieriaus, Lietuvos banko
valdybos pirmininko kandidatūrą; gali teikti Seimui pareikšti
nepasitikėjimą jais. Seimo pritarimu Prezidentas skiria ir atleidžia
kariuomenės vadą ir saugumo tarnybos vadovą; pastarojo teikimu skiria
ir atleidžia saugumo tarnybos vadovo pavaduotojus.
Pilietybės klausimai
Respublikos Prezidentas suteikia šalies pilietybę, tenkina asmenų
prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo ar grąžinimo,
gali suteikti šalies pilietybę išimties tvarka.
Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams preliminariai
svarstyti Respublikos Prezidentas sudaro pilietybės reikalų komisiją
ir tvirtina Pilietybės klausimų nagrinėjimo šioje komisijoje
taisykles. Ši komisija teikia Prezidentui pasiūlymus patenkinti
prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, o atsisakiusi
rekomenduoti suteikti pilietybę – pareiškėjui apie tai praneša raštu,
nurodydama atsisakymo motyvus. Pilietybės suteikimo, jos atsisakymo,
grąžinimo, pilietybės netekimo, taip pat akto dėl pilietybės suteikimo
pripažinimo negaliojančiu, klausimus sprendžia Respublikos
Prezidentas.Dekretus dėl pilietybės teikimo pasirašo ir Vidaus reikalų
ministras.
Malonės prašymas.
Respublikos Prezidentas teikia malonę nuteistiesiems. Malonė
paprastai teikiama pagal pačių nuteistųjų prašymus. Svarstomi malonės
prašymai tų asmenų, kuriuos yra nuteisę Lietuvos Respublikos teismai,
taip pat tų Lietuvos Respublikos piliečių, kuriuos nuteisė kitų
valstybių teismai ir kurie atlieka bausmę Lietuvoje.
Paprastai nuteistųjų malonės prašymus preliminariai svarsto ir
pasiūlymus dėl jų teikia Malonės komisija, kurios posėdžiams vadovauja
Respublikos Prezidentas. Malonės komisiją sudaro Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Lietuvos Respublikos teisingumo
ministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Lietuvos
Respublikos generalinis prokuroras, Respublikos Prezidento patarėjas
valstybės ir teisės klausimais, Respublikos Prezidento kanceliarijos
vadovas, Lietuvos Respublikos policijos kapelionas, Lietuvos kalinių
globos draugijos atstovas. Malonė nuteistiesiems teikiama šiais
būdais: 1) mirties bausmę pakeičiant laisvės atėmimu; 2) visiškai arba
iš dalies atleidžiant tiek nuo pagrindinės, tiek nuo papildomosios
bausmės; 3) neatbūtą laisvės atėmimo dalį ppakeičiant švelnesne bausme.
Kitos LR.Prezidento galios, funkcijos.
Respublikos Prezidentas skiria valstybinius apdovanojimus.
Valstybiniai apdovanojimai – ordinai, medaliai ir kiti pasižymėjimo
ženklai – skiriami taikos ir karo metu nusipelniusiems asmenims
pagerbti bei Lietuvos piliečiams skatinti atsidėjus dirbti Lietuvos
valstybės ir visuomenės gerovei.
Respublikos Prezidentui, kaip valstybės vadovui, valstybiniame
radijuje ir televizijoje suteikiamas laikas pasisakyti šalies vidaus
ir užsienio politikos klausimais.Esant neatidėliotinam reikalui,
Respublikos Prezidentui turi būti suteikiamas laikas, nenumatytas
radijo ir televizijos programose.
Lietuvos Konstitucija,VI skirsnis(Respublikos Prezidentas) 88
straipsnis.
Respublikos Prezidento įgaliojimai nutrūksta, kai:
1. Pasibaigia laikas, kuriam jis buvo išrinktas.
2. Įvyksta pirmalaikiai RP rinkimai.
3. Atsistatydina iš pareigų.
4. R.Prezidentas miršta.
5. Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka.
6. Dėl Prezidento sveikatos būklės,turi priimti nutarimą 3/5semo
narių.
